Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

4. Pareiškėjas 2019 m. liepos 12 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus skyrių, tačiau VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius, atsakydamas į jo prašymą, paprašė pateikti Pastato šilumos punkto patalpos nuosavybės dokumentus, kurių pareiškėjas neturi. Pareiškėjas teigia pakartotinai kreipęsis į VĮ Registrų centrą 2020 m. kovo 12 d., tačiau ginčijamu VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus Sprendimu jo prašymas buvo atmestas. Komisija pareiškėjo skundo dėl Sprendimo panaikinimo taip pat netenkino.

6. Pareiškėjas tvirtino, kad Komisija nepripažįsta padarytos klaidos, nesprendžia ginčo iš esmės, o priimdama sprendimą vadovaujasi tik nuomonėmis, bet ne dokumentais ir teisės aktais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2020 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3k-3-49-701/2020 yra išaiškinta, kad patalpos R-3 (vėliau R-15) savininkas yra pareiškėjas ir tai reiškia, kad turimi dokumentai yra pakankami patvirtinti nuosavybės teisę į šią šilumos punkto patalpą ir, kad ši šilumos punkto patalpa niekam kitam priklausyti negali. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 4 straipsniu, pareiškėjas teigia, kad nei valdybos posėdžio protokole, nei Sutartyje neparašyta, kad parduodamos patalpos yra be šilumos punkto patalpos, tai pat nėra išvardintos, kokios patalpos perkamos. Pirkimo dokumentai neįrodo, kad patalpos parduotos be šilumos punkto patalpos, juolab, kad VĮ Registrų centras nebegali nurodyti, kieno nuosavybė jis yra. Šalia esančio daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai neturi nuosavybės Pastate ir nėra bendrasavininkai, todėl negali pretenduoti į Pastato šilumos punkto patalpą.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad šilumos punkto patalpa yra pagalbinė specifinė Pastato patalpa. Ji yra neatskiriama Pastato sudėtinė dalis, o pareiškėjas yra investavęs į šilumos punkto patalpą įrengdamas atskirą įėjimą, kad į šią patalpą galėtų netrukdomai patekti atsakingas už šilumos punkto įrangą asmuo. Pareiškėjo manymu, VĮ Registrų centras Sprendime nepagrįstai remiamasi NTRĮ 13 straipsnio l dalimi ir 23 straipsnio 2 dalimi, todėl neteisingai pritaikyti ir NTRĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir 27 straipsnio 7 punktas, kas lėmė neteisingas išvadas. VĮ Registrų centras ignoruoja padarytą klaidą, nors NTRĮ nustato klaidų taisymo tvarką.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad VĮ Registrų centras dar 1991 metais yra gavęs visus būtinus Pastatui įregistruoti dokumentus. Pastatas buvo inventorizuotas, įregistruotas, vėliau privatizuotas be jokių išimčių (taip, kaip apskaitytas įmonės balanse). Visas Pastatas 1998 m. lapkričio 5 d. taip pat buvo įregistruotas kaip pareiškėjo nuosavybė. Identifikuotą šilumos punkto patalpą VĮ Registrų centras neturėjo jokio teisinio pagrindo 1995 m. atskirti nuo Pastato. Šią išvadą patvirtina faktas, kad šilumos punkto patalpa 2019 m. buvo sugrąžinta į Pastatą.

9. Pareiškėjo manymu susidarė neteisinė situacija, kai iki 1995 m. sausio 25 d. Pastato šilumos punkto patalpa turėjo savininką – valstybinę firmą KSPI, o po 1995 m. sausio 25 d. iki dabar dėl aukščiau išvardintų aplinkybių ir padarytos klaidos šilumos punkto patalpa, kurios plotas 35,17 kv. m (pagal 2019 m. kadastrą – 33,45 kv. m), nebeturi savininko, o likusi Pastato ploto dalis yra pareiškėjo privati nuosavybė.

13. VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius skundžiamame sprendime nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre išregistruoti į 427,35 kv. m ploto Patalpas įregistruotas pareiškėjo nuosavybės teises, įregistruojant jas į 462,52 kv. m ploto Pastatą, nėra teisinio pagrindo, nes P. J. L. nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybės teisių atsiradimo į 35,17 kv. m ploto patalpą, plane pažymėtą R-3 (vėliau – R-15), esančią Pastate. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, paliko galioti VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus Sprendimą.

14. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo nuosavybės teises į 427,35 kv. m ploto Patalpą patvirtina Sutartis bei Aktas. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, Sutartimi pareiškėjas įgijo nuosavybės teises ne į 462,52 kv. m ploto pastatą – parduotuvę, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bet į šiame pastate esančią 408,89 kv. m ploto negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri vėliau buvo rekonstruota. Sutartyje aiškiai įvardinta, jog pareiškėjas įsigijo 408,89 kv. m ploto negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kokios konkrečios patalpos sudarė 408,89 kv. m plotą, buvo išvardinta anksčiau, taip pat šie duomenys atsispindi pateiktose Pastato ir Patalpų kadastro duomenų bylose. Pareiškėjui atlikus Patalpos rekonstrukciją, Akte buvo įrašyta, jog „komisija pripažįsta, kad parduotuvės rekonstrukcija ir įėjimo į rūsį įėjimas, pagal 2001 m. lapkričio 27 d. sudarytus kadastro duomenis tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti“. Šį Aktą pasirašė ir pareiškėjas. Pareiškėjo užsakymu atliktoje Patalpos 2001 m. lapkričio 27 d. kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kokios konkrečios patalpos sudaro 427,35 kv. m plotą. Todėl, VĮ Registrų centro manymu, yra akivaizdu, kad pateikti dokumentai įrodo, jog pareiškėjui buvo žinoma, kokias konkrečias patalpas jis įgijo Sutartimi ir vėliau jas rekonstravo, taip pat žinomas faktas, kad aukščiau nurodyti dokumentai nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į Pastate esančias kitas patalpas (šilumos punktą), 1991 m. birželio 25 d. plane pažymėtas R-3 (35,17 kv. m), vėliau plane pažymėtas R-18, o 2019 m. liepos 25 d. plane pažymėtas R-15 (33,45 kv. m).

15. Pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į Pastate esančias kitas patalpas (šilumos punktą) VĮ Registrų centro Vilniaus skyriui nepateikė, todėl VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į 33,45 kv. m ploto Pastate esančias patalpas (šilumos punktą), nurodytas 2019 m. liepos 25 d. parengtame Pastato plane, bei keisti Pastato ir Patalpos kadastro ir registro duomenis (NTRĮ 22 str., 23 str. 2 d.).

17. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas nuosavybės teises į 408,89 kv. m ploto Patalpą įgijo Sutarties pagrindu iš akcinės bendrovės „Krašto projektai“, kuri Pastato rūsyje esančios 35,17 kv. m ploto patalpos, plane pažymėtos R-3 (vėliau R-15) neperdavė pareiškėjo nuosavybėn. Pagal teisės aktus į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašyti Patalpos kadastro ir registro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, o pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į Pastato rūsyje esančią 35,17 kv. m patalpą, plane pažymėtą R-3 (vėliau R-15), VĮ Registrų centro Vilniaus skyriui nepateikė, todėl tiek VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius, tiek Komisija, priimdami skundžiamus sprendimus, jokių jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė.

18. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjo nuosavybės teisės į 408,89 kv. m ploto Patalpą Sutarties pagrindu buvo įregistruotos 1998 m. lapkričio 5 d. tuometinėje registravimo įstaigoje. Pareiškėjo 2001 m. gruodžio 19 d. prašymo, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2001 m. lapkričio 27 d. parengtos Patalpos kadastro duomenų bylos bei Akto pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre 2001 m. gruodžio 22 d. buvo pakeisti Patalpos kadastro ir registro duomenys. Į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Patalpos kadastro ir registro duomenys 1998 m. lapkričio 5 d. ir 2001 m. gruodžio 22 d. buvo įrašyti paties pareiškėjo prašymų ir kitų jo pateiktų dokumentų pagrindu, todėl laikytina, kad pareiškėjui nuo 2001 m. gruodžio 22 d. buvo žinoma, kad Nekilnojamojo turto registre jo nuosavybės teisės yra įregistruotos į 427,35 kv. m ploto Patalpą (be Pastato rūsyje esančios 35,17 kv. m ploto patalpos, plane pažymėtos R-3 (vėliau R-15). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui dar pasirašant Aktą buvo žinoma, iš ko susideda jo rekonstruota 427,35 kv. m ploto Patalpa, t. y. žinoma, kad į 427,35 kv. m ploto Patalpą neįeina Pastato rūsyje esanti patalpa, plane pažymėta R-3 (vėliau R- 15), laikytina, kad jis yra praleidęs naikinamąjį dešimties metų terminą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą 2001 m. gruodžio 22 d. įrašytų duomenų įrašymui skųsti.

29. Teismas klaidingai vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis kaip teisingais. Pareiškėjas, pasirašydamas Sutartį, taip pat klaidingai vadovavosi, kad šie duomenys yra teisingi. Faktiškai kadastro ir registro duomenys buvo neteisingi – jie neatitiko Valstybinės firmos KSPI 1991 metais pastatytos ir identifikuotos KSPI nuosavybės turimo pastato dydžio.

30. Pareiškėjas pabrėžia, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nekilnojamojo turto re­gistro įstatymo nuostatas, visi nekilnojamojo turto registre ar kadastre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas net nenagrinėjo kadastro, registro teisingumo, nors tai buvo skundo esmė.

31. Vadovaujantis pastatytos parduotuvės priėmimo aktu, Valstybinės firmos KSPI buhalteriniame balanse parduotuvės plotas privalėjo būti užpajamuotas 460 kv. m, bet 1995 metais šis plotas buvo sumažintas. Pareiškėjo nuomone, teismui buvo pateikta Vilniaus apygardos teismo 2001 m, rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-915, 2001 m., kurioje išaiškinta, kad nėra jokių dokumentų, kad parduotuvės šilumos punkto patalpa būtų kam nors perduota ir patvirtinta, kad užbaigtos statyti parduotuvės priėmimo akte nurodytas plotas yra teisingas.

32. Statybos projektas ir parduotuvės priėmimo aktas yra pirminiai dokumentai, kuriais vadovaujantis sudaromi vėlesni dokumentai. Siekiant juos pakeisti pirmiausia būtina pakeisti statybos projektą, o to padaryta nebuvo. Tai įrodo, kad šilumos punkto patalpa buvo privatizuota kaip ir kitos 1991 metais identifikuotos Parduotuvės patalpos, nes Valstybinės firmos KSPI privatizavimas buvo vykdomas buhalterinio balanso pagrindu. Kadastras ir registras buvo neteisingas, nes negali patalpa netekti savininko ir negali būti skirtingi pastato plotai be pagrįstų dokumentų. Atsakovas tokių dokumentų nepristatė, teismas padarytų klaidų nenagrinėjo. Pareiškėjo įsitikinimu, AB „Krašto projektai“ pagal Sutartį pardavė visas parduotuvės patalpas – nėra nurodyta, kad kurios nors esančios parduotuvės pastate patalpos neparduodamos, nenurodyta ir kurios parduodamos.

33. Tik dėl klaidingų duomenų kadastre ir registre šilumos punkto patalpa 35,17 kv. m liko neįteisinta, t. y. neidentifikuotas vienos parduotuvei priklausančios patalpos savininkas. Taip buvo pažeista nuosavybės teisė. Kitokių pirkimą patvirtinančiu dokumentų pareiškėjas pristatyti negalėjo, nes jų nėra ir neturi būti. Priešingai, atsakovas turėjo pagrįsti, kokiu pagrindu tvarkant kadastrą ir registrą, įsivėlė klaidos. Teismas neišnagrinėjo, kad atsakovas sprendime nepagrįstai remiasi Nekilnoja­mojo turto registro įstatymo nuostatomis ir padarė neteisingą išvadą, kad neva šilumos punkto patalpa yra naujai pastatytas objektas. Šilumos punkto patalpa 1991 metais buvo identifikuota kaip turinti savininką ir 1995 metais neteisėtai panaikinta.

36. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas išaiškinimas, kodėl susidarė klaidinga situacija, įvardintos akivaizdžios klaidos Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad 1991 metais buvo pateikti visi būtini dokumentai ir visos parduotuvės pastato patalpos identifikuotos, tai yra priskirtas joms savininkas. Po įteisinimo nuosavybė išnykti negali, gali būti tik teisėtai perduota kitam asmeniui. Tačiau nė viena patalpa 1998 metais nebuvo perkama atskirai ir nė viena pirkimo sutartyje nėra išvardinta. Visos parduotuvės patalpos buvo nupirktos kartu ir todėl, kad buvo neteisingi kadastro registro dokumentai, įsivėlė klaida.

37. Atsakovas 2019 metais pareiškėjo prašymų pagrindu ištaisė kadastre padarytas klaidas, panaikino besidubliuojančius gyventojų sandėliukus, nustatė teisingą parduotuvės pastato plotą 462,52 kv. m įskaitant ir šilumos punkto patalpą – minėtą plotą įregistravo, tačiau atstatytas plotas 35,17 kv. m liko neidentifikuotas, niekam nepriskirtas. Joks kitas asmuo nėra pareiškęs teisės į šilumos punkto patalpos nuosavybę, nes ši pagalbinė patalpa yra parduotuvės pastato neginčijama dalis ir 1998 metais AB „Krašto projektai“ buvo parduotos visos parduotuvės pastato patalpos ir pareiškėjas jas visas nupirko.

39. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis nupirkęs visas pastato patalpas, kad niekas nėra pareiškęs teisės į šilumos punkto nuosavybę, VĮ Registrų centras nurodo, kad nei P. J. L. ir AB „Krašto projektai“ sudarytoje 1998 m. spalio 28 d. Sutartyje, nei nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2001 m. lapkričio 27 d. parengtoje negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje, nei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. gruodžio 10 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. 1391, LAT 2020 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2020 nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į 35,17 kv. m šilumos punkto patalpą.