- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- I3-3877-811/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01940-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. J. L.
- Atsakovas
- Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Registrų centras, ,,Registrų centras"
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. L. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras, dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimta nagrinėti pareiškėjo patikslinto skundo dalis, kuria pareiškėjas prašo: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius) 2020 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. SPR4-3307 (14.5 E) dėl pareiškėjo 2020 m. kovo 12 d. prašymo Nr. 23453923 (toliau – Sprendimas) bei panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. CSPR-109.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad 1998 m. spalio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) įsigijo parduotuvės pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pastatas).
Teigia, kad nuo pat Pastato pastatymo, jo kadastro byloje buvo nurodyti šalia esančio daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų sandėliukai, todėl 1995 m. VĮ Registrų centras atliko Pastato kadastro duomenų tikslinimą, t. y. sandėliukų atskyrimą. Pasak pareiškėjo, 1995 m. atliekant Pastato kadastro duomenų tikslinimą, iš Pastato buvo iškelta ir šiam Pastatui priklausanti šilumos punkto patalpa, kurios plotas 35,17 kv. m., ir, kuri 1991 m. kadastro plane pažymėta indeksu R-3.
Taip pat teigia, kad VĮ Registrų centras, 1995 m. tikslindamas Pastato kadastro duomenis, faktiškai sandėliukų iš Pastato neatskyrė, o tik padalijo Pastato kadastro duomenis į dvi dalis ir Pastato šilumos punkto patalpą bei sandėliukus paliko Pastato kadastro duomenyse, tik neidentifikuotus, t. y. nenurodant savininkų.
Nors VĮ Registrų centras 2019 m. ištaisė klaidą ir Pastato kadastro plane Pastatui priskyrė šilumos punkto patalpą (kadastro plane ją pažymėdamas indeksu R- 15), tačiau šios šilumos punkto patalpos neidentifikavo ir niekam nepriskyrė.
Nurodo, kad Pastato priėmimo valstybinės komisijos 1991 m. liepos 19 d. akte nurodytas bendras Pastato plotas 460 kv. m. Teigia, kad Pastato plotas kadastre pasikeitė (sumažėjo), nes rūsio patalpa po įėjimo tambūru nebuvo inventorizuota. Vėliau, įrengus iš pirmojo aukšto laiptus į rūsį, dar sumažėjo, o atskyrus nuo Pastato šilumos punkto patalpą, liko 408,98 kv. m. Iki tol bendras Pastato plotas su gyventojų sandėliukais ir šilumos punkto patalpa buvo 528,76 kv m., dabar Pastato bendras plotas yra 462,52 kv. m. Pareiškėjas valdo 427,35 kv. m., nes, jis, atlikęs rekonstrukciją, 2001 m. gruodžio 10 d. nuosavą plotą pasididino.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. liepos 12 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus skyrių, tačiau VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius, atsakydamas į jo prašymą, paprašė pateikti Pastato šilumos punkto patalpos nuosavybės dokumentus, kurių pareiškėjas neturi.
Pareiškėjas teigia pakartotinai kreipęsis į VĮ Registrų centrą 2020 m. kovo 12 d., tačiau ginčijamu VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus Sprendimu jo prašymas buvo atmestas. Komisija pareiškėjo skundo dėl Sprendimo panaikinimo taip pat netenkino.
Pareiškėjo teigimu, situacija, kai Pastato savininkas nėra visų Pastato patalpų savininkas, kenkia verslui ir klaidina trečiuosius asmenis, o veikla tapo sudėtinga arba neįmanoma, t. y. negali suderinti remonto projektų, reklamos ant išorinės Pastato sienos, nes reikalingi kitų Pastato patalpų savininkų, kurių nėra, sutikimai. Be to, siekiant prisitaikyti prie rinkos poreikių, dažnai tenka keisti patalpų paskirtį, bet, vėl gi, reikalinga suderinti su Pastato kitų patalpų nesamais savininkais.
Taip pat nurodo, kad nors Vilniaus miesto savivaldybė suteikė Pastatui adresą – (duomenys neskelbtini), tačiau VĮ Registrų centras į registrą įrašė, kad patalpų adresas yra nepilnas. Teigia, kad toks adreso įrašas bei Pastato unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) klaidina trečiuosius asmenis, nes jam priklausančios patalpos pripažįstamos kaip gyvenamojo namo butas.
Pasak pareiškėjo, Komisija nepripažįsta padarytos klaidos, nesprendžia ginčo iš esmės, o priimdama sprendimą vadovaujasi tik nuomonėmis, bet ne dokumentais ir teisės aktais.
Pareiškėjo manymu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2020 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3k-3-49-701/2020 yra išaiškinta, kad patalpos R-3 (vėliau R-15) savininkas yra pareiškėjas (psl. 9, 3 ir 4 eilutės) ir tai reiškia, kad turimi dokumentai yra pakankami patvirtinti nuosavybės teisę į šią šilumos punkto patalpą ir, kad ši šilumos punkto patalpa niekam kitam priklausyti negali.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 4 straipsniu, teigia, kad nei valdybos posėdžio protokole, nei Sutartyje neparašyta, kad parduodamos patalpos yra be šilumos punkto patalpos, tai pat nėra išvardintos, kokios patalpos perkamos. Pirkimo dokumentai neįrodo, kad patalpos parduotos be šilumos punkto patalpos, juolab, kad VĮ Registrų centras nebegali nurodyti, kieno nuosavybėje ji yra. Šalia esančio daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai neturi nuosavybės Pastate ir nėra bendrasavininkai, todėl negali pretenduoti į Pastato šilumos punkto patalpą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad šilumos punkto patalpa yra pagalbinė specifinė Pastato patalpa. Ji yra neatskiriama Pastato sudėtinė dalis, o pareiškėjas yra investavęs į šilumos punkto patalpą įrengdamas atskirą įėjimą, kad į šią patalpą galėtų netrukdomai patekti atsakingas už šilumos punkto įrangą asmuo.
Pareiškėjo manymu, VĮ Registrų centras Sprendime nepagrįstai remiamasi NTRĮ 13 straipsnio l dalimi ir 23 straipsnio 2 dalimi, todėl, neteisingai pritaikyti ir 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir 27 straipsnio 7 punktas, kas lėmė neteisingos išvados priėmimą pareiškėjo prašymą atmesti. VĮ Registrų centras taiko teisės aktus lyg būtų naujai pastatytas objektas ir sprendime net neužsiminama apie padarytą klaidą, nors NTRĮ nustato klaidų taisymo tvarką.
Nurodo, kad VĮ Registrų centras dar 1991 m. yra gavęs visus būtinus Pastatui įregistruoti dokumentus. Pastatas buvo inventorizuotas, įregistruotas, vėliau privatizuotas be jokių išimčių, įmonės buhalterinio balanso apimtimi. Pastato kadastre ir registre įsivėlusi klaida privatizavimui jokios finansinės ar kitokios materialinės įtakos neturėjo. Visas Pastatas 1998 m. lapkričio 5 d. taip pat buvo įregistruotas kaip pareiškėjo nuosavybė. Identifikuotą šilumos punkto patalpą VĮ Registrų centras neturėjo jokio teisinio pagrindo 1995 m. atskirti nuo Pastato. Šią išvadą patvirtina faktas, kad šilumos punkto patalpa 2019 m buvo sugrąžinta į Pastatą.
Pareiškėjo manymu susidarė neteisinė situacija, kai iki 1995 m. sausio 25 Pastato šilumos punkto patalpa turėjo savininką – valstybinę firmą KSPI, o po 1995 m. sausio 25 iki dabar, dėl aukščiau išvardintų aplinkybių ir padarytos klaidos, šilumos punkto patalpa, kurios plotas 35,17 kv. m. (pagal 2019 m. kadastrą 33,45) nebeturi savininko, o likusi Pastato ploto dalis yra pareiškėjo privati nuosavybė.
Atsiliepimas
VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į skundą ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas Sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teises į 408,89 kv. m ploto negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (toliau – Patalpa). Iš 1998 m. spalio 21 d. perrengtos formos Nr. 3 „Pastato vidaus plotų eksplikacijos“ bei 1995 m. vasario mėn. parengtos formos „Pastato vidaus plotų eksplikacijos“ matyti, kad pareiškėjo nuosavybės teise įgyta Patalpa buvo sudaryta iš rūsyje esančių patalpų pažymėtų nuo R-1 iki R-6 bei iš pirmame aukšte esančių patalpų pažymėtų nuo 1-1 iki 1-17.
Patalpa pareiškėjo iniciatyva buvo rekonstruota (Patalpos plotas nuo 408,89 kv. m padidintas iki į 427,35 kv. m ploto), o šios rekonstrukcijos teisėtumą patvirtino Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 2001 m. gruodžio 10 d. išduodama pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 1391 (toliau – Aktas).
Nurodo, kad pareiškėjo 2001 m. gruodžio 19 d. prašymo, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2001 m. lapkričio 27 d. parengtos Patalpos kadastro duomenų bylos bei Akto pagrindu, Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre 2001 m. gruodžio 22 d. buvo pakeisti Patalpos kadastro ir registro duomenys.
VĮ Registrų centras nurodo, kad Patalpa (427,35 kv. m ploto) yra 462,52 kv. m ploto pastate - parduotuvėje, unikalus numeris, (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Į Pastato rūsyje esančias 35,17 kv. m ploto patalpas, plane pažymėtas R-3 (vėliau R-18, o dar vėliau R-15), Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės neįregistruotos.
VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2020 m. kovo 12 d. prašymą ir kartu su šiuo prašymu pateiktus dokumentus, 2020 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą Nr. SPR4- 3307 (14.5 E) P. J. L. prašymą atmesti. VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius Sprendime nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre išregistruoti į 427,35 kv. m ploto Patalpas įregistruotas pareiškėjo nuosavybės teises, įregistruojant jas į 462,52 kv. m ploto Pastatą, nėra teisinio pagrindo, nes P. J. L. nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybės teisių atsiradimo į 35,17 kv. m ploto patalpą, plane pažymėtą R-3 (vėliau R-15), esančią Pastate.
VĮ Registrų centras pažymi, kad Sutartyje aiškiai įvardinta, jog pareiškėjas įsigijo 408,89 kv. m ploto negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kokios konkrečios patalpos sudarė 408,89 kv. m plotą, buvo išvardinta anksčiau, taip pat šie duomenys atsispindi pateiktose Pastato ir Patalpų kadastro duomenų bylose. Pažymi ir tai, kad pareiškėjui atlikus Patalpos rekonstrukciją, Akte buvo įrašyta, jog „komisija pripažįsta, kad parduotuvės rekonstrukcija ir įėjimo į rūsį įėjimas, pagal 2001 m. lapkričio 27 d. sudarytus kadastro duomenis tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti“. Šį Aktą pasirašė ir pareiškėjas. Pareiškėjo užsakymu atliktoje Patalpos 2001 m. lapkričio 27 d. kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kokios konkrečios patalpos sudaro 427,35 kv. m plotą. Todėl, VĮ Registrų centro manymu, yra akivaizdu, kad pateikti dokumentai įrodo, jog pareiškėjui buvo žinoma, kokias konkrečias patalpas jis įgijo Sutartimi ir vėliau jas rekonstravo, taip pat žinomas faktas, kad aukščiau nurodyti dokumentai nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į Pastate esančias kitas patalpas (šilumos punktą) 1991 m. birželio 25 d. plane pažymėtas R-3 (35,17 kv. m), vėliau plane pažymėtas R-18, o 2019 m. liepos 25 d. plane pažymėtas R-15 (33,45 kv. m).
Nurodo, kad pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į Pastate esančias kitas patalpas (šilumos punktą), 1991 m. birželio 25 d. plane pažymėtas R-3 (35,17 kv. m), vėlesniame plane pažymėtas R-18, o 2019 m. liepos 25 d. plane pažymėtas R-15 (33,45 kv. m), VĮ Registrų centro Vilniaus skyriui nepateikė, todėl VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į 33,45 kv. m ploto Pastate esančias patalpas (šilumos punktą), nurodytas 2019 m. liepos 25 d. parengtame Pastato plane, bei keisti Pastato ir Patalpos kadastro ir registro duomenis (NTRĮ 22 straipsnis, 23 straipsnio 2 dalis).
VĮ Registrų centras taip pat teigia, kad LAT nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 49- 701/2020 nurodė, kad nuosavybės teisės į patalpą – šiluminį mazgą neįregistruotos. Šios Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėtos civilinės bylos ginčo dalyku buvo mokesčio už šilumos tiekimą pagrįstumas ir joje nėra duomenų, patvirtinančių, kad teismas būtų nagrinėjęs ir sprendęs klausimus, susijusius su nuosavybės teisių į Pastate esančias patalpas, pažymėtas R-3 (35,17 kv. m), vėliau R-15, patvirtinimu, todėl, Registrų centro nuomone, LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-49-701/2020 nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į 35,17 kv. m patalpą, plane pažymėtą R-3 (vėliau R-15), esančią Pastate.
Be to, VĮ Registrų centras atkreipia dėmesį, kad LAT 2002 m. kovo 4 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2002 pagal ieškovų J. U., V. K., J. A. Z., V. S., V. V., K. L. ieškinį atsakovams P. J. L., Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės Vilniaus filialui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, akcinei bendrovei „Krašto projektai“, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dėl P. J. L. ir akcinės bendrovės „Krašto projektai“ 1998 m. spalio 28 d. sudarytos sutarties dalies panaikinimo, Pastato rūsyje esančių patalpų, plane pažymėtų 2-1, 2-2, 2-5, 2-6, pripažinimo gyvenamojo namo savininkų bendrąja daline nuosavybe ir kitų reikalavimų. Šioje nutartyje yra nurodyta, kad kasatoriai J. U., V. K., J. A. Z., V. S., V. V. savo skunde akcentavo, kad „pastate yra tik vienas šiluminis mazgas, į kurį galima patekti per patalpas, pažymėtas indeksais 2-1 ir 2- 2“, tuo tarpu atsakovas P. J. L. atsiliepime į kasacinį skundą nurodė, kad „šiluminis mazgas, kuris nebuvo inventorizuotas (įrengtas papildomas įėjimas) yra savivaldybės nuosavybė“. Todėl VĮ Registrų centras daro išvadą, kad pareiškėjas, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 3K- 3- 380/2002 teisme, nelaikė savęs Pastate esančių patalpų (šilumos punkto), 1991 m. birželio 25 d. plane pažymėtų R-3 (35,17 kv. m), savininku, nors skunde ir teigia, neva tai buvo tik jo nuomonė, kuria Registrų centras nepagrįstai vadovavosi.
Taip pat nurodo, kad pareiškėjas nuosavybės teises į 408,89 kv. m ploto Patalpą įgijo Sutarties pagrindu iš akcinės bendrovės „Krašto projektai“, kodas 122228598, buveinės adresas - Konstitucijos pr. 23, Vilnius, kuri Pastato rūsyje esančios 35,17 kv. m ploto patalpos, plane pažymėtos R-3 (vėliau R-15) neperdavė pareiškėjo nuosavybėn.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 4 straipsniu ir NTRĮ 5 straipsnio 2 dalimi nurodo, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašyti Patalpos kadastro ir registro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, o pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į Pastato rūsyje esančią 35,17 kv. m patalpą, plane pažymėtą R-3 (vėliau R-15), VĮ Registrų centro Vilniaus skyriui nepateikė, todėl tiek VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius, tiek Komisija, priimdami skundžiamus sprendimus, jokių jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė, veikė jiems teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose.
Pažymi, kad pareiškėjo nuosavybės teisės į 408,89 kv. m ploto Patalpą Sutarties pagrindu buvo įregistruotos 1998 m. lapkričio 5 d. tuometinėje registravimo įstaigoje. Pareiškėjo 2001 m. gruodžio 19 d. prašymo, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2001 m. lapkričio 27 d. parengtos Patalpos kadastro duomenų bylos bei Akto pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre 2001 m. gruodžio 22 d. buvo pakeisti Patalpos kadastro ir registro duomenys. Taip pat pažymi, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Patalpos kadastro ir registro duomenys 1998 m. lapkričio 5 d. ir 2001 m. gruodžio 22 d. buvo įrašyti paties pareiškėjo prašymų ir kitų jo pateiktų dokumentų pagrindu, todėl laikytina, kad pareiškėjui nuo 2001 m. gruodžio 22 d. buvo žinoma, kad Nekilnojamojo turto registre jo nuosavybės teisės yra įregistruotos į 427,35 kv. m ploto Patalpą (be Pastato rūsyje esančios 35,17 kv. m ploto patalpos, plane pažymėtos R-3 (vėliau R-15). NTRĮ (nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2003 m. birželio 12 d. galiojusi redakcija) 31 straipsnio 2 dalis numatė, kad skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos; 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundo padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo praėjo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui dar pasirašant Aktą buvo žinoma, iš ko susideda jo rekonstruota 427,35 kv. m ploto Patalpa, t. y. žinoma, kad į 427,35 kv. m ploto Patalpą neįeina Pastato rūsyje esanti patalpa, plane pažymėta R-3 (vėliau R- 15), laikytina, kad jis yra praleidęs naikinamąjį dešimties metų terminą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą 2001 m. gruodžio 22 d. įrašytų duomenų įrašymui skųsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. SPR4-3307 (14.5 E) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. CSPR-109, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Pastato rūsyje esančią 35,17 kv. m. ploto patalpą, plane pažymėtą R-3 (vėliau R-15), teisėtumo ir pagrįstumo (1 t., b. l. 30–34, 79).
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 12 d. pateikė prašymą VĮ Registrų centro Vilniaus skyriui (Paslaugų apskaitos sistemoje įregistruotas Nr. 23453923), kuriuo prašė „ištaisyti 1991 metais padarytą klaidą ir identifikuoti Šilumos punkto 35,17 kv. m ploto patalpą R-3: Šilumos punkto patalpą R-3 pripažinti kaip P. J. L. (vienintelio savininko parduotuvės pastate) privačia nuosavybe ir ją prijungti prie turimo parduotuvės pastato patalpų ploto. Parduotuvės pastatą 462,52 kv. m. įregistruoti P. J. L. kaip parduotuvės savininką privačios nuosavybės teise“. Kartu su šiuo prašymu pareiškėjas pateikė šiuos dokumentus (jų kopijas): 1) Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. SPR4- 4596 (14.5 E) prašymą atmesti, 2) Pastato rūsyje esačių patalpų planą, parengtą 1991 m. birželio 25 d. ir patikslintą 1995 m. sausio 25 d.; 3) Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto valdybos 1991 m. liepos 19 d. patvirtinto Trikotažo parduotuvės prie KSPI 47 butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti aktą; 4) Trikotažo parduotuvės ir 12 A 47 butų gyvenamojo namo projekto atskirus lapus; 5) AB „Krašto projektai“ 1998 m. spalio 22 d. Valdybos posėdžio protokolą Nr. 8; 6) Sutartį; 7) VĮ Registrų centro raštą „Dėl duomenų pateikimo“; 8) LAT 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 49- 701/2020; 9) Patalpos Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašą; 10) Pastato Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašą; 11) VĮ Registrų centro matininko 2019 m. liepos 25 d. parengtoje Pastato kadastro duomenų byloje esančius atskirus dokumentus; 12) Pastate esančių butų (patalpų) savininkų sąrašą; 13) Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2001 m. gegužės 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 222-674/2001; 14) VĮ Registrų centro teritorinio padalinio 2015 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. VILRA(12.5.26)-34787 „Dėl duomenų pateikimo“ (1 t., b. l. 157–195).
VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius, priimdamas Sprendimą, vadovavosi NTRĮ 22 straipsniu, 23 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ir atsisakė įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į 35,17 kv. m. patalpą, plane pažymėtą R-3 (vėliau R-15), esančią pastate – parduotuvėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjo pateikta LAT 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2020 nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių atsiradimo į šią patalpą, o kitų dokumentų, nurodytų NTRĮ 22 straipsnyje, patvirtinančių, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nurodytais pagrindais pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į minėtą patalpą, teritoriniam registratoriui nepateikė (1 t., 196).
Pareiškėjas VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus Sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2020 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. CSPR-109 paliko VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus Sprendimą nepakeistą (1 t., b. l. 30–34, 199A–200B). Komisija sprendime nurodė, kad pareiškėjas Sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teises į 408,89 kv. m ploto negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pertvarkius ir Aktu pripažinus tinkama naudoti, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės į 427,35 kv. m ploto Patalpą, o aukščiau nurodytuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo ne tik 427,35 kv. m ploto Patalpą, bet ir Pastate esančias kitas patalpas (šilumos punktą), 1991 m. birželio 25 d. plane pažymėtas R-3 (35,17 kv. m), vėlesniame plane pažymėtas R-18, o 2019 m. liepos 25 d. plane pažymėtas R-15 (33,45 kv. m).
Administraciniam teismui, nagrinėjančiam bylas dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, t. y. vykdančiam viešojo administravimo subjekto kontrolę, yra pavesta nagrinėti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veikla) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnis).
Atsisakydamas įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į 35,17 kv. m. patalpą, plane pažymėtą R-3 (vėliau R-15), esančią pastate – parduotuvėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius vadovavosi NTRĮ 22 straipsniu, 23 straipsnio 2 ir 3 dalimis.
NTRĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo kartu su prašymu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą teritoriniam registratoriui turi pateikti dokumentus, patvirtinančius prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. NTRĮ 22 straipsnyje yra išvardinti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre.
Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas siekia, kad 35,17 kv. m. patalpa, 1991 m. birželio 25 d. plane pažymėta R-3 (vėliau R-18, o dar vėliau R-15), esanti pastate – parduotuvėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip pareiškėjo nuosavybė.
Iš bylos esančių duomenų nustatyta, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 462,52 kv. m. bendro ploto pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4E1p, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (I t., b. l. 92). Šiame pastate pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 427,35 kv. m. prekybos paskirties negyvenamoji patalpa – parduotuvė su grožio salonu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos pažymėtos nuo 1-1 iki 1-19 bei nuo 2-1 iki 2-9 (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), (I t., b. l. 93–95). Iš šių registro duomenų matyti, kad tiek Pastato, tiek ir Patalpos kadastro duomenys buvo nustatyti 2001 m. lapkričio 27 d. ir, priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, jam nuosavybės teise priklauso ne visas Pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tik šiame Pastate esanti Patalpa, kurios unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas ir AB „Krašto projektai“ 1998 m. spalio 28 d. pasirašė sutartį, registro Nr. 2- 9030, pagal kurią pareiškėjas įsigijo parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), name, plane pažymėtame indeksu 4E1/p (b.p.1E1/p), turinčią 408,89 kv. m. bendro ploto, esančią (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22, 124). Minėta sutartis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 1998 m. lapkričio 5 d. (1 t., b. l. 93–95).
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjo nuosavybės teise įgyta Patalpa buvo sudaryta iš rūsyje esančių patalpų, 1995 m. sausio 25 d. plane pažymėtų indeksais R-l (5,13 kv. m), R-2 (11,56), R-3 (11,97 kv. m), R-4 (53,92), R-5 (44,56 kv. m), R-6 (7,50 kv. m) bei iš pirmame aukšte esančių patalpų 1998 m. spalio 21 d. „Pastatų vidaus ploto eksplikacijoje Nr. 3“ pažymėtų indeksais 1-1 (3,45 kv. m), 1-2 (79,85 kv. m), 1-3 (19,03 kv. m), 1-4 (62,97 kv. m), 1-5 (1,40 kv. m), 1-6 (1,70 kv. m), 1-7 (3,14 kv. m), 1-8 (11,57 kv. m), 1-9 (10,47 kv. m), 1-10 (8,51 kv. m), 1-11 (1,14 kv. m), 1-12 (36 kv. m), 1-13 (5,07 kv. m), 1-14 (6,46 kv. m), 1-15 (3,75 kv. m), 1-16 (5,41 kv. m), 1-17 (14,33 kv. m), viso 408,89 kv. m (1 t., b. l. 14, 125–126).
Nė viename iš šių dokumentų nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į 35,17 kv. m. šilumos punkto patalpą, 1991 m. birželio 25 d. plane pažymėtą R-3 (vėliau R-18, o dar vėliau R-15), esančią Pastate.
Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 1999 –2001 m. atliko Patalpos rekonstrukciją, dėl ko, pareiškėjo 2001 m. lapkričio 15 d. prašymu, 2001 m. lapkričio 27 d. buvo atlikti Patalpos kadastriniai matavimai (1 t., b. l. 138–145, 147–149). Kadastrinių matavimų, atliktų 2001 m. lapkričio 27 d, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad į pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių ir po rekonstrukcijos padidėjusių nuo 408,89 kv. m. iki 427,35 kv. m. Patalpų sudėtį įeitų ir 35,17 kv. m. šilumos punkto patalpa, 1991 m. birželio 25 d. plane pažymėta R-3 (vėliau R-18, o dar vėliau R-15) (1 t., b. l. 139–145).
Atsižvelgiant į kadastrinių duomenų bylose užfiksuotus duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas ginčo patalpas įgijo 1998 m. spalio 28 d. sutarties, registro Nr. 2-9030, pagrindu. Be to, priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, LAT 2020 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-49-701/2020 taip pat nepripažino ir / ar nepatvirtino pareiškėjo nuosavybės teisių į 35,17 kv. m. šilumos punkto patalpą, 1991 m. birželio 25 d. plane pažymėtą R-3 (vėliau R-18, dar vėliau R-15), esančią Pastate, o tik išsprendė ginčą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui J. P. L. dėl skolos priteisimo.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad įsigydamas nuosavybės teises į Patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teises ir į 35,17 kv. m. šilumos punkto patalpą, 1991 m. birželio 25 d. plane pažymėtą R-3 (vėliau R-18, dar vėliau R-15), esančią Pastate.
Pagal NTRĮ 22 straipsnio ir 23 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų nuostatas, Registro tvarkytojui pateikti dokumentai turi patvirtinti prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą, atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti duomenys, būtini registracijai atlikti, nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris. Registro tvarkytojas pagal NTRĮ 5 straipsnio 2 dalį turi užtikrinti, kad duomenys, įrašyti į Registrą atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, o jeigu prašomų įrašyti duomenų nepakanka arba jų iš viso nėra, Registro tvarkytojas turi atsisakyti daryti prašomus įrašus Registre. Registro tvarkytojui įstatymai nesuteikia teisės daryti savarankiškų išvadų dėl dokumento turinio ir savarankiškai spręsti dėl nekilnojamųjų daiktų identifikavimo ir daiktinių teisių į juos atsiradimo, kai tokių duomenų nėra dokumente.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl daiktinių teisių registravimo, o Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagrįstai jo netenkino. Todėl skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti ir nėra teisinio pagrindo jiems panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo P. J. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.