- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- A-355-442/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02772-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- M. R.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas
- Trečiasis asmuo
- K. D., valstybės įmonė Registrų centras, VĮ "Registų centras"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. (M. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui (tretieji suinteresuoti asmenys – K. D., valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:
1.1. panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir teritorinis registratorius) 2016 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-10979;
1.2. panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. Cspr1-154;
1.3. įpareigoti VĮ Registrų centrą ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko įraše, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant: M. R. priklauso 81/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto 2.2 p., detalizuojant, kad jam priklauso patalpos pažymėtos plane R-1 – Koridorius, R-2 – Katilinė, R-3 – Skalbinių patalpa, R-4 – Sandėlis, R-5 – Sandėlis, R-6 – Sandėlis, R-7 – Sandėlis, R-8 – Koridorius, G-1 – Garažas, 1-1 – Tambūras, 1-2 – Koridorius, 1-3 – Sanitarinis mazgas, 1-4 – Dušas, 1-5 – Virtuvė, 1-6 – Koridorius, 1-7 – Kambarys, 1-8 – Kambarys, 1-9 – Kambarys, 1-16 – Koridorius, 60/100 patalpos pažymėtos plane 2-18 – Kambarys; K. D. priklauso 19/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto 2.2 p., detalizuojant, kad jai priklauso patalpos pažymėtos plane 1-10 – Koridorius, 1-13 – Virtuvė, 1-14 – Kambarys, 1-15 – Kambarys, 1-17 – Sanitarinis mazgas, 10/100 patalpos pažymėtos plane 2-18 – Kambarys. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 1989 m. balandžio 27 d. dovanojimo sutartimi (toliau – ir Dovanojimo sutartis) perleido A. D. 40/100 jam nuosavybės teise priklausančio namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras naudingas plotas – 124,87 kv. m., įskaitant 80,20 kv. m. gyvenamojo ploto ir tokią pat dalį kiemo statinių be ūkinių pastatų. Dovanojimo sutarties 7 punkte buvo nurodytos A. D. nuolat naudotis patalpos ir jų plotai. Patalpų plotai buvo nurodyti remiantis 1988 m. gruodžio 6 d. atliktais matavimais. Bendras naudingas plotas (124,87 kv. m.) taip pat buvo nurodytas ir 1989 m. balandžio 19 d. pastatų teisinei registracijai atlikti išvadoje. Dovanojama dalis (49,37 kv. m) taip pat buvo nurodyta 1989 m. balandžio 19 d. Tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro išduotame pažymėjime Nr. 589. Dovanojimo sutartis Tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure buvo įregistruota 1989 m. gegužės 5 d.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad pasikeitus nekilnojamojo turto registro veiklą reglamentuojantiems teisės aktams buvo atsisakyta bendrojo naudingo ploto kaip registravimo duomens, o vietoje jo registravimo dalyku tapo bendras statinio plotas. Atsižvelgiant į pakeitimus atsakovas pakeitė įrašus Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) ir nurodė, kad pareiškėjui priklauso 60/100 bendro pastato ploto, o A. D. ir vėliau K. D. – 40/100, nedetalizuojant patalpų, kas neatitiko Dovanojimo sutarties turinio, nes, tokiu būdu, ženkliai padidėjo trečiojo suinteresuoto asmens vardu registruota nekilnojamojo turto dalis. Pareiškėjo teigimu, atsakovas perskaičiavo pastato plotą neįsigilindamas į Dovanojimo sutartį. Pabrėžė, kad tokiu būdu atsakovas neužtikrino, kad registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie yra įrašyti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad nuo atsakovo nepriklausanti aplinkybė, jog namo kadastro ir registro duomenų perkėlimo į Nekilnojamojo turto registrą metu (2001 m. rugpjūčio 9 d.) galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 21, 21.10 ir 21.10.2 punktai nustatė, kad į Nekilnojamojo turto registrą (toliau – ir NTR) įrašomas būtent bendras statinio plotas, o ne bendras naudingas plotas ar gyvenamasis plotas. Atkreipė dėmesį, kad ši aplinkybė niekaip nepakeitė pareiškėjo nuosavybės teisės į namą įsigijimo ir perleidimo A. D., Dovanojimo sutarties turinio ir jos pagrindu atsiradusio juridinę reikšmę turinčio fakto, o tik sukūrė prielaidą namo bendraturčiams patikslinti savo valdomas namo dalis, kurios būtų apskaičiuotos nuo bendro namo ploto (262,60 kv. m.), o ne nuo bendro naudingo ploto (124,87 kv. m.). Pažymėjo, kad tuo metu (2001 m. rugpjūčio 9 d.) galioję teisės aktai neįpareigojo NTR tvarkytojo pačiam nustatyti (perskaičiuoti) savininkams priklausančias namo nuosavybės dalis nuo bendro namo ploto. Tiek Dovanojimo sutarties sudarymo metu galiojusios, tiek šiuo metu galiojančios bendraturčių teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos analogiškai nustato, jog bendroji dalinė nuosavybė (jos objektas), valdoma, ja naudojamasi bendraturčių sutikimu/sutarimu, o esant nesutarimui, ginčą sprendžia teismas. Pabrėžė, kad teisės aktai nesuteikia NTR tvarkytojui savo iniciatyva, ar vienos iš šalių prašymu keisti nuosavybės teises į namo dalis nesant abiejų bendraturčių sutikimo/sutarimo, ar nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo. Tuo pagrindu darė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog NTR tvarkytojas turi perskaičiuoti bendraturčių dalis remiantis Dovanojimo sutartimi, yra nepagrįsti.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. D. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo siekis yra praturtėti, padidinant savo turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje nuo 60 proc. iki 81 proc., tokiu būdu K. D. paliekant valdyti tik 19 proc. namo. Pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo 1989 m. balandžio 19 d. Techninės inventorizacijos biuro pažymos patikslinimo bei 1989 m. gegužės 10 d. pastatų teisinei registracijai atlikti išvados. Nurodė, kad 2014 m. gegužės 21 d. M. R. pasirašytos deklaracijos pagrindu NTR buvo įregistruotas ginčo namo bendras ploto padidėjimas nuo 262,60 kv. m. iki 278,38 kv. m, taip pat nebuvo ginčo dėl faktinio šalių naudojimosi namu.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
9. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. VILIN(12.5.13.)-10979, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. Cspr1-154 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo VĮ Registrų centrą ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko įraše, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant: M. R. priklauso 81/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto 2.2 p., detalizuojant, kad jam priklauso patalpos pažymėtos plane R-1 – Koridorius, R-2 – Katilinė, R-3 – Skalbinių patalpa, R-4 – Sandėlis, R-5 – Sandėlis, R-6 – Sandėlis, R-7 – Sandėlis, R-8 – Koridorius, G-1 – Garažas, 1-1 – Tambūras, 1-2 – Koridorius, 1-3 – Sanitarinis mazgas, 1-4 – Dušas, 1-5 – Virtuvė, 1-6 – Koridorius, 1-7 – Kambarys, 1-8 – Kambarys, 1-9 – Kambarys, 1-16 – Koridorius, 60/100 patalpos pažymėtos plane 2-18 – Kambarys; K. D. priklauso 19/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.2, detalizuojant, kad jai priklauso patalpos pažymėtos plane 1-10 – Koridorius, 1-13 – Virtuvė, 1-14 – Kambarys, 1-15 – Kambarys, 1-17 – Sanitarinis mazgas, 10/100 patalpos pažymėtos plane 2-18 – Kambarys.
Šalies argumentai
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2016 m. balandžio 5 d. prašymu kreipėsi į atsakovą prašydamas ištaisyti NTR nurodytus duomenis, atsižvelgiant į bendrąjį gyvenamojo namo plotą. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad, jo nuomone, jo valdoma ginčo namo dalis NTR turėtų būti ištaisyta nurodant 81/100 (t. y. 81 proc. arba 213,23 kv. m.) pastato, A. D. 19/100 (t. y. 19 proc. arba 49,37 kv. m.). Po atlikto remonto NTR nurodyta pareiškėjo valdoma turto dalis pasikeitė, todėl jo dalis turėtų būti ištaisyta į 229,01/278,38 kv. m pastato, o K. D. į 49,37/278,38 kv. m pastato. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2016 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-10979 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Nurodė, kad duomenys apie įregistruotas bendraturčių nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (ginčo namą) atitinka dokumentus, kurių pagrindu duomenys buvo įrašyti į NTR, o papildomų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima keisti duomenis, nėra pateikta. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2016 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. Cspr1-154 pritarė teritorinio skyriaus sprendimui.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamo ginčo esmė, ar pagrįstai atsakovas, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, duomenis į NTR perkėlė pagal tuo metu (duomenų perkėlimo metu) galiojančius teisės aktų reikalavimus. Duomenų perkėlimo metu galiojo teisinis reguliavimas, kurio pagrindu duomenys apie ginčo pastato plotą buvo perkelti naudojant bendrą statinio ploto duomenį, vietoje anksčiau naudoto bendrojo naudingo ploto duomens. Pareiškėjas prieštarauja, kad atsakovas perskaičiavo ginčo pastato plotą neįsigilindamas į Dovanojimo sutarties turinį, tokiu būdu neužtikrindamas, kad registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie yra įrašyti.
12. Teismas nustatė, kad 1987 m. balandžio 27 d. Dovanojimo sutarties pagrindu pareiškėjas A. D. padovanojo 40/100 bendrojo naudingo gyvenamojo ploto namo dalių. Pareiškėjo valdoma namo dalis sudarė 60/100 bendrojo naudingo gyvenamojo ploto namo dalių. Dovanojimo sutarties sudarymo metu dovanojama dalis buvo išskaičiuota nuo ginčo namo bendrojo naudingojo ploto (124,87 kv. m.), iš kurio 80,20 kv. m yra gyvenamasis plotas. Visas ginčo namo plotas tuo metu sudarė 262,6 kv. m. Dovanojimo sutarties sudarymo metu namo bendras plotas, kaip dėmuo, nebuvo naudojamas.
13. Teismas nurodė, kad nuo 1997 m. gruodžio 27 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymas, kurio 2 straipsnyje buvo nustatyta, jog duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, reglamentuojančių žemės, statinių ir kito nekilnojamojo turto teisinį registravimą, Nekilnojamojo turto registro statusą, registro paskirtį ir jo objektus, taip pat registro tvarkymą, reorganizavimą bei likvidavimą, nustatyta tvarka. Kaip nurodė atsakovas, ginčo namo kadastro ir registro duomenys į NTR buvo perkelti 2011 m. rugpjūčio 9 d. Duomenų perkėlimo metu galiojusių Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 85 (toliau – ir Nuostatai), 21 punktas numatė, kokie konkrečiai duomenys apie turtą turėtų būti įrašomi ir saugomi registro informacinėje sistemoje. Tarp kitų įrašomų ir saugotinų duomenų nurodytas statinio, patalpos bendras plotas (Nuostatų 21.10.2 punktas). Bendro naudingo ploto duomens įrašymo į informacinę sistemą Nuostatai nenumatė. Taigi atsakovas vykdydamas duomenų perkėlimą neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti tuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Perkeldamas duomenis atsakovas pagrįstai, vadovaujantis Nuostatų 21.10.2 punktu, nurodė bendrą ginčo namo plotą (262,60 kv. m.), o ne bendrą naudingą, ar gyvenamą plotą, kurio nurodymą reglamentavo Dovanojimo sutarties sudarymo metu galiojantys teisės aktai. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad perkėlus duomenis į NTR pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, nes pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens valdomos ginčo namo nuosavybės dalys nepasikeitė, išliko tokios, kokios buvo nustatytos Dovanojimo sutartimi, atitinkamai 60/100 ir 40/100. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko 2016 m. rugpjūčio 8 d. išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens valdomos namo dalys nepasikeitusios.
14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo siekiui ištaisyti registre esančius duomenis negali būti taikomos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios netikslių ir klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymą. Tokia išvadą teismas priėjo, atsižvelgdamas į tai, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatų pagrindu perkelti duomenys apie valdomas ginčo namo nuosavybės dalis, kaip jau nustatyta, visiškai atitinka Dovanojimo sutarties turinį (padovanota ginčo dalis nepakeista, pareiškėjo likusi valdyti ginčo namo dalis taip pat nepasikeitė), todėl nėra būtinosios Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kad taisomi galėtų būti tie duomenys, kurie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Be to, tuo atveju, jei būtų patenkintas pareiškėjo prašymas dėl duomenų ištaisymo, registre nurodant, kad pareiškėjui priklauso 81/100 ginčo pastato, K. D. 19/100 ginčo pastato, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalies požiūriu susidarytų situacija, kad duomenų pakeitimas galbūt pažeistų trečiojo suinteresuoto asmens teises ir teisėtus interesus. Taigi nustačius, jog duomenų apie daiktą perkėlimas į NTR Dovanojimo sutarties turiniui neprieštarauja, nėra pagrindo ir reikalavimui, kuriuo prašoma įpareigoti perskaičiuoti bendraturčių dalis į namą vadovaujantis Dovanojimo sutartimi.
15. Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu ir nurodė, kad NTR esantys duomenys yra nenuginčyti, pareiškėjas nei registratoriui, nei teismui nėra pateikęs kitų dokumentų, patvirtinančių turimos nuosavybės dalių pakeitimą, todėl nėra teisinio pagrindo registre esančių duomenų laikyti neteisingais ar keistinais. Pagal šią teisės nuostatą, registre esantys duomenys gali būti pakeisti tik atitinkamų patvirtintų ir įsigaliojusių dokumentų pagrindu. Registratoriui teisė savarankiškai pakeisti ar perskaičiuoti registre esančius duomenis įstatymu nesuteikta.
16. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, priėjo išvadą, jog skundžiamas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. VILIN(12.5.13.)-10979 ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. Cspr1-154 yra teisėti, todėl juos naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Teismas išdėstytais argumentais taip pat nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinio reikalavimo, susijusio su įpareigojimu atlikti veiksmus.
17. Netenkinęs pagrindinio reikalavimo, teismas atmetė prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnis).
III.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, prieštaraujantis faktinėms bylos aplinkybėms.
18.2. 2001 m. rugpjūčio 9 d. atsakovas, vykdydamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio reikalavimus, perkėlė ankstesniame registre (Tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro) buvusius duomenis į Nekilnojamojo turto registrą. Tačiau perkeldamas duomenis atsakovas ignoravo Dovanojimo sutartį, kurios pagrindu buvo padarytas įrašas ankstesniame registre, ir perkėlė tik pareiškėjui ir trečiajam asmeniui priklausančio ploto santykį iš ankstesnio registro. Tačiau, kadangi duomenų perkėlimo metu galioję Nekilnojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 85, numatė tik bendrą, o ne bendrą naudingą, plotą kaip registracijos objektą, atsakovas mechaniškai perkėlė pareiškėjui ir trečiajam asmeniui priklausančių dalių santykį, net nevertinęs, kad namo bendrą naudingą plotą sudarė 124,87 m², o bendrą plotą 262,60 m². Be to, atsakovas Nekilnojamojo turto registre nenurodė pareiškėjui ir trečiajam asmeniui priklausančių patalpų, kaip to reikalavo Nuostatų 21.1.3 ir 21.10.2 punktai. Tai visiškai nebeatitiko Dovanojimo sutarties turinio, kadangi tokiu būdu ženkliai padidėjo trečiojo asmens vardu registruota nekilnojamojo turto dalis. Šiuos perskaičiavimus atsakovas atliko pareiškėjui apie tai net nepranešęs.
18.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas VĮ Registro centro veiksmų teisėtumą, 2012 m. gegužės 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1539/2012 yra pažymėjęs, kad gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Konstitucijos 5 str. 3 d.), įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, galimybę pasisakyti. Tačiau iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad nors atsakovo veiksmai ženkliai paveikė pareiškėjo interesus, kadangi pareiškėjo valdoma namo dalis dėl atsakovo sprendimo faktiškai sumažėjo nuo 81/100 (atitinkamai 60/100 naudingo ploto) iki 60/100, apie planuojamą perskaičiavimą pareiškėjo neinformavo, todėl šiurkščiai pažeidė pareiškėjo teisę į gynybą ir nesivadovavo gero administravimo principu.
18.4. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus, taigi ir atsakovą, priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tačiau iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad atsakovai, priimdami ginčijamus sprendimus ir atlikdami registravimo veiksmus, šia nuostata nesivadovavo ir priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus.
18.5. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad atsakovas, perkeldamas duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, juos pakeitė nepažeisdamas atsakovo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, kadangi toks duomenų pakeitimas visiškai neatitiko namo kadastrinės bylos, ką savo konsultacinėje išvadoje pažymėjo ir architektas T. G. Šios išvados teismas apskritai nevertino. Be to, toks atsakovo savavališkas duomenų keitimas aiškiai pažeidė pareiškėjo teisėtus interesus, kadangi juo pareiškėjo valdoma namo dalis buvo sumažinta nuo 81/100 (atitinkamai 60/100 naudingo ploto) iki 60/100. Tačiau ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas jokių pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimų neįžvelgė.
18.6. Iš bylos medžiagos (Dovanojimo sutartis, architekto konsultacinė išvada, namo kadastrinė byla ir t. t.) matyti, kad būtent pareiškėjo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti perkeliant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, kadangi jie buvo iškreipti ir jų pagrindu trečiasis asmuo iš esmės nepagrįstai praturtėjo, nes vietoj dovanotų 49,37 kv. m ploto įgijo teisę į 105,04 kv. m. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
19. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
20. Atsakovas nurodo, kad teritorinis registratorius, 2001 m. rugpjūčio 9 d. perkeldamas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenis į NTR, nekeitė duomenų nei apie daiktinės teisės turėtoją, nei apie pareiškėjo ir A. D. nuosavybės teise valdomas ginčo namo dalis, todėl nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog teritorinio registratoriaus ginčo namo kadastro ir registro duomenų perkėlimas į NTR neatitiko Dovanojimo sutarties turinio. Teismas pagrįstai konstatavo, kad perkėlus duomenis pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens valdomos ginčo namo nuosavybės dalys nepasikeitė, išliko tokios, kokios buvo nustatytos Dovanojimo sutartimi (60/100 ir 40/100), ką patvirtina į bylą pateikti NTR duomenys. Būtent pareiškėjas savo skundo reikalavimu nepagrįstai reikalauja, kad atsakovas perskaičiuotų Dovanojimo sutartyje nurodytas nuosavybės teisės dalis vertindamas ne Dovanojimo sutartyje nurodytą ginčo namo bendrą naudingąjį plotą (124,87 kv. m), o šio namo bendrąjį plotą, kuris nuo Dovanojimo sutarties momento yra padidėjęs nuo 262,60 kv. m iki 278,38 kv. m ir šie pakeitimai yra įregistruoti NTR bendru pareiškėjo ir K. D. prašymu, jų abiejų pasirašytos 2014 m. gegužės 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
21. Ginčo atveju teisės aktai NTR tvarkytojui nesuteikia teisės savo iniciatyva, ar vienos iš šalių (šiuo atveju pareiškėjo) prašymu keisti nuosavybės teisės į ginčo namą apimtį – perskaičiuoti ir nustatyti naujas nuosavybės teisės į ginčo namą dalis nesant abiejų bendraturčių sutikimo / sutarimo ar esant ginčui – įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl tokio duomenų pakeitimo. Teismo išvada, kad pareiškėjas nėra pateikęs kitų dokumentų, patvirtinančių nuosavybės dalių pasikeitimą, todėl nėra pagrindo NTR esančių duomenų laikyti neteisingais ar keistinais, yra teisėta ir pagrįsta.
Atsiliepimas
22. Atsakovas nurodo, kad sutinka su teismo išvada, jog teritorinis registratorius, vykdydamas duomenų perkėlimą neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti tuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Nei viename teisės akte teritoriniam registratoriui nebuvo nustatyta pareiga Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure sukauptus nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenis nuo 1998 m. sausio 1 d. perrašant juos į Nekilnojamojo turto registrą apie šiuos veiksmus individualiai informuoti kiekvieną nekilnojamojo daikto savininką. Pareiškėjui apie tai, kokie ginčo namo kadastro duomenys įrašyti į NTR, vėliausiai tapo žinoma iš paties pareiškėjo į bylą pateiktų 2002 m. gruodžio 18 d. bei 2014 m. gegužės 21 d. NTR centrinio duomenų banko išrašų. Pareiškėjas nuo 2002 m. gruodžio 18 d. žinodamas apie teritorinio registratoriaus 2001 m. rugpjūčio 9 d. atliktus veiksmus šių veiksmų teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, o į teritorinį registratorių dėl ginčo namo registro duomenų keitimo kreipėsi tik 2016 m. balandžio 4 d., t. y. daugiau nei po 13 metų.
23. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog 2001 m. rugpjūčio 9 d. ginčo namo kadastro ir registro duomenų perkėlimas į NTR neatitiko ginčo namo kadastro duomenų bylos. Dovanojimo sutarties sudarymo metu, vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais, teisinės registracijos dokumentuose buvo nurodomas pastato bendras naudingas plotas (124,87 kv. m) ir gyvenamas plotas (80,20 kv. m). Reikalavimas teisinės registracijos duomenyse (detalizuotame pažymėjime) nurodyti pastato bendrą plotą įsigaliojo tik po Dovanojimo sutarties sudarymo, t. y. nuo 1996 m. rugpjūčio 31 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1011 patvirtintai Teisinio statinių registravimo laikinajai tvarkai (šios tvarkos 10 p.). Iš pateiktų dokumentų matyti, jog ginčo namo bendras plotas dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo 262,20 kv. m, kuris 2001 m. rugpjūčio 9 d. ir buvo įrašytas į NTR. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad teritorinis registratorius 2001 m. rugpjūčio 9 d. įrašydamas duomenis apie ginčo pastatą juos nurodė kitokius, nei jie buvo nurodyti ginčo statinio kadastro duomenų byloje ar Dovanojimo sutartyje, todėl teiginys, jog ginčo namo kadastro ir registro duomenų perkėlimas į NTR neatitiko namo kadastro bylos, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo siekiui ištaisyti NTR esančius duomenis negali būti taikomos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatos, kadangi duomenys, įrašyti į NTR, atitinka dokumentus (Dovanojimo sutartį), kurių pagrindu jie buvo įrašyti, taip pat tenkinus pareiškėjo prašymą galbūt būtų pažeistos trečiojo suinteresuoto asmens K. D. teisės.
Atsiliepimas
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, pareiškėjas siekia praturtėti, t. y. padidinti savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje nuo turimų 60 procentų bendrojo ploto iki 81 procento, tokiu būdu paliekant K. D. disponuoti bei valdyti tik 19 procentų ginčo namo esančio, (duomenys neskelbtini). Tokia situacija iš esmės pažeistų K. D. nuosavybės valdymo teises, bei teisingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat neatitiktų Dovanojimo sutarties turinio bei faktiškai tarp šalių (pareiškėjo ir K. D.) susiklosčiusių santykių.
27. Pareiškėjas nuo 1989 metų, turėdamas teisę skųsti, neskundė nei vieno iš daugelio priimtų aktų, kuriuose aiškiai nurodyta, kad A. D. arba K. D. priklauso 40/100 dalių bendrojo namo ploto, todėl vadovaujantis ABTĮ 29, 30 straipsniais praėjo skundo padavimo terminas, dėl ko yra teisinis pagrindas šią bylą nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu – paaiškėjus, jog skundas priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus.
28. Pareiškėjo siekiui ištaisyti registre esančius duomenis negali būti taikomos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios netikslių ir klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatų pagrindu perkelti duomenys apie valdomas ginčo namo nuosavybės dalis, kaip jau nustatyta, visiškai atitinka Dovanojimo sutarties turinį (padovanota ginčo dalis nepakeista, pareiškėjo likusi valdyti ginčo namo dalis taip pat nepasikeitė), todėl darytina išvada, kad nėra būtinosios Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kad taisomi galėtų būti tie duomenys, kurie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. VILIN(12.5.13.)-10979 bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. Cspr1-154 teisėtumo ir pagrįstumo bei VĮ Registrų centro įpareigojimo ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko registro Nr. (duomenys neskelbtini) įraše.
30. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 5 d. prašymu kreipėsi į atsakovą prašydamas ištaisyti Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis apie daiktinių teisių registravimą. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2016 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-10979 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, motyvuodamas tuo, kad duomenys apie įregistruotas bendraturčių nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą (ginčo gyvenamąjį namą) atitinka dokumentus, kurių pagrindu duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, o papildomų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima keisti duomenis, nėra pateikta. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. Cspr1-154 nusprendė minėtą teritorinio registratoriaus sprendimą palikti galioti.
31. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.
32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012).
33. Pareiškėjas kreipėsi į teritorinį registratorių prašydamas ištaisyti į Nekilnojamojo turto registrą įrašytus duomenis dėl pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių registravimo (I t. b. l. 17–18). Kaip matyti iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2002 m. gruodžio 18 d. išrašo (I t., b. l. 11–12) bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. gegužės 21 d. išrašo (I t., b. l. 13–16), dokumentais, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra registruota pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens K. D. nuosavybės teisės į minėtą pastatą, yra 1989 m. balandžio 27 d. dovanojimo sutartis Nr. 5-1405; DŽDT vykdomojo komiteto 1985 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. 204; 2014 m. gegužės 14 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.1; 2013 m. balandžio 3 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas Nr. 776.
34. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, privalėjo patikrinti, ar Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens K. D. nuosavybės teises į nurodytą nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą) atitinka šios nutarties 33 punkte išvardintus dokumentus. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių bylai reikšmingų aplinkybių nesiaiškino, nepareikalavo iš atsakovo visų dokumentų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo registruotos pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens K. D. nuosavybės teisės į ginčo gyvenamąjį namą.
36. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.
37. Pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, pažeidė minėtas procesines teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 146 straipsnio 1 dalis).
38. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad 2001 m. rugpjūčio 9 d. ginčo gyvenamojo namo duomenis perkeliant į Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašytas bendrasis namo plotas (262,60 kv. m) ir dėl to atsirado prielaida bendraturčių nuosavybės teisės dalis apskaičiuoti nuo bendrojo namo ploto, o ne nuo bendrojo naudingo ploto (124,87 kv. m) (I t., b. l. 153–155).
39. Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje buvo numatyta, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka.
40. Atsakovo nurodytu ginčo gyvenamojo duomenų perrašymo į Nekilnojamojo turto registrą metu galiojo Nekilnojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 85. Šių nuostatų 21.10.2 punktas nustatė, kad registro informacinėje sistemoje įrašomi ir saugomi kadastriniai registro duomenys: statinio, patalpos ar buto pavadinimas ir paskirtis; įsigijimo (rinkos) kaina; bendras plotas. Taigi pagal minėto norminio administracinio teisės akto nuostatas Nekilnojamojo turto registre įrašytas ginčo gyvenamojo namo bendrasis plotas buvo priskirtas kadastro duomenims.
41. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis nustato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.
42. Taigi tik Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodyti dokumentai, o ne kadastriniai duomenys, yra pagrindas registruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme turėtų būti atsižvelgta į paminėtą teisinį reguliavimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. R. (M. R.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.