- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-28
- Bylos Nr.
- A-4437-492/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02772-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Veslava Ruskan, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- M. R.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Registrų centras, K. D., J. Z., VĮ "Registų centras"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. (M. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui (teisių ir pareigų perėmėjas valstybės įmonė Registrų centras) (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, K. D., J. Z.) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. liepos 8 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-10979; 2) panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. Cspr1-154; 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko įraše Registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant: M. R. priklauso 81/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto 2.2 p., detalizuojant, kad jam priklauso patalpos pažymėtos plane R-1 – Koridorius, R-2 – Katilinė, R-3 – Skalbinių patalpa, R-4 – Sandėlis, R-5 – Sandėlis, R-6 – Sandėlis, R-7 – Sandėlis, R-8 – Koridorius, G-1 – Garažas, 1-1 – Tambūras, 1-2 – Koridorius, 1-3 – Sanitarinis mazgas, 1-4 – Dušas, 1-5 – Virtuvė, 1-6 – Koridorius, 1-7 – Kambarys, 1-8 – Kambarys, 1-9 – Kambarys, 1-16 – Koridorius, 60/100 patalpos pažymėtos plane 2-18 – Kambarys; K. D. priklauso 19/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.2, detalizuojant, kad jai priklauso patalpos pažymėtos plane 1-10 – Koridorius, 1-13 – Virtuvė, 1-14 – Kambarys, 1-15 – Kambarys, 1-17 – Sanitarinis mazgas, 10/100 patalpos pažymėtos plane 2-18 – Kambarys; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas pažymėjo, kad 1989 m. balandžio 27 d. dovanojimo sutartimi (toliau – ir Dovanojimo sutartis) perleido A. D. 40/100 jam nuosavybės teise priklausančio namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., kurio bendras naudingas plotas – 124,87 kv. m, įskaitant 80,20 kv. m gyvenamojo ploto ir tokią pat dalį kiemo statinių be ūkinių pastatų. Dovanojimo sutarties 7 punkte buvo nurodytos A. D. nuolat naudotis patalpos ir jų plotai. Patalpų plotai buvo nurodyti remiantis1988 m. gruodžio 6 d. atliktais matavimais. Bendras naudingas plotas (124,87 kv. m) taip pat buvo nurodytas ir 1989 m. balandžio 19 d. Pastatų teisinei registracijai atlikti išvadoje. Dovanojama dalis (49,37 kv. m) taip pat buvo nurodyta 1989 m. balandžio 19 d. Tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro išduotame pažymėjime Nr. 589. Dovanojimo sutartis Tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure buvo įregistruota 1989 m. gegužės 5 d.
3. Pasikeitus Nekilnojamojo turto registro veiklą reglamentuojantiems teisės aktams buvo atsisakyta bendrojo naudingo ploto kaip registravimo duomens, o vietoje jo, registravimo dalyku tapo bendras statinio plotas. Atsižvelgiant į pakeitimus atsakovas pakeitė įrašus Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) ir nurodė, kad pareiškėjui priklauso 60/100 bendro pastato ploto, o A. D. ir vėliau K. D. – 40/100, nedetalizuojant patalpų, kas neatitiko Dovanojimo sutarties turinio, nes, tokiu būdu, ženkliai padidėjo trečiojo suinteresuoto asmens vardu registruota nekilnojamojo turto dalis. Pareiškėjo teigimu, atsakovas perskaičiavo pastato plotą neįsigilindamas į Dovanojimo sutartį. Pabrėžė, kad tokiu būdu atsakovas neužtikrino, kad registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie yra įrašyti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas VĮ Registrų centras (Vilniaus filialo teisių ir pareigų perėmėjas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, jog nuo atsakovo nepriklausanti aplinkybė, kad namo kadastro ir registro duomenų perkėlimo į nekilnojamojo turto registrą metu (2001 m. rugpjūčio 9 d.) galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintų Nekilnojamo turto registro nuostatų 21, 21.10 ir 21.10.2 punktai nustatė, kad į Nekilnojamo turto registrą įrašomas būtent bendras statinio plotas, o ne bendras naudingas plotas ar gyvenamasis plotas. Atkreipė dėmesį, kad ši aplinkybė niekaip nepakeitė pareiškėjo nuosavybės teisės į namą įsigijimo ir perleidimo A. D., Dovanojimo sutarties turinio ir jos pagrindu atsiradusio juridinę reikšmę turinčio fakto, o tik sukūrė prielaidą namo bendraturčiams patikslinti savo valdomas namo dalis, kurios būtų apskaičiuotos nuo bendro namo ploto (262,60 kv. m), o ne nuo bendro naudingo ploto (124,87 kv. m).
6. Atsakovas pažymėjo, kad tuo metu (2001 m. rugpjūčio 9 d.) galioję teisės aktai neįpareigojo NTR tvarkytojo pačiam nustatyti (perskaičiuoti) savininkams priklausančias namo nuosavybės dalis nuo bendro namo ploto. Tiek Dovanojimo sutarties sudarymo metu galiojusios, tiek šiuo metu galiojančios bendraturčių teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos analogiškai nustato, jog bendroji dalinė nuosavybė (jos objektas), valdoma, ja naudojamasi bendraturčių sutikimu/sutarimo, o esant nesutarimui, ginčą sprendžia teismas. Teisės aktai nesuteikia NTR tvarkytojui savo iniciatyva, ar vienos iš šalių prašymu keisti nuosavybės teises į namo dalis nesant abiejų bendraturčių sutikimo/sutarimo, ar nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, todėl pareiškėjo argumentai, jog NTR tvarkytojas turi perskaičiuoti bendraturčių dalis remiantis Dovanojimo sutartimi yra nepagrįsti.
7. Be to, teigė, kad pareiškėjui apie jo galimą teisių pažeidimą turėjo būti žinoma nuo 2002 m. gruodžio 18 d., kai gavo Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą, todėl jis yra praleidęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio apskundimo teminą, tai sudaro teisinį pagrindą administracinę bylą nutraukti.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. D. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. K. D. teigimu, pareiškėjo siekis yra praturtėti, padidinat savo turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje nuo 60 proc. iki 81 proc., tokiu būdu K. D. paliekant valdyti tik 19 proc. namo. Pareiškėjas neginčijo 1989 m. balandžio 19 d. Techninės inventorizacijos biuro pažymos patikslinimo bei 1989 m. gegužės 10 pastatų teisinei registracijai atlikti išvados. 2014 m. gegužės 21 d. M. R. pasirašytos deklaracijos pagrindu NTR buvo įregistruotas ginčo namo bendras ploto padidėjimas nuo 262,60 kv. m. iki 278,38 kv. m, taip pat nebuvo ginčo dėl faktinio šalių naudojimosi namu. Prašė bylą nutraukti dėl to, kad pareiškėjas yra praleidęs terminus atsakovo atliktiems veiksmams ginčyti.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad remiantis 2016 m. rugpjūčio 8 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens - K. D., vardu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą bei statinius, adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Registre įregistruota, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 60/100 dalis, trečiajam suinteresuotam asmeniui į 40/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 278,38 kv. m, naudingas plotas 145,53 kv. m, gyvenamasis plotas 100,80 kv. m, pagalbinis naudingas plotas 44,73 kv. m, pagalbinis nenaudingas plotas 6,77 kv. m (toliau – ir Gyvenamais namas). Iš nurodyto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad pareiškėjo nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą yra įregistruota DŽDT vykdomojo komiteto 1985 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 204 bei 2014 m. gegužės 14 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.1 pagrindu, o trečiojo suinteresuotojo asmens K. D. nuosavybės teisė į dalį gyvenamojo namo yra įregistruota 2013 m. balandžio 3 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2014 m. gegužės 14 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.1 pagrindu.
11. Įvertinęs pirminį nuosavybės teisę į Gyvenamąjį namą patvirtinantį dokumentą - DŽDT vykdomojo komiteto 1985 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 204, kurio pagrindu įregistruota pareiškėjo nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, teismas nustatė, kad pareiškėjo vardu įregistruota nuosavybė į 124,87 kv. m bendro ploto bei 80,20 gyvenamo ploto ginčo Gyvenamąjį namą.
12. Pareiškėjas 1989 m. balandžio 27 d. dovanojimo sutartimi perleido A. D. 40/100 dalių bendro naudingo ploto plytinio gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A2/p, kurio bendras naudingas plotas yra 124,87 kv. m, įskaitant 80,20 kv. m gyvenamojo ploto, ir tokią pat dalį kiemo statinių be ūkinių pastatų. Dovanojimo sutarties 7 punkte nustatyta, kad A. D. nuolat naudotis perduodamos patalpos: kambarys 1-15/16,02 kv. m., kambarys 1-14/13,63 kv. m, virtuvė 1-13/8,75 kv. m, koridorius 1-10/7,70 kv. m, podėlis 1-12/1,43 kv. m, tualetas 1-11/1,84 kv. m, o perėjimu į mansardą per laiptinę 1-2/5,4 kv. m naudosis kartu.
13. 2013 m. balandžio 3 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu trečiasis suinteresuotas asmuo K. D. paveldėjo 40/100 dalis Gyvenamojo namo, kurios nuosavybės teise priklausė A. D. 1989 m. balandžio 27 d. Dovanojimo sutarties Nr. 5-1405 pagrindu.
14. 2014 m. gegužės 28 d. pareiškėjas bei trečias asmuo kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymais Nr. 6647016 bei 66469999, prašydami pakeisti nuosavybės teisę į Gyvenamąjį namą 2014 m. gegužės 14 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.1 pagrindu. 2014 m. gegužės 14 d. Deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.1, kuri išduota statytojams - pareiškėjui M. R. bei trečiajam suinteresuotam asmeniui K. D., nurodyta, kad padidėjo Gyvenamojo namo plotas iki 278,38 kv. m.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas, atlikęs dokumentų, kurių pagrindu buvo įregistruota pareiškėjo bei trečio suinteresuoto asmens nuosavybės teisė į Gyvenamąjį namą analizę, nustatė, kad valdomo turto dalis registre įregistruota teisingai, kadangi pareiškėjas perleido jam nuosavybės teise priklausiusio Gyvenamojo namo 40/100 dalis. Dovanojimo sutarties 7 punktas laikytinas tik naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, bet ne juridiniu faktu, kad pareiškėjas nuosavybės teise perleido tik Dovanojimo sutarties 7 punkte nurodytas patalpas, kurias pareiškėjas ir prašo įvardinti Nekilnojamojo turto registro duomenyse. Tai, kad pasikeitusi teisinė reglamentacija įgaliojo atsakovą į Nekilnojamojo turto registro duomenis greta bendrojo naudingo ploto, registruoti ir bendrąjį plotą, negali daryti įtakos pareiškėjo nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą ir perleidimo sandorio turinio bei jo pagrindu atsiradusio juridinę reikšmę turinčio fakto.
16. Teismas nurodė, kad joks teisės aktas nėra įpareigojęs Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo keisti bei pačiam nustatyti perskaičiuojant nekilnojamojo turto savininkų valdomo turto dalis. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo bei trečio suinteresuoto asmens valdoma Gyvenamojo namo dalis yra įregistruota remiantis dokumentais, kurių pagrindu buvo registruota nuosavybė bei nenustatyta, kad ją registruojant būtų padaryta klaida.
17. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 4 straipsniu, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju NTR esantys duomenys yra nenuginčyti, pareiškėjas nėra pateikęs dokumentų, patvirtinančių turimos nuosavybės dalių pakeitimą, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti registre esančių duomenų neteisingumą bei būtinybę juos keisti.
18. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovas perskaičiavo pastato plotą neįsigilindamas į Dovanojimo sutarties turinį. Pirminis nuosavybės dokumentas, kurio pagrindu buvo registruota pareiškėjo nuosavybės teisė, patvirtino, kad pareiškėjui priklausė 124,87 kv. m bendro ploto bei 80,20 kv. m gyvenamo ploto. Gyvenamasis namas, kurio 40/10 dalis pareiškėjas ir perleido Dovanojimo sutartimi. Minėtos nuosavybės dalys ir yra nurodytos Nekilnojamojo turto registre.
19. Teismas padarė išvadą, jog skundžiamas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. VILIN(12.5.13.)-10979 ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. Cspr1-154 laikytini teisėtais bei pagrįstais, todėl juos naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinio reikalavimo, susijusio su įpareigojimu atlikti veiksmus bei pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis.
III.
20. Pareiškėjas M. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė skundo turinį. Dovanojimo sutarties 3 punkte buvo nustatyta, kad dovanojamo turto vertė yra 11 300 rublių, visų statinių vertė 46 622 rublių. Pareiškėjas dovanojimo sutartimi perleido tik Dovanojimo sutarties 7 punkte nurodytomis patalpomis. Dovanojimo vertė, nurodyta Dovanojimo sutarties 3 punkte, atsižvelgiant į viso turto vertę, atitinka 7 punkte išvardintų patalpų vertę.
Žemesnės instancijos teismas
22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2019 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-355-442/2019 nurodė pirmosios instancijos teismui atsižvelgti į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje išvardintus dokumentus. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, LVAT nurodymo nepaisė ir klaidingai interpretavo, kad pagrindiniai dokumentai, kurių pagrindu nustatyta pareiškėjo ir trečiojo asmens nuosavybės teisė į patalpas ir kurių pagrindu turėjo būti atlikti įrašai nekilnojamojo turto registre yra DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas ir paveldėjimo teisės liudijimas. Nors šiais dokumentais buvo įforminti jau esama pareiškėjo nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą bei faktas, kad trečiasis asmuo paveldėjo jos sutuoktiniui pareiškėjo padovanotą turtą po jo mirties. Tuo tarpu juridinę reikšmę turinčiu dokumentu, kurio pagrindu šiuo atveju turėjo būti registruoti duomenis apie nekilnojamąjį daiktą ir jo valdomas dalis, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 7 punktu, turi būti laikoma visų pirmą dovanojimo sutartis ir konkrečiai jos 7 punktas, kuriame nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kokios konkrečiai patalpos yra dovanojamos ir turi būti registruotos trečiojo asmens sutuoktinio, o vėliau pagal paveldėjimo teisės liudijimą ir jos vardu.
Šalies argumentai
23. Pareiškėjo teigimu, Dovanojimo sutartis Tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure buvo įregistruota 1989 m. gegužės 10 d. Taigi duomenys apie dovanojamas patalpas valstybiniame registre buvo įregistruoti būtent 1989 m. gegužės 10 d.
24. Pareiškėjo nuomone, atsakovo veiksmai pažeidė pareiškėjo teisę į gynybą (neinformavo apie tai, kad sumažėjo pareiškėjo valdoma namo dalis) bei nesivadovavo gero administravimo principu.
25. Dovanojimo sutarties teisinis registravimas buvo atliktas 1989 m. gegužės 5 d., todėl tuo metu registre užfiksuoti duomenys juos perrašant į kitą registrą negalėjo būti keičiami. Pareiškėjas, remdamasis LVAT praktika (2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-552/2013) nurodė, kad priešingai negu ginčijamame sprendime teigia pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovas, o ne pareiškėjas kitaip vertino dovanojimo sutartį, kurios pagrindu buvo padarytas pirminis 1989 m. gegužės 10 d. įrašas registre.
Atsiliepimas
26. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
27. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir teisingai išnagrinėjo visų pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą patvirtinančių dokumentų turinį, teisingai nustatė jų tikrąją prasmę ir teisinę reikšmę, NTR duomenų atitikimą dokumentams, kurių pagrindu duomenys įrašyti į NTR.
Atsiliepimas
28. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad pareiškėjo reikalavimas pakeisti ne tik jo paties, bet ir bendraturtės K. D. nuosavybės dalių į Gyvenamąjį namą santykį gali būti skirtas bendraturtei, o ne NTR tvarkytojui, kuris tokių NTR duomenų pakeisti negali remdamasis vienašališkai pareiškėjo nurodomais matematiniais paskaičiavimais.
29. Atsakovas teigia, kad priešingai, nei įrodinėja pareiškėjas, atsakovas ne pakeitė pareiškėjui ir K. D. priklausančios nuosavybės dalies į Ginčo namą dydį, o atsisakė šias dalis pakeisti pareiškėjo pateikto 2016 m. balandžio 5 d. prašymo pagrindu nesant tam teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
30. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo argumento, kad pareiškėjui apie duomenų perkėlimą į NTR buvo žinoma nuo NTR centrinio duomenų banko 2002 m. gruodžio 18 d. išrašo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalimi, nuo tariamai neteisingo duomenų perkėlimo į NTR ir jo sužinojimo apie šį faktą momento yra praėjęs žymiai ilgesnis nei 10 metų terminas. Atsakovo vertinimu, byla turėtų būti nutraukta šiuo pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
31. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų atitiktis dokumentams, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Pareiškėjas byloje ginčijo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. VILIN(12.5.13.)-10979 bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. Cspr1-154 teisėtumą ir pagrįstumą bei prašė įpareigoti VĮ Registrų centrą ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko registro Nr. (duomenys neskelbtini) įraše.
32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavo, kad ginčijami duomenys Centrinio duomenų banko registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka dokumentus, kurių pagrindu yra įrašyti, rėmėsi Dovanojimo sutartimi, kuria M. R. padovanojo A. D. 40/100 jam nuosavybės teise priklausančio namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., kurio bendras naudingas plotas – 124,87 kv. m, įskaitant 80,20 kv. m gyvenamojo ploto ir tokią pat dalį kiemo statinių be ūkinių pastatų, esančių 600 kv.m ploto žemės sklype. Dovanojimo sutarties 7 punktą, kuriame buvo nurodytos A. D. perduotos nuolat naudotis patalpos ir jų plotai, teismas vertino tik kaip naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymą, neturinčiu reikšmės nustatant sutartimi perduotos (padovanoto) gyvenamojo namo dalies dydį.
33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigė, kad buvo netinkamai nustatyti pareiškėjo skundo pagrindai, neteisingai įvertintas Dovanojimo sutarties turinys, neatsižvelgta į Dovanojimo sutarties įregistravimo 1989 m. gegužės 10 d. galiojusių teisės aktų ypatumus bei į LVAT 2019 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-355-442/2019 išdėstytus nurodymus atsižvelgti į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje išvardytus dokumentus. Teigė, kad atsakovas nesivadovavo gero viešojo administravimo principu, nepranešė, kad sumažėjo pareiškėjo valdomo gyvenamojo namo dalis pakeičiant įregistruotus duomenis jų perrašymo į kitą registrą metu.
34. Teisėjų kolegija remiasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis ginčo aplinkybėmis, ginčo dėl jų nėra, ir, iš esmės pritardama skundžiamame teismo sprendime padarytoms išvadoms, vadovaudamasi ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, nutartyje neperžengia pareiškėjo apeliacinio skundo ribų, plačiau pasisako dėl tų šalių argumentus, kurie reikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
35. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pareiškėjo skundo pagrindus, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 8 punktais, administracinės bylos nagrinėjimo ribos nustatomos atsižvelgiant į pareiškėjo teismui pateiktame skunde pareikštus reikalavimus (skundo dalyką) ir nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, kuriais grindžiami pareikšti reikalavimai (skundo pagrindus).
36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patikslintame skunde akcentavo, kad į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą 2016 m. balandžio 5 d. kreipėsi su prašymu ištaisyti klaidas, padarytas registruojant nuosavybės teises į ginčo Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties, sudarytos 1989 m. balandžio 27 d., pagrindu. Nurodė, kad Dovanojimo sutartimi buvo perleistos tik 40/100 bendrojo naudingo ploto ginčo Gyvenamojo namo patalpų, todėl be pagrindo buvo įregistruota trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisės į 40/100 viso gyvenamojo namo bendro patalpų ploto.
37. Netikslių ir klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo galimybę numato Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Teritorinis registratorius prašymą ištaisyti Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis turi išnagrinėti per penkias darbo dienas, ištaisyti ar papildyti Nekilnojamojo turto registro duomenis ir raštu apie tai pranešti prašymą pateikusiam asmeniui. Teritorinis registratorius, atsisakęs tenkinti prašymą, jį padavusiam asmeniui turi raštu pranešti atsisakymo motyvus. Teritorinio registratoriaus atsisakymas tenkinti prašymą patikslinti ir ištaisyti nekilnojamojo turto registro netikslius ir klaidingus duomenis arba papildyti neišsamius duomenis skundžiamas Centriniam registratoriui šio įstatymo nustatyta tvarka. Centrinio registratoriaus sprendimas gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (NRTĮ 33 str. 3, 4 d.). Minėtose įstatymo nuostatose nėra nustatyti terminai suinteresuotiems asmenims kreiptis į teritorinį registratorių dėl klaidos ištaisymo, todėl nepriklausomai nuo to, kiek praėjo laiko nuo teritorinio registratoriaus veiksmų, kuriais galėjo būti užfiksuoti klaidingi duomenys, atlikimo, bei nepriklausomai nuo to, kada suinteresuotas asmuo turėjo objektyvią galimybę susipažinti su tokiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, jis turi subjektinę teisę kreiptis dėl klaidos ištaisymo. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai dėl praleisto termino ginčyti teritorinio registratoriaus veiksmus ir nebuvo aptarti, nagrinėjamu atveju tai neturi įtakos, nes, kaip ir minėta, pareiškėjas kreipėsi dėl klaidos ištaisymo NTRĮ 33 straipsnyje nustatyta tvarka.
38. Kita vertus, duomenys byloje apie Nekilnojamojo turto registro 2002 m. gruodžio 18 d. suformuotą išrašą Registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra pateikti paties pareiškėjo, jam buvo prieinami ir žinomi, taigi apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo teises neinformuodamas apie įrašų viešame registre atlikimą, yra nepagrįsti.
39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-386-442/2019, kt.).
40. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo argumentus dėl klaidos Nekilnojamojo turto registro 2002 m. gruodžio 18 d. suformuotame išraše Registro Nr. (duomenys neskelbtini), vertino įrašytų duomenų apie pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės dalis į gyvenamąjį namą atitikimą Dovanojimo sutarties nuostatoms. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, atkreipia dėmesį, kad buvo padovanotos ne atskiros gyvenamosios patalpos, bet 40/100 ginčo gyvenamojo namo dalių, tai pakartota Dovanojimo sutarties 1 punkte dviejose pastraipose (žr. originalų tekstą ir vertimą, I t., b. l. 7-10). Dovanojimo sutarties pirmo punkto pirmoje dalyje užfiksuota (žr. originalų tekstą), kad dovanojamo namo dalis – 40/100 – buvo nustatyta (apskaičiuota) pagal perduodamų bendrojo naudingo gyvenamojo namo ploto proporcingą dalį, toks dovanojamos turto dalies nustatymo būdas atitiko sutarties šalių valią. Dovanojimo sutartis nėra nuginčyta, ir, atitinkamai, atsakovui nėra pagrindo taisyti įrašą Nekilnojamojo turo registre.
41. Apelianto argumentai dėl to, kad Dovanojimo sutartimi buvo perduotos tik šios sutarties 7 punkte nurodytos patalpos Gyvenamajame name ir tik pagal jų plotą turėtų būti įregistruota trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės dalis prieštarauja šios sutarties 1 punkto nuostatoms. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos išvadą, kad ginčijamas įrašas Nekilnojamojo turto registre atitinka dokumentus, kurių pagrindu buvo padarytas (Dovanojimo sutarties 1 punktą), todėl tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus nebuvo pagrindo. Dovanojimo sutarties įregistravimo 1989 m. gegužės 10 d. galiojusių teisės aktų ypatumai galėjo nulemti tik dovanojamos Gyvenamojo namo dalies nustatymo metodą, tačiau neturėjo įtakos įregistruojant Dovanojimo sutartimi perleistas daiktines teises. Su tuo susiję pareiškėjo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl klaidos ištaisymo, taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo juos plačiau nagrinėti.
42. Klaidos taisymo institutas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį negalimas ir dėl to, kad tokio veiksmo sukeliamos pasekmės reikštų trečiojo suinteresuoto asmens įregistruotų daiktinių teisių apimties ir turinio pokyčius. Pareiškėjo reikalavimas ištaisyti klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis yra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens daiktinėmis teisėmis į Gyvenamojo namo dalį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, o pareiškėjo nurodytos, jo nuomone, Nekilnojamojo turto registre padarytos klaidos ištaisymas neišvengiamai pažeis trečiojo suinteresuoto asmens interesus. Teritorinio registratoriaus sprendimas dėl trečiojo suinteresuoto asmens teisių įregistravimo į Gyvenamojo namo 40/100 dalį nėra nuginčytas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. NTRĮ 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Nustačius, kad ginčijamo įrašo duomenys atitinka įstatyme – NTRĮ 22 straipsnio 7 punkte numatytus dokumentus (rašytinį sandorį Dovanojimo sutartį), kurių pagrindu jie įrašyti, nėra teisinių nei faktinių pagrindų taikyti klaidų taisymo institutą.
43. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tiek teritorinis, tiek Centrinis registratorius pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ištaisyti, jo manymu, klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis ir nurodyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 81/100 Gyvenamojo namo dalis, o trečiajam suinteresuotam asmeniui – 19/100 dalių, todėl naikinti ginčijamus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimus nėra teisinio pagrindo. Pripažinus, kad teritorinis registratorius ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą ištaisyti klaidas ir įregistruoti pareiškėjo nurodomas nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą dalis.
44. Su pareiškėjo argumentais dėl to, kad, jo manymu, buvo perleista mažesnė negu 40/100 Gyvenamojo namo dalis, nesutinka ir kita Dovanojimo sutarties šalis, dalyvaujanti trečiuoju suinteresuotu asmeniu administracinėje byloje, tai tik patvirtina, kad tarp šalių yra kilęs civilinio pobūdžio ginčas, kuris negali būti sprendžiamas administracine tvarka; jei sandorio šalys tokiu atveju nesutaria dėl teisių ir pareigų, kylančių sudaryto sandorio pagrindu, dėl pažeistų teisių gynimo turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
45. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka patikrinusi bylą, nenustatė pagrindų pareiškėjo apeliaciniam skundui tenkinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, pareiškėjui patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. R. (M. R.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.