Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo, dalyvaujant byloje trečiajam suinteresuotam asmeniui K. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašo: 1) Panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016-04-21 sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-10979; 2) Panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016-06-08 sprendimą Nr. Cspr1-154 (b. l. 21); 3) Įpareigoti VĮ Registrų centras ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko įraše Registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant: M. R. priklauso 81/100 pastato Nr. 4198-4001-0018, aprašyto 2.2 p., detalizuojant, kad jam priklauso patalpos pažymėtos plane R-1 – Koridorius, R-2 – Katilinė, R-3 – Skalbinių patalpa, R-4 – Sandėlis, R-5 – Sandėlis, R-6 – Sandėlis, R-7 – Sandėlis, R-8 – Koridorius, G-1 – Garažas, 1-1 – Tambūras, 1-2 – Koridorius, 1-3 – Sanitarinis mazgas, 1-4 – Dušas, 1-5 – Virtuvė, 1-6 – Koridorius, 1-7 – Kambarys, 1-8 – Kambarys, 1-9 – Kambarys, 1-16 – Koridorius, 60/100 patalpos pažymėtos plane 2-18 – Kambarys; K. D. priklauso 19/100 pastato Nr. 4198-4001-0018, aprašyto p. 2.2, detalizuojant, kad jai priklauso patalpos pažymėtos plane 1-10 – Koridorius, 1-13 – Virtuvė, 1-14 – Kambarys, 1-15 – Kambarys, 1-17 – Sanitarinis mazgas, 10/100 patalpos pažymėtos plane 2-18 – Kambarys; 4) Priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 1-4, 27-31, 118-120).

Skunde nurodė, kad 1989 m. balandžio 27 d. dovanojimo sutartimi (toliau – ir Dovanojimo sutartis) perleido A. D. 40/100 jam nuosavybės teise priklausančio namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras naudingas plotas – 124,87 kv. m., įskaitant 80,20 kv. m. gyvenamojo ploto ir tokią pat dalį kiemo statinių be ūkinių pastatų. Dovanojimo sutarties 7 punkte buvo nurodytos A. D. nuolat naudotis patalpos ir jų plotai. Patalpų plotai buvo nurodyti remiantis1988 m. gruodžio 6 d. atliktais matavimais. Bendras naudingas plotas (124,87 kv. m.) taip pat buvo nurodytas ir 1989 m. balandžio 19 d. Pastatų teisinei registracijai atlikti išvadoje. Dovanojama dalis (49,37 kv. m.) taip pat buvo nurodyta 1989 m. balandžio 19 d. Tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro išduotame pažymėjime Nr. 589. Dovanojimo sutartis Tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure buvo įregistruota 1989 m. gegužės 5 d.

Pažymėjo, kad pasikeitus Nekilnojamojo turto registro veiklą reglamentuojantiems teisės aktams buvo atsisakyta bendrojo naudingo ploto kaip registravimo duomens, o vietoje jo, registravimo dalyku tapo bendras statinio plotas. Atsižvelgiant į pakeitimus atsakovas pakeitė įrašus Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) ir nurodė, kad pareiškėjui priklauso 60/100 bendro pastato ploto, o A. D. ir vėliau K. D. – 40/100, nedetalizuojant patalpų, kas neatitiko Dovanojimo sutarties turinio, nes, tokiu būdu, ženkliai padidėjo trečiojo suinteresuoto asmens vardu registruota nekilnojamojo turto dalis. Pareiškėjo teigimu, atsakovas perskaičiavo pastato plotą neįsigilindamas į Dovanojimo sutartį. Pabrėžė, kad tokiu būdu atsakovas neužtikrino, kad registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie yra įrašyti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir atsakovas) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 57–59, 152–155). Nurodė, kad nuo atsakovo nepriklausanti aplinkybė, kad namo kadastro ir registro duomenų perkėlimo į nekilnojamojo turto registrą metu (2001 m. rugpjūčio 9 d.) galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintų Nekinnojamo turto registro nuostatų 21, 21.10 ir 21.10.2 punktai nustatė, kad į Nekilnojamo turto registrą (toliau – ir NTR) įrašomas būtent bendras statinio plotas, o ne bendras naudingas plotas ar gyvenamasis plotas. Atkreipė dėmesį, kad ši aplinkybė niekaip nepakeitė pareiškėjo nuosavybės teisės į namą įsigijimo ir perleidimo A. D., Dovanojimo sutarties turinio ir jos pagrindu atsiradusio juridinę reikšmę turinčio fakto, o tik sukūrė prielaidą namo bendraturčiams patikslinti savo valdomas namo dalis, kurios būtų apskaičiuotos nuo bendro namo ploto (262,60 kv. m.), o ne nuo bendro naudingo ploto (124,87 kv. m.). Pažymėjo, kad tuo metu (2001 m. rugpjūčio 9 d.) galioję teisės aktai neįpareigojo NTR tvarkytojo pačiam nustatyti (perskaičiuoti) savininkams priklausančias namo nuosavybės dalis nuo bendro namo ploto. Tiek Dovanojimo sutarties sudarymo metu galiojusios, tiek šiuo metu galiojančios bendraturčių teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos analogiškai nustato, jog bendroji dalinė nuosavybė (jos objektas), valdoma, ja naudojamasi bendraturčių sutikimu/sutarimo, o esant nesutarimui, ginčą sprendžia teismas. Pabrėžė, kad teisės aktai nesuteikia NTR tvarkytojui savo iniciatyva, ar vienos iš šalių prašymu keisti nuosavybės teises į namo dalis nesant abiejų bendraturčių sutikimo/sutarimo, ar nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo. Tuo pagrindu darė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog NTR tvarkytojas turi perskaičiuoti bendraturčių dalis remiantis Dovanojimo sutartimi yra nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimų argumentus, prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. D. pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b.l. 85-88, 158). Nurodė, kad pareiškėjo siekis yra praturtėti, padidinat savo turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje nuo 60 proc. iki 81 proc., tokiu būdu K. D. paliekant valdyti tik 19 proc. namo. Pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo 1989 m. balandžio 19 d. Techninės inventorizacijos biuro pažymos patikslinimo bei 1989 m. gegužės 10 pastatų teisinei registracijai atlikti išvados. Nurodė, kad 2014 m. gegužės 21 d. M. R. pasirašytos deklaracijos pagrindu NTR buvo įregistruotas ginčo namo bendras ploto padidėjimas nuo 262,60 kv. m. iki 278,38 kv. m, taip pat nebuvo ginčo dėl faktinio šalių naudojimosi namu, todėl prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo ir jos atstovas į teismo posėdį neatvyko pateikė prašymą nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. VILIN(12.5.13.)-10979 bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. Cspr1-154 teisėtumo ir pagrįstumo bei VĮ Registrų centro įpareigojimo ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko registro Nr. (duomenys neskelbtini) įraše.

Pareiškėjas 2016 m. balandžio 5 d. prašymu kreipėsi į atsakovą prašydamas ištaisyti Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis apie daiktinių teisių registravimą, dėl pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomos dalies registravimo (1 t., b. l. 17-18). Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jo valdoma dalis Nekilnojamojo turto registre turėtų būti ištaisyta nurodant 81/100 dalis (t. y. 81 proc. arba 213,23 kv. m.) Gyvenamojo namo, o A. D. 19/100 (t. y. 19 proc. arba 49,37 kv. m.). Po atlikto remonto Nekilnojamojo turto registre nurodyta pareiškėjo valdoma turto dalis pasikeitė, todėl jo dalis turėtų būti ištaisyta į 229,01/278,38 kv. m. pastato, o K. D. į 49,37/278,38 kv. m. pastato

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2016 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-10979 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, motyvuodamas tuo, kad duomenys apie įregistruotas bendraturčių nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą (ginčo gyvenamąjį namą) atitinka dokumentus, kurių pagrindu duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, o papildomų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima keisti duomenis, nėra pateikta (1 t., b.l. 19-20).

Pareiškėjas nesutikdamas su VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimu, su skundu kreipėsi į Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. Cspr1-154 nusprendė minėtą teritorinio registratoriaus sprendimą palikti galioti (1 t., b.l. 21-22).

Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau - ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012).

Iš į bylą pateikto 2016 m. rugpjūčio 8 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens - K. D., vardu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą bei statinius, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 60-64). Registre įregistruota, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 60/100 dalis, trečiajam suinteresuotam asmeniui į 40/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 278,38 kv.m., naudingas plotas 145,53 kv.m., gyvenamasis plotas 100,80 kv.m., pagalbinis naudingas plotas 44,73 kv.m., pagalbinis nenaudingas plotas 6,77 kv.m. (toliau- ir Gyvenamais namas).

Iš aukščiau nurodyto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškėjo nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą yra įregistruota DŽDT vykdomojo komiteto 1985 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 204 bei 2014 m. gegužės 14 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.1 pagrindu, o trečiojo suinteresuotojo asmens K. D. nuosavybės teisė į dalį gyvenamojo namo yra įregistruota 2013 m. balandžio 3 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 776 bei 2014 m. gegužės 14 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.1 pagrindu (2 t. b.l. 37-46).

Įvertinus pirminį nuosavybės teisę į Gyvenamąjį namą patvirtinantį dokumentą - DŽDT vykdomojo komiteto 1985 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 204, kurio pagrindu įregistruota pareiškėjo nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, nustatyta, kad jo vardu įregistruota nuosavybė į 124,87 kv.m. bendro ploto bei 80,20 gyvenamo ploto ginčo Gyvenamąjį namą (1 t. b.l. 5-6, 2 t. b.l. 46-47).

Pareiškėjas 1989 m. balandžio 27 d. dovanojimo sutartimi perleido A. D. 40/100 dalių bendro naudingo ploto plytinio gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A2/p, kurio bendras naudingas plotas yra 124,87 kv. m., įskaitant 80,20 kv. m. gyvenamojo ploto, ir tokią pat dalį kiemo statinių be ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (1 t., b.l. 7-10). Dovanojimo sutarties 7 punkte nustatyta, kad A. D. nuolat naudotis perduodamos patalpos: kambarys 1-15/16,02 kv. m., kambarys 1-14/13,63 kv. m., virtuvė 1-13/8,75 kv. m., koridorius 1-10/7,70 kv. m., podėlis 1-12/1,43 kv. m., tualetas 1-11/1,84 kv. m., o perėjimu į mansardą per laiptinę 1-2/5,4 kv. m. naudosis kartu.

2013 m. balandžio 3 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 776 pagrindu trečias suinteresuotas asmuo K. D. paveldėjo 40/100 dalis Gyvenamojo namo, kurios nuosavybės teise priklausė A. D. 1989 m. balandžio 27 d. Dovanojimo sutarties Nr. 5-1405 pagrindu.

Nustatyta, kad 2014 m. gegužės 28 d. pareiškėjas bei trečias asmuo kreipėsi į VĮ registrų centro Vilniaus filialą su prašymais Nr. 6647016 bei 66469999, prašydami pakeisti nuosavybės teisę į Gyvenamąjį namą 2014 m. gegužės 14 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.1 pagrindu (1 t., b.l. 66-71). 2014 m. gegužės 14 d. Deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.1, kuri išduota statytojams - pareiškėjui M. R. bei trečiam suinteresuotam asmeniui K. D., nustatyta, kad padidėjo Gyvenamojo namo plotas iki 278,38 kv.m. (1 t. b.l. 68-71).

Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko įraše Registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad M. R. priklauso 81/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto 2.2 p., detalizuojant, kad jam priklauso patalpos pažymėtos plane R-1 – Koridorius, R-2 – Katilinė, R-3 – Skalbinių patalpa, R-4 – Sandėlis, R-5 – Sandėlis, R-6 – Sandėlis, R-7 – Sandėlis, R-8 – Koridorius, G-1 – Garažas, 1-1 – Tambūras, 1-2 – Koridorius, 1-3 – Sanitarinis mazgas, 1-4 – Dušas, 1-5 – Virtuvė, 1-6 – Koridorius, 1-7 – Kambarys, 1-8 – Kambarys, 1-9 – Kambarys, 1-16 – Koridorius, 60/100 patalpos pažymėtos plane 2-18 – Kambarys; K. D. priklauso 19/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.2, detalizuojant, kad jai priklauso patalpos pažymėtos plane 1-10 – Koridorius, 1-13 – Virtuvė, 1-14 – Kambarys, 1-15 – Kambarys, 1-17 – Sanitarinis mazgas, 10/100 patalpos pažymėtos plane 2-18 – Kambarys.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis apibrėžia daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisinius pagrindus tai yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui - turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Atlikus dokumentų, kurių pagrindu buvo įregistruota pareiškėjo bei trečio suinteresuoto asmens nuosavybės teisė į Gyvenamąjį namą analizę, nustatyta, kad valdomo turto dalis registre įregisruota teisingai, kadangi pareiškėjas perleido jam nuosavybės teise priklausiusio Gyvenamojo namo 40/100 dalis. Dovanojimo sutarties 7 punktas laikytinas tik naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, bet ne juridiniu faktu, kad pareiškėjas nuosavybės teise perleido tik Dovanojimo sutarties 7 punkte nurodytas patalpas, kurias pareiškėjas ir prašo įvardinti Nekilnojamojo turto registro duomenyse. Tai, kad pasikeitusi teisinė reglamentacija įgaliojo atsakovą į Nekilnojamojo turto registro duomenis greta bendrojo naudingo ploto, registruoti ir bendrąjį plotą, negali įtakoti pareiškėjo nuosavybvės teisės į Gyvenamąjį namą ir perleidimo sandorio turinio bei jo pagrindu atsiradusio juridinę reikšmę turinčio fakto. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pažymėtina, kad joks teisės aktas nėra įpareigojęs Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo keisti bei pačiam nustatyti perskaičiuojant nekilnojamojo turto savininkų valdomo turto dalis. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo bei trečio suinteresuoto asmens valdoma Gyvenamojo namo dalis yra įregistruota remiantis dokumentais, kurių pagrindu buvo registruota nuosavybė bei nenustatyta, kad ją registruojant būtų padaryta klaida. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kaip ir nagrinėjamu atveju, NTR esantys duomenys yra nenuginčyti, pareiškėjas nėra pateikęs dokumentų, patvirtinančių turimos nuosavybės dalių pakeitimą, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti registre esančių duomenų neteisingumą bei būtinybę juos keisti. Kaip jau pažymėta ankščiau, registro tvarkytojui nesuteikta teisė savarankiškai pakeisti, ar perskaičiuoti registre esančius duomenis. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad atsakovas perskaičiavo pastato plotą neįsigilindamas į Dovanojimo sutarties turinį. Pirminis nuosavybės dokumentas, kurio pagrindu buvo registruota pareiškėjo nuosavybės teisė, patvirtino, kad pareiškėjui priklausė 124,87 kv.m. bendro ploto bei 80,20 gyvenamo ploto Gyvenamasis namas, kurio 40/10 dalis pareiškėjas ir perleido Dovanojimo sutartimi. Minėtos nuosavybės dalys ir yra nurodytos Nekilnojamojo turto registre.

Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje buvo numatyta, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Atsakovo nurodytu ginčo Gyvenamojo namo duomenų perrašymo į Nekilnojamojo turto registrą metu galiojo Nekilnojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 85. Šių nuostatų 21.10.2 punktas nustatė, kad registro informacinėje sistemoje įrašomi ir saugomi kadastriniai registro duomenys: statinio, patalpos ar buto pavadinimas ir paskirtis; įsigijimo (rinkos) kaina; bendras plotas. Visi minėti duomenys ir yra nurodyti ginčo Gyvenamojo namo registre.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skundžiamas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016-04-21 sprendimas Nr. VILIN(12.5.13.)-10979 ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016-06-08 sprendimas Nr. Cspr1-154 laikytini teisėtais bei pagrįstais, todėl juos naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinio reikalavimo, susijusio su įpareigojimu atlikti veiksmus bei pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, kadangi tam nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu, 41 straipsnio 2 dalimi, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.