Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Sergejaus Korotčenkos ir nukentėjusiosios D. G. atstovo advokato Sauliaus Žentelio apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023-09-12 nuosprendžio, kuriuo:

T. G. išteisintas jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2020-09-29 nutarimas, patvirtintas 2020-09-30 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija, kuriuo T. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas įtariamajam susitaikius su nukentėjusiąja.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo apeliaciniai skundai tenkinami

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).

9. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2006-03-28, 2007-10-24, 2008-01-24 nutarimai). Apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, todėl apeliacinės instancijos teismas, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, turi kruopščiai patikrinti kiekvieno apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo apeliacinių skundų argumentus, skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį bei bylos medžiagą, teismo posėdyje pakartotinai apklausęs išteisintąjį T. G. ir nukentėjusiąją D. G. ir įvertinęs jų duotus parodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas neišsamiai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir nepagrįstai padarė išvadą, jog T. G. veiksmai, atlikti buvusios sutuoktinės D. G. atžvilgiu, neatitinka sistemingo bauginimo naudojant psichinę prievartą, kaip nusikalstamos veikos požymių, ir jį išteisino. Iš skundžiamo išteisinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad byloje surinkti duomenys apylinkės teismo buvo vertinami ne visumoje, o selektyviai ir atsietai vienas nuo kito, pirmenybę teikiant T. G. teisinantiems bei nemotyvuotai atmetant kaltinančius įrodymus, kai tuo tarpu turėjo būti analizuojamas visas bylos įrodymų visetas – nukentėjusiosios D. G. parodymai viso proceso metu, liudytojų parodymai, nukentėjusiosios pateiktų žinučių išklotinės, garso įrašas, kiti bylos duomenys, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023-09-12 nuosprendis naikintinas ir T. G. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis, o įvertinus tai, kad T. G. padarė naują nusikalstamą veiką nepraėjus vienerių metų laikotarpiui nuo ankstesnės veikos, dėl kurios padarymo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, naikinamas sprendimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už 2020-08-03 padarytą nusikalstamą veiką.

Dėl D. G. sistemingo bauginimo naudojant psichinę prievartą

11. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta teisinė atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-696/2016, 2K-90-689/2018, 2K-269-303/2020 ir kt.). Sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmą nukentėjusiajam (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2014, 2K-65-648/2016).

12. Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kiekvienu atveju būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip tokius išsakytus žodžius ir/ar elgesį atliekamą jo atžvilgiu suprato nukentėjusysis. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-553-942/2015, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017 ir kt.).

13. T. G. buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad jis sistemingai baugino savo buvusią sutuoktinę D. G., ne mažiau tris kartus buvo atėjęs pas ją į darbą, kelis kartus pagavo degalinėje, 2020-11-27 įsiveržė į jos namus, skambino ir pokalbio metu grasino fiziniu susidorojimu, rašydavo grasinančio pobūdžio SMS žinutes, taip savo elgesiu sukėlė jai stresą, baimę ir nerimą bei davė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog T. G. pareikštas kaltinimas nepasitvirtino ir jo kaltė dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos liko neįrodyta. Apylinkės teismo vertinimu, tarp nukentėjusiosios D. G. ir išteisintojo T. G. buvo susiklostę labai įtempti santykiai, jie buvo buvę sutuoktiniai, todėl, tikėtina, kad T. G. atliko jam inkriminuotus agresyvius veiksmus, nes buvo susinervinęs, tačiau jo grasinimai nebuvo nukreipti į D. G. gyvybę ar sveikatą, nukentėjusioji neturėjo jokio pagrindo manyti, kad jie bus iš tiesų įgyvendinti. Kadangi kaltinimą šioje baudžiamojoje byloje palaikęs prokuroras bei nukentėjusioji D. G. nesutinka su tokiomis apylinkės teismo išvadomis, apeliacinės instancijos teismas, papildomai teisiamojo posėdžio metu apklausęs išteisintąjį T. G. ir nukentėjusiąją D. G., pakartotinai aptaria surinktus duomenis, patvirtinančius/paneigiančius T. G. pareikštą kaltinimą.

14. Išteisintasis T. G. tiek teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, tiek pakartotinai apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, savo kaltę dėl nukentėjusiosios D. G. sistemingo bauginimo neigė, nurodė, kad buvo susinervinęs, pavydėjo savo buvusios žmonos kitiems vyrams, jam buvo skaudu, todėl taip elgėsi, tačiau tikslo gąsdinti D. G. neturėjo, tiesiog tokiu būdu norėjo ją susigrąžinti. Analizuojant šiuos T. G. teismui nurodytus savo agresyvaus elgesio motyvus pažymėtina, kad, kaip skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, iš tiesų itin svarbu įvertinti tarp T. G. ir nukentėjusiosios D. G. susiklosčiusius konfliktinius santykius, atsižvelgti į tai, kad šie asmenys anksčiau buvo sutuoktiniai, analizuojamų įvykių metu nutraukiantys tarpusavio santykius (nors jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) metais, tačiau iki (duomenys neskelbtini) lapkričio pradžios gyveno kartu), todėl pritartina apylinkės teismui, kad jų veiksmai vienas kito atžvilgiu galėjo būti nulemti įtampos ir spontaniškai kilusių emocijų. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas šiai nustatytai aplinkybei (konfliktiniams išteisintojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykiams) nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji D. G. buvo nuolat įžeidinėjama, jai buvo išsakomi nevienkartiniai grasinimai, jos gyvenimas ilgą laikotarpį būtent dėl T. G. agresyvaus elgesio tapo apsunkintas, dėl sukurtos grasinimų ir baimės atmosferos ji buvo priversta kreiptis į teisėsaugos institucijas, kreiptis teisinės pagalbos į advokatą. Net jei tokiais veiksmais išteisintasis T. G. iš tiesų tikėjosi galintis susigrąžinti savo buvusią žmoną, akivaizdu, jog toks elgesys peržengė normalaus bendravimo tarp buvusių sutuoktinių ribas ir negali būti traktuojamas vien tik kaip besiskiriančių asmenų nesutarimai, o pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu.

15. Atsižvelgiant į BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiant kaltinamo asmens teisinės atsakomybės klausimą nuo jo nukentėjusio asmens parodymams bei jų analizei turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Tik juos tinkamai įvertinus galima konstatuoti, jog tam tikri kaltinamojo veiksmai, atliekami nukentėjusiojo asmens atžvilgiu, sukėlė/nesukėlė jam įtampą, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, privertė/neprivertė bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nukentėjusioji D. G. viso proceso metu, teigė, kad dėl jos buvusio sutuoktinio T. G. elgesio jos atžvilgiu jautėsi blogai, nerimavo, jo bijojo, buvo nuolatinio persekiojimo jausmas, jis nuolat žinojo kur ji buvo. Žinutės, skambučiai, persekiojimas tęsėsi daugiau nei metus. Iš 2020-12-02 D. G. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad T. G. grasino jai asmeniškai fiziniu susidorojimu, sunaikinti jos turtą – odontologinį kabinetą, pateikė ultimatumą liepdamas grįžti pas jį, toks elgesys ją labai baugino (t. 2, b. l. 128-129), 2020-12-03 apklausos metu D. G. parodė, kad dėl T. G. elgesio buvo labai išsigandusi, jautė realų pavojų savo sveikatai (t. 1, b. l. 141), 2020-12-16 apklausos metu parodė, kad bijojo visą laiką, net eiti į darbą (t. 1, b. l. 153), 2021-10-08 apklausos metu parodė, kad T. G. jai skambindavo kiekvieną dieną, per savaitę maždaug 10 kartų, nenorėjo ir bijojo atsiliepti, nes jis pastoviai grasino, dėl pastovaus persekiojimo ji tris kartus keitė spynas, nes bijojo, kad jis gali įsilaužti ir sugadinti jos turtą, sutriko jos normalus gyvenimas, ji turėjo pastoviai dairytis, ar jo nėra šalia, bijojo laisvai vaikščioti mieste (t. 1, b. l. 165-166), 2022-10-03 apklausos metu parodė, kad turėjo pakeisti tiek savo, tiek vaiko mobiliuosius telefonus, dėl pastovaus jos persekiojimo ir grasinimų labai bijojo (t. 1, b. l. 173-174).

16. Apklausiama apylinkės teisme nukentėjusioji D. G. taip pat nurodė, kad T. G. veiksmai jai kėlė įtampą ir baimę, T. G. jai nuolat skambino, ji niekur negalėjo išvažiuoti, jis visada žinodavo, kur ji, buvo priversta pakeisti banke sąskaitos numerį, telefonus, spynas, T. G. ją įžeidinėjo, grasino, kad negalės gyventi, kad turi išvykti iš miesto, pasikeisti pavardę, adresą, sakė, kad, jei ji neišvažiuos iš Šalčininkų, negalės ramiai gyventi. Nukentėjusioji apylinkės teismui patvirtino, jog T. G. elgesį vertino kaip grasinimus, jai nesusidarė įspūdis, kad jis tiesiog nori susigrąžinti šeimą, bendrauti, ją nuolat gąsdino, bijojo, kad jos nenuskriaustų. Teisiamojo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusioji D. G. taip pat nurodė, kad įvykis buvo ne vienos dienos, daugiau nei metus buvo grasinimai, žinutės, skambučiai, persekiojimas, tai jai kėlė nerimą. Jai grasino, kad sunaikins visiškai, reikalavo grįžti, ji bijojo ir tikėjo, kad grasinimai gali būti realizuoti, tris kartus keitė spynas, kad jaustųsi rami, manė, kad T. G. gali kažką padaryti, tai jai suteikė nerimą ir baimę, turėjo kreiptis į advokatą. Teismas, įvertinęs šiuos D. G. parodymus, konstatuoja, kad jie yra nuoseklūs, neprieštaringi, todėl nėra pagrindo abejoti nurodytų teiginių patikimumu, ypač turint omenyje, kad nukentėjusiajai parašytų žinučių ir atliktų kitų veiksmų (skambinimo, atvykimo į jos gyvenamąją vietą, darbovietę) neginčijo ir pats T. G.. Nors įvykio metu tarp nukentėjusiosios ir išteisintojo buvo susiklostę įtempti santykiai, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti nukentėjusiosios siekį T. G. apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti nusikaltimo padarymu.

17. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas byloje surinktus duomenis vertino selektyviai, atsietai vienus nuo kitų, ir tokios analizės pagrindu konstatavo, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji D. G. turėjo pagrindo bijoti dėl savo saugumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios teismo išvados yra nepagrįstos ir neatitinka aktualių kasacinio teismo išaiškinimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-242-594/2023 konstatavo, jog BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kontekste kaltinamojo atlikti veiksmai vertintini ne tik pagal jų turinį, bet taip pat visi kartu vienoje visumoje, atsižvelgiant į jų kiekį, intensyvumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji D. G. ne kartą išreiškė akivaizdų nepasitenkinimą išteisintojo T. G. elgesiu jai rašant, skambinant ir atvykstant į jos gyvenamąją vietą, prašė to nebedaryti, tačiau T. G. toliau tęsė savo veiksmus nepaisydamas, jog nukentėjusioji akivaizdžiai yra išsigandusi ir nenori su juo bendrauti. Iš 2020-12-08 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad T. G. D. G. nurodė „Mėnesį laiko tau apmąstymui <..> Aš tave sunaikinsiu visiškai, jeigu tu nesugrįši namo“, į ką D. G. atsakė „Gana mane šantažuoti“. T. G. taip pat nurodė, kad „<..>. Aš už save neatsakau. Aš sunaikinsiu viską, viską ką mes sukūrėme. Aš sunaikinsiu viską. Supratai ar ne?“ (t. 2, b. l. 59). Nors T. G. teigė, kad nesiekė bauginti D. G., o tik norėjo ją susigrąžinti, bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusiajai neabejotinai buvo grasinama. Iš 2020-12-11 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad T. G. D. G. išsiuntė žinutes: „aš pasakiau pirmadienį, kitaip keršysiu“. „pirmadienį, per pietus kad būtum čia“, „Jeigu iki naujų metų negrįši, aš kabinetą uždarysiu, prisiekiu“; „pradėsi išsipisinėti, stoviu prie kabineto ir sakysiu visiems, kad tu „jobnulas“, prisiekiu“ (t. 2, b. l. 61-62). Kaip apylinkės ir apygardos teismams nurodė pati nukentėjusioji, ji buvo akivaizdžiai išsigandusi dėl tokio T. G. elgesio, mėgino keisti telefono numerį, durų spynas, išsakomus grasinimus priėmė kaip realius, tai jai sukėlė itin didelį išgąstį ir stresą. Šiame kontekste pažymėtina ir ta aplinkybė, jog T. G. prieš nukentėjusiąją jau 2020-08-03 buvo vartojęs smurtą, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jiems susitaikius, pasak D. G. tikintis, kad metus laiko bus ramybė ir ji ramiai galės išsispręsti išsikraustymo iš bendrų namų klausimus, todėl kolegijos nuomone, D. G. nuogąstavimai dėl saugumo, dėl grasinimų realumo turėjo pagrindą.

18. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą asmenį, siekdamas sukelti jam baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą, ir nori taip elgtis. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-186-746/2016, 2K-253-693/2017, 2K-287-697/2017 ir kt.).

19. Kaip matyti iš T. G. parodymų, tame tarpe ir apeliacinės instancijos teisme, T. G. pripažindamas nukentėjusiajai siųstų žinučių turinį, savo veiksmų nelaiko nusikalstamais, pasak jo, jis savo veiksmais siekė tik susigražinti šeimą, jog specialiai nukentėjusiosios nepersekiojo, jog susitikimai mieste, degalinėje buvo atsitiktiniai. Vienok, teisėjų kolegijos nuomone, T. G. veiksmai akivaizdžiai peržengė civilizuoto bendravimo, situacijai adekvataus elgesio ribas. Apeliacinės instancijos teisme T. G. nurodė, jog kai rašė žinutes, kad laukia sugrįžtant, duoda tam tikrą laiką, kad sugrįžtų, tuo metu jis buvo tiesiog supykęs ir norėjo uždaryti jos odontologinį kabinetą. Norėjo paprašyti to draugo (pastaba: iš kurio buvo nuomojamos odontologinio kabineto patalpos), kad nutrauktų nuomos sutartį, norėjo, kad ji eitų dirbti į polikliniką ir pagyventų iš poliklinikos atlyginimo, kaip visi normalūs žmonės. Kaip dabar jis gyvena iš statybininko atlyginimo, tai ji pagyventų iš poliklinikos atlyginimo. Atsakydamas į teismo klausimus dėl jo teisės spręsti iš kokių lėšų jo žmona ir vaikas gyventų, T. G. nurodė, jog jis nesprendė iš kokių lėšų ji gyvens, tiesiog buvo užpykęs. Dėl vulgaresnio pobūdžio žinučių, T. G. paaiškino tik tai, jog jį suprastų kiekvienas vyras, kuris užpyktų, jeigu suprastų, kad žmona turi meilužį. Nors jie buvo išsituokę, gyveno po vienu stogu, kartu, kaip vyras ir žmonas. T. G. pripažino siuntęs visas nurodytas žinutes ir atlikęs visus nurodytus veiksmus, nes norėjo kad Diana grįžtų pas jį. Tačiau į klausimą kiek kartų pas žmoną ėjo su gėlėmis, T. G. nurodė, jog su gėlėmis nėjo, tik grasino.

20. Esant dideliam, sisteminiam agresyvių veiksmų, nukreiptų į nukentėjusiąją D. G., mastui, toks T. G. elgesys negali būti vertinamas tik kaip pykčio išdava, neturint siekio nukentėjusiąją įbauginti, o laikytinas psichinės prievartos panaudojimu. Įvertinusi prieš tai aptartus išteisintojo T. G. veiksmus ir jų intensyvumą, išteisintojo ir nukentėjusiosios santykius (asmenys yra buvę sutuoktiniai, jų tarpusavio ryšiai teisiškai yra jau senai nutraukti), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusioji D. G. pagal jos bauginimo procese išreikštų grasinimų išraišką ir kitas aplinkybes tikrai turėjo pakankamą pagrindą bijoti išteisintojo T. G. išsakomų grasinimų įgyvendinimo (t. y. jų realumo), kadangi jis sistemingai baugindamas nukentėjusiąją nuolatinėmis žinutėmis, skambučiais, atvykimais į jos gyvenamąją vietą, darbovietę, sukūrė situaciją, kad nukentėjusioji D. G. nei namuose, nei darbe, nei viešosiose vietose (degalinėje, važiuodama poilsiauti) negalėjo jaustis saugi. Teisėjų kolegija mano, kad tokius padarinius D. G. sukėlęs T. G. tiesiog piktybiškai ignoravo pagarbą savo buvusiai sutuoktinei, elgėsi priešingai visuomenės pripažintoms vertybėms, peržengė taikaus ir mandagaus bendravimo ribas. Pagal nustatytas byloje aplinkybes, nekyla jokių abejonių, kad D. G. buvo terorizuojama, patyrė psichologinę prievartą, kuri yra pakankamas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kilti, todėl atsižengiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra abejonių, kad T. G. sistemiškai baugino D. G., todėl apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir T. G. pripažįstamas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2020 m. lapkričio mėn. pradžioje išsikrausčius nukentėjusiajai, jo buvusiai žmonai D. G., iš jų bendrų namų, jis sistemingai baugindavo nukentėjusiąją, t. y. ne mažiau nei tris kartus buvo atėjęs pas ją į darbą, kelis kartus pagavo ją degalinėje, tyčia sukeldamas nukentėjusiajai stresą, nerimą ir baimę, ir tai vyko pastoviai iki to momento, kai jis 2020-11-27 įsiveržė į jos namus, taip pat skambino – 2020-11-27, apie 19.30 val., telefoninio pokalbio metu, grasino fiziniu susidorojimu D. G., sakydamas „Aš tave sunaikinsiu visiškai, jeigu tu nesugrįši namo“, bei terorizavo sunaikinti D. G. turtą – odontologinį kabinetą, sakydamas, jog „Aš sunaikinsiu viską, viską, ką mes sukūrėme“, bauginimas pasireiškė tuo, kad jis skambindavo pastoviai, žinodamas vietą, kur nukentėjusioji D. G. yra, tai vyko iki tada, kai D. G. pareiškė, kad išimtų sekimo įrangą iš jai priklausančio automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be to, jis rašydavo grasinančio pobūdžio SMS žinutes kaip: „Nori, gali atimti man tėvystės teises, man vis tiek, ateis laikas aš jums viską priminsiu“, „Puikaus poilsio, nekantraudamas laukiu sugrįžimo“, „Viešbutį užsakei“, „Tiesa, ačiū tau, kad laiku išsinešdinai“, „Ah, kaip tu prisiklijavai prie šios vietos. Kaip vyksta susirašinėjimas? Ir kaip silpnaprotis gyvena ištaškęs šeimą? Kas atsakys už D. vaikystę?“, „Trakai, tai jėga. Kaip mergauti?“, „Akuku. Kaip T.?“, „Mokėk, mokėk advokatams“, „Nuotrauką, kurioje pavaizduota špyga“, „Kuo ten mėgaujiesi šeimą išardžiusi, keistabūde“, „Kalė“, „Vibratorių nusipirkai, ar morka varai?“, „Tu rytoj atvažiuosi pietų ar ne? Išgirdau tave. Lauk dovanėlių po eglute“, „Rytoj per pietus atvažiuosi? Pasistenk, jei neatvažiuosi aš atvažiuosiu į kabinetą“, „Pirmadienį? Ne, aš pasakiau pirmadienį kitaip atsikeršysiu. Pirmadienį per pietus kad būtum čia. Tu mane supratai, mergina? Jei negrįši iki Naujųjų metų aš uždarysiu kabinetą, prisiekiu“, „O jei išsipisinėsi, atsistosiu prie kabineto ir visiems sakysiu, kad tau stogas nučiuožė“, „Jeigu neatvažiuosi keršysiu“, „Rytoj atvažiuosi, ar man šiandien atvažiuoti? Verčiau atvažiuoki. Ko neatsakai?“, „Tau yra mėnuo, jeigu atgal neatvažiuosi, keisk pavardę“, „Aš ramus, nebijok manęs“, „Labas, nekankink daugiau nieko, ypatingai D., sugrįžk namo, aš daugiau nešauksiu“, taip savo elgesiu sistemingai baugino bei naudodamas psichinę prievartą sukėlė nukentėjusiajai D. G. stresą, baimę ir nerimą bei davė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką gali būti įvykdyti.

Dėl smurtinių veiksmų prieš D. G.

21. 2020-08-08 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30957-20 dėl to, kad T. G. 2020-08-03 konflikto su buvusia sutuoktine D. G. metu sugriebė ją už kairiojo žasto ir jėga išvedė iš kambario į svetainę, jie tarpusavyje apsistumdė ir parkrito ant žemės ir T. G. paėmė D. G. už galvos, trenkė į grindis bei sudavė ne mažiau septynis smūgius rankomis į įvairias jos kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kaktoje, krūtinėje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje ir poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešiniame petyje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir taip galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kadangi T. G. prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, dėl jos gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiąja D. G. ir buvo pagrindo manyti, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, prokuroro 2020-09-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

22. Remiantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Konstatavus, jog T. G. 2020-11-27 padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, toliau pasisakoma dėl jo smurtinių veiksmų, atliktų 2020-08-03 D. G. atžvilgiu, teisinio vertinimo.

23. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BPK 38 straipsnį, asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Nukentėjusioji D. G. yra buvusi T. G. sutuoktinė, nors santuoka nutraukta dar (duomenys neskelbtini), tačiau įvykio metu jie gyveno kartu, todėl ji BK 140 straipsnio 2 dalies kontekste laikytina jo šeimos nariu (t. 2, b. l. 175).

24. Apklausiamas apie 2020-08-03 įvykio aplinkybes apeliacinės instancijos teisme T. G. savo kaltę dėl smurtinių veiksmų nukentėjusiosios D. G. atžvilgiu atlikimo neigė, nurodė, kad tarp jų su D. G. prasidėjo grumtynės ir jie abu nukrito ant žemės, krisdami ant grindų plytelių susidaužė, bet jis smūgių kumščiais ir kojomis D. G. nesudavė. Vis dėlto, T. G. kaltė dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo yra įrodyta jo paties parodymais proceso metu bei kita bylos medžiaga. 2020-09-24 apklaustas kaip įtariamasis T. G. parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, tarp jo ir D. G. įvyko konfliktas, kurio metu D. su vaiku užsidarė miegamajame, todėl jis supykęs kumščiu trenkė į kambario duris, nuo ko jos sulūžo. Užėjo į miegamąjį, kur dar labiau pradėjo konfliktuoti su D., konfliktas tęsėsi svetainėje, jis paėmė nukentėjusiajai už kairiojo žasto, jie apsistumdė ir abu parkrito ant grindų. Jis krisdamas paėmė jai už galvos ir tokiu būdu dar trinktelėjo į grindis jos galvą, po ko jai ant kaktos buvo guzas, jiems krentant jis parkrito ant D. ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Neatmeta galimybės, kad apsistumdymo metu jis galėjo padaryti D. nustatytus kūno sužalojimus (t. 1, b. l. 117). Apklausiamas apylinkės teisme T. G. pripažino kaltę dėl 2020-08-03 įvykio.

25. Nukentėjusioji D. G. viso proceso metu teigė, kad 2020-08-03 ją sužalojo jos buvęs sutuoktinis T. G., tačiau jie susitaikė, todėl procesas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad D. G. į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams parodė, jog 2020-08-03, apie 22.00 val., T. G. sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu išspyrė vaiko kambario duris, vėliau sugriebė rankomis už kūno, paguldė ant grindų ir pradėjo tampyti per grindis, paėmęs už galvos trenkė į grindis vieną kartą sukeldamas fizinį skausmą (t. 1, b. l. 65-66), 2020-08-04 apklausos metu D. G. taip pat parodė, kad tarp jos ir T. G. įvyko grumtynės, kurių metu jie parkrito ant grindų, tada T. G. paėmė ranka jai už veido ir trinktelėjo vieną kartą jos galvą į plyteles, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 78), apklausiama apylinkės teisme nukentėjusioji D. G. parodė, kad jie su T. G. susitumdė, ji trenkė galva į plyteles, buvo mėlynės ant rankos, kojų, jai trenkė kelis kartus, skaudėjo petį, trenkė su koja, mėlynė buvo ant šlaunies, apeliacinės instancijos teisme D. G. taip pat nurodė, kad 2020-08-03 įvyko konfliktas tarp jos ir T. G., jis išlaužė kambario duris, užėjo į kambarį ir vyko konfliktas, grumtynės.

26. T. G. ir D. G. parodymus apie vykusį konfliktą ir grumtynes iš dalies patvirtina ir įvykio vietoje buvusios T. G. motinos A. G. paaiškinimai. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. parodė, kad 2020-08-03, apie 23.00 val., jai paskambino sūnus T. G. ir pasakė, kad tarp jo ir žmonos D. G. vyksta konfliktas, D. G. paaiškino, kad užsidarė su vaiku kambaryje, T. G. trenkė kumščiu į duris, nuo ko jos buvo pažeistos, ji klausė anūko, kas įvyko, anūkas D. G. pasakė, kad tėtis pradėjo šaukti ant D. G., smarkiai su kumščiu sudavė į kambario duris, dėl ko jos atsidarė, D. G. parodė jai savo kaktą ir pasakė „ką aš dabar su guzais vaikščiosiu“, pasakė, kad jie abu pargriuvo ir ji tokiu būdu sužalojo sau kaktą (t. 1, b. l. 89), teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme A. G. parodė, kad D. G. jai pasakė, jog T. G. jai trenkė, rytoj toje vietoje bus guzas, o jos darbas su žmonėmis. Nors ši liudytoja yra T. G. motina ir yra akivaizdžiai suinteresuota palankia bylos baigtimi T. G. naudai, teismo vertinimu, šios liudytojos parodymai dalyje dėl D. G. patirtų smūgių yra objektyvūs, todėl laikytini įrodymu dėl T. G. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

27. Nukentėjusiajai D. G. padaryti sužalojimai taip pat yra ištirti ir aprašyti specialisto išvadoje. Iš 2020-08-07 specialisto išvados Nr. G2169/2020(01) matyti, kad D. G. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktoje, krūtinėje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniame petyje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai nurodytu laiku 2020-08-03, sužalojimai padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 74). Specialisto išvadą rengusi R. G., apklausta apie savo išvadą ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. G. nustatyti sužalojimai buvo padaryti mažiausia aštuoniais trauminiais poveikiais, prieš 3-6 paras iki apžiūros, jie nėra būdingi savęs žalojimui, ar griuvimui ant lygaus paviršiaus, juo labiau vienkartiniam griuvimui (t. 1, b. l. 94). Šiuos duomenis teismas taip pat laiko patikimu įrodymu konstatuojant, jog T. G. 2020-08-03 smurtavo prieš D. G..

28. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog T. G. konflikto metu smurtavo ir sužalojo savo šeimos narį – buvusią žmoną D. G. ir jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą: o būtent jis, 2020-08-03, apie 22.00 val., jo tėvams priklausančiajame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jis kartu gyvena su savo buvusia žmona D. G. ir mažamečiu vaiku D. G., tyčia, panaudodamas smurtą artimoje aplinkoje, kilusio žodinio konflikto metu su pastarąja, išspyręs vaiko kambario duris, už kurių buvo D. G. su jų mažamečiu vaiku D. G., sugriebė D. G. už kairiojo žasto ir jėga išvedė iš kambario į svetainę, kur tarpusavyje su savo buvusia žmona D. G. apsistumdė ir parkrito ant žemės, toliau tęsdamas savo veiką, paėmė ją vieną kartą už galvos ir trenkė į grindis, bei sudavė ne mažiau septynis smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kaktoje, krūtinėje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje ir poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešiniame petyje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jis yra baustinas.

Dėl bausmių

29. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą išaiškinęs, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė privalo užtikrinti ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-171-697/2019).‏‏‎ Pažymėtina, kad paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad ja bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas šias bausmės tikslų įvykdymo sąlygas nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų).

31. Skirdamas bausmes T. G. teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį (padaryti vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai), į tai, jog T. G. ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme pripažino faktines 2020-08-03 veikos padarymo aplinkybes, kas skiriant bausmę dėl šios veikos laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 punktas), o kitų atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kartu atsižvelgiama ir į T. G. asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad jis yra bedarbis, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos.

32. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki 4 metų. Atsižvelgdamas į nusikaltimų pobūdį, nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir T. G. asmenybę, teismas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam skiria laisvės apribojimo bausmę, pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą, bausmių dydžius nustatant mažesnius nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kadangi padaryti nusikaltimai (nesunkus ir apysunkis) nelabai skiriasi pagal pavojingumą, priskiriami gretimoms kategorijoms, T. G. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies, 65 straipsnio 1 dalies b) punkto nuostatomis, bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

33. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismo vertinimu, šioje byloje galima daryti išdavą, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog kaltinamais anksčiau yra teistas, todėl paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėjimo terminas nustatytinas maksimaliam laikotarpiui, nustatant įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padarys teigiamą įtaką jo elgesiui, kad būtų išvengta galimų kitų nusikaltimų ar nusižengimų.

34. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2020-08-03 iki 2020-08-04 (viena para) ir nuo 2020-12-03 iki 2020-12-04 (viena para) (1 t., b.l. 102-122; 2 t., b.l. 96, 166).

Dėl procesinių išlaidų

35. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

36. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apylinkės teisme T. G. gynėjas buvo paskirtas teismo sprendimu, atsižvelgus į tai, kad jis nepakankamai gerai moka proceso kalbą jo teisinių paslaugų sutartis buvo nutraukta ir be gynėjo pagalbos jo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami (t. 3, b. l. 195). Atsižvelgiant į tai, šios Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš T. G. nepriteistinos.

37. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka apygardos teismui buvo pateikta 2023-11-30 pažyma dėl 228,64 Eur iš T. G. išieškojimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo. Apeliacinis procesas šioje baudžiamojoje byloje vyko pagal prokuroro ir nukentėjusiosios D. G. atstovo skundą ir išteisintajam T. G. gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu šioje byloje siekiant įgyvendinti jo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas, nepriklausomai nuo išteisintojo valios. Atsižvelgiant į tai, ir šios Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš T. G. nepriteistinos.

38. Taip pat spręstinas nukentėjusiosios D. G. patirtų bylinėjimosi išlaidų apylinkės teisme klausimas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. D. G. apylinkės teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, jog ji patyrė 2 200 Eur dydžio išlaidas advokato S.Žentelio paslaugoms apmokėti (300 Eur, 100 Eur, 300 Eur, 300 Eur, 1 000 Eur, 200 Eur) (t. 4, b. l. 39-43, 46-50, 69-70). Teismo vertinimu, nukentėjusiosios D. G. patirtos išlaidos nelaikytinos per didelėmis, nes buvo atliekama daug ikiteisminio tyrimo veiksmų, nukentėjusiosios atstovas aktyviai dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl priimant apkaltinamąjį nuosprendį jos yra priteistinos iš T. G..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 3 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Sergejaus Korotčenkos ir nukentėjusiosios D. G. atstovo advokato Sauliaus Žentelio apeliacinius skundus tenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023-09-12 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

T. G. (T. G.) pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams,

- pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant:

-dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

-nesilankyti D. G. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti su ja, išskyrus klausimus, susijusius su bendro nepilnamečio vaiko auginimu.;

-per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

-per metus laiko nuo šios nutarties priėmimo dienos išklausyti smurtinio elgesio pataisos programą.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies b) punkto bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 7 ir 9 punktais, T. G. (T. G.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant:

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

- nesilankyti D. G. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti su ja, išskyrus klausimus, susijusius su bendro nepilnamečio vaiko auginimu;

- per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- per metus laiko nuo šios nutarties priėmimo dienos išklausyti smurtinio elgesio pataisos programą.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2020-08-03 iki 2020-08-04 (vieną parą) ir nuo 2020-12-03 iki 2020-12-04 (vieną parą) (1 t., b.l. 102-122; 2 t., b.l. 96, 166).

Iš T. G. (T. G.) nukentėjusiosios D. G. naudai priteisti 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų už advokato teisines paslaugas apmokėjimo – atmesti.