Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-01-28 · Administracinė byla Nr. eAS-570-442/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-28
Bylos Nr.
eAS-570-442/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06698-2025-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius, Dainius Raižys, Virginija Volskienė
Pareiškėjas
D. K.
Atsakovas
Lietuvos
Administracinė byla Nr. eAS-570-442/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06698-2025-1Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. sausio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. (D. K.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D. K. (D. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės (toliau – ir atsakovas) Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir Komisija) Regioninės pakomisės Vilniuje 2025 m. lapkričio 4 d. priimtą ekspertinį nutarimą Nr. 2970, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu priimant į tarnybą (toliau – ir Nutarimas) ir įpareigoti Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninę pakomisę Vilniuje iš naujo nagrinėti pareiškėjo tinkamumą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.

Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamas Nutarimas buvo priimtas pakartotinai atlikus medicininę ekspertizę (pareiškėjo sveikatos patikrinimą), kadangi pareiškėjas nesutiko su Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir Komisija) Regioninės pakomisės Vilniuje 2025 m. liepos 14 d. ekspertiniu nutarimu Nr. 2172, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu priimant į tarnybą pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 patvirtintų Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų (toliau – ir Kriterijai) 1 skiltį ir jam nustatyta B sveikatos grupė, nurodytas bendras apribojimo laipsnis – 3. Skundžiamu Nutarimu pareiškėjas vis tiek buvo pripažintas tinkamu priimant į tarnybą pagal Kriterijų 1 skiltį, tačiau jau buvo nustatyta C sveikatos grupė ir kitas bendras apribojimo laipsnis – 4.

Pareiškėjas skunde akcentavo jam diagnozuotas ligas ir sveikatos sutrikimus, kurie, jo įsitikinimu, yra ilgalaikiai, lėtinio pobūdžio ir nesuderinami su karo tarnybos sąlygomis, reikalaujamu fiziniu ir psichologiniu krūviu. Pareiškėjas tvirtino, kad Nutarime nėra individualizuotai motyvuota, kaip buvo įvertinti pareiškėjui diagnozuoti sveikatos sutrikimai, ir kodėl esant tokiai sveikatos būklei (pareiškėjas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjas visgi laikytinas tinkamu atlikti karo tarnybą. Nutarimo pagrindu Lietuvos kariuomenės karo komendantūrų valdybos Vilniaus regioninės karo komendantūros karo prievolės ir komplektavimo centro karo prievolės ir komplektavimo skyrius 2025 m. lapkričio 5 d. nurodymu Nr. 27064 (toliau – ir Nurodymas) nurodė pareiškėjui, kad jis yra šaukiamas atlikti privalomąją karo tarnybą, o paskirtos tarnybos pradžios data ir vieta yra 2025 m. gruodžio 1 d., Kęstučio PB.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Nutarimo galiojimą (vykdymą), iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas teigė, kad egzistuoja visos sąlygos, kad būtų užtikrintas reikalavimas, t. y. pareiškėjas tikėtinai pagrindė skundo pagrįstumą, o nesustabdžius Nutarimo galiojimo, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas (teismo sprendimas taps formalumu), kadangi šiuo metu pareiškėjas jau yra pasiųstas atlikti privalomąją karo tarnybą, todėl ją atlikus pareiškėjo sveikatai galėtų būti nebegrįžtamai pakenkta. Teismui tenkinus skundą ir pripažinus Nutarimą neteisėtu, faktiškai patirta sveikatos žala ar būklės pablogėjimas būtų nebeatitaisomi.

Pareiškėjas akcentavo, kad sveikatos apsauga yra prioritetinė konstitucinė vertybė, taigi, prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone yra siekiama apsaugoti vertingiausią pareiškėjo turimą turtą – sveikatą, todėl ji yra adekvati ir nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso. Laikinas vieno karo prievolininko nešaukimas į tarnybą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepaveiks atsakovo ir valstybės galimybių vykdyti privalomąją pradinę karo tarnybą ir nepažeis viešojo intereso. Tačiau nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui gali būti padaryta nepataisoma žala sveikatai, nes jis būtų šaukiamas ir siunčiamas atlikti privalomąją karo tarnybą ginčijamo Nutarimo pagrindu; vėliau atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį būtų iš esmės neįmanoma.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi, be kitų procesinių klausimų išsprendimo, priėmė pareiškėjo skundą, tačiau nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, nurodė, kad viena iš būtinų sąlygų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Teismas akcentavo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme įtvirtintą konstitucinę Lietuvos Respublikos piliečio pareigą atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, bei tai, kad šios pareigos vykdymas yra susijęs su viešojo intereso apsauga.

Vertindamas argumentus, kuriais pareiškėjas grindė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teismas nustatė, kad su skundu yra pateikta Nurodymo kopija, iš kurios matyti, kad pareiškėjui paskirta tarnybos pradžios data ir vieta yra 2025 m. gruodžio 1 d. Kęstučio PB. Tačiau teismas vertino, kad toks nurodymas atvykti į tarnybos vietą savaime nereiškia, kad pareiškėjui gali kilti neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Buvo konstatuota, kad kartu su skundu pareiškėjas nepateikė duomenų, jog pareiškėją skyrus atlikti privalomąją karo tarnybą, jam tenkančios užduotys ar tarnybos veiksmai bus susiję su sveikatai pavojingomis pasekmėmis.

Teismas atkreipė dėmesį, kad sprendimo skirti pareiškėją į privalomąją karo tarnybą teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė pati savaime nebuvo tiesiogiai susijusi su byloje pareikštu reikalavimu dėl Nutarimo panaikinimo.

Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo prašymas taikyti jo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, jam dar nepradėjus privalomosios karo tarnybos, yra sąlyginai hipotetinio pobūdžio ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesudarė pagrindo spręsti, kad gali kilti pareiškėjui jo nurodomos neigiamos pasekmės.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir šį prašymą tenkinti, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo laikinai sustabdyti Nutarimo galiojimą.

Nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, pareiškėjas akcentuoja, kad jis byloje skundžia Nutarimą, kuriuo, nepaisant pareiškėjui nustatytų sveikatos sutrikimų, pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu priimant į tarnybą, Nutarimo pagrindu pareiškėjas šaukiamas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą 2025 m. gruodžio 1 d. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę skunde grindė realia didelės žalos sveikatai rizika bei tuo, kad nesustabdžius Nutarimo galiojimo, būsimas teismo sprendimas taps formalus.

Pareiškėjas pabrėžia, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, t. y. 2024 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-902-552/2024 ir 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-697-822/2019. Susiklosčiusi praktika patvirtinta, kad analogiškų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas ginčuose, kuriuose ginčijami karo medicinos ekspertizės komisijų nutarimai dėl tinkamumo karo tarnybai, laikytinas ne išimtine, o įprasta ir pagrįsta priemone tais atvejais, kai egzistuoja reali rizika, jog nepritaikius šių priemonių teismo sprendimas taps formaliu, o pareiškėjo sveikatai gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Šiuo atveju pareiškėjo situacija yra analogiška, t. y. jis taip pat ginčija Nutarimą, kuriuo, esant reikšmingiems sveikatos sutrikimams, pripažintas tinkamu privalomajai karo tarnybai, todėl laikinas šio Nutarimo galiojimo sustabdymas yra tiesiogiai susijęs su reiškiamu skundo reikalavimu, būtinas siekiamam tikslui pasiekti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde išsamiai nurodė diagnozes ir sveikatos sutrikimus, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, taip pat buvo argumentuota, kad Nutarime nėra individualizuoto motyvavimo, nėra nurodyta kaip konkrečiai pareiškėjo turimi sveikatos sutrikimai buvo įvertinti, ir kodėl, esant tokiems duomenis, pareiškėjas laikytinas tinkamu karo tarnybai.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad nurodymas atvykti į tarnybos vietą savaime nereiškia neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos rizikos, ir kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas turės atlikti sveikatai pavojingas užduotis (veiksmus), pareiškėjas mano, kad iš jo yra reikalaujama identifikuoti būsimas užduotis ir jų poveikį sveikatai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-902-552/2024 sprendė, kad nesustabdžius ekspertinio nutarimo galiojimo, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas, kadangi pareiškėjas gali būti paskirtas į privalomąją karo tarnybą, pasiųstas ją atlikti į tarnybos atlikimo vietą; kt.

Pareiškėjo atveju neabejotina, kad privalomoji karo tarnyba objektyviai susijusi su padidintu fiziniu krūviu, žygiais, pratybomis, budėjimais, psichologiniu stresu. Tokios aplinkybės akivaizdžiai sukuria riziką, kad intensyvi tarnyba gali lemti žymų ir, tikėtina, negrįžtamą pareiškėjo sveikatos pablogėjimą. Tai nėra hipotetinė situacija, tai – tiesioginė pareiškėjo sveikatos būklės ir karo tarnybos pobūdžio sąveika. Be to , pagal ABTĮ 70 straipsnio nuostatas pakanka tikėtinos žalos rizikos, o ne absoliutaus įsitikinimo dėl jos atsiradimo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nesusijusi su byloje pareikštu reikalavimu panaikinti Nutarimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis ginčija Nutarimą, ir pašo sustabdyti Nutarimo galiojimą, taigi, prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė atitinka ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje išvardintus kriterijus. Tai, kad Nutarimo pagrindu priimami kiti dokumentai (pvz., Nurodymas), nekeičia to, kad pagrindinis pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantis aktas yra Nutarimas.

Pareiškėjas tvirtinta, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog sveikatą, kaip prioritetinę kitų konstitucinių teisių atžvilgiu garantuoja ir Konstitucija, todėl ji (t. y. sveikata) turi būti saugoma ypač atidžiai. Kaip ir minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-697-822/2019, taip ir šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas išsaugotai pareiškėjo sveikatai, laikinai sustabdant ginčijamo Nutarimo galiojimą.

Pareiškėjas pakartoja, kad jis turi sveikatos sutrikimų, kurie, tik teismui nagrinėjant bylą bus įvertinti kaip pagrindas tenkinti jo skundą arba jį atmesti, todėl nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas, kadangi privalomoji karo prievolė jau gali būti įvykdyta ir pareiškėjo sveikatai jau gali būti pakenkta. Pirmosios instancijos teismo išvados yra formalios ir padarytos neįsigilinus į pareiškėjo sveikatos sutrikimus, į tai, kad Nutarimas yra tiesioginis pagrindas pradėti privalomąją tarnybą bei į tai, kad privalomoji karo tarnyba pareiškėjui gali lemti nepataisomą sveikatos pablogėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas pažymi, kad viena iš būtinų sąlygų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagal ABTĮ 70 straipsnį yra tai, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Lietuvos kariuomenės įsitikinimu, pareiškėjas nepagrindė argumentų, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o nurodytos aplinkybės, kuriomis motyvuoja prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nėra grindžiamos jokiais konkrečiais įrodymais, todėl vertintinos kaip pareiškėjo į ateitį nukreiptos prielaidos, spėjimai, nesudarantys pakankamo pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, pati savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Be to, net jeigu pareiškėjas ir patirtų žalą, jis galėtų įstatymų nustatyta tvarka reikalauti ją atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai sustabdyti Nutarimo galiojimą iki kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-822/2023). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022).

Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-670-624/2023).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. laikinai nesustabdžius Nutarimo galiojimo, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala.

Teisėjų kolegija nustatė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninė pakomisė Vilniuje Nutarimu pripažino pareiškėją tinkamu atlikti karo tarnybą pagal Kriterijų 1 skiltį (t. y. kaip asmenį, šaukiamą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą). Nutarimu nustatyta C sveikatos grupė ir bendras apribojimo laipsnis – 4.

Pareiškėjas skunde prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (laikinai sustabdyti Nutarimo galiojimą iki kol įsiteisės teismo sprendimas) iš esmės grindė tuo, kad Nutarimas priimtas neįvertinus pareiškėjui diagnozuotų ligų, sveikatos sutrikimų. Pareiškėjas tvirtino, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta nepataisoma žala sveikatai, nes jis būtų šaukiamas ir siunčiamas atlikti privalomąją karo tarnybą ginčijamo Nutarimo pagrindu; pareiškėjui atlikus privalomąją karo tarnybą teismo sprendimas byloje būtų tik formalumas.

Dėl pareiškėjo atskirajame skunde akcentuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kuri, pareiškėjo vertinimu, patvirtina, jog tokio pobūdžio ginčuose taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė (t. y. sustabdomas skundžiamo ekspertinio nutarimo galiojimas), teisėjų kolegija akcentuoja, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindų daryti išvadą, jog yra kilusi reali grėsmė, kad netaikant pareiškėjo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui.

Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimas bus tik formalumas (jo vykdymas taps neįmanomas), nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pagal ABTĮ reikalavimo užtikrinimo instituto taikymas siejamas su tikėtinu reikalavimo pagrįstumu ir neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo tikimybe (ABTĮ 70 str. 1 d.), o ne su teismo sprendimo įvykdymo negalimumu.

Pareiškėjo teiginiai, kad privalomos karinės tarnybos atlikimas susijęs su dideliu fiziniu ir psichologiniu krūviu, kad intensyvi tarnyba gali lemti žymų pareiškėjo sveikatos pablogėjimą, nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Atsižvelgdama į pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas apibendrintai ir deklaratyviai teigia, jog pradėjus karo tarnybą jo sveikatos būklė pablogės (tikėtina, neatitaisomai), tačiau konkrečiai nenurodo, su kokiais asmeniniais sveikatos duomenimis jis sieja tokius padarinius, kurie ABTĮ 70 straipsnio taikymo kontekste pripažintini galinčia kilti neatitaisoma arba didele, sunkiai atitaisoma žala. Taip pat pareiškėjas prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę negrindė aplinkybėmis, susijusiomis su jo faktine sveikatos būkle, diagnozuotų susirgimų progresavimu ir pan., kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas neabejotinai būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. K. (D. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusDainius RaižysVirginija Volskienė