- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-07
- Bylos Nr.
- e2-14668-1090/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07252-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“
- Atsakovas
- E. L.
- Advokatai
- Vincentas Zabulis
- Kategorijos
- 2.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovui E. L. (E. L.) dėl skolos, palūkanų ir negautų pajamų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bendras finansavimas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui E. L. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 4 336,11 Eur negrąžintos paskolos, 78,85 Eur palūkanų, 37,32 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1 850,76 Eur negautų pajamų palūkanų forma, 1 268,88 Eur negauto tarpininkavimo mokesčio, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas, kaip kredito gavėjas, elektroniniu būdu pateikė Vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_717520, sudarytą 2022 m. gruodžio 22 d. Platformoje, siekiant sudaryti Vartojimo kredito sutartį su Platformoje registruotu skolintoju, kurios pagrindu tarp atsakovo ir skolintojų buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 717520 (toliau – ir Sutartis) ir atsakovui suteikta 5 500,00 Eur dydžio paskola 48 mėnesių terminui už 24 proc. metines palūkanas, kurią atsakovas privalėjo skolintojams grąžinti mokėjimų grafike numatyta tvarka. Pasak ieškovės, atsakovas sutartinių įsipareigojimų laiku ir tinkamai neįvykdė, todėl ieškovė įgijo skolintojų vardu teisę nutraukti sutartį 2024 m. vasario 13 d. Ieškovė pranešė atsakovui apie automatinį reikalavimo teisės perėmimą, tačiau atsakovas iki šios dienos nėra įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei (2025 m. kovo 13 d. el. dokumentas Nr. CBP-7229).
Atsiliepimas
3. Atsakovas E. L. pateiktu patikslintu atsiliepimu su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka su ieškovės reikalavimu dėl 4 336,11 Eur negrąžintos paskolos, 78,85 Eur palūkanų ir 37,32 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo. Su kita ieškinio dalimi, t. y. dėl 1 850,76 Eur negautų pajamų palūkanų forma bei 1 268,88 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų atsakovas nesutinka ir prašo šioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, jog šios sumos yra teorinio pobūdžio ir nėra faktiškai ieškovės patirta žala, o tokio pobūdžio reikalavimai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovo teigimu, negautos palūkanos ir tarpininkavimo mokesčiai po sutarties nutraukimo negali būti laikomi ieškovės tiesiogiai patirtais nuostoliais, kadangi paskolos suma buvo sufinansuota per P2P platformą naudojant privatų investuotojų kapitalą, o ieškovė įgijo reikalavimo teises tik po Sutarties nutraukimo, todėl negautų pajamų reikalavimas turi būti vertinamas kaip perteklinis. Be to, tokių sumų pagrįstumas turėtų būti vertinamas, atsižvelgiant į realiai patirtas išlaidas ir veiklos kaštus, kurių ieškovė nedetalizuoja. Atsakovas taip pat nesutinka, kad 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos būtų skaičiuojamos nuo visos ieškinyje nurodytos sumos – 7 571,92 Eur, kadangi dalis šios sumos yra ginčytina, todėl palūkanos turi būti skaičiuojamos tik nuo realios ir pripažintos skolos sumos – 4 452,28 Eur. Bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 1 540,00 Eur, atsakovui taip pat atrodo neproporcingos, atsižvelgiant į bylos pobūdį, todėl atsakovas prašo šias išlaidas sumažinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsniu, kuris numato, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti pagrįstos ir neviršyti racionalių ribų. Pažymi, jog ir po Sutarties nutraukimo tęsė mokėjimus, vidutiniškai po 300,00 Eur per mėnesį, tačiau nebuvo informuotas apie artėjančius teisminius veiksmus (2025 m. kovo 27 d. el. dokumentas Nr. DOK-48538).
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateiktame dublike nurodo, jog pagal teismų praktiką nutraukus vartojimo kredito sutartį galima reikalauti atlyginti negautas pajamas (tarp jų ir negautas palūkanas). Pažymi, kad, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutartį, palūkanas iki Sutarties pabaigos ieškovė gautų įprasta tvarka, o kadangi atsakovas pažeidė savo pareigas, atsirado sąlygos taikyti jam civilinę atsakomybę. Dėl negauto tarpininkavimo mokesčio po Sutarties nutraukimo ieškovė laikosi pozicijos, jog ji, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, pagrindines pajamas gauna iš tarpininkavimo mokesčio, kuris padengia platformos administravimo, išieškojimo ir kitas organizacines išlaidas. Kai sutartis nutraukiama būtent dėl atsakovo kaltės, ieškovė ir toliau privalo užtikrinti skolų administravimą, komunikuoti su investuotojais bei vykdyti kitus įsipareigojimus, o jeigu nebūtų priteisiamas tarpininkavimo mokestis už likusį laikotarpį, ieškovė neatlygintinai teiktų paslaugas, kas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Taigi, negautas tarpininkavimo mokestis yra ieškovės patiriamas nuostolis, atsiradęs dėl to, kad paskolos sutartis nutrūko anksčiau laiko, o civilinis kodeksas leidžia reikalauti tokių nuostolių atlyginimo. Ieškovė turi teisę gauti mėnesinį tarpininkavimo mokestį iki visiško įsipareigojimų įvykdymo, nepriklausomai nuo Sutarties nutraukimo anksčiau termino. Ieškovė turi pareigą prižiūrėti ir paskirstyti atsakovo mokamas įmokas, kai tik jos bus grąžintos iki visiško įsipareigojimų įvykdymo dienos, nes tarp ieškovės ir atsakovo nėra pasibaigę ir tęsiasi dalykiniai santykiai. Atsakovas nėra įvykdęs savo įsipareigojimų pagal Sutartį, todėl ieškovė negali savavališkai nustoti teikti Sutarties tarpininkavimo ir Platformos administravimo paslaugas atsakovui bei paskolos davėjams, nes tai būtų Sutarties ir organizatoriaus pareigų pažeidimas, už kurį ieškovei priežiūros institucija gali skirti sankciją dėl įsipareigojimų nevykdymo. Dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovė teigia, jog išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu įstatyme nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas (2025 m. balandžio 15 d. el. dokumentas Nr. DOK-58776).
5. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame pažymi, jog ieškovės elgesys neatitinka bendradarbiavimo, sąžiningumo ir protingumo principų, ypatingai vertinant tai, kad atsakovas visą laiką demonstravo geranorišką požiūrį ir pastangas vykdyti įsipareigojimus pagal savo galimybes. Atsakovas nesutinka, kad kiti jo finansiniai įsipareigojimai buvo sudaryti daug vėliau, nei ginčo Sutartis, ir prašo atmesti ieškovo pareiškimus dėl atsakovo įsipareigojimų eiliškumo ir turinio. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės teiginiu, kad jis skolos nemoka beveik metus laiko, kadangi objektyvios faktinės aplinkybės rodo atsakovo sąžiningumą vykdant prievoles pagal savo finansines galimybes. Ieškovė jau atgavo daugiau, nei 60 proc. paskolintos sumos, taigi, atsakovo mokėjimų elgsena patvirtina pastangas vykdyti įsipareigojimus, kiek tai objektyviai įmanoma (2025 m. balandžio 28 d. el. dokumentas Nr. DOK-65240).
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
6. Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir prašė tenkinti visus ieškinyje pareikštus materialinius ir procesinius reikalavimus.
Atsiliepimas
7. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas apie posėdį informuotas tinkamai, pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, be atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
8. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2022 m. gruodžio 22 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 717520 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 5 500,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui; atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, kurią sudarė palūkanos (metinė palūkanų norma: 24,00 proc.) ir 440,00 Eur vienkartinis tarpininkavimo mokestis bei 37,40 Eur kasmėnesinis tarpininkavimo mokestis (2025 m. kovo 13 d. el. dokumento Nr. CBP-7229 priedai Nr. 1-3, 5). Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2024 m. vasario 13 d. siųstu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį (2025 m. kovo 13 d. el. dokumento Nr. CBP-7229 priedas Nr. 4). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas kredito dalį ir (ar) kitas pagal Sutartį prašomas priteisti sumas būtų grąžinęs ieškovei iki ieškinio pareiškimo (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl skolos (negrąžinto kredito), palūkanų ir tarpininkavimo mokesčio iki Sutarties nutraukimo priteisimo
9. Nagrinėjamu atveju atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu priteisti jai iš atsakovo 4 336,11 Eur negrąžintos paskolos, taip pat 78,85 Eur palūkanų ir 37,32 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo. CPK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
10. Teismas, įvertinęs tarp šalių sudarytos Sutarties sąlygas, daro išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito teisnius santykius atitinkanti sutartis (CK 6.886 straipsnis).
11. Atsakovui negrąžinus pagal vartojimo kredito sutartį paimto kredito bei nemokėjus vartojimo kredito kainos, atsakovas laikomas iš esmės pažeidusiu sutartines prievoles pagal Sutartį, kas sudarė teisėtą pagrindą ieškovei vienašališkai Sutartį nutraukti (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 2 dalis).
12. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, taip pat paskaičiavimus apie atsakovo finansinius įsipareigojimus ir pajamas Sutarties sudarymo dienai (2025 m. kovo 13 d. el. dokumento Nr. CBP-7229 priedas Nr. 9), daro išvadą, kad ieškovė tinkamai įgyvendino įstatymo leidėjo įtvirtintą pareigą atsakingai įvertinti atsakovo kreditingumą, dėl ko nėra teisinio pagrindo nepriteisti ieškovei kredito kainos ar netesybų (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 8 straipsnis).
13. Teismas konstatuoja, kad ieškovei vienašališkai nutraukus Sutartį dėl atsakovo esminių sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, atsakovui kyla civilinė atsakomybė ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama likusi negrąžinta 4 336,11 Eur kredito dalis ir sąžiningą skolinimo verslo praktiką atitinkanti kredito kaina, kuri susideda iš 78,85 Eur nesumokėtų palūkanų ir 37,32 Eur nesumokėto Sutarties tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl negautų palūkanų pajamų priteisimo
14. Ieškovė, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovo 1 850,76 Eur negautas pajamas palūkanų forma.
15. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Vilniaus apygardos teismo praktikoje, nagrinėjant faktiniu požiūriu analogiškus reikalavimus, grindžiamus iš esmės tais pačiais argumentais, yra išaiškinta, kad, skolininkui nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties sutartį nutraukus prieš terminą, kreditoriaus teisėtas lūkestis gali būti ginamas kaip orientacinę priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) dydžio (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2722-864/2022).
16. Pagal Sutartį vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas per 48 mėnesių terminą, t. y. iki 2026 m. gruodžio 15 d. Atsižvelgdama į tai, ieškovė tikėjosi bei planavo gauti pajamų iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos. Kadangi atsakovas tinkamai Sutarties sąlygų nevykdė, ieškovė nuo 2024 m. vasario 13 d. nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Šiuo atveju nustatyta, kad Sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šių aplinkybių, t. y. kad Sutartis nebuvo vykdoma tinkamai, neneigia ir atsakovas, pripažindamas dalį ieškinio reikalavimų.
17. Atsižvelgiant į nurodytą formuojamą teismų praktiką, atmestini atsakovo argumentai, jog tokio pobūdžio reikalavimas (dėl negautų palūkanų pajamų) neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi ši suma nėra faktiškai ieškovės patirta žala. Aplinkybė, jog paskolos suma buvo finansuojama per P2P platformą naudojant privačių investuotojų kapitalą, o ieškovė įgijo reikalavimo teises tik po Sutarties nutraukimo, neturi įtakos šio ieškovės reikalavimo pagrįstumui. Pagal Portalo naudojimo sutarties 18.1 punktą, bendrųjų sąlygų ir (arba) Portalo Naudojimosi Sutartyje nurodytais atvejais, nutraukus Vartojimo kredito (paskolos) sutartį, Skolintojo Reikalavimo teisė, kurią jis turi į Vartojimo kredito (paskolos) gavėją, automatiškai yra perduodama Organizatoriui, t. y. Organizatorius turi teisę savo nuožiūra vykdyti visus veiksmus, būtinus tinkamai atstovauti Skolintojo interesus ir administruoti skolos grąžinimą. Taigi, ieškovė, automatiškai perėmusi reikalavimo teises į atsakovą, turi teisę reikalauti ir negautų pajamų, o tokių sumų pagrįstumas neprivalo būti vertinamas, atsižvelgiant į realiai ieškovės patirtas išlaidas ir veiklos kaštus. Savo ruožtu, šalių argumentai ir atsikirtimai, susiję su atsakovo atliktais mokėjimais, jų eiliškumu, taip pat atsakovo sąžiningumu vykdant įsipareigojimus, neturi teisinės reikšmės sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl iš atsakovo priteistinų sumų.
18. Tačiau teismas pažymi, kad visos fiksuotos 1 850,76 Eur sumos priteisimas neatitiktų negautų pajamų esmės, nes toks reikalavimas grindžiamas prielaida, jog atsakovas pagal Sutartį su ieškove neatsiskaitys iki pat 2026 m. gruodžio 15 d. Tuo tarpu šio sprendimo priėmimo metu egzistuoja tikimybė, kad atsakovas kreditą ir palūkanas ieškovei sumokės dar iki Sutarties termino pabaigos. Pozicijos, kad ieškovė neturi ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo Sutartimi, laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2692-803/2021).
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos kaip 24 proc. palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. vasario 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio15 d.) ir neviršijant pagal Sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
Dėl negauto tarpininkavimo mokesčio priteisimo
20. Be kita ko, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 268,88 Eur negauto tarpininkavimo mokesčio. Su šiuo ieškovės reikalavimu atsakovas taip pat nesutinka.
21. Negautų pajamų apibrėžimą ir kasacinio teismo išaiškinimus dėl negautų pajamų pripažinimo nuostoliais vertinimo kriterijų teismas pacitavo šio sprendimo 15 punkte, todėl pakartotinai dėl to nepasisako.
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė kaip negautas pajamas prašo priteisti ne tik sutartines palūkanas, kurios atitinka nuostolių sampratą, bet ir Sutarties tarpininkavimo mokestį už laikotarpį iki visiško Sutarties įvykdymo.
23. Kaip matyti iš paties Sutarties Bendrųjų sąlygų „1. Sąvokos“ turinio sąvoka „Mėnesinis tarpininkavimo mokestis“ apibrėžta kaip kredito gavėjo organizatoriui mokamas mokestis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, sąvoka „Sutarties tarpininkavimo mokestis“ apibrėžta kaip kredito gavėjo organizatoriui mokamas vienkartinis mokestis už duomenų iš registrų surinkimo, įvertinimo, nemokumo galimybės nustatymo ir asmenų, kurie nori paskolinti, suradimo paslaugą.
24. Teismas, įvertinęs (mėnesinio) tarpininkavimo mokesčio paskirtį, daro išvadą, kad pastarasis mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, sutarties sudarymo ir vykdymo metu, prižiūrint (administruojant) sutartį. Vadinasi, vartojimo kredito sutarties nutraukimo (prieš terminą) atveju, abi sutarties šalis atleidus nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, ieškovė kaip kredito davėja nebeteko pareigos teikti sutarties tarpininkavimo paslaugų, o atsakovas kaip kredito gavėjas atitinkamai nebeteko pareigos už šią paslaugą mokėti (CK 6.221 straipsnio 1 dalis).
25. Tokiu atveju ieškovė po Sutarties nutraukimo nebeturi teisės reikalauti iš atsakovo apmokėti Sutarties tarpininkavimo mokesčio už sutartinių paslaugų teikimą, kurių teikimas jau yra ieškovės valia nutrauktas. Pažymėtina, kad būtent tokios pozicijos, kuomet sutarties tarpininkavimo mokestis, ieškovo skaičiuojamas po sutarties nutraukimo, nepriskiriamas negautoms pajamoms, laikomasi šiuo klausimu besiformuojančioje teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1913-643/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2245-933/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2215-912/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2626-560/2021 ir kt.).
26. Ieškovė teigia, jog, kai sutartis nutraukiama būtent dėl atsakovo kaltės, ieškovė ir toliau turi pareigą prižiūrėti ir paskirstyti atsakovo mokamas įmokas, kai tik jos bus grąžintos iki visiško įsipareigojimų įvykdymo dienos, o kadangi ieškovė negali savavališkai nustoti teikti Sutarties tarpininkavimo ir Platformos administravimo paslaugas atsakovui bei paskolos davėjams, ji turi teisę gauti atlygį (tarpininkavimo mokestį) ir po Sutarties nutraukimo iki visiško atsakovo atsiskaitymo. Teismo vertinimu, šie ieškovės argumentai nesudaro pagrindo, vertinant ieškovės reikalavimo dėl tarpininkavimo mokesčio kaip negautų pajamų priteisimo pagrįstumą, nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Nurodyta apeliacinės instancijos teismų formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika yra vyraujanti. Nutraukus paskolos sutartį, neliko ir administravimo objekto, o ieškovės galimus nuostolius dėl Sutarties nutraukimo padengia ieškovei priteistos sutartinės palūkanos, kaip negautos pajamos. Taigi, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog nepriteisus ieškovei negauto tarpininkavimo mokesčio, ji tarpininkavimo paslaugas būtų priversta teikti neatlygintinai ir dėl to patirtų nuostolių, kurių dydžio (realių tarpininkavimo išlaidų, kurios viršytų negautas pajamas sutartinių palūkanų forma) atsakovė nedetalizuoja ir neįrodinėja.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 1 268,88 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies (paskaičiuotos po Sutarties nutraukimo) kaip negautų pajamų atmetamas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis nuostolių sąvokos.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
28. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).
29. Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės neginčija reikalavimo priteisti iš jo 5 proc. metines procesines palūkanas, tačiau teigia, jog jos turi būti priteisiamos tik nuo atsakovo neginčijamos sumos.
30. Teismas pažymi, jog procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-611/2021).
31. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi sąlygos dėl procesinių palūkanų priteisimo, tenkinus ieškinio materialinius reikalavimus dėl piniginių lėšų priteisimo iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 452,28 Eur (4 336,11 + 78,85 + 37,32) absoliučią sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).
33. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 170,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 1 980,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 2 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
34. Atsakovas prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė. Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, motyvuodamas tuo, jog tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos, atsižvelgiant į bylos pobūdį, todėl atsakovas prašo šias išlaidas sumažinti.
35. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju prašomų priteisti išlaidų už suteiktas advokato ir (ar) advokato padėjėjo paslaugas suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) numatytų priteistinų šių išlaidų maksimalių dydžių bei, teismo vertinimu, atitinka protingumo, sąžiningumo kriterijus, todėl nėra pagrindo jų mažinti CPK 98 straipsnio pagrindu.
36. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies. Teismo vertinimu, kokybine prasme ieškovės ieškinys patenkintas 83,24 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 789,66 Eur (2 150,00 x 0,8324) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
37. Šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (4,32 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bendras finansavimas“, j. a. k. 303259527, iš atsakovo E. L. (E. L.), a. k. (duomenys neskelbtini), 4 336,11 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus trisdešimt šešis eurus 11 ct) negrąžinto kredito, 78,85 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 85 ct) palūkanų, 37,32 Eur (trisdešimt septynis eurus 32 ct) tarpininkavimo mokesčio, 24 proc. (dvidešimt keturių procentų) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. vasario 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 15 d.) ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (neviršijant bendros 1 850,76 (tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų 76 ct) palūkanų sumos), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 452,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1 789,66 Eur (tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.