Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovei M. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

6. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad palūkanos (negautos pajamos) skaičiuotinos nuo negrąžintos vartojimo kredito 2 173,86 Eur sumos. Vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos kas mėnesį mažėja, todėl ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau negu sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos, yra prielaida ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, nes ieškovė gautų didesnę suma negu tikėjosi. Ieškovė nepateikė duomenų, kad patyrė didesnių nuostolių (negautų pajamų). Teismas nurodė, kad ieškovei priteistinos 13,12 proc. negautų pajamos, skaičiuotinos nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. kovo 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. rugsėjo 17 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti mokamo vartojimo kredito likučio.

7. Pagal sutarties specialiąsias sąlygas, tarpininkavimo mokesčio dydis – 7,90 proc., jo suma – 237,94 Eur. Teismas nurodė, kad tarpininkavimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Pagal mokėjimo grafiką, iki sutarties nutraukimo atsakovės mokėtinas tarpininkavimo mokestis yra 24,84 Eur. Atsakovė sumokėjo 4,56 Eur tarpininkavimo mokesčio. Sutarties nutraukimo dieną likusi atsakovės nesumokėta tarpininkavimo mokesčio suma – 20,28 Eur (24,84 Eur – 4,56 Eur).

9. Teismas tenkino ieškinį iš dalies, t. y. 91,55 proc., todėl priteisė ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, proporcingas teismo patenkintų reikalavimų daliai – 235,28 Eur.

III. Apeliacinio skundo argumentai

10.2. Sutarties 1.28 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas atlyginti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su jos valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties parengimu. Šalys sutartyje apibrėžė tarpininkavimo mokesčio paskirtį bei šio mokesčio paskaičiavimo tvarką. Kredito davėjas iš anksto negali numatyti, kokius vartojimo kredito sutarties priežiūros veiksmus gali reikėti atlikti ateityje. Sudarant sutartį, neaišku, ar kredito gavėjas tinkamai vykdys įsipareigojimus, ar reikės siųsti VKĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatytus raginimą, sutarties nutraukimo pranešimus ir pan. Tarpininkavimo mokesčio suma padalijama per sutarties laikotarpį kiekvienai mėnesinei įmokai. Priteisiant tarpininkavimo mokestį tik iki sutarties nutraukimo, apeliantė neatgautų patirtų išlaidų, susijusių su teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties parengimu ir kita. Sutarties priežiūra, įmokų surinkimas ir paskirstymas nesibaigia, nutraukus sutartį ir teismui priėmus sprendimą. Skolininkui nesumokėjus skolos, bylos nagrinėjimo teisme stadijoje arba per sprendimo įsiteisėjimo terminą, kreditorius privalo kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Priverstinio skolos išieškojimo proceso trukmės bei iš antstolio gaunamų išskaitymų dydžio ir dažnumo neįmanoma numatyti, todėl vykdoma intensyvi sutarties priežiūra, įmokų surinkimas bei paskirstymas. Kredito davėjas patiria kaštus taip pat ir vykdymo procese.

Motyvuojamoji dalis

10.5. Teismas nepagrįstai netenkino ieškinio materialiojo reikalavimo dalies. Nustačius, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija konstatuoja:

11. Byloje kilo ginčas vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio, kredito davėjui nutraukus vartojimo kredito sutartį.

12. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

13. Šalys 2020 m. rugsėjo 17 d. sudarė vartojimo kredito sutartį. Ieškovė suteikė atsakovei 2 200 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą pagal grafiką, sumokėti 13,12 proc. metines palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir kitus mokėjimus. Kreditas turėjo būti grąžintas iki 2025 m. rugsėjo 17 d. Ieškovė 2021 m. kovo 23 d. nutraukė sutartį, nes atsakovė nevykdė įsipareigojimų.

Dėl tarpininkavimo mokesčio

14. Apeliantė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jai priteistas 20,28 Eur tarpininkavimo mokestis, tenkinti šį reikalavimą ir priteisti ieškovei sutartyje nustatytą 233,64 Eur tarpininkavimo mokestį.

15. VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Ji apima visas išlaidas, taip pat ir palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie žinomi vartojimo kredito davėjui (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis).

16. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas atlyginti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties parengimu.

17. Pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą, tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas pradelstas.

18. Bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (taip pat ir nuolaidos palūkanoms ir kitiems mokesčiams), kurios taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau negu 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam vėlesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui (kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.10 punktas).

19. Iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo termino suėjimo vartojimo kredito gavėjas privalo apmokėti visas įmokas, kurių mokėjimo terminas jau suėjęs (pradelstus mokėjimus) bei palūkanas už vėlavimą grąžinti vartojimo kreditą, jei tokios yra. Vartojimo kredito gavėjui nesumokėjus skolos per nustatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, taip pat palūkanas už vėlavimą grąžinti vartojimo kreditą, jeigu tokios yra (kredito sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punktas).

20. Sutartyje šalys susitarė, kad tarpininkavimo mokestis – 7,9 proc. nuo kiekvienos grąžintos mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jo suma – 237,94 Eur, t. y. tarpininkavimo mokestis nurodytas konkrečia suma ir procentine išraiška. Tarpininkavimo mokestis išdėstytas ir turėjo būti mokamas kas mėnesį (kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktas). Iš mokėjimo grafiko matyti, kad kas mėnesį atsakovė turėjo mokėti 3,96–3,97 Eur tarpininkavimo mokestį.

21. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad 237,94 Eur tarpininkavimo dydis aptartas kredito sutarties specialiose sąlygose, nereiškia, kad ieškovė, nutraukusi vartojimo kredito sutartį, turi teisę reikalauti tos tarpininkavimo mokesčio dalies, kurią būtų sumokėjusi atsakovė, tinkamai ir laiku vykdydama sutartinius įsipareigojimus.

22. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Nutraukus sutartį, kredito davėjas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (tiek tiesioginius, tiek negautas pajamas). Tarpininkavimo mokestis – tai kredito davėjo patiriamos išlaidos, susijusios su jo teikiamomis paslaugomis (teikiamų paslaugų komunikavimas, kliento mokumo vertinimas ir tikrinimas, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimas su klientu, vartojimo kredito sutarties parengimas ir kt.). Šis mokestis neskirtas kredito davėjo patirtiems nuostoliams kompensuoti, kai tų nuostolių atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ir jos nutraukimo. Dėl to tarpininkavimo mokestis skaičiuotinas už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad dėl to, jog kredito gavėjas netinkamai vykdė sutartį, ieškovės patirtus nuostolius (taip pat ir, nutraukus kredito sutartį, negautą tarpininkavimo mokestį) ieškovei kompensuoja kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos. pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalį, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jau sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant kredito davėjo teisę reikalauti negautų pajamų vartojimo kredito sutartį nutraukus iki joje nustatyto termino pabaigos – kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

23. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas teisės normas ir šios kategorijos bylose kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisėjų kolegija akcentuoja, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patirta administruojant atsakovės sutartį ir siekiant atgauti iš atsakovės skolą, t. y. kokia konkreti dalis tenka atsakovei išlaidų, kurių ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir atnaujindama, komunikuodama apie teikiamas paslaugas, vertindama atsakovės (klientės) mokumą ir tikrindama atsakovės duomenis mokamose duomenų bazėse, derindama vartojimo kredito sutarties sąlygas su atsakove (kliente), rengdama atsakovės vartojimo kredito sutartį. Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į tai, kad po bylos iškėlimo teisme išlaidas, kurias ieškovė nurodė patirianti su skolos išieškojimu teisme, kompensuoja teismo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Be to, vykdymo procese patiriamos išlaidos išieškomos taip pat CPK nustatyta tvarka. Dėl to ieškovei priteisus visą tarpininkavimo mokestį, skaičiuojamą taip pat ir po sutarties nutraukimo, bei bylinėjimosi išlaidas ir dar vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, su skolos atgavimu susiję nuostoliai būtų trigubi, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

24. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad, pagal mokėjimo grafiką, iki sutarties nutraukimo atsakovė turėjo sumokėti 24,84 Eur, bet sumokėjo 4,56 Eur tarpininkavimo mokesčio. Dėl to atsakovė turi sumokėti ieškovei likusią 20,28 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą.

25. Ieškovė prašo atsižvelgti į Kauno apygardos teismo praktiką, kad tarpininkavimo mokestis atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje nustatytą atlyginimo skaičiavimo būdą (Kauno apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-144-259/2019, Nr. e2A-119-254/2019, e2A-1112-259/2019). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal nurodytą teisės normą, ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. Taigi aptariamoje įstatymo normoje įtvirtintas subsidiarumo principas, pagal kurį draudžiama sutartyje nustatyti tai, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius iš karto gautų visą administravimo mokestį už visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį. Nurodytoje teisės normoje neaptartas atvejis, ar administravimo mokestis turi būti skaičiuojamas po to, kai vartojimo kredito sutartis nutraukiama iki sutartyje nustatyto termino pabaigos. Teisėjų kolegija pažymi, kad įprastai teismai formuoja vienodą teismų praktiką ir vienodai išsprendžia nagrinėjamus klausimus. Kartais teismai, nagrinėdami bylas suformuluoja naujas teisės taikymo taisykles, todėl keičiasi teismų praktika. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka aktualią pirmiau aptartą kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos formuojamą praktiką ir kitų apygardų teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020; 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1895-910/2020; 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1808-866/2020; 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1101-886/2021; 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1913-643/2021; 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2245-933/2021). Pagal CPK 4 straipsnį, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi įstatyme įtvirtintas vertikaliuoju lygmeniu priimto precedento prioritetas prieš horizontaliuosius precedentus (formuojamus tos pačios pakopų teismuose). Dėl to nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija vadovaujasi kasacinio teismo išaiškinimais ir nesivadovauja apeliantės nurodytais Kauno apygardos teismo pateiktais teisės aiškinimo ir taikymo pavyzdžiais.

26. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą už akių, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose

27. CPK 93 straipsnyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

28. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį iš dalies, nurodė, kad tenkino 91,55 proc. ieškinio reikalavimų ir, atsižvelgdamas į tai, proporcingai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas netenkino apeliacinio skundo materialiojo reikalavimo, todėl nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

29. Ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl netenkinamas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93,98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti ieškovės AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo už akių.

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą už akių.