Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo V. L. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. birželio 7 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas pareiškimas apie tai, kad 2023 m. sausio 18 d. apie 10.37 val. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., K. P., būdamas K. P. gamybinės įmonės (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Palangos m.) vadovu bei atsakingu už darbuotojų darbo organizavimą, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, savavališkai, nesuderinęs su žemės sklypo (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, nurodė savo įmonės darbuotojams vykdyti miško sanitarinius darbus miškovežiu važiuojant per V. L. priklausantį minėtą sklypą. Tokiais veiksmais K. P. gamybinės įmonės vadovas K. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje (turėtų būti – ANK 518 straipsnyje).

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyriausiasis tyrėjas 2024 m. kovo 28 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24229953450), vadovaudamasis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną K. P. motyvuodamas tuo, kad per V. L. priklausantį žemės sklypą eina servitutinis kelias, kuriuo K. P. (ir jo gamybinei įmonei priklausanti technika) gali patekti į jam priklausantį žemės sklypą, tačiau šis kelias nėra naudojamas, be to, yra akivaizdu, kad tarp gretimų žemės sklypų savininkų kilęs konfliktas nėra peržengęs įprasto civilinio ginčo ribų, nėra pagrindo K. P. veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimo. Atsižvelgdamas į tai Institucijos tyrėjas padarė išvadą, kad K. P. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliacinis skundas netenkintinas.

14. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose). <...> Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

15. Ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 518 straipsnį. Asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis padarė ANK uždraustą pavojingą veiką, atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal ANK asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai, be to, tokia veika turi pasižymėti ir pavojingumu, kurį apibūdina konkrečių savavališkų veiksmų pobūdis, padarytos turtinės žalos piniginė išraiška, pažeistų teisių ir interesų svarba bei kitos aplinkybės (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-935/2022). Teismų praktika formuojama ta linkme, kad tai, kas gali būti išspręsta civilinių ginčų tvarka, nebūtų sprendžiama, taikant baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normas ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, nebūtų vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).

16. Iš bylos medžiagos matyti, jog aptariamu atveju pareiškėjas V. L. ir jo atstovas advokatas ANK 518 straipsnyje numatytu savavaldžiavimu prašo pripažinti 2024 m. sausio 18 d. K. P. gamybinės įmonės vadovo K. P. veiksmus – tai, kad jis būdamas minėtos įmonės vadovu bei atsakingu už darbuotojų darbo organizavimą, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, savavališkai, nesuderinęs su žemės sklypo (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, nurodė savo įmonės darbuotojams vykdyti miško sanitarinius darbus miškovežiu važiuojant per V. L. priklausantį minėtą sklypą. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad K. P. su ūkine technika važiavo kitoje nei servitutu nustatytoje vietoje per V. ir V. L. žemės ūkio paskirties sklypą (pasėlius), tuo padarydamas jiems turtinę žalą, kuri nebuvo atlyginta. Tačiau bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų pagrįsti pareiškėjo V. L. patirtus tokio pobūdžio materialinius praradimus, tokių duomenų nepateikta ir su apeliaciniu skundu. Pažymėtina, kad žala yra vienas iš privalomų ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, kuris šiuo atveju nebuvo nustatytas. Be to, nors apeliaciniame skunde pareiškėjo atstovas akcentuoja 2024 m. sausio 18 d. įvykio metu padarytą žalą, tačiau 2024 m. sausio 24 d. patikslinime pats V. L. Institucijai nurodė, kad nors įvykio metu per jam priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be jo sutikimo buvo važiuojama miškovežiu, tačiau, kadangi buvo įšalas, žalos žemės sklypui nepadaryta. Minėtą patikslinimą V. L. patvirtino savo parašu.

17. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais.

18. Iš bylos medžiagos matyti, jog V. L. ir K. P. gamybinės įmonės direktorius K. P. prieš maždaug dvejus metus galbūt sudarė žodinį susitarimą, kad K. P., patekdamas į K. P. gamybinei įmonei priklausantį žemės sklypą, naudosis V. ir V. L. priklausančiu žemės sklypu. V. L. tvirtina, kad prieš dvejus metus buvo sudarytas žodinis susitarimas su K. P. gamybine įmone dėl piniginės kompensacijos už naudojimąsi žemės sklypo dalimi, kurios K. P. gamybinė įmonė jam nesumokėjo. V. L. nuomone, nuo to momento, kai jam nebuvo sumokėta, žodinis susitarimas tarp šių asmenų nustojo galioti, todėl jis nebeleido K. P. naudotis V. ir V. L. priklausančiu žemės sklypu. Todėl K. P. suvokė, kad neatsiskaitęs su žemės sklypo savininku, 2024 m. sausio 18 d. faktiškai naudodamasis V. L. priklausančiu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo važiuoti per minėtą žemės sklypą, taip savavaldžiavo. Pažymėtina, kad bylos medžiagoje nėra rašytinės formos sutarties dėl tokio minėtų asmenų susitarimo, taip pat nėra jokių kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti tokį susitarimą. Be to, nors V. L. akcentuoja, kad prieš dvejus metus buvo sudarytas žodinis susitarimas su K. P. gamybine įmone dėl piniginės kompensacijos už naudojimąsi žemės sklypo dalimi, kurios minėta įmonė nėra sumokėjusi, tačiau jokių objektyvių duomenų apie tai, kad toks susitarimas iš viso buvo sudarytas V. L. nepateikė, nenurodė ir galimos skolos dydžio, jos apskaičiavimo tvarkos. Tuo tarpu K. P. atstovas advokatas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog iki pat 2024 m. sausio 18 d. jokių konfliktinių situacijų su V. L. nebuvo, žodinio ar rašytinio įspėjimo nevažiuoti per žemės sklypą įmonė negavo. Nurodo, jog V. L. prašymu ir K. P. sutikus, kad sunkioji technika neišvažinėtų žemės ūkio naudmenų bei derlingo paviršiaus, šalys susitarė, kad K. P. gamybinės įmonės technika apvažiuos pareiškėjo žemės sklypą ir naudosis kitu keliu. Tačiau V. L., neturėdamas K. P. leidimo, savavališkai sunaikino (suarė) bendros paskirties kelią, kuris ėjo per pareiškėjo žemės sklypą, dėl šios priežasties K. P. gamybinė įmonė neteko galimybės naudotis bendro naudojimo servitutiniu keliu, todėl būtent V. L. turėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už savavaldžiavimą. Aptartą V. L. ir K. P. susitarimą patvirtinančių duomenų bylos medžiagoje taip pat nėra pateikta. Akivaizdu, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog K. P. savavališkai vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, o tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju taip pat nėra nustatytas ir dar vienas būtinasis ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymis – tyčia. Todėl, priešingai nei mano apeliantas, tai, kad V. ir V. L. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas servitutas, tokios išvados negali paneigti.

19. Pažymėtina, kad rašytinių susitarimų nebuvimas, atsižvelgiant į CK įtvirtintą reglamentavimą ir civilines bylas nagrinėjančių teismų praktiką, savaime nepatvirtina civilinių santykių nebuvimo, nes tarp šalių yra galimi ir žodiniai sandoriai (susitarimai), todėl šie klausimai spręstini civilinio proceso tvarka, o ne pasitelkiant administracinio nusižengimo teiseną. Pažymėtina ir tai, kad kol aplinkybės dėl V. L. ir K. P. pateikiamų versijų nėra nustatytos (aiškios), nėra pakankamo pagrindo ir spręsti dėl K. P. gamybinės įmonės vadovo K. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką, ir tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamos bylos esmė yra kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas, kuris neperžengė civilinių teisinių santykių ribos ir neįgavo savavaldžiavimui, nustatytam ANK 518 straipsnyje, būdingų požymių. Akivaizdu, jog šiuo metu šis tarp civilinių teisinių santykių subjektų kilęs ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 299 straipsnyje yra nurodyta, jog jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. CPK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Tai reiškia, kad civilinio proceso metu nustačius, jog K. P. gamybinės įmonės vadovas K. P. ir (ar) kuris nors kitas asmuo pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, apie tai neišvengiamai bus informuotos atitinkamos teisėsaugos institucijos.

20. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog šiuo atveju Institucija nesugebėjo nustatyti dėl kokio žemės sklypo vyksta ginčas, nes iš Institucijos 2024 m. kovo 28 d. nutarimo turinio matyti, jog jame yra aiškiai nurodomas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. būtent toks, kokį apeliaciniame skunde nurodo apeliantas. Nors apeliantas mano, kad administracinio nusižengimo teisenos metu tiek Institucija, tiek teismas turėjo apklausti minėto žemės sklypo bendrasavininkę V. L. žmoną V. L., taip pat Nacionalinės žemės tarnybos specialistą, tačiau apeliaciniame skunde nėra konkrečiai nurodoma, apie kokias šiai administracinio nusižengimo bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes šie asmenys būtų galėję parodyti, todėl minėtų asmenų apklausų tikslingumas kelia pagrįstų abejonių.

21. Apeliantas mano, kad nenustačius K. P. veiksmuose ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių, jis turėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį (Tyčinis svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas), 261 straipsnį (Žemės naudojimo reikalavimų pažeidimas), 336 straipsnį (Važiavimas per pasėlius ar želdinius). Apygardos teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje yra tikrinama tik tai, ar K. P. veikoje yra ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių, t. y. ar jam pagrįstai buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį. Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad K. P. veikoje būtų ANK 115, 261, 336 straipsniuose numatytų nusižengimų požymių. Įvertinus tai, jog, kaip jau minėta, pats V. L. Institucijai buvo raštu nurodęs, kad 2024 m. sausio 18 d. įvykio metu jokia žala jam priklausančiam žemės sklypui nebuvo padaryta, tokie apelianto teiginiai leidžia daryti išvadą, jog jis tiesiog siekia, kad K. P. būtinai ir bet kokiu atveju būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn.

22. Įvertinęs tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atstovo advokato apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 6 dalyje (toliau – BPK) nurodyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

24. Apeliantas teigia, kad šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra fizinis asmuo K. P., o ne juridinis asmuo K. P. gamybinė įmonė. Todėl 1 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos iš V. L. K. P. gamybinei įmonei, nes išlaidas šioje byloje patyrė privatus juridinis asmuo, kuris nėra šios civilinės bylos subjektas, o administracinėn atsakomybėn traukiamas subjektas šioje byloje buvo fizinis asmuo K. P., kuris bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Su šiais argumentais nesutiktina.

25. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog K. P. gamybinės įmonės vadovui K. P. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu buvo nutraukta Institucijos 2024 m. kovo 28 d. nutarimu. Minėtą nutarimą apskundė pareiškėjas V. L. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi minėtas Institucijos nutarimas buvo paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog administracinio nusižengimo teisena K. P. buvo pradėta ne Institucijos, kuri atliko tyrimą, bet išimtinai pareiškėjo V. L. iniciatyva (pagal jo pareiškimą), o K. P. gamybinė įmonė patyrė proceso išlaidas dėl V. L. veiksmų, todėl bylinėjimosi išlaidas minėtai įmonei priteisė iš V. L. Tai atitinka BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog iš viešai prieinamų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad K. P. gamybinė įmonė (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) yra individuali įmonė. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Šių aplinkybių neginčija ir pats apeliantas. Tai reiškia, kad šiuo atveju neribotos atsakomybės juridinio asmens (K. P. gamybinės įmonės) ir fizinio asmens (minėtos įmonės vadovo, veikiančio jos vardu – K. P.) turtas teisinių padarinių požiūriu nėra atskirtas, todėl reikia atsižvelgti į tai, kad būtent K. P. gamybinė įmonė patyrė (apmokėjo) 1 600 Eur dydžio išlaidas advokatui M. Martinaičiui (b. l. 35–36). Dėl to apylinkės teismas minėtas išlaidas pagrįstai iš V. L. priteisė K. P. gamybinei įmonei. Pažymėtina, jog toks aiškinimas neprieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-495/2023 pateiktiems išaiškinimams apie fizinio ir juridinio asmens turto (ne)atskirumą teisinių padarinių požiūriu administracinių nusižengimų bylose.

26. Atsiliepime į apeliacinį skundą K. P. atstovas advokatas M. Martinaitis prašo priteisti iš pareiškėjo V. L. arba valstybės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme ir pateikė duomenis patvirtinančius, jog K. P. K. P. gamybinės įmonės vardu sumokėjo 400 Eur už advokato teisinę pagalbą – susipažinimą su V. L. apeliaciniu skundu, analizę, atsiliepimo paruošimą (2024 m. liepos 2 d. sąskaita už teisines paslaugas Serija MM Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. liepos 5 d. Luminor Bank AS lėšų perdavimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini).

27. <...> pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-80-594/2022 ir kt.).??? ???

28. Ši administracinio nusižengimo byla apeliacinės instancijos teisme rašytinio proceso tvarka yra nagrinėjama pagal pareiškėjo V. L. atstovo advokato L. Straukos apeliacinį skundą, kuris atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Institucija skundžiamos nutarties neskundė. Atsižvelgiant į ANK 666 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo reglamentavimą ir su šiuo klausimu susijusią teismų praktiką, taip pat į tai, kas išdėstyta šios nutarties 23–27 punktuose, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju K. P. (o konkrečiai K. P. gamybinė įmonė) turi teisę į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš pareiškėjo V. L. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, prašoma priteisti 400 Eur dydžio išlaidų suma pagal bylos aplinkybes yra per didelė, nes iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog tas pats advokatas K. P. atstovavo ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu, ir pirmosios instancijos teisme, todėl administracinio nusižengimo bylos medžiaga jam buvo gerai žinoma, o parengtame atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės yra pakartojami atsiliepime į skundą dėl Institucijos nutarimo nurodyti ankstesni argumentai, todėl iš pareiškėjo V. L. K. P. gamybinei įmonei priteistina išlaidų suma mažintina iki 100 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo V. L. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti K. P. gamybinei įmonei iš pareiškėjo V. L. 100 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nutartis neskundžiama.