Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. S. atskirąjį skundą ir suinteresuoto asmens E. G. prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-2048-305/2014 pagal kreditoriaus M. S. pareiškimą skolininkui E. G. dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pagal skolininko E. G. atskirąjį skundą nutraukė apeliacinį procesą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties panaikinimo, nutarė Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi kreditoriui M. S. nustatytą 14 dienų terminą ieškiniui pateikti ir žyminiam mokesčiui primokėti skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. įskaitytinai.

4. Kauno apygardos teismo nutartis kreditoriaus M. S. atstovei įteikta 2020 m. rugsėjo 16 d. per EPP. Kreditorius M. S. per Kauno apygardos teismo nustatytą terminą Marijampolės apylinkės teismui tinkamai įforminto ieškinio nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

1.1. Teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, nes pareiškėjo E. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo šioje byloje negalėjo būti tenkinamas.

1.4. Teismas nepagrįstai atnaujino procesą byloje, nes laikėsi pozicijos, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių proceso atnaujinimo terminas buvo praleistas, tačiau jis praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta, kad šis terminas gali būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių, be to, pats pareiškėjas savo prašyme atnaujinti procesą net neprašo atnaujinti šį terminą. Teismas, atnaujindamas terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti savo iniciatyva, išėjo už pareikšto reikalavimo ribų.

1.5. Teismas sprendė, kad termino praleidimas yra pateisinamas ta aplinkybe, jog E. G. kitomis priemonėmis siekė apginti savo neva pažeistas teises. Tačiau teisminėje praktikoje yra pasisakyta, kad, kai asmuo pasirenka kitą jo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, tai nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

1.10. Teismas 2020 m. spalio 2 d. nutartyje nepagrįstai sprendė, kad atnaujinus procesą, civilinė byla Nr. L2-2048-305/2014 nebuvo išnagrinėta iš esmės ir yra nutraukta dėl M. S. kaltės, t. y. dėl to, kad jis per nustatytą terminą nepateikė teismui tinkamai įforminto ieškinio. M. S. nutartimi buvo tik pranešta, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį. Todėl akivaizdu, kad kreditoriaus M. S. elgesys buvo tinkamas, atitinkantis įstatymų reikalavimus. Tuo tarpu E. G. procesinis elgesys negali būti vertinamas kaip tinkamas. Pareiškėjas E. G., praleidęs 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, pateikė nepagrįstą prašymą atnaujinti procesą. Kreditorius M. S. teismo nustatytu terminu nepateikė ieškinio šioje byloje ir teismo įsakymas buvo panaikintas, nes kreditorius yra įsitikinęs, kad procesas šioje byloje atnaujintas nepagrįstai.

9. Pareiškėjas E. G. atsiliepimu į suinteresuoto asmens M. S. atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą dėl atskirojo skundo dalies, kuria skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis, nutraukti, atskirojo skundo dalį, kuria skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartis, atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių aplinkybių įvertinimas apeliacinės instancijos teisme galimas apskundus proceso atnaujinimo bylą nagrinėjančio teismo priimtą vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų pakartotinai išnagrinėjus bylą. Nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme pakartotinai išnagrinėta nebuvo ir teismas nepriėmė vieno iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų, nes M. S. teismo nustatytu terminu nepateikė ieškinio, taigi byla baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl šioje situacijoje negali būti vertinamos proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės.

2.4. Byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, išnagrinėta supaprastinta bylų dėl teismo įsakymo išdavimo procesine tvarka, o tai lemia tam tikrus proceso atnaujinimo ypatumus, kadangi CPK 370 straipsnyje nustatyta bylų nagrinėjimo atnaujintame procese tvarka teismo įsakymo procese negali būti taikoma. Skolininko, nepareiškusio prieštaravimų dėl teismo įsakymo, prašymas dėl proceso atnaujinimo procesine prasme prilygintinas prieštaravimų pareiškimui pagal CPK 439 straipsnio 2 dalį. Taigi byloje kilus ginčui supaprastintas procesas transformuojasi į bendrąją ginčo teiseną, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą M. S. ieškiniui bendra tvarka pareikšti.

2.5. M. S. nepateikus ieškinio, iš esmės laikytina, kad jis nebepalaiko savo reikalavimų E. G. atžvilgiu. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas pareiškėjui prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei suformuotai CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymo ir aiškinimo praktikai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

10. Suinteresuotas asmuo M. S. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo duomenis apie civilinę bylą Nr. A2-2532-503/2020.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad suinteresuotas asmuo (apeliantas) M. S. kartu su atskiruoju skundu pateiktais naujais įrodymais grindžia savo atskirojo skundo argumentus, byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę pateikti savo nuomonę (atsikirtimus) dėl šių pateiktų naujų įrodymų, minėtų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertina spręsdamas ginčo klausimą.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria po proceso byloje atnaujinimo panaikintas teismo įsakymas, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, o civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl teismo nutarties, kuria atnaujintas procesas, teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės

15. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Procesą byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi būti nurodytas atnaujinimo pagrindas. Dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai atnaujinti procesą atsisakyta apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, gali būti skundžiama kasacine tvarka.

16. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

17. Nors CPK 370 straipsnio 3 dalyje nenustatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria procesas atnaujintas, o tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, (taigi, netenkinama nė viena iš CPK 334 straipsnio 1 dalies sąlygų), tačiau, remiantis CPK 334 straipsnio 3 dalimi, motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus atnaujintą bylą iš esmės. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismui šiuos motyvus atmetus kaip teisiškai nepagrįstus, apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas gali būti skundžiamas kasacine tvarka, be kita ko, motyvais dėl proceso atnaujinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Iš to darytina išvada, kad, procesą atnaujinus pirmosios instancijos teismo nutartimi, byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę ginčyti tokio atnaujinimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys, kuriomis procesas atnaujinamas, neskundžiamos, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami atitinkamai į apeliacinį skundą ir kasacinį skundą skundžiant po proceso atnaujinimo teismų priimtus procesinius sprendimus dėl ginčo esmės.

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. L2-2048-305/2014 ir pranešė kreditoriui M. S., kad jis per 14 dienų nuo šios teismo nutarties kopijos gavimo dienos turi teisę pateikti teismui ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Kreditoriui M. S. teismo nustatytu terminu ieškinio nepateikus, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. spalio 2 d. nutartimi panaikino Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-2048-305/2014, kreditoriaus M. S. pareiškimą skolininkui E. G. dėl teismo įsakymo išdavimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, o civilinę bylą Nr. L2-2048-305/2014 nutraukė, t. y. atnaujinta civilinė byla baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

20. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatavus, kad motyvai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria procesas atnaujinamas, teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą skundžiant po proceso atnaujinimo teismo priimtą procesinį sprendimą dėl ginčo esmės, būtų nenuoseklu ir nelogiška, jei byloje dalyvaujantys asmenys neturėtų galimybės apeliacine tvarka ginčyti proceso atnaujinimo teisėtumo ir pagrįstumo vien dėl to, kad procesas buvo užbaigtas neišnagrinėjus ginčo iš esmės. Šiuo atveju civilinė byla po proceso atnaujinimo buvo nutraukta, t. y. priimtas bylą užbaigiantis procesinis sprendimas, o apeliantas atskirajame skunde ginčija proceso atnaujinimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tokiu atveju pagal analogiją taikytina CPK 334 straipsnio 3 dalis ir tais atvejais, kai atnaujinus procesą byloje civilinė byla nėra išnagrinėjama iš esmės, motyvai dėl teismo nutarties, kuria atnaujintas procesas, teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į atskirąjį skundą, kuriuo skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, priimtas išnagrinėjus atnaujintą bylą.

21. Apeliantas M. S. atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atnaujino procesą byloje, nes laikėsi pozicijos, jog CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių proceso atnaujinimo terminas buvo praleistas, tačiau jis praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 368 straipsnio 1 dalis nenumato, kad šis terminas gali būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių, be to, pats pareiškėjas savo prašyme atnaujinti procesą net neprašė atnaujinti šį terminą. Apelianto nuomone, teismas privalėjo nustatyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises neva pažeidžiantį teismo įsakymą ir tai akcentuoti nutartyje.

22. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartyje pažymėjo, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių proceso atnaujinimo terminas buvo praleistas, tačiau jis praleistas dėl pateisinamų priežasčių, juolab, kad pareiškėjas nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo institucijų pagalba, tiek teisminiu teisių gynimo būdu siekė išaiškinti tikrąsias skolos raštelių surašymo aplinkybes. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

24. Visų pirma, pažymėtina, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23-482/2014 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-985-273/2014, kuriose priimtais procesiniais sprendimais buvo pripažintas negaliojančiu 2011 m. lapkričio 9 d. E. G. ir M. S. sudarytas sandoris dėl UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ 2 300 paprastųjų vardinių akcijų perleidimo ir taikyta restitucija, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl paskolos raštelių, pasirašytų tarp E. G. ir M. S., kurie buvo 2014 m. lapkričio 13 d. teismo įsakymo išdavimo pagrindu civilinėje byloje Nr. L2-2048-305/2014, pripažinimo negaliojančiais. Antra, 2017 m. sausio 4 d. pareiškėjas E. G. padavė pareiškimą Raseinių rajono policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyriui dėl M. S. ir E. G. galimo sukčiavimo, tariamai skolinant 580 000 Lt, nurodydamas, kad M. S. neturėjo 580 000 Lt ir realiai jų neskolino E. G.. Šio pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00302/17 dėl sukčiavimo panaudojant suklastotus dokumentus, tačiau ikiteisminis tyrimas iki šiol nėra baigtas. Taigi jokie procesiniai sprendimai dėl paskolos raštelių suklastojimo nėra priimti. Trečia, pareiškėjas E. G. 2019 m. balandžio 1 d. Kauno apygardos teismui padavė ieškinį atsakovams E. G. ir M. S., prašydamas pripažinti 2004 m. gruodžio 20 d., 2005 m. lapkričio 2 d., 2007 m. sausio 11 d., 2008 m. kovo 4 d. paskolos raštelius, pasirašytus tarp E. G. ir M. S., niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1442-480/2019 ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2004 m. gruodžio 20 d. 150 000 Lt sumai, 2005 m. lapkričio 2 d. 200 000 Lt sumai, 2007 m. sausio 11 d. 100 000 Lt sumai, 2008 m. kovo 4 d. 130 000 Lt sumai skolos lapus, pasirašytus E. G.. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 d. gruodžio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytas 3 mėnesių terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo, kuriuo buvo konstatuotas paskolos raštelių, sudarytų tarp E. G. ir M. S., negaliojimo (fiktyvumo) faktas, įsiteisėjimo, t. y. nuo momento, kada pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, kadangi tik Kauno apygardos teismui sprendimu tenkinus E. G. ieškinį dėl paskolos raštelių pripažinimo negaliojančiais ir šiam sprendimui įsiteisėjus, atsirado aplinkybės, kurios, pareiškėjo manymu, sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-2048-305/2014. Pareiškėjas E. G. su prašymu dėl proceso civilinėje byloje Nr. L2-2048-305/2014 atnaujinimo į teismą kreipėsi dar 2019 m. gruodžio 10 d., t. y. iki Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, siekdamas nepraleisti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto 5 metų naikinamojo termino. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas E. G. praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

26. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. L2-2048-305/2014 CPK 306 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindu. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) M. S. atskirajame skunde nurodo, kad teismas negalėjo atnaujinti proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjas E. G. nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo, be to, tokio reikalavimo nereiškė ir pats pareiškėjas, tokiu būdu teismas išėjo už pareikšto reikalavimo ribų.

27. Pažymėtina, kad pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Šiuo atveju pareiškėjas E. G. nėra civilinės bylos Nr. L2-2048-305/2014 dalyvis. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. L2-2048-305/2014 CPK 306 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas E. G. savo prašyme dėl proceso atnaujinimo, kaip pagrindą procesui atnaujinti nurodė tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Nors naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės dėl paskolos raštelių negaliojimo (fiktyvumo) buvo pareiškėjo kreipimosi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo prielaida, tačiau proceso atnaujinimo pagrindas šiuo atveju gali būti tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas.

28. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas nustačius ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti; 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3282/2012).

29. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

30. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio A. M. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0135/12/00369 pagal Kauno apygardos teismo išduotą 2012 m. vasario 8 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-965-259/11 dėl 211 388,34 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. G. kreditoriaus E. G. naudai. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo įsakymas, kuriuo iš skolininko E. G. nutarta išieškoti 580 000 Lt skolą kreditoriaus M. S. naudai, priimtas 2014 m. lapkričio 13 d. Taigi E. G. jau buvo E. G. kreditoriumi dar iki Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. teismo įsakymo priėmimo. Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1442-480/2019 ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2004 m. gruodžio 20 d. 150 000 Lt sumai, 2005 m. lapkričio 2 d. 200 000 Lt sumai, 2007 m. sausio 11 d. 100 000 Lt sumai, 2008 m. kovo 4 d. 130 000 Lt sumai skolos lapus, pasirašytus E. G.. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 d. gruodžio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad paskolos raštelių sudarymo tikslas buvo ne sukurti paskolos teisinius santykius tarp atsakovų M. S. ir E. G., o sudaryti tokių santykių regimybę ir teisines sąlygas nukreipti išieškojimą į E. G. turtą, taip mažinant jo turto masę tam, kad būtų apsunkinta arba išvengta teismo sprendimu priteistos skolos grąžinimo ieškovui E. G..

31. Pareiškėjas E. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia aplinkybėmis, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. teismo įsakymu yra pažeidžiamos jo, kaip kreditoriaus, teisės ir įstatymo saugomi interesai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais pareiškėjo argumentais ir laiko juos visiškai pagrįstais. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. teismo įsakymas yra priimtas paskolos raštelių, kurie pripažinti negaliojančiais Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi, pagrindu. Tokiu teismo įsakymu yra neabejotinai pažeidžiamos pareiškėjo E. G. teisės ir įstatymo saugomi interesai, kadangi yra apribojama (sumažinama) pareiškėjo, kaip kreditoriaus, galimybė patenkinti savo turimą reikalavimą iš skolininko E. G. turto. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi pagrįstai atnaujino procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. teismui nusprendus dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, kadangi, įvertinus neįtraukto asmens (pareiškėjo) pateiktus įrodymus, bus panaikintos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3282/2012). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikomasi apeliacinės instancijos teismuose (pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-1675-924/2020).

32. Atkreiptinas dėmesys, kad, pripažinus paskolos raštelius negaliojančiais, teismo įsakymas, kaip vykdomasis dokumentas, savaime netampa negaliojančiu, todėl jo pagrindu ir toliau būtų vykdomas priverstinis išieškojimas. Tuo tarpu skolininkas E. G. ir kreditorius M. S. nėra suinteresuoti teismo įsakymo panaikinimu, tą patvirtina tiek M. S. atskirasis skundas, tiek skolininko E. G. prisidėjimas prie atskirojo skundo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju proceso atnaujinimas yra vienintelė pareiškėjo galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus, siekiant neteisėto ir nepagrįsto teismo įsakymo panaikinimo.

33. Apeliantas M. S. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas, atnaujinęs procesą, turėjo paskirti jo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo datą ir teismo posėdyje spręsti, ar išduoti teismo įsakymą, ar atsisakyti išduoti, tačiau teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi sudarė tokią situaciją, kai nepriklausomai nuo kreditoriaus veiksmų, teismo įsakymas bus panaikintas – tiek kreditoriui pareiškus ieškinį, tiek ieškinio nepareiškus. Anot apelianto, teismas, dar neišnagrinėjęs bylos pakartotinai, o tik išsprendęs prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo klausimą, iš esmės patenkino pareiškėjo E. G. prašymą dėl procesinio sprendimo panaikinimo.

34. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. L2-2048-305/2014, pranešė kreditoriui M. S., kad jis per 14 dienų nuo šios teismo nutarties kopijos gavimo dienos turi teisę pateikti teismui ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, išaiškino kreditoriui, kad nepateikus ieškinio, teismo įsakymas bus panaikintas, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

35. Pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda bylą nagrinėti iš esmės. Nagrinėjamu atveju byla, kurioje atnaujintas procesas, išnagrinėta supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo tvarka, o tai lemia tam tikrus proceso atnaujinimo ypatumus, kadangi CPK 370 straipsnyje nustatyta bylų nagrinėjimo atnaujintame procese tvarka bylų dėl teismo įsakymo išdavimo procese negali būti taikoma. Atnaujinus procesą civilinė byla dėl teismo įsakymo turi būti nagrinėjama nuo skolininko prieštaravimų pateikimo stadijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018). Taigi prašymas dėl proceso atnaujinimo procesine prasme prilyginamas prieštaravimų pareiškimui pagal CPK 439 straipsnio 2 dalį, o atnaujinus procesą byloje supaprastintas procesas dėl teismo įsakymo išdavimo transformuojasi į bendrąją ginčo teiseną, todėl pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi, atnaujinus procesą byloje, pagrįstai nustatė 14 dienų terminą kreditoriui M. S. pareikšti ieškinį CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, ir tai, kad nustatytu terminu ieškinio nepareiškus, teismo įsakymas bus panaikintas, o pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo bus laikomas nepaduotu ir grąžintas kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius M. S. teismo nustatytu terminu ieškinio CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nepateikė, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. spalio 2 d. nutartimi pagrįstai panaikino Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-2048-305/2014 ir kreditoriaus M. S. pareiškimą skolininkui E. G. dėl teismo įsakymo išdavimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, o civilinę bylą Nr. L2-2048-305/2014 nutraukė.

36. Apeliantas M. S. atskirąjį skundą, be kita ko, grindžia argumentu, kad pareiškėjo E. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-2048-305/2014 buvo paskirtas nagrinėti 2020 m. birželio 2 d. 9.00 val., tačiau nei 2020 m. birželio 2 d. pabaigoje, nei 2020 m. birželio 3 d., nei 2020 m. birželio 4 d. ryte teismas nebuvo priėmęs jokio procesinio sprendimo ir tik 2020 m. birželio 4 d. po 8.45 val. bylos elektroninėje kortelėje atsirado atžyma „Atidėtas procesinio sprendimo paskelbimas“ ir „Atnaujintas bylos procesas“. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti procedūriniai pažeidimai, susiję su bylos informacijos tvarkymu Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

37. Apeliantas M. S. atskirajame skunde teigia, kad teismas 2020 m. spalio 2 d. nutartyje nepagrįstai sprendė, jog, atnaujinus procesą, civilinė byla Nr. L2-2048-305/2014 nebuvo išnagrinėta iš esmės ir yra nutraukta dėl M. S. kaltės. Jam nutartimi buvo tik pranešta, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį, todėl akivaizdu, kad jo elgesys buvo tinkamas, atitinkantis įstatymų reikalavimus, o jis teismo nustatytu terminu nepateikė ieškinio, nes yra įsitikinęs, jog procesas šioje byloje atnaujintas nepagrįstai.

38. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų teisingo paskirstymo išspręsti būtina nustatyti, kodėl kilo šalių ginčas, kodėl ieškovas kreipėsi teisminės gynybos ir dėl kokių priežasčių, įvertinus ir šalių elgesį proceso metu, byla buvo baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

39. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo E. G. bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad jis buvo priverstas ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, kreipiantis į teismą dėl proceso civilinėje byloje Nr. L2-2048-305/2014, iškeltoje pagal M. S. pareiškimą, atnaujinimo. Pareiškėjo E. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo tenkintas, o civilinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės tik dėl nuo kreditoriaus M. S. valios priklausiusių veiksmų, t. y. ieškinio nepateikimo per teismo nustatytą terminą. Pareiškėjas E. G. savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiavo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių procesinį elgesį ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo E. G. turėtos bylinėjimosi išlaidos jam turi būti atlygintos visiškai. Tačiau pažymėtina, kad ne dėl visų pareiškėjo turėtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo yra atsakingas kreditorius M. S..

40. Iš byloje esančio 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo matyti, kad pareiškėjas E. G. turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas – prašymo dėl proceso atnaujinimo parengimas – 1 120 Eur, atskirojo skundo parengimas – 175 Eur, pareiškimo dėl trūkumų šalinimo parengimas – 70 Eur, atsiliepimo į E. G. atskirąjį skundą parengimas – 105 Eur. Pareiškėjas šias išlaidas prašė priteisti tiek iš kreditoriaus M. S., tiek iš skolininko E. G.. Įvertinus minėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų susidarymo aplinkybes (priežastis), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai visas šias išlaidas priteisė tik iš M. S., kadangi už bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į E. G. atskirąjį skundą parengimu (105 Eur), yra atsakingas būtent E. G., kuris ir teikė byloje atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties. Tuo tarpu už kitų pareiškėjo E. G. turėtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą yra atsakingas kreditorius M. S..

41. Apelianto M. S. teigimu, pareiškėjo E. G. turėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas yra visiškai nepagrįstos ir per didelės, be to, teismas priteisė E. G. ir 569,68 Eur žyminį mokestį, nors prašymo priteisti žyminį mokestį E. G. nereiškė. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.8, 8.15, 8.16 punktus pareiškėjo E. G. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos ne tik neviršija šių dydžių, bet ir yra gerokai mažesnės, todėl nėra pagrindo jų sumažinti. Žyminis mokestis pareiškėjui E. G. taip pat priteistas pagrįstai. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo reiškė reikalavimą priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, o tai reiškia ir žyminį mokestį. Be to, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

42. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, tačiau neįvertino aplinkybės, kad dėl dalies pareiškėjo E. G. turėtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo yra atsakingas skolininkas E. G., todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartis paliekama iš esmės nepakeista, patikslinant jos rezoliucinę dalį ir nurodant, kad pareiškėjui E. G. iš kreditoriaus M. S. priteistinos 1 934,68 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, o iš skolininko E. G. 105 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. Pareiškėjas E. G. turėjo 595 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Minėtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16 p. nustatyto maksimalaus užmokesčio už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai dydžio, todėl apelianto M. S. atskirąjį skundą ir skolininko E. G. prisidėjimą prie atskirojo skundo tenkinus tik nedidele dalimi (tik bylinėjimosi išlaidų dalyje, o materialiuosius reikalavimus atmetus visiškai), šios išlaidos lygiomis dalimis (po 297,50 Eur) priteistinos pareiškėjui E. G. iš suinteresuotų asmenų M. S. ir E. G. (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

45. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, padalinus jas abiem suinteresuotiems asmenims, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, tik patikslinti jos dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodant, kad pareiškėjui E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kreditoriaus M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistinos 1 934,68 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, o iš skolininko E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 105 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti pareiškėjui E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuotų asmenų M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 297,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.