Kauno apygardos teismo sprendimas, e2-1442-480/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-12-30
Bylos Nr.: e2-1442-480/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00257-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Albina Rimdeikaitė
Ieškovas: E. G.
Atsakovas: E. G., M. S.

Kategorijos

2.6.29Paskola

Civilinė byla Nr. e2-1442-480/2019Proceso Nr. 2-56-3-00257-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.; 2.6.29.4.; 2.1.2.4.1.3.; 3.2.6.1. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,sekretoriaujant Tomui Pavilioniui,

dalyvaujant ieškovui E. G. ir jo atstovei advokatei G. M., atsakovams E. G. ir jo atstovei advokatei S. E. Š., M. S. ir jo atstovei advokatei V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovams M. S., E. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas E. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriu prašo pripažinti 2004 m. gruodžio 20 d., 2005 m. lapkričio 2 d., 2007 m. sausio 11 d., 2008 m. kovo 14 d. skolos lapus, pasirašytus E. G., niekiniais, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento; priteisti ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų E. G. ir M. S..

Ieškinyje nurodo, kad ieškovas su atsakovu E. G. 2008 m. lapkričio 17 d. sudarė preliminariąją sutartį, kuria susitarė, jog ieškovas už 1 600 000 Lt sumą E. G. parduos hidroelektrinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 1H1p, su visais jos priklausiniais ir hidroelektrinės įranga, esančius (duomenys neskelbtini), bei perleis nuomos teisę į 0,6297 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), leidimą hidroelektrinėje gaminti elektros energiją (pagal leidimą Nr. LG-0046) bei sutartį su RST parduoti pagamintą elektros energiją. Iki pagrindinės sutarties sudarymo (2010 m. gruodžio 31 d.) E. G. su ieškovu preliminariąja sutartimi įsipareigojo: 1) panaikinti viso paminėto (parduotino) turto įkeitimą; 2) gauti žemės savininko sutikimą, kad jis tokiomis pat sąlygomis, kokias turi E. G., sudarys žemės nuomos sutarties pakeitimą ir nuomininko teisių perkėlimą ieškovui; 3) reorganizuoti E. G. įmonę į uždarąją akcinę bendrovę, pilnai atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais; 4) perdaryti visus E. G. įmonės turimus leidimus hidroelektrinei gaminti elektros energiją pertvarkytos uždarosios akcinės bendrovės vardu; 5) parduoti ieškovui šios įmonės 100 proc. akcijų; 6) gauti visus reikiamus valdžios institucijų ir kitus leidimus, sprendimus, sutikimus, patvirtinimus ir įgaliojimus, reikalingus sudaryti pagrindinę sutartį. Vykdydamas preliminarią sutartį, ieškovas sumokėjo 627 920 Lt avansą, iš kurio 600 000 Lt dalį (po 300 000 Lt) ieškovas 2008 m. lapkričio 17 d. ir 2009 m. sausio 15 d. pervedė į asmeninę atsakovo E. G. sąskaitą. E. G. 2010 m. sausio 25 d. reorganizavo individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ir suformavo iš įmonės turto 10 000 Lt įstatinį kapitalą, kurį padalino į 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė 100 Lt, tačiau įmonės akcijų ieškovui nepardavė, o pinigų negrąžino, todėl Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-965-259/2011 ieškovui E. G. iš atsakovo E. G. priteisė 627 920 Lt skolą pagal preliminariąją sutartį, delspinigius, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (viso – 729 881,65 Lt (211 388, 34 Eur). Šis sprendimas įsiteisėjęs, tačiau iki šiol neįvykdytas, išieškota tik 4 185,43 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

E. G., siekdamas pabloginti ieškovo galimybes atgauti priteistą skolą, būdamas vieninteliu UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, 2011 m. balandžio 4 d. priėmė vienintelio akcininko sprendimą padidinti įmonės įstatinį kapitalą nuo 10 000 Lt iki 474 600 Lt, dėl ko išleido 4 646 vnt. naujų akcijų jas apmokant naujais piniginiais įnašais (464 600 Lt suma). 2011 m. lapkričio 7 d. E. G. 2 346 paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų perleido D. G., o 2011 m. lapkričio 9 d. 2 300 – perleido M. S.. Ieškovas 2012 m. vasario 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. ir D. G., M. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-482/2014 ieškinį patenkino. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-985-273/2014 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą pakeitė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-686/2015 Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį paliko nepakeistą. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimu pripažinta negaliojančia 2011 m. lapkričio 9 d. 2 300 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2011 m. lapkričio 8 d. susitarimo tarp atsakovų pagrindu (šis susitarimas panaikintas Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-985-273/2014), kuris numatė, jog pagal 2004 m. gruodžio 20 d., 2005 m. lapkričio 2 d., 2007 m. sausio 11 d., 2008 m. kovo 4 d. skolos lapus E. G. skolingas M. S. 580 000 Lt. Kaip matyti iš skolos lapų, juose nurodyta, kad E. G. pasiskolino (gavo) iš M. S. atitinkamai 150 000 Lt (2004 m. gruodžio 20 d.), 200 000 Lt (2005 m. lapkričio 2 d.), 100 000 Lt (2007 m. sausio 11 d.) ir 130 000 Lt (2008 m. gruodžio 4 d.), grąžina M. S. pareikalavus. Pažymėtina, jog skolos lapai pasirašyti tik E. G.. Pagal paminėtą 2011 m. lapkričio 8 d. susitarimą tarp atsakovų už šią skolą E. G. įsipareigojo perleisti kreditoriui M. S. 2 300 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, šalių susitarimu įvertintų 575 000 Lt suma. M. S. patvirtino, kad sudarius akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir įregistravus M. S. UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, turinčiu 2 300 vnt. akcijų, jis neturės jokių pretenzijų E. G. pagal 2004 m. gruodžio 20 d., 2005 m. lapkričio 2 d., 2007 m. sausio 11 d., 2008 m. kovo 4 d. paskolos sutartis (Susitarimo 1, 2, 3 p.). Likusi 5000 Lt skolos suma bus grąžinta kreditoriui M. S. pareikalavus per 10 dienų. Pripažinus negaliojančia 2011 m. lapkričio 9 d. akcijų perleidimo sutartį tarp atsakovų (sprendimas įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 25 d.), tik tuomet, t. y. 2014 m. lapkričio mėnesį, M. S. kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašydamas priteisti iš E. G. 580 000 Lt skolą pagal skolos lapus. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo priteisė iš E. G. M. S. 580 000 Lt. M. S. 2015 m. balandžio 16 d. kreipėsi į antstolį.

Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 5 dalimi, reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali reikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Apie skolos lapus ieškovas sužinojo civilinės bylos Nr. 2-23-482/2014 nagrinėjimo metu (2013–2014 m.). Iš veiksmų sekos matyti aiški tendencija, jog atsakovai tik siekė sudaryti vaizdą, kad susiklostė šalių sutartiniai teisiniai santykiai ir jų pagrindu jiems atsirado teisės ir (ar) pareigos: 1) 2008 m. lapkričio 17 d. sudarant preliminariąją sutartį E. G. ieškovui nenurodė, jog jis ar E. G. IĮ turi kreditorių M. S. su reikšmingo dydžio reikalavimu. Jis teigė, kad turi įsipareigojimų bankams ir kreditorei D. S. 3 500 Lt, atsiskaitymui su šiais kreditoriais pagal preliminariąją sutartį ieškovas sumokėjo E. G. 300 000 Lt avansą, vėliau E. G. paprašė papildomų lėšų, kam jas panaudojo ieškovui nėra žinoma; 2) 580 000 Lt paskolų suteikimo, atitinkamai paskolos gavimo atsakovai nėra deklaravę; 3) skolos lapai atsirado tik po ieškovui palankaus 2011 m. sausio 10 d. sprendimo priėmimo kartu su 2011 m. lapkričio 8 d. susitarimu bei 2011 m. lapkričio 9 d. akcijų perleidimo tarp atsakovų sutartimi, taigi darytina išvada, kad 2004 m. gruodžio 20 d., 2005 m. lapkričio 2 d., 2007 m. sausio 11 d., 2008 m. kovo 14 d. skolos lapai buvo sudaryti po 2011 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-965-259/2011 (kuriuo iš E. G. ieškovui priteista skola) priėmimo, t. y. atgaline data. Atsakovams tiesiog reikėjo fiktyvaus pagrindo akcijų perleidimo sutarčiai tarp jų sudaryti, siekiant išvengti išieškojimo nukreipimo į E. G. turtą.

Kaip matyti iš skolos lapų, jie neatitinka CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyto paskolos apibrėžimo, kadangi juose nėra nurodyta, jog paskolos davėjas M. S. perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus, M. S. jų nepasirašė, skolos lapus pasirašė tik E. G.. M. S. teigė, jog neva 2004 metais jam tėvai davė apie 100 000 Lt, o iš uošvio per kelis kartus neva gavo 270 000 Lt, o likusius pinigus (210 000 Lt) neva turėjo pats ir visus juos pagal keturias paskolos sutartis perdavė E. G. neatlygintinai, t. y. be palūkanų, be to, nenustatant grąžinimo termino. Civilinėje byloje Nr. 2-23-482/2014 nustatyta aplinkybė, kad M. S. viešai deklaravęs savo gaunamas metines pajamas 70 000 Lt, taigi akivaizdu, jog jis neturėjo galimybės suteikti tokio dydžio paskolos E. G.. M. S. šios aplinkybės neginčijo, tačiau nurodė, kad jis dalį pinigų, kuriuos skolino E. G. gavo iš tėvų bei uošvio, tačiau su jais nepasirašė jokių raštelių. 100 000 Lt lėšų iš tėvų, o 270 000 Lt iš uošvio dovanojimą M. S. turėjo pagrįsti notarinės formos sutartimis. Dėl to laikytina, kad M. S. neturėjo 580 000 Lt nurodytais laikotarpiais ir jų neperdavė E. G. pagal paskolos raštelius. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir M. S. teiginiai, jo pozicija kitose bylose, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neracionali, prieštaringa veiksmų vidinės logikos ir nuoseklumo stokojanti prieštaraujanti jo nurodytiems tikslams, siekiamiems skolinant pinigus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžių metu ieškovas, ieškovo atstovė ieškinį palaikė, rėmėsi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis.

Atsiliepimas

Atsakovas M. S. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad 2004–2008 m. laikotarpiu M. S. paskolino E. G. 580 000 Lt (167 979,61 Eur) sumą. Pinigai buvo skolinami dalimis E. G. pasirašant paskolos raštelius. Gavęs pinigus E. G. pasirašė ir išdavė M. S. paskolos raštelius, kurie patvirtina, kad pinigus skolininkas gavo. Visuose paskolos rašteliuose buvo aiškiai fiksuojama paskolos suteikimo data, paskolos suma ir aplinkybė, kad tuos pinigus skolininkas gavo. Paskolos rašteliuose atsispindi suderinta paskolos sutarties šalių valia dėl paskolos grąžinimo termino, kuris apibrėžtas pareikalavimo momentu. Ieškovas nekvestionavo paskolos sutarčių realumo kitose civilinėse bylose. Ieškinio motyvai, kad paskolos sutartys atsirado tik po ieškovui palankaus Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimo, kuriuo ieškovui iš E. G. buvo priteistas pagal preliminariąją sutartį sumokėtas avansas, neatitinka tikrovės. Nuo minėto sprendimo priėmimo dienos jau yra praėję 8 metai, todėl atsakovas M. S. prašo taikyti ieškovo reikalavimui ieškinio senatį. Ieškovas apie E. G. įsipareigojimus M. S. pagal paskolų sutartis žinojo sudarydamas 2008 m. lapkričio 17 d. preliminariąją sutartį. E. G. informavo ieškovą, kad jis nori parduoti turtą siekdamas atsiskaityti su savo kreditoriais. M. S. taip pat buvo informuotas, kad su juo bus atsiskaityta, kai E. G. pilnai visus pinigus pagal preliminariąją sutartį sumokės ieškovas. Atsakovo M. S. žiniomis, pats ieškovas atsisakė pirkti UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, nepanoro mokėti pilnos kainos ir kreipėsi į teismą. Ieškovo teiginiai, kad paskolos sutartys yra tariami sandoriai ir kad šalys nesiekė teisinių pasekmių, yra paneigti oficialiais rašytiniais įrodymais. Ginčijamų paskolų realumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad teismui pripažinus negaliojančia 2011 m. lapkričio 9 d. akcijų perleidimo sutartį E. G. ir M. S. buvo taikyta restitucija, o sutarties šalis grąžinus į pirmykštę padėtį, M. S. kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą dėl teismo įsakymo priėmimo. Ieškovo pateiktose M. S. metinėse pajamų mokesčio deklaracijose nedeklaruotos E. G. suteiktos paskolos, nes nei M. S., nei V. S. neprivalėjo deklaruoti gautų ir suteikiamų paskolų. M. S. bei jo sutuoktinė 2012 m. buvo tikrinti Valstybinės mokesčių inspekcijos dėl E. G. suteiktų paskolų pagal ieškovo skundus, todėl tai paneigia ieškovo teiginius, kad jis apie ginčijamas paskolas sužinojo tik 2013–2014 m. Ta aplinkybė, kad artimi giminaičiai nesudarė rašytinių sutarčių, neleidžia daryti išvados, jog jie neturėjo pinigų, o M. S. nesuteikė paskolų E. G.. Ieškovas savo interesą gauti visus pinigus už skolininko realizuotą turtą iškelia virš visų kitų kreditorių ir siekia paneigti kitų kreditorių teises. Ieškovas savo tariamai pažeistas teises siekia ginti kitų asmenų sąskaita ir naudodamasis visomis priemonėmis. Kreipėsi ir dėl baudžiamosios bylos iškėlimo atsakovams, tačiau M. S. apklausius kaip specialųjį liudytoją, jam kaltinimai nebuvo pareikšti, o E. G. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu dėl sukčiavimo buvo išteisintas. Po šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ieškovas ne vieną kartą vėl kreipėsi į teisėsaugos organus prašydamas inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl bendrų nusikalstamų atsakovų veiksmų, tačiau pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti.

Atsakovas E. G. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad atsakovų sudarytos paskolos sutartys nėra niekiniai sandoriai, nes joms pripažinti negaliojančiomis yra būtinas teismo sprendimas. Šios sutartys nėra niekinės ir dėl tos priežasties, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas šių sutarčių pagrindu yra išdavęs teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-2048-305/2014, todėl ieškovo pozicija, kad paskolos sutartys yra niekinės, yra neįrodyta ir neatitinka įstatyminio reguliavimo. Kadangi paskolos sutartys nėra niekinės, ieškovas negali remtis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, kuri tik dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo leidžia reikšti reikalavimą bet kuriam suinteresuotam asmeniui. Paskolos gavėjo E. G. pasirašyti paskolos rašteliai aiškiai patvirtina pinigų perdavimą skolininkui E. G. bei jo įsipareigojimą gautą pinigų sumą grąžinti pagal paskolos davėjo M. S. pareikalavimą. Pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl paskolos dalyko perdavimo. Šalys pripažįsta, kad paskolos davėjas M. S. pagal ginčijamas paskolos sutartis perdavė, o E. G. gavo paskolos sutartyse nurodytas sumas. Paskolos sutartyse nenumatytas palūkanų mokėjimas bei konkretus paskolos grąžinimo terminas nedaro jų negaliojančiomis. Palūkanos yra nustatytos įstatymu, o įstatymų leidėjas numatė, kad prievolių įvykdymo terminas gali būti apibrėžtas pareikalavimo momentu. Nuginčyti rašytinės formos paskolos sutartis, kurių pagrindu yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo procesinis dokumentas (teismo įsakymas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-2048-305/2014), reikalingi neginčytini rašytiniai įrodymai. Ieškovas ne vieną kartą bandė gauti tokius rašytinius įrodymus baudžiamojo proceso priemonėmis, tačiau ieškovo įtarimai nepasitvirtino. Pripažinus negaliojančiu 2011 m. lapkričio 9 d. sandorį dėl akcijų perleidimo M. S., teismas taikė restituciją, grąžinant sandorio šalis į pirminę padėtį, abišalės restitucijos vykdymas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Ieškovas sprendimo neskundė ir restitucijos klausimo neginčijo, todėl tarp šalių yra nustatytas prejudicinis faktas. Ieškovo argumentus dėl paskolos realumo ir paskolos davėjo M. S. galimybių suteikti paskolas tyrė ir Valstybinė mokesčių inspekcija, E. G. žiniomis, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Jokių įrodymų, kad atsakovai buvo susitarę ir sudarė tariamus sandorius, siekdami neatsiskaityti su ieškovu nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismai nenustatė. Po 2016 m. liepos 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio, kuris buvo peržiūrėtas tiek apeliacine, tiek ir kasacine tvarka, ieškovas ne vieną kartą kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kad vėl būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2004–2008 m. atsakovų paskolinių santykių. Tais pačiais teiginiais ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo įrodytos nei baigtoje baudžiamojoje byloje, nei ikiteisminiame tyrime, ieškovas grindžia savo ieškinį šioje civilinėje byloje. Prašo taikyti ieškinio senatį, nes apie E. G. įsipareigojimus M. S. ieškovas žinojo nuo preliminariosios sutarties sudarymo, t. y. nuo 2008 m. lapkričio 17 d., nes būtent turtinės prievolės M. S. ir D. S. bei noras su jais atsiskaityti lėmė E. G. apsisprendimą parduoti ieškovui hidroelektrinės pastatą, įrangą bei perleisti visas turtines teises, prieš tai pirkėjo reikalavimu visą turtą įforminant UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Taigi yra praėję daugiau nei 10 metų nuo to momento, kai ieškovas sužinojo apie E. G. įsipareigojimus M. S.. 2012 m. gruodžio 10 d. Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija surašė pranešimus apie atliktus mokestinius tyrimus Nr. AU13-140 ir Nr. AU13-141. Taip buvo įformintas E. G. ir D. G. mokestinis patikrinimas už 5 metus, todėl jame atsispindėjo ir M. S. 2007 ir 2008 metais pasiskolintos lėšos. Be to, buvo tiriamas ne tik šių paskolų gavimas, bet ir panaudojimas. Pats ieškovas nėra sąžiningas, nes: pirma, jis pats atsisakė pirkti turtą ir sumokėti preliminariojoje sutartyje šalių sutartą pilną turto kainą; antra, ieškovas nesutiko, kad E. G. turtas būtų įkeistas bankams, siekiant gauti paskolą atsiskaitymui su ieškovu pagal 2011 m. sausio 10 d. Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-965-259/2011, nors kredito įstaigos du kartus buvo priėmusios sprendimus dėl paskolų išdavimo; trečia, ieškovas nesąžiningai siekia visą E. G. turtą perimti vykdymo procese tik už pagal preliminariąją sutartį sumokėta avansą vis inicijuodamas naujas bylas tiek civilinio, tiek ir baudžiamojo proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžių metu abu atsakovai, jų atstovės palaikė atsiliepimus, rėmėsi juose nurodytomis aplinkybėmis, reikalavo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Žemesnės instancijos teismas

Šalių, jų atstovų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovas E. G. su atsakovu E. G. 2008 m. lapkričio 17 d. sudarė preliminariąją sutartį, kuria susitarė, jog ieškovas už 1 600 000 Lt sumą E. G. parduos hidroelektrinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 1H1p, su visais jos priklausiniais ir hidroelektrinės įranga, esančius (duomenys neskelbtini), bei perleis nuomos teisę į 0,6297 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), leidimą hidroelektrinėje gaminti elektros energiją (pagal leidimą Nr. LG-0046) bei sutartį su RST parduoti pagamintą elektros energiją. Iki pagrindinės sutarties sudarymo (2010 m. gruodžio 31 d.) E. G. su ieškovu preliminariąja sutartimi įsipareigojo: 1) panaikinti viso paminėto (parduotino) turto įkeitimą; 2) gauti žemės savininko sutikimą, kad jis tokiomis pat sąlygomis, kokias turi E. G., sudarys žemės nuomos sutarties pakeitimą ir nuomininko teisių perkėlimą ieškovui; 3) reorganizuoti E. G. įmonę į uždarąją akcinę bendrovę, pilnai atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais; 4) perdaryti visus E. G. įmonės turimus leidimus hidroelektrinei gaminti elektros energiją pertvarkytos uždarosios akcinės bendrovės vardu; 5) parduoti ieškovui šios įmonės 100 proc. akcijų; 6) gauti visus reikiamus valdžios institucijų ir kitus leidimus, sprendimus, sutikimus, patvirtinimus ir įgaliojimus, reikalingus sudaryti pagrindinę sutartį (t. 2, b. l. 85–87). Vykdydamas preliminarią sutartį, ieškovas E. G. sumokėjo 627 920 Lt avansą. E. G. 2010 m. sausio 25 d. reorganizavo individualią įmonę į UAB (duomenys neskelbtini) ir suformavo iš įmonės turto 10 000 Lt įstatinį kapitalą, kurį padalino į 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė 100 Lt, tačiau įmonės akcijų ieškovui nepardavė, o pinigų negrąžino, todėl Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-965-259/2011 ieškovui E. G. iš atsakovo E. G. priteisė 627 920 Lt skolą pagal preliminariąją sutartį, delspinigius, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (viso – 729 881,65 Lt (211 388, 34 Eur). Pažymėtina, kad toje pačioje byloje buvo pritaikytos Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovo E. G. turtui, turtinėms teisėms ir piniginėms lėšoms, bendrai 859 235 Lt sumai, 2019 m. kovo 26 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo į prašymą, antstolis informavo, kad pagal Kauno apygardos teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-965-259/2011 iš E. G. E. G. naudai buvo išieškota ir pervesta 4 185,43 Eur (t. 1, b. l. 63).

E. G., būdamas vieninteliu UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, 2011 m. balandžio 4 d. priėmė vienintelio akcininko sprendimą padidinti įmonės įstatinį kapitalą nuo 10 000 Lt iki 474 600 Lt, dėl ko išleido 4 646 vnt. naujų akcijų jas apmokant naujais piniginiais įnašais (464 600 Lt suma). 2011 m. lapkričio 7 d. E. G. 2 346 paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų perleido D. G., o 2011 m. lapkričio 9 d. 2 300 – perleido M. S.. Ieškovas 2012 m. vasario 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. ir D. G., M. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-482/2014 ieškinį patenkino, t. y. pripažino negaliojančiu E. G. kaip vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą didinti įmonės įstatinį kapitalą nuo 10 000 Lt iki 474 600 Lt ir išleisti 4 646 naujas paprastas vardines akcijas; pripažino negaliojančiu 2011 m. lapkričio 7 d. atsakovės D. G. vardu UAB (duomenys neskelbtini) 2 346 paprastų vardinių akcijų įsigijimo sandorį; pripažino negaliojančiu 2011 m. lapkričio 7 d. E. G. vardu UAB (duomenys neskelbtini) 2 300 paprastų vardinių akcijų įsigijimo sandorį; pripažino negaliojančiu 2011 m. lapkričio 9 d. E. G. UAB (duomenys neskelbtini) 2 300 paprastų vardinių akcijų perleidimo M. S. sandorį; taikė restituciją, grąžinant sandorių šalis į pirminę padėtį, tarp atsakovų paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 11–29). Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-985-273/2014 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančiu E. G. kaip vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko 2011 m. balandžio 4 d. sprendimas didinti įmonės įstatinį kapitalą nuo 10 000 Lt iki 464 600 Lt ir išleisti 4 646 naujas paprastas vardines akcijas, priėmė naują sprendimą ir šį ieškinio reikalavimą atmetė; papildė teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl restitucijos taikymo ir ją išdėstė taip: panaikino 2011 m. lapkričio 8 d. susitarimą tarp M. S. ir E. G. ir 2 300 vienetų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų grąžino E. G., 2 346 vienetų paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, perleistų D. G. pagal 2011 m. lapkričio 7 d. sandorį, grąžino E. G.; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 30–46). Teisėjų kolegija sprendime konstatavo, kad prieš sudarant 2011 m. lapkričio 9 d. akcijų pirkimo– pardavimo sandorį tarp M. S. ir E. G., 2011 m. lapkričio 8 d. tarp M. S. ir E. G. buvo sudarytas susitarimas, kuriame nurodoma, kad pagal 2004 m. gruodžio 20 d., 2005 m. lapkričio 2 d., 2007 m. sausio 11 d., 2008 m. kovo 14 d. paskolos raštelius E. G. skolingas M. S. 580 000 Lt. Už šią skolą E. G. įsipareigoja perleisti kreditoriui M. S. 2 300 vienetų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, šalių susitarimu įvertintų 575 000 Lt suma. M. S. patvirtina, kad sudarius akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir įregistravus M. S. UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, turinčiu 2 300 vienetų akcijų, jis neturės jokių pretenzijų E. G. pagal paminėtas paskolos sutartis, kurių kopijos pateiktos į bylą. Kadangi pirkimo–pardavimo sutartis tarp M. S. ir E. G. yra pripažinta negaliojančia, todėl taikant restituciją, teisėjų kolegija sprendė, kad yra pagrindas panaikinti 2011 m. lapkričio 8 d. susitarimą, nes kitokiu būdu už akcijas nebuvo atsiskaityta, o ginčo akcijos grąžintinos E. G.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-686/2015 Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad tik Vilkaviškio rajono apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-23-482/2014 pagal ieškovo E. G. patikslintą ieškinį atsakovams E. G., D. G., M. S., UAB (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui, V. S., notarėms J. V., L. R., dėl vienintelio akcininko sprendimo ir akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, buvo pateikti skolos lapai, kuriuose nurodyta, kad E. G. pasiskolino (gavo) iš M. S. atitinkamai 150 000 Lt (43 443 Eur, 2004 m. gruodžio 20 d.), 200 000 Lt (57 924 Eur, 2005 m. lapkričio 2 d.), 100 000 Lt (28 962 Eur, 2007 m. sausio 11 d.) ir 130 000 Lt (37 650,60 Eur, 2008 m. gruodžio 4 d.) (toliau visi 4 skolos lapai – skolos lapai), skolą grąžina M. S. pareikalavus (t. 1, b. l. 97–102; geresnės kokybės skolos lapų kopijos yra prijungtoje apžiūrai Vilkaviškio rajono apylinkės teismo popierinėje byloje Nr. 2-23-482/2014). Pažymėtina, jog skolos lapai pasirašyti tik E. G.. Skolos lapai yra šio civilinės bylos nagrinėjimo dalykas – ginčo objektas.

2014 m. lapkričio mėnesį M. S. kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašydamas priteisti iš E. G. 580 000 Lt skolą pagal skolos lapus. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo priteisė iš E. G. M. S. 580 000 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. lapkričio 12 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 2 450 Lt bylinėjimosi išlaidų. M. S. 2015 m. balandžio 16 d. kreipėsi į antstolio A. M. kontorą dėl priteistos sumos išieškojimo (t. 1, b. l. 62). 2019 m. kovo 25 d. pažymoje Nr. S-19-135-6244 antstolis nurodo, kad nuo vykdomojo dokumento pareikimo vykdymui dienos (2015 m. balandžio 16 d.) iki 2019 m. kovo 25 d. išieškotojo M. S. naudai išieškota 354,52 Eur (t. 1, b. l. 64).

CPK 5 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (1 dalis). Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau, jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014).

Žemesnės instancijos teismas

CK 1.78 straipsnyje nustatyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (4 dalis). Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo (5 dalis). Taip CK 1.78 straipsnis įtvirtina sandorio uždarumo principą, reiškiantį, kad sandoris (sutartis) sukuria teises ir pareigas jį sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014).

CK 1.86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokiems sandoriams taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Tariamieji sandoriai yra niekiniai, todėl jiems taikoma CK 1.78 straipsnio 5 dalis ir ją atkartojanti CK 6.227 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė.

CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį pažymėta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; kt.).

Ieškovas E. G. nėra ginčijamų skolos lapų šalis, tačiau savo suinteresuotumą ginčyti šiuos sandorius ir savo teisių pažeidimą grindžia tuo, kad po ieškovui palankaus 2011 m. sausio 10 d. sprendimo priėmimo atsirado skolos lapai, nes atsakovams tiesiog reikėjo fiktyvaus pagrindo akcijų perleidimo sutarčiai sudaryti, siekiant išvengti išieškojimo nukreipimo į E. G. turtą. Ieškovas skolos lapus ginčija CK 1.86 straipsnio pagrindu, tvirtindamas, kad skolos lapai buvo parašyti tik dėl akių. Be to, skolos lapai neatitinka CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyto paskolos apibrėžimo, juose nėra aptartos konkrečios paskolos suteikimo ir grąžinimo sąlygos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktą, jog skolos lapų sudarymo tikslas buvo ne sukurti paskolos teisinius santykius tarp atsakovų E. G. ir M. S., bet jų pagrindu sudaryti teisines sąlygas nukreipti išieškojimą į E. G. turtą, taip mažinant E. G. turto masę, kad būtų išvengta skolos grąžinimo ieškovui E. G.. Teismas pagrįstais pripažįsta ieškovo ieškinyje ir teismo posėdžių metu nurodytus argumentus dėl jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, kuriais ieškovas grindė savo teisės į teisminę gynybą turėjimą. Ieškovas byloje pagrindė sąlygas, kurios būtinos teisminei gynybai jo reikalaujamu būdu taikyti.

Kaip nurodyta anksčiau, Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ex offisio panaikino atsakovų 2011 m. lapkričio 8 d. susitarimą, tačiau tai, kad teismas ex offisio nesprendė dėl skolos lapų pripažinimo niekiniais sandoriais, nereiškia, kad ieškovas E. G. neturi teisės pareikšti byloje nagrinėjamo reikalavimo. CK 1.78 straipsnio 5 daliai taikyti nepakanka vien tik byloje dalyvaujančio asmens nuorodų į aplinkybes, keliančias abejonių dėl tam tikrų santykių tarp šalių egzistavimo. Tam, kad teismas galėtų ex officio sandorį pripažinti niekiniu, niekinio sandorio faktas bei aplinkybės turi būti akivaizdžios. Tuo atveju, kai byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, kad tam tikras sandoris yra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019).

Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-150-498/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-138-307/2017 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-5-895/2018 patvirtina, kad E. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, jog būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku ir žinodamas, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones siekiant užtikrinti ieškovo E. G. civilinį ieškinį dėl 659 235,00 Lt (190 927,65 Eur) avanso grąžinimo, 200 000 Lt (57 924,00 Eur) sutartinių netesybų sumą, delspinigių: areštavo E. G. turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, bendrai 859 235,00 Lt (248 851,66 Eur) sumai, uždraudžiant E. G. areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip pasunkinti jo teisinę padėtį, taip pat areštavo atsakovui E. G. priklausančias visas UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, t. y. 100 procentų akcijų, uždraudžiant areštuotomis akcijomis disponuoti – perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti, taip pat uždraudžiant E. G., kaip vieninteliam UAB (duomenys neskelbtini) akcininkui, priimti sprendimus, kurių pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas galėtų būti parduotas, perleistas, įkeistas, išnuomotas ar kitaip apsunkintas, žinodamas, kad šios nutarties pagrindu antstolis 2010 m. gegužės 26 d. turto aprašu Nr. B-3602 aprašė E. G. priklausančias 100 vnt., kas tuo metu sudarė 100 procentų, UAB (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų, akcijas perdavė jam saugoti ir išaiškino, kad perduoto saugoti turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas, baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka, jis, būdamas 100 procentų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų savininku išleido 4 646 vnt. naujų paprastų vardinių akcijų, (kurių vienos akcijos nominali vertė 100 Lt (28,95 Eur)) ir 2011 m. lapkričio 7 d. santuokinio turto dalybų sutartimi sutuoktinei D. G. neteisėtai perleido 2 346 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 234 600 Lt (67 944,86 Eur), ir 2011 m. lapkričio 9 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi M. S. neteisėtai perdavė 2 300 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 230 000 Lt (66 612,60 Eur), sau pasilikdamas 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 10 000 Lt (2 896,20 Eur), t. y. 2,1 procentą iš teismo areštuotų 100 procentų akcijų, tokiu būdu, pažeisdamas teismo sprendimo reikalavimus – draudimą disponuoti areštuotomis UAB (duomenys neskelbtini) akcijomis ir priimti sprendimus, kurių pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas galėtų būti parduotas, perleistas, įkeistas, išnuomotas ar kitaip apsunkintas, priėmė sprendimą, susijusį su disponavimu bendrovės akcijomis ir neteisėtai D. G. ir M. S. perleido areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą, į kurį buvo laikinai apribota nuosavybės teisė – 4 646 įprastąsias vardines akcijas, kurių bendra vertė 464 600 Lt (134 557,46 Eur), t. y. 97,9 procento iš 100 procentų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. E. G. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2011 m. balandžio 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, būdamas vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, turėdamas tikslą apgaule savo naudai išvengti turtinės prievolės – Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimu E. G. iš E. G. priteistos 627 920 Lt (181 858,20 Eur) sumos sumokėtoms lėšoms pagal 2008 m. lapkričio 17 d. tarp E. G. ir E. G. sudarytą preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį grąžinimo, žinodamas, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) turtas areštuotas siekiant užtikrinti nukentėjusiojo teisę atgauti skolą, siekdamas apgaule išvengti prievolės šią skolą grąžinti, priėmė sprendimą padidinti UAB (duomenys neskelbtini) įstatinį kapitalą nuo 10 000 Lt (2896,20 Eur) iki 474 600 Lt (137 453,66 Eur), išleido 4 646 vnt. naujų paprastų vardinių akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė 100 Lt (28,96 Eur), pagal tos pačios dienos akcijų pasirašymo sutartį jas įsigijo, būdamas 4 746 vnt., t. y. 100 procentų, UAB (duomenys neskelbtini) akcijų savininkas, jis 2011 m. lapkričio 7 d. santuokinio turto dalybų sutartimi 2 346 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 234 600 Lt (67 944,86 Eur), perleido sutuoktinei D. G., o 2011 m. lapkričio 9 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi 2 300 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 230 000 Lt (66 612,60 Eur), pardavė M. S., sau pasilikdamas 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 10 000 Lt (2896,20 Eur), t. y. 2,1 procento iš turėtų 100 procentų akcijų, dėl to nukentėjusysis prarado galimybę atgauti skolą, o E. G. išvengė didelės – 627 920 Lt (181 858,20 Eur) – vertės turtinės prievolės. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad E. G. pareikšto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį aplinkybės iš esmės atitinka jam pareikšto kaltinimo pagal BK 246 straipsnio 2 dalį turinį, tik papildomai inkriminuojamas turtinės prievolės išvengimo apgaule požymis. Jos nuomone, išnagrinėtos bylos aplinkybės bei surinkti įrodymai patvirtina teismų argumentus ir išvadą, kad E. G. ir E. G. siejantys civiliniai teisiniai santykiai neperaugo į baudžiamuosius, todėl teigti, kad nuteistojo veiksmuose yra BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių, nėra pagrindo.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra (Vilkaviškis) 2019 m. kovo 15 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sukčiavimo apgaule išvengiant didelės vertės turtinės prievolės ir dokumentų suklastojimu padarant didelę žalą, nesant nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies, sudėties požymių (t. 1, b. l. 144–145), tačiau Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra (Marijampolė) 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu panaikino minėtą 2019 m. kovo 15 d. nutarimą ir ikiteisminį tyrimą atnaujino (t. 2, b. l. 112–114). Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi panaikino ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) aukštesniojo prokuroro Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės vyriausiojo prokuroro A. Ž. 2019 m. liepos 18 d. nutarimą, kuriuo netenkintas nukentėjusiojo E. G. atstovo advokato A. M. skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Vilkaviškis) prokuroro R. M. 2019 m. birželio 21 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimo ir grąžino nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagą aukštesniam prokurorui iš naujo nagrinėti nukentėjusiojo skundą (t. 2, b. l. 136 151).

Vien tai, kad baudžiamojoje byloje pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl sukčiavimo teismai E. G. išteisino, o ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir vėl atnaujintas, visų pirma reiškia tai, jog asmens veiksmuose nebuvo nustatyta pagrindų nuteisti, patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, tačiau tai neeliminuoja teismo galimybės konstatuoti teisiškai reikšmingus faktus civiliniam ginčui išspręsti. Teismų praktikoje teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodymų pakankamumo, t. y. faktų įrodomumo, problema civilinėje ir baudžiamojoje bylose sprendžiama skirtingai. Baudžiamojoje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus. Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad skolos lapų kopijas į Vilkaviškio rajono apylinkės teismui išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-23-482/2014 (civ. byla prijungta apžiūrai) pateikė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius E. G. 2012 m. kovo 18 d. pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartimi pareikalautus dokumentus (pastaba: minėtoje nutartyje skolos lapai nenurodyti). Tik po to, kai Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas pripažino negaliojančiu 2011 m. lapkričio 9 d. E. G. UAB (duomenys neskelbtini) 2 300 paprastų vardinių akcijų perleidimo M. S. sandorį, sudarytą 2011 m. lapkričio 8 d. susitarimo tarp atsakovų pagrindu, ir kuris numatė, kad pagal keturis skolos lapus E. G. skolingas M. S. 580 000 Lt, už šią skolą E. G. įsipareigoja perleisti kreditoriui M. S. 2 300 vienetų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, šalių susitarimu įvertintų 575 000 Lt suma, bei panaikino minėtą 2011 m. lapkričio 8 d. susitarimą, M. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš E. G. 580 000 Lt skolą, o 2014 m. lapkričio 13 d. išduotą teismo įsakymą M. S. pateikė antstoliui vykdyti 2015 m. balandžio 16 d. Tokia procesinių veiksmų seka kaip labiausiai tikėtiną leidžia vertinti situaciją, kad savo veiksmais atsakovai siekė pabloginti atsakovo E. G. kaip ieškovo E. G. skolininko turtinę padėtį, siekiant apsunkinti prievolės vykdymą bei suvaržyti galimą ieškovo reikalavimų patenkinimą iš vienintelio atsakovo E. G. turimo turto – UAB (duomenys neskelbtini) akcijų („Liteko“ duomenys, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-517-516/2019; t. 2, b. l. 88–99, b. l. 156–157).

Atsakovas E. G. nagrinėjant bylą teisme nurodė, kad sudarant su ieškovu preliminariąją sutartį jis nurodė tik įmonės skolas, o nurodyti savo asmeninių skolų, t. y. skolų pagal skolos lapus atsakovui M. S., jis neprivalėjo, todėl jų ir neįvardijo. Atsakovas E. G. versiją apie atsakovų paskolinius santykius iškėlė ir skolos lapus į bylą kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, bet ne kaip fizinis asmuo, pateikė tik 2012 m. kovo mėnesį, t. y. tik tuomet, kai ieškovas, kaip atsakovo E. G. kreditorius, pradėjo ginčyti šio akcijų perleidimo sandorius actio Pauliana pagrindu.

Kaip matyti iš 2019 m. kovo 15 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) turinio, apklaustas liudytoju E. G. parodė, kad jis 2002 m. buvo įsteigęs individualią įmonę užsiimančią elektros gamyba, tam buvo kartu su sutuoktine įsigijęs (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės pastatą su užtvanka. Kadangi veiklai vystyti buvo reikalingos investicijos, todėl jam 580 000 Lt paskolino M. S.. Pinigus skolinosi kaip privatus asmuo, todėl šie nebuvo įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) balansą. Minėtame ikiteisminiame tyrime ir M. S. parodė, kad E. G. turėjo verslą ir pastarajam reikėjo pinigų, jis per kelis kartus kaip asmeniui paskolino E. G. 580 000 Lt.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atlikusios E. G. veiklos analizę, 2012 m. gruodžio 10 d. Nr. AU13-140 pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą nėra duomenų, kad E. G. 2004–2008 metais teikė paskolas savo individualiai įmonei, tačiau nurodyta, kad 2007 m. buvo grąžinta 45 000 Lt E. G. įmonės paskola, 2008 m. – 28 000 Lt. Mokėtojas ir jo sutuoktinė 2007 m. padovanojo dukrai J. G. 220 000 Lt piniginę dovaną, sūnui J. G. – 25 000 Lt piniginę dovaną, tarp 2008 m. jų išlaidų nurodoma ir 150 000 Lt piniginė dovana motinai A. G. (t. 1, b. l. 147–156). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad mokestinis tyrimas buvo atliktas 2012 m. gruodžio mėnesį, tyrimo metu buvo vertinami mokėtojo pateikti paaiškinimai ir dokumentai, tarp jų – ne tik 2007 m. sausio 11 d. skolos lapas 100 000 Lt sumai, 2008 m. kovo 14 d. skolos lapas 130 000 Lt sumai, bet ir E. G. dukros J. G. 2012 m. gruodžio 7 d. VMI pateikta Metinė pajamų mokesčio deklaracija GPM305 už 2007 metus ir GPM305N priede ji deklaravo 220 000 Lt neapmokestinamųjų pajamų (piniginę dovaną) bei Metinė pajamų mokesčio deklaracija GPM308 už 2008 m. ir priede GPM308N ji deklaravo 45 000 Lt neapmokestinamųjų pajamų (gautas dovanas); taip pat J. G. 2012 m. gruodžio 7 d. pateiktas Metines pajamų mokesčio deklaracijas už 2007 ir 2008 metus (GPM305), 2009–2011 metus (GPM308), A. G. 2012 m. gruodžio 10 d. pateiktas Metines pajamų mokesčio deklaracijas už 2008 (GPM305) ir 2009 (GPM308) metus. Teismas pažymi, kad 2019 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje atsakovas E. G. nurodė, jog iš M. S. 2004 m. gautus pinigus naudojo žemės ūkiui ir įmonei, 2007 m. – sūnaus buto pirkimui sumokėjo įmoką, naudojo buto remontui, 2008 m. – išleido įmonei, žemės ūkiui, savo reikmėms, tačiau nei dukrai (J. G.), nei motinai (A. G.) suteiktų piniginių dovanų nepaminėjo. Liudytojos J. G. parodymus 2019 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje, kad tėtis (t. y. E. G.) 2007 m. skolinosi pinigų iš M. S. ir iš tos skolos padėjo jai darant namo kapitalinį remontą, 46 tūkst. davė 2010 m., o gautas dovanas ji deklaravo (kaip nurodyta anksčiau – 2007 m. ir 2008 m. gautas dovanas deklaravo tik 2012 m. gruodžio 7 d.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teismas vertina kaip siekį apsaugoti tėvo turtą nuo išieškojimo kreditoriaus E. G. naudai. Pastebėtina ir tai, kad atsakovo E. G. dukra J. G. yra ištekėjusi už atsakovo M. S. sutuoktinės brolio A. G., taigi svainystės ryšys ją sieja ir su kitu atsakovu – M. S..

Tiek J. G., tiek ir E. G. teiginius, kad šis ieškojo galimybių grąžinti skolą ieškovui ir AB (duomenys neskelbtini) svarstė kredito suteikimo galimybes, tačiau tam sutrukdė pats ieškovas E. G., nesutikęs panaikinti UAB (duomenys neskelbtini) akcijų arešto, paneigia Marijampolės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje konstatuotos nagrinėjam ginčui reikšmingos aplinkybės, kad paskola būtų suteikta ne fiziniam asmeniui, o juridiniam asmeniui (t. y. UAB (duomenys neskelbtini)), kuris būtų šių gautų lėšų savininkas, ir įgytų pareigą grąžinti paskolintas lėšas, tokiu atveju E. G. kaip fizinio asmens skolos grąžinimas būtų neįmanomas. Įkeistas galėjo būti tik turtas priklausantis bendrovei, o ne bendrovės akcijos, priklausančios fiziniam asmeniui E. G.. Teismas vertino, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų, kad būtų siekęs gauti paskolas E. G. kaip fizinis asmuo (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi M. S. veiklos analizę, 2012 m. gruodžio 18 d. Nr. AU13-151 pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą pateikė išvadą, kad mokestinio tyrimo metu išanalizavus surinktą informaciją, mokėtojo pateiktus dokumentus ir surašytus paaiškinimus, įvertinus mokėtojo pateiktą informaciją apie iš jo ir jo sutuoktinės tėvų gautas 460 000 Lt piniginių lėšų, nėra galimybės nustatyti, ar mokėtojas 2007–2011 metais turėjo pakankamai lėšų patirtoms išlaidoms padengti, tame skaičiuje ir paskolinti E. G. 580 00 Lt sumą piniginių lėšų bei įsigyti 2 300 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, nes iš mokėtojo ir jo sutuoktinės tėvų gautai 460 000 Lt piniginių lėšų sumai pagrįsti mokėtojas mokestinio tyrimo metu nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų (t. 1, b. l. 119–124). Iš esmės analogišką išvadą VMI pateikė ir atlikusi V. S. veikos analizę 2012 m. gruodžio 18 d. Nr. AU13-152 pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą (t. 1, b. l. 125–130). Nenuginčijus šių faktinių rašytinių įrodymų, kurių negalima ginčyti liudytojų parodymais, teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei VMI, o tai reiškia, kad byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog atsakovas M. S. turėjo 580 000 Lt piniginių lėšų paskolinti E. G. (CPK 197 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis). Net ir remiantis CK 1.93 straipsnio 6 dalies normos suteikia bylą nagrinėjančiam teismui diskrecija leisti ar neleisti privalomosios rašytinės sandorio formos nesilaikiusioms ginčo šalims remtis liudytojų parodymais, ženklių piniginių sumų dovanojimo dukros sutuoktiniui, t. y. atsakovui M. S., fakto nepatvirtina liudytojo T. G. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad žentui duodavo pinigų šimtatūkstantinėmis sumomis be tikslo, tikėdamas kad šis juos geriau panaudos negu galėjo pats tai padaryti, yra subjektyvaus pobūdžio, netikslūs, nekonkretūs ir dėl to mažai informatyvūs bei stokojantys vidinės logikos ir neatitinkantys apdairaus bei rūpestingo asmens veiksmų standarto (CPK 185 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje yra konstatavęs prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kad atsakovas M. S., viešai deklaravęs savo gaunamas metines pajamas apie 70 000 Lt (20 273,40 Eur), sudarė sutartis dėl 580 000 Lt (167 979,61 Eur) paskolos suteikimo E. G., skolinamų lėšų kilmės iš esmės nepagrindė, nurodė, kad skolino pinigus, siekdamas išvengti jų nuvertėjimo, tačiau paskolos sutartyse nenustatytos palūkanos, jų grąžinimas neužtikrintas netesybomis ir neapibrėžtas aiškiu terminu, nurodant, kad atsakovas E. G. grąžina skolą kreditoriui pareikalavus, iki toje byloje nagrinėjamo ginčo paskolos, pradėtos teikti nuo 2004 metų, M. S. nebuvo grąžinamos. M. S. teiginiai apie didelių paskolų suteikimą jo įrodinėjamomis aplinkybėmis patvirtina neracionalią, prieštaringą veiksmų vidinės logikos ir nuoseklumo stokojančią poziciją, prieštaraujančią jo nurodytiems tikslams, siekiamiems skolinant pinigus, taip pat patvirtina ieškovo argumentus, kad atsakovo M. S. veiksmais buvo siekiama ne viešai nurodytų teisėtų tikslų, bet padėti skolininkui išvengti kreditoriaus reikalavimų nukreipimo į jo turtą. Iš šių aplinkybių teisėjų kolegija darė išvadą, kad M. S. žinojo apie tai, jog svainystės ryšiais jam artimas skolininkas turi kreditorių, su kuriuo vengia atsiskaityti.

Minėtos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad skolos lapais buvo siekiama išsaugoti E. G. turimas UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, kad į jas nebūtų nukreiptas išieškojimas pagal E. G. reikalavimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas ginčijamų skolos lapų sudarymo aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tokių skolos lapų pasirašymas (sandorių sudarymas) prieštarauja ir gerai moralei pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš 2014 m. lapkričio 13 d. teismo įsakymu priteistos sumos – 167 979,61 Eur skolos, 5 proc. procesinių palūkanų ir 709,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, šis teismo įsakymas iki šiol neįvykdytas ir yra išieškota tik 354,52 Eur.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo E. G. argumentais, kad skolos lapai savo turiniu neatitinka CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyto paskolos apibrėžimo, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamo ginčo atveju nėra teisiškai reikšminga, todėl teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad skolos lapai yra tariami sandoriai, todėl pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.86 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad atsakovui E. G. skolos lapuose nurodytos pinigų sumos nebuvo perduotos, todėl teismui pripažinus šiuos lapus negaliojančiais, taikyti restitucijos nėra teisinio pagrindo (CK 1.86 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis).

Teismas nesutinka su atsakovų pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas yra praleidęs 1 metų ieškinio senaties terminą, ir prašymu jį taikyti, nes šiuo atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas ieškinio senaties terminas, kurio 2019 m. balandžio 4 d. pareiškiant ieškinį teisme ir senaties termino pradžią skaičiuojant nuo 2012 m. kovo 18 d., kai atsakovas E. G. į civilinę bylą pateikė skolos lapus, ieškovas nėra praleidęs.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys yra tenkinamas, sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui E. G. atlyginimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas iš viso patyrė 5 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 235 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 3 465 Eur (2 730 + 735 = 3 465) teisinės pagalbos išlaidos. Teismas šias išlaidas pripažįsta būtinomis, pagrįstomis ir protingomis. Spręsdamas dėl priteistino teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vertina civilinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, jo sudėtingumą, taikytinas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių gausą, šalių pateiktų procesinių dokumentų skaičių, sugaištą laiką, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius (Rekomendacijų 8.2, 8.17 ir 8.19 punktai). Atsižvelgiant į tai, teismas priteisia jas ieškovui lygiomis dalimis, t. y. po 2 850 Eur, iš kiekvieno atsakovo. Tai pat iš kiekvieno atsakovo valstybei priteistina po 4,73 Eur (9,43 : 2 = 4,73) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2004 m. gruodžio 20 d. 150 000 Lt sumai, 2005 m. lapkričio 2 d. 200 000 Lt sumai, 2007 m. sausio 11 d. 100 000 Lt sumai ir 2008 m. kovo 4 d. 130 000 Lt sumai skolos lapus, pasirašytus E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovų E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 2 850 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų ieškovui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovų E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 4,73 Eur (keturis eurus 73 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant priteistas sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė