Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) mechaniku ir pagal verslo liudijimą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 7 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. Š. 2017 m. gegužės 5 d., apie 23.07 val., Žaliakalnio sodų 1-ojo g. ties namu Nr. 3, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „OPEL VECTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,51 promilės etilo alkoholio).

Šiais savo veiksmais K. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis K. Š. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltę pripažįsta pilnai, sutinka duoti parodymus. Viskas įvyko 2017-05-05 Asanavičiūtės gatvėje. Buvo sulaikytas Žaliakalnio sodų 1-oji g. 3. Su draugu šventė bare, išsikvietė taksi, bet turbūt ilgai laukė taksi. Taip jau nutiko, kad automobilis buvo šalia ir prisėdo automobilyje, praėjo kiek laiko, gal tiesiog ilgai nesulaukė taksi ar ten primigęs buvo, ir todėl vairavo automobilį. Neteisina savo poelgio. Jį sulaikė Žaliakalnio sodų g. 3. Nežino ar vingiavo, negali pasakyti, bet sustabdžius policijos pareigūnai paprašė dokumentų, užuodė kvapą. Gėrė stipriuosius gėrimus. Pasiteisinimų savo elgesiui neturi, tai pirmas toks atvejis per 25 metus. Šis įvykis sugriovė jo planus, nes turi A kategoriją, planavo šiais metais turėti ir motociklą. Turi nepilnametį sūnų, ir kitiems pridarė sunkumų. Dirba kelis darbus, reikalingas automobilis. Labai blogai pasielgė, tikrai pasimokė ir daugiau gyvenime taip nedarys. Savo elgesį vertina labai neigiamai.

Vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai (teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad ji teisme būtų tiriama ir skelbiama), išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-05-17 įtariamuoju apklaustas K. Š. parodė, kad jo psichikos sveikatos būklė yra gera, jokiomis psichikos ligomis nėra sirgęs, jokių psichikos sutrikimų ar priklausomybių neturi. Galvos traumų nėra turėjęs. Nėra registruotas psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje. 2017-05-05 apie 22.00 val., su draugu vartojo alkoholį, jie išgėrė 0.5 litro talpos degtinės. Alkoholį gėrė namuose pas draugą, adreso nurodyti negali. Apie 23.00 val. turėjo važiuoti namo su taksi, išsikvietė telefonu, bet taksi ilgai nesulaukė ir jautėsi gerai, tad nusprendė važiuoti pats. Išėjęs iš namų atsisėdo į jam priklausantį automobilį „OPEL VECTRA“, v/n. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo vienas link namų. Važiuojant Žaliakalnio Sodų g. 1-oji, ties 3 namu, pastebėjo policijos pareigūnų automobilio švyturėlius. Pamatęs švyturėlius iškarto sustojo kelkraštyje. Prie jo priėjo policijos pareigūnas ir paprašė pateikti automobilio dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą, jis pateikė, tada paprašė išlipti ir prieiti prie tarnybinio automobilio. Jam pareigūnai prie savo tarnybinio automobilio patikrino girtumą alkotesteriu, ir nustatė virš dviejų promilių girtumą. Jam priklausantį automobilį „OPEL VECTRA“, v/n (duomenys neskelbtini), paliko stovėti Žaliakalnio Sodų g. 1-oji, ties 3 namu, o jį nuvežė į Priklausomybės ligų centrą paimti kraujo. Tolimesniam tyrimui jį nuvežė į 2 PK. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pilnai pripažįsta. Tai pirmas toks įvykis, niekada ankščiau nėra vairavęs neblaivus. (b.l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. Š. kaltę, be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga.

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 754 konstatuota, jog K. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija yra 2,51 promilės etilo alkoholio. Asmuo neblaivus, sunkus girtumo laipsnis (b.l. 24).

Pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis vidutinė automobilio „Opel Vectra Caravan“ kaina su PVM yra 2370 eurų (b.l. 7).

2017-05-09 nutarimu skirta procesinė prievartos priemonė – laikinas K. Š. nuosavybės į automobilį „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini), apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę jį naudoti.

2017-05-17 nutarimu skirta procesinė prievartos priemonė – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2007-06-14, VĮ „Regitra“ paėmimas.

Dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje nusikalstamos veikos padarymo

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog nusikalstamą veiką padariusiu laikomas tas asmuo, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Veika padaroma tiesiogine tyčia. Taigi, norint konstatuoti, jog asmuo padarė minėta nusikalstamą veiką, šiuo atveju reikalinga įrodyti kelių transporto priemonės vairavimo ir atitinkamo apsvaigimo faktą bei tiesioginės tyčios buvimą. Įvertinęs byloje surinktus duomenis teismas pripažįsta, jog minėtos aplinkybės laikomos įrodytomis.

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad K. Š. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, t.y. Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, kuris numato, kad „<...> Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims <...> neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų <...>.“ Pažeidus šį Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą ir kraujyje nustačius daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl BK 40 str. numatyto laidavimo

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis K. Š. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas J. Š. prašymas, kad ji sutinka būti kaltinamojo K. Š. laiduotoja, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl K. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. K. Š. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo sesuo J. Š. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 str. 1 d.). K. Š. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 38, BK 40 str. 2 d. 1 p.), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 str. 2 d. 2 p.), šia nusikalstama veika nebuvo padaryta žalos (BK 40 str. 2 d. 3 p.).

Vis dėl to, teismas pažymi, jog vien tik šių sąlygų buvimas dar nereiškia, jog asmuo turi būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo vertinimu, esminę reikšmę turi BK 40 str. 2 d. 4 p. nurodytas pagrįstas tikėjimas, jog asmuo daugiau nedarys nusikalstamų veikų. K. Š. dirba UAB „Gela“ mechaniku ir pagal verslo liudijimą, turi nepilnametį sūnų, viso proceso metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vienareikšmiškai neigiamai vertino savo poelgį ir dėl jo gailėjosi. Nors yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b.l. 39-41), tačiau teismo vertinimu padaryti pažeidimai nėra tokie grubūs, jog sudarytų pagrindą neatleisti kaltinamojo nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei elgesį teisiamojo posėdžio metu, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pripažinus, jog esant pagrindams K. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas pažymi, kad laiduotoju pagal BK 40 str. 3 d. gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Skirdamas asmenį laiduotoju teismas atsižvelgia į jo asmenines savybes ir į tai, kokį poveikį gali padaryti šis asmuo kaltininkui. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamoje byloje prašymą laiduoti pateikė kaltinamojo K. Š. sesuo – J. Š.. Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad kaltinamasis yra jos brolis, jie yra patys artimiausi vienas kitam, įvykus kokiam nors įvykiui gyvenime jie visą laiką padeda vienas kitam. J. Š. nurodė, kad sugebės padaryti kaltinamajam įtaką.

Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, jog J. Š. yra kaltinamojo sesuo, su juo bendrauja artimai, neigiamai vertina brolio elgesį. Bylos duomenimis, J. Š. nėra teista. Bausta administracine tvarka dėl KET pažeidimų, tačiau jie nėra itin grubūs. Įrodymų visetas J. Š. asmenybę leidžia vertinti teigiamai. Teismas sprendžia, kad J. Š. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam K. Š., todėl skirtina K. Š. laiduotoja netaikant užstato, nes yra artima giminaitė, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad J. Š. pastarajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje.

Teismas atsižvelgdamas į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Vilniaus apylinkės teismo bylos Nr.1-740-369/2017, Nr. 1-1417-576/2017, Nr. 1-1715-957/2017), į tai, kad kaltinamasis K. Š. anksčiau neteistas, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi vaiką, dirba, sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d., jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 2 metų laidavimo terminui, byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

Teismas pažymi, jog remiantis BK 67 str. 2 d., bylą nagrinėjantis teismas turi teisę paskirti vieną iš BK 67 – 74 str. nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje (36-40 str.) numatytais pagrindais, tame tarpe ir dėl laidavimo. BK 67 str. 2 d. 1 p. ir 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – užraudimas naudotis specialiąja teise. Prokuroras baigiamojoje kalboje pasiūlė uždrausti kaltinamajam naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemonę nustatant 3 metų draudimo laikotarpį. Kaltinamasis prašė nebausti taip griežtai.

Vertindamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pažymi, jog kaltinamajam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,51 promilės). Kaltinamasis yra 49 metų, t. y. brandaus amžiaus, turintis gyvenimiškos patirties, galintis ir turintis suvokti alkoholio daromą žalą ir neigiamą poveikį žmogaus organizmui, o ypatingai reakcijai ir jos laikui. Tačiau nepaisant to, net ir pavartojęs stiprių alkoholinių gėrimų, jis ryžosi vairuoti automobilį ir pasak paties liudijimų, įveikti atstumą nuo Karoliniškių iki Naujosios Vilnios, t. y. apytiksliai 16 km. Tokiu būdu kaltinamasis sukėlė didelę riziką savo ir kitų žmonių gyvybei ir sveikatai. Kita vertus, teismas pažymi, jog prokuroro siūlomas 3 metų uždraudimo naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemones terminas yra maksimalus, kuris leidžiamas nustatyti pagal BK 68 str. 2 d. Teismas mano, jog atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, t. y. kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikaltimą, tai pat į tai, jog kaltinamojo darbai yra susiję su vairavimu ir vien todėl kaltinamasis patirs atitinkamų nepatogumų, 3 metų terminas, kuriam kaltinamajam būtų uždrausta naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemones laikytinas per griežtu ir neproporcingu. Todėl teismas nustato, jog kaltinamajam K. Š. draudžiama naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metus. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Dėl BK 72 str. numatyto turto konfiskavimo

BK 67 str. 2 d. 7 p. ir 72 str. numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 2-3 d.).

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tuomet, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Nagrinėjamu atveju nenaudojant transporto priemonės nusikalstamos veikos padarymas yra apskritai neįmanomas. Kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios naujos teisės normos taikymo praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-242-870/2017, 1A-385-211/2017, 1A-409-209/2017 ir kt.).

Byloje pateikti VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, jog automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra BK 281 str. 7 d. numatytos nusikalstamos veikos priemonė, savininkas yra K. Š. (b.l. 6).

Kaltinamasis K. Š. prašė teismo netaikyti jo atžvilgiu BK 72 str. nuostatų ir nekonfiskuoti automobilio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad K. Š. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo K. Š. akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis K. Š. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra darbingas, dirba, gauna pajamas. Svarbu pažymėti, kad pačios transporto priemonės vertė siekia 2370 Eur, t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, tuo tarpu kaltinamasis šiuo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas pagal laidavimą be užstato, nepaisant to, kad padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką – vairavo neblaivus. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, o tik apsiribojant specialiosios teisės atėmimu, formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas visuomenėje ir neturėtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, nors įstatymo leidėjas, kriminalizuodamas šią veiką, siekė būtent priešingų tikslų, tarp jų ir atsakingo asmenų požiūrio į elgesį dalyvaujant viešajame eisme.

Įvertinus šias aplinkybes, teismas pritaria valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro pozicijai, kad kaltinamojo vardu registruotas automobilis „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini), šioje byloje privalo būti konfiskuotas, juo labiau, kad tokią praktiką nuosekliai formuoja Lietuvos teismai (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-397-843/2017, 1A-436-211/2017).

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas, proceso išlaidų nėra.

Procesinė prievartos priemonė – laikinas K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės į automobilį „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini), apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, išlaikant teisę jį naudoti, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesinė prievartos priemonė – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2007-06-14 VĮ „Regitra“, paėmimas paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 2, 4 dalimis, 307 straipsnio 3, 5 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti K. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti K. Š. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN.

K. Š. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesinę prievartos priemonę – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2007-06-14, VĮ „Regitra“, paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. Š., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.