Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Arminas Naujokaitis, T. S., S. S., L. S., uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“ (išieškotojai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolis 2022 m. birželio 15 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Antstolis nurodo, kad vykdo skolos išieškojimą iš A. D. išieškotojų T. S., S. S., L. S., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juris LT“ naudai (skirtingose vykdomosiose bylose).

5. Antstolis pažymi, kad 2021 m. birželio 8 d. buvo skirta ekspertizė turto vertei nustatyti, kurią atlikti pavesta UAB „Verslavita“. Per įstatyme numatytą terminą nušalinimų vertintojui negauta. Antstolio kontoroje gauta UAB „Verslavita“ turto vertinimo ekspertizė Nr. EVN-21-29, kurioje nustatyta skolininkui priklausančio turto vertė sudarė 4 000 Eur; 2021 m. rugpjūčio 6 d. antstolio patvarkymu turtas įkainotas remiantis atliktu turto vertinimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-30047-1099/2021, išnagrinėtas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų; turto vertės klausimas išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi.

6. Be to, anot antstolio, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 2 d. civilinėje byloje Nr. 2S-1344-803/2022 nustatė skolininkui priklausančio turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. 2022 m. birželio 3 d. antstolio patvarkymu skolininkas informuotas apie atnaujintą turto pardavimo procesą ir galimybę per 20 dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pasiūlyti pirkėją Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.

7. Antstolis pažymi, kad vykdymo procese Turto vertinimas atliktas ir antstolio patvarkymu įkainotas 2021 m. rugpjūčio 5 d., t. y. nuo turto įkainojimo nėra praėję 1 metai. Vykdymo procesas užsitęsė dėl skolininko teikiamų skundų civilinėse bylose Nr. 2VP-28537-1134/2021, e2YT-30047-1099/2021, e2YT-1686-820/2022, e2YT-31683-861/2021, bei turto dalies nustatymo civilinėje byloje Nr. 2VP-2598-566/2022.

8. Antstolis nurodo, kad skolininkas pateiktame skunde lygina viso sklypo vertę su skolininkui priklausančios turto dalies turto verte. Skolininkui priklausanti turto dalis įkainota 4 000 Eur, taigi viso sklypo vertė aritmetiškai skaičiuojant sudaro apie 75 940 Eur, ir tai yra didesne vertė nei prašo nustatyti skolininkas (50 000 Eur). Kita vertus, antstolis vykdomojoje byloje parduoda ne visą žemės sklypą, o tik jo dalį, kuri priklauso skolininkui.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2022 m. liepos 1 d. 9.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2022 m. birželio 15 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

11. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

12. Iš byloje pateiktos ir vykdomųjų bylų Nr. 0157/20/00943, Nr. 0157/20/00944, Nr. 0157/20/01246, Nr. 0157/20/01263 bei Nr. 0157/20/01753 medžiagos, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis 2020 m. balandžio 30 d. patvarkymu Nr. S-20-157-6560 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-1725-961/2019 ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0157/20/00943; 2020 m. balandžio 30 d. patvarkymu Nr. S-20-157-6568 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-1725-961/2019 ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0157/20/00944; 2020 m. gegužės 18 d. patvarkymu Nr. S-20-157-8266 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-1725-961/2019 ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0157/20/01246; 2020 m. gegužės 21 d. patvarkymu Nr. S-20-157-8610 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-1725-961/2019 ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0157/20/01263; 2020 m. liepos 13 d. patvarkymu Nr. S-20-157-13969 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-20503-964/2020 ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0157/20/01753; minėtose vykdomosiose bylose vykdomi išieškojimai iš pareiškėjo išieškotojų (T. S., S. S., L. S., UAB „Juris LT“) naudai.

13. Antstolis Arminas Naujokaitis 2021 m. birželio 8 d. patvarkymu Nr. S-21-157-13026 skyrė vykdomojoje byloje ekspertizę turto vertei nustatyti, kurią atlikti pavesta UAB „Verslavita“. Patvarkyme šalims buvo išaiškinta jų teisė per 3 dienas nuo patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo gavimo dienos pareikšti ekspertui nušalinimą (vadovaujantis CPK 598 straipsniu). Per įstatyme numatytą terminą nušalinimų vertintojui nebuvo pateikta.

14. Taip pat iš vykdomosios bylos Nr. 0157/20/00943 medžiagos nustatyta, kad UAB „Verslavita“ antstoliui 2021 m. rugpjūčio 5 d. pateikė ekspertizės aktą, kuriame nustatyta skolininkui priklausančio turto vertė sudarė 4 000 Eur. 2021 m. rugpjūčio 6 d. antstolio patvarkymu Nr. S-21-157-17564 turtas įkainotas remiantis atliktu turto vertinimu, t. y. 4 000 Eur. Skolininkas A. D. 2021 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prieštaravimus dėl 2021 m. rugpjūčio 6 d. antstolio patvarkymo Nr. S-21-157-17564, kuriuos antstolis išnagrinėjo 2021 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymu Nr. S-21-157-18065. Minėtu antstolio patvarkymu skolininkui nustatytas 5 dienų terminas pateikti turto vertintojo kandidatūrą ir apmokėti ekspertizės išlaidas.

15. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad skolininkas, atsakydamas į antstolio 2021 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymą Nr. S-21-157-18065, pateikė nušalinimą antstoliui. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-28537-1134/2021, netenkino skolininko A. D. pareiškimo dėl antstolio nušalinimo. Antstolis 2021 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu Nr. S-21-157-19880 išnagrinėjo pateiktus skolininko prieštaravimus dėl turto vertės ir skolininko prieštaravimus laikė nepagrįstais, nes skolininkas neapmokėjo pakartotinės ekspertizės išlaidų, nepateikė turto vertintojo kandidatūros bei nepateikė objektyvių įrodymų, dėl kurių būtų galima abejoti turto vertinimu; taip pat nusprendė tęsti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0157/20/00943, Nr. 0157/20/00944, Nr. 0157/20/01246, Nr. 0157/20/01263 ir 0157/20/01753.

16. Antstolis 2021 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu Nr. S-21-157-19946 paskelbė pirmąsias Turto (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies) pardavimo varžytynes; pradinė Turto pardavimo kaina – 3 200 Eur.

17. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-30047-1099/2021, išnagrinėjo pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti antstolio 2021 m. rugsėjo 3 d. patvarkymą Nr. S-21-157-19945 ir panaikinti minėtu patvarkymu paskelbtas varžytynes. Teismas pareiškėjo A. D. skundo dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų netenkino (pareiškėjas minėtoje byloje taip pat nesutiko su Turto verte). Minėta nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 18 d.

18. 2022 m. birželio 3 d. antstolio patvarkymu skolininkas informuotas apie atnaujintą turto pardavimo procesą (teismams galutinai nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) ir galimybę per 20 dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pasiūlyti pirkėją CPK nustatyta tvarka.

19. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

20. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainojamas objektyviai, maksimaliai artima esančiai rinkoje turto rinkos kainai. Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014).

21. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ar pan.). Tačiau bet kokiu atveju jis areštuojamą turtą turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

22. Be to, kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo. Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Turtas varžytynėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą, kuri gali nesiekti paskaičiuotos turto rinkos vertės, bet gali ir ją viršyti. Tikrąją turto rinkos vertę nustato rinka, todėl po varžytynių gali paaiškėti, jog turtas parduotas ir už didesnę, nei pareiškėjo nurodomą kainą, bet kuriuo atveju turtas bus perleistas už realią rinkos kainą. Pardavus turtą už nerealią rinkos kainą, įstatymai numato teisę asmenims ginti savo teises kitais būdais, pvz.: reikalaujant žalos atlyginimo ir pan. Vilniaus apygardos teismo formuojamoje teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad vien pradinės iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas ar siekis užkirsti kelią kilti teisminiams ginčams ateityje, savaime nelemia grėsmės pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1782-854/2020).

23. Pareiškėjas skunde nurodė, jog nesutinka su turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., nustatyta verte – prašo ją padidinti iki 50 000 Eur.

24. Iš vykdomosios bylos medžiagos Nr. 0157/20/00943 nustatyta, kad antstolis, įkainodamas skolininko Turtą, rėmėsi UAB „Verslavita“ ekspertizės aktu, kuriame buvo nustatyta minėto turto kaina. Antstolis viso proceso metu suteikė skolininkui teisę pareikšti prieštaravimus dėl nustatytos vertės, t. y. 2021 m. birželio 8 d. patvarkymu Nr. S-21-157-13026, kuriuo buvo skirta ekspertizė, skolininkui buvo išaiškinta jo teisė pareikšti nušalinimą ekspertui; skolininkas nušalinimų nepareiškė, tačiau pasinaudojo savo teise pareikšti prieštaravimus dėl turto vertės. Antstolis 2021 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymu Nr. S-21-157-18065 išnagrinėjo pateiktus skolininko prieštaravimus dėl Turto vertės, kuriame įpareigojo skolininką per 5 dienas pateikti turto vertintojo kandidatūrą ir apmokėti ekspertizės išlaidas. Skolininkas neapmokėjo pakartotinės ekspertizės išlaidų, nepateikė turto vertintojo kandidatūros bei nepateikė objektyvių įrodymų, dėl kurių būtų galima abejoti turto vertinimu, todėl antstolis 2021 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu Nr. S-21-157-19880 tęsė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0157/20/00943, Nr. 0157/20/00944, Nr. 0157/20/01246, Nr. 0157/20/01263 ir 0157/20/01753. Taigi, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pats skolininkas nepasinaudojo savo teise iš naujo nustatyti Turto vertę, o antstolis turto vertę nustatė remiantis ekspertizės aktu, kuris vykdomojoje byloje nėra nuginčytas. Pareiškėjas taip pat kartu su skundu nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų paneigti antstolio nustatytą turto vertę. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-30047-1099/2021, jau išsprendė pareiškėjo nesutikimo su Turto verte argumentus ir nenustatė, jog antstolis būtų pažeidęs vykdymo procesą reglametuojančius teisės aktų reikalavimus, o Turto vertė yra nustatyta tinkamai (pareiškėjas savo teise skųsti minėtą nutartį nepasinaudojo, todėl joje išdėstyti argumentai nėra nuginčyti/paneigti).

25. Be to, sutiktina su antstolio išdėstytais argumentais, jog skolininkas pateiktame skunde lygina viso sklypo vertę su skolininkui priklausančios dalies verte. Pareiškėjas teisingai nurodė, jog viso žemės sklypo vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra lygi 29 400 Eur (bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus); kita vertus, antstolis vykdymo procese parduoda ne visą nurodytą žemės sklypą, o tik jo dalį, kuri priklauso pareiškėjui (1675/31800 dalis). Aritmetiškai skaičiuojant skolininkui priklausanti turto dalis įkainota 4 000 Eur (taip kaip nustatyta ekspertizės akte), taigi viso sklypo vertė sudarytų apie 75 940 Eur (ir tai yra didesnė vertė, nei prašo nustatyti skolininkas (50 000 Eur)). Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

26. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamu 2022 m. birželio 3 d. patvarkymu Turto vertė nebuvo nustatinėjama iš naujo (ji buvo nustatyta dar 2021 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu, kuris nebuvo nuginčytas), juo tik buvo atnaujintas turto realizavimo procesas ir pareiškėjui pasiūlyta surasti Turto pirkėją, todėl pareiškėjo nurodyti skundo motyvai iš esmės net nesusiję su skundžiamu patvarkymu.

27. Kiti pareiškėjo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

28. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolis Arminas Naujokaitis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. D. skundo dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.