- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- 2S-1344-803/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31251-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. D.
- Pareiškėjas
- L. S., S. S., T. S.
- Skolininkas
- A. D., R. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2598-566/2022 pagal pareiškėjų L. S., S. S. ir T. S. pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuotieji asmenys: skolininkas A. D., R. Ž. ir antstolis A. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai prašė nustatyti skolininko A. D. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad skolininkui priklauso ½ dalis 3350/31800 dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Nurodė, kad antstolis A. N. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomuosius raštus Nr. 1-1725-961/2019 dėl skolos iš skolininko išieškojimo pareiškėjams. Antstolis nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su R. Ž. ir turi santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – dalį Žemės sklypo. Antstolis 2021 m. spalio 15 d. pateikė išieškotojams siūlymą, skolininkui nepateikus sutikimo, nepageidavus sudaryti notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjų T. S., S. S. ir L. S. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkino ir nustatė, kad skolininkui A. D. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine R. Ž. sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis nuo 3350/31800 dalių Žemės sklypo.
4. Teismas nustatė, kad antstolis A. N. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0157/20/00943, Nr. 0157/20/00944, Nr. 0157/20/01246 ir Nr. 0157/20/01263 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomuosius raštus dėl skolų išieškojimo pareiškėjams iš skolininko. Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, 2020 m. gegužės 27 d. buvo areštuotas, skolininkui kartu su sutuoktine bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – 1675/31800 dalys Žemės sklypo. Antstolis 2021 m. spalio 15 d. patvarkymu pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolis, negavęs sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka, 2021 m. lapkričio 12 d. patvarkymu pasiūlė pareiškėjams kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo.
5. Teismas pripažino, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkas (ir jo sutuoktinė) šia teise nepasinaudojo. Dėl to yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Skolininkas santuoką sudarė 1994 m. rugpjūčio 26 d., vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nesudaryta. Duomenų, patvirtinančių, kad turtas, kuriame pareiškėjai prašo nustatyti skolininko dalį, – 3350/31800 dalys Žemės sklypo yra skolininko sutuoktinės asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.
6. Teismas nustatė, kad skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančio Žemės sklypo (jo dalies) dalis jau buvo nustatyta Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8165-734/2012 (nustatyta, kad skolininkui iš 3350/31800 dalies priklauso ½ dalis, t. y. 1675/31800 dalys). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro 2022 m. vasario 2 d. išrašo duomenys patvirtina, kad nuo 2021 spalio 6 d. registro duomenys buvo koreguoti. Registre nurodyta, kad 3350/31800 dalys Žemės sklypo priklauso skolininkui. Duomenų, kad minėtas turtas priklausytų skolininkui asmeninės nuosavybės teise, byloje nepateikta. Teismas konstatavo, kad minėtas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios. Dėl to teismas tenkino pareiškėjų pareiškimą ir nustatė, kad skolininkui priklauso ½ dalis nuo 3350/31800 dalių Žemės sklypo, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) A. D. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pareiškėjų prašyme nurodyti duomenys yra netikslūs. Teismas rėmėsi aplinkybe, kad skolininkui priklausanti turto dalis yra atidalinta nuo kitų bendrasavininkų Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8165-734/2012. Atidalinus skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį turtą, 3350/31800 dalys Žemės sklypo 2016 m. gegužės 16 d. varžytynėse buvo parduota A. K.. Nekilnojamojo turto registre iki 2021 m. spalio 6 d. buvo nurodoma, kad skolininkui ir jo sutuoktinei priklauso po 1675/31800 Žemės sklypo dalių, o 3350/31800 Žemės sklypo dalys priklauso A. K.. Antstolis G. B. buvo priėmęs Patvarkymą dėl klaidingai surašyto turto pardavimo iš varžytynių akto ištaisymo bei VĮ „Registrų centras“ nurodytų duomenų ištaisymo. Nuo 2022 m. vasario 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra pakeisti. Taigi teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi prejudiciniais faktais bei viešojo registro duomenimis, kurie yra neteisingi.
7.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 666 straipsnio nuostatomis ir jose įtvirtintomis procedūromis. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimu vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitu bendraturčiu susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininko turto dalis buvo ir yra nustatyta, todėl CPK 666 straipsnio nuostatos nagrinėjamoje byloje nėra taikytinos. Antstolis nepagristai pradėjo šią procedūrą, o teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir pažeidimo nenustatė.
7.3. Antstolio G. B. paskelbtose varžytynėse 2016 m. gegužės 16 d. buvo parduotos 3350/31800 dalys Žemės sklypo. Likusi skolininko ir jo sutuoktinės nekilnojamojo turto dalis liko padalinta Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartimi. Taigi tiek skolininko, tiek jo sutuoktinės Žemės sklypo turto dalys yra individualios ir atidalintos. Nepaisant to, kad turto dalys nėra atidalintos, atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir suformavus atskirus žemės sklypus, tai nepaneigia bendrosios sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo aplinkybės. Turto teisinis režimas buvo pakeistas į bendrąją dalinę nuosavybę, todėl naujas dalių nustatymas nėra galimas.
7.4. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, dėl kurių buvo galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo pagal CK 3.117 ir 3.123 straipsnius. Skolininkas su sutuoktine augina nepilnametį vaiką, kuriam ruošiantis baigiamiesiems egzaminams yra reikalinga korepetitorių pagalba. Be to, vaikas lanko papildomus popamokinius būrelius, kurių kaina yra apie 150 Eur per mėnesį. Skolininko finansinė padėtis yra pakankamai sudėtinga dėl vykdomo išieškojimo ir išskaitymo iš gaunamų pajamų. Pradėjus išieškojimą ir iš sutuoktinės turto dalies, žymiai pablogėtų šeimos finansinė padėtis ir turėtų neigiamos reikšmės nepilnamečio vaiko interesams. Dėl to skolininko sutuoktinei nustatytina didesnė Žemės sklypo dalis, skolininkui paliekant mažesnę dalį, iš kurios būtų vykdomas priverstinis išieškojimas.
Atsiliepimas
8. Pareiškėjai S. S. ir T. S. atsiliepimu į suinteresuotojo asmens (skolininko) atskirąjį skundą nesutiko su skundu, prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atskirajame skunde nurodyti argumentai neatitinka Nekilnojamojo turto registre esančių faktų. Skolininkui priklausanti turto dalis yra bendroji jungtinė nuosavybė su jo sutuoktine. Neatidalinus turto, antstolis negali į jį nukreipti išieškojimo pagal CPK.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis nuo 3350/31800 dalių Žemės sklypo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolis vykdo vykdomąsias bylas: 1) Nr. 0157/20/00943 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-1725-961/2019 dėl 3 500 Eur skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojai T. S.; 2) Nr. 0157/20/00944 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-1725-961/2019 dėl 3 500 Eur skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojui S. S.; 3) Nr. 0157/20/01246 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-1725-961/2019 dėl 7 000 Eur skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojai L. S.; 4) Nr. 0157/20/01263 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-1725-961/2019 dėl 600 Eur skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojui S. S..
11. Vykdymo proceso metu buvo nustatyta, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su R. Ž., santuokos sudarymo metu skolininkas yra įgijęs 3350/31800 dalis Žemės sklypo, todėl vykdomojoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 666-667 straipsnių nuostatas.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis nuo 3350/31800 dalių Žemės sklypo. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu skolininkui priklausė 3350/31800 dalys Žemės sklypo pagal 2005 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį (įrašas galioja nuo 2021 m. spalio 6 d.), jo sutuoktinei – 1675/31800 dalys pagal apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8165-734/2012 (įrašas galioja nuo 2018 m. sausio 29 d.), A. K. – 1675/31800 dalys pagal 2016 m. gegužės 16 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr.0040/10/0342-1 ir antstolio 2021 m. rugsėjo 23 d. patvarkymą Nr. 0040/10/03042-KP88 (įrašas galioja nuo 2021 m. spalio 6 d.).
13. Pagal CK 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad ir 2022 m. birželio 2 d. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos tokios pačios, kaip ir nutarties 12 punkte nurodytos tų pačių savininkų Žemės sklypo dalys. Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje prašė teismo nustatyti skolininko turto dalį 3350/31800 dalyje Žemės sklypo, pirmosios instancijos teismas būtent šioje Žemės sklypo dalyje nustatė skolininkui priklausančią nuosavybės dalį. Duomenų, kad dėl Nekilnojamojo turto registre įrašytų faktų šiuo metu vyktų ginčai tarp Žemės sklypo savininkų, pareiškėjas nepateikė. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir prieinamųjų viešųjų registrų duomenimis. Dėl to konstatuotina, kad skolininkas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad išieškotojų prašyme nurodyti duomenys yra netikslūs.
14. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad antstolis G. B. vykdydamas išieškojimą iš skolininko išieškotojui A. S. pagal Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus, pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo. Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismas 2012 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8165-734/2012 pareiškėjo A. S. pareiškimą tenkino ir nustatė, kad skolininkui areštuotame bendrame su R. Ž. sutuoktinių turte – 3350/31800 Žemės sklype nuosavybės teise priklauso ½ dalis šio nekilnojamojo turto, kas sudaro 1675/31800 dalis.
15. Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutarties priėmimo metu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota, kad skolininkui priklauso 3350/31800 dalys Žemės sklypo pagal 2005 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį (įrašas galioja nuo 2006 m. kovo 6 d.), tuo tarpu kitos Žemės sklypo dalys priklausė A. V. Ž., D. L., J. B., V. P., K. J., I. L. ir A. L.. Po šios nutarties priėmimo Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3758-619/2013 pagal ieškovų A. D., R. Ž., N. L., D. L. ieškinį atsakovams A. V. Ž., K. J., I. L., A. L., V. P. ir J. B. dėl 2006 m. kovo 1 d. sudarytos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ab initio ir restitucijos taikymo. Minėta byla Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartimi buvo nutraukta, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią buvo nutraukta 2006 m. kovo 1 d. sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir grąžintos ieškovams parleisto sklypo dalys, iš kurių A. D. buvo grąžinta 3350/31800 Žemės sklypo dalis.
16. Pažymėtina, kad pagal 2005 m. gegužės 13 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį skolininkas buvo įgijęs iš viso 6700/31800 Žemės sklypo dalis, iš kurių 2006 m. kovo 1 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleidęs kitiems asmenims 3350/31800 Žemės sklypo dalį. Taigi Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismas 2012 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8165-734/2012 nustatė skolininko turto dalį tuo metu likusioje skolininkui kartu su sutuoktine priklausiusioje 3350/31800 Žemės sklypo dalyje. Tuo tarpu po Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3758-619/2013 įsiteisėjimo skolininkui jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo grąžintos dar 3350/31800 Žemės sklypo dalys, kuriose skolininko turto dalis nebuvo nustatyta.
17. Po skolininko minimų 2016 m. gegužės 16 d. varžytynių 1675/31800 Žemės sklypo dalis įgijo pirkėjas A. K., o 1675/31800 dalys liko įregistruotos, kaip skolininko sutuoktinės nuosavybė pagal 2012 m. spalio 2 d. apylinkės teismo nutartį. Tuo tarpu dėl 3350/31800 Žemės sklypo dalių, Nekilnojamojo turto registre nurodytų skolininko nuosavybe, Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartyje nebuvo pasisakyta, todėl nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė skolininko dalį šioje 3350/31800 Žemės sklypo dalyje.
18. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).
20. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nurodytas nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-479/2009).
21. Skolininkas atskirajame skunde pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo grindžia aplinkybe, kad sutuoktiniai turi nepilnametį vaiką, kuriam reikia papildomų išlaidų būreliams ir baigiamiesiems egzaminams jį rengiantiems korepetitoriams. Pagal skolininko pateiktus duomenis šiuo metu jo vaikui yra septyniolika metu, po dviejų mėnesių jis bus pilnametis. Skolininkas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu duomenų, patvirtinančių, kokių dydžio lėšos yra skiriamos vaiko mokslams, kokio dydžio pajamas gauna skolininkas ir jo sutuoktinė. Skolininkas taip pat nepateikė duomenų, kokio dydžio pajamas sutuoktiniai gauna iš Žemės sklypo (nuomos, vykdomos žemės ūkio veiklos), taip pat, ar yra ketinama jį parduoti, norint gauti papildomų pajamų vaiko išsilavinimui. Neturėdamas nurodytų duomenų, teismas negali daryti išvados, kad pripažinus abiejų sutuoktinių lygias dalis į Žemės sklypo 3350/31800 dalis, būtų pažeisti skolininko vaiko interesai. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.
22. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti suinteresuoto asmens A. D. atskirąjį skundą.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.