- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- 2VP-2598-566/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31251-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- T. S., S. S., L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. D., R. Ž.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. S., S. S. ir L. S. pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys A. D., R. Ž., antstolis Arminas Naujokaitis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjai T. S., S. S. ir L. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, prašydami nustatyti skolininko A. D. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, ½ dalį su sutuoktine R. Ž. priklausančiame turte, t. y. nustatyti, jog skolininkui A. D. priklauso ½ dalis 3350/31800 dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
2. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
3. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo vykdomąsias bylas: Nr. 0157/20/00943 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-1725-961/2019 dėl 3 500 Eur skolos išieškojimo iš A. D. išieškotojai T. S.; Nr. 0157/20/00944 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-1725-961/2019 dėl 3 500 Eur skolos išieškojimo iš A. D. išieškotojui S. S.; Nr. 0157/20/01246 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-1725-961/2019 dėl 7 000Eur skolos išieškojimo iš A. D. išieškotojai L. S.; Nr. 0157/20/01263 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-1725-961/2019 dėl 600 Eur skolos išieškojimo iš A. D. išieškotojui S. S.. Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, 2020 m. gegužės 27 d. buvo areštuotas, skolininkui A. D. kartu su sutuoktine R. Ž. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – 1675/31800 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
4. Nustatyta, kad antstolis 2021 m. spalio 15 d. patvarkymu pasiūlė skolininkui A. D. ir jo sutuoktinei R. Ž. per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolis, negavęs sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2021 m. lapkričio 12 d. patvarkymu pasiūlė pareiškėjams kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).
6. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.
7. Pagal CK3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).
8. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkas (ir jo sutuoktinė) šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjų prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
10. Vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis).
11. Nustatyta, kad santuoka tarp A. D. ir R. Ž. sudaryta (duomenys neskelbtini).; vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nesudaryta. Nesant sudarytos vedybų sutarties dėl turto dalies nustatymo prašomame turte, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Duomenų, patvirtinančių, kad turtas, kuriame pareiškėjai prašo nustatyti skolininko dalį – 3350/31800 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra R. Ž. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta.
12. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
13. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.
14. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).
15. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nurodytas nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-479/2009). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 str.).
16. Iš byloje esančių duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančio žemės sklypo (jo dalies) (duomenys neskelbtini) dalis jau buvo nustatyta Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-8165-734/2012 (nustatyta, kad skolininkui iš 3350/31800 dalies priklauso ½ dalis, t. y. 1675/31800). Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro 2022 m. vasario 2 d. išrašo duomenų matyti, jog nuo 2021 spalio 6 d. registro duomenys buvo koreguoti. Registro duomenyse nurodyta, jog minėto žemės sklypo 3350/31800 dalys priklauso A. D.. Duomenų, kad minėtas turtas priklausytų A. D. asmeninės nuosavybės teise, byloje nepateikta. Konstatuotina, jog minėtas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių R. Ž. ir A. D. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios. Remiantis išdėstytu, teismas tenkina pareiškėjų pareiškimą ir nustato, kad skolininkui A. D. priklauso ½ dalis nuo 3350/31800 dalių žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjų T. S., S. S. ir L. S. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkui A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis nuo 3350/31800 dalių žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.