Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Technometalas“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Ecornus“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-118-653/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams L&M International Trading Ltd, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Technometalas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ecornus“ dėl draudimo naudotis turtu ir jo išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų rašytinių paaiškinimų turinys ir juose formuluojami prašymai iš esmės atitinka atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį. Atsiliepimo į apeliacinius skundus pateikimas yra procesinis veiksmas ir jam atlikti CPK 318 straipsnio 1 dalyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuojamas nuo apeliacinių skundo kopijų išsiuntimo dienos. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo atsiliepimą pateikia jau pasibaigus šiam terminui, t. y. jau išnykus teisei atlikti tokį procesinį veiksmą, ir nėra pagrindo atnaujinti praleistą procesinį terminą, teismas negali atsiliepimo priimti. Šiuo atveju pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose iš esmės yra pateikiami atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentai, pateikti praleidus įstatymo nustatytą terminą (išsiųsti 2018-11-19), todėl apeliacinės instancijos teismas šių paaiškinimų nepriima ir juose nurodytų argumentų nevertina.

17. Kartu pažymėtina, kad teismas rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LIEKO užfiksuotą procesinio pobūdžio informaciją apie kitus šalių teisminius ginčus, kiek tai susiję su nagrinėjama byla, gali naudoti savo iniciatyva (CPK 179 str. 3 d.).

Dėl CK 4.95 straipsnyje įtvirtintos savininko teisės išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo

18. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje inter alia (be kita ko), jo 1 ir 2 dalyse, yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993-12-13, 1994-07-15, 1996-04-18, 2000-02-23, 2010-09-29 nutarimai).

19. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovas, pasinaudodamas šia teise, reiškia vindikacinį ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017, 18 p.).

20. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio vienas iš reikalavimų buvo išreikalauti ginčo įrangą (žr. nutarties 1 p.) iš neteisėto atsakovų valdymo, kitaip tariant, pareiškė vindikacinį ieškinį, kuris, kaip minėta, tenkintinas esant įrodytam nutarties 20 punkte išvardintam sąlygų visetui. Kasacinio teismo praktikoje nurodytų sąlygų egzistavimą ieškovė įrodinėjo įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis bei antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais. Apeliantė UAB ,,Ecornus“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad visos vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygos šiuo atveju nustatytos, tvirtina, kad nei ji, nei kitos atsakovės ginčo turto šiuo metu jau nevaldo, nes jis yra ieškovės dispozicijoje, t. y. nėra 2-7 sąlygų vindikaciniam ieškiniui tenkinti. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

22. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių (CPK 179 str. 3 d.) Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-4161-661/2011 pagal šios bylos ieškovės AB SEB banko ieškinį atsakovei BAB ,,Vingriai“ dėl ginčo įrangos išreikalavimo ir jos perdavimo ieškovei procesinių dokumentų nustatyta, kad ieškovė ir BAB ,,Vingriai“ 2005-10-27, 2005-09-12, 2006-04-11 ir 2006-12-01 sudarė lizingo sutartis, pagal kurias ieškovė finansavo ginčo metalo apdirbimo ir kitų gamybos įrengimų įsigijimą. BAB „Vingriai“ (lizingo gavėja) tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų – laiku nemokėjo įmokų, susidarė įsiskolinimas, todėl ieškovė 2009-08-17 raštu nustatė papildomą terminą pradelstoms įmokos padengti. Lizingo gavėjai į raginimus nereaguojant, ieškovė vienašališkai nuo 2009-08-25 lizingo sutartis nutraukė. Ieškovė ir lizingo gavėja 2009-10-29 sudarė pasaugos sutartį, kuria ieškovė perdavė BAB „Vingriai“ laikinai saugoti įrengimus, tačiau uždraudė jais naudotis ar perleisti be jos sutikimo. Ieškovei (turto savininkei) pareikalavus perduotą pasaugai turtą grąžinti ir iš ieškovės dalį turto nupirkusio pirkėjo atstovams atvykus išmontuoti dalies įrenginių, minėti atstovai nebuvo įleisti į patalpas.

23. Vilniaus apygardos teismas 2011-09-28 daliniu sprendimu ieškovės ieškinį dėl turto išreikalavimo ir perdavimo savininkei tekino visiškai. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-09-26 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-1159/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-05-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-26 nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2011-09-28 dalinio sprendimo dalis, kuriomis netenkintas atsakovės BAB „Vingriai“ priešieškinio reikalavimas dėl ieškovei AB SEB bankui pagal lizingo sutartis sumokėtų įmokų grąžinimo, panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą šių teismų priimtų procesinių sprendimų dalį paliko nepakeistą. Sugrąžintą bylos dalį iš naujo išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2014-09-11 sprendimu BAB ,,Vingriai“ ieškinį atmetė (civilinė byla Nr. 2-326-881/2014), Lietuvos apeliacinis teismas 2015-11-10 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-1088-196/2015).

24. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjusiais visų instancijų teismų sprendimai neginčijamai patvirtina ieškovės ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad prašomas išreikalauti turtas jai priklauso nuosavybės teise, o taip pat ir tai, kad po lizingo sutarčių nutraukimo jos teisės juo naudotis buvo pažeistos, tiksliau, visiškai suvaržytos. Byloje nėra jokių duomenų apie kurių nors ieškovės susitarimų / leidimų dėl šio turto perleidimo ar perdavimo tretiesiems asmenims, t. y. atsakovams, bei naudojimosi juo sudarymo. Priešingai, iki ieškinio pareiškimo turtas nuosavybės teise priklausė ir tebepriklauso ieškovei. Taigi byloje įrodytos pirmoji ir septintoji sąlygos vindikaciniam ieškiniui tenkinti.

25. Likusios sąlygos (2-5) iš esmės susijusios su daikto valdymo faktiniu praradimu. Kaip minėta pirmiau, atsakovai laikėsi pozicijos, kad ginčo turtu jie nesinaudojo ir jo niekada nevaldė, o ieškovė tokios savo subjektinės teisės dėl jų kaltės niekada nebuvo praradusi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybes suponuoja visiškai kitą išvadą.

26. Byloje nėra ginčo, kad prašoma išreikalauti ieškovei priklausanti įranga yra gamybinės paskirties pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, 2005-09-06 sutartimi, kuri buvo pakeista ir papildyta 2006-01-03, 2006-08-01 sutartimis, BAB ,,Vingriai“ iš UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“ išsinuomojo 15 886,41 kv. m ploto ginčo patalpas. AB SEB bankas ir UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“ 2007-03-26, įgyvendindami 2007-03-16 patalpų lizingo sutartį, sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Pramonės pastatų valdymas“ perleido, o AB SEB bankas įsigijo patalpas ir suteikė jas naudotis patalpų lizingo sutarties pagrindu UAB „Pramonės pastatų valdymas“. Prie patalpų lizingo sutarties AB SEB bankas, BAB ,,Vingriai“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2007-03-16 sudarė papildomą trišalį susitarimą, kuriuo susitarė, kad bankui nutraukus patalpų lizingo sutartį, tuo pat metu pasibaigia ir minėta patalpų nuomos sutartis.

27. Pagal Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-5066-661/2015, kuri buvo iškelta šios bylos ieškovės iniciatyva dėl BAB ,,Vingriai“ iškeldinimo, duomenis (CPK 179 str. 3 d.), UAB „Pramonės pastatų valdymas“ tinkamai nevykdė su banku sudarytos sutarties – nesilaikė sutartimi sulygtų įmokų mokėjimo terminų, todėl bankas 2010-08-17 pateikė pranešimą, kuriuo įspėjo šią bendrovę dėl sutarties nutraukimo nuo 2009-08-25 jeigu ir toliau nebus laikomasi sutarties ir nebus sumokėtos pradelstos įmokos. Bendrovė per pranešime nurodytą terminą savo įsipareigojimų neįvykdė, dėl ko sutartis galiausiai buvo nutraukta, o bankas pareikalavo grąžinti ginčo patalpas, kuriose, be kita ko, buvo ir nagrinėjamoje byloje ginčo objektu tapusi įranga. Tačiau šis reikalavimas gera valia nebuvo vykdomas, todėl Vilniaus apygardos teismas 2015-11-30 priėmė sprendimą iškeldinti atsakovę BAB „Vingriai“ iš bankui priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir perdavė jas bankui (civilinė byla Nr. 2-5066-661/2015). Lietuvos apeliacinis teismas 2016-07-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-526-302/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

28. Iš atsakovės BUAB ,,Technometalas“ kartu su pradiniu atsiliepimu į ieškinį pateiktų rašytinių įrodymų – VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo, 2015-10-30, 2016-05-21 nuomos sutarčių, nekilnojamojo turto schemos (el. b. t. 2, b. l. 162-191), matyti, kad 13,1243 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, yra daugiau nei 25 įvairios paskirties pastatai. Iš plano bei Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovei AB SEB bankui nuosavybės teise priklausančios patalpos, kurios plane pažymėtos indeksu 24G/1b, tiesiogiai ribojasi (turi po bendrą sieną iš šonų) su atsakovei UAB ,,Ecornus“ nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 8G/1p ir 9G/1p (el. b. t. 2, b. l. 168). Atsakovės UAB ,,Ecornus“ ir BUAB ,,Technometalas“ 2010-10-30 ir 2015-02-19 sudarė patalpų nuomos sutartis, pagal kurias šios patalpos buvo išnuomotos atsakovei BUAB ,,Technometalas“.

29. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, kad atsakovei UAB ,,Ecornus“ priklausančios patalpos, kurios ribojasi su ieškovės patalpomis ir kurias iš jos išsinuomojo atsakovė BUAB ,,Technometalas“, yra pusrūsyje ir į jas galima patekti tik kertant ieškovei priklausančias patalpas. Taigi, šios atsakovės savo procesiniuose dokumentuose patvirtina ir pripažįsta faktą, kad tiek iki ieškinio šioje byloje pateikimo, tiek vėliau jos galėjo patekti į ieškovei priklausančias patalpas, kuriose yra ginčo įranga, ir jomis naudojosi, nes priešingu atveju neturėtų galimybės pateikti iš joms priklausančias ir / ar nuomojamas patalpas. Atsakovė L&M International Trading Ltd atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčo įranga bei patalpomis niekada nesinaudojo, ji naudojasi tik jai priklausančia nedidele patalpų dalimi, t. y. antrame aukšte įrengtomis administracinėmis patalpomis, dėl kurių pripažinimo bendrąja daline nuosavybe sprendžiamas ginčas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis faktas taip pat neabejotinai patvirtina, kad ir atsakovas L&M International Trading Ltd galėjo laisvai patekti į patalpas, kuriose yra ginčo įranga. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-09 sprendimu L&M International Trading Ltd ieškinys buvo atmestas. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, kuriais buvo grindžiamas šis reikalavimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog bendrovė, veikdama kaip teisėta statytoja, sukūrė nuosavybės teisių objektą (civilinė byla Nr. e2-981-994/2017). Vilniaus apygardos teismas 2018-04-05 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-98-653/2018, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

30. Darytina išvada, kad apeliantės, siekdamos patekti ir naudotis savo patalpomis, į jas patekdavo įskaitytinai ir per ieškovei priklausančias patalpas, kuriose buvo ieškovei priklausanti ir jai negrąžinama įranga. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad byloje esantys įrodymai ne tik sudaro pagrindą išvadai, jog apeliantės faktiškai galėjo naudotis ginčo įranga be ieškovės sutikimo, bet ieškinio pateikimo metu tą faktiškai ir darė bei trukdė ieškovei, siekiančiai įgyvendinti savo, kaip įrangos ir patalpų savininkės teises, patekti į jai priklausančias patalpas.

31. Tokią aplinkybę, kad ieškovė negalėjo patekti į jai priklausančias patalpas, o tuo pačiu ir disponuoti jai priklausančia įranga, patvirtina kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai – antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Antstolio S. Užkuraičio 2016-07-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės, kad durys į ieškovei priklausantį pastatą užkaltos, todėl į jį galima patekti tik per tretiesiems asmenimis priklausančias patalpas, o šie to padaryt neleidžia. Per langą matosi, kad viduje yra darbuotojų ir vyksta gamyba, naudojama ginčo įranga. Todėl buvo nuspręsta patekti į patalpas per užkaltą įėjimą. Buvo apžiūrėta ir aprašyta ieškovei priklausanti įranga, tačiau antstolis buvo priverstas palikti patalpas, nes buvo informuotas, kad įėjimas, per kurį pateko, bus užkaltas. Antstolio R. Vasiliausko 2016-07-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad pavyko patekti į patalpas, bankui priklausanti įranga naudojama pagal paskirtį, ja besinaudojantys asmenys nurodė, kad yra BAB ,,Vingriai“ ir BUAB ,,Technometalas“ darbuotojai. Antstolio V. Mitkaus 2016-08-02 užfiksuotos ir konstatuotos tokios faktinės aplinkybės – prie ieškovei priklausančio pastato įėjimo stovi keli asmenys, kurie vilki marškinėlius su užrašu ,,Apsauga Technometalas“, įėjimas į patalpas užkaltas plokštėmis. Šio antstolio 2016-08-05 konstatuota, kad teritorija, kurioje yra pastatas, aptverta tvora, prie užblokuoto įėjimo į patalpas stovi laikinas sargų namelis, pastatą saugo neaiškūs vyriškiai, kurie nurodė, jog asmenys į pastatą nebus įleidžiami. Antstolio A. Naujokaičio 2016-08-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos analogiškos aplinkybės.

32. Viena vertus, iš paminėtų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė, pasitelkusi antstolių, policijos pagalbą, turėjo galimybę patekti į ginčo patalpas ir apžiūrėti jose esančią įrangą. Kita vertus, šios priemonės negali būti laikomos adekvačiomis bei užtikrinančiomis tinkamą ir visapusišką turto savininkės teisių įgyvendinimą, juo labiau kad gamybinė įranga nėra paprastai paimamas iš patalpų daiktas, jai išmontuoti būtina atlikti atitinkamus veiksmus, reikalingas laikas. Iš aptartų rašytinių įrodymų matyti, kad būtent apeliančių iniciatyva įėjimas į patalpas būdavo nuolatos užkalamas, samdoma apsauga, neleidžiama apžiūrėti įrangos, kuria faktiškai ir neatlygintinai buvo naudojamasi. Kaip nurodyta, svarbu ir tai, kad ieškovei priklausanti įrangą sudaro itin didelės masės tekinimo staklės, kurios nėra mobilios ir kurių per trumpą laiką, kurį ieškovei pavykdavo patekti į patalpas, ji negalėjo išgabenti ir tokiu būdu užtikrinti savo, kaip įrangos savininkės, tinkamą teisių įgyvendinimą.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

34. Nagrinėjamu atveju apeliantės savo argumentus, kad ieškovė gali tinkamai ir laisvai įgyvendinti savo, kaip įrangos savininkės, teises įrodinėja 2016-10-28 vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota ieškovės apsauga, kuri saugo patalpas ir į jas neįleidžia pašalinių asmenų, banko 2016-11-03 raštu, kuriame nurodyta, kad jis nuo 2016-09-29 faktiškai valdo patalpas. Viena vertus, iš paminėtų įrodymų iš tiesų matyti, kad ieškovei galiausiai fiziškai pateko į jai priklausančias patalpas, galėjo aprašyti jose buvusį turtą. Kita vertus, ieškovei tokią galimybę suteikė ne geranoriški apeliančių veiksmai, o būtent šioje byloje teismo 2016-09-21 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimas atsakovams naudotis ginčo įranga, kuri šia nutartimi buvo perduota saugoti ieškovei. Iki tokios teismo nutarties priėmimo ieškovė dėl aplinkybių, susijusių su apeliantėmis, ilgą laiką negalėjo nei patekti į patalpas, nei įgyvendinti jame esančio turto savininkų teisų (naudojimosi, valdymo, disponavimo).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, situacija, kuomet ieškovė gali disponuoti jai priklausančiu turtu tik esant byloje pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, negali būti prilyginama tinkamam savininkės teisių įgyvendinimui, visapusiškam jų užtikrinimui ir apgynimui. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad vindikacinis reikalavimas ir dėl to kilęs suinteresuotų asmenų ginčas yra išsprendžiamas baigiamuoju bylos procesiniu dokumentu – teismo sprendimu, o ne tarpiniu procesiniu veiksmu (teismo nutartimi dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo). Todėl tokie apeliančių argumentai, kad šiuo metu ieškovės, turto savininkės, teisės jau nėra varžomos teisiškai nereikšmingi ir nepatvirtina apeliaciniuose skunduose išdėstytų jų prašymų atmesti vindikacinį ieškinį pagrįstumo.

36. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o taip pat ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys (CPK 179 str. 3 d.), patvirtinantys, kad teismuose yra nagrinėjamas / išnagrinėtas ne vienas ginčas tarp bylos šalių dėl patalpų naudojimo, servitutų nustatymo, suponuoja labiau tikėtiną išvadą apie galimų naujų ginčų atsiradimą, neišsprendus ginčo įrangos naudojimo ir disponavimo ją klausimo būtent teismo sprendimu. Antai ieškovės su pradiniu ieškiniu pateiktuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuota, kad ir po priimtų teismų sprendimų ginčo turtu naudojosi BUAB ,,Technometalas“ darbuotojai. Teismo nustatytą aplinkybę dėl apeliančių įmonių sąsajumo, priešingai nei tvirtina savo skunduose apeliantės, patvirtina ne tik ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (išrašai iš Juridinių asmenų registrų), bet ir pats faktas, kad visos trys atsakovės bendrai naudojasi / naudojosi ginčo patalpomis 24G/1p, funkciniais ryšiais susijusiomis su jų naudojamomis skirtingais pagrindais (nuosavybės ir nuomos) patalpomis 8G/1p, 9G/1p, 13C/3b, o tai lemia ir kitą labiau tikėtiną, kad apeliantės naudojasi ir ginčo turtu (gamybine įranga).

37. Taip pat, priešingai nei nurodyta UAB ,,Ecornus“ apeliaciniame skunde, aplinkybė, kad antstolis V. Čeglikas, 2016-09-29 vykdydamas teismo nutartį dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, neaprašė (nerado) dalies įrangos – smėliasrovės, įrankių frezavimo ir tekinimo staklių, savaime nereiškia, kad apeliantės šiuo turtu nedisponavo ir nedisponuoja. Į bylą pateiktame antstolio S. Užkuraičio 2016-07-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad patalpose yra visa lizinguota įranga, t. y. 16 įrenginių. BAB ,,Vingriai“ bankroto administratoriaus 2016-08-01 rašte dėl bendrovės turto taip pat patvirtinamas faktas, kad bendrovė veikloje naudoja ginčo turtą gamybos procese, įskaitant ir minėtą įrangą. Apeliantės neteikė jokių duomenų ir neįrodinėjo, kad dalį ginčo objektu tapusios įrangos ieškovė jau buvo atsiėmusi anksčiau ar kad šia įranga disponuoja kiti asmenys. Taigi apeliantėms, nepagrįstai ribojusioms patalpų ir įrangos savininkės teises, tenka pareiga grąžinti visą buvusį ginčo patalpose turtą.

Dėl uždraudimo naudotis įranga

38. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). CK 6.255 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prevencinio ieškinio taikymo galimybė, kai eksploatuojant įmonę, įrenginį ar dėl kitokios ūkinės ar neūkinės veiklos jau padaryta žala ir yra realus pavojus, kad dėl toliau vykdomos veiklos ji vėl gali būti padaryta. Tokiu prevenciniu ieškiniu nėra reikalaujama atlyginti jau patirtą žalą ar nuostolius, bet siekiama užkirsti kelią, kad ateityje tokių padarinių neatsirastų. Pareiškus prevencinį ieškinį pagal CK 6.255 straipsnio 2 dalį, teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti žalą sukėlusią veiklą. Taigi, reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti dar nepadaryta arba jau padaryta, tačiau abiem atvejais turi būti reali jos atsiradimo grėsmė ateityje, o ieškovo siekis – pašalinti tokią grėsmę.

39. Viena prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ji suprantama kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant ir pan. Neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013; 2013-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr.. 3K-3-550/2013). Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą (CK 6.255 str. 2 d.), tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingas pasekmes vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenumatytos kaip realios grėsmės prezumpcija. Ši aplinkybė turi būti konkrečioje situacijoje įvertinta kaip vienas iš svarbių bylos aspektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).

40. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė ne tik išreikalauti iš apeliančių jai priklausančią įrangą, kurią šios neteisėtai buvo užvaldžiusios, bet ir prevenciniu tikslu prašė uždrausti visiems atsakovams, įskaitytinai ir apeliantėms, naudotis ginčo įranga, siekiant išvengti žalos, susijusios su jos nusidėvėjimu ir nuvertėjimu. Kaip buvo minėta, lizingo sutartys, kuriomis buvo lizinguotas ginčo turtas, nutrauktos dar 2009 m. Įranga, kaip yra užfiksuota antstolių dokumentuose, ir toliau be ieškovės žinios ir sutikimo buvo naudojamasi. Pirmiau jau pasisakyta, kad tik teismui šioje byloje 2016-09-21 pritaikius laikinąsias apsaugos priemones realiai buvo užtikrinta ieškovės (savininkės) teisė nepertraukiamai naudotis ir disponuoti ginčo turtu. Vadinasi, daugiau nei septynerius metus ieškovė ginčo turtu negalėjo nei laisvai naudotis, nei valdyti, nei disponuoti (realizuoti).

41. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2014 m. turto vertinimo ataskaita, įrangos perdavimo BAB ,,Vingriai“ vertės suvestinė, patvirtina, kad ginčo įranga kiekvienais metais vidutiniškai nuvertėja 125 562,12 Eur. Taip pat visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė, kad naudojimo gamybos procese metu bet koks daiktas ar įranga dėvisi ir dėl šios priežasties nuvertėja. Akivaizdu, kad ieškovė turėjo teisinį interesą pareikšti tokio pobūdžio ieškinio reikalavimą teisme, kad būtent teismo priimtu sprendimu toks jos teisės pažeidimas, kaip potencialiai galimi nuostoliai dėl naudojamos įrangos dėvėjimosi ar net galimo jos sugadinimo, būtų pašalintas. Pati savaime aplinkybė, kad faktinis naudojimasis įranga, taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą, buvo nutrauktas anksčiau, nei dėl šio reikalavimo buvo priimtas galutinis teismo sprendimas, neteikia prielaidų vertinimui, kad šis ieškinio reikalavimas buvo nepagrįstas ir todėl turėjo būti atmestas.

42. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas ginčą apeliančių skundžiamoje dalyje išsprendė teisingai ir pagrįstai patenkino ieškovės ieškinį.

43. Atmetus atsakovių UAB ,,Ecornus‘‘ ir BUAB ,,Technometalas“ apeliacinius skundus, jų patirtos išlaidos, ruošiant šiuos procesinius dokumentus, neatlygintinos. Ieškovė įrodymų, patvirtinančių jos apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.