Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovas AB ,,Vingriai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti tarp ieškovo RAB ,,Vingriai“ ir atsakovo AB SEB banko 2005 m. spalio 27 d., 2006 m. balandžio 11 d., 2006 m. gruodžio 1 d. sudarytų lizingo sutarčių Nr. 2005-100268-01, Nr. 2006-020379-01, Nr. 2006-110406-09 18.6.2 punktą negaliojančiu; priteisti ieškovui iš atsakovo AB SEB banko 636 459,31 Lt ieškovo sumokėtų lizingo dalyko išpirkimo įmokų (atlikęs turto vertinimą ieškovas reikalavimus sumažino iki 511 422,26 Lt sumos); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. spalio 27 d., 2006 m. balandžio 11 d., 2006 m. gruodžio 1 d. ieškovas ir atsakovas sudarė lizingo sutartis Nr. 2005-100268-01, Nr. 2006-020379-01, Nr. 2006-110406-09, pagal kurias atsakovas finansavo 14 metalo apdirbimo ir kitų gamybos įrengimų įsigijimą bei perdavė juos naudoti ieškovui lizingo sutartyse sulygtais terminais ir tvarka. Ieškovas ilgą laiką tinkamai vykdė lizingo sutartyse sulygtus įsipareigojimus, mokėjo turto dengimo įmokas bei palūkanas, tačiau, bendrovei susidūrus su finansiniais sunkumais, ji nebepajėgė tinkamai vykdyti prievolių atsakovui, todėl atsakovas 2009 m. rugpjūčio 24 d. vienašališkai nutraukė lizingo sutartis dėl esminio sutarties pažeidimo ir pareikalavo grąžinti lizingo dalyką. Tuo atveju, kai lizingo sutartyje nustatyta, jog lizingo gavėjui pereina lizingo dalyko nuosavybės teisė, tai dalį įmokų sudaro daikto vertei išpirkti skirti mokėjimai, kurie nėra lizingo davėjo nuostolių kompensacija ar pelnas. Tokiu atveju atsiranda lizingo gavėjo teisė reikalauti grąžinti šias įmokas pagal CK 6.222, 6.574 straipsnių nuostatas, tačiau ne daugiau nei tiek, kiek šios įmokos viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius. Lizingo sutarčių 18.6.2 punktas, numatantis, kad visi iki sutarties nutraukimo vykdant sutartį kliento lizingo bendrovei sumokėti mokėjimai klientui negrąžinami, nepagrįstai išplečia civilinės atsakomybės taikymą ieškovui tuo aspektu, kad atsakovui vienašališkai nutraukus lizingo sutartis, ieškovas yra įpareigojamas ne tik grąžinti visą lizingo dalyką atsakovui, tačiau atsakovas taip pat pasilieka ir lizingo sutartimis sulygtas palūkanas bei sumokėtas lizingo dalyko išpirkimo įmokas, kas viršija jo dėl lizingo sutarčių nutraukimo patirtus nuostolius ir suponuoja nepagrįstą atsakovo praturtėjimą ieškovo sąskaita. Taikant sutarčių 18.6.2 punktą, suteikiantį teisę atsakovui pasilikti visas ieškovo sumokėtas lizingo dalyko įmokas, atsakovas gauna daugiau nei atsakovas galėjo apskritai tikėtis gauti pagal lizingo sutartis, jei jos būtų tinkamai įvykdytos. Lizingo sutarčių 18.6.2 punktas, akivaizdžiai pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, nepagrįstai išplėsdamas ieškovo civilinės atsakomybės ribas, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, lizingo santykius reglamentuojančioms imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.574 str.), taip pat CK 6.222 straipsnio 1 dalies nuostatoms bei formuojamai teismų praktikai. Kadangi atsakovui sugrąžinto pagal lizingo sutartis turto vertė, remiantis UAB ,,Auditas ir konsultacijos“ specialistės A. K. atliktu vertinimu, sudaro 3 116 500 Lt plius PVM, iš viso – 3 770 965 Lt, o ieškovas pagal visas lizingo sutartis sumokėjo 2 233 794,26 Lt turto išpirkimo įmokų, tuo tarpu, ieškovui tinkamai įvykdžius lizingo sutartis ir jų nenutraukus, atsakovas galėjo gauti 5 493 337 Lt turto išpirkimo įmokų, ieškovui turėtų būti grąžinama 511 422,26 Lt suma. Ieškovas nesutiko su atsakovo pozicija, jog šiam turtas nėra grąžintas, nes turtas, kuris šiuo metu nenaudojamas, stovi atsakovui nuosavybės teise registruotose patalpose, ir tik nuo paties atsakovo valios ir veiksmų priklauso, ar jis sau nuosavybės teise priklausantį turtą iš savo patalpų perkels kažkur kitur, ar ne, o ieškovas neturi atlikti jokių papildomų veiksmų, kad teismo sprendimas dėl įregimų išreikalavimo būtų įvykdytas. Ieškovas negali kontroliuoti ar kaip nors įtakoti turto pardavimo kainos, todėl atsakovo nuostolis turi būti apskaičiuojamas ne pagal turto realizavimo kainą, o pagal turto rinkos kainą, kurią nustatė specialistas.