- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- eAS-181-520/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00135-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- J. S., UAB „Turtasta“
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Turtasta“ ir J. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Turtasta“ ir J. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Turtasta“ ir J. S. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2023 m. sausio 17 d. raštą Nr. 2D-951 ir 2023 m. sausio 20 d. raštą Nr. 2D-1133 bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 18 d. ir 2023 m. sausio 4 d. prašymus. Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti privalomųjų nurodymų Nr. PNSSP-30-210318-00033 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. 1) ir Nr. PNSSP-30-210621-00060 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. 2) galiojimą ir priverstinį vykdymą.
Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjas UAB „Turtasta“ gavo atsakovo pranešimą, kad surašytas 2021 m. kovo 15 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-210315-00036 bei privalomasis nurodymas Nr. PNSD-30-210317-00033 ir Privalomasis nurodymas Nr. 1 nugriauti tvorą iki 2021 m. rugsėjo 17 d.; pareiškėja J. S. gavo 2021 m. birželio 14 d. surašytą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-210614-00061, 2021 m. birželio 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-30-210615-00062 nevykdyti jokių statybos darbų ir Privalomąjį nurodymą Nr. 2 nugriauti tvorą iki 2021 m. gruodžio 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Privalomieji nurodymai buvo apskųsti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams, kurie 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi iki 2021 m. liepos 8 d. sustabdė šių privalomųjų nurodymų galiojimą ir vykdymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė (civilinė byla Nr. e2-220-1032/2022), pareiškėjams padavus dėl teismo sprendimo apeliacinį skundą, Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-650-777/2022). Iki byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka 2022 m. rugsėjo 22 d., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, jog kol teismas nepriima sprendimo dėl apskųsto privalomojo nurodymo teisėtumo, nėra žinoma, ar privalomasis nurodymas, dėl kurio vyksta ginčas, yra teisėtas, todėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio numatytas 6 mėnesių terminas prasideda, kai teismas baigia nagrinėti bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Dėl to pareiškėjai įgijo teisėtą lūkestį, kad 6 mėnesių terminas prasidės tik tada, kai įsiteisės pirmosios instancijos teismo sprendimas, ir laukė apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo, įsitikinę, kad nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2023 m. balandžio 14 d. turi 6 mėnesius privalomųjų nurodymų savanoriškam įvykdymui, kurio metu galimas ir tvoros įteisinimas.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjai 2022 m. lapkričio 17 d. gavo iš atsakovo 2022 m. lapkričio 11 d. raštą, kad pareiškėjai neįvykdė privalomųjų nurodymų ir nesikreipė dėl termino privalomųjų nurodymų įvykdymui pratęsimo. Pareiškėjai 2022 m. lapkričio 18 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydami nustatyti privalomųjų nurodymų įvykdymo 6 mėnesių terminą nuo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties priėmimo dienos ir terminą pratęsti teisės aktų leistinu terminu, be to, Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi konstatavo, kad padėtis yra užtikrinta privalomųjų nurodymų apskundimu teismui ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra perteklinis. Pareiškėjai atsakymo į prašymą nesulaukė ir pakartotinai 2023 m. sausio 4 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą, reikalaudami nutraukti bet kokius priverstinio privalomųjų nurodymų vykdymo veiksmus ir ieškoti kompromiso susidariusioje situacijoje ir pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą.
4. Pareiškėjai gavo skundžiamą atsakovo 2023 m. sausio 17 d. raštą Nr. 2D-951, kuriame nurodoma, kad atsakovas netenkina pareiškėjo 2022 m. lapkričio 18 d. prašymo, nes privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2022 m. rugsėjo 17 d. Atsakovas nurodė, kad 2022 m. lapkričio 11 d. informavo pareiškėjus, kad privalomieji nurodymai yra neįvykdyti ir bus pradėtas priverstinis jų vykdymas, o privalomųjų nurodymų apskundimas nestabdo jų vykdymo termino, todėl jų įvykdymo terminas pasibaigė. Iš šio rašto pareiškėjai sužinojo, kad jau po civilinės bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, laukiant teismo galutinio sprendimo paskelbimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktiką pakeitė ir išaiškino, kad privalomųjų nurodymų apskundimo teismui atveju Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio numatytas 6 mėnesių terminas baigiasi įsiteisėjus byloje sprendimui (žr. 2022 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022).
5. Pareiškėjai iš atsakovo taip pat gavo skundžiamą 2023 m. sausio 20 d. raštą Nr. 2D-1133, kuriame analogiškais motyvais kaip ir 2022 m. sausio 17 d. rašte Nr. 2D-951 nurodoma, jog nėra pagrindo stabdyti priverstinį privalomųjų nurodymų vykdymą. Pareiškėjai 2022 m. lapkričio 18 d. prašymu atsakovo prašė nustatyti privalomųjų nurodymų įvykdymo 6 mėnesių terminą nuo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties priėmimo dienos ir nustatytą terminą pratęsti teisės aktų leistinu terminu. Pareiškėjų prašymas buvo suformuluotas iš esmės dėl naujo termino nustatymo atsižvelgiant į bylinėjimosi bendrosios kompetencijos teisme ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kitimo aplinkybes, prašyta spręsti naujai nustatyto termino vėlesnio pratęsimo klausimą. Tokį prašymą pareiškėjai teikė su tikslu įteisinti savo daugiabučio namo kiemo tvorą. Atsakovas klausimo iš esmės nesprendė ir nepasisakė dėl galimybės nagrinėjamo ginčo atveju nustatyti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą iš naujo nuo to momento, kai teismine tvarka buvo patikrintas pareiškėjams surašytų privalomųjų nurodymų teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-685-265/2021 konstatavo, kad esama padėtis yra užtikrinta privalomųjų nurodymų apskundimu teismui ir kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra perteklinis, t. y. netikslingas. Toks Klaipėdos apygardos teismo aiškinimas atitiko tuo metu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl pareiškėjams buvo sukurti teisėti lūkesčiai, kad pasibaigus privalomųjų nurodymų teisėtumo teisminei patikrai ir nebelikus ginčo, jiems bus suteikta galimybė per 6 mėnesius savanoriškai įvykdyti privalomuosius nurodymus, t. y. tvorą įteisinti arba nugriauti be priverstinio privalomųjų nurodymų vykdymo. Dėl to kol neišnagrinėti materialiosios teisės reikalavimai dėl civilinės teisės, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio numatytas 6 mėnesių terminas negali prasidėti, t. y. civilinės teisės įgyvendinimas teismine tvarka turėtų būti pripažįstamas aplinkybe, stabdančia šį terminą.
7. Priverstinį privalomųjų nurodymų vykdymą reglamentuoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V- 175 patvirtinto Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 17.1 punkte nustatyta, kad atsakovo teisininkas vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarka, vykdomąjį dokumentą su prašymu priimti jį vykdyti, Aktu ir, jei reikia, kitais dokumentais ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo užduoties DVIS sukūrimo dienos pateikia pasirinktam antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra statyba, išskyrus atvejus, kai nesuėjęs kasacijos terminas dėl teismo sprendimo apskundimo, teisme priimtas nagrinėti kasacinis skundas, skolininko prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo arba yra kitų teisinių kliūčių (pvz., pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo, teisme priimtas prašymas dėl proceso atnaujinimo). Tokiais atvejais vykdomasis dokumentas pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo aplinkybių, kurios trukdė pradėti priverstinį vykdymą, išnykimo (jei reikia, teismo sprendimo įvykdymo patikrinimas atliekamas iš naujo).
8. Atsižvelgus į Aprašo 17.1 punktą, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties apskundimo kasacine tvarka terminas baigėsi 2023 m. sausio 14 d., o atsakovas privalomuosius nurodymus priverstiniam vykdymui pateikė, kai dar nebuvo suėjęs kasacijos terminas ir nebuvo išspręsti pareiškėjų prašymai dėl savanoriško privalomųjų nurodymų įvykdymo termino nustatymo ir pratęsimo. Atsakovas jau 2022 m. lapkričio 18 d. gavęs pareiškėjų prašymą turėjo pagrindą stabdyti priverstinio privalomųjų nurodymų vykdymo veiksmus, tačiau to nepagrįstai nedarė.
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad atsakovas atlieka priverstinį Privalomojo nurodymo Nr. 1 ir Privalomojo nurodymo Nr. 2, kuriais nurodyta nugriauti daugiabučio gyvenamojo namo kiemo tvorą, vykdymą, pareiškėjų teisės yra pažeistos, nes pasibaigus civiliniam ginčui dėl nuosavybės buvo pažeista jų teisė dėl savanoriško privalomųjų nurodymų vykdymo, siekiant daugiabučio namo bendraturčiams įteisinti kiemo statinį; nesulaukęs kasacijos termino civilinėje byloje pabaigos, atsakovas perdavė privalomuosius nurodymus priverstinai vykdyti, tinkamai neišspręsdamas pareiškėjų prašymų, susijusių su savanorišku privalomųjų nurodymų vykdymu. Pareiškėjų teigimu, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, kiemo tvora gali būti priverstinai nugriauta, taip užkertant daugiabučio namo savininkams galimybę įteisinti kiemo tvorą, nuo seno tarnaujančią gyventojų ir jų turto saugumui, todėl gali būti padaryta didelė žala daugiabučio namo savininkų teisėms ir teisėtiems interesams, todėl kol nebus išnagrinėta administracinė byla, Privalomojo nurodymo Nr. 1 ir Privalomojo nurodymo Nr. 2 galiojimas ir priverstinis vykdymas sustabdytini.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. vasario 1 d. nutartimi priėmė pareiškėjų UAB „Turtasta“ ir J. S. skundą, netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas konstatavo, jog pareiškėjų skundas atitinka esminius reikalavimus, numatytus skundo formai ir turiniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsnius, todėl yra priimtinas.
Teismas netenkino prašymo sustabdyti Privalomojo nurodymo Nr. 1 ir Privalomojo nurodymo Nr. 2 galiojimą ir vykdymą, pažymėdamas, jog šiuo atveju atsakovas vykdo priverstinį privalomųjų nurodymų vykdymą, vadovaudamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo stabdyti priverstinį privalomųjų nurodymų vykdymą. Pareiškėjai dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus, kurie 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu jų ieškinį atmetė, o Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, privalomieji nurodymai 2022 m. lapkričio 16 d. pateikti priverstiniam vykdymui antstoliui. Teismas taip pat pažymėjo, jog ABTĮ nenumato, kad administracinis teismas galėtų daryti veiksmus kito teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje ir sustabdyti privalomųjų nurodymų priverstinį vykdymą.
III.
Pareiškėjai UAB „Turtasta“ ir J. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir sustabdyti Privalomojo nurodymo Nr. 1 ir Privalomojo nurodymo Nr. 2 galiojimą ir priverstinį vykdymą.
Pareiškėjai nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog jie skundžia atsakovo, o ne antstolio veiksmus. Atsakovo veiksmai neatitinka Aprašo 17.1 punkto nuostatų, nes teismo nutartyje nurodytoje civilinėje byloje teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. spalio 14 d., o kasacijos terminas baigėsi tik 2023 m. sausio 14 d. Esant šioms aplinkybėms, atsakovas negalėjo pateikti privalomųjų nurodymų priverstiniam vykdymui iki nesibaigė kasacijos terminas ir negalėjo atlikti kitų su priverstiniu privalomųjų nurodymų vykdymu susijusių veiksmų. Šiuo atveju atsakovas nevertino pareiškėjų prašymuose išdėstytų aplinkybių, o teismas netinkamai vertino aplinkybių visumą ir nusprendė netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – Privalomojo nurodymo Nr. 1 ir Privalomojo nurodymo Nr. 2 galiojimo ir vykdymo sustabdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, jog jis atliko privalomųjų nurodymų įvykdymo patikrinimą ir surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos įvykdymo patikrinimo aktus, kuriais konstatuota, kad Privalomasis nurodymas Nr. 1 ir Privalomasis nurodymas Nr. 2 yra neįvykdyti. Atsakovas 2022 m. lapkričio 16 d. pateikė antstolei privalomuosius nurodymus priverstinai vykdyti, antstolė užvedė vykdomąsias bylas ir surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus, kuriuos kartu su pareiškimu perdavė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams spręsti klausimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo už privalomųjų nurodymų nevykdymą (civilinė byla Nr. 2VP-1308-639/2023).
Atsakovas paaiškina, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje ir privalomuosiuose nurodymuose nurodyta, kad atsakovas turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo, tačiau vien tai, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas per jame nustatytą terminą, nereiškia, kad atsakovas pasinaudos šia įstatyme nustatyta teise. Be to, dėl leidimo taikyti privalomajame nurodyme numatytas pasekmes, t. y. leisti atsakovui įvykdyti privalomajame nurodyme numatytą įpareigojimą, sprendžia teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 (toliau – ir CPK) straipsnyje nustatyta tvarka. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-1308-639/2023, kurioje ir bus sprendžiamas klausimas dėl leidimo atsakovui taikyti privalomuosiuose nurodymuose nustatytas pasekmes, tačiau kol kas ši byla nėra išnagrinėta. Atsakovas nėra gavęs teismo leidimo taikyti privalomuosiuose nurodymuose nustatytų pasekmių, t. y. nėra teisinio pagrindo Inspekcijai griauti savavališkai pastatytos tvoros.
Atsakovo vertinimu, nagrinėjamos bylos dalykas yra atsakovo raštų teisėtumo kontrolė, tačiau pareiškėjai reikalavimo užtikrinimo priemone siekia apriboti nagrinėjamoje byloje neginčijamų individualių administracinių sprendimų galiojimą, atsakovui ir antstolei teisės aktais pavestą kompetenciją, susijusią su privalomųjų nurodymų priverstiniu vykdymu, dėl to prašomos pritaikyti reikalavimų užtikrinimo priemonės išeina už šios bylos nagrinėjimo dalyko. Atsižvelgus į tai, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjai siekia ne užtikrinti savo skundo reikalavimų įgyvendinimo, o išspręsti nepalankius vykdymo proceso klausimus netinkamomis priemonėmis, peržengiančiomis kilusio administracinio ginčo ribas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų UAB „Turtasta“ ir J. S. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų skundo reikalavimų pobūdį ir išnagrinėjęs pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentus, padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjų nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes atsakovas vykdo priverstinį privalomųjų nurodymų vykdymą, vadovaudamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies nuostatomis, pareiškėjai dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus, kurie 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu jų ieškinį atmetė, o Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, įsiteisėjus teismo sprendimui, privalomieji nurodymai 2022 m. lapkričio 16 d. pateikti priverstiniam vykdymui antstoliui.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).
Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).
Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų pirmosios instancijos teismui teiktame procesiniame dokumente, atskirajame skunde ir atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog dėl pareiškėjų nurodytų argumentų šioje byloje turėtų būti taikoma jų nurodyta reikalavimo užtikrinimo priemonė.
Pareiškėjai skunde suformulavo reikalavimus dėl atsakovo Inspekcijos 2023 m. sausio 17 d. rašto Nr. 2D-951 ir 2023 m. sausio 20 d. rašto Nr. 2D-1133, kuriais atsakovas atsakė į pareiškėjų 2022 m. lapkričio 18 d. ir 2023 m. sausio 4 d. prašymus, panaikinimo. Šiuose prašymuose pareiškėjai dėstė argumentus, susijusius su Privalomojo nurodymo Nr. 1 ir Privalomojo nurodymo Nr. 2, kurių galiojimo ir priverstinio vykdymo sustabdymo pareiškėjai prašo taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę šioje administracinėje byloje, priverstinio vykdymo terminu ir jo skaičiavimo pradžia.
Byloje nustatyta, jog Privalomojo nurodymo Nr. 1 ir Privalomojo nurodymo Nr. 2 pagrįstumas ir teisėtumas buvo tikrinamas bendrosios kompetencijos teisme ir šiuo metu yra įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartis, kuria atmestas apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjų ir kitų asmenų ieškinys dėl Privalomojo nurodymo Nr. 1 ir Privalomojo nurodymo Nr. 2 panaikinimo (civilinė byla Nr. e2A-650-777/2022).
Įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarčiai, atsakovas atliko privalomųjų nurodymų įvykdymo patikrinimą ir, nustatęs, kad privalomieji nurodymai neįvykdyti, kreipėsi į antstolę Astą Rimaitę Žičkuvienę dėl privalomųjų nurodymų priverstinio vykdymo, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl baudų už privalomųjų nurodymų reikalavimų nevykdymą skyrimo ir nevykdymo pasekmių (leidimo nugriauti statinį) taikymo į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus, kuriuose buvo iškelta civilinė byla Nr. 2VP-1462-637/2023, kuri Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 8 d. nutartimi sujungta su civiline byla Nr. 2VP-1308-639/2023 ir šiuo metu yra nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose (civilinė byla Nr. 2VP-1308-639/2023). Pažymėtina, kad UAB „Turtasta“ ir J. S. 2023 m. sausio 4 d. antstolei buvo pateikę prašymą nutraukti privalomųjų nurodymų priverstinio vykdymo veiksmus, kuriame nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodo ir šioje administracinėje byloje, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 str. 10 d., 13 str. 6 d., 14 str. 8 d.).
Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 str. 4 d.), o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka – privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkui teismo nutartimi gali būti skiriama bauda. Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis. Sprendžiant klausimą dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų padarinių taikymo visų pirma turi būti konstatuotas pats privalomojo nurodymo neįvykdymo faktas. Šis faktas visų pirma yra įrodinėjamas Sprendimų instrukcijoje nustatytos formos aktu, kurį surašo antstolis. Tačiau kilus ginčui dėl privalomojo nurodymo įvykdymo (neįvykdymo) fakto teismo išvados turi būti grindžiamos vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).
Remiantis kasacinio teismo praktika, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).
Taigi, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai, nagrinėdami antstolės pareiškimo pagrįstumą, įvertins aplinkybes dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo fakto ir dėl to priims atitinkamą sprendimą, t. y. klausimas dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo / neįvykdymo sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.
Šioje administracinėje byloje pareiškėjai skundžia atsakovo Inspekcijos 2023 m. sausio 17 d. raštą Nr. 2D-951 ir 2023 m. sausio 20 d. raštą Nr. 2D-1133, tačiau prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra susijusi su šioje byloje pareikštais reikalavimais, o, kaip jau minėta, administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai. Šiuo atveju pareiškėjai, reikšdami prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, būtent siekia užtikrinti kitus tarp proceso šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kurie nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose).
Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, pareiškėjų prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjų teigimu, turi būti taikoma jų prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjų nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę dėl šioje byloje pareikštų skundo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Turtasta“ ir J. S. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.