Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1840-221/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-19
Bylos Nr.: e2A-1840-221/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-21296-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
Ieškovas: R. R.
Atsakovas: D. R.
Trečiasis asmuo: „Swedbank“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1840-221/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21296-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui D. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys: „Swedbank“, akcinė bendrovė, I. P., R. P., R. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis G. S., antstolis S. V., antstolė A. A., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. R. (toliau – ieškovė) prašė teismo nutraukti ieškovės ir atsakovo D. R. (toliau – atsakovas) (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę; nustatyti šalių nepilnamečių vaikų R. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti, kad atsakovui galima lankyti vaikus tik iš anksto susitarus ir perspėjus ieškovę; priteisti iš atsakovo 200 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą; priteisti iš atsakovo 6 000 neturtinei žalai dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės atlyginti; pripažinti automobilį „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe, automobilį „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine nuosavybe; prievolę kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal 2014 m. balandžio 8 d. kredito sutartį Nr. 14-026449-CL pripažinti asmenine ieškovės prievole; atsakovo turimas prievoles, kurių išieškojimas vykdomas vykdomosiose bylose Nr. 0036/16/01951, 0182/18/00745/D(Ž), 01852/18/00744/D(Ž), 0182/18/00743/D(Ž), 127/16/00646, 0127/16/00666, pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis smurtavo prieš ieškovę, jai grasino, neišlaikė vaikų, pralošdavo turimus pinigus, nevykdė finansinių įsipareigojimų, pritrūkęs pinigų, be ieškovės žinios įkeisdavo jos papuošalus. Šalys gyvena atskirai nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Ieškovė patyrė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą dėl įvairių viešų grasinimų, todėl prašė priteisti 6 000 Eur neturtinę žalą. Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, ji rūpinasi vaikų kasdieniais poreikiais, todėl jų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Atsakovas gali atvažiuoti aplankyti vaikų tik iš anksto pranešęs ieškovei, nes atsakovas atvažiuoja aplankyti vaikų nepranešęs ieškovei, atvažiavęs padeda užgaulioti ieškovę, jai grasinti. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo periodinį išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, kadangi tokios sumos pakaktų vaikų poreikiams patenkinti. Atsakovas nustojo teikti išlaikymą vaikams nuo 2017 m. gegužės 1 d., todėl iki bylos iškėlimo teisme dienos yra susidaręs 7 200 Eur (18 mėn. x 200 Eur x 2) išlaikymo įsiskolinimas. Šalys santuokoje yra įgijusios transporto priemonę „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė iš asmeninių lėšų prižiūrėjo transporto priemonę, mokėjo kreditą bankui, transporto priemonė reikalinga vaikų poreikiams tenkinti, todėl transporto priemonė „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktina asmenine ieškovės nuosavybe. Šalims jau negyvenant santuokoje atsakovo įgyta transporto priemonė „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktina asmenine atsakovo nuosavybe. Ieškovės turima prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal 2014 m. balandžio 8 d. kredito sutartį Nr. 14-026449-CL pripažintina asmenine ieškovės prievole, atsakovo turimos prievolės, kurių išieškojimas vykdomas vykdomosiose bylose Nr. 0036/16/01951, 0182/18/00745/D(Ž), 01852/18/00744/D(Ž), 0182/18/00743/D(Ž), 0127/16/00646, 0127/16/00666, pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu sutinkantis iš dalies. Atsakovas teigė buvęs ieškovės apšmeižtas, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas ieškovės sveikatos sutrikdymas. Ieškovė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi planuodama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir ketindama ikiteisminio tyrimo medžiagą panaudoti kaip atsakovo kaltės įrodymą. Šalių santuoka iširo dėl santuokos metu patirtų nuoskaudų, ieškovės aikštingo charakterio, vartotojiško gyvenimo būdo, nesugebėjimo taikiai spręsti konfliktus šeimoje. Atsakovas sutiko, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, patvirtinta jos nurodyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Atsakovas neturi nuolatinio darbo, yra registruotas darbo biržoje, turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams, ieškovė nepagrindė nurodyto dydžio vaikų poreikių, todėl atsakovas prašė mažinti vaikams priteistino išlaikymo sumą. Atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes, šalims jau negyvenant kartu, atsakovas teikė šeimai materialinę paramą grynaisiais pinigais, iš dalies mokėjo ieškovės turimą kreditą, prižiūrėjo vaikus ieškovei būnant darbe, kartu atostogavo vasarą. Atsakovas sutiko, kad transporto priemonė būtų palikta tam sutuoktiniui, kurio vardu ji registruota. Taip pat atsakovas sutiko su ieškovės nurodytu prievolių padalijimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką, sudarytą Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – R., atsakovui paliko prigimtinę pavardę – R.; nustatė nepilnamečių vaikų R. R. ir J. R. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatė, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais be apribojimų, nenustatant detalios bendravimo tvarkos, atsakovas kiekvieno susitikimo laiką iš anksto turi suderinti su ieškove, įspėdamas ją ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute ir kt.) ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki planuojamo susitikimo; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. gruodžio 6 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; nustatė, kad po šalių santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka transporto priemonė „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); nustatė, kad po šalių santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka transporto priemonė „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); nustatė, kad po šalių santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal 2014 m. balandžio 8 d. sutartį Nr. 14-026449-CL lieka asmenine ieškovės prievole; nustatė, kad po šalių santuokos nutraukimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis lieka prievolė pagal teismo vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1645-917/2016 dėl žalos išieškojimo, vykdoma antstolio G. S. vykdomojoje byloje Nr. 0182/18/00745 išieškotojos I. P. naudai, vykdomojoje byloje Nr. 0182/18/00743 išieškotojo R. B. naudai, vykdomojoje byloje Nr. 0182/18/000745 išieškotojo R. P. naudai, prievolė antstolės S. V. vykdomosiose bylose Nr. 0114/16/00824 ir Nr. 0114/16/00706 dėl baudų išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; atmetė kitą ieškinio dalį; priteisė ieškovei iš atsakovo 299,2 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo 147 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 4 d. papildomu sprendimu ieškovei iš atsakovo priteisė 187,72 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

5. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog šalys gyvena atskirai nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1101-725/2018 nurodyta, kad šalių konfliktas, kurio metu atsakovas pavartojo fizinį smurtą prieš ieškovę, įvyko 2017 m. lapkričio 30 d., t. y. jau po to, kai šalys pradėjo gyventi atskirai ir jų santuoka faktiškai jau buvo iširusi. Teismas konstatavo, kad teismo nuosprendis patvirtina atsakovo vartotą fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, tačiau neįrodo vieno atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, nes šalių santuoka faktiškai jau buvo iširusi iki aptariamo konflikto. Teismas pažymėjo, kad be minėto teismo nuosprendžio byloje nėra objektyvių įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalį. Teismas sprendė, kad pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis yra skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai, skirtingas supratimas apie sutuoktinių pareigas šeimoje, negalėjimas ir nenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, nepakankamas dėmesingumas kito sutuoktinio poreikiams, nepasitikėjimas vienas kitu, dėl ko šeimoje jau ilgą laiką tęsėsi nesutarimai ir konfliktai. Nustatytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, jog abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, santuokoje nepateisino vienas kito lūkesčių, nesiekė išsaugoti šeimos, nedėjo tam maksimalių pastangų ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau, kadangi lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui. Dėl nurodytų priežasčių teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Konstatavęs abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo.

Žemesnės instancijos teismas

6. Tarp šalių nesant ginčo, teismas šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, taip pat nustatė, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais be apribojimų, nenustatant detalios bendravimo tvarkos, tačiau nustatant, kad atsakovas kiekvieno susitikimo laiką iš anksto turi suderinti su ieškove, įspėdamas ją ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute ir kt.) ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki planuojamo susitikimo.

7. Atsižvelgęs į tai, kad sprendimo priėmimo metu R. R. yra (duomenys neskelbtini) metų, J. R. yra (duomenys neskelbtini) metai, vaikai lanko ugdymo įstaigas, reikalingos lėšos ugdymo priemonėms, popamokinei veiklai, socialiniam bendravimui su bendraamžiais, pilnaverčiam maistui, vitaminams, drabužiams, batams, teismas laikė, kad 200 Eur suma vaikų išlaikymui yra protinga ir atitinka teismų praktikoje nustatytą orientacinį vieno mėnesio išlaikymo dydį. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, nustatė, kad ji yra panaši: ieškovė dirba, gauna pastovias pajamas, bet neturi nekilnojamojo turto, nuomojasi būstą, o atsakovas yra bedarbis, tačiau turi nekilnojamojo turto, byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, ribojančią jo darbingumą. Teismas laikė, kad atsakovo materialinė padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, todėl tenkino ieškinio reikalavimą dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

8. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai: atsakovo nuotrauka prie žaidimų automato, lombardo kvitai, šalių tarpusavio susirašinėjimo žinutės, ieškovės sąskaitos išrašas negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškinio argumentų, jog atsakovas neskyrė vaikams išlaikymo. Teismo vertinimu, susirašinėjimas patvirtina šalių konfliktiškus santykius, atsakovo nuotrauka prie žaidimų automato daryta neaišku kada, kieno ir kokiomis aplinkybėmis, be to, atsakovo buvimas prie žaidimų automato pats savaime nepatvirtina vaikų neišlaikymo fakto, lombardo kvitai įrodo papuošalų įkeitimo faktą, bet ne vaikų neišlaikymo faktą. Teismas kritiškai vertino ieškovės sąskaitos išrašą, nes atsakovas pinigus vaikų poreikiams galėjo duoti grynais pinigais ar pats nupirkti vaikams reikalingus dalykus. Teismas iš šalių paaiškinimų nustatė, kad, šalims negyvenant kartu, atsakovas su vaikais bendravo ir paiimdavo juos pas save, ieškovė pripažįsta, kad kai vaikai būdavo pas atsakovą kaime, jis pasirūpindavo vaikų maistu. Teismas vertino, kad byloje nėra galimybės nustatyti, kokia konkrečia pinigų suma už praeitą laikotarpį atsakovas prisidėjo prie vaikų išlaikymo, nes šeimoje sudėtinga atskirai apskaičiuoti kiekvieno iš tėvų vaikams skiriamą pinigų dalį. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė teigia, jog atsakovas vaikams išlaikymo visiškai neteikia nuo 2017 m. gegužės 1 d., tačiau ieškinys dėl išlaikymo priteisimo (ir santuokos nutraukimo) pareikštas 2018 m. gruodžio 6 d. Teismas sprendė, kad mažai tikėtina, jog ieškovę galėjo tenkinti situacija, kad atsakovas prie dviejų vaikų išlaikymo visiškai neprisidėjo pusantrų metų ir tiek laiko ieškovė vaikus išlaikė viena. Teismo vertinimu, šiuo atveju labiau tikėtina, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidėjo pagal savo išgales, todėl nėra pagrindo laikyti, jog yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

9. Tarp šalių nesant ginčo dėl registruotino kilnojamojo turto padalijimo, teismas jas padalijo pagal šalių prašymą. Ieškovei kreditą, gautą iš „Swedbank“, AB, panaudojus asmeninėms reikmėms, teismas nustatė, kad po šalių santuokos nutraukimo prievolė šiam kreditoriui pagal 2014 m. balandžio 8 d. sutartį Nr. 14-026449-CL lieka asmenine ieškovės prievole. Įvertinęs, kad baudos ir atsakovo padaryta žala nukentėjusiems asmenims išieškoma iš asmeninio asmens turto, o ne iš bendrosios jungtinės nuosavybės, teismas nustatė, kad po šalių santuokos nutraukimo šios prievolės lieka asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Teismas, pažymėjęs, kad ieškovės nurodytos prievolės vykdomosiose bylose Nr. 0036/16/01951, Nr. 0127/16/00666, Nr. 0127/16/00646 yra įvykdytos, nesprendė dėl jų vykdymo po šalių santuokos nutraukimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti ginčijamas Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimo dalis, patenkinti ieškinio reikalavimus ir nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai konstatavo santuokos iširimo faktą, nevertino situacijos visumos ir subjektyvių aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą dėl atsakovo kaltės. Teismas vadovavosi vien tik objektyviu įrodymu – ieškovės pateiktu Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1101-725/2018 ir klaidingai jį vertino. Šalių santykių pablogėjimas nuo 2017 m. gegužės 1 d., kuomet atsakovas pradėjo vengti leisti laiką su šeima ir nustojo prisidėti prie vaikų išlaikymo, paskatino ieškovę su atsakovu pradėti gyventi atskirai, tačiau ieškovė dėl vaikų stengėsi išsaugoti šeimą. Šalims pradėjus gyventi atskirai, nebuvo galvojama apie oficialų santuokos nutraukimą. Teismas neatsižvelgė į atsakovo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose atsakovas teigia, jog buvo sulaikytas jo paties namuose, kas nurodo, jog atsakovas jų su ieškove nuomojamą butą vis dar laikė namais, nors ten faktiškai jau nebegyveno. Taip pat teismas neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime pateiktą informaciją, jog būtent ieškovės veiksmai, jai kreipusis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo atžvilgiu, galutinai pamynė atsakovo pasitikėjimą ieškove kaip sutuoktine, kas rodo, jog ir atsakovui gyvenimas atskirai nereiškė, jog santuoka iširusi, atsakovo smurtavimas ir lėmė santuokos iširimą. Taip pat neatsižvelgta, jog ieškovė, duodama parodymus, vadino atsakovą savo sutuoktiniu, minimas incidentas įvyko jų abiejų namuose. Ieškovė nesutinka, jog trumpas laikas gyvenant skyrium yra pagrindas teismui vertinti, jog santuoka jau buvo faktiškai iširusi prieš įvykstant smurtavimui. Nepaisant pablogėjusių šalių santykių, ieškovė nemąstė apie oficialias skyrybas, iki kol atsakovas nepakėlė prieš ją rankos.

Atsiliepimas

1.2. Atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, teismas rėmėsi tik atsakovo nepagrįstais teiginiais atsiliepime ir žodiniais pasisakymais teismo posėdžio metu, nepateikiant konkrečių įrodymų, neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovas vengė pareigos išlaikyti vaikus ir savo pajamas naudojo išimtinai savo asmeniniams poreikiams. Teismas nevertino aplinkybės, jog teismo posėdžio metu atsakovas neneigė apsilankantis lošimo įstaigose, prisipažino išnešęs ieškovės papuošalus įkeisti į lombardą, patvirtino, jog šiuo metu prasiskolinęs 21 000 Eur. Šie įrodymai patvirtina neatsakingą atsakovo elgesį įsipareigojimų atžvilgiu. Teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų: banko išrašo, pažymos apie suteiktą kreditą, užklasinės veiklos pažymos, susirašinėjimų su atsakovu, kuriuose atsakovas atsisako prisidėti prie išlaidų vaikų išlaikymui. Teismas nedetalizavo ieškovės pateiktos pažymos apie jai suteiktą kreditą, kuriame matosi, jog pirminis kredito panaudojimo tikslas buvo išsimokėti už automobilį „Volvo XC90“, kuris buvo beveik įvykdytas 2016 m. gruodžio 31 d., kol šalys buvo kartu ir atsakovas prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Kreditas pradėjo didėti, nes ieškovė turėjo viena išlaikyti nepilnamečius vaikus nuo 2017 m. gegužės 1 d. ir jai nepakako gaunamo darbo užmokesčio ir turimų santaupų. Teismas taip pat neįvertino, jog ieškoves materialinė padėtis pagerėjo nuo 2018 metų, kadangi ji pradėjo gauti didesnį darbo užmokestį. Ieškovė pripažino, jog atsakovas prisidėdavo prie vaikų maitinimo, epizodiškai juos pasiimdamas į kaimą vasaros metu, tačiau vien maisto vaikams neužtenka, atsakovas nepasiimdavo vaikų kiekvieną mėnesį ir neprisidėdavo prie kitų būtinų išlaidų. Dėl to ieškovė prašo priteisti 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo, iš dalies tenkinant šį ieškinio reikalavimą.

11. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atmestas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečių vaikų išlaikymui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

14. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos pagal ieškovės siūlomą grafiką nustatymo, iš atsakovo priteisimo vaikams periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo bei neturtinės žalos ieškovei dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo.

15. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmetė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Būtent šias sprendimo dalis skundžia ieškovė, prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodama tuo, kad būtų tinkamai išnagrinėtos ieškinyje numatytos faktinės aplinkybės ir išklausytos abi ginčo šalys, kadangi prieš tai pirmosios instancijos bylos nagrinėjimo metu tai nebuvo tinkamai atlikta.

16. Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Žodinis bylos nagrinėjimas skiriamas teisėjų kolegijai nusprendus, kad tai yra būtina (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią vilkinti procesą, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018; kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė savo apeliaciniame skunde suformulavo savo poziciją pakankamai aiškiai šalių ginčui spręsti, šalys dalyvavo pirmosios instancijos teisme, teikė paaiškinimus, savo argumentus išdėstę procesiniuose dokumentuose, dėl to nėra būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

17. Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia netenkinti apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl kaltės nustatymo nutraukiant santuoką

18. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

19. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Ieškovė atsakovo kaltę grindė atsakovo smurtu prieš ieškovę, grasinimais, vaikų neišlaikymu, pralošimu turimų pinigų, finansinių įsipareigojimų nevykdymu. Atsakovas teigė, kad ieškovė jį apšmeižė, santuoka iširo dėl santuokos metu patirtų nuoskaudų, ieškovės aikštingo charakterio, vartotojiško gyvenimo būdo, nesugebėjimo taikiai spręsti konfliktus šeimoje.

21. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

22. Apeliantė nesutikimą su tokia pirmosios instancijos teismo išvada motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai konstatavo santuokos iširimo faktą ir nevertino situacijos visumos bei subjektyvių aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą dėl atsakovo kaltės, vadovavosi vien tik objektyviu įrodymu, ieškovės pateiktu 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1101-725/2018, kuriame buvo nurodyta, jog atsakovas panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę. Apeliantės teigimu, nors šalys nuo 2017 m. gegužės 1 d. kartu negyveno, tačiau apie santuokos nutraukimą negalvojo.

23. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka galutinai iširusi ir to priežastis yra skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai, skirtingas supratimas apie sutuoktinių pareigas šeimoje, negalėjimas bei nenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, nepakankamas dėmesingumas kito sutuoktinio poreikiams, nepasitikėjimas vienas kitu, dėl ko šeimoje jau ilgą laiką tęsėsi nesutarimai ir konfliktai. Smurtas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, prieš ieškovę buvo panaudotas kai šalys kartu nebegyveno, todėl pagrįstai to nelaikė kaip atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo pagrindžiančiu įrodymu. Byloje nustatyta, kad šalys gyvena atskirai nuo 2017 m. gegužės 1 d., o smurtas prieš ieškovę panaudotas 2017 m. lapkričio 30 d. Toks atsakovo elgesys rodo, kad jis tarpusavio santykių pablogėjimo metu nesiėmė jokių priemonių santuokai išsaugoti. Nors apeliantė teigia, kad ji stengėsi išsaugoti šeimą, tačiau jos teiginiai nepagrįsti įrodymais.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai (šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai), leidžia pagrįstai manyti, kad abi šalys nevykdė CK 3.27 straipsnyje nustatytų pareigų būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti bei moraliai remti, pažeisdami šias pareigas, nesugebėjo suderinti savo asmeninių poreikių, nepaisė vienas kito nuomonės, nesirūpino vienas kitu, nesistengė išsaugoti šeimos. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, abiejų šalių elgesį, pagrįstai nustatė abipusę šalių kaltę dėl šeimos iširimo ir tokia teismo išvada atitinka CK 3.60, 3.61 straipsnių nuostatas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

25. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti vaikams išlaikymo įsiskolinimą 7 200 Eur (po 3 600 Eur kiekvienam vaikui), motyvuodama tuo, kad atsakovas vaikams išlaikymą teikti nustojo nuo 2017 m. gegužės 1 d., kai šalys pradėjo gyventi atskirai.

26. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; kt.).

27. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad, šalims negyvenant kartu, atsakovas su vaikais bendravo ir pasiimdavo juos pas save, pasirūpindavo vaikų maistu, ką ieškovė pripažino. Tačiau, ieškovės manymu, atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidėjo per mažai, nes neskyrė lėšų vaikų parengimui mokyklai ir pan. Pirmosios instancijos teisme atsakovas aiškino, kad prie vaikų išlaikymo prisidėjo daugiau, nei nurodo ieškovė, ne tik pirko maistą, bet ir davė šeimai pinigų grynais, prižiūrėjo vaikus, kol ieškovė dirbdavo, atostogaudavo su vaikais.

28. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo, rėmėsi tik atsakovo nepagrįstais teiginiais atsiliepime ir žodiniais pasisakymais teismo posėdžio metu, nepateikiant konkrečių įrodymų bei nebuvo atsižvelgta į nepilnamečių vaikų interesus.

29. Nagrinėjamu atveju šalims nebegyvenant kartu, ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turėjo nurodyti, nuo kada atsakovas nebeprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o atsakovas – įrodinėti, iki kada teikė vaikams išlaikymą (CPK 178 straipsnis).

30. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas vaikams išlaikymo visiškai neteikė nuo 2017 m. gegužės 1 d., t. y. nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, tačiau minėta, jog teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad tėvas iš dalies teikė išlaikymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad iš šalių paaiškinimų ir pateiktų įrodymų byloje nėra galimybės nustatyti, kokia konkrečia pinigų suma už praeitą laikotarpį atsakovas prisidėjo prie vaikų išlaikymo, nes šeimoje sudėtinga atskirai apskaičiuoti kiekvieno iš tėvų skiriamą pinigų dalį vaikams. Kad tėvas prisidėjo prie vaikų išlaikymo, spręstina ir iš paties apeliacinio skundo, kuriame apeliantė jau prašo priteisti mažesnio dydžio išlaikymo įsiskolinimą, t. y. 5 400 Eur.

31. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja, sprendžia, kad teismas iš įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas.

32. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

33. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kano apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Aušra BaubienėVirginija GudynienėVirginija Lozoraitytė