- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- 2-6470-869/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10497-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Jocienė
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- A. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Telesforas Urbaitis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. J. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
2019 m. sausio 17 d. ieškovė I. J. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovui A. J., prašydama: 1) pakeisti 2016 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19-897/2016 nustatytą išlaikymą nepilnametėms dukroms S. J. ir M. J. ir padidinti iš atsakovo A. J. priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 170 Eur kiekvienai dukrai per mėnesį; 2) priteisti iš atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (tomas 1, b. l. 1-3).
2019 m. balandžio 4 d. ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė 1) pakeisti 2016 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19-897/2016 nustatytą išlaikymą nepilnametėms dukroms S. J. ir M. J. ir padidinti iš atsakovo A. J. priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 200 Eur kiekvienai dukrai per mėnesį; 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (tomas 1, b. l. 105-107).
Ieškovė nurodė, kad gyvenant su atsakovu santuokoje, o gimė dukros Sofija, gim. (duomenys neskelbtini), ir Maja, gim. (duomenys neskelbtini). Šalims nutraukus santuoką, 2016 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19-897/2016 nepilnamečių vaikų S. J. ir M. J. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina I. J., o iš atsakovo A. J. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 130 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės. Tuo metu nepilnametėms dukroms S. J. ir M. J. buvo priteistas išlaikymas po 130 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į ieškovės sutikimą bei į tai, kad ištuokos metu buvęs sutuoktinis nedirbo, sirgo. Ieškovės prašoma priteisti suma dukterų išlaikymui buvo nedidelė ir dabar yra nepakankama. Mergaitės auga, jų poreikiai kiekvieną dieną vis didėja - dukterys lanko būrelius, vyksta į ekskursijas, lankosi teatruose, joms reikalinga nauja apranga, maistas, vaistai ir t.t., todėl priteista 130 Eur suma per mėnesį nebeatitinka vaikų interesų. Lietuvos Statistikos departamentas nurodė, jog 2016 metais vidutinės vartojimo išlaidos vienam namų ūkio nariui Vilniuje buvo 321 Eur. Visuotinai žinoma, kad ekonominė situacija nuo 2016 metų dar pasunkėjo dėl didelių maisto kainų. Ieškovės manymu, jos vaikai gali ir turi būti tokios statistikos apskaitoje, o tai leistų ieškovei neįrodinėti, kiek maisto, rūbų ir t.t. kiekvienam vaikui reikėjo, reikia ir reikės ateityje. Deja, augančioms mergaitėms minimalios sumos nebepakanka, todėl optimali piniginė suma, kuri būtina kiekvienai iš jų - po 400 Eur.
Mergaitės auga ir jų interesai reikalauja daugiau lėšų išlaikymui - M. J. lanko prailgintą grupę mokykloje, kadangi jai reikalinga pagalba ruošiant pamokas, bei namuose ji negali būti iki ieškovės atvykimo iš darbo. Abi mergaitės judrios, labai myli žirgus ir todėl lanko jodinėjimo pamokas, už kurias taip pat ieškovė privalo papildomai mokėti. Kainuoja ir jodinėjimo reikmenys (batai, vidpadžiai, apranga). Dukrelėms reikalingos mokamos odontologo paslaugos, už kurias vien 2019 m. turiu ieškovė turėjo sumokėti daugiau nei 200 Eur. Vaikų atostogomis tėvas nesirūpina, ieškovei tenka visa su tuo susijusi finansinė našta. Sveikatą stiprindama vasarą nors trumpam ieškovė stengiasi išvežti vaikus prie jūros, tačiau kelionė ir kambario nuoma sudaro ženklią piniginę sumą. Kadangi visi ieškovės artimieji gyvena (duomenys neskelbtini), ji kasmet stengiasi nepilnametes dukras nuskraidinti aplankyti giminaičių, kad nenutrūktų ryšys su ieškovės, motinos, šeimyna. Tokios kelionės į kitą šalį praplečia jų akiratį, sukuria artumo su kraujo giminaičiais jausmą, tačiau dėl to patiriamos didelės išlaidas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovė, patikslinusi savo reikalavimus, prašo pakeisti 2016 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19-897/2016 nustatytą išlaikymą nepilnametėms dukroms S. J. ir M. J. ir padidinti iš atsakovo A. J. priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 200 Eur kiekvienai dukrai per mėnesį bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovė I. J. pareikštą patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais bei motyvais ir papildomai paaiškino, jog 2014 m. ji kreipėsi į teismą dėl šalių santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Tuomet ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 130 Eur per mėnesį. Pasak ieškovės, nuo 2016 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir išspręsti visi kiti su tuo susiję klausimai, priėmimo, pasikeitė (išaugo) šalių nepilnamečių vaikų poreikiai, bei pasikeitė (pagerėjo) tiek ieškovės, tiek ir atsakovo turtinė padėtis. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė bei detalizavo, jog šiuo metu šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga po 400 Eur suma kiekvienai dukrai ir šią sumą lygiomis dalimis turėtų skirti abu tėvai.
Atsiliepimas
2019 m. vasario 7 d. atsakovas A. J. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (tomas 1, b. l. 72-74), o 2019 m. balandžio 30 d. – atsiliepimą į patikslintą ieškinį (tomas 2, b. l. 1-5), kuriuose nurodė, jog su ieškinio bei patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka.
Atsakovas nurodė, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtina išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga - iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas. Be to, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismo sprendimas gali būti pakeistas, sumažinant ar padidinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja ar padidėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja ar pagerėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju teismas turi pakankamą pagrindą atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, nes nenustatytos CK 3.201 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje suformuluotos teismo procesiniu sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygos. Matyti, kad nuo to laiko, kai teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas, nepasikeitė nei jo turtinė padėtis, nei pajamos. Taip pat nėra objektyvių duomenų apie, tai būtų iš esmės pakitę vaikų poreikiai. Priešingai, darytina išvada apie tai, kad pačios ieškovės turtinė padėtis pagerėjo.
Atsakovas atsiliepime nurodė, jog kaip matyti iš medicinos išrašo, dukrai S. konstatuotas (duomenys neskelbtini). Šios ligos priežastis yra nurodyta namų dulkių erkės ir rekomenduota aplinkos kontrolė dėl dulkių, todėl pirmiausia būtina laikytis didesnės švaros namuose, tai pašalintų ligos tikimybę. Be to, iš ieškovės teismui pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad vaistai buvo pirkti tik kartą. Taip pat, kiek yra žinoma, vaistai nepilnamečiams vaikams yra kompensuojami. Ieškovė teigia, kad 2016 metais vidutinės vartojimo išlaidos vienam ūkio nariui Vilniuje buvo 321 Eur, tačiau pamiršta pažymėti, kad apskaičiuojant šias išlaidas, į vartojimo sumą yra įtraukiama ir alkoholiniai gėrimai bei tabako gaminiai, o taip pat viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos (žr. statistikos departamento teikiamą informaciją). Vargu, ar mergaitės tuo naudojasi ir ar tai įtrauktina į joms reikalingų išlaidų sumą.
Pasak atsakovo, jokių giminių (duomenys neskelbtini) ieškovė neturi ir vaikai su jokiais giminaičiais nesusitinka. Tai ieškovės ir jos draugo pasirinkta poilsinė kelionė, kaip ir kelionės į pajūrį ir atsakovas nemano, kad yra pagrindas reikalauti, kad jis apmokėtų ieškovės vienašališkai pasirinktas keliones.
Atsakovas nurodė, jog vaikams nėra jokio būtinumo kreiptis dėl mokamų odontologinio gydymo paslaugų ypač teigiant, kad pajamos yra mažos. Daugybei vaikų yra suteikiamos tokios rūšies paslaugos pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose, nes nurodyti plane darbai nėra išskirtiniai ar ypatingi, o sprendimas dėl mokamų paslaugų ieškovės yra priimtas vienašališkai, nesitarus bei nederinus to su atsakovu. Be to, iš pateikto plano matyti tik paslaugų įkainiai, o ne duomenys apie realiai patirtas išlaidas ir tokį planą sudarė įmonė, kurioje ieškovė dirba.
Pasisakydamas dėl ieškovės nurodytų išlaidų, susijusių su jodinėjimo paslaugomis, atsakovas nurodė, kad kelios ieškovės pateiktos fotonuotraukos niekaip nepatvirtina išlaidų dydžio. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad dukterys užsiima jodinėjimu (išskyrus 12 Eur už jojimo kelnes 2016 m. kovo 16 d.) ir, kiek atsakovui yra žinoma, dukterys jodinėjimu neužsiima.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, jog ieškovės pateikta jo darbo sutartis neturi jokios prasmės ir reikšmės, nes ji yra pasibaigusi, kadangi dėl ligos atsakovas tebeturi ribotas galimybes dirbti bei užsidirbti, gauna tik labai nedidelę pensiją, bando užsiimti individualia veikla, tačiau ši veikla pajamų praktiškai neduoda. Pajamos nėra stabilios, nes gebėjimas konkrečią dieną dirbti priklauso būtent nuo sveikatos būklės. Be to, būtent dėl savo sveikatos būklės ir su tuo susijusio riboto gebėjimo gauti pajamas, atsakovas iki šiol vis dar turi įsiskolinimą (šiuo metu apie 6000 Eur), kuris išieškomas priverstine tvarka. Tai tik patvirtina jo turtinės padėties pablogėjimą.
Atsakovas nurodė, jog kas mėnesį (išlaikymo sumą indeksavus) moka vaikams 274 Eur dydžio išlaikymą, dėl sudėtingos sveikatos būklės, jam nuolat padeda mama. Dukterims yra skiriamos papildomos lėšos, nes tėvas su jomis bendrauja, leidžia laisvalaikį vienai dukrai perdavė savo mobilų telefoną, kitai TELE2 pirko išsimokėtinai vaikišką laikrodį su GPS Gudrutis.
Tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis, lyginant su 2016 m. kovo 8 d. teismo sprendimo priėmimo metu buvusia situacija, pagerėjo, ieškovė gauna didesnes pajamas bei išmokas vaikams, kurios 2016 metais nebuvo mokamos. Iš ieškovės parteiktos banko sąskaitos apyvartos matyti, kad ji per pastaruosius 12 mėnesių išleido 21336,20 Eur sumą, t. y., 1778,02 Eur per mėnesį. Be to, ieškovė gauna išmokas vaikui – kiekvienai dukrai nuo 2019 m. sausio 1 d. po 50 Eur kas mėnesį, iki tol – 30 Eur. Tai taip pat yra jos pajamos, kurias privalu skirti vaikų poreikių tenkinimui.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas A. J. nurodė, jog atsiliepime išdėstytus motyvus palaiko, su pareikštu ieškiniu nesutinka. Apklaustas teismo posėdžio metu atsakovas taip pat pasisakė dėl ieškovės nurodomų nepilnamečių vaikų poreikių bei savo sveikatos būklės.
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. vasario 12 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos darbuotoja apsilankė ieškovės, atsakovo bei vaikų gyvenamojoje vietoje. Nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai: S. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais gyvena privačiame name (duomenys neskelbtini). Pirmame namo aukšte įsikūrusi ieškovė su dukromis, o antrame - atsakovas. Namuose švaru, tvarkinga, yra visi reikalingi baldai bei namų apyvokos daiktai, mergaitėms sudarytos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis. S. ir M. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, atitinkamai 7 ir 3 klasėse. M. lanko keramikos būrelį (5 Eur per mėnesį) ir nemokamą šokių būrelį, S. šiuo metu būrelių nelanko. Tarnybos darbuotojos pakalbintos, abi mergaitės sakė, kad su mama sutaria puikiai, kartu leidžia laisvalaikį, su tėčiu jų santykiai irgi geri, jis dažnai veža jas į mokyklą. T. S., tiek M. teigimu, laisvalaikį su tėčiu leidžia nedažnai, tėtis kartais ilgai miega, namuose retai susitinka. I. J. dirba (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėja ir odontologijos klinikoje (duomenys neskelbtini) sanitare. Jos darbo pajamos atitinkamai sudaro 850 Eur per mėnesį ir 300 Eur per mėnesį. Pasak ieškovės, atsakovas neteikia išlaikymo vaikams, tai daro jo motina, mokėdama 260 Eur per mėnesį. I. J. teigimu, A. J. gyvena antrame namo aukšte antisanitarinėmis sąlygomis, be to, laiko šunį, todėl ji neleidžia mergaitėms lankytis pas tėvą antrame namo aukšte. Tarnybos atstovei nepavyko pabendrauti su atsakovu, nes jis miegojo. Tarnybos nuomone, S. ir M. augant, didėja jų poreikiai ir 2016 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu priteistas išlaikymas (po 130 Eur per mėnesį) nebeatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių mergaičių poreikių, todėl didinimas, atsižvelgiant į vaikų poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą (tomas 1, b. l. 77 – 79).
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateikti prašymai bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (tomas 2, b. l. 101).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
Iš į bylą pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi dvi nepilnametes dukras: S. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurioms šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metų (tomas 1, b. l. 4, 5). 2016 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nepilnamečių vaikų S. J. ir M. J. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina I. J., o iš atsakovo A. J. priteistas išlaikymas po 130 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014 m. balandžio 14 d.) iki vaikų pilnametystės (tomas 1, b .l. 7-14). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, šis teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau 2017 m. liepos 3 d. Vilniaus apygardos teismas sprendimą paliko nepakeistą (tomas 1, b. l. 68, 69).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).
Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo, ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais įrodymais.
Teismo posėdžio metu ieškovė detalizavo nepilnamečių dukrų poreikius, nurodydama, jog S. J. išlaikymui per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga skirti: pietums mokykloje (3 Eur dienai x 20-22 d.) – 60-66 Eur, viešojo transporto bilietui – 6 Eur, drabužiams ir avalynei – 60 Eur, ekskursijoms su klase, laisvalaikiui, kišenpinigiams – 100 Eur, šokių būreliui – 45 Eur, higienos priemonėms – 10 Eur, kirpyklai (kirpimo kaina 12 Eur, kerpamasi kas tris mėnesius) – 4 Eur, vaistams (nuo (duomenys neskelbtini) - 10 tablečių kainuoja 5 Eur, kurių pakanka 10 dienų, taip pat priemonėms nuo spuogų ir pan.) - 12-13 Eur, mobilaus ryšio telefonui – 5 Eur, maistui namuose (apie 400 Eur ieškovei ir dviem dukroms per mėnesį, dukters dalis sudaro 1/3) – 133 Eur; pratyboms 30 Eur per metus, kanceliarinėms prekėms (100 Eur per metus, kas per mėnesį sudarytų 100 Eur/12) – 8,33 Eur, kas iš viso jau sudaro apie 480 Eur per mėnesį. Taip pat patiriamos išlaidos komunaliniams mokesčiams (bendra ieškovės mokama komunalinių mokesčių suma per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 175 Eur), dukters gimtadienio šventei (praėjusį gimtadienį mergaitė šventė Trakuose laipiojimo trasose, kur laipiojimo pramoga bei maistas kainavo apie 100 Eur), taip pat dalyvaujant draugų gimtadieniuose (paprastai apie 30 Eur skiriama dovanai), atostogoms (šiais metais dėl lėšų stygiaus ieškovė su dukromis prie jūros nebuvo išvykusi, skirtingai nei atsakovas, kuris ilsėjosi (duomenys neskelbtini), praėjusiais metais ieškovė su vaikais lankėsi (duomenys neskelbtini)). Dukra taip pat norėtų tęsti 3 metus lankytas jodinėjimo pamokas, kurių šiuo metu teko atsisakyti dėl sunkios finansinės padėties (1 pamokos kaina sudarė 15 Eur, tęsiant užsiėmimus, perėjus į aukštesnį lygį, 1 pamoka kainuotų apie 20-25 Eur, kas sudarytų apie 80-100 Eur per mėnesį).
Pasisakydama dėl nepilnametės M. J. išlaikymui per mėnesį vidutiniškai skiriamų sumų ieškovė nurodė, jog mergaitei yra skiriamos šios sumos: maitinimui mokykloje (10 Eur per savaitę, kadangi dukra dalį maisto išsideda iš manų ir tokiu būdu šiek tiek sutaupo) – 40 Eur; viešojo transporto bilietui (metams) – 10 Eur, drabužiams ir avalynei – 60 Eur, klasės fondui (metams) – 100 Eur, laisvalaikiui (kartais ieškovė su dukra lankosi picerijose, prekybos centre „Ozas“, šioms išlaidoms yra skiriama apie 100 Eur per mėnesį, dukters dalis sudarytų 1/2 dalį) 50 Eur, higienos priemonėms – 10 Eur, kirpyklai (kirpimo kaina 12 Eur, kerpamasi kas tris mėnesius) – 4 Eur, vaistams (dukra sveikatos problemų neturi) - apie 50 Eur per metus, mobilaus ryšio telefonui – 5 Eur, maistui namuose (apie 400 Eur ieškovei ir dviem dukroms per mėnesį, dukters dalis sudaro 1/3) – 133 Eur; kanceliarinėms prekėms (100 Eur per metus, kas per mėnesį sudarytų 100 Eur/12) – 8,33 Eur, kas jau iš viso sudaro apie 324 Eur per mėnesį. Taip pat patiriamos išlaidos komunaliniams mokesčiams (bendra ieškovės mokama komunalinių mokesčių suma per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 175 Eur), dukters gimtadienio šventei (gimtadienis pažymimas tik namuose), taip pat dalyvaujant draugų gimtadieniuose (paprastai apie 30 Eur skiriama dovanai), atostogoms (šiais metais dėl lėšų stygiaus ieškovė su dukromis, skirtingai nei atsakovas, kuris ilsėjosi (duomenys neskelbtini), prie jūros nebuvo išvykusi, praėjusiais metais lankėsi (duomenys neskelbtini)). Pasak ieškovės, šiuo metu nepilnametė M. J. mokykloje lanko nemokamą šokių būrelį ir chorą, dėl sveikatos problemų, dukrai buvo rekomenduota lankyti baseiną. Šiuo metu mergaitė baseino nelanko, tačiau kartais lankosi vandens parke „Wichy“.
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog abiems vaikams yra taikomas dantų gydymas plokštelėmis: S. dantų plokšteles jau nešioja trejus metus (plokštelė kainavo 150 Eur), o M. plokštelę nešioja nuo 2019 m. balandžio mėnesio (kainavo 80 Eur), kas 2-3 mėnesius mergaitėms yra reikalinga apžiūra, kurios metu yra pakoreguojamos plokštelės. Atsižvelgiant į tai, jog gydymas yra atliekamas klinikoje „A. D.“, kurioje papildomai dirba ieškovė, šalių nepilnametėms dukroms yra taikomos nuolaidos: S. dantų plokštelė kainavo 150 Eur, M. – 80 Eur, plokštelių apžiūra ir korekcija kainuoja apie 10 Eur vienai mergaitei (kartais, kai apžiūroje lankosi abi dukros, sumokama kaip už vieno vaiko apžiūrą).
Ieškovė taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į augančių vaikų poreikius, 2019 m. rugsėjo mėnesį buvo pakeisti nepilnamečių dukrų baldai – įsigyta spinta bei dvi vaikų poreikius bei išmatavimus atitinkančios lovos su čiužiniais, kurių bendra kaina sudarė 651,00 Eur (tomas 2, b. l. 103-104) ir 571,00 Eur (tomas 2, b. l. 105 Eur).
Pasisakydamas dėl nepilnamečių dukrų poreikių atsakovas sutiko su ieškovės nurodytomis išlaidomis vaikų išlaidoms maistui mokykloje, viešojo transporto bilietui, higienos priemonėms, kirpyklai, vaistams, mobilaus ryšio telefonui, S. J. pratyboms (30 Eur), M. J. išlaidoms laisvalaikiui (50 Eur per mėnesį). Atsakovas taip pat sutiko dėl S. J. lankomo šiokių būrelio reikalingumo (45 Eur per mėnesį), tačiau nurodė, kad būrelio išlaidų padengti neturi galimybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko, kad vaikų drabužiams ir avalynei per mėnesį būtų reikalinga 60 Eur suma, maistui namuose – 133 Eur suma (tačiau, kokios sumos tam būtų reikalingos – negalėjo nurodyti), nurodė, jog dukters S. laisvalaikiui per mėnesį pakaktų 40 Eur, bei pažymėjo, jog tuomet, kai dukra vyko į kelionę į (duomenys neskelbtini), jai davė 80 Eur. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas patvirtino, jog šalims gyvenant viename būste, nuo 2019 m. gegužės mėnesio atsakovas visiškai neprisideda prie būsto komunalinių mokesčių mokėjimo bei sutiko su ieškovės nurodoma suma, kad būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga skirti 175 Eur. Atsakovas taip pat nurodė, jog jis nemoka ir kitų įmokų, t. y., paskolos įmokos, namo draudimo įmokų, mokesčių sodų bendrijai ir pan. Tarp šalių nėra ginčo, jog visas šias sumas paskutinius pusę metų moka ieškovė I. J..
Ieškovė, siekdama pagrįsti vaikų poreikius, į bylą pateikė mokėjimo kvitus, čekius, išrašus iš ligos istorijų (tomas 1, b. l. 22, 93-101, 108-192). Ieškovė nurodė, jog jos bei dukterų maistui namuose per mėnesį yra skiriama apie 400 Eur. Atsižvelgiant į byloje esančių ieškovės banko sąskaitos išrašų duomenis (tomas 1, b. l. 93-101, 158-192), ieškovės patiriamos išlaidos maistui per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 350 Eur (2019 m. sausio mėnesį apie 393 Eur, vasarį apie 300 Eur), todėl teismas protinga ir pagrįsta byloje esančiais įrodymais pripažįsta 120 Eur sumą kiekvienos šalių iš nepilnamečių dukrų maitinimui namuose. Tarp šalių nesant ginčo, teismas nustatytomis bei neįrodinėtinomis (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis) pripažįsta vaikų išlaidoms maistui mokykloje, viešojo transporto bilietui, higienos priemonėms, kirpyklai, vaistams, mobilaus ryšio telefonui, S. J. pratyboms (30 Eur), šokių būreliui (45 Eur per mėnesį), M. J. išlaidoms laisvalaikiui (50 Eur per mėnesį). Pasisakydamas dėl vaikų išlaidų papildomam ugdymui apmokėti (S. lankomam šokių būreliui, kainuojančiam 45 Eur per mėnesį, M. papildomam ugdymui), teismas pažymi, jog nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami protingi vaiko gabumai, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad mergaičių drabužiams, avalynei įsigyti per mėnesį yra reikalinga apie 60 Eur bei pateikė teismui dalies drabužių įsigijimo išlaidas patvirtinančius mokėjimo kvitus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad neretai ne visi drabužių, avalynės ar kitų pirkinių įsigijimo kvitai yra išsaugomi, vertina, jog tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) metų mergaičių aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga 60 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvieną mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas auga ir beveik kiekvieną sezoną yra reikalinga jį aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai (drabužiams ir avalynei) per mėnesį sudaro ne mažesnę, nei 60 Eur sumą.
Teismas taip pat būtinomis bei atitinkančiomis protingas, visiems žinomas prekių ir paslaugų kainas, pripažįsta 100 Eur per metus išlaidas kanceliarinėms prekėms (kas atitinkamai sudarytų 8,33 Eur per mėnesį), 100 Eur per metus įmokas į M. J. klasės fondą bei analogiškos sumos išlaidas S. J. išvykoms bei ekskursijoms (kas atitinkamai sudarytų 8,33 Eur per mėnesį) bei 50 Eur per mėnesį išlaidas laisvalaikiui (mergaičių bei draugų gimtadieniams, įvairioms pramogoms), kišenpinigiams. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo teisme atsakovas neginčijo 50 Eur per mėnesį sumos dukters M. ((duomenys neskelbtini) metų) laisvalaikiui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters S. amžių ((duomenys neskelbtini) metų), jos išlaidos laisvalaikio poreikiams tenkinti, tikėtina, jog turėtų sudaryti ne mažesnę sumą.
Atsižvelgiant į aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo metu abi šalys patvirtino, kad jau daugiau kaip pusę metų atsakovas visiškai neprisideda prie išlaidų būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti, nemoka būsto paskolos, būsto draudimo ir kitų įmokų (sodininkų bendrijos mokesčių ir pan.), šias išlaidas iš gaunamų lėšų dengia išimtinai ieškovė, teismas pagrįstomis bei susijusiomis su nepilnamečių vaikų teisės į būstą užtikrinimu, pripažįsta 44 Eur per mėnesį išlaidas būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti (175 Eur/4 asmenys).
Nepaisant to, jog į vaikų poreikius ieškovė įtraukė išlaidas atostogoms, atsižvelgdamas į kiekvienos iš šalių teisę bendrauti su vaiku švenčių, atostogų metu, organizuoti vaiko poilsį, pasirinkti jo praleidimo būdus bei savo nuožiūra, atsižvelgiant į finansines galimybes, atostogauti, teismas šias išlaidas pripažįsta susijusiomis jau ne su būtinaisiais, o su papildomais vaikų poreikiais, kurie turėtų būti tenkinami, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes.
Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters S. J. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 442 Eur, o šalių nepilnametės dukters M. J. – apie 360 Eur suma.
Nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove bei iš atsakovo priteistas 130 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui išlaikymas, vaikams augant atsirado išlaidų jų poreikiams, papildomo ugdymo veiklai, turiningam, lavinančiam laisvalaikiui. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaikų poreikiai, t. y., daugiau išlaidų patiriama vaikų maistui, aprangai, kanceliarinėms, higienos priemonėms.
Nagrinėjamu atveju teismas sutinkas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos byloje pateikta išvada, kad nutraukiant šalių santuoką nustatytas vaikų išlaikymo dydis (130 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį) nebėra pakankamas jų poreikiams patenkint. Šiems poreikiams patenkinti yra reikalinga 442 Eur (S. J.) ir 360 Eur (M. J.) per mėnesį suma.
Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenimis ieškovė yra sveika, darbingo amžiaus, santuokos nutraukimo metu ieškovė dirbo 4 darbovietėse: vyriausiąja tyrėja (gaunamas darbo užmokestis sudarė 880-950 Eur, tomas 2, b. l. 76), (duomenys neskelbtini) sanitare (0,2 etato), bei savaitgaliais papildomai dirbo valytoja (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsakovas santuokos nutraukimo metu niekur nedirbo, gavo pareigūno pensiją. Šiuo metu atsakovė ir toliau dirba vyr. tyrėja, jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro 1000-1100 Eur (tomas 2, b. l. 76-77). Esant galimybių, metų pabaigoje ieškovė stengiasi imtis įvairių papildomų funkcijų atlikimo, dėl ko tuo laikotarpiu gaunamos pajamos yra didesnės (tomas 2, b. l. 76). Šiuo metu ieškovė, kaip ir santuokos nutraukimo metu, tebedirba (duomenys neskelbtini), vadovaujantis valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (tomas 2, b. l. 86-88) 2019 m. šioje darbovietėje jai priskaičiuotas darbo užmokestis per mėnesį (neatskaičius mokesčių) sudaro 516 Eur, kas atitinkamai sudarytų apie 303 Eur (atskaičius mokesčius, tomas 2, b. l. 103). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog dėl itin didelio darbo krūvio, valymo darbų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teko atsisakyti.
Bylos duomenimis, atsakovas yra vidutinio, darbingo amžiaus, tačiau turi tam tikrų sveikatos problemų: atsakovui diagnozuoti pasikartojantys (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 75, tomas 2, b. l. 19, 20, 66-67, 71-72), tačiau duomenų apie tai, kad atsakovo darbingumas būtų ribotas ar jam būtų nustatytas neįgalumas, byloje nėra. Bylos duomenimis, šiuo metu atsakovas laisvu grafiku verčiasi pavežėjo veikla, iš kurios gaunamos pajamos 2019 m. gegužės – spalio mėnesiais (neatskaičius mokesčių) sudarė apie 1400 Eur, kas pasak atsakovo atstovo, atskaičius mokesčius bei sąnaudas, sudaro apie 126,41 Eur per mėnesį (tomas 2, b. l. 110-131), atsakovui taip pat yra mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, sudaranti 143,98 Eur per mėnesį (tomas 2, b. l. 133-134).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šalims asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, sodo pastato ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l.51-54), VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis (duomenys neskelbtini) (2007 metų gamybos, tomas 1, b. l. 55, 56), įsigytas už skolintas lėšas, įmokos už kurį per mėnesį sudaro 130 Eur, mokėjimo terminas - iki 2020 m. kovo mėnesio, atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (tomas 1, b. l. 57), tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog naudojasi jo motinos vardu įgyta transporto priemone (duomenys neskelbtini) (2010 m. gamybos). Juridinių asmenų registro duomenimis šalių vardu nėra registruotų juridinių asmenų akcijų ar kitų dalyvavimo juridinių asmenų veikloje faktų (tomas 1, b. l. 58-59), abi šalys turi įsipareigojimų hipotekos kreditoriui (bendra įsipareigojimų suma 67178 Eur, paskolos grąžinimo terminas – 2033 m. spalio 31 d., tomas 1, b. l. 60, 61), kuriuos šiuo metu vykdo išimtinai ieškovė, atsakovas prie jų mokėjimo neprisideda. Atsakovas turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų šalių nepilnamečiams vaikams (tomas 1, b. l. 63-65, 67),t. y., 2019 m. gegužės 2 d. duomenimis, atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas sudaro 6030,93 Eur (tomas 2, b. l. 70). Byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys turėtų kitų išlaikytinių.
Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nurodė, jog dėl sudėtingos jo sveikatos būklės (t. y., nustatytų sveikatos sutrikimų, (duomenys neskelbtini)), jis negali verstis jokia kita, išskyrus pavežėjo, veikla. Atsakovas taip pat nurodė, jog dėl ieškovės skundo pagrindu nepagrįstai jo atžvilgiu pradėto baudžiamojo persekiojimo, įgyto įtariamojo teisinio statuso, kur 2019 m. kovo 19 d. atsakovas buvo išteisintas (tomas 2, b. l. 7-17), A. J. buvo neįmanoma susirasti darbo.
Pasisakydamas dėl atsakovo galimybių dirbti bei gauti pajamas, teismas pažymi, kad atsakovas yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, techniko – elektros mechaniko specialybę, dirbo kriminalinėje policijoje viršila. Iš byloje esančių medicininių duomenų, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovui nustatyti 2017 m. vasarą (2017 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais atsakovas buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) (tomas 2, b. l. 75), kur iki šiol yra gydomas periodiškai, tačiau tai nesutrukdė atsakovui nuo 2016 m. lapkričio 14 d. įsidarbinti (duomenys neskelbtini) vairuotoju bei šioje įmonėje dirbti iki 2019 m. sausio 19 d. (tomas 1, b. l. 6, 38-50). Vadovaujantis valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovui priskaičiuotas darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) sudarė iki 778,00 Eur. Be to, atsakovui taip pat mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, sudaranti 143,98 Eur per mėnesį (atsakovo gaunamos lėšos iš viso sudarė 922,00 Eur (778,00 Eur + 143,98Eur)). Tai reiškia, jog atsakovas turėjo galimybes dirbti tokį, jo kvalifikaciją, gebėjimus ir esamą sveikatos būklę atitinkantį darbą, už kurį būtų numatytas iki 800 Eur darbo užmokestis bei papildomai tuo pat metu jam buvo ir tebėra mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu atsakovo darbingumas būtų ribotas ar jam būtų nustatytas neįgalumas. Apklaustas teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog šiuo metu verčiasi pavežėjo veikla, valdo ir naudojasi transporto priemone (duomenys neskelbtini) (2010 metų gamybos), kuri yra registruota atsakovo motinos, neturinčios teisės vairuoti transporto priemones, vardu. Atsakovo mokėtinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas 2019 m. gegužės 2 d. duomenimis, sudaro 6030,93 Eur (tomas 2, b. l. 70), prašymą kad nepilnamečių vaikų išlaikymui (išlaikymo įsiskolinimui) mokėti reikalingos lėšos būtų išskaičiuojamos iš gaunamos pareigūnų ir karių pensijos atsakovas pateikė tik 2019 m. spalio 11 d., t. y., prieš pat paskutinį teismo posėdį byloje. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, susiję su jo atžvilgiu vykdytu ikiteisminiu tyrimu bei pradėtu baudžiamuoju persekiojimu tik iš dalies galėjo įtakoti atsakovo galimybes įsidarbinti (t. y., siekiant įsidarbinti pareigose, kur yra taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai ar pan.). Teismo vertinimu, darbo rinkoje yra darbo vietų, kuriose nėra taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, todėl pradėtas baudžiamasis persekiojimas, siekiant įsidarbinti šiose pozicijose nėra lemiantis bei užkertantis kelią įsidarbinti, dirbti bei užsidirbti pajamas, kurių dalį atsakovas galėtų skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui.
Išklausęs šalių paaiškinimų, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas spendžia, jog ieškovė maksimaliai išnaudoja savo galimybes dirbti bei gauti bet kokių pajamų, pagal galimybes imasi papildomo darbo ir šiuo metu gauna didesnes, nei atsakovas, pajamas, tačiau teismas taip pat pažymi, kad ieškovė didžiąja dalimi užtikrina šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimų, vienasmeniškai rūpinasi vaikų gydymu, laisvalaikiu, atostogomis, kelionėmis ir pan. Be to, bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas visiškai neprisideda prie šalių bendro turto išlaikymo, finansinių įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Visus šiuos įsipareigojimus vykdo išimtinai ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, atsakovas turi tam sveikatos sutrikimų, tačiau jų turėdamas, nededa maksimalių pastangų dirbti jo kvalifikaciją, gebėjimus bei sveikatos būklę atitinkantį darbą, nėra linkęs keisti dabartinės veiklos (dirbti mažiau kvalifikuotą darbą individualiai suderintu grafiku, kurį neretai dirba net studentai) ir gauti maksimalias pajamas.
Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo padidinti iš atsakovo priteistą nepilnamečių vaikų išlaikymą nuo 130,00 Eur iki 200,00 Eur per mėnesį. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma sudaro net mažiau nei pusę šalių nepilnametės dukters S. J. poreikių patenkinimui reikalingos sumos ir ieškovė pati sutinka didesne dalimi prisidėti prie jos poreikių tenkinimo. Be to, ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais, užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, todėl jai ir taip tenka didesnė vaikų priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu.
Teismui nustačius, kad šalių nepilnametės dukters S. J. poreikiams patenkinti reikalinga 442,00 Eur per mėnesį suma, o šalių nepilnametės dukters M. J. poreikiams - 360,00 Eur per mėnesį suma, teismo posėdžio metu ieškovei nurodžius, kad ji gauna 50,00 Eur dydžio išmoką kiekvienam vaikui, įvertinus šalių turtinę padėtį, sveikatos būklę, elgesį, siekiant užsidirbti ir gauti pajamas vaikams išlaikyti, teismas sprendžia, jog atsakovas prie nepilnametės dukters S. J. išlaikymo turėtų prisidėti 196,00 Eur suma, o prie nepilnametės dukters S. J. išlaikymo – 155,00 Eur suma, todėl teismas tenkina ieškovės ieškinį iš dalies ir padidina iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai S. J. iki 196,00 Eur, o nepilnametei M. J. – iki 155,00 Eur, mokamų periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019 m. sausio 17 d.) iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės.
Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja lieka ieškovė I. J. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Tėvai privalo suteikti vaikams tokias gyvenimo ir gydymo sąlygas, kurios jų nežalotų nei einamuoju gyvenimo periodu, nei atsirastų pasekmių ateityje. Tėvų pareigos vaikams yra lygios, abu tėvai turi dalyvauti vaikų ugdyme, auklėjime, sudaryti nepilnamečiams vaikams tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, tame tarpe ir sąlygas sveikatai (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-873-221/2016). Teismas esant būtinybei gali priteisti išlaikymą keliomis CK 3.196 straipsnio 1 dalies įtvirtintomis formomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009). Vienkartine pinigų suma yra atlyginamos papildomos laikino pobūdžio, nekasdienės gydymo išlaidos, kai jos yra reikalingos vaikui, bei kurios, vaikui pagijus, nebebus patiriamos ateityje arba kurios nėra patiriamos periodiškai ir jų kaštus būtų sudėtinga apskaičiuoti ir įvertinti nustatant išlaikymą periodinėmis išmokomis. Periodinis išlaikymas šių išlaidų nepadengia, todėl jos gali būti priteisiamos tvirta pinigų suma greta kasdienio išlaikymo periodinėmis išmokomis, taip pat atskiroje civilinėje byloje gali būti reiškiami savarankiški reikalavimai dėl patirtų papildomų išlaidų atlyginimo.
Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė patyrusi 1222,00 Eur išlaidų, susijusių su šalių nepilnamečių vaikų baldų atnaujinimu – buvo įsigytos dvi lovos su čiužiniais bei spinta (tomas 2, b. l. 103-105). Atsižvelgiant į vienkartinį šių išlaidų pobūdį, aplinkybę, jog jos yra susiję su vaikų būtinųjų poreikių patenkinimu bei aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, teismas vienkartine pinigfų suma iš atsakovo priteisia ½ dalį ieškovės patirtų išlaidų nepilnamečių vaikų baldams įsigyti, sudarančią 611,00 Eur ((651,00 Eur + 571,00 Eur)/2 = 611,00 Eur).
Ieškovė taip pat nurodė, jog patyrė išlaidų nepilnamečių vaikų dantų priežiūrai, t. y., pieninių dantų plombavimui, padengimui silantais, dukrų ortodontinėms plokštelėms įsigyti bei nuolat patiriamos išlaidos, susijusius su jų koregavimu (tomas 1, b. l. 108-111, tomas 2, b. l. 73-75). Pasisakydamas dėl šių išlaidų atlyginimo, teismas pažymi, jog gydymo paslaugos, susiję su pieninių dantų plombavimu bei jų dengimu silantais gali būti suteikiamos neatlygintinai už jas apmokant privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, todėl ieškovei vienašališkai nusprendus įsigyti šias mokamas paslaugas iš pasirinktos gydymo įstaigos už jai priimtiną kainą, esant alternatyvių, ekonomiškai palankesnių gydymo variantų, šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu ieškovės nurodytą aplinkybę, jog abi šalių nepilnametės dukros turi ortodontinių problemų, kurios gydomos ortodontinėmis plokštelėmis, kartu įvertinus aplinkybę, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 17 patvirtintame ortodontinių anomalijų, gydomų nuimamaisiais ir profilaktiniais ortodontiniais aparatais bei naudojant breketų sistemą, už kuriuos mokama privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sąraše yra įtrauktos tik itin sunkios formos ortodontinės anomalijos, kurios nagrinėjamu atveju nėra nustatytos šalių nepilnamečiams vaikams, nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju S. J. ir M. J. yra galimas gydymas, kuris būtų kompensuojamas privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina ½ dalis ieškovės faktiškai patirtų ir byloje įrodytų išlaidų šalių nepilnamečių vaikų ortodontiniam gydymui apmokėti, sudarančių 126,50 Eur (253,00 Eur/2 = 126,50 Eur). Šias išlaidas sudaro: 1) 2017 m. spalio 4 d. mokėjimas – S. J. ortodontinė plokštelė 70,00 Eur (tomas 1. b. l. 111, 167); 2) 2018 m. sausio 11 d. mokėjimas – S. J. klinikinė korekcija ir aktyvacija – 15 Eur (tomas 1. b. l. 111, 172); 3) 2018 m. kovo 8 d. mokėjimas – S. J. klinikinė korekcija ir aktyvacija – 15 Eur (tomas 1. b. l. 111, 175); 4) 2018 m. gegužės 17 d. mokėjimas – S. J. klinikinė korekcija ir aktyvacija – 15 Eur (tomas 1. b. l. 111, 179); 5) 2018 m. rugsėjo 6 d. mokėjimas – S. J. klinikinė korekcija ir aktyvacija – 13 Eur (tomas 1. b. l. 97, 111, 184); 6) 2019 sausio 24 d. mokėjimas – S. J. klinikinė korekcija ir aktyvacija – 15 Eur (tomas 1. b. l. 100, 111, 190); 7) 2019 m. balandžio 2 d. mokėjimas - M. J. diagnostiniai modeliai - 20 Eur (tomas 2, b. l. 75, 109); 8) 2019 m. balandžio 16 d. mokėjimas - M. J. ortodontinė plokštelė - 80 Eur (tomas 2, b. l. 75, 109); 9) 2019 m. birželio 25 d. mokėjimas - ortodontinių plokštelių korekcija – 10 Eur (tomas 2, b. l. 75, 109), iš viso 253,00 Eur.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės turėtos 253,00 Eur išlaidos šalių nepilnamečių vaikų ortodontiniam gydymui pripažintos pagrįstomis, susijusiomis su būtinųjų vaikų sveikatos poreikių patenkinimu ir ½ šių išlaidų dalis, sudaranti 126,50 Eur, priteistina ieškovės naudai iš atsakovo.
Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė, pateikdama ieškinį dėl išlaikymo padidinimo, žyminio mokesčio už šį reikalavimą nemokėjo, kadangi ieškovai šios kategorijos bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 54,89 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo (196,00 Eur – 130,00 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.) + (155,00 Eur – 130,00 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.) + (611,00 Eur + 126,50 Eur) x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
Ieškovė taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau nei ieškovė, nei atsakovas turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 260 straipsniais, 263-267 straipsniais, 268-270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2016 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19-897/2016 ir 2017 m. liepos 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-987-619/2017 nustatytą nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 196,00 (vieną šimtą devyniasdešimt šešis) Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. sausio 17 d.) iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdant ieškovei I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti 2016 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19-897/2016 ir 2017 m. liepos 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-987-619/2017 nustatytą nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 155,00 (vieną šimtą penkiasdešimt penkis) Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. sausio 17 d.) iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdant ieškovei I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti ieškovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 611,00 Eur (šešis šimtus vienuolika Eur) išlaidų nepilnamečių vaikų baldams įsigyti bei 126,50 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 50 euro centų) nepilnamečių vaikų gydymo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 54,89 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 89 euro centus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.