Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

8. Iš byloje pateiktų 2022 m. kovo 10 d. ieškovės atstovės rašytinių paaiškinimų DOK-14380, ieškovės UAB „Nostrada“ apmokytų darbuotojų sąrašo taip pat matyti, jog 2020 m. vasario 19 d. atsakovas Y. B. savo parašu dokumente rusų kalba patvirtino, kad jam darbovietėje buvo pravestas apmokymų kursas apie ataskaitas, CMR važtaraščius, pervežimus į Didžiąją Britaniją, navigatorių, minusą koordinatėse, laikino darbo, apie priekabos ir vilkiko dokumentus, priėmimo ir perdavimo aktus ir taisykles, kaip prikabinti ir atkabinti priekabą, draudimą ir kaip užpildyti deklaraciją, krovinio sutvirtinimą, tentines priekabas, perkabinimus, priekabas-šaldytuvus ir darbą su šaldytuvais, termogramų spausdinimą, darbo su tachografu pagrindus ir darbo bei poilsio režimą, apie darbą su vilkikais EURO6 kategorijas. Atsakovas šiame dokumente savo parašu taip pat patvirtino, jog atspausdintas instrukcijas gavo, jam buvo suteikta galimybė išsisaugoti informaciją ir vaizdo medžiagą skaitmeninėje atmintyje. Iš ieškovės UAB „Nostrada“ Darbuotojų supažindinimo su darbuotojų asmens duomenų naudojimo taisyklėmis įmonės dokumentuose LR įstatymų nustatyta tvarka registravimo žurnalo matyti, jog atsakovas Y. B. 2020 m. vasario 17 d. savo parašu patvirtino, jog yra susipažinęs su nurodytomis taisyklėmis. Taip pat byloje pateikta ieškovės UAB „Nostrada“ Darbuotojų supažindinimo su įmonės darbo tvarkos taisyklėmis registravimų žurnalo kopija, iš kurios matyti, jog atsakovas Y. B. 2020 m. vasario 17 d. savo parašu patvirtino, kad su įmonės darbo tvarkos taisyklėmis yra susipažinęs ir jas vykdys. Byloje esantys rašytiniai duomenys taip pat įrodo, jog ieškovė UAB „Nostrada“ 2018 m. kovo 22 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1803-22/1 patvirtino įmonės darbo tvarkos taisykles ir rusų kalba. Darbo tvarkos taisyklės numato: tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų, vairuotojų-ekspeditorių, vežančių krovinius tarptautiniais maršrutais, darbo laiko ir poilsio režimą (2.8. punktas); reikalavimus vairuotojams: neatidėliotinai ir tiksliai vykdyti įmonės vadovo arba jo įgaliotų asmenų nurodymus (4.6.1. punktas); vairuotojas privalo stebėti krovinių pakrovimo-iškrovimo eigą, prieš išvažiuodamas į reisą, patikimai pritvirtinti krovinį ir reiso metu stebėti jo pritvirtinimą (4.6.13. punktas); vairuotojas-ekspeditorius privalo griežtai laikytis darbo ir poilsio režimo, fiksuojant tai transporto priemonėje įrengtu, nustatytus reikalavimus atitinkančiu tachografu (4.6.14. punktas); vairuotojas ar ekipažo nariai turi būti pasiruošę pateikti kontrolei einančios savaitės ir praėjusios savaitės prietaiso registracijos lapus (tachogramas) (4.6.15. punktas). Darbo tvarkos taisyklėse taip pat reglamentuota, kokią informaciją vairuotojas registruoja savo registracijos lape (tachogramoje) (4.6.18. punktas). 5.2. taisyklių punktas numato, jog visi darbuotojai turi būti supažindinami su šiomis taisyklėmis pasirašytinai ir jos skelbiamos viešai matomoje vietoje.

9. Pabėgėlių pateikimo prevencijos darbuotojų mokymų sąrašas (toliau - sąrašas) lietuvių ir anglų kalba įrodo, jog atsakovas 2020 m. spalio 19 d. pasirašė nurodytame sąraše, mokymų data – 2020 m. spalio 19 d., pasirašydamas šį sąrašą darbuotojas patvirtino, kad yra gavęs reikiamus mokymus, įvadines instrukcijas, rašytines ir žodines instrukcijas iš mokymo vadybininko ir būtinus dokumentus (pvz. Vairuotojo saugos paketas ir kontroliniai sąrašai). Sąrašas taip pat įrodo, jog darbuotojas patvirtino, kad jis buvo informuotas apie prieglobsčio įstatymą, pabėgėlių pateikimo į Jungtinę Karalystę neteisėtumą, esmines apsaugos sistemas, slaptos prevencijos mokymus, kyšininkavimo kovojant su vagyste neteisėtumą. Šiame dokumente taip pat nurodoma, jog rašytines ir žodines instrukcijas bei patikrinimo lapus vairuotojas privalo gauti kiekvieną kartą prieš važiuojant į reisą, tačiau mokymai kartosis kas tris mėnesius. Mokymų instruktorius nurodytas A. R..

10. 2021 m. sausio 25 d. pranešimas apie potencialų darbo pareigų pažeidimą (toliau - pranešimas) įrodo, jog 2021 m. sausio 21 d. vadybininkas E. S. pranešė apie transporto priemonėje rastus aštuonis nelegalus įmonėje ieškovės vadybininkei A. Š.. Pranešime nurodoma, jog 2021 m. sausio 20 d. 16.00 val. vairuotojas Y. B., vilkiko valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos Nr. (duomenys neskelbtini) pats pranešė vadybininkui E. S., kad pas jį priekaboje rasti nelegalūs migrantai, Kalė uosto patikroje buvo užpildyti dokumentai (anketa), vairuotojo pareigų pažeidimas – galimai tinkamai neatlikta priekabos patikra prieš atvykstant į uostą. Žala ir nuostoliai – krovinio utilizavimas, žalos dydis tikslinamas. Pranešimas taip pat įrodo, jog po įvykio buvo informuotas vadovas bei atsakingas juristas dėl apeliacijos. 2021 m. vasario 1 d. atsakovas Y. B. pasirašė pasiaiškinimą ieškovei, kuriame nurodė, jog įvažiavus į uostą vilkikas buvo patikrintas rentgenu ir atsakovas net nenuspėjo, jog šaldytuve sėdi juodaodžiai, kadangi pareigūnai jį praleido, toliau buvo pradėtas vilkiko patikrinimas, jam buvo liepta nuimti plombą, todėl atsakovas plombą nukirpo žirklėmis ir atidarius priekabos duris nustebo pamatęs nelegalius migrantus. Iš 2021 m. balandžio 30 d. Jungtinės Karalystės Nelegalių migrantų civilinių bausmių komandos Sienos apsaugos tarnybos vykdančio pareigūno pranešimo skirto ieškovei UAB „Nostrada“ apie baudą matyti, jog vilkiko valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei UAB „Nostrada“ skirta 16 000,00 GBP bauda. Prie priežasčių, dėl kurių priimtas sprendimas skirti ieškovei baudą nurodyta, jog 2021 m. sausio 20 d. Kalė uoste įgaliotas paieškų pareigūnas aukščiau įvardinto vežėjo transporto priemonėje aptiko besislepiančius aštuonis asmenis, kurie buvo arba nelegalūs migrantai arba asmenys besislepiantys su nelegaliu migrantu. Vežėjas atkreipė Jungtinės Karalystės imigracijos kontrolės institucijos Kalė uoste dėmesį. Valstybės sekretorius nusprendė skirti 2000,00 GBP dydžio baudą už kiekvieną aukščiau įvardintą rastą nelegalų migrantą arba asmenį besislepiantį su juo. Pridėtame priede paaiškinama baudos už kiekvieną nelegalų migrantą arba su juo besislėpusį asmenį skyrimo tvarka, atsižvelgiant į „Baudos lygio: praktikos kodekse“ numatytas nuostatas bei visą kitą medžiagą, kurią Valstybės sekretorius žinojo ir manė esant svarbia.

11. Iš nurodyto priedo matyti, jog Jungtinės Karalystės pareigūnai (toliau – pareigūnai) pripažino, kad incidento metu kietašonė priekaba buvo apsaugota plomba ir pakabinama spyna, todėl pareigūnai sutiko, kad apsaugos įtaisu buvo pasirūpinta ir į tai atsižvelgta nustatant baudos dydį. Aprašant transporto priemonės būklę pareigūnai nurodė, jog incidento metu transporto priemonėje vairuotojas neturėjo jokių rašytinių instrukcijų, vadinasi, buvo nesilaikyta Praktikos kodekso reikalavimų. 1.3.2 dalyje nurodoma „transporto priemonėje reikia turėti dokumentą, kuriame būtų išsamiai aprašyta sistema, taikoma, siekiant užkirsti kelią nelegalių migrantų neteisėtam patekimui, kad pareikalavus, jį būtų galima iškart pateikti imigracijos pareigūnui, sprendžiant dėl baudos skyrimo. Taip pat nurodoma, jog nėra įrodymų, kad ieškovė suteikia vairuotojams tinkamus mokymus dėl nelegalių migrantų patekimo prevencijos, nėra duomenų apie tokių mokymų pilną turinį ir dažnumą. Mokymai turėtų būti svarbūs ugdant vairuotojų įgūdžius. Efektyvios mokymo programos metu vairuotojai turi būti apmokomi, kaip apsaugoti transporto priemones, kokius transporto priemonės patikrinimus jie turi atlikti, kaip tuos patikrinimus dokumentuoti ir ką daryti aptikus nelegalius migrantus. Parengus išsamesnę mokymo programą, pasirašant dalyvavimo joje lapą ir pateikiant išsamius programos duomenis, bus lengviau įrodyti šį faktą. Incidento metu vairuotojas nepateikė patikrinimo lapo. Nėra įrodymų, kad įmonė suteikia vairuotojui patikrinimo lapus. Tai neatitinka Praktikos kodekso reikalavimų. 1.3.3 dalyje nurodyta, kad „transporto priemonėje būtina turėti patikrinimų atlikimą įrodančią ataskaitą. Jei įmanoma, tokią ataskaitą patvirtina trečia šalis, kuri paliudija, kad matė, kaip buvo atlikti patikrinimai ar pati ją atliko, sutarus su savininku, nuomotoju ar vairuotoju, nes tada ataskaita turi didesnę įrodomąją vertę. Jungtinės Karalystės pareigūnai pranešime taip pat nurodė, jog nėra jokių įrodymų apie įmonėje vykdomą vairuotojų stebėjimą. Pareigūnams nebuvo pateikti jokie dokumentiniai įrodymai, kad UAB „Nostrada“ stebi, kaip vairuotojai važiuodami laikosi nelegalių migrantų patekimo prevencinių priemonių. Nėra įrodymų, kad stebėsena yra reguliari ir nuolatinė - tai įvairūs patikrinimų lapai, kuriuos užpildo vairuotojai, nurodant keliones ir datas. Akcentuodami kitus svarbius veiksnius skiriant ieškovei baudą, Jungtinės Karalystės pareigūnai taip pat nurodė, jog įmonė nepateikė atsiliepimo, įmonė turi 21 įrašą apie civilines baudas dėl nelegalių migrantų, taip pat pareigūnai nurodė, jog turi mažai įrodymų, kad įmonėje veikia veiksminga prevencinė sistema dėl nelegalių migrantų gabenimo (1 t., 17-19 e. b. l.). 2021 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 65439, 2021 m. liepos 23 d. elektroninis ieškovės darbuotojų R. G. ir A. Š. susirašinėjimas įrodo, jog ieškovė jai skirtą 16 000,00 GBP baudą sumokėjo. 2021 m. liepos 28 d. apmokėta 13 600,00 GBP dalis, likusi dalis įskaityta kaip permoka sutikrinus padengtas baudas iš anksčiau.

12. Iš 2021 m. balandžio 30 d. Jungtinės Karalystės Nelegalių migrantų civilinių bausmių komandos Sienos apsaugos tarnybos vykdančio pareigūno pranešimo apie baudą ieškovei UAB „Nostrada“, kaip atsakovo Y. B. darbdavei, matyti, jog bauda už aštuonių nelegalių migrantų radimą 2021 m. sausio 20 d. transporto priemonėje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamoje Y. B., buvo skirta ir atsakovui. Jungtinės Karalystės pareigūnai nusprendė, kad transporto priemonės vairuotojas Y. B. yra atsakingas už migrantų gabenimą ir skyrė jam 400,00 GBP dydžio baudą už kiekvieną minėtą nelegalų migrantą. Suma iš viso 3200,00 GBP. Pridėtame priede taip pat paaiškinama baudos už kiekvieną nelegalų migrantą arba su juo besislėpusį asmenį atsakovui Y. B. skyrimo tvarka, atsižvelgiant į „Baudos lygio: praktikos kodekse“ numatytas nuostatas bei įvertinus kitus aspektus, kurie laikomi svarbiais. Kaip ir ieškovei skirtame pranešime nurodoma, jog nelegalių migrantų patekimo prevencinės priemonės buvo taikomos, t. y. incidento metu kietašonė priekaba buvo apsaugota plomba ir pakabinama spyna, todėl pareigūnai sutiko, kad apsaugos įtaisu buvo pasirūpinta ir į tai atsižvelgta nustatant baudos dydį. Taip pat nurodoma, jog incidento metu vairuotojas nepateikė patikrinimo lapo. Praktikos kodekso reikalavimų 1.3.3 dalyje nurodyta, kad „transporto priemonėje būtina turėti patikrinimų atlikimą įrodančią ataskaitą. Jei įmanoma, tokią ataskaitą patvirtina trečia šalis, kuri paliudija, kad matė, kaip buvo atlikti patikrinimai ar pati ją atliko, sutarus su savininku, nuomotoju ar vairuotoju, nes tada ataskaita turi didesnę įrodomąją vertę“. Pareigūnai šiame pranešime taip pat nurodė, jog incidento metu sienos apsaugos pareigūnui nebuvo pateikta įrodymų, kad kelionės link Jungtinės Karalystės sienos metu buvo atlikti patikrinimai. Tokių įrodymų nepateikta ir atsiliepime. Prie kitų svarbių veiksnių skiriant vairuotojui baudą nurodoma, jog šiam vairuotojui tai pirmas su nelegaliais migrantais susijęs atvejis, vairuotojas pateikė atsiliepimą, taip pat pareigūnai nurodė, jog turi mažai įrodymų, kad vykdoma veiksminga prevencinė sistema dėl nelegalių migrantų gabenimo.

13. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog šalys 2021 m. sausio 25 d. sudarė Susitarimą dėl darbuotojo vardu sumokėtų sumų atlyginimo Nr. 20210125/1 lietuvių ir rusų kalba (toliau - susitarimas), kuriuo susitarė dėl atsakovui asmeniškai skirtų baudų apmokėjimo. Šalys numatė: jog vairuotojo prašymu, šiam neturint pakankamai lėšų ar dėl mokėjimo skubos ar dėl kitų svarbių priežasčių (pvz. siekiant išvengti vilkiko sulaikymo), darbdavys gali apmokėti darbuotojui asmeniškai paskirtą baudą (D. punktas); tokiu atveju, kai bendrovė sumoka už darbuotoją šiam paskirtą baudą, ji įgyja reikalavimo teisę į darbuotoją, kad šis grąžintų jo vardu sumokėtas sumas (E. punktas); darbuotojas pageidauja, kad bendrovė darbuotojo vardu apmokėtų šiam darbo funkcijų atlikimo metu skiriamas baudas (jei tokių būtų) ir vėliau išskaitytų iš darbdavio darbuotojui mokėtinų sumų (F. punktas); darbuotojas įsipareigoja atlyginti visas ir bet kokias darbdavio darbuotojo vardu sumokėtas baudas, darbuotojas atlygina tik tokias baudas, kurios paskirtos pačiam darbuotojui asmeniškai, t. y. atsakomybės traukiamas asmuo yra darbuotojas, baudos paskyrimo dokumente nurodomi jo asmeniniai duomenys, baudos paskyrimo pagrindas, pažeidimo padarymo aplinkybės (1. punktas); šio susitarimo pagrindu baudos, sumokėtos darbdavio, tačiau skirtos ne darbuotojui nėra atlyginamos (2. punktas); šalys susitaria, kad darbdavio sumokėtas baudas darbuotojas atlygins pinigais – išskaičiuojant darbdavio sumokėtą baudą iš darbuotojui pagal darbo sutartį mokėtinų sumų (iš darbuotojui mokėtino darbo užmokesčio bei kitų darbdavio mokamų su darbo santykiais susijusių išmokų) (3. punktas); tokiu atveju, jei baudos dydis viršija 2000,00 Eur darbdavys sutinka ir šalys susitaria mokėjimus apmokėtai baudai atlyginti išdėstyti 3 mėnesių laikotarpiu, kas mėnesį mokant po 1/3 sumos, išskyrus tuos atvejus, kai darbdavio ir darbuotojo sudaryta darbo sutartis nutraukiama (tokiu atveju visa suma bus išskaitoma nutraukiant darbo sutartį, atsiskaitymo su darbuotoju dieną) (4. punktas); susitarimo galiojimo terminas baigiasi nutraukus tarp šalių sudarytą darbo sutartį (8. punktas). Byloje pateiktas 2021 m. gegužės 20 d. mokėjimo nurodymas Nr. 63467 įrodo, jog ieškovė sumokėjo atsakovo vardu jam Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos skirtą 3200,00 GBP baudą už nelegalių asmenų gabenimą.

14. Byloje pateikti 2022 m. kovo 10 d. rašytiniai paaiškinimai DOK-14380, 2021 m. sausio 22 d. ieškovės darbuotojo R. G. elektroninis laiškas R. T. įrodo, jog ieškovė 2021 metų sausio pabaigoje pirmą kartą kreipėsi į Jungtinėje Karalystėje teisines paslaugas teikiantį advokatą R. T., susitarta, kad jis atstovautų tiek ieškovę, tiek atsakovą dėl baudų, skirtų už nelegalių migrantų gabenimą sumažinimo, šiam advokatui teikė atsakovo apmokymo bei kitus baudoms sumažinti reikalingus duomenis. 2021 m. sausio 28 d. ieškovė pateikė pranešimą apie prieštaravimus Jungtinės Karalystės valstybės sekretoriui siekdama ieškovei ir atsakovui skirtų baudų sumažinimo, teikė Jungtinės Karalystės pareigūnams papildomus įrodymus. Iš 2022 m. kovo 10 d. rašytinių paaiškinimų DOK-14380 taip pat matyti, jog 2021 m. gegužės 12 d. ieškovė gavo el. laišką iš R. T., kuriame advokatas nurodė, jog vairuotojui Y. B. yra paskirta viso 3200 GBP bauda (t. y. 400,00 GBP už kiekvieną nelegaliai gabentą migrantą). Advokatas elektroniniuose laiškuose nurodė, jog Jungtinės Karalystės pareigūnai informavo, kad tai jau sumažinta bauda vairuotojui, kadangi nesikreipiant, paprastai ir darbuotojui yra skiriama 2000,00 GBP bauda už kiekvieną nelegaliai gabentą asmenį. Pateikti rašytiniai paaiškinimai, 2021 m. gegužės 28 d. R. T. elektroninis laiškas taip pat įrodo, jog nurodytas advokatas išsiuntė Jungtinės K. P. pajėgoms prieštaravimus dėl paskirtų baudų ieškovei ir atsakovui. Be to, byloje pateikti duomenys, jog 2021 m. liepos 26 d. ieškovė papildomai kreipėsi į kitą Jungtinėje Karalystėje veikiantį advokatą T. C., kuris taip pat atrašė ieškovei ir nurodė, kad abejoja, ar dar yra galimybė imtis veiksmų, kurie padėtų sumažinti baudas ir užkirstų kelią stabdyti vilkikus.

15. Iš 2021 m. sausio 19 d. transporto užsakymo krovinio pervežimui, užsakymo Nr. 139425 (toliau – užsakymas), Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio Nr. 1337873 matyti, jog atsakovas ieškovės vilkike gabeno užsakovo „Nagel Langdons Ltd“ užsakytas 26 paletes sulčių „Orange J. S.“. Užsakyme taip pat nurodyti reikalavimai, jog vilkikas turėtų temperatūros registratorių, ATP/aušinimą, transporto priemonė turi būti higieniškai švari, iš anksto atvėsinta, patvirtintas išvalymas, be kvapų, sausa, gerai vėdinama, veikianti. Tiek prie pakrovimo, tiek prie iškrovimo grafos nurodyta krovinio temperatūra 2 laipsniai celsijaus. Dalinio maršruto pradžia – Kalė uostas, dalinio maršruto pabaiga – Doveris. Užsakyme taip pat numatytos sąlygos ir dėl tinkamo darbuotojų instruktavimo, Jungtinės Karalystės įstatymų, susijusių su nelegalių asmenų gabenimu, bei reikalavimų, taikomų temperatūros registratoriui, nurodyti saugos reikalavimai dėl pašalinių asmenų patekimo į transporto priemonę (1.1. punktas), užrakinimo pakabinama spyna ir plombos uždėjimo, nurodoma, jog plombos numeris turi būti įrašytas CMR važtaraštyje (1.2. punktas), o pakeliui į uostą priekaba turi būti tikrinama kiekvienoje sustojimo vietoje, saugos lapas turi būti užpildytas transportavimo metu, laikantis saugumo procedūrų (1.3. punktas), prieš kertant kanalą turi būti patikrinta transporto priemonė, įskaitant padėklų laikiklius, siekiant užtikrinti, kad kroviniu nevežami nelegalūs migrantai (1.4. punktas).

16. Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštis Nr. 1337873 taip pat įrodo, jog krovinio gavėjas, priimant sulčių paletes krovinio iškrovimo vietoje nurodė, kad „krovinys yra užterštas nelegalių migrantų, taip pat krovinys sugadintas dėl ne šaldymo, įjungtas kraunant“, šį važtaraštį pasirašė atsakovas Y. B.. Iš 2021 m. sausio 22 d. „Oakland International Ltd“ pristatyto krovinio patikros išvados matyti, jog asmenys, tikrinę krovinį nustatė, kad vairuotojas Y. B. nekalbėjo angliškai, jie negalėjo iš jo gauti jokios informacijos, tačiau mano, kad integruotas šaldymo įrenginys nebuvo įjungtas dėl jo klaidos, o ribota iš vežėjo gauta informacija rodo, kad viso tranzito metu šaldymo įrenginio jis netikrino, nėra jokių įrodymų, kad būtų pažeistos galinės durys ar jų užrakinimo mechanizmai. Taip pat šioje išvadoje nurodyta, jog nors patvirtinančių įrodymų nėra, tačiau negalima atmesti galimybės, kad vairuotojas Y. B. padėjo asmenims įsigauti į priekabą, o tai beveik neabejotinai įvyko naktį iš sausio 19 į 20 dieną, kai transporto priemonė stovėjo Aire de Wanlin. Byloje pateikti duomenys iš GPS sekimo sistemos apie Y. B. vairuojamo vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutą, koordinates bei sustojimus ir jų laiką laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 19 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 21 d. 23:59 val. įrodo, jog atsakovas 2021 m. sausio 19 d. 23:15 val. sustojo adresu Aire de Wanlin, Houyet, Belgium, sustojimas trukmė nurodyta 13 valandų 17 minučių, stovėta iki 2021 m. sausio 20 d. 12:32 val., atstumas iki Kalė uosto 305,34 km. Iš Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento Klaipėdos skyriaus rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, jog Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos 2022 m. kovo 10 d. prašymą ir pateiktus duomenis iš GPS sistemos, nurodė, jog vairuotojo Y. B. vairavimo veikloje laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. sausio 21 d. darbo ir poilsio režimo pažeidimų pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 nenustatyta.

17. Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR) Nr. 0377993 įrodo, jog atsakovas Y. B. gabeno 26 sulčių paletes vilkike, kurio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos Nr. (duomenys neskelbtini) CMR važtaraštis pasirašytas atsakovo, jokia pervežimo informacija dėl krovinio defektų ar trūkumų nenurodyta. Iš byloje pateiktos bendrovės „Nagle Langdons Ltd“ 2021 m. kovo 1 d. sąskaitos faktūros Nr. 252150075 matyti, jog atsakovo Y. B. gabento krovinio vertė – 18223,33 Eur. 2021 m. kovo 2 d. užsakovo „Nagel Langdons Ltd“ mokėjimo dokumentas Nr. 3600001440 įrodo, jog 18223,33 Eur kroviniui padarytos žalos sumą užsakovas išskaičiavo iš ieškovei UAB „Nostrada“ mokėtinų sumų. Iš 2020 m. gruodžio 16 d. draudimo patvirtinimo poliso Nr. LIT23122019002, ieškinio kompensacijos dokumento Nr. D0052112 matyti, jog ieškovė gabenamus krovinius buvo apdraudusi CMR draudimu, todėl transporto (vežėjų) atsakomybės draudikas už krovinio sugadinimą padengė dalį 18223,33 Eur krovinio vertės, t. y. 15 223,33 Eur sumą, o, vadovaudamasi draudimo sutarties sąlygomis, ieškovė 3 000,00 Eur franšizę padengė savo lėšomis, todėl matyti, jog byloje pateikti duomenys įrodo, kad visa dėl krovinio sugadinimo ieškovės faktiškai patirta žala sudaro 3 000,00 Eur sumą.

18. 2021 m. gegužės 19 d. ieškovė UAB „Nostrada“ priėmė Įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. E.615, kuriuo atleido Y. B. iš vairuotojo pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį nuo 2021 m. gegužės 19 d., atleidimo pagrindas – darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Įsakyme taip pat nurodyta atleidimo iš darbo dieną darbuotojui išmokėti visas jam priklausančias fiksuoto darbo užmokesčio sumas (2.1. punktas); išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už 4 d. d. (2.2. punktas). Iš ieškovės ieškinio, Šiaulių darbo ginčų komisijos nagrinėtos darbo bylos Nr. APS-110-16408/2021, kurioje buvo priimtas 2021 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. DGKS – 4793, rašytinių duomenų matyti, jog 2021 m. gegužės 19 d. darbo sutarties nutraukimo dieną buvęs atsakovui mokėtinų sumų likutis 643,71 Eur panaudotas, siekiant padengti dalį ieškovės patirtos turtinės žalos, atsakovui mokėtina suma įskaityta į ieškovės galimų nuostolių sumą, t. y. draudimo franšizės už sugadintą krovinį 3000,00 Eur sumą. Įskaičius atsakovui mokėtiną sumą, likusi ieškovei atlygintina franšizės suma sudaro viso 2 356, 29 Eur.

19. 2021 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. DGKS-4793 (toliau - Sprendimas), kuriuo nusprendė išieškoti iš UAB „Nostrada“ Y. B. naudai 643,71 Eur nesumokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas bei išieškoti iš UAB „Nostrada“ Y. B. naudai 250,00 Eur netesybas. Sprendime nurodė, jog bendrovė darbo sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2021 m. gegužės 19 d., nepagrįstai įskaitydama Y. B. galutinio atsiskaitymo 643,71 Eur sumą į bendrovei atlygintiną žalą, su Y. B. galutinai neatsiskaitė. Taip pat nurodė, jog darbo byloje nėra jokių duomenų, kad Y. B. sutiko, jog galutinis atsiskaitymas būtų įskaitytas UAB „Nostrada“ priešpriešinių reikalavimų tenkinimui, todėl darbo ginčų komisija konstatavo, jog bendrovė nepagrįstai sudengė Y. B. naudai mokėtiną 643,71 Eur galutinio atsiskaitymo sumą, todėl reikalavimą dėl 643,71 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo tenkino, jas nuspręsdama išieškoti iš UAB „Nostrada“ Y. B. naudai. Taip pat darbo ginčų komisija įvertino, kad Y. B. bendra nesumokėta/uždelsta 643,71 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų suma, net ir nuo aukščiau nurodyto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio atskaičius valstybės privalomuosius mokesčius, yra mažesnė negu jo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, vadovaudamasi DK 147 str. 2 d. nuostatomis sprendė, kad bendrovės uždelsimas atsiskaityti su darbuotoju, skaičiuojant nuo 2021-05-20 iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2021-10-12 sudaro 4 mėnesius ir 16 darbo dienų, todėl Y. B. naudai išieškotinos netesybos sudarytų (643,71 x4)+(16x (643,71-21) 30,65=3065,24 Eur (atskaičius mokesčius). Darbo ginčų komisija konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad bendrovė su darbuotoju neatsiskaitė darbo santykių nutraukimo dieną, tačiau įvertinusi neišmokėto galutinio atsiskaitymo faktines aplinkybes, jo dydį, taip pat vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais sprendė, kad nesant išspręstam tarp šalių kilusiam ginčui dėl turtinės žalos atlyginimo, kurios dydis viršija 20 000,00 Eur sumą, visų netesybų išieškojimas būtų neadekvatus bendrovei bei sukeltų pernelyg didelius turtinius padarinius. Taigi, darbo ginčų komisija sprendė, kad yra pagrindas išieškotinų netesybų dydžio mažinimui, sumažinant netesybas iki 250,00 Eur (atskaičius mokesčius), nes ji yra pakankamai adekvati sankcija darbdaviui ir tuo pačiu kompensacija darbuotojui.

Dėl bylos teismingumo ir atsakovo atstovo prašymo palikti patikslintą ieškinį nenagrinėtu.

25. Pažymėtina ir tai, jog šalys, sudarydamos Darbo sutartį, sulygo kilsiančius ginčus spręsti taikant Lietuvos Respublikos teisę (Darbo sutarties 13 punktas). Dėl to, sprendžiant, kur yra atsakovo gyvenamoji vieta, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisės normomis. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji jo dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). CK 2.17 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai: nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, savo gyvenamąją vietą bylos iškėlimo metu deklaravo (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, šiuo metu taip pat dirba Lietuvoje ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą šioje šalyje. Pažymėtina, kad, nors atsakovas dirba tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, laikoma, kad jo darbo santykiai vykdomi Lietuvos Respublikoje, nes darbuotojas iš čia siunčiamas dirbti į kitas valstybes laikinai, pagal atsakovo darbo specifiką jis fiziškai ir teisiškai negalėtų dirbti Lietuvoje, bet gyventi Ukrainoje. Be to, atsakovo ryšį su Lietuva patvirtina ir tai, kad jis yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, vienijančios Lietuvos vežėjus, narys, įgyvendina savo profesinius interesus Lietuvos Respublikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-766- 910/2020). Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, darbo vietą, taip pat profesinių interesų įgyvendinimą, dalyvaujant Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos veikloje, visuma, teikia pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (CK 2.16 straipsnio 1, 2 dalys, 2.17 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

27. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, jog byla pagal pareikštą patikslintą ieškinį teisminga Lietuvos Respublikos teismui, byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, įrodymų paneigiančių šias aplinkybes nei atsakovas nei atsakovo atstovas byloje nepateikė, todėl atsakovo atstovo baigiamojoje kalboje išsakyti argumentai, jog byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvoje, atsakovo Lietuvoje turimą turtą, taip pat nėra duomenų, kad Lietuvoje atsakovas faktiškai gyveno ir vykdė darbo funkcijas yra nepagrįsti ir neįrodyti. Taigi, aptarto pasekoje, teismas atsakovo atstovo prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu, kadangi ginčas neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, atmeta (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl žalos darbdaviui ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

28. Byloje nėra ginčo, jog 2021 m. sausio 19 – 2021 m. sausio 20 d. laikotarpiu, šalis siejant darbo santykiams, atsakovas, vykdydamas savo darbines pareigas ir ieškovės transporto priemonėje gabendamas krovinį iš Prancūzijos į Jungtinę Karalystę, priekaboje-šaldytuve vežė nelegalius migrantus. Jungtinės Karalystės Pasienio tarnyba už transporto priemonėje aptiktus aštuonis nelegalius asmenis tiek ieškovei, tiek atsakovui paskyrė baudą. Atsakovas neginčija aplinkybės, jog jam skirtą 3200,00 GBP baudą ieškovė apmokėjo, ir atsakovas šią baudą ieškovei atlygino. Ieškovei buvo skirta 16 000,00 GBP bauda. Taigi, padarinių dėl baudų paskyrimo už nelegalių asmenų vežimą (važiavimą) atsirado kiekvienai šaliai: transporto priemonės savininkui – ieškovei ir jos vairuotojui – atsakovui, tačiau šioje byloje ginčas kyla dėl ieškovei skirtos baudos atlyginimo. Byloje taip pat nėra ginčo, jog atsakovas tuo pačiu metu, vykdydamas darbines pareigas, vežė užsakovo „Nagel Langdons Ltd“ krovinį – 26 paletes sulčių „Orange J. S.“, jog šiam kroviniui buvo taikomi temperatūriniai reikalavimai, todėl jis buvo gabenamas priekaboje-šaldytuve. Tačiau byloje ginčas kyla dėl sugadinto krovinio, kadangi ieškovė teigia, jog krovinys buvo sugadintas tyčia – šaldytuve neįjungus reikiamos temperatūros, taip pat į priekabą įleidus aštuonis nelegalius migrantus. Krovinys buvo užterštas, nes buvo rasta purvo, žmogaus plaukų, 2 buteliai šlapimo, nešvarios servetėlės, todėl krovinį teko utilizuoti. Atsakovas savo kaltės nepripažįsta, teigia, jog nebuvo tinkamai apmokytas nei dėl šaldytuvo naudojimo, nei dėl nelegalių migrantų gabenimo, dalyje dokumentų, kurie pasirašyti dirbant pas ieškovę, neigia savo parašų originalumą. Be to, nurodo, jog šaldytuvą išjungė ir krovinį sugadino priekaboje buvę nelegalūs migrantai.

29. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnis numato atvejus, kada darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, vienas iš jų – kai žala padaryta tyčia (DK 154 straipsnio 1 punktas).

30. Darbo sutarties šalies pareiga atlyginti žalą kyla esant tik šioms sąlygoms: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu): dėl žalos atsiradimo kaltas asmuo pažeidė savo įsipareigojimą pagal sutartį, įstatymus ar kitus teisės aktus (pavyzdžiui, darbo tvarkos taisyklėse, saugos darbe norminiuose aktuose, įrenginių eksploatavimo ar finansinių operacijų atlikimo taisyklėse, etikos kodekse numatytas pareigas ir pan.); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, kai yra artima tiesioginė arba lemiama minėtųjų veiksnių sąsaja; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla, t. y. žalą sukelia pareigų pagal darbo sutartį vykdymas (netinkamas vykdymas) (DK 4 straipsnis, 151 straipsnis, 152 straipsnio 1 dalis, CK 6.245-6.249 straipsniai, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-281-544/2020). Įrodyti esant visas būtinas sąlygas darbuotojo atsakomybei taikyti privalo darbdavys, šiuo atveju – ieškovė. Darbo teisėje darbuotojo kaltė nepreziumuojama, todėl nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat privalo pateikti įrodymus dėl atsakovo (darbuotojo) kaltės (CPK 178 straipsnis).

31. Byloje surinktų įrodymų, t. y. rašytinių duomenų, šalių paaiškinimų, pagrindu nustatyta, jog ieškovei yra padaryta 16000,00 GBP žala. Jungtinės Karalystės Pasienio pajėgos nustatė, kad atsakovas vilkiko priekaboje-šaldytuve vežė 8 nelegalius migrantus ir skyrė nurodytą baudą (Jungtinės Karalystės Pasienio Pajėgų 2021 m. balandžio 30 d. pranešimai ieškovei ir atsakovui, sprendimo 10.-12. dalys). Atsakovas teismo posėdžio metu savo paaiškinimais taip pat patvirtino, kad priekaboje-šaldytuve buvo rasti nelegalūs migrantai (2022 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 28 min. iki 1 val. 38 min.). 2021 m. liepos 28 d. ieškovė jai paskirtą baudą sumokėjo, dalis baudos buvo įskaityta kaip permoka sutikrinus padengtas baudas iš anksčiau ieškovės mokėtų sumų, todėl bylos duomenys patvirtina, jog 16 000,00 GBP dydžio bauda buvo apmokėta ir šios faktinės aplinkybės atsakovas neginčija (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

32. Iš bylos rašytinių duomenų taip pat matyti, kad vilkike atsakovas gabeno užsakovo „Nagel Langdons Ltd“ 26 paletes sulčių „Orange J. S.“, kroviniui buvo taikomi švaros ir temperatūriniai reikalavimai (sprendimo 15. dalis). Byloje pateiktas Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštis Nr. 1337873, užsakovo „Nagel Langdons Ltd“ 2021 m. sausio 19 d. užsakymo Nr. 139425 kopija, 2021 m. kovo 1 d. sąskaita faktūra Nr. 252150075, 2021 m. kovo 2 d. užsakovo „Nagel Langdons Ltd“ mokėjimo dokumentas Nr. 3600001440, užsakovo ieškovei pateiktos krovinio fotonuotraukos, 2020 m. gruodžio 16 d. draudimo patvirtinimo polisas Nr. LIT23122019002, patvirtina, kad atsakovui atgabenus krovinį į iškrovimo vietą, jis nebuvo priimtas dėl to, jog krovinys buvo užterštas, jį reikėjo sunaikinti, 18223,33 Eur kroviniui padarytos žalos sumą užsakovas išskaičiavo iš ieškovei UAB „Nostrada“ mokėtinų sumų. Transporto (vežėjų) atsakomybės draudikas už krovinio sugadinimą padengė dalį 18223,33 Eur krovinio vertės, t. y. 15 223,33 Eur sumą, todėl, vadovaudamasi draudimo sutarties sąlygomis, ieškovė 3 000,00 Eur franšizę padengė savo lėšomis ir byloje pateikti duomenys įrodo, jog dėl krovinio sugadinimo ieškovės faktiškai patirta žala sudaro 3 000,00 Eur (sprendimo 16., 17. dalys). Šios žalos sumos atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, taip pat teismo posėdžio metu patvirtino, kad krovinys buvo užterštas, teikdamas paaiškinimus teismui nurodė, jog tikrinimo pasienyje metu jam atidarius vilkiko duris, priekaboje matėsi paltas, antklodės, talpa su šlapimu. Be to, teismo posėdžio metu jis nurodė, kad pravažiavęs sieną, prieš atvykstant į iškrovimo vietą, priekaboje jis viską šalino, valė pėdsakus (2022 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 01 val. 33 min. iki 01 val. 38 min.). Taigi, aptarto pasekoje matyti, jog byloje yra įrodyta, kad krovinys nebuvo užsakovo priimtas, kadangi jis buvo netinkamas naudoti, užterštas ir jį reikėjo utilizuoti (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta įrodytą ieškovės patirtos turtinės žalos faktą ir dydį, t. y. ieškovės sumokėtą 3000,00 Eur CMR draudimo franšizę už pristatytą netinkamą krovinį bei 16 000,00 GBP dydžio baudą už priekaboje-šaldytuve neteisėtai gabentus nelegalius migrantus (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

34. Vertindamas šias aplinkybes ir šalių parodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodomą faktą, jog atsakovas buvo apmokytas ir patyręs vairuotojas, patvirtina byloje esantys įrodymai, kad atsakovas iki 2021 m. sausio 20 d. įvykusio incidento jau metus (nuo 2020 m. sausio 16 d., sprendimo 7. dalis) dirbo tolimųjų reisų vairuotoju UAB „Nostrada“. Be to, atsakovo patyrimą ir faktinę aplinkybę, kad jis dirbo Didžiosios Britanijos regione patvirtina ir jo paties teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog 2021 m. sausio 20 d. nebuvo pirmas išvažiavimas į Didžiąją Britaniją, iki tol jis važinėjo į šią šalį. Pirmą kartą savarankiškai į Didžiąją Britaniją išvyko 2020 metų balandžio mėnesį. Kai pradėjo darbą, pirmą mėnesį važiavo kaip stažuotojas, su kitu asmeniu, po to jau visada vykdavo vienas, kabinoje turėjo telefoną, kuriuo galėjo bendrauti su vadybininku, padedančiu susikalbėti su pareigūnais, kadangi atsakovas nemoka nei lietuvių, nei vokiečių, nei anglų kalbų. Teisme atsakovas taip pat nurodė, jog dažnai, net du kartus per mėnesį būdavo toje pakrovimo vietoje, krovinio siuntėjas jam buvo žinomas, praktiškai nuolat važiuodavo tuo maršrutu, į Doverio miestą, puikiai žinojo šį maršrutą, galėjo važiuoti be navigacijos, žinojo kur sustoti ir kokiu atstumu sustoti, jam buvo žinomos aplinkybės, kad negalima sustoti 300 km atstumu iki uosto, taip pat iš kitų darbuotojų jam buvo girdėti atvejai apie transporto priemonėse sulaikomus migrantus, apie tai, jog darbuotojams būna, kad siūlo vežti nelegalus, tačiau jam nesiūlė. Teigė, jog jo vairuojamą transporto priemonę iki šio incidento pasienio pareigūnai keletą kartų buvo tikrinę dėl nelegalų, todėl šis patikrinimas jam nebuvo pirmas (2022 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 01 min. iki 1 val. 17 min.; nuo 2 val. 5 min. iki 2 val. 27 min.; nuo 2 val. 43 min. iki 2 val. 45). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas, teikdamas paaiškinimus teisme, viena vertus teigė, kad vadybininkas kelionės metu nenurodo vairuotojui vietos, kur ir kada sustoti, kita vertus, vėliau teikdamas paaiškinimus dėl pasirinktų sustojimų vietų, skaičiaus ir trukmės, teigė, jog vadybininkė reikalavo, kad vairuotojai stovėtų Aire de Wanlin (2022 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 15 min. iki 2 val. 17 min.) Kartu, akcentuotina, jog atsakovo paaiškinimai teisme taip pat nepatvirtina gynybos argumentų, jog atsakovas nebuvo apmokytas ir jam nebuvo žinoma, kaip išvengti nelegalių migrantų, kaip naudotis priekaboje esančia šaldymo įranga bei argumentų, kad dalies dokumentų atsakovas nepasirašė. Akcentuotina, jog paaiškinimų pradžioje, teismo posėdžio metu jis nurodė, kad dirbdamas pas ieškovę jis daug ką pasirašė, tačiau neprisimena ką, vėliau tvirtino, jog grįžęs į Lietuvą po incidento, pasirašė pasiaiškinimą. Tuo pačiu tvirtino, jog nebuvo jokių mokymų, kaip išvengti migrantų (2022 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 17 min. iki 1 val. 18 min.). Tačiau kita vertus, kartu teikė paaiškinimus, jog jam pradėjus dirbti pas ieškovę, jis buvo apmokytas, vietoje laikė egzaminą, bendrovės mechanikas aprodė, kaip spaudyti šaldytuvo mygtukus, apmokė dėl topografo, palečių, mokymai vyko rusų kalba ir truko visą dieną. Atsakovas taip pat patvirtino, jog ieškovės darbuotojai vedę mokymus gerai kalbėjo rusų kalba, jiems buvo galima užduoti klausimus, buvo paruošta prezentacija, instruktorių buvo keletas, jie keitėsi. Tą dieną, kai vyko mokymai, atsakovas ir vėl patvirtino kažką pasirašęs, bet nepamena ką. Taip pat atsakovas teismui teikdamas paaiškinimus nurodė, jog UAB „Nostrada“ dokumentai, kuriuos pasirašė buvo tik lietuvių kalba, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl darbo sutartis yra pasirašyta rusų kalba (2022 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 3 min. iki 2 val. 9 min.; nuo 2 val. 26 min. iki 2 val. 31 min.).

35. Vis dėl to, aptartų atsakovo paaiškinimų kontekste, pažymėtina, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas savo parašu dokumente rusų kalba patvirtino, kad jam darbovietėje buvo pravestas apmokymų kursas apie CMR pildymą, pervežimus į Didžiąją Britaniją, navigatorių, minusą koordinatėse, laikino darbo, apie priekabos ir vilkiko dokumentus, priėmimo ir perdavimo aktus ir taisykles, kaip prikabinti ir atkabinti priekabą, draudimą ir kaip užpildyti deklaraciją, krovinio sutvirtinimą, tentines priekabas, perkabinimus, priekabas-šaldytuvus ir darbą su šaldytuvais, termogarmų spausdinimą, darbo su tachografu pagrindus ir darbo bei poilsio režimą, apie darbą su vilkikais EURO6 kategorijas. Atsakovas šiame dokumente savo parašu taip pat patvirtino, jog atspausdintas instrukcijas gavo, jam buvo suteikta galimybė išsisaugoti informaciją ir vaizdo medžiagą skaitmeninėje atmintyje (sprendimo 8 dalis). Taip pat atsakovas savo parašu patvirtino supažindinimo su pareiginiais nuostatais faktą, bei faktą, jog A. R. vedė apmokymus ir darbuotojas patvirtino, kad jis buvo informuotas apie prieglobsčio įstatymą, pabėgėlių pateikimo į Jungtinę Karalystę neteisėtumą, esmines apsaugos sistemas (sprendimo 9. dalis). Pažymėtina, jog atsakovo parašas lape dėl mokymų apie pabėgėlius yra po tekstu lietuvių ir anglų kalbomis, tačiau teismas, vertindamas įrodymų visetą byloje, faktinę aplinkybę, jog mokymai dėl pabėgėlių vyko rusų kalba laiko įrodyta liudytojo A. R. parodymais. Liudytojas paaiškino, jog atsakovas dalyvavo mokymuose, mokymai paprastai vyksta ne vieną kartą, t. y. pradėjus dirbti vyksta bendri mokymai, kurių metu yra supažindinama su šaldytuvais, pateikiama informacija, jog šaldytuvo veikimą reikia nuolat tikrinti kelionės metu, nurodoma kaip pildyti CMR važtaraštį, paaiškinama, jog tuo atveju, jeigu vairuotojas nedalyvauja pakrovime, jis tai privalo pažymėti CMR, taip pat yra apmokoma kaip ir kada uždėti plombą, kaip elgtis jeigu vykstama į Didžiąją Britaniją, kada sustoti ir kur, ką tikrinti, prieš išvykimą vyksta papildomi mokymai (2022 m. kovo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 0 val. 8 min. iki 0 val. 43 min.).

39. Sprendžiant dėl atsakovo kaltės tiek sumokėtos 16000,00 GBP baudos kontekste, tiek dėl 3000,00 Eur žalos kroviniui jį utilizavus, nagrinėjamu atveju atsakovo tyčinę kaltę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys dėl priekaboje esančios šaldymo įrangos netinkamo naudojimo bei kontrolinio lapo (check-list) nepildymo. Akcentuotina, jog teismo posėdžio metu atsakovo paaiškinimai tiek dėl šaldytuvo įjungimo, tiek dėl kontrolinio lapo pildymo buvo prieštaringi. Viena vertus, atsakovas teigė, jog jis įjungė šaldytuvą pasikrovimo vietoje, paaiškino teismui šaldytuvo veikimo principą, mygtukus, kuriuos turi paspausti įjungimui / išjungimui, paaiškino, jog šaldytuvas yra įjungiamas vairuotojo kabinoje, taip pat nurodė, jog šaldytuvas buvo įjungtas visos kelionės metu (2022 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 22 min. iki 1 val. 24 min.), tačiau vėliau nurodė, jog kai pasienyje krovinys buvo tikrinamas, šaldytuvas buvo išjungtas, patvirtino, kad jį išjungė pats, nes jam taip nurodė pareigūnai. Kita vertus, kartu teigė, jog patikrinimas truko pusantros valandos, gal būt pasienio pareigūnai šaldytuvą išjungė, kadangi jis nematė, ką jie darė (2022 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 51 min. iki 1 val. 54 min.). Tuo tarpu byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad šaldytuvas-priekaba buvo išjungtas viso pervežimo metu ir patikros metu gauta informacija parodė, kad viso tranzito metu šaldymo įrenginio atsakovas netikrino. Krovinio gavėjas iškraudamas krovinį nurodė, jog krovinys sugadintas dėl ne šaldymo, įjungtas kraunant, tikrintojai nustatė, jog integruotas šaldymo įrenginys nebuvo įjungtas (užsakovo „Nagel Langdons Ltd“ 2021 m. sausio 22 d. atlikta patikra, Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštis Nr. 1337873 pasirašytas atsakovo).

45. DK 231 straipsnio 5 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu teismas tai laiko tikslinga, nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės teisme gali būti remiamasi darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais. Tuo pagrindu darbo ginčų komisija pateikia teismui darbo ginčo dėl teisės bylą per penkias darbo dienas nuo teismo nurodymo gavimo.

46. Darbo ginčų komisija nustatė, jog bendrovė darbo sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2021 m. gegužės 19 d., įskaitydama Y. B. galutinio atsiskaitymo 643,71 Eur sumą į bendrovei atlygintiną žalą, su Y. B. galutinai neatsiskaitė. Akcentuotina, jog šių aplinkybių, t. y. kad ieškovė darbo sutarties nutraukimo dieną galutinai su atsakovu neatsiskaitė bei kad suma, kurią turėjo pareigą išmokėti ieškovė sudaro 643,71 Eur šalys byloje neginčijo. Atsakovas su 643,71 Eur įskaitymu nesutinka, nurodydamas vienintelį argumentą, ginčydamas 2021 m. sausio 25 d. Susitarime dėl darbuotojo vardu sumokėtų sumų grąžinimo Nr. 20210125/1 esantį atsakovo parašą, tačiau akcentuotina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. vasario 17 d. tarp šalių buvo pasirašytas papildomas susitarimas (lietuvių ir rusų kalba) dėl išskaitų iš darbo užmokesčio Nr. 7192, iš kurio matyti, jog darbuotojas pareiškė ir sutiko, kad iš jo darbo užmokesčio visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį būtų daromos išskaitos pagal DK 150 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Tokios išskaitos daromos dėl žalos atlyginimo, kurią darbuotojas padarė dėl savo kaltės, netinkamai atlikdamas savo darbo funkcijas ir (ar) naudojant darbdavio jam suteiktą įrangą/transporto priemones, pažeidžiant kelių eismo taisykles ir tai užtraukė baudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nesižengimų kodeksą ar kitos valstybės, kurioje skirta atitinkama bauda, taikytinus teisės aktus (1. punktas); darbdavys pareiškia ir patvirtina, kad daromų išskaitų dydžiai neviršys taikytinuose teisės aktuose nustatytų maksimalių sumų, įskaitant DK 156 straipsnio 1 d. bei CPK 736 straipsnį, ir išskaitos bus daromos tokia tvarka, terminais kaip numatyta DK (2. punktas). Šalys taip pat susitarė, jog šis papildomas susitarimas neatleidžia šalių nuo jų atsakomybės kitais taikytinuose teisės aktuose, įskaitant DS, numatytais žalos atlyginimo pagrindais ar tais atvejais, kai privalo būti atlyginama didesnė žalos suma, nei numatyta papildomo susitarimo 2. punkte (5. punktas). Taigi, įvertinęs šį dokumentą bei jo turinį, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovė buvo gavusi atsakovo sutikimą darbo sutarties galiojimo metu daryti išskaitas iš atsakovo darbo užmokesčio atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui. Kartu, akcentuotina, jog šio dokumento turinio ar parašų bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas neginčijo (CPK 178, 185 straipsniai).