Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-413-569/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-26
Bylos Nr.: e2A-413-569/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-06221-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė
Atsakovas: Y. B.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Nostrada“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-413-569/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06221-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.9; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Y. B. ir atsakovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nostrada“ patikslintą ieškinį atsakovui Y. B. dėl turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nostrada“ patikslinto ieškinio reikalavimu prašė priteisti iš atsakovo Y. B. 2 356,29 Eur (įskaičius 643,71 Eur sumą) bei 16 000,00 JK svarų sterlingų (toliau - GBP) žalos atlyginimą, pripažinti ieškovės atliktą vienašališką 643,71 Eur įskaitymą į Y. B. padarytos žalos sumą teisėtu ir panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti Y. B. 643,71 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų bei 250,00 Eur netesybų, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį dėl patikslinto ieškinio reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2021 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje patikslintą ieškinį tenkino: pripažino ieškovės UAB „Nostrada“ atliktą vienašališką 643,71 Eur įskaitymą į atsakovo Y. B. ieškovei padarytos 3000,00 Eur žalos sumą teisėtu; priteisė iš atsakovo Y. B. ieškovei UAB „Nostrada“ 2356,29 Eur bei 16 000,00 GBP žalos atlyginimą; netenkino atsakovo prašymo palikti patikslintą ieškinį nenagrinėtu; priteisė iš atsakovo Y. B. ieškovei UAB „Nostrada“ 6548,20 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 17,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

3. Teismas sprendė, jog, atsižvelgiant į tai, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą nenagrinėtinas teisme, todėl teismas dėl patikslinto ieškinio reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2021 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), priimtą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bylą nutraukė.

4. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas darbo sutartyje ar stojimo į profesinę sąjungą anketoje savo gyvenamąją vietą yra nurodęs Ukrainoje, savaime nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės inicijuojamą ginčą. Apie atsakovo gyvenamąją vietą sprendžiama įvertinus turimų duomenų visumą.

5. Teismas vertino, kad byloje esančių duomenų apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, darbo vietą, taip pat profesinių interesų įgyvendinimą, dalyvaujant Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos veikloje, visuma teikia pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

6. Teismas sprendė, jog byla pagal pareikštą patikslintą ieškinį teisminga Lietuvos Respublikos teismui, byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, nei atsakovas, nei atsakovo atstovas byloje nepateikė. Todėl atsakovo atstovo baigiamojoje kalboje išsakyti argumentai, jog byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvoje, atsakovo Lietuvoje turimą turtą, taip pat nėra duomenų, kad Lietuvoje atsakovas faktiškai gyveno ir vykdė darbo funkcijas yra nepagrįsti ir neįrodyti.

7. Teismas pripažino, jog įrodytas ieškovės patirtos turtinės žalos faktas ir dydis, t. y. ieškovės sumokėtas 3000,00 Eur CMR draudimo franšizę už pristatytą netinkamą krovinį bei 16 000,00 GBP dydžio baudą už priekaboje-šaldytuve neteisėtai gabentus nelegalius migrantus.

8. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodomą faktą, jog atsakovas buvo apmokytas ir patyręs vairuotojas, patvirtina byloje esantys įrodymai, kad atsakovas iki 2021 m. sausio 20 d. įvykusio incidento jau metus (nuo 2020 m. sausio 16 d., sprendimo 7 dalis) dirbo tolimųjų reisų vairuotoju UAB „Nostrada“. Be to, atsakovo patyrimą ir faktinę aplinkybę, kad jis dirbo Didžiosios Britanijos regione, patvirtina ir jo paties teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Teismas sprendė, jog įrodymų visetas byloje patvirtina, kad atsakovas žinojo, kaip tinkamai elgtis viso tranzito metu, vežant krovinį į Jungtinę Karalystę.

9. Teismas darė išvadą, jog pateikti rašytiniai duomenys paneigia atsakovo paaiškinimus ir patvirtina, kad šaldymo įrenginys tranzito metu nebuvo įjungtas.

10. Teismas vertino, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas buvo atsakingas už tinkamą krovinio gabenimą įjungiant šaldytuvą ir nuolat tikrinant jo veikimą, taip pat jis buvo atsakingas už krovinio užrakinimą, plombos uždėjimą, prieš tai atlikus krovinio patikrinimą.

11. Teismas vertino, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju yra atsakovo tyčia, kadangi atsakovas buvo apmokytas, suvokė ir žinojo, kad sustoti ilgam poilsiui per visą naktį iš esmės likus beveik 300 km iki Kalė uosto, yra pavojinga, byloje nėra jokių duomenų, jog kelionės metu vairuotojas atliko visus būtinus transporto priemonės patikrinimus, nėra pagrįstų įrodymų, kad vairuotojas kelionės metu atliko ir užregistravo saugumo patikras, t. y. pildė patikrinimų lapą, aplinkybė, jog atvykus į uostą, patikrinimo metu nustatyta, kad nepažeista priekabos spyna ir plomba (nurodyta Jungtinės Karalystės Pasienio Pajėgų 2021 m. balandžio 30 d. pranešimuose, skirtuose tiek ieškovei, tiek atsakovui), nepastebėti aštuoni migrantai priekaboje-šaldytuve, kuris nebuvo įjungtas. Teismas darė išvadą, jog būtent dėl šių labai nerūpestingų veiksmų priekaboje buvo rasti nelegalūs migrantai ir ieškovei buvo padaryta žala, todėl teismas sprendė, jog atsakovas gabeno nelegalius migrantus, to norėjo bei sąmoningai siekė, kad taip įvyktų. Šaldymo įrenginio neįjungimas tik patvirtina, jog labai tikėtina, kad atsakovas tikslingai padėjo nelegaliems migrantams patekti į priekabą.

12. Teismas sprendė, kad ieškovė nebūtų patyrusi žalos, jei atsakovas būtų laikęsis darbuotojo pareigų tinkamai atlikti darbo funkcijas, saugoti darbdavio turtą, laikęsis instrukcijų ir nurodymų bei ėmęsis priemonių, neleidžiančių žalai atsirasti, pvz. įjungęs šaldymo įrenginį. Net jei nelegalūs migrantai ir būtų patys patekę į priekabą šaldytuvą, labai tikėtina, jog vairuotojas profesionalas, laikydamasis visų instrukcijų, aštuonis migrantus būtų pastebėjęs tikrindamas šaldytuvo veikimą ir būtų pranešęs apie tai jo darbą kuruojančiam vadybininkui, su kuriuo jis turėjo galimybę susisiekti iš transporto priemonės kabinos, arba policijos pareigūnams.

13. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė buvo gavusi atsakovo sutikimą darbo sutarties galiojimo metu daryti išskaitas iš atsakovo darbo užmokesčio atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui. Šio dokumento turinio ar parašų bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas neginčijo.

14. Teismas sprendė, kad ieškovė DK 150 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė, išskaitą atliko per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai jai tapo žinomas baudos už nelegalių migrantų gabenimą dydis. Ieškovė darbo sutarties nutraukimo dieną įskaitydama Y. B. galutinio atsiskaitymo 643,71 Eur sumą į bendrovei atlygintiną žalą, CPK numatytų išskaitų iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų ribojimų nepažeidė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

15. Apeliaciniu skundu atsakovas Y. B. prašo panaikinti 2022 m. balandžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį palikti nenagrinėtu arba ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvoje, atsakovo Lietuvoje turimą turtą, taip pat nėra duomenų, kad Lietuvoje atsakovas faktiškai gyveno ir vykdė darbo funkcijas. Ne atsakovo, o ieškovės iniciatyva, darbinio veiksnumo ir teisnumo atsakovui suteikimo tikslais (kad atsakovas galėtų gauti leidimą gyventi (teisėtai būti Lietuvoje) ir atitinkamai būdamas teisėtai, galėtų dirbti Lietuvoje) atsakovo gyvenamoji vieta bylos iškėlimo metu buvo deklaruota (duomenys neskelbtini).

15.2. Atsakovas neturi jokios gyvenamos vietos Lietuvoje. Atsakovą darbdaviai - ieškovė ir dabartinis darbdavys - deklaravo atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvoje, kad atsakovas galėtų teisėtai dirbti Lietuvoje darbdavių naudai.

15.3. Jungtinė Karalystė ne iš karto po ginčo įvykio, kai pas atsakovą transporto priemonėje rado 8 nelegalius imigrantus, priėmė sprendimą skirti nuobaudą ieškovei, o po daugiau nei 3 mėnesių nuo tada, kai pas atsakovą vairuojamoje transporto priemonėje rasti nelegalūs migrantai, kas įrodo, jog Jungtinėje Karalystėje jau vyko išsamus ginčo situacijos tyrimas, be kita ko, nuobaudą paskyrusi Jungtinės Karalystės institucija tikėtinai apklausė migrantus, kurių nei vienas nepatvirtino, kad atsakovas susijęs su jų patekimu į transporto priemonę, taip pat susipažino su visa pažeidimo medžiaga ir nustatė, kad jokios atsakovo tyčios dėl atsakovą vairuojamoje transporto priemonėje rastų nelegalių migrantų nėra. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės Jungtinės Karalystės sprendime nustatytos, ieškovė Jungtinės Karalystės pranešimo apie baudą neginčijo, taigi Jungtinės Karalystės pranešimu apie baudą nustatytos aplinkybės pakartotinai neįrodinėjamos.

15.4. Aplinkybė, kad ieškovė neteikia nelegalių migrantų bylos medžiagos, nors nebejotinai ją turi, su joje apklaustų 8 pabėgėlių paaiškinimais, patvirtina, kad atsakovas nėra atsakingas už nelegalius migrantus, rastus jo valdytoje transporto priemonėje.

15.5. Nuobaudą už nelegalius migrantus paskyrusi Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija jau nustatė ir tuo turėjo vadovautis pirmosios instancijos teismas (CPK 182 str.), jog atsakovas nebuvo ieškovės instruktuotas, kaip išvengti nelegalių migrantų. Pažymėtina, kad atsakovas yra trečiosios šalies pilietis, kur nelegalių migrantų problema yra neaktuali ar mažiau aktuali, taigi atsakovui nebuvo žinoma, kaip vežimo procese išvengti nelegalių asmenų ir kad apskritai jam gali nutikti ieškinyje aptariamas įvykis.

15.6. Skundžiamu sprendimu taip pat nepagrįstai nustatyta, neva ieškovė įrodė apmokiusi atsakovą išvengti nelegalių imigrantų. Pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams – Jungtinės Karalystės sprendimui (pranešimui apie baudą). Priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, kiti byloje esantys įrodymai vėl nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovas buvo instruktuotas, kaip išvengti pabėgėlių komandiruotės į Jungtinę Karalystę – Prancūziją metu.

15.7. Nors 2020-02-19 datos sąraše atsakovas pasirašė, tai nepatvirtina, kad atsakovas pasirašė sąraše darbuotojų (dokumente „Pabėgėlių patekimo prevencijos darbuotojų mokymai“), juolab nepatvirtina, kad atsakovui buvo pravesti mokymai, kaip išvengti pabėgėlių. Žemiau dėstomos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad priešingai, nei teigia ieškovė, jokių mokymų, kaip išvengti pabėgėlių, ieškovė atsakovui nepravedė.

15.8. Aplinkybę, kad atsakovas nekaltas už galimai ieškovei atsiradusią žalą, patvirtina ir byloje esantys GPS sistemos duomenys, iš kurių matyti, jog atsakovas jokių kaltų ir neteisėtų veiksmų komandiruotės metu važiuodamas, sustodamas, neatliko ir nieko nepažeidė. Todėl taip pat atmestini skundžiamo sprendimo argumentai dėl atsakovo kaltės, nesustojus saugomose stovėjimo aikštelėse ir pan. Nei vienas byloje apklaustų liudytojų negalėjo nieko pasakyti ir patvirtinti apie atsakovo atliktus kaltus ir neteisėtus veiksmus, gabenant krovinį, o negalėjo dėl to, kad, kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, krovinys buvo gabenamas tinkamai ir laikantis jo gabenimo taisyklių. Atsakovui paneigus kaltės prezumpciją, skundžiamas sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas, o ieškinys yra atmestinas kaip neįrodytas, nes nėra atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų dėl ieškinyje nurodytos žalos galimo atsiradimo ieškovei.

15.9. Nuobaudą atsakovui paskyrusi institucija Jungtinės Karalystės Nelegalių migrantų civilinių bausmių komanda, Vidaus reikalų ministerijos Pietryčių ir Europos Pasienio apsaugos tarnyba nenustatė jokios atsakovo tyčios ar neatsargumo, jokios kaltės dėl jo transporto priemonėje vežtų pabėgėlių. Vadinasi, nuobaudą skyrusi institucija nustatė, jog atsakovas sako tiesą, kas vėl patvirtina, kad darbuotojas (atsakovas) yra nekaltas ir neatsakingas už pabėgėlius jo transporto priemonėje, kas vėl patvirtina, kad skundžiamas sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

15.10. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovė perdavė atsakovui kontrolinį sąrašą (patikros lapą). Akivaizdu, kad dokumentų, kuriuos privalėjo duoti darbdavys, nedavė. Atsakovas jokių dokumentų neprarado ir tokių duomenų byloje nėra. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

15.11. Jokių duomenų, kad atsakovas atjungė šaldytuvą, nėra. Priešingai – atsakovas posėdžio metu patvirtino, kad jis įjungė šaldytuvą. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, jokių fotonuotraukų, faktinių konstatavimo aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas atjungė šaldytuvą, todėl ir šie ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

15.12. Ant ieškovės pateikto CMR nėra jokio įrašo, kad darbuotojas nedalyvavo pakrovime. Ieškovė nepateikė jokios instrukcijos, kur būtų nustatyta ir atsakovui suprantama kalba nurodyta, ką jis privalo padaryti, ar dalyvauti pakrovime, kaip apsaugoti krovinį ir pan., atitinkamai tokiu atveju būtų galima spręsti, ko nepadarė atsakovas, tačiau jokių duomenų apie atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovė nepateikė, o nepateikė, kad jų nėra – byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už ieškovei atsiradusią žalą atsakinga pati ieškovė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas buvo sustabdytas pasienyje, plombos buvo nepažeistos, taigi, kaip jau minėta, 8 nelegalūs migrantai galėjo patekti į priekabą tik pakrovimo metu.

15.13. Nors atsakovas su ieškiniu kategoriškai nesutinka, taip pat mano, kad ginčas yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams ir todėl prašo palikti ieškinį nenagrinėtu arba atmesti ieškinį, vis tik pažymi, kad netgi konstatavus didelį neatsargumą ieškovui taikytina ribota turtinė atsakomybė, t. y. ne daugiau kaip šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis). Pagal ieškovės ir atsakovo sudarytą darbo sutartį atsakovo atlyginimas: MVA + 1,6505 ir apvalinama į sveikąją pusę (darbo sutarties 1.3 p.), taigi iš atsakovo galėtų būti priteista ne daugiau kaip 2 400,00 Eur žalos atlyginimo (paskaičiuota apytiksliai, nes ieškovė neteikė pažymos apie atsakovo vidutinį darbo užmokestį, o teismas šio dokumento iš ieškovės nereikalavo). Taigi skundžiamas sprendimas naikintinas ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvių ribotos turtinės atsakomybės nuostatų.

Atsiliepimas

15.14. Atsakovas su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis taip pat nesutinka. Ieškovės pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, taigi, teismas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo priteisė nepagrįstai.

15.15. DK 146 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvi, o tai reiškia, kad, pasibaigus darbo sutarčiai, yra visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos. Jokios išimtys ir jokie įskaitymai yra negalimi, darbdavys atleidžiant darbuotoją privalo atsiskaityti su darbo santykiais susijusiomis sumomis, o žalos atlyginimo reikalauti jau atsiskaičius su darbuotoju. Atsakovas jokio sutikimo įskaitymui nedavė ir kaip patvirtina aukščiau išdėstytas, jokios žalos ieškovei nepadarė, kas vėl patvirtina, kad skundžiamas sprendimas yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

15.16. Atsakovas nepasirašė 2021m. sausio 25 d. Susitarimo dėl darbuotojo vardu sumokėtų sumų grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas komandiruotas laikotarpiui nuo 2021 m. sausio1d. iki 2021 m. sausio 29 d., objektyviai negalėjo pasirašyti 2021m. sausio 25 d. Susitarimo dėl darbuotojo vardu sumokėtų sumų grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), nes nebuvo Lietuvoje. Be to, aptartas susitarimas surašytas tik lietuvių kalba, kurios atsakovas taip pat nesupranta.

Šalies argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovo atstovė Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga prašo panaikinti 2022 m. balandžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį palikti nenagrinėtu arba ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pat argumentais, kaip atsakovo Y. B., todėl teisėjų kolegija jų plačiau neaprašo.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Nostrada“ prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Šiaulių apylinkės teismo 2022 balandžio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto Y. B. bylinėjimosi išlaidas UAB „Nostrada“ viso 2 100,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Apeliantas Y. B. apeliaciniame skunde net nenurodo jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo sprendimo teisės ir (ar) fakto klaidų, tik deklaratyviai nurodo, kad jis nesutinka su skundžiamu sprendimu ir vėliau pamini, kad nesutinka su teismo argumentais.

17.2. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju byloje iki baigiamųjų kalbų nekilo ginčo dėl to, jog apeliantas gyvena ir dirba Lietuvoje, viso bylos nagrinėjimo proceso metu apeliantas, dalyvavęs teismo posėdžiuose, jokių prašymų dėl patikslinto ieškinio palikimo nenagrinėtu tuo pagrindu, kad apeliantas neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, teismui nereiškė.

17.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias darbo bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams klausimus, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus), atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus teisės išaiškinimus ir priėjo prie pagrįstos išvados, jog darbo ginčas yra teismingas Lietuvos Respublikos teismui.

17.4. Pagal šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sudarytos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos teismas turėjo jurisdikciją nagrinėti darbo ginčą pagal ieškovės (darbdavės) pareikštą ieškinį. Apeliacinio skundo argumentai, kad ši civilinė byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį turėjo palikti nenagrinėtą (CPK 782 straipsnis), atmestini kaip nepagrįsti.

17.5. Byloje ieškovė tiek rašytiniais duomenimis, tiek liudytojų parodymais įrodė, kad atsakovas buvo instruktuotas, kokie saugos reikalavimai yra privalomi, kad savo pareigas atlikti tinkamai bei apmokytas, kaip naudoti priekaboje esantį šaldymo įrenginį. Atsakovas pažeidė Jungtinės Karalystės Imigracijos ir prieglobsčio įstatymą (1999) bei jo pagrindu patvirtintą Civilinių bausmių praktikos kodeksą, todėl elgėsi neteisėtai.

17.6. Ieškovė, remdamasi teisiniu reguliavimu bei kasacinio teismo praktika, taip pat atsižvelgdama į ribotos prejudicinės galios principą, vertina, kad Jungtinės Karalystės pasienio pajėgų sprendimu, priimtu dėl administracinio nusižengimo Jungtinėje Karalystėje, nustatyta aplinkybė, kad atsakovas, atlikdamas savo kaip vairuotojo pareigas ir gabendamas per Jungtinės Karalystės sieną nelegalius migrantus, pažeidė taikytinus teisės aktus - Jungtinės Karalystės Imigracijos ir prieglobsčio įstatymą (1999) bei jo pagrindu patvirtintą Civilinių bausmių praktikos kodeksą - įgaliota Jungtinės Karalystės institucija sprendė dėl administracinio nusižengimo (ne)buvimo. Nėra pagrindo tokią aplinkybę pripažinti prejudiciniu faktu nagrinėjamoje civilinėje darbo ginčo byloje. Nurodyti įsiteisėję sprendimai administracinio nusižengimo byloje ir juo nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje civilinėje byloje vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles kartu su kitais rašytiniais ir kitais leistinais įrodymais.

17.7. Apelianto tiek baigiamojoje kalboje, tiek ir apeliaciniame skunde dėstomi išsigalvojimai, neva ieškovė slepia kažkokią įsivaizduojamą bylos medžiagą ar pabėgėlių apklausų medžiagą, neturi jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Manytina, kad tokio pobūdžio teiginiai turėtų būti ignoruojami teisminio bylos nagrinėjimo procese.

17.8. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas savo parašu dokumente rusų kalba patvirtino, kad jam darbovietėje buvo pravestas apmokymų kursas apie CMR pildymą, pervežimus į Didžiąją Britaniją, navigatorių, minusą koordinatėse, laikino darbo, apie priekabos ir vilkiko dokumentus, priėmimo ir perdavimo aktus ir taisykles, kaip prikabinti ir atkabinti priekabą, draudimą ir kaip užpildyti deklaraciją, krovinio sutvirtinimą, tentines priekabas, perkabinimus, priekabas-šaldytuvus ir darbą su šaldytuvais, termogarmų spausdinimą, darbo su tachografu pagrindus ir darbo bei poilsio režimą, apie darbą su vilkikais EUR06 kategorijas. Atsakovas šiame dokumente savo parašu taip pat patvirtino, jog atspausdintas instrukcijas gavo, jam buvo suteikta galimybė išsisaugoti informaciją ir vaizdo medžiagą skaitmeninėje atmintyje.

17.9. Darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas atsakovo veiksmus laikyti atitinkančiais DK 154 straipsnio 1 punkto nuostatas ir pripažinti tyčiniais bei taikyti atsakovo atsakomybę dėl visos sumokėtos 16000,00 GBP baudos bei draudimo bendrovei sumokėtos 3000,00 Eur franšizės bei šioje dalyje ieškovės ieškinį patenkinti.

17.10. Akivaizdu, kad atsakovo žala padaryta dėl atsakovo kaltės. Ieškovė patyrė 3 000,00 Eur nuostolius, kurių suma sudarė franšizės sumą. Todėl ieškovė, siekdama apsaugoti savo interesus ir turėdamas priešpriešinį įsipareigojimą atsakovo atžvilgiu, turėjo teisę įskaityti iš atsakovo darbo užmokesčio 643, 71 Eur sumos žalą, kuri neviršija vieno vidutinio atsakovo darbo užmokesčio dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

17.11. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ieškovės atstovės pateiktus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus ir patenkinus ieškinio reikalavimus priteisė atsakovui atlyginti ieškovės patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl žalos atlyginimo darbdaviui, padarytos darbuotojo tyčiniais neteisėtais veiksmais darbo funkcijų vykdymo metu.

Faktinės bylos aplinkybės

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Nostrada“ ir atsakovas Y. B. lietuvių ir rusų kalbomis (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas ėjo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas. 2020 m. vasario 17 d. tarp šalių pasirašytas papildomas susitarimas (lietuvių ir rusų kalba) dėl išskaitų iš darbo užmokesčio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo darbuotojas pareiškė ir sutiko, kad iš jo darbo užmokesčio visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį būtų daromos išskaitos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 150 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Iš 2020 m. spalio 16 d. Įsakymo dėl tarnybinių komandiruočių Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atsakovas nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo siunčiamas į komandiruotę maršrutu Prancūzija-Prancūzija-Anglija-Vokietija-Austrija-Anglija-Vokietija-Prancūzija-Anglija ir t. t., komandiruotės tikslas-krovinių pristatymas užsakovams. 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovės direktoriaus Įsakymas dėl tarnybinių komandiruočių Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 29 d. taip pat buvo išsiųstas į komandiruotę maršrutu Anglija-Anglija-Prancūzija-Anglija-Prancūzija-Prancūzija-Anglija-Vokietija-Anglija-Anglija-Vokietija. Komandiruotės tikslas – krovinių pristatymas užsakovams.

21. Iš 2021 m. vasario 1 d. UAB „Nostrada“ sutikimo matyti, jog atsakovas Y. B. buvo apgyvendintas ir deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 29 d. atsakovui išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2023 m. kovo 29 d. Iš 2021 m. lapkričio 11 d. elektroninio laiško matyti, jog ieškovė kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl informacijos apie atsakovo darbo santykius ir gyvenamąją vietą pateikimo, 2021 m. lapkričio 26 d. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas elektroniniu paštu, kuris įrodo, jog atsakovas pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 19 d., jo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, vienijančios Lietuvos vežėjus, narys, įgyvendina savo profesinius interesus Lietuvos Respublikoje, naudojasi Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos paslaugomis, šiuose dokumentuose atsakovo adresas nurodytas – (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktos 2021 m. gruodžio 9 d. VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atsakovas Y. B. savo gyvenamąją vietą nuo 2021 m. kovo 31 d. deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).

22. Iš ieškovės UAB „Nostrada“ apmokytų darbuotojų sąrašo taip pat matyti, jog 2020 m. vasario 19 d. atsakovas Y. B. savo parašu dokumente rusų kalba patvirtino, kad jam darbovietėje buvo pravestas apmokymų kursas apie ataskaitas, CMR važtaraščius, pervežimus į Didžiąją Britaniją, navigatorių, minusą koordinatėse, laikino darbo, apie priekabos ir vilkiko dokumentus, priėmimo ir perdavimo aktus ir taisykles, kaip prikabinti ir atkabinti priekabą, draudimą ir kaip užpildyti deklaraciją, krovinio sutvirtinimą, tentines priekabas, perkabinimus, priekabas-šaldytuvus ir darbą su šaldytuvais, termogramų spausdinimą, darbo su tachografu pagrindus ir darbo bei poilsio režimą, apie darbą su vilkikais EURO6 kategorijas. Atsakovas šiame dokumente savo parašu taip pat patvirtino, jog atspausdintas instrukcijas gavo, jam buvo suteikta galimybė išsisaugoti informaciją ir vaizdo medžiagą skaitmeninėje atmintyje. Iš ieškovės UAB „Nostrada“ Darbuotojų supažindinimo su įmonės darbo tvarkos taisyklėmis registravimų žurnalo kopijos matyti, kad atsakovas Y. B. 2020 m. vasario 17 d. savo parašu patvirtino, jog su įmonės darbo tvarkos taisyklėmis yra susipažinęs ir jas vykdys. Ieškovė UAB „Nostrada“ 2018 m. kovo 22 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino įmonės darbo tvarkos taisykles ir rusų kalba. Atsakovas 2020 m. spalio 19 d. pasirašė Pabėgėlių pateikimo prevencijos darbuotojų mokymų sąraše, mokymų data – 2020 m. spalio 19 d. Sąrašas parengtas lietuvių ir anglų kalba. Atsakovas, pasirašydamas sąrašą, patvirtino, kad yra gavęs reikiamus mokymus, įvadines instrukcijas, rašytines ir žodines instrukcijas iš mokymo vadybininko ir būtinus dokumentus (pvz. Vairuotojo saugos paketas ir kontroliniai sąrašai). Atsakovas patvirtino, kad jis buvo informuotas apie Prieglobsčio įstatymą, pabėgėlių pateikimo į Jungtinę Karalystę neteisėtumą, esmines apsaugos sistemas, slaptos prevencijos mokymus, kyšininkavimo kovojant su vagyste neteisėtumą. Sąraše nurodoma, jog rašytines ir žodines instrukcijas bei patikrinimo lapus vairuotojas privalo gauti kiekvieną kartą prieš važiuojant į reisą, tačiau mokymai kartosis kas tris mėnesius.

23. Iš 2021 m. sausio 19 d. transporto užsakymo krovinio pervežimui, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atsakovas ieškovės vilkike gabeno užsakovo „Nagel Langdons Ltd“ užsakytas 26 paletes sulčių „Orange Juice Smooth“. Užsakyme nurodyti reikalavimai, kad vilkikas turėtų temperatūros registratorių, ATP/aušinimą, transporto priemonė turi būti higieniškai švari, iš anksto atvėsinta, patvirtintas išvalymas, be kvapų, sausa, gerai vėdinama, veikianti. Tiek prie pakrovimo, tiek prie iškrovimo grafos nurodyta krovinio temperatūra 2 laipsniai celsijaus. Dalinio maršruto pradžia – Kalė uostas, dalinio maršruto pabaiga – Doveris. Užsakyme numatytos sąlygos dėl tinkamo darbuotojų instruktavimo, Jungtinės Karalystės įstatymų, susijusių su nelegalių asmenų gabenimu, bei reikalavimų, taikomų temperatūros registratoriui, nurodyti saugos reikalavimai dėl pašalinių asmenų patekimo į transporto priemonę (1.1. punktas), užrakinimo pakabinama spyna ir plombos uždėjimo, nurodoma, jog plombos numeris turi būti įrašytas CMR važtaraštyje (1.2. punktas), o pakeliui į uostą priekaba turi būti tikrinama kiekvienoje sustojimo vietoje, saugos lapas turi būti užpildytas transportavimo metu, laikantis saugumo procedūrų (1.3. punktas), prieš kertant kanalą turi būti patikrinta transporto priemonė, įskaitant padėklų laikiklius, siekiant užtikrinti, kad kroviniu nevežami nelegalūs migrantai (1.4. punktas). Krovinio gavėjas, priimant sulčių paletes krovinio iškrovimo vietoje, nurodė, kad „krovinys yra užterštas nelegalių migrantų, taip pat krovinys sugadintas dėl ne šaldymo, įjungtas kraunant“, važtaraštį pasirašė atsakovas Y. B..

24. Iš 2021 m. sausio 22 d. „Oakland International Ltd“ pristatyto krovinio patikros išvados matyti, jog asmenys, tikrinę krovinį nustatė, kad vairuotojas Y. B. nekalbėjo angliškai, jie negalėjo iš jo gauti jokios informacijos, tačiau mano, kad integruotas šaldymo įrenginys nebuvo įjungtas dėl jo klaidos, o ribota iš vežėjo gauta informacija rodo, kad viso tranzito metu šaldymo įrenginio jis netikrino, nėra jokių įrodymų, kad būtų pažeistos galinės durys ar jų užrakinimo mechanizmai. Išvadoje nurodyta, jog nors patvirtinančių įrodymų nėra, tačiau negalima atmesti galimybės, kad vairuotojas Y. B. padėjo asmenims įsigauti į priekabą, o tai beveik neabejotinai įvyko naktį iš sausio 19 į 20 dieną, kai transporto priemonė stovėjo Aire de Wanlin. Iš pateiktų duomenų iš GPS sekimo sistemos apie Y. B. vairuojamo vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutą, koordinates bei sustojimus ir jų laiką laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 19 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 21 d. 23:59 val. matyti, kad atsakovas 2021 m. sausio 19 d. 23:15 val. sustojo adresu (duomenys neskelbtini), sustojimas trukmė nurodyta 13 valandų 17 minučių, stovėta iki 2021 m. sausio 20 d. 12:32 val., atstumas iki Kalė uosto 305,34 km. Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos 2022 m. kovo 10 d. prašymą ir pateiktus duomenis iš GPS sistemos, nurodė, jog vairuotojo Y. B. vairavimo veikloje laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. sausio 21 d. darbo ir poilsio režimo pažeidimų pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 nenustatyta.

25. 2021 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini) E. S. pranešė apie transporto priemonėje rastus aštuonis nelegalus įmonėje ieškovės (duomenys neskelbtini) A. Š.. Pranešime nurodoma, jog 2021 m. sausio 20 d. 16.00 val. (duomenys neskelbtini) Y. B., vilkiko valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos Nr. (duomenys neskelbtini) pats pranešė (duomenys neskelbtini) E. S., kad pas jį priekaboje rasti nelegalūs migrantai, Kalė uosto patikroje buvo užpildyti dokumentai (anketa), vairuotojo pareigų pažeidimas – galimai tinkamai neatlikta priekabos patikra prieš atvykstant į uostą. Žala ir nuostoliai – krovinio utilizavimas, žalos dydis tikslinamas. 2021 m. vasario 1 d. atsakovas Y. B. pateikė pasiaiškinimą ieškovei, kuriame nurodė, jog įvažiavus į uostą vilkikas buvo patikrintas rentgenu ir atsakovas net nenuspėjo, jog šaldytuve sėdi juodaodžiai, kadangi pareigūnai jį praleido, toliau buvo pradėtas vilkiko patikrinimas, jam buvo liepta nuimti plombą, todėl atsakovas plombą nukirpo žirklėmis ir atidarius priekabos duris nustebo pamatęs nelegalius migrantus.

26. Iš 2021 m. balandžio 30 d. Jungtinės Karalystės Nelegalių migrantų civilinių bausmių komandos Sienos apsaugos tarnybos vykdančio pareigūno pranešimo skirto ieškovei UAB „Nostrada“ apie baudą matyti, jog vilkiko valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei UAB „Nostrada“ skirta 16 000,00 GBP bauda. Prie priežasčių, dėl kurių priimtas sprendimas skirti ieškovei baudą nurodyta, jog 2021 m. sausio 20 d. Kalė uoste įgaliotas paieškų pareigūnas aukščiau įvardinto vežėjo transporto priemonėje aptiko besislepiančius aštuonis asmenis, kurie buvo arba nelegalūs migrantai, arba asmenys, besislepiantys su nelegaliu migrantu. Jungtinės Karalystės pareigūnai pripažino, kad incidento metu kietašonė priekaba buvo apsaugota plomba ir pakabinama spyna, todėl pareigūnai sutiko, kad apsaugos įtaisu buvo pasirūpinta ir į tai atsižvelgta, nustatant baudos dydį. Aprašant transporto priemonės būklę, pareigūnai nurodė, jog incidento metu transporto priemonėje vairuotojas neturėjo jokių rašytinių instrukcijų, vadinasi, buvo nesilaikyta Praktikos kodekso reikalavimų. 1.3.2 dalyje nurodoma transporto priemonėje reikia turėti dokumentą, kuriame būtų išsamiai aprašyta sistema, taikoma, siekiant užkirsti kelią nelegalių migrantų neteisėtam patekimui, kad pareikalavus, jį būtų galima iškart pateikti imigracijos pareigūnui, sprendžiant dėl baudos skyrimo. Nurodė, jog nėra įrodymų, kad ieškovė suteikia vairuotojams tinkamus mokymus dėl nelegalių migrantų patekimo prevencijos, nėra duomenų apie tokių mokymų pilną turinį ir dažnumą. Nurodė, jog nėra jokių įrodymų apie įmonėje vykdomą vairuotojų stebėjimą. Pareigūnams nebuvo pateikti jokie dokumentiniai įrodymai, kad UAB „Nostrada“ stebi, kaip vairuotojai važiuodami laikosi nelegalių migrantų patekimo prevencinių priemonių. Nėra įrodymų, kad stebėsena yra reguliari ir nuolatinė - tai įvairūs patikrinimų lapai, kuriuos užpildo vairuotojai, nurodant keliones ir datas. Iš 2021 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 23 d. elektroninis ieškovės darbuotojų R. G. ir A. Š. susirašinėjimo matyti, kad ieškovė jai skirtą 16 000,00 GBP baudą sumokėjo. 2021 m. liepos 28 d. apmokėta 13 600,00 GBP dalis, likusi dalis įskaityta kaip permoka, sutikrinus padengtas baudas iš anksčiau.

27. Iš 2021 m. balandžio 30 d. Jungtinės Karalystės Nelegalių migrantų civilinių bausmių komandos Sienos apsaugos tarnybos vykdančio pareigūno pranešimo apie baudą ieškovei UAB „Nostrada“ matyti, jog bauda už aštuonių nelegalių migrantų radimą 2021 m. sausio 20 d. transporto priemonėje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamoje Y. B., buvo skirta ir atsakovui. Jungtinės Karalystės pareigūnai nusprendė, kad transporto priemonės vairuotojas Y. B. yra atsakingas už migrantų gabenimą ir skyrė jam 400,00 GBP dydžio baudą už kiekvieną minėtą nelegalų migrantą. Suma iš viso 3200,00 GBP. Pranešime nurodoma, jog nelegalių migrantų patekimo prevencinės priemonės buvo taikomos, t. y. incidento metu kietašonė priekaba buvo apsaugota plomba ir pakabinama spyna, todėl pareigūnai sutiko, kad apsaugos įtaisu buvo pasirūpinta ir į tai atsižvelgta nustatant baudos dydį. Nurodoma, jog incidento metu vairuotojas nepateikė patikrinimo lapo. Taip pat nurodyta, kad vairuotojui tai pirmas su nelegaliais migrantais susijęs atvejis, vairuotojas pateikė atsiliepimą, taip pat pareigūnai nurodė, jog turi mažai įrodymų, kad vykdoma veiksminga prevencinė sistema dėl nelegalių migrantų gabenimo.

28. 2021 m. sausio 25 d. šalys sudarė Susitarimą dėl darbuotojo vardu sumokėtų sumų atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini) lietuvių ir rusų kalba, kuriuo susitarė dėl atsakovui asmeniškai skirtų baudų apmokėjimo. Šalys numatė: jog vairuotojo prašymu, šiam neturint pakankamai lėšų ar dėl mokėjimo skubos ar dėl kitų svarbių priežasčių (pvz. siekiant išvengti vilkiko sulaikymo), darbdavys gali apmokėti darbuotojui asmeniškai paskirtą baudą (D. punktas); tokiu atveju, kai bendrovė sumoka už darbuotoją šiam paskirtą baudą, ji įgyja reikalavimo teisę į darbuotoją, kad šis grąžintų jo vardu sumokėtas sumas (E. punktas); šalys susitarė, kad darbdavio sumokėtas baudas darbuotojas atlygins pinigais – išskaičiuojant darbdavio sumokėtą baudą iš darbuotojui pagal darbo sutartį mokėtinų sumų (iš darbuotojui mokėtino darbo užmokesčio bei kitų darbdavio mokamų su darbo santykiais susijusių išmokų) (3. punktas); tokiu atveju, jei baudos dydis viršija 2000,00 Eur darbdavys sutinka ir šalys susitaria mokėjimus apmokėtai baudai atlyginti išdėstyti 3 mėnesių laikotarpiu, kas mėnesį mokant po 1/3 sumos, išskyrus tuos atvejus, kai darbdavio ir darbuotojo sudaryta darbo sutartis nutraukiama (tokiu atveju visa suma bus išskaitoma nutraukiant darbo sutartį, atsiskaitymo su darbuotoju dieną) (4. punktas); susitarimo galiojimo terminas baigiasi nutraukus tarp šalių sudarytą darbo sutartį (8. punktas). 2021 m. gegužės 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 63467 ieškovė sumokėjo atsakovo vardu skirtą 3200,00 GBP baudą už nelegalių asmenų gabenimą.

29. 2021 m. gegužės 19 d. ieškovė UAB „Nostrada“ priėmė Įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atleido Y. B. iš (duomenys neskelbtini) pareigų pagal DK 55 straipsnio 1 dalį nuo 2021 m. gegužės 19 d., atleidimo pagrindas – darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Įsakyme nurodyta atleidimo iš darbo dieną darbuotojui išmokėti visas jam priklausančias fiksuoto darbo užmokesčio sumas (2.1. punktas); išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už 4 d. d. (2.2. punktas).

30. 2021 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė išieškoti iš UAB „Nostrada“ Y. B. naudai 643,71 Eur nesumokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas bei išieškoti iš UAB „Nostrada“ Y. B. naudai 250,00 Eur netesybas. Sprendime nurodė, jog bendrovė darbo sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2021 m. gegužės 19 d., nepagrįstai įskaitydama Y. B. galutinio atsiskaitymo 643,71 Eur sumą į bendrovei atlygintiną žalą, su Y. B. galutinai neatsiskaitė. Taip pat nurodė, jog darbo byloje nėra jokių duomenų, kad Y. B. sutiko, jog galutinis atsiskaitymas būtų įskaitytas UAB „Nostrada“ priešpriešinių reikalavimų tenkinimui, todėl darbo ginčų komisija konstatavo, jog bendrovė nepagrįstai sudengė Y. B. naudai mokėtiną 643,71 Eur galutinio atsiskaitymo sumą, todėl reikalavimą dėl 643,71 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo tenkino, jas nuspręsdama išieškoti iš UAB „Nostrada“ Y. B. naudai. Sprendė, kad bendrovės uždelsimas atsiskaityti su darbuotoju, skaičiuojant nuo 2021-05-20 iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2021-10-12 sudaro 4 mėnesius ir 16 darbo dienų, todėl Y. B. naudai išieškotinos netesybos sudarytų (643,71 x4)+(16x (643,71-21) 30,65=3065,24 Eur (atskaičius mokesčius). Sprendė, kad nesant išspręstam tarp šalių kilusiam ginčui dėl turtinės žalos atlyginimo, kurios dydis viršija 20 000,00 Eur sumą, visų netesybų išieškojimas būtų neadekvatus bendrovei bei sukeltų pernelyg didelius turtinius padarinius. Taigi, darbo ginčų komisija sprendė, kad yra pagrindas išieškotinų netesybų dydžio mažinimui, sumažinant netesybas iki 250,00 Eur (atskaičius mokesčius), nes ji yra pakankamai adekvati sankcija darbdaviui ir tuo pačiu kompensacija darbuotojui

Dėl bylos teismingumo

31. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniuose skunduose išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokių skundų argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinių skundų motyvus.

32. Apeliantai teigia, kad patikslintas ieškinys tūrėjo būti paliktas nenagrinėtu, nes atsakovas Y. B. neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje. Nurodo, kad atsakovo darbdaviai deklaravo atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvoje, jog atsakovas galėtų teisėtai dirbti Lietuvoje darbdavių naudai. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvoje, atsakovo Lietuvoje turimą turtą, taip pat nėra duomenų, kad Lietuvoje atsakovas faktiškai gyveno ir vykdė darbo funkcijas. Ne atsakovo, o ieškovės iniciatyva, darbinio veiksnumo ir teisnumo atsakovui suteikimo tikslais (kad atsakovas galėtų gauti leidimą gyventi (teisėtai būti Lietuvoje) ir atitinkamai būdamas teisėtai, galėtų dirbti Lietuvoje) atsakovo gyvenamoji vieta bylos iškėlimo metu buvo deklaruota (duomenys neskelbtini).

33. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji jo dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. CK 2.17 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai: nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, savo gyvenamąją vietą bylos iškėlimo metu deklaravo (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. gegužės 19 d. atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gyvenamoji vieta taip pat nurodoma adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys, Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog aplinkybė, kad atsakovas darbo sutartyje ar stojimo į profesinę sąjungą anketoje savo gyvenamąją vietą yra nurodęs Ukrainoje, savaime nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės inicijuojamą ginčą. Pažymėtina, jog nors atsakovas dirba tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, laikoma, kad jo darbo santykiai vykdomi Lietuvos Respublikoje, nes darbuotojas iš čia siunčiamas dirbti į kitas valstybes laikinai, pagal atsakovo darbo specifiką jis fiziškai ir teisiškai negalėtų dirbti Lietuvoje, bet gyventi Ukrainoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas į bylą neteikė jokių įrodymų apie turimą šeimą, turtą Ukrainoje. Nei atsakovas, nei jo atstovai nepateikė duomenų ir viso bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, jog atsakovas į Lietuvą neperkėlė savo asmeninių, socialinių, turtinių interesų.

34. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, vertintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš byloje esančių duomenų apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, darbo vietą, taip pat profesinių interesų įgyvendinimą, dalyvaujant Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos veikloje, visuma, yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovas turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (CK 2.16 straipsnio 1, 2 dalys, 2.17 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl žalos darbdaviui atlyginimo ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

35. Apeliantai teigia, kad Jungtinėje Karalystėje vyko išsamus ginčo situacijos tyrimas ir nuobaudą paskyrusi Jungtinės Karalystės institucija tikėtinai apklausė migrantus, kurių nė vienas nepatvirtino, kad atsakovas susijęs su jų patekimu į transporto priemonę, taip pat susipažino su visa pažeidimo medžiaga ir nustatė, kad jokios atsakovo tyčios dėl atsakovą vairuojamoje transporto priemonėje rastų nelegalių migrantų nėra. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės Jungtinės Karalystės sprendime nustatytos, ieškovė Jungtinės Karalystės pranešimo apie baudą neginčijo, taigi Jungtinės Karalystės pranešimu apie baudą nustatytos aplinkybės pakartotinai neįrodinėjamos. Jungtinės Karalystės pranešimas apie baudą, kuriame nustatyta, kad ieškovė atsakinga už nelegalius asmenis atsakovo valdytoje transporto priemonėje, yra įsiteisėjęs, turi prejudicinę galią, taigi atsakovui nereikia pakartotinai įrodinėti, kad jis nėra atsakingas už ieškovės galimai patirtą žalą (CPK 182 straipsnis).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti reiškia tai, kad jo galia išplečiama iš kilmės valstybės į pripažįstančiąją valstybę, kurioje jis įgyja res judicata ir prejudicinę galią. Sprendimas, kuris yra pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti, pripažinusioje valstybėje tampa vykdytinas, t. y. turi būti vykdomas vykdymo vietos valstybės teisės aktuose nustatyta tvarka – tokiomis pačiomis sąlygomis kaip vykdymo valstybėje priimtas teismo procesinis sprendimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2016). Tai reiškia, jog tik Lietuvoje pripažintas teismo sprendimas įgyja prejudicinę galią.

37. Nagrinėjamu atveju apeliantai nurodo šioje byloje kaip prejudicinę galią turinčius dokumentus – Jungtinės Karalystės administracinėse bylose priimtus sprendimus. Kasacinio teismo praktikoje dėl padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje, laikomasi įsiteisėjusiu teismo nutarimu nustatytų faktų administracinio nusižengimo byloje ribotos prejudicinės galios civilinėje byloje principo (pvz., (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis Nr. e3k-3-159-421/2020). Taigi, nurodyti įsiteisėję sprendimai administracinio nusižengimo byloje ir juo nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje civilinėje byloje vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles kartu su kitais rašytiniais ir kitais leistinais įrodymais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-1075/2022). Todėl šie apeliacinių skundų argumentai dėl Jungtinės Karalystės sprendimo skirti baudą ieškovei ir Jungtinės Karalystės sprendimo skirti baudą atsakovui prejudicinės galios, atmestini kaip nepagrįsti.

38. 2021 m. sausio 19 – 2021 m. sausio 20 d. laikotarpiu, šalis siejant darbo santykiams, atsakovas, vykdydamas savo darbines pareigas ir ieškovės transporto priemonėje gabendamas krovinį iš Prancūzijos į Jungtinę Karalystę, priekaboje-šaldytuve vežė nelegalius migrantus. Atsakovas vežė užsakovo „Nagel Langdons Ltd“ krovinį – 26 paletes sulčių „Orange Juice Smooth“, šiam kroviniui buvo taikomi temperatūriniai reikalavimai, todėl jis buvo gabenamas priekaboje-šaldytuve. Krovinys buvo užterštas, nes buvo rasta purvo, žmogaus plaukų, 2 buteliai šlapimo, nešvarios servetėlės, todėl krovinį teko utilizuoti. Atsakovas savo kaltės nepripažįsta, teigia, jog nebuvo tinkamai apmokytas nei dėl šaldytuvo naudojimo, nei dėl nelegalių migrantų gabenimo.

39. Apeliantai teigia, kad ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovė perdavė atsakovui kontrolinį sąrašą (patikros lapą). Akivaizdu, kad dokumentų, kuriuos privalėjo duoti darbdavys, nedavė. Taip pat atsakovas teigia, kad nebuvo supažindintas su atvejais, susijusiais su nelegalių asmenų patekimu į priekabą, nebuvo apmokytas, todėl ieškovė, kaip darbdavys, neatliko pareigos supažindinti atsakovą su darbo funkcijomis ir kitomis būtinomis darbo sutarties sąlygomis.

40. Įvertinusi šios nutarties 22-23 punktuose aptartas aplinkybes ir bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas savo parašu dokumente rusų kalba patvirtino, kad jam darbovietėje buvo pravestas apmokymų kursas apie CMR pildymą, pervežimus į Didžiąją Britaniją, navigatorių, minusą koordinatėse, laikino darbo, apie priekabos ir vilkiko dokumentus, priėmimo ir perdavimo aktus ir taisykles, kaip prikabinti ir atkabinti priekabą, draudimą ir kaip užpildyti deklaraciją, krovinio sutvirtinimą, tentines priekabas, perkabinimus, priekabas-šaldytuvus ir darbą su šaldytuvais, termogarmų spausdinimą, darbo su tachografu pagrindus ir darbo bei poilsio režimą, apie darbą su vilkikais EURO6 kategorijas. Atsakovas šiame dokumente savo parašu taip pat patvirtino, jog atspausdintas instrukcijas gavo, jam buvo suteikta galimybė išsisaugoti informaciją ir vaizdo medžiagą skaitmeninėje atmintyje. Taip pat atsakovas savo parašu patvirtino supažindinimo su pareiginiais nuostatais faktą, bei faktą, jog A. R. vedė apmokymus ir darbuotojas patvirtino, kad jis buvo informuotas apie Prieglobsčio įstatymą, pabėgėlių pateikimo į Jungtinę Karalystę neteisėtumą, esmines apsaugos sistemas. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad, pradėjus dirbti pas ieškovę, jis buvo apmokytas, vietoje laikė egzaminą, bendrovės mechanikas aprodė, kaip spaudyti šaldytuvo mygtukus, apmokė dėl topografo, palečių, mokymai vyko rusų kalba ir truko visą dieną. Atsakovas taip pat patvirtino, jog ieškovės darbuotojai vedę mokymus gerai kalbėjo rusų kalba, jiems buvo galima užduoti klausimus, buvo paruošta prezentacija, instruktorių buvo keletas, jie keitėsi. Pažymėtina, kad atsakovui buvo suteikta galimybė išsisaugoti informaciją ir vaizdo medžiagą skaitmeninėje atmintyje, todėl jis galėjo ja naudotis ir turėti mašinoje visą reikalingą medžiagą. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 19 d. sąraše buvo nurodyta, kad mokymai kartosis kas tris mėnesius. Tai reiškia, kad mokymai yra organizuojami reguliariai, todėl nepagrįstais vertinti ir apeliantų argumentai, kad jei atsakovas būtų apmokytas apie nelegalius asmenis 2020-02-19 datai, ieškovė nebūtų organizavusi dar vienų mokymų 2020-10-19 datai. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliantų argumentai, kad atsakovas nebuvo supažindintas su atvejais, susijusiais su nelegalių asmenų patekimu į priekabą, nebuvo apmokytas, todėl ieškovė, kaip darbdavys, neatliko pareigos supažindinti atsakovą su darbo funkcijomis ir kitomis būtinomis darbo sutarties sąlygomis, nebuvo apmokytas kaip išvengti nelegalių asmenų patekimo į priekabą, šaldytuvo naudojimosi instrukcijomis, vertintini nepagrįstais.

41. Pažymėtina, kad atsakovas iki 2021 m. sausio 20 d. įvykusio incidento jau metus (nuo (duomenys neskelbtini)) dirbo tolimųjų reisų vairuotoju UAB „Nostrada“. Byloje įrodyta, kad atsakovas į Didžiąją Britaniją važiavo ne kartą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo vairuojamą transporto priemonę iki šio incidento pasienio pareigūnai keletą kartų buvo tikrinę dėl nelegalų, todėl šis patikrinimas jam nebuvo pirmas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsakovą vertino kaip patyrusį vairuotoją ir apmokytą.

42. Pažymėtina, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas savo parašu dokumente rusų kalba patvirtino, kad jam darbovietėje buvo pravestas apmokymų kursas apie CMR pildymą, pervežimus į Didžiąją Britaniją, navigatorių, minusą koordinatėse, laikino darbo, apie priekabos ir vilkiko dokumentus, priėmimo ir perdavimo aktus ir taisykles, kaip prikabinti ir atkabinti priekabą, draudimą ir kaip užpildyti deklaraciją, krovinio sutvirtinimą, tentines priekabas, perkabinimus, priekabas-šaldytuvus ir darbą su šaldytuvais, termogarmų spausdinimą, darbo su tachografu pagrindus ir darbo bei poilsio režimą, apie darbą su vilkikais EURO6 kategorijas. Pažymėtina, kad 2021 m. sausio 19 d. transporto užsakyme krovinio pervežimui, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad krovinio temperatūra 2 laipsniai celsijaus; užrakinimo pakabinama spyna ir plombos uždėjimo, nurodoma, jog plombos numeris turi būti įrašytas CMR važtaraštyje (1.2. punktas), o pakeliui į uostą priekaba turi būti tikrinama kiekvienoje sustojimo vietoje, saugos lapas turi būti užpildytas transportavimo metu, laikantis saugumo procedūrų (1.3. punktas), prieš kertant kanalą turi būti patikrinta transporto priemonė, įskaitant padėklų laikiklius, siekiant užtikrinti, kad kroviniu nevežami nelegalūs migrantai (1.4. punktas).

43. Teisingai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šioje byloje darbuotojo neteisėta veika – vairuojamoje transporto priemonėje, važiavusioje į Didžiąją Britaniją, atlikus patikrinimą Prancūzijos Kalė uoste, aptikti 8 nelegalūs migrantai, už ką darbdaviui ir darbuotojui buvo skirtos baudos, kilusi iš pareigos, nustatytos pirmiausia įstatymuose, pažeidimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiga užrakinti krovinį bei uždėti plombą nagrinėjamu atveju kilo atsakovui. Atsakovas privalėjo nuolat tikrinti vežamą krovinį, neleisti migrantams patekti į vairuojamą transporto priemonę ir joje būti. Atsakovas turėjo sustoti tik saugiose aikštelėse, patikrinti transporto priemonę po kiekvieno sustojimo ir prieš įvažiuodamas į Didžiąją Britaniją, tačiau, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, šių pareigų atsakovas tinkamai neatliko. Apeliantai teigia, kad tikėtinai šaldytuvus atjungė transporto priemonėje buvę tretieji asmenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu atsakovas, laikydamasis visų instrukcijų, būtų tikrinęs transporto priemonę po kiekvieno sustojimo, tikrinęs šaldytuvą, būtų pastebėjęs migrantus ir atjungtą šaldytuvą. Kadangi atsakovas netikrino transporto priemonės po kiekvieno sustojimo ir prieš įvažiuodamas į Didžiąją Britaniją, vertintina, kad atsakovas savo darbo pareigas tyčia vykdė netinkamai, yra tikimybė, kad galimai specialiai atsakovas netikrino transporto priemonės.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, jei atsakovas būtų tinkamai atlikęs darbo funkcijas, saugojęs darbdavio turtą, laikęsis instrukcijų ir nurodymų bei ėmęsis priemonių, neleidžiančių žalai atsirasti, pvz. įjungęs šaldymo įrenginį. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, net jei nelegalūs migrantai ir būtų patys patekę į priekabą šaldytuvą, labai tikėtina, jog vairuotojas profesionalas, laikydamasis visų instrukcijų, aštuonis migrantus būtų pastebėjęs tikrindamas šaldytuvo veikimą ir būtų pranešęs apie tai jo darbą kuruojančiam vadybininkui, su kuriuo jis turėjo galimybę susisiekti iš transporto priemonės kabinos, arba policijos pareigūnams.

45. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių neįjungus šaldymo įrenginio ir gabenant nelegalius migrantus, ieškovei buvo padaryta žala, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo, vairuotojo profesionalo, neteisėtais veiksmais, taigi yra lemiama minėtųjų veiksnių sąsaja. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažintino, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. jis yra atsakingas už padarytą ieškovei žalą (CK 6.246 straipsnis – 6.248 straipsnio 1 dalis).

Dėl vienašališko įskaitymo

46. Apeliantai teigia, kad skundžiamu sprendimu nepagrįstai nutarta pripažinti ieškovės UAB „Nostrada“ 2021 m. gegužės 19 d. atliktą vienašališką 643,71 Eur įskaitymą į atsakovo Y. B. ieškovei padarytos 3000,00 Eur žalos sumą teisėtu. Nurodo, kad DK 146 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvi, o tai reiškia, kad pasibaigus darbo sutarčiai, yra visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos. Jokios išimtys ir jokie įskaitymai yra negalimi, Darbdavys atleidžiant darbuotoją privalo atsiskaityti su darbo santykiais susijusiomis sumomis, o žalos atlyginimo reikalauti jau atsiskaičius su darbuotoju. Atsakovas jokio sutikimo įskaitymui nedavė ir jokios žalos ieškovei nepadarė.

47. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.

48. DK 150 straipsnio 3 dalies nuostata, reglamentuojanti, jog darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą.

49. 2020 m. vasario 17 d. tarp šalių buvo pasirašytas papildomas susitarimas (lietuvių ir rusų kalba) dėl išskaitų iš darbo užmokesčio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo darbuotojas sutiko, kad iš jo darbo užmokesčio visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį būtų daromos išskaitos pagal DK 150 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog nepagrįsti apeliantų argumentai, kad atsakovas tam nedavė jokio sutikimo. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė buvo gavusi atsakovo sutikimą darbo sutarties galiojimo metu daryti išskaitas iš atsakovo darbo užmokesčio atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui, ieškovė, darbo sutarties nutraukimo dieną įskaitydama Y. B. galutinio atsiskaitymo 643,71 Eur sumą į bendrovei atlygintiną žalą, CPK numatytų išskaitų iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų ribojimų nepažeidė.

Dėl 2021m. sausio 25 d. Susitarimo dėl darbuotojo vardu sumokėtų sumų grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini)

50. Apeliantai teigia, kad atsakovas nepasirašė 2021m. sausio 25 d. Susitarimo dėl darbuotojo vardu sumokėtų sumų grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad atsakovas, komandiruotas laikotarpiui nuo 2021 m. sausio1d. iki 2021 m. sausio 29 d., objektyviai negalėjo pasirašyti 2021m. sausio 25 d. Susitarimo dėl darbuotojo vardu sumokėtų sumų grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), nes nebuvo Lietuvoje. Susitarimas surašytas tik lietuvių kalba, kurios atsakovas taip pat nesupranta. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai apeliacinės instancijos teismo neprašė skirti ekspertizę dėl parašo tikrumo minėtame susitarime nustatymo. 2021m. sausio 25 d. Susitarimas dėl darbuotojo vardu sumokėtų sumų grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasirašytas atsakovo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šio Susitarimo tikrumu.

51. Taip pat pažymėtina, kad 2020 m. vasario 17 d. tarp šalių buvo pasirašytas papildomas susitarimas (lietuvių ir rusų kalba) dėl išskaitų iš darbo užmokesčio Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog darbuotojas pareiškė ir sutiko, kad iš jo darbo užmokesčio visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį būtų daromos išskaitos pagal DK 150 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Šio susitarimo atsakovas neginčija. Taigi iš esmės atsakovas yra sutikęs kad iš jo darbo užmokesčio visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį būtų daromos išskaitos.

Dėl ribotos atsakovo atsakomybės

52. Apeliantai teigia, kad, nors atsakovas su ieškiniu kategoriškai nesutinka, taip pat mano, kad ginčas yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams ir todėl prašo palikti ieškinį nenagrinėtu, atmesti ieškinį, tačiau netgi konstatavus didelį neatsargumą ieškovui taikytina ribota turtinė atsakomybė, t. y. ne daugiau kaip šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis).

53. DK 154 straipsnyje numatyti atvejai kada darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą kai žala padaryta tyčia.

54. DK 153 straipsnis numato darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribas. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

55. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių neįjungus šaldymo įrenginio ir gabenant nelegalius migrantus, ieškovei buvo padaryta žala, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo, vairuotojo profesionalo, neteisėtais veiksmais. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas būtų ėmęsis veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti, bei konstatavus, jog atsakovas elgėsi labai nerūpestingai ir aplaidžiai, tai darė sąmoningai ir apgalvotai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas atsakovo veiksmus laikyti atitinkančiais DK 154 straipsnio 1 punkto nuostatas ir pripažinti tyčiniais bei taikyti atsakovo atsakomybę visoje sumokėtos 16000,00 GBP baudos bei draudimo bendrovei sumokėtos 3000,00 Eur franšizės apimtyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

56. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis iš atsakovo ieškovei. Nurodo, kad ieškovės pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl teismas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo priteisė nepagrįstai. Byloje nėra pateikta jokios suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta tik teisinės paslaugos, 1 vnt., 6548,20 Eur.

57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo: „Jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija.

59. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir įrodymus, kurie patvirtina patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjamoje byloje dydį. Prašyme nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokatės suteiktas paslaugas, jos detalizuotos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nebūtinai turi būti pateikiama ir paslaugų detalizavimo pažyma, pakanka, kad suteiktos advokatės paslaugos yra detalizuojamos pačiame prašyme. Taip pat yra pridėta sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta ta pati paslaugų suma ir nurodyta, kad teisinės paslaugos teikiamos byloje – UAB „Nostrada“ (ieškovas) vs. Y. B.. Pateiktas ir mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad ieškovė advokatei sumokėjo 6 074,20 Eur sumą pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

60. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pateiktus dokumentus vertino kaip tinkamus, patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus ir nepažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinių skundų argumentai, kad ieškovės pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl teismas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo priteisė nepagrįstai, atmestini kaip nepagrįsti.

61. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinių skundų argumentus. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

62. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, iš dalies tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliacinius skundus, apeliantams neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

64. Ieškovė prašo priteisti iš apelianto Y. B. bylinėjimosi išlaidas, viso 2 100,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 100,00 Eur.

65. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, ieškovės paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš atsakovo Y. B. ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinių skundų netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Y. B. ieškovei UAB „Nostrada“ 2 100,00 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena Stasiūnienė