- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- 2S-395-254/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13417-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. T., I. E.
- Pareiškėjas
- E. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-21847-1052/2019 pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys L. T., I. E..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašė E. B. atnaujinti terminą priimti palikimą po tėvo V. B. mirties (duomenys neskelbtini) . Nurodė, jog 2019 metų balandžio mėn. pabaigoje pareiškėja E. B. gavo iš suinteresuoto asmens L. T. laišką, iš kurio turinio sužinojo, kad jos tėvas V. B. yra paveldėjęs 1/3 dalį mirusiai močiutei priklausiusio turto, kurį po tėvo V. B. mirties ji turi teisę paveldėti. Sužinojusi apie mirusio tėvo turėtas turtines teises E. B. ėmė aktyviai veikti, domėtis paveldėjimo klausimais ir procedūromis. Nuvyko į Lietuvos Respublikos ambasadą ir 2019 m. gegužės 17 d. surašė įgaliojimą F. M. jos vardu priimti palikimą, vesti paveldėjimo bylą, atstovauti teisme, atlikti visus reikalingus palikimui priimti veiksmus. F. M., gavusi įgaliojimą, nedelsdama nuvyko į notaro biurą, kur buvo išaiškinta palikimo priėmimo tvarka ir terminai. Pareiškėja yra vienintelė V. B. pirmos eilės įpėdinė, savo tėvo turto paveldėtoja pagal įstatymą. Suinteresuoti asmenys yra tik penktos eilės įpėdiniai. Palikimą sudaro: 1/6 dalis žemės sklypo (3,5600 ha), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis žemės sklypo (0,3100 ha), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);1/3 pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato – garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato – garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),1/3 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., 1/3 dalis žemės sklypo (0,1559 ha), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja tėvo laidotuvėse nedalyvavo, nes apie tėvo mirtį jai nebuvo pranešta, apie tėvo mirtį jai pranešė F. M. 2018 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, kai atvyko į svečius pas dukrą į (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys apie pareiškėjos tėvo mirtį ir tai, kad tėvas turėjo turto, pareiškėjai nepranešė, nors žinojo, kad ji yra vienintelė jo dukra ir turto paveldėtoja. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad nekilnojamojo ar registruojamo turto tėvas neturi. Jog tėvas turi nekilnojamojo turto L. T. informavo pareiškėją tik 2019 m. balandžio mėnesį, kai notaras atsisakė jai išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Kaip matyti iš testamento registro išraše esančių duomenų, L. T. jau 2018 m. balandžio 4 d., nepraėjus nei dviem mėnesiams po pareiškėjos tėvo mirties, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, nors ji yra tik penktos eilės įpėdinė. Kita pareiškėjos tėvo sesuo į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tai leidžia daryti išvadą, kad L. T., žinodama apie pareiškėjos teisę priimti palikimą, bandė jai šią teisę apriboti ir be eilės priimti palikimą, pareiškėją – pirmos eilės įpėdinę eliminuojant iš įpėdinių rato. Pareiškėjos gyvenimas užsienyje apribojo jos galimybę gauti informaciją, susijusią tėvo mirtimi, su palikimo atsiradimu ir jo sudėtimi, galimybe įgyvendinti teises. Pareiškėja nuo vaikystės – 2002 metų Lietuvoje negyvena, apie tėvo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą bei jo įgijimo pagrindus jai nebuvo žinoma, gyvenat kitoje šalyje, ji negalėjo žinoti įstatymų reikalavimų, ji jauno amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, žinomas tėvo gyvenimo būdas davė pagrindo manyti, kad tėvas neturi jokio turto, tėvo bendraturčiai – suinteresuoti asmenys laiku neinformavo apie tėvo mirtį bei turimą turtą. Sužinojusi apie turto egzistavimą pareiškėja per protingą laiko tarpą pradėjo įgyvendinti savo paveldėjimo teises, kreipėsi notarą, į Lietuvos Respublikos Ambasadą, advokatą, parašė įgaliojimą. Terminas praleistas santykinai nedaug, paveldėjimo teisės liudijimas L. T. nėra išduotas, pareiškėja kito turto neturi, termino atnaujinimas suinteresuotiems asmenims nesukels turtinės padėties pablogėjimo.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo L. T. su pareikšimu nesutiko, prašė jį atmesti, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog ji kreipėsi į notarą ir priėmė palikimą po jos brolio mirties. Notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kol nėra nuo palikimo atsisakiusi pirmos eilės įpėdinė. E. B. yra jos brolio dukra, su broliu negyveno, juo nesirūpino, nebendravo, neaplankė, kai brolis sirgo, nors žinojo apie jo ligą ir sveikatos būklę. E. B. laidotuvėse nedalyvavo, nors apie laidotuves jai buvo pranešta per jos mamą. Po laidotuvių E. B. jai skambino ir ji E. pasakė, kad reikės tvarkytis palikimą. Nepamena ar sakė, kad pas notarą reikės eiti E., bet ji viską žinojo ir nesitvarkė palikimo. Dėl palikimo kreipėsi tik praėjus 1,5 metų, todėl nebuvo rūpestinga ir termino palikimui priimti atnaujinti negalima. L. T. visą tą laiką rūpinosi brolio turtu, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius, todėl atnaujinus terminą palikimui priimti kils nauji ginčai, bus pažeisti jos interesai.
3. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo I. E. nurodė, kad byloje priimtas sprendimas neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms. Palikimą po brolio V. B. mirties priėmė suinteresuotas asmuo L. T., todėl ji į bylą įtraukta nepagrįstai. Teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, jog jos sesuo L. T. rūpinosi broliu, kol jis buvo gyvas, jį slaugė, prižiūrėjo brolio turtą ir po brolio mirties rūpinosi paveldėtinu turtu, todėl neteisinga atnaujinti terminą pareiškėjai palikimui priimti, nes E. apie tėvo mirtį ir palikimą viską žinojo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi atnaujino pareiškėjai E. B. įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjos tėvas V. B. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 8, 9). Po jo mirties palikimą priėmė suinteresuotas asmuo L. T. (b. l. 10). Po V. B. mirties liko paveldėtinas turtas 1/6 dalis žemės sklypo (3,5600 ha), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis žemės sklypo (0,3100 ha), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);1/3 pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato – garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato – garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),1/3 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis žemės sklypo (0,1559 ha), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ). Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta M. B. ir V. B. santuoka, santuokos metu šeima jokio turto neturėjo, E. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina (b. l. 25-26) Nuo 2005 m. lapkričio 25 d. deklaruotas pareiškėjos E. B. išvykimas į (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Iš susirašinėjimo tarp F. M. ir L. T., pateikto su L. T. atsiliepimu, matyti, jog suinteresuotas asmuo informavo F. M. apie tai, kad pareiškėjos tėvas V. sunkiai serga ir gali mirti. E. B. pripažino, jog žinojo apie tėvo ligą, bet nemanė, kad jis taip sunkiai serga, susitikti su juo prieš mirtį nevyko. L. T. 2019 m. balandžio 15 d. pareiškėjos mamai M. pranešė, jog E. yra 1/3 turto paveldėtoja, nes jie visi trys yra turto bendrasavininkai (b. l. 19-22). L. T. 2019 m. balandžio 28 d. laišku informavo pareiškėją, jog neseniai atsiėmė paveldėjimo bylos dokumentus po jos mamos mirties ir V. yra turto bendrasavininkas. Pranešė, jog siekiant atsidalinti nuosavybę, kiltų daug išlaidų ir pareikalautų išlaidų, be to nurodė, kad ji neketina turto parduoti, o E. dalies dėl finansinių sunkumų nesugebėtų apmokėti. Informavo, jog norėdama gauti paveldėjimą E. turi kreiptis teismą, bylinėjimasis būtų varginantis ir kainuotų lėšų. Nurodė, jog jei E. taptų bendrasavininke, jai tektų sumokėti už turto priežiūrą ir padarytas investicijas, be to, V. turėjo skolų, dėl to siūloma nueiti į Ambasadą ir parašyti atsisakymą, o vėliau jį atsiųsti L. T. arba (duomenys neskelbtini) notarų biurui Kaune (b. l. 23-24). 2019 m. gegužės 17 d. E. B. įgaliojo F. M. priimti pareiškėjai priklausančią paveldėjimo dalį ir vesti paveldėjimo bylą po jos tėvo V. B. mirties (b. l. 27).
6. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog apie tėvo mirtį pareiškėja sužinojo apie savaitę po jo laidotuvių, t. y. pirmojoje 2018 m. (duomenys neskelbtini) mėnesio dekadoje.
7. Teismas sprendė, kad vadovaujantis suinteresuotų asmenų L. T., I. E. bei J. T. paaiškinimų negalima daryti išvados, kad pareiškėja buvo aiškiai informuota, jog po tėvo mirties liko paveldėtinas turtas ir ji turi teisę priimti ar atsisakyti tėvo palikimo. Tačiau suinteresuoti asmenys neturėjo pareigos pranešti pareiškėjai apie palikimą ir jo sudėtį.
8. Spręsdamas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismas atsižvelgė ir į asmenines pareiškėjos savybes – jos gana jauną amžių, tai, kad ji augo kitoje kultūrinėje socialinėje aplinkoje, nelabai gerai kalba lietuviškai. Teismo vertinimu aplinkybės, kad buvo nutraukta pareiškėjos tėvų santuoka, pareiškėja buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), beveik nebendravo su tėvu, gyvendamas santuokoje velionis vedė nelabai tvarkingą gyvenimo būdą, patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja turėjo pagrindą manyti, jog tėvas jokio paveldėtino turto neįgijo ir nėra ką paveldėti.
9. L. T. laiškai pareiškėjai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjai apie paveldėtiną turtą tapo žinoma 2019 m. balandžio mėnesį. Iš laiškų turinio teismas darė išvadą, jog L. T. šiais laiškais siekė, kad pareiškėja atsisakytų palikimo. Iš susirašinėjimo galima daryti išvadą, jog L. T. 2019 m. balandžio 28 d. mėnesį rašant elektroninį raštą (b. l. 24) buvo žinoma, jog E. B. yra išreiškusi valią priimti palikimą, bet dėl iškilusių nesklandumų, jai to padaryti nepavyko.
10. Teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens L. T. ir jos atstovės paaiškinimai, jog L. T. patyrė turto išlaikymo išlaidų, po 1,5 metų turėjo teisėtų lūkesčių, jog palikimas atiteks jai, yra tik iš dalies pagrįsti. L. T. yra 5 eilės įpėdinė, ji žinojo, jog velionis turi dukrą, kuri yra pirmos eilės įpėdinė, todėl nepasibaigus 3 mėnesių terminui jai pasikreipus į notarą, notaras turėjo paaiškinti, jog ji galės priimti palikimą tik tuo atveju, jei nėra pirmos eilės įpėdinių arba šie įpėdiniai atsisakys palikimo. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog L. T. turėjo pagrįstų lūkesčių, jog palikimas atiteks jai, o ne palikėjo dukteriai. Be to, suinteresuotas asmuo L. T. buvo su palikėju bendraturčiai, todėl ji ir nepriėmusi palikimo, rūpinosi turtu ir jį administravo, be to ji pateikė mokėjimo kvitus už elektrą, internetą, šiukšlių išvežimą, o tai paslaugos, kurios teikiamos pagal suinteresuoto asmens pageidavimą ir tiesiogiai nėra susiję su paveldimu turtu, sumos yra santykinai nedidelės.
11. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad pareiškėja mirus tėvui sąžiningai klydo manydama, jog nėra paveldimo turto, todėl jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą neatliko. Teismas įvertino ir pareiškėjos elgesį, kai ji sužinojusi apie palikimą, kreipėsi į ambasadą ir išdavė įgaliojimą priimti palikimą.
12. Teismas nurodė, kad įvertina ne tik suinteresuoto asmens – L. T. interesus, bet ir pareiškėjos interesus. Pareiškėja nurodė, jog su paveldimu turtu susijusi, nes ten vaikystėje gyveno, tėvas su ja nebendravo, išlaikymo jai neteikė, todėl palikimo priėmimas užtikrina ir socialinį teisingumą, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019m. gruodžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos E. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Apie tėvo mirtį pareiškėja buvo informuota 2018 metų (duomenys neskelbtini) mėnesį. Pareiškėjos tėvas ir suinteresuoto asmens brolis V. B. (palikėjas) mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties 2018 m. (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo telefonu susisiekė su pareiškėjos senole F. M. ir informavo ją, kad mirė palikėjas. Pati pareiškėja po poros savaičių nuo palikėjo mirties telefonu susisiekė su suinteresuotu asmeniu perduoti užuojautos. Be to, pareiškėjos senolė F. M. apie palikėjo sveikatos būklę jau buvo informuota dar prieš jo mirtį. Palikėjo laidotuvėse dalyvavo ir pareiškėjos dėdė G. M. (pareiškėjos motinos brolis), ir suinteresuoto asmens teta M. B., su kuriais pareiškėja palaiko santykius.
1.2. Kadangi pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų palikėjo palikimui priimti, suinteresuotas asmuo kreipėsi į palikimo atsiradimo notarų biurą ir 2018 m. balandžio 4 d. priėmė palikėjo palikimą įstatymų nustatyta tvarka.
1.3. Palikėjo turtas buvo paveldėtas po jo motinos mirties, turtas palikėjo vardu buvo įregistruotas jau nuo 2015 metų, šios aplinkybės buvo išviešintos Nekilnojamojo turto registre. Apie palikėjo palikimą pareiškėja buvo informuota iš karto po palikėjo mirties, tačiau jokių aktyvių veiksmų priimti palikimą nereiškė ir jokių priemonių nesiėmė iki pat pareiškimo teismui pateikimo dienos. Apie palikimo priėmimo tvarką pareiškėja buvo informuota telefonu, buvo bendraujama su pareiškėjos senole F. M..
1.4. Priėmus palikėjo palikimą suinteresuotas asmuo iki šios dienos palikimu (turtu) rūpinasi, prižiūri, moka už jį visus mokesčius.
1.5. Nors suinteresuotas asmuo faktiškai priėmė palikimą (2018 m. balandžio 4 d.), tačiau Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaras D. G. nėra išdavęs paveldėjimo teisės liudijimo į palikėjo turtą, kadangi nėra rašytinio I-osios palikėjo eilės įpėdinio – pareiškėjos atsisakymo nuo palikimo. Todėl nuo pat palikėjo mirties suinteresuotas asmuo telefonu prašė pareiškėjos imtis aktyvių veiksmų dėl palikėjo palikimo priėmimo, be to, pareiškėja buvo informuota apie CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą palikimui priimti.
1.6. Kadangi pareiškėja nesiėmė jokių aukščiau nurodytų veiksmų ir nei pareiškėjai, nei jos senolei F. M. nereaguojant į suinteresuoto asmens informaciją telefonu, suinteresuotas asmuo 2019 m. balandžio 15 d. ir 2019 m. balandžio 28 d. rašytiniais pranešimais paštu bei elektroniniu paštu kreipėsi į pareiškėją. Tik gavusi šiuos pranešimus pareiškėja ėmėsi veiksmų dėl galimo palikimo priėmimo, t. y. praėjus beveik pusantrų metų nuo palikėjo mirties.
1.7. Nurodė, kad remiantis teismų praktika neturėjimas teisinio išsilavinimo ar pakankamų žinių palikimui priimti ar suprasti palikimo praleidimo teisines pasekmes, nėra vertintina kaip trukdanti ar sutrukdžiusi atlikti CK normose nustatytus veiksmus palikimui priimti. Gyvenimas užsienyje per se netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą. Be to, pareiškėja jau prieš teikiant pareiškimą teismui turėjo visas galimybes kreiptis į teisininką ar advokatą dėl teisinių konsultacijų ir paslaugų suteikimo.
1.8. Pažymėjo, kad dar iki palikėjo mirties L. T. juo rūpinosi, slaugė ir prižiūrėjo. Mirus palikėjui iš savo asmeninių lėšų organizavo palikėjo laidotuves ir iki šios dienos prižiūri jo kapavietę. Be to, prižiūri palikėjo turtą, moka mokesčius, valdo ar administruoja jį kaip savo.
14. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai atnaujintas terminas palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Pareiškėja prašė atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo V. B. mirties. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nurodė, kad terminą palikimui priimti ji praleido todėl, jog gyveno užsienyje, nežinojo įstatymų reikalavimų, neturi teisinio išsilavinimo, yra jauno amžiaus, be to, pareiškėja buvo įsitikinusi, kad nekilnojamojo ar registruojamo turto tėvas neturi. Kad tėvas turėjo nekilnojamojo turto, bendraturčiai – suinteresuoti asmenys informavo pareiškėją tik 2019 m. balandžio mėnesį. Sužinojusi apie paveldimą turtą ji ėmėsi veiksmų, kad įgyvendinti savo paveldėjimo teises.
18. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.
19. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos tėvas V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pirmos instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog apie tėvo mirtį pareiškėja sužinojo apie savaitę po jo laidotuvių, t. y. pirmąją 2018 m. (duomenys neskelbtini) mėnesio savaitę. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino pati pareiškėja (17 teismo posėdžio minutė). Nurodė, kad apie tėčio mirtį pareiškėją informavo mama, kai pareiškėja grįžo į (duomenys neskelbtini). L. T. paskambino tą pačią naktį, kai sužinojo apie tėvo mirtį. (19-20 teismo posėdžio minutė). Tačiau veiksmų dėl palikimo priėmimo ėmėsi tik po 2019 m. balandžio mėnesio. Pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateiktas 2019 m. rugpjūčio 12 d.
21. Pirmos instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja turėjo pagrindą manyti, jog tėvas jokio paveldėtino turto neįgijo ir nėra ką paveldėti, o pareiškėjai apie paveldėtiną turtą tapo žinoma 2019 m. balandžio mėnesį, sprendė, kad pareiškėja sąžiningai klydo manydama, jog nėra paveldimo turto nėra, todėl jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą neatliko, tenkino pareiškėjos prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Apeliantė nesutinka su šia teismo išvada. Atskirajame skunde nurodo, kad apie palikėjo palikimą pareiškėja buvo informuota iš karto po palikėjo mirties, tačiau jokių aktyvių veiksmų priimti palikimą neišreiškė ir jokių priemonių nesiėmė iki pat pareiškimo teismui pateikimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante ir vertina, kad pareiškėja, žinodama apie palikėjo ligą ir mirtį, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, elgėsi aplaidžiai, neatlikdama jokių veiksmų sužinoti apie palikimo sudėtį, jeigu jis turėjo įtakos jos apsisprendimui paveldėti. Toks pareiškėjos neveikimas ir suponavo suinteresuoto asmens veiksmus kreiptis į pareiškėją dėl jos noro/nenoro paveldėti išsiaiškinimo, nes jos teisės į palikimą buvo suvaržytos pirmesnės eilės įpėdinio neveikimu. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys nežinojo, jog po palikėjo mirties liko turto, kurį jie turi teisę paveldėti, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). T. y. palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-20-613/2020; Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1965-260/2019; Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2S-1922-273/2019). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad pagrindu atnaujinti šį terminą yra aplinkybė, jog pareiškėja nežinojo apie paveldimą turtą. Šiuo atveju svarbi yra aplinkybė kada pareiškėja sužinojo apie tėvo mirtį ir atsiradusią teisę į palikimą bei pareiškėjos veiksmai sužinojus apie palikėjo mirtį.
23. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo termino kreiptis dėl paveldėjimo praleidimo objektyvia priežastimi laikyti pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad ji gyvena užsienyje ir nežinojo įstatymų dėl palikimo priėmimo. Kasacinis teismas išaiškino, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad gyvenimas užsienyje per se (lot. savaime, pats vienas) netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016). T. y. pagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad remiantis teismų praktika neturėjimas teisinio išsilavinimo ar pakankamų žinių palikimui priimti ar suprasti palikimo praleidimo teisines pasekmes, nėra vertintina kaip trukdanti ar sutrukdžiusi atlikti CK normose nustatytus veiksmus palikimui priimti. Gyvenimas užsienyje per se netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą, nes pareiškėja po tėvo mirties ir dar iki pareiškimo pateikimo teismui turėjo visas galimybes kreiptis į teisininką ar advokatą, dėl teisinių konsultacijų ir paslaugų suteikimo. Pastebėtina, kad pareiškėja suprato, kad po tėvo mirties, apie kurią sužinojo beveik iš karto, turi teisę į palikimą, tačiau jos apsisprendimui turėjo įtakos palikimo sudėtis, todėl turėjo visas galimybes šias aplinkybes išsiaiškinti, nes duomenys apie palikėjo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą buvo išviešinti nuo 2015 m. lapkričio 18 d. Todėl to neatlikusi pareiškėja elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, bet ne sąžiningai klydo, kaip vertino pirmosios instancijos teismas.
24. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Nagrinėjamu atveju pati pareiškėja pripažįsta, kad iki 2019 m. balandžio mėnesio, kuomet gavo laišką iš suinteresuoto asmens dėl paveldimo turto, jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko ir neįrodė, kad jos galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po V. B. mirties buvo suvaržyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėja be svarbių priežasčių nepriėmė palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Tuo tarpu pirmos instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja su paveldimu turtu susijusi, nes ten vaikystėje gyveno, tėvas su ja nebendravo, išlaikymo jai neteikė, todėl palikimo priėmimas užtikrina ir socialinį teisingumą, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nesudaro pagrindo vertinti, kad buvo objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių palikimą priimti ar, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.
25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimo termino atnaujinimą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos E. B. prašymas atnaujinti terminą plikimui priimti atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
26. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
27. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, o suinteresuotas asmuo L. T. su tokiu prašymu nesutiko, todėl laikytina, kad šiuo atveju, esant akivaizdžiai skirtingam šalių suinteresuotumui bylos baigtimi, egzistuoja pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims pagal jų suinteresuotumo bylos baigtimi santykį.
28. Patenkinus suinteresuoto asmens L. T. atskirąjį skundą ir priėmus naują nutartį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos.
29. Byloje suinteresuotas asmuo L. T. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į pareiškimą parengimą patyrė 665,5 Eur (b. l. 99) (2019 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)), o už pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme patyrė 242 Eur išlaidų (2019 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 101) (viso 907,50 Eur), o už atskirojo skundo parengimą sumokėjo 605,00 Eur (b. l. 137). Apeliaciniam teismui priėmus nutartį, kuria pareiškėjos pareiškimas atmestas ir tenkinus suinteresuoto asmens atskirąjį skundą jam atlygintinos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Tačiau dalis šių išlaidų viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytus dydžius, todėl mažintinos: už atsiliepimo į pareiškimą parengimą priteistina 505 Eur suma (8.16 punktas (maksimalus dydis 505 Eur (1262,7 Eur (2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,4)), už atskirojo skundo parengimą priteistina 527 Eur suma (8.15 punktas (maksimalus dydis 527 Eur (1317,6 Eur (2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,4)); už atstovavimą teisme priteistina 242 Eur suma, nes neviršija nustatytų dydžių (8.19 punktas (maksimalus dydis už valandą 128,9 Eur (1289,00 Eur (2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1)). Viso 1274 Eur (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos E. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui L. T. (a.k (duomenys neskelbtini) 1274 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.