- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-1965-260/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03280-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- Ž. B.
- Suinteresuotas asmuo
- T. B., V. K., Valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-8235-1088/2019 pagal pareiškėjo Ž. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys T. B., V. K., Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Ž. B.2019 m. vasario 25 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po močiutės Z. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti (e. b. l. 1-3).
2. Nurodė, kad po palikėjos mirties notarų biurui nepateikė pareiškimo dėl palikimo priėmimo, kadangi nuolat gyvena ir dirba J. K.. Dėl darbinių reikalų neturėjo galimybės grįžti į Lietuvą. Pareiškėjas po senelio R. B. mirties priimdamas jo palikimą buvo įsitikinęs, kad visas turtas, t. y. ir močiutei priklausanti 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise jau priklausė seneliui (buvo jo paveldėta). Priimdamas senelio palikimo dalį buvo įsitikinęs, kad močiutės vardu jokio turto nebėra įregistruota. Apie tai, kad po senelės mirties yra likusi nepaveldėta palikimo dalis, pareiškėjas sužinojo tik 2018 metų pabaigoje, kuomet kiti turto bendrasavininkiai norėjo parduoti butą. Suinteresuoti asmenys jokių pretenzijų į likusią nepaveldėtą palikimo dalį pareiškėjui nebuvo pareiškę. Suinteresuotiems asmenims jų nuosavybės dalys jau yra įregistruotos atitinkamomis dalimis, todėl pareiškėjui atnaujinus terminą palikimui priimti kitų suinteresuotų asmenų – įstatyminių įpėdinių, interesai nenukentės.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas 2019 m. kovo 19 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame prašė pareiškėjo prašymą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuoti asmenys T. B. ir V. K. 2019 m. balandžio 4 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo prašymą (e. b. l. 43-48), kuriame prašė pareiškėjo prašymo netenkinti. Nurodė, kad tiek suinteresuotieji asmenys, tiek R. B. dar 2009 metais ne kartą asmeniškai informavo pareiškėją, jog pastarasis tvarkytųsi močiutės Z. B. paveldėjimo klausimus. Pareiškėjas vis nurodydavo, kad jis neturi pinigų nei paveldėjimo klausimams spręsti, nei mokesčiams už butui tiekiams komunalines paslaugas mokėti, todėl atsisakė močiutės palikimo dalies. Paveldėjimo klausimus tvarkiusi (duomenys neskelbtini) notarė J. R. aiškiai pareiškėjui buvo nurodžiusi, kad pareiškėjas nėra užvedęs paveldėjimo bylos po Z. B. mirties. Suinteresuotieji asmenys 2018 m. lapkričio 29 d. ir 2018 m. gruodžio 3 d. pateikė (duomenys neskelbtini) notarų biurui prašymus išduoti paveldėjimo teisės liudijimus į likusią Z. B. turto dalį. Pareiškėjas močiutės palikimo klausimą pradėjo tvarkytis tik po to, kai notarė pareiškėjui išsiuntė pranešimus apie suinteresuotų asmenų pateiktus prašymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atmetė Ž. B. pareiškimą dėl praleisto įstatymų numatyto termino atnaujinimo Z. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, priteisė iš Ž. B. 500 E. V. K. ir 500 E. T. B. bylinėjimosi išlaidas bei 8,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
6. Teismas nustatė, kad Z. B. mirė (duomenys neskelbtini). Ji turėjo tris vaikus: T. B., V. K. ir V. B. (e. b. I t. b. l.4). Pareiškėjas Ž. B.yra V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus (e. b. I t. b. l. 4, 13, 107). Po Z. B. mirties palikimą priėmė sutuoktinis R. B. ir vaikai T. B., V. K. (e. b. I t. b. l. 8). (duomenys neskelbtini) notarų biuras (duomenys neskelbtini) išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, pagal kuriuos Z. B. 1/2 dalį turto paveldėjo kiekvienas po 1/4 dalį sutuoktinis R. B., sūnus T. B. ir duktė V. K. (e. b. III t. b. l. 98-99). Į kitą 1/2 dalį Z. B. turto R. B. 2009 m rugsėjo 17 d. išduotas nuosavybės teisės liudijimas (e. b. III t. b. l. 97). Liko nepaveldėta 1/8 dalis Z. B. turto. (duomenys neskelbtini) mirė R. B. (e. b. III t. b. l.79), kurio palikimą priėmė vaikai V. K., T. B. ir vaikaitis Ž. B. (e. b. III t., b. l. 76-78), kuriems (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas (e. b. III, b. l. 85-87). Ž. B. 2014 m. kovo 28 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo paveldėtas 5/24 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), motinai V. B. (e. b. III. b. l. 35-39). V. K. 2018 m. lapkričio 29 d., o T. B. 2018 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini) notarų biurui padavė pareiškimus išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į likusią Z. B. 1/8 turto dalį (e. b. I t. b. l. 10-12, 105,108). VĮ Registrų centras Gyventojų registro 2019 m. birželio 10 d. pažymos duomenimis, Ž. B. 2008 m. spalio 9 d. išvyko į J. K. (e. b. III, b. l. 47). Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po močiutės Z. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti. Pareiškėjas jį turėjo priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo – iki (duomenys neskelbtini). Į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi tik 2019 m. vasario 25 d., t. y. daugiau nei po (duomenys neskelbtini) metų. Pareiškėjas termino praleidimo priežastimis nurodė ir prašė pripažinti svarbiomis šias aplinkybes: nuo 2008 metų nuolatos gyvena ir dirba J. K. ir dėl darbinių reikalų neturėjo galimybės grįžti į Lietuvą; nežinojo, kad likusi nepaveldėta močiutės 1/8 dalis turto, kadangi buvo įsitikinęs, jog visą turtą po močiutės mirties paveldėjo jos sutuoktinis; teisinių žinių stoka; pareiškėjui atnaujinus terminą, suinteresuotų asmenų interesai nenukentės, kadangi į jiems priklausančią Z. B. palikimo dalį yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai.
7. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes nurodė, kad pareiškėjo ir senelio santykiai buvo geri, jie, nors ir nelabai dažnai, bendraudavo telefonu. Pareiškėjas, kai būdavo Lietuvoje, gyveno pas senelį adresu (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko su pareiškėjo nuomone, jog dėl to, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, kad nuo 2008 metų nuolatinai gyvena J. K. ir dėl užimtumo darbe negalėjo dažnai grįžti, gal ir turėjo mažesnes galimybes išsiaiškinti, ar po močiutės mirties liko koks turtas, tačiau tai nepaneigia pareiškėjo pareigos imtis bent minimalių veiksmų tam, kad sužinoti, ar nereikia pateikti notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pats asmeniškai dalyvavo notarų biure išreikšdamas valią dėl palikimo, atsiradusio po jo senelio R. B. mirties, priėmimo, į jam tenkančią turto dalį išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Iš pateiktų paveldėjimo bylų kopijų teismas nustatė, kad visi trys įstatyminiai R. B. įpėdiniai – pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys, notarų biure pareiškimą, kad priima R. B. palikimą, padavę tą pačią dieną, notariniai veiksmai atlikti vienas po kito, Z. B. ir R. B. paveldėjimo bylos buvo vedamos vienos notarės, todėl, sprendė, kad pareiškėjui tvarkantis senelio turto paveldėjimo klausimus jau buvo žinoma apie egzistuojančią likusią ir nepaveldėtą senelės turto dalį. Teismas pareiškėjo argumentus dėl nežinojimo apie likusį turtą ir galimybės grįžti Lietuvą neturėjimo nevertino sudarančiais pagrindą teigti buvus/egzistavus objektyviomis, svarbiomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausomomis priežastimis, sutrukdžiusioms per įstatymo nustatytą terminą imtis būtinų veiksmų senelės Z. B. palikimui priimti tiek po (duomenys neskelbtini) Z. B. mirties, tiek jau po (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo į senelio R. B. palikimą išdavimo. Jokių kitų individualių gyvenimo aplinkybių, dėl kurių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, pareiškėjas nenurodė. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, teismas laikė, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą.
8. Teismas, atmesdamas pareiškimą, įvertino ir suinteresuotų asmenų išreikštą nesutikimą dėl termino pareiškėjui atnaujinimo. Nurodė, jog, nors suinteresuotiems asmenims į jiems priklausančią Z. B. palikimo dalį yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, tačiau įvertinus tai, jog suinteresuoti asmenys beveik dešimt metų išlaikė turtą (butą), juo rūpinosi, atliko jo pagerinimo darbus, dėl ko patyrė išlaidų (e. b. I t. b. l. 55-90, 94-103, 106, II t. b. l. 13-391), pateikę notarų biurui prašymus išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į likusią turto dalį, neturi pagrindo sutikti su pareiškėju, jog atnaujinus terminą palikimui priimti nebus pažeisti suinteresuotų asmenų interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas Ž. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atnaujinti pareiškėjui Ž. B. terminą palikimui, atsiradusiam po močiutės Z. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti, nesant galimybės patenkinti pirmojo prašymo - Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir gražinti primos instancijos teismui klausimą dėl termino atnaujinimo nagrinėti iš naujo bei priteisti iš V. K. ir T. B. bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
1.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių. (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai, patvirtina, jog Z. B. 1/2 dalį turto paveldėjo kiekvienas po 1/4 dalį - sutuoktinis R. B., T. B. ir V. K.. Teismas neatsižvelgė į tai, kad T. B. ir V. K. paveldėjo tik paminėtą turto dalį, tačiau likusios Z. B. vardu įregistruotos 1/8 dalies taip niekada ir nebuvo priėmę. Suinteresuoti asmenys jokių pretenzijų į likusią nepaveldėtą palikimo dalį pareiškėjui niekuomet nebuvo pareiškę. Tik tuomet, kai pats pareiškėjas sužinojo apie likusią nepaveldėtą Z. B. vardu įregistruotą 1/8 dalį ir nusprendė ją priimti, suinteresuoti asmenys taip pat nusprendė šią nepaveldėtą palikimo dalį priimti. Tokie suinteresuotų asmenų veiksmai leidžia daryti išvadą, kad priimdami palikimą tiek T. B., tiek V. K. savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino termino palikimui priimti praleidimo priežastis be pagrindo jas pripažindamas nesvarbiomis. Teismas nepasisakė apie pareiškėjo teisinio išprusimo stoką. Pareiškėjas nėra teisininkas, priimdamas palikimą po savo senelio R. B. mirties, buvo įsitikinęs, kad visas turtas, t. y. ir 1/8 dalis buto, priklausiusi Z. B., nuosavybės teise jau priklausė seneliui (buvo paveldėta), todėl priimdamas senelio palikimo dalį buvo įsitikinęs, kad močiutės vardu jokio turto nebėra įregistruota, o apie tai, kad po senelės mirties yra likusi nepaveldėta palikimo dalis, pareiškėjas sužinojo tik 2018 metų pabaigoje. Teismo nutartyje nurodoma, kad pareiškėjas pats asmeniškai dalyvavo notarų biure išreikšdamas valią dėl palikimo, atsiradusio po jo senelio R. B. mirties, priėmimo, į jam tenkančią turto dalį. Tuo remiantis, teismas nusprendė, kad pareiškėjui tvarkantis senelio turto paveldėjimo klausimus jau buvo žinoma apie egzistuojančią likusią ir nepaveldėtą senelės turto dalį. Tokie teismo teiginiai yra deklaratyvūs, nemotyvuoti bei neparemti teisiniais argumentais, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl nežinojimo apie likusį turtą ir teisinio išsilavinimo neturėjimą nebuvo svarbūs dėl terminio atnaujinimo.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
2.1. Suinteresuoti asmenys T. B. ir V. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo Ž. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai atsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėjas po R. B. mirties dalyvavimo visame R. B. palikimo priėmimo procese notarų biure bei aiškiai notarės buvo supažindintas, kokią buto dalį paveldi. Pareiškėjas savo buto dalį dovanojimo sutartimi padovanojo V. B. bei taip pat notarės dar kartą buvo informuotas, kokią buto dalį dovanoja. Pareiškėjas niekada nesidomėjo butu, neprisidėjo prie buto išlaikymo bei nurodė, kad buto dalį, į kurią jis galėtų pretenduoti po Z. B. mirties, palieka ir neprieštarauja, kad paveldėtų suinteresuotieji asmenys. Suinteresuotieji asmenys yra investavę asmenines lėšas bei atlikę buto pagerinimus ir pakėlę jo vertę. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai atsižvelgė į tą aplinkybę, jog terminas Z. B. palikimui priimti praleistas daugiau nei dešimt metų. Todėl akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nerado jokio pagrindo pareiškėjui atnaujinti terminą palikimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
12. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
14. Nustatyta, kad pareiškėjas Ž. B. 2019 m. vasario 25 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po močiutės Z. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškimas buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėjas nuolatos dirba ir gyvena J. K. ir dėl darbinių reikalų neturėjo galimybės tvarkytis paveldėjimo dokumentų.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).
16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad po Z. B. mirties į (duomenys neskelbtini) notarų biurą per įstatymu nustatytą terminą kreipėsi R. B. (murusios sutuoktinis, miręs (duomenys neskelbtini)), V. K. (mirusios dukra) ir T. B. (mirusios sūnus). Suinteresuotieji asmenys (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu paveldėjo po 1/8 dalį buto. L. Z. B. vardu įregistruota 1/8 dalis turto liko nepaveldėta. (duomenys neskelbtini) mirė R. B.. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pareiškėjas Ž. B. ir suinteresuotieji asmenys V. K. bei T. B. paveldėjo po 5/24 dalis buto. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pareiškėjas padovanojo savo paveldėtą buto dalį mamai V. B.. 2018 m. lapkričio 29 d. ir 2018 m. gruodžio 3 d. suinteresuotieji asmenys kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į likusią turto dalį po Z. B. mirties. P. Ž. B. į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi 2019 m. vasario 25 d.
17. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
18. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas, nes tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą. Taigi, nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjui atsirado teisė priimti mirusiosios Z. B. palikimą CK 5.50 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
19. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad po Z. B. mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo apeliantas Ž. B. nesikreipė. Apeliantas jokių veiksmų nesiėmė ir po R. B. mirties, kurio palikimą priėmė ir (duomenys neskelbtini) jam buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. Apeliantas su pareiškimu į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi tik 2019 m. vasario 25 d. Šių aplinkybių neneigia ir pats pareiškėjas, nurodydamas, jog jam buvo žinoma apie senelės mirtį, tačiau dėl teisinio neišprusimo jis manė, jog senelei priklausiusią dalį turto paveldėjo senelis, o šiam mirus laikė, jog jokio senelės vardu registruoto turto nėra, be to, jis gyveno ir dirbo J. K., todėl neturėjo galimybės grįžti į Lietuvą ir laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
21. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar terminas kreiptis dėl paveldėjimo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Apelianto nurodytas priežastis, kad dėl teisinio neišprusimo per tris mėnesius nesikreipė į notarą palikimui priimti, paneigia byloje esantys įrodymai, šalių paaiškinimai. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
22. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad po Z. B. mirties nustatytais terminais ir tvarka dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi suinteresuoti asmenys R. B., T. B. ir V. K., apeliantas neneigė, jog į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė todėl, kad nuolatos dirbo ir gyveno J. K.. Tačiau po senelio R. B. (miręs (duomenys neskelbtini)) mirties į notarų biurą nuvyko tiek apeliantas, tiek suinteresuoti asmenys. Taigi, aplinkybės, kad į notarų biurą reikia kreiptis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento apeliantui buvo (turėjo būti) žinomos.
23. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra pasisakęs, kad gyvenimas užsienyje per se (lot. savaime, pats vienas) netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).
24. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada atitinka šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, kurioje nurodyta, kad asmuo gali kreiptis dėl palikimo priėmimo tiek pats asmeniškai į notarą, tiek ir pasinaudodamas diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimdamas palikimą per atstovą, kreipdamasis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje, atsiųsdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).
26. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog visi įpėdiniai turėjo vienodas galimybes pasinaudoti įstatyme suteikta teise ir priimti palikimą po Z. B. mirties, tačiau pareiškėjas, turėdamas apsisprendimo laisvę, per įstatymu nustatytą terminą sąmoningai tokio noro nepareiškė. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po Z. B. mirties priimtų palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Taigi pareiškėjo galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po palikėjos mirties nebuvo suvaržyta.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nelemia galutinio bylos išnagrinėjimo rezultato, todėl plačiau apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.).
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, nenukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuoti asmenys T. B. ir V. K. pateikė prašymus priteisti jiems iš apelianto bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą už susipažinimą su civiline byla bei atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Byloje patiekti 700 Eur tokio pobūdžio išlaidas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, suinteresuotiems asmenims T. B. ir V. K. iš apelianto priteistinos kiekvienam iš suinteresuotų asmenų po 350 Eur apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotiems asmenims V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.