- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- e2A-20-613/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Suinteresuotas asmuo
- J. B., A. B., Z. B., R. V.
- Pareiškėjas
- J. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų J. B., A. B. ir Z. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-4278-1025/2019 pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. V., J. B., Z. B., A. B., ir pagal suinteresuotų asmenų J. B., A. B. ir Z. B. savarankišką pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. L. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kada P. B., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio Z. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
2. Pareiškėja nurodė, kad jos mama P. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Z. B., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Po Z. B. mirties nei pareiškėjos motina, nei kiti paveldėtojai į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Mirus Z. B., pareiškėjos motina P. B. kaip sutuoktinė pergyvenusi sutuoktinį, faktiškai priėmė jo palikimą – jį valdydama bei juo rūpindamasi. Klaipėdos miesto 9-ame notaro biure 2018 m. gruodžio 31 d. buvo sudarytas nuosavybės teisės liudijimas, pagal kurį butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo butas),1/8 dalis pastato – ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgyti santuokoje priklauso P. B. ir Z. B. po ½ dalį. P. B. iki pat mirties gyveno Ginčo bute. Po P. B. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja priėmė mamos palikimą. Tvarkant paveldėjimo reikalus paaiškėjo, kad mirusioji P. B., nors ir rūpinosi bei prižiūrėjo turtą, tačiau dėl Z. B. palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. P. B. iš karto po vyro Z. B. mirties palikimą priėmė jį valdydama, t. y. liko gyventi jų bute, naudojosi namų apyvokos daiktais, rūpinosi ir kitu likusiu nekilnojamuoju turtu, mokėjo nustatytus mokesčius, atliko priežiūros darbus. Šio palikimo fakto nustatymas pareiškėjai yra būtinas norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
3. Suinteresuoti asmenys J. B., A. B., Z. B. pateikė savarankišką pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui po Z. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti. Nurodo, jog jų tėvas Z. B. buvo sudaręs antrą santuoką su P. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Iki šios bylos pradėjimo neturėjo jokių duomenų apie po tėvo mirties atsiradusį palikimą. Tėvas nekilnojamąjį turtą įgijo 1992 m. lapkričio 18 d. ir 2008 m. gegužės 12 d., tuo metu jau jie buvo pilnamečiai, vedė atskirus savo šeimos ūkius. Tėvui nuosavybės teise priklausančio turto įgyto santuokoje su P. B. faktas buvo įregistruotas tik 2018 m. gruodžio 31 d., o išviešintas 2019 m. sausio 7 d.. Terminą palikimui priimti po tėvo mirties praleido dėl objektyvių priežasčių, nes nebuvo duomenų apie tėvo nuosavybės teise įgytą turtą. Sužinoti anksčiau apie tėvui priklausantį turtą egzistavimą nebuvo galimybių, nes viešuose registruose jų nebuvo, su pergyvenusia tėvo sutuoktine santykių nepalaikė, todėl imti aktyvių veiksmų anksčiau palikimui priimti nebuvo galimybių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjos J. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkino, o suinteresuotų asmenų J. B., A. B., Z. B. savarankišką pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti atmetė ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B. po savo sutuoktinio Z. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai priėmė palikimą pradėdama jį valdyti ir jį valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).
5. Teismas nustatė, kad P. B. iki mirties gyveno santuokoje su Z. B.. Pagal pareiškėjos pateiktus paaiškinimus jos motina P. B. Ginčo bute gyveno nuo 1968 metų, butas 1992 metais buvo privatizuotas. 2008 metais motina įsigijo žemės sklypus, kuriuos dirbo ir nuomojo. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ūkininkas A. Č. naudojosi žemės sklypais. Pareiškėjos paaiškinimai apie turtą yra išsamūs, nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems, tai yra, jog Z. B. kartu su savo vaikais (suinteresuotais asmenimis) atsikraustė gyventi pas pareiškėjos motiną P. B., Ginčo butas buvo valstybės skirtas šeimai nuo 1968 metų, išpirktas 1992 metais, dar po šešiolikos metų buvo įsigyti žemės sklypai Mickų ir Dituvos kaime, kuriuos pareiškėjos motina valdė ir naudojosi. Turtas buvo įgytas santuokoje ir priklausė sutuoktiniam bendrąja jungtine nuosavybe. Šį faktą patvirtina ir notarės išduotas nuosavybės teisės liudijimas bei VĮ Registrų centro duomenys. Z. B. mirties dieną išvardytas turtas palikimo momentu egzistavo ir P. B. minėtu turtu toliau naudojosi kaip savo nuosavybe, jį tvarkė, prižiūrėjo ir laike save šio turto savininke. Kiti asmenys neteikė pareiškėjos parodymus paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl nėra pagrindo abejoti pareiškėjos paaiškinimais kaip patikimu įrodymu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
6. Teismas atmetė suinteresuotų asmenų atstovo argumentus, kad faktiškai P. B. negalėjo valdyti Z. B. mirties dieną atsiradusio palikimo, nes pareiškėjos motina buvo slaugoma pačios pareiškėjos namuose, kuriuose pareiškėjos motina (duomenys neskelbtini) mirė, konstatuodamas, jog tai nepaneigia fakto, kad Z. B. mirties dieną P. B. gyveno Ginčo bute ir jį prižiūrėjo bei juo rūpinosi, mokėjo mokesčius. Pagal šias ir kitas reikšmingas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjos motina P. B. turėjo galimybę ir įgyvendino palikimo priėmimo faktinius veiksmus.
7. Teismas pažymėjo, kad Z. B. vaikai – šioje byloje suinteresuoti asmenys – teismo posėdžio metu patvirtino, jog apie savo tėvo mirtį žinojo, patys organizavo laidotuves. Nurodė, jog jie dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes nežinojo apie paliktą turtą. Tėvas apie jokį turtą įsigytą su P. B. neminėjo, tik po P. B. mirties pareiškėjai kreipiantis į juos ir į teismą sužinojo apie esamą turtą. Šią pagrindinę priežastį ir įvardija kaip svarbią, dėl ko suinteresuoti asmenys nesikreipė į notarą aštuonerius metus. Tačiau teismas jos nelaikė svarbia priežastimi atnaujinti praleistam terminui priimti palikimą.
8. J. B. paminėjo, jog buvo pas notarą, kuris jai atsakęs, kad tėvas jokio turto neturėjo, tačiau rašytinių įrodymų, jog ji kreipėsi į notarą teismui nepateikė. Teismas taip pat pažymėjo, jog nors turtas buvo įregistruotas P. B. vardu, tačiau dalis turto, kaip sutuoktiniui priklausė Z. B., todėl jei suinteresuotas asmuo tikrai būtų kreipęsis pas notarą, notaras įpėdiniui tai būtų nurodęs. Kita vertus, suinteresuoti asmenys nurodė, jog jų šeima gyveno kolūkio skirtame bute, o tai rodo, jog suinteresuoti asmenys žinojo apie butą, kuriame ir gyveno jų šeima. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys nurodė, jog nesidomėjo mirusiojo tėvo turtu, nesikreipė nei į Valstybinę mokesčių inspekciją, nei į kredito įstaigas ir nesiaiškino, ar tėvas Z. B. turėjo turto. Suinteresuoti asmenys jokių rašytinių įrodymų, jog aiškinosi ar tėvas Z. B. paliko po mirties turto, teismui nepateikė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Suinteresuoti asmenys J. B., A. B. ir Z. B. apeliaciniame skunde prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos J. L. pareiškimą atmesti, o suinteresuotų asmenų savarankišką pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas klaidingai sprendė, kad pareiškėjos motina per tris mėnesius po sutuoktinio mirties savo aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą faktiniu valdymu. Nors pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos pažymą P. B. nuo 1968 m. iki 2018 m. nuolatinai gyveno Ginčo bute, tačiau ši pažyma yra formali. Remiantis (duomenys neskelbtini) medicininiu mirties liudijimu Nr. 18-10200720, mirusiosios P. B. nuolatinė gyvenamoji vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini), o mirties vieta – namai. Be to, kaip teismo posėdžio metu patvirtino pati pareiškėja, ji dėl itin sunkios mamos sveikatos būklės, slaugė P. B. savo namuose daugiau kaip 18 metų. Šios aplinkybes ne tik nepatvirtina Priekulės seniūnijos pažymoje nurodytos deklaratyvios informacijos, bet ir iš esmes jas paneigia. Taigi, P. B. faktiškai Ginčo bute palikimo atsiradimo metu negyveno, todėl turtu, likusiu po sutuoktinio Z. B. mirties, nesinaudojo ir juo nesirūpino.
9.2. Teismas taip pat klaidingai nurodė, kad P. B. po sutuoktinio Z. B. mirties mokėjo visus turtui tenkančius mokesčius. Nei UAB „Gargždų būstas“ 2019 m. vasario 20 d. raštas, nei VšĮ „Gargždų švara“ 2019 m. vasario 20 d. pažyma nepatvirtina, jog P. B. per tris mėnesius po savo sutuoktinio mirties būtų mokėjusi turtui tenkančius mokesčius. Be to, kaip teismo posėdžio metu patvirtino pati pareiškėja, ne P. B., bet pati pareiškėja rūpinosi turtu ir mokėjo visus jo išlaikymui tenkančius mokesčius. Taigi tokiu būdu, realiai turtu rūpinosi ir mokesčius mokėjo pareiškėja, o ne P. B..
9.3. Teismas atsisakydamas atnaujinti suinteresuotiems asmenims terminą palikimui priimti neįsigilino į svarbią reikšmę turinčias faktines ir gyvenimiškas aplinkybes. Suinteresuoti asmenys jokių duomenų, kad tėvas Z. B. būdamas santuokoje su pareiškėjos mama P. B., bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo turto, neturėjo, šis faktas jiems nebuvo žinomas iki pareiškėjos kreipimosi į teismą. Santuokos sudarymo metu suinteresuoti asmenys apie tai, kad tėvas Z. B. susituokė su P. B. žinojo nedaug arba iš viso nieko nesuvokė (J. B. buvo tik 8 metai), o apie teisines santuokos pasekmes negalėjo žinoti, atsižvelgiant į jų amžių ir išsimokslinimą. Mirus Z. B., J. B. buvo nuvykusi į notarų biurą, kur jai buvo pasakyta, kad jeigu tėvas jų žiniomis neturėjo nekilnojamojo, tai pradėti paveldėjimo procedūrų nėra tikslinga.
Atsiliepimas
10. Pareiškėja J. L. atsiliepime į suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš suinteresuotų asmenų 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Suinteresuoti asmenys nepagrįstai teigia, kad prieš mirtį P. B. buvo slaugoma pareiškėjos namuose, kur ir mirė (duomenys neskelbtini), todėl ji negalėjo priimti palikimo faktiškai jį valdydama po Z. B. mirties (duomenys neskelbtini) Suinteresuoti asmenys neteisingai vertina teismo posėdžio metu pareiškėjos duotą paaiškinimą apie tai, kad ji mama rūpinosi ir ją prižiūrėjo 18 metų. Pareiškėjos motina sirgo diabetu, pareiškėja ja rūpinosi ir ją prižiūrėjo lankydama ją namuose, Ginčo bute. P. B. po Z. B. mirties ir toliau liko gyventi Ginčo bute., t. y. turėjo butą kaip savo nuosavybę savo žinioje ir juo naudojosi.
10.2. Suinteresuotų asmenų nurodyta vienintelė priežastis (nežinojimas, kad po tėvo mirties buvo turto, kurį jie turi teisę paveldėti) niekaip nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą. Suinteresuotų asmenų nurodomos svarbios gyvenimiškos aplinkybės dėl jų amžiaus ir išsimokslinimo P. ir Z. B. santuokos sudarymo metu neturi jokios reikšmės, sprendžiant palikimo atsiradimo klausimus mirus suinteresuotų asmenų tėvo mirties metu (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys daugiau kaip 8 metus neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po tėvo mirties priimtų palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Faktinės bylos aplinkybės
13. Pagal pareiškėjos J. L. (buvusi – L.) gimimo liudijimą Nr. 360377 pareiškėja, gimusi (duomenys neskelbtini), yra J. ir P. B. (buvusi – L.) dukra. Remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus nuorašu dėl Rudaminos valsčiaus 1947 m. gruodžio 20 d. Santuokos sudarymo įrašo Nr. 70, J. L. (įraše nurodytas S. L.) ir P. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo pasikeitė P. M. pavardė į L. Santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad J. L. ir P. L. gavo valstybės paskirtą Ginčo butą, kuriame pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos 2018 m. kovo 6 d. pažymą Nr. V4-36 P. B. (buvusi L.) gyveno nuo 1968 m.
14. Remiantis Santuokos liudijimu Nr. 4610234 bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išrašu, P. L. su Z. B. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoką įregistravo Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, po santuokos sudarymo P. L. pasikeitė pavardę į B.. Byloje taip pat nėra ginčo, jog Z. B. kartu su savo vaikais (suinteresuotais asmenimis šioje civilėje byloje) atsikraustė gyventi į Ginčo butą (P. B. valdytą dar iki santuokos sudarymo su Z. B.), iš kurio su suinteresuotais asmenimis išsikraustė 1983 m.
15. Pagal Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarės V. M. 2018 m. gruodžio 31 d. patvirtintą nuosavybės teisės liudijimą P. B. Ginčo butą bei 1/8 dalį pastato – ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijo 1992 m. lapkričio 18 d. (taigi, jau po to, kai P. B. ir Z. B. nebegyveno faktinėje santuokoje) pirkimo-pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, Nr. I-5752 (Lietuvos Respublikos būtų privatizavimo įstatymas). P. B. 2008 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimis taip pat įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, Nuosavybės teisės liudijime nustatytas juridinis faktas, kad po 1/2 dalį šio nekilnojamojo asmenine sutuoktinio nuosavybės teise priklauso P. B. ir Z. B..
16. Mirties liudijimas AA Nr. 628646 patvirtina, kad Z. B. mirė (duomenys neskelbtini), o pagal Medicininio mirties liudijimo Nr. 18-10200720 duomenis P. B. mirė (duomenys neskelbtini).
17. Remiantis Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro 2019 m. vasario 12 d. pažyma Nr. 60, mirus Z. B. į Klaipėdos rajono 2-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai per įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, nesikreipė.
Dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos pareiškimą tenkino: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B. po savo sutuoktinio Z. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai priėmė palikimą pradėdama jį valdyti ir jį valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).
19. Suinteresuoti asmenys J. B., A. B. ir Z. B. nesutinka su skundžiamu sprendimu iš esmės teigdami, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė dėl P. B. priimto palikimo faktiniu valdymu.
20. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
21. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys apeliaciniu skundu kelia abejones Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos pažymos patikimumu, argumentuodami, jog nors pažymoje nurodoma, kad P. B. iki 2018 m. nuolatinai gyveno Ginčo bute, tačiau pagal (duomenys neskelbtini) medicininį mirties liudijimą Nr. 18-10200720 mirusiosios P. B. nuolatinė gyvenamoji vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini), o mirties vieta – namai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie suinteresuotų asmenų argumentai nepaneigia aplinkybės, kad P. B. savo sutuoktinio Z. B. mirties metu (duomenys neskelbtini), t. y. prieš daugiau kaip 7 metus iki (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. 18-10200720 sudarymo, gyveno Ginčo bute. Be to, priešingai nei nurodo suinteresuoti asmenys, pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 11 d. posėdžio metu pareiškėja paaiškino, jog ji savo namuose P. B. slaugė tik prieš pat jos mirtį ir perregistravo P. B. tam, kad galėtų susitvarkyti slaugos dokumentus.
22. Suinteresuotų asmenų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat klaidingai vertino, kad P. B. po sutuoktinio Z. B. mirties mokėjo visus turtui tenkančius mokesčius, nes realiai turtu rūpinosi ir mokesčius mokėjo ne P. B., o pati pareiškėja. Tačiau remiantis pareiškėjos duotais paaiškinimais pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 11 d. posėdžio metu, pareiškėja mokėjo mokesčius už P. B. jos lėšomis ir pavedimu, nes P. B. dėl savo sveikatos būklės negalėjo to padaryti savarankiškai. Taigi, pareiškėja veikė P. B. žodiniu pavedimu, įgyvendindama P. B. valią rūpintis paveldimu turtu.
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu taip pat atmetė suinteresuotų asmenų J. B., A. B., Z. B. savarankišką pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti.
24. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, tai yra, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašančio terminą pratęsti, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi būti įvertintos ne tik objektyvios aplinkybes, dėl kurių terminas buvo pratęstas, taip pat kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į šių terminų paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
25. Suinteresuoti asmenys nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po Z. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Suinteresuotų asmenų vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į svarbią reikšmę turinčias faktines ir gyvenimiškas aplinkybes, t. y. dėl jų buvusio amžiaus ir išsimokslinimo bei dėl jų nežinojimo apie Z. B. turėtą bendrą turtą su P. B..
26. Teisėjų kolegija atmeta tokius suinteresuotų asmenų argumentus dėl termino palikimui priimti (ne)atnaujinimo. Ta aplinkybė, kad dėl jų buvusio amžiaus ir išsimokslinimo Z. B. ir P. B. gyvenimo kartu laikotarpiu suinteresuoti asmenys apie teisines santuokos pasekmes negalėjo žinoti, neturi teisinės reikšmės sprendžiant termino palikimui priimti (ne)atnaujinimo klausimą laikotarpiu po Z. B. mirties (duomenys neskelbtini). Be to, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ta aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys nežinojo, jog po Z. B. mirties liko Z. B. bendro turto su P. B., kurį jie turi teisę paveldėti, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Suinteresuoti asmenys nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog jie būtų atlikę kokius nors aktyvius veiksmus tam, kad po Z. B. mirties priimtų palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Jų galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po Z. B. mirties nebuvo suvaržyta.
27. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.
28. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o suinteresuotų asmenų apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotų asmenų apeliacinis skundas atmetamas, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
30. Pareiškėja J. L. patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą pateikė ataskaitą už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad pareiškėja sumokėjo 700 Eur. Patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos solidariai iš suinteresuotų asmenų J. B., A. B. ir Z. B..
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti solidariai iš suinteresuotų asmenų J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo pareiškėjai J. L..