Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-998-934/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-17
Bylos Nr.: e2-998-934/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01446-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Žilvinas Terebeiza, Aldona Tilindienė
Kreditorius: M. R. S., D. A., I. R., J. T., J. V., M. J., Ž. B., L. G., I. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-998-934/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01446-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.3.2.6.3; 3.4.4.5.1; 3.4.4.5.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių M. R. S., D. A., I. R., J. T., J. V., M. J., Ž. B., L. G. ir I. S. (I. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atmestas kreditorių M. R. S., D. A., I. R., J. T., J. V., M. J., Ž. B., L. G. ir I. S. skundas dėl „Estateguru tagatisagent“ OÜ finansinio reikalavimo netvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo startas“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1395-432/2024 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Verslo startas“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „Alisanta“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Minėta nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 6 d.

2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtino bendrovės pradinį kreditorių sąrašą.

Šalies argumentai

3. 2024 m. birželio 6 d. bendrovės kreditoriai M. R. S., D. A., I. R., J. T., J. V., M. J., Ž. B., L. G. ir I. S. (toliau visi kartu – ir Kreditoriai) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Verslo startas“ hipotekos kreditoriaus „Estateguru tagatisagent“ OÜ (toliau – ir suinteresuotas asmuo) 2 117 524,29 Eur dydžio finansinis reikalavimas, hipotekos kreditorės UAB „Nordstreet“ 302 400,00 Eur dydžio finansinis reikalavimas, taip pat antrosios eilės kreditoriaus N. J. 16 500,00 Eur dydžio finansinis reikalavimas (3 t., b. l. 85; DOK-20368).

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 10 d. nutartimi patenkino Kreditorių atskirąjį skundą: panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties dalį dėl „Estateguru tagatisagent“ OÜ, UAB „Nordstreet“ bei N. J. finansinių reikalavimų ir išskyrė šių kreditorių finansinių reikalavimų klausimo nagrinėjimą į atskiras bylas; nustatė Kreditoriams 14 dienų terminą pateikti skundus, kuriais ginčijami atitinkami reikalavimai (3 t., b. l. 86–88).

Šalies argumentai

5. 2024 m. birželio 26 d. Kreditoriai išskirtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2282-432/2024 pateikė skundą dėl „Estateguru tagatisagent” OÜ finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje (3 t., b. l. 121; (duomenys neskelbtini) kuriuo prašė: nepatvirtinti suinteresuoto asmens 2 117 524,29 Eur finansinio reikalavimo BUAB „Verslo startas“ bankroto byloje; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Skunde nurodyta, kad suinteresuoto asmens 2 117 524,29 Eur finansinis reikalavimas nėra pagrįstas bei yra pažeidžiantis bendrovės kreditorių interesus. Bendrovė ir suinteresuotas asmuo, sudarydami įkeitimo sandorį, iš kurio kildinamas suinteresuoto asmens finansinis reikalavimas, neįvertino, ar egzistuoja iki įkeitimo sandorio sudaryti kiti bendrovės sandoriai, kuriuose numatyta sandorio šalių teisių ir pareigų apimtis neleidžia sudaryti įkeitimo sandorio. Kreditorių nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), preliminariosios įsigijimo sutartys buvo sudarytos daugiau nei prieš 2 metus nei buvo atlikti notaro vykdomieji įrašai pagal hipotekos kreditoriaus „Estateguru tagatisagent“ OU hipotekos sutartį. Bendrovė dar 2021 m. buvo nustačiusi Kreditorių teisių ir pareigų turinį, nukreiptą į pastatą (duomenys neskelbtini) ir šiuo atveju šis Kreditorių teisių ir pareigų visetas pagal išsidėstymą laike turi pirmenybės teisę prieš tik 2022 m. bendrovės ir „Estateguru tagatisagent“ OÜ sudarytą įkeitimo sandorį, kurio pagrindu yra reiškiamas finansinis reikalavimas. Bankroto byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo prieš sudarydamas hipotekos sandorį, įsitikino, kad nuosavybės teisė į įkeičiamą turtą – tai yra, (duomenys neskelbtini) – nėra niekaip suvaržyta, įskaitant ir preliminariųjų sutarčių su Kreditoriais sudarymą. Kreditorių teisės negali būti nepagrįstai suvaržytos patvirtinus suinteresuoto asmens finansinį reikalavimą vien tik remiantis tuo, kad suinteresuoto asmens sudaryti sandoriai formaliai galėtų būti vertinami kaip atitinkantys Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) numatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles. Hipotekos kreditorių neapdairumas sudarant hipotekos sandorius jau savaime suponuoja šių sandorių pagrindu kildinamų finansinių reikalavimų nepatvirtinimą, kaip pažeidžiantį kitų bendrovės kreditorių – įskaitant ir Kreditorių – teises ir teisėtus interesus.

7. Skunde teigiama, kad sandoris, iš kurio kildinamas suinteresuoto asmens hipotekos finansinis reikalavimas vertintinas kaip nesąžiningas. Pernelyg ilgas suinteresuoto asmens delsimas įregistruoti sudarytus hipotekos sandorius Nekilnojamojo turto registre papildomai pagrindžia tikėtiną veiklos nesąžiningumą. Bendrovė pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2021 m. sausio 11 d. Turto varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Šis pastatas 2022 m. buvo įkeistas būtent suinteresuotam asmeniui 1 970 000,00 Eur sumai, o 2023 m. liepos 18 d., tai yra, praėjus beveik vieneriems metams po šio sandorio sudarymo, buvo atliktas notaro vykdomasis įrašas (toliau – ir Vykdomasis įrašas) pagal Hipotekos sutartį, kuris reiškia, kad esant tokiam įrašui, dokumentai gali būti vykdomi be teismo proceso. Be to, pastato Vanagupės g 13A įkeitimo sandoris ir jo registracija buvo atlikta jau po to, kai bendrovė buvo tikėtinai nemoki ir jos vadovams bei kitiems atsakingiems asmenims negalėjo būti nežinoma apie blogą bendrovės finansinę padėtį, o tai reiškia, kad bendrovės vadovai siekė ne bendrovės tikslų įgyvendinimo, o likusių bendrovės kreditorių interesų suvaržymo bendrovės bankroto atveju.

8. Skunde nurodyta, kad N. J., eidamas bendrovės vadovo pareigas, tikėtinai veikė ne bendrovės, bet asmeniniais interesais. Šiuo atveju yra būtina atlikti suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo pagrindą sudarančių dokumentų vertinimą, o patį N. J. apklausti liudytoju žodiniame teismo procese. Be to, buvęs bendrovės vadovas R. M. nėra pateikęs bendrovės bankroto administratoriui ir/arba į bankroto bylą dokumentų, kurie yra susiję su bendrovės valdymu – nėra buhalterinės apskaitos registrų, taip pat nėra 2024 m. bendrovės dokumentų, 2023 m. bendrovės dokumentų. Tik išreikalavus šiuos dokumentus į bankroto bylą, kreditoriai ir teismas galės įvertinti šių dokumentų turinį, bei nustatyti, ar R. M. tinkamai užtikrino sandorių, sudarytų jo vadovavimo bendrovei metu, teisėtumą, tame tarpe ir suinteresuoto asmens reiškiamo 2 117 524,29 Eur finansinį reikalavimą.

9. Skunde nurodyta, kad Kreditoriai neturi objektyvios galimybės šioje proceso stadijoje kartu su skundu pateikti ir bendrovės nemokumo administratorės žinioje esančius įrodymus, kurie galėtų pagrįsti, kad tarp bendrovės ir suinteresuoto asmens sudarytas įkeitimo sandoris, kurio pagrindu yra siekiama patvirtinti finansinį reikalavimą, yra sudarytas ne siekiant pažeisti bendrovės kreditorių interesus, o vykdant įprastinę sąžiningą bendrovės veiklą. Šiuo atveju teismas privalo būti aktyvus ir imtis visų JANĮ numatytų priemonių pašalinti abejones dėl bendrovės mokumo 2022 m. birželio 30 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 30 d. nutartimi atmetė Kreditorių skundą dėl „Estateguru tagatisagent“ OÜ finansinio reikalavimo netvirtinimo ir patvirtino „Estateguru tagatisagent“ OÜ 2 117 524,29 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Verslo startas“ bankroto byloje.

11. Teismas, įvertinęs Kreditorių skundo reikalavimus ir byloje esančius įrodymus, nusprendė, jog suinteresuoto asmens finansinis reikalavimas yra pagrįstas ir jį patvirtina BUAB „Verslo startas“ ir „Estateguru tagatisagent“ OÜ sudaryti susitarimai: 2022 m. rugsėjo 30 d. susitarimas dėl lygiagretaus įsipareigojimo, 2022 m. rugsėjo 26 d. ir 2022 m. spalio 4 d. susitarimai dėl lygiagretaus įsipareigojimo papildymo (toliau visi kartu – ir Susitarimai), notaro Edgaro Normanto patvirtinta 2022 m. rugsėjo 20 d. Maksimaliosios hipotekos sutartis (toliau – ir Hipotekos sutartis), 2023 m. liepos 18 d. vykdomasis įrašas.

12. Aplinkybė, kad lėšas pagal sutartis sumokėjo ne kreditorius „Estateguru tagatisagent“ OÜ, o „Estateguru“ OÜ, neturi įtakos pastarojo kreditoriaus reikalavimo pagrįstumui. Teismas nurodė, kad pagal „Estateguru“ vartotojo sąlygų, galiojančių nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. 12 punkto nuostatas, „Estateguru tagatisagent“ OÜ yra platformos operatoriaus paskirtas saugumo agentas, kuris pagal paminėtų sąlygų 12.3 papunkčio nuostatas turi teisę atlikti skolos išieškojimo ir priverstinio reikalavimų vykdymo veiksmus. Teismas nusprendė, kad šios aplinkybės įrodo suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo pagrįstumą ir paminėto kreditoriaus teisę pareikšti finansinį reikalavimą.

13. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo dydis išsamiai (kiekvienas reikalavimo elementas) pagrįstas „Estateguru tagatisagent“ OÜ byloje pateiktame triplike. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo nesutikti su minėtu finansinio reikalavimo dydžio pagrindimu, o Kreditoriai šių skaičiavimų teisingumo nenuginčijo.

14. Teismas vertino, kad kiti byloje pateikti Kreditorių argumentai neturi įtakos suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo pagrįstumui, kadangi nėra nuginčyti sandoriai, iš kurių kyla „Estateguru tagatisagent“ OÜ reikalavimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Kreditoriai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartį bei atmesti „Estateguru tagatisagent“ OÜ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Verslo startas“ bankroto byloje, o teismui nematant galimybių šio prašymo tenkinti – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartį ir „Estateguru tagatisagent“ OÜ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino Kreditorių argumentų, kad suinteresuotas asmuo neturi reikalavimo teisės pagal reiškiamą finansinį reikalavimą. Suinteresuotas asmuo nepaaiškino, kokiu teisiniu ryšiu yra susijęs su „Estateguru“ OÜ ir, ar tokia sąsaja reikštų, kad suinteresuotas asmuo įgijo reikalavimo teisę iš „Estateguru“ OÜ. Be to, byloje nėra duomenų, kad „Estateguru“ OÜ turėjo nuosavybės teisę į lėšas, kurias pervedė UAB „Verslo startas“ ir UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ (toliau – ir Profitus). Tai, kad tokių įrodymų suinteresuotas asmuo nepateikė, tik papildomai pagrindžia, jog „Estateguru tagatisagent“ OÜ ir „Estateguru“ OÜ nėra tapatus juridinis asmuo ir šių asmenų prievolės trečiųjų asmenų atžvilgiu tarpusavyje nėra vienas kitam tinkamai perleistos. Kadangi teismas išsamiai bei aiškiai neištyrė minėtų argumentų, nutartis turi būti panaikinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 330 straipsniu.

15.2. Suinteresuotas asmuo nepagrindė, kad yra licencijuotas verstis kredito teikimo veikla. Teismas, atsižvelgiant į bankroto bylose egzistuojantį viešąjį interesą, privalėjo būti aktyvus ir savarankiškai išreikalauti iš suinteresuoto asmens visus įrodymus, kurie įrodytų, kad jis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai teikia vartojimo kredito tarpininkų paslaugas. Nors suinteresuotas asmuo nurodė, kad yra kredito davėjas, oficialiai yra įrašytas tik į nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų sąrašą, tačiau jis neturi licencijos verstis kredito davėjo veikla. Šiuo atveju teismas neištyrė, ar suinteresuotas asmuo teisėtai atliko savo veiksmus, sudarydamas sandorius su bendrove ir (ar) kitais asmenimis. Neįvertinus šių veiksmų teisėtumo, nėra galima spręsti, ar nutartimi patvirtintas finansinis reikalavimas yra įgytas sąžiningai bei nėra pažeidžiantis kitų bendrovės kreditorių interesų.

15.3. Nors triplike teigiama, kad Susitarimuose aiškiai nurodyta, kad taikoma Estijos, o ne Lietuvos teisė, tačiau suinteresuotas asmuo nepagrindė nei koks Estijos Respublikos reguliavimas yra taikomas, nei kokia apimtimi, nei ar šiuo atveju yra taikoma Estijos Respublikos teismų praktika, galinti aiškinti tokį reguliavimą. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nepasisakė, ar nagrinėja „Estateguru tagatisagent“ OÜ veiklą reglamentuojančius teisės aktus taikydamas Lietuvos Respublikos teisę ar Estijos Respublikos teisę.

15.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino finansinio reikalavimo turinio pagrįstumo. Triplike yra tik nurodoma, kad reiškiamo reikalavimo turinys yra apskaičiuotas remiantis suinteresuoto asmens vidiniais teisės aktais, tačiau ši išvada yra nepagrįsta – apskaičiavimas turi atitikti ne tik vidinius teisės aktus, bet ir Lietuvos Respublikoje taikomų teisės aktų nuostatas. Nors suinteresuotas asmuo į finansinį reikalavimą įtraukia ir 368 249,73 Eur netesybas, 9 643,99 Eur skolos valdymo mokestį, 77 497,85 Eur priverstinio realizavimo mokestį, tačiau niekur nenurodo jų faktinio pagrindimo. Kadangi suinteresuotas asmuo nepagrindė, jog šiuo atveju yra taikoma Estijos Respublikos teisė, todėl 368 429,73 Eur dydžio netesyboms yra taikytinos Lietuvos Respublikoje galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, kas reiškia, kad reikalavimas dėl iš esmės baudinių netesybų, prieštarauja CK normoms, imperatyviai numatančioms paslaugų sutarties nutraukimo padarinius.

15.5. Bet kokios pagrįstos abejonės sandoriu, dėl kurio yra reiškiamas kreditoriaus reikalavimas, yra pagrindas teismui netvirtinti reiškiamo finansinio reikalavimo, tačiau nutartyje tai visiškai nevertinama. Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad Kreditoriai neginčijo sandorių, iš kurių kildinamas „Estateguru tagatisagent“ OÜ finansinis reikalavimas, tačiau toks JANĮ 41 ir 42 straipsnių aiškinimas yra neteisingas. Tai, kad finansinis reikalavimas yra siauresnės apimties teisinė kategorija negu sandoris būtent ir patvirtina, jog abejones sandorio nepagrįstumu būtent ir gali kelti finansinio reikalavimo nepagrįstumas, o ne atvirkščiai.

15.6. „Estateguru tagatisagent“ OÜ nepaneigė Kreditorių abejonių hipotekos sandorių pagrįstumu. Bankroto bylose teismas, spręsdamas dėl finansinių reikalavimų (ne)tvirtinimo turi įvertinti ir tai, ar hipotekos kreditorių reiškiamų finansinių reikalavimų turinys ir juos grindžiantys įrodymai yra pakankami spręsti apie pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumą. Finansinis reikalavimas yra neatsiejamas nuo sandorio ir tais atvejais, jeigu bankroto byloje kyla pakankamos abejonės sandorio, iš kurio kildinamas finansinis reikalavimas, teisėtumu, atitinkamai tokio sandorio pagrindu reiškiamas finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas, o finansinio reikalavimo netvirtinimas tinkamai užtikrintų bendrovės kreditorių teisių įgyvendinimą bankroto byloje.

15.7. Kreditorių nurodytų faktinių aplinkybių visetas pagrindžia Hipotekos sutartimi pažeidus Kreditorių teises ir teisėtus interesus. 2021 m. sausio 6 d. Sutartinė hipoteka buvo nustatyta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu Kreditoriams apie tai nežinant. Ši hipoteka buvo nustatyta kitos sutelktinio finansavimo platformos naudai. 2021 m. sausio 4 d. Profitus (Kredito davėjas) ir UAB „Verslo startas“ (Kredito gavėjas) sudarė Etapinio finansavimo paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vykdymui užtikrinti Kredito davėjo naudai buvo sudarytas hipotekos sandoris. UAB „Verslo startas“ skolos likutis buvo 124 606,85 Eur. Kredito davėjas sutiko, kad Kredito gavėjas paskesnės eilės įkeitimu įkeistų, hipoteka įkeistą, turtą. Kredito davėjas įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas atsisakyti Turto hipotekos, tačiau „Estateguru“ OÜ pervedus į Profitus 124 606,85 Eur niekas šios 2021 m. sausio 6 d. Sutartinės hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini) neatsisakė, o vietoje to, atsirado 2022 m. rugsėjo 20 d. nustatyta dar viena hipoteka, kurios naudos gavėju nurodomas jau suinteresuotas asmuo. Taigi, šios hipotekos pagrindu UAB „Verslo startas“ įsipareigojimai gerokai padidėjo, t. y. šiuo atveju yra 2 hipotekos žemės sklypo ir pastato, esančių (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nors realiai pirmajai hipotekai jokio pagrindo egzistuoti jau negali būti. Suinteresuotas asmuo sąmoningai nesiima jokių veiksmų, kad būtų išregistruota pirmoji hipoteka, nes, tikėtina, žino, jog bendrovė 2022 m. rugsėjo 20 d. jau buvo nemoki.

15.8. Kreditoriai, pasirašydami sutartis su bendrove, negalėjo suprasti, kad ginčo nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) jau yra įkeisti hipoteka, nes šis faktas nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotas. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo šį faktą žinojo sudarydamas papildomą hipotekos sandorį. Skundžiamoje nutartyje ši itin svarbi aplinkybė sprendžiant dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo yra visiškai nevertinama ir teismas nenurodo jokių priežasčių, dėl ko toks vertinimas nėra atliktas.

15.9. Suinteresuotas asmuo neįrodė, kad prieš sudarydamas hipotekos sandorius įsitikino nesant nuosavybės teisės ribojimo į įkeičiamą turtą (duomenys neskelbtini), ar įkeičiamų objektų nuosavybės teisė nėra suvaržyta preliminariosiomis sutartimis. Jam turėjo būti žinoma apie pas tą patį notarą, kuris tvirtino hipotekos sandorį, ketinamas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis. Lygiai taip pat suinteresuotam asmeniui turėjo būti žinoma apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nes būtent suinteresuotas asmuo ir ginčijo nuosavybės teisių ribojimą, kuris buvo nustatytas šioje byloje. Suinteresuoto asmens veiksmai dėl Vykdomojo įrašo išdavimo buvo specifiškai susiję būtent su trukdymu Kreditoriams realizuoti savo teises, tačiau teismas šių aplinkybių visiškai nevertino.

15.10. Pirmosios instancijos teismas dar prieš pradedant nagrinėti civilinę bylą rašytinio proceso tvarka turėjo iš anksto parengtą sprendimą dėl suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo tenkinimo. Nutarties turinys buvo sukurtas 2024 m. spalio 25 d. 14.30 val., t. y. likus daugiau nei keturioms dienoms iki 2024 m. spalio 21 d. nutartimi nustatyto teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka pradžios momento. Tai suponuoja, kad suinteresuoto asmens finansinį reikalavimą nagrinėjęs teisėjas Visvaldas Kazakiūnas dar iki bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka posėdžio pradžios momento galėjo turėti išankstinę nuomonę dėl pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo. Be to, nutarties, kaip el. dokumento autoriumi, yra nurodoma teisėja Ramunė Mikonienė, kuri nenagrinėja nei bendrovės bankroto bylos, nei suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo klausimo.

15.11. 2024 m. spalio 21 d. nutartimi teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti Kreditorių pareiškimą dėl suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo ginčijimo žodinio proceso tvarka. Teismas, atsisakydamas tenkinti Kreditorių prašymą dėl žodinio teismo proceso surengimo, nesudarė galimybės teismui betarpiškai ištirti visų įrodymų ir ryšių tarp šių įrodymų, neužtikrino tinkamo ir išsamaus byloje pateiktų įrodymų ištyrimo ir dėl to suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai.

15.12. Teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti Kreditorių prašytus įrodymus: visus nemokumo administratorei perduotus bendrovės dokumentus bei pas bendrovės vadovą esančius buhalterinės apskaitos registrus už 2023 m. ir 2024 m. Tik išreikalavus šiuos dokumentus į bankroto bylą, Kreditoriai ir teismas galės įvertinti šių dokumentų turinį bei nustatyti, ar R. M. tinkamai užtikrino sandorių, sudarytų jo vadovavimo bendrovei metu, teisėtumą. Teismas nesiėmė visų priemonių, įskaitant ir dokumentų išreikalavimą iš R. M., užtikrinant viešojo intereso gynimą teismui būnant aktyviam, nepagrįstai atsisakė tenkinti Kreditorių prašymą dėl dokumentų išreikalavimo ir taip nesudarė pagrindų leisti ištirti visus įrodymus, susijusius su bendrovės veikla. Tai suponuoja esminį procesinį pažeidimą, įtvirtintą CPK 329 straipsnyje.

15.13. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra nurodyti motyvai, dėl kokių priežasčių teismas nevertina Kreditorių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų. Nutartyje visiškai nevertinta Kreditorių: a) dublike dėstoma pozicija dėl suinteresuoto asmens reikalavimo teisės neturėjimo; b) suinteresuoto asmens veiklos neteisėtumo Lietuvos Respublikoje; c) argumentai, pagrindžiantys finansinio reikalavimo turinio nepagrįstumą ir Estijos Respublikos teisės netaikymą nagrinėjant finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą; d) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl vartotojų teisių apsaugos ir hipotekos kreditoriaus rūpestingumo bei atidumo pareigos prieš sudarant hipotekos sandorius; e) nenurodyta, dėl kokių priežasčių nėra tenkintas Kreditorių prašymas išreikalauti bendrovės dokumentus šiems išnaudojus visas įmanomas šių dokumentų gavimo priemones. Tai yra, nutartimi nėra paneigti esminiai argumentai, susiję su suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo nepagrįstumu. Tai tik papildomai suponuoja nutarties panaikinimą CPK 329 straipsnio pagrindu.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo „Estateguru tagatisagent“ OÜ prašė: atmesti Kreditorių atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutarties ir šią nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Kreditorių samprotavimai ir deklaratyvios interpretacijos dėl suinteresuoto asmens, kaip kreditoriaus statuso kvestionavimo, lėšų pervedimo ir reikalavimo teisės yra nepagrįsti, prieštaraujantys faktinei situacijai, bendrovės sudarytų sandorių sąlygoms, bendrosioms paskolos sąlygoms, „Estateguru“ OÜ vartotojo sąlygoms, t. y. paskolos dokumentacijai. Bendrovė per „Estateguru“ OÜ valdomą www.estateguru.co sutelktinio finansavimo platformą pateikė paraišką gauti paskolą atitinkamomis sąlygomis. Bendrovei buvo žinoma, jog paskolos lėšas išmokės būtent „Estateguru“ OÜ (iš Estateguru“ OÜ sąskaitos), o tai papildomai patvirtina tarp suinteresuoto asmens ir bendrovės 2022 m. rugsėjo 20 d., 2022 m. rugsėjo 26 d. ir 2022 m. spalio 4 d. sudaryti susitarimai dėl lygiagretaus įsipareigojimo. Suinteresuotas asmuo yra „Estateguru“ OÜ užtikrinimo, saugumo agentas, tarpininkas, turintis teisę imtis priemonių išieškoti negrąžintas lėšas iš bendrovės ir teikti finansinį reikalavimą. Tarp bendrovės ir suinteresuoto asmens sudarytuose Susitarimuose yra aiškiai nurodyta, kad paskolos gavėjas neatšaukiamai ir besąlygiškai prisiima įsipareigojimą mokėti užtikrinimo agentui (suinteresuotam asmeniui). Vykdant paskolos suteikimui „Estateguru“ OÜ platformoje būtinas sąlygas, suinteresuotas asmuo teisėtai ir pagrįstai su bendrove 2022 m. rugsėjo 20 d. sudarė Hipotekos sutartį, užtikrindamas prievolių pagal Susitarimus tinkamą įvykdymą. Hipotekos sutarties teisėtumas patikrintas notaro. Aplinkybė, kad lėšos buvo išmokėtos ne iš suinteresuoto asmens banko sąskaitos, o iš „Estateguru“ OÜ sąskaitos, nekeičia fakto, jog suinteresuotas asmuo yra kreditorius pagal tarp bendrovės ir suinteresuoto asmens sudarytus sandorius.

16.2. Kreditorių samprotavimai apie tai, kad suinteresuotas asmuo nesilaikė Sutelktinio finansavimo įstatymo nuostatų, pažeidė nustatytą teisinį reglamentavimą, nes vertėsi kredito davėjo veikla neturėdamas tam reikalingos licencijos yra visiškai nepagrįsti. Net ir taikant Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą, suinteresuotas asmuo Lietuvoje galiojančio teisinio reglamentavimo nepažeidė jokia apimtimi, kadangi būtent „Estateguru“ OÜ, o ne suinteresuotas asmuo, yra sutelktinio finansavimo veikla turintis teisę verstis juridinis asmuo (platformos operatorius). Tuo tarpu suinteresuotas asmuo yra nepriklausomas vartojimo kredito tarpininkas. Vartojimo kredito tarpininko veiklą ir įrašymo į viešąjį vartojimo kredito tarpininkų sąrašą procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas. Vartojimo kredito tarpininkas – asmuo, kuris nėra vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir kuris verslo arba profesijos tikslais už atlygį atlieka tam tikrus veiksmus. Paskola bendrovei buvo suteikta ir ji yra skolinga suinteresuotam asmeniui Susitarimų pagrindu.

16.3. Nors Kreditoriai atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nereikalavo suinteresuoto asmens pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jo veikla licencijuota pagal kredito įstaigoms taikomus reikalavimus, kad jis gali tokią veiklą vykdyti Lietuvoje ar, kad jis įrašytas į vartojimo kredito tarpininkų sąrašus, tačiau šie argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad suinteresuotas asmuo neturi reikalavo teisės į bendrovę. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog paskola buvo suteikta, paskolos lėšas bendrovė naudojo. Net ir tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog suinteresuoto asmens veikla nėra licencijuota, tai nesudarytų pagrindo teigti, jog suinteresuotas asmuo nesuteikė kredito bendrovei ir bendrovė šio kredito nenaudojo. Kreditorių samprotavimai nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamu klausimu ir nepaneigia realios suinteresuoto asmens reikalavimo teisės į bendrovę.

16.4. Kreditoriai atskirajame skunde nepaneigė suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo dydžio. Pirma, suinteresuotas asmuo į finansinį reikalavimą pagrįstai įtraukia 368 249,73 Eur dydžio netesybas, kurios susideda iš įsipareigojimų nevykdymo palūkanų (348 259,91 Eur) ir baudos (nuostolių atlyginimo) (19 989,82 Eur). Baudos procentinė dalis nurodyta prie suinteresuoto asmens tripliko pridėtose paraiškose dėl paskolų suteikimo. Paraiškų antroje dalyje nurodyta, kad įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydis yra 15 proc. per metus, plius palūkanų dydis pagal paskolos sutartis. Paraiškos antroje dalyje nurodyta, kad baudos (nuostolių atlyginimas) yra 0,05 proc. už kiekvieną dieną, skaičiuojamos nuo bet kokių palūkanų. Antra, suinteresuotas asmuo į finansinį reikalavimą pagrįstai įtraukia 9 643,99 Eur dydžio skolos valdymo mokestį, kuris reikalautinas pagal kainoraštyje nurodytą 8,75 proc. dydžio normą nuo pagal paskolos sutartį mokėtinų sumų. Trečia, suinteresuotas asmuo į finansinį reikalavimą pagrįstai įtraukia 77 497,85 Eur dydžio priverstinį realizavimo mokestį, kuris pritaikytas pagal anksčiau galiojusių naudojimo sąlygų (galiojo nuo 2020 m. liepos 6 d.) 18.13 papunktį, kuriame numatytas 5 proc. skolos realizavimo mokestis, skaičiuojamas nuo negrąžintos pagrindinės paskolos sumos. Taigi suinteresuoto asmens pateiktas finansinis reikalavimas yra pagrįstas, kilęs iš teisinių santykių tarp bendrovės ir suinteresuoto asmens, kurių teisėtumo Kreditoriai nepaneigė.

16.5. Hipotekos sutartis nepažeidžia Kreditorių interesų. Tuo atveju, jeigu hipotekos sandoris tarp bendrovės ir Profitus iš tikrųjų nėra išregistruotas, ne suinteresuotas asmuo, o bendrovė turi imtis priemonių pastarąjį sandorį išregistruoti. Vis dėlto, vien tai, jog pastarasis hipotekos sandoris nėra išregistruotas, nesudaro pagrindo teigti, jog bendrovės ir suinteresuoto asmens sudarytas hipotekos sandoris tariamai yra negaliojantis. Atitinkamai, visus klausimus dėl hipotekos sandorio, sudaryto tarp bendrovės ir Profitus, reikia teikti ne šioje civilinėje byloje, o bendrovės bankroto byloje, įpareigojant administratorių pastarąsias aplinkybes išsiaiškinti.

16.6. Vien tai, jog bendrovė 2023 m. kreipėsi į notarą dėl pagrindinių sutarčių pasirašymo, kurios pagal preliminarių sutarčių nuostatas, turėjo būti pasirašytos dar 2022 m., neįrodo, kad suinteresuotas asmuo, 2022 m. pasirašydamas hipotekos sandorį, pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus. Nors pagrindinės sutartys su Kreditoriais turėjo būti sudarytos ne vėliau kaip iki 2022 m. pabaigos, tačiau pastarosios sutartys sudarytos nebuvo. Atitinkamai, preliminarios sutartys nustojo galioti, nes pagrindinės sutartys nebuvo sudarytos ir nebuvo sudarytas joks preliminarių sutarčių pratęsimas.

16.7. Nors Kreditoriai teigia, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad jie patys atliko konkrečius darbus (duomenys neskelbtini), siekdami pritaikyti įsigyjamas patalpas, tačiau Kreditorių duomenys yra susiję tik su dviejų potencialių pirkėjų įsigytomis kondicionavimo įrangomis, t. y. R. S. ir I. R. 2022 m. balandžio mėn. įsigyta kondicionavimo įranga. Šie duomenys nepatvirtina, jog suinteresuotas asmuo negalėjo sudaryti hipotekos sandorio su bendrove.

16.8. Kreditoriai ginčija ne bendrovės ir suinteresuoto asmens sudarytą hipotekos sandorį, o suinteresuoto asmens finansinį reikalavimą. Vis dėlto, tam, kad Kreditorių prašymas dėl suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje būtų atmestas, Kreditoriai turi įrodyti, kad suinteresuotas asmuo nesuteikė bendrovei paskolos. Tokių įrodymų Kreditoriai nepateikė, taigi, neįrodė, kad suinteresuoto asmens finansinis reikalavimas yra nepagrįstas.

16.9. Pastatą, kuriame yra Kreditorių preliminariųjų sutarčių objektai, bendrovė įsigijo su paskola, kurią suteikė Profitus. Profitus naudai pastatas dar iki hipotekos sandorio tarp bendrovės ir suinteresuoto asmens sudarymo buvo užtikrintas hipoteka. Tai yra, preliminarių sutarčių sudarymo metu, pastatas jau buvo įkeistas Profitus. Aplinkybė, dėl kurios Profitus naudai užtikrinta pastato hipoteka buvo įregistruota vėliau nei buvo sudarytos preliminariosios sutartys ne tik nėra šios civilinės bylos dalykas, bet ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti tvirtinti suinteresuoto asmens finansinį reikalavimą.

16.10. Tam, kad finansinis reikalavimas būtų patvirtintas, jis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai. Suinteresuotas asmuo pateikė dokumentus, kurie patvirtina, jog tarp bendrovės ir suinteresuoto asmens buvo sudaryta kreditavimo sutartis, kurios pagrindu bendrovei buvo suteikta paskola. Šių faktų Kreditoriai į bylą pateiktais įrodymais nenuginčijo. Nors Kreditoriai nepagrįstai teigia, jog suinteresuotas asmuo neturi reikalavimo teisės į bendrovę, nes ne jis sumokėjo lėšas bendrovei, o suinteresuotas asmuo tariamai neturi teisės verstis įstatyme numatyta sutelktinio finansavimo veikla ir pan., Kreditoriai jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

16.11. Nors Kreditoriai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iš anksto susiformavusį sprendimą dėl suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo tenkinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 21 d. nutartimi klausimą dėl suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo paskyrė nagrinėti 2024 m. spalio 30 d. teismo posėdyje. Nuo 2024 m. spalio 21 d. nutarties iki 2024 m. spalio 30 d. teismo posėdžio į šią civilinę bylą nebuvo įkelti jokie Kreditorių dokumentai, išskyrus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi vien aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teisėjas galimai ruošėsi skundžiamos nutarties surašymui iš anksto, nesudaro pagrindo teigti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas turėjo išankstinę nuomonę dėl reiškiamo reikalavimo. Nors Kreditoriai teigia, kad skundžiamos nutarties autorė yra kita Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, tačiau skundžiamos nutarties metaduomenys patvirtina, kad paskutinį kartą dokumentas buvo išsaugotas būtent bylą nagrinėjusio teisėjo Visvaldo Kazakiūno ir būtent skundžiamos nutarties priėmimo dieną. Taigi, Kreditorių samprotavimai apie tariamą teisėjo išankstinę poziciją, remiantis išimtinai skundžiamos nutarties metaduomenimis, nesudaro pagrindo teigti, jog bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas, o skundžiama nutartis tariamai yra absoliučiai negaliojanti.

16.12. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą pasirinkimas, kokia tvarka (žodinio ar rašytinio proceso) nagrinėti klausimą dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo, yra priskirtas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka nepažeidė galiojančio teisinio reglamentavimo ir Kreditorių interesų.

16.13. Nors Kreditoriai atskirajame skunde nurodė, kad dokumentų išreikalavimas padės nustatyti, ar R. M. tinkamai užtikrino sandorių, sudarytų jo vadovavimo bendrovei metu, teisėtumą, tačiau šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo pagrįstumo. Kadangi Kreditoriai neginčija bendrovės ir suinteresuoto asmens sudarytų sandorių, neprašo jų pripažinti negaliojančiais, Kreditorių reikalavimas dėl dokumentų, susijusių su bendrovės buhalterine apskaita, išreikalavimas negali būti tenkinamas, nes nėra susijęs su bylos nagrinėjamu klausimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio patikrinusi, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenustatė, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

19. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas „Estateguru tagatisagent“ OÜ finansinis reikalavimas BUAB „Verslo startas“ nemokumo (bankroto) byloje. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimą nemokumo (bankroto) byloje.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

20. 2021 m. sausio 4 d. bendrovė ir UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ sudarė Etapinio finansavimo paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vykdymo užtikrinimui 2021 m. sausio 6 d. buvo sudarytas hipotekos sandoris Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. 2022 m. rugsėjo 9 d. Profitus pranešė, jog sutinka, kad bendrovė refinansuotų įsipareigojimus, kylančius iš paskolos sutarties ir padengtų likusią 1 124 606,85 Eur dydžio kredito sumą. Profitus taip pat sutiko, kad bendrovė paskesnės eilės įkeitimu įkeistų hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistą turtą sąlygine hipoteka, t. y. su sąlyga, kad visa likusi kredito suma bus pervesta tiesiogiai į Profitus sąskaitą arba į hipotekos sandorį patvirtinusio notaro depozitinę sąskaitą (7 t., b. l. 24).

21. Bendrovė per „Estateguru“ OÜ valdomą www.estateguru.co sutelktinio finansavimo platformą pateikė paraiškas gauti paskolas. Paskolos skirtos refinansuoti likusią bendrovės paskolos dalį Profitus ir tęsti vystymo darbus (9 t., b. l. 21–61).

Žemesnės instancijos teismas

22. Bendrovės finansavimo surinkimui „Estateguru“ sutelktinio finansavimo platformoje buvo sukurtas finansuojamas projektas „#(duomenys neskelbtini) Development loan (Lithuania)“ (liet. #(duomenys neskelbtini) Vystymo paskola (Lietuva)“, kurį sudarė 5 etapai.

23. 2022 m. rugsėjo 20 d. tarp bendrovės ir „Estateguru tagatisagent“ OÜ sudarytas Susitarimas dėl lygiagretaus įsipareigojimo Nr. 2022-09-20, kuris papildytas 2022 m. rugsėjo 26 d. ir 2022 m. spalio 4 d. susitarimais, pagal kurį bendrovei buvo suteiktos šios paskolos:

23.1. 693 928 Eur dydžio paskola projektui „#(duomenys neskelbtini) Development loan - 1.stage (Lithuania)“ (liet. #(duomenys neskelbtini) Vystymo paskola – 1 etapas (Lietuva)“ (toliau – Paskola 1);

23.2. 281 963 Eur dydžio paskola projektui „#(duomenys neskelbtini) Development loan - 2.stage (Lithuania)“ (liet. #(duomenys neskelbtini) Vystymo paskola – 2 etapas (Lietuva)“ (toliau – Paskola 2);

23.3. 400 000 Eur dydžio paskola projektui „#(duomenys neskelbtini) Development loan - 3.stage (Lithuania)“ (liet. #(duomenys neskelbtini) Vystymo paskola – 3 etapas (Lietuva)“ (toliau – Paskola 3);

23.4. 104 556 Eur dydžio paskola projektui „#(duomenys neskelbtini) Development loan - 4.stage (Lithuania)“ (liet. #(duomenys neskelbtini) Vystymo paskola – 4 etapas (Lietuva)“ (toliau – Paskola 4);

23.5. 69 500 Eur dydžio paskola projektui „#(duomenys neskelbtini) Development loan - 5.stage (Lithuania)“ (liet. #(duomenys neskelbtini) Vystymo paskola – 5 etapas (Lietuva)“ (toliau – Paskola 5) (6 t., b. l. 10–15; 16–21; 22–27).

24. Pagal 2022 m. rugsėjo 20 d. Susitarimo 3 punktą, EstateGuru OÜ bendrovei turėjo pervesti paskolos sumas, atskaičiusi nustatytus mokesčius, t. y. 672 710,16 Eur (pagal Paskolą 1), 273 304,11 Eur (pagal Paskolą 2), 387 800 Eur (pagal Paskolą 3). Ši bendra 1 333 814,27 Eur suma turėjo būti išmokėta įregistravus juridinį faktą apie turto hipotekos sandorį tokia tvarka: 1 124 606,85 Eur suma pervedama į Profitus sąskaitą, 209 207,42 Eur suma išmokama į bendrovės sąskaitą. Pagal 2022 m. rugsėjo 26 d. Susitarimo dėl lygiagretaus įsipareigojimo papildymo 3 punktą, EstateGuru OÜ, atskaičiusi nustatytus mokesčius, turėjo pervesti į bendrovės sąskaitą 101 219,32 Eur sumą (pagal Paskolą 4). Pagal 2022 m. spalio 4 d. Susitarimo dėl lygiagretaus įsipareigojimo papildymo 3 punktą, EstateGuru OÜ, atskaičiusi nustatytus mokesčius, turėjo pervesti į bendrovės sąskaitą 67 215,00 Eur (pagal Paskolą 5). Pagal Susitarimo 4 punkto (d), (e), (f) papunkčius bei 2022 m. spalio 4 d. Susitarimo dėl lygiagretaus įsipareigojimo papildymo 4 punkto (g) ir (h) papunkčius, bendrovė be pagrindinės skolos sumos įsipareigojo mokėti: pagal Paskolą 1 ir Paskolą 2 11,5 proc. + 1 proc. dydžio metines palūkanas; pagal Paskolą 3, Paskolą 4, Paskolą 5 12,5 proc. metines palūkanas ir delspinigius, lygius 15 proc. padidintai palūkanų normai.

25. EstateGuru OÜ išmokėjo paskolas: i) 2022 m. rugsėjo 23 d. pervedė Profitus 1 124 606,85 Eur sumą ir 209 207,42 Eur sumą bendrovei (7 t., b. l. 17, 20); ii) 2022 m. rugsėjo 29 d. pervedė bendrovei 101 229,02 Eur sumą (7 t., b. l. 18); iii) 2022 m. spalio 6 d. pervedė bendrovei 67 215,00 Eur sumą (7 t., b. l. 19).

26. Bendrovės įsipareigojimų, kylančių iš Susitarimų, įvykdymas užtikrintas laidavimu (6 t., b. l. 86–89) ir 2022 m. rugsėjo 20 d. maksimalios hipotekos sutartine hipoteka (hipotekos identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) (6 t., b. l. 28–41), pagal kurią Suinteresuoto asmens naudai įkeistas šis Bendrovės nekilnojamasis turtas: 1) 3602/3977 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) Pastatas – poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

27. Bendrovei nevykdant skolinių įsipareigojimų, „Estateguru tagatisagent“ OÜ kreipėsi į notarą dėl Vykdomojo įrašo išdavimo pagal Hipotekos sutartį. Vilniaus raj. 6-ojo notaro biuro notaras Edgaras Normantas 2023 m. liepos 18 d. išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 325 000 Eur maksimaliai hipotekos sumai (6 t., b. l. 42–43).

Dėl finansinio reikalavimo turinio (ne)įvertinimo

28. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

29. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).

30. Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

31. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

32. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių reikšmingoms bylos aplinkybėms išaiškinti; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 178 straipsnis). Teismas yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių, o teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus gali būti tinkamai įgyvendinta tik kai bankrutuojančios įmonės administratorius iš esmės įvykdo pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigą, bendra tvarka jam nustatytą CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).

33. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo siekia, kad būtų patvirtintas jo 2 117 524,29 Eur finansinis reikalavimas BUAB „Verslo startas“ bankroto byloje. Minėtas finansinis reikalavimas kildinamas iš BUAB „Verslo startas“ ir suinteresuoto asmens sudarytų Susitarimų: 2022 m. rugsėjo 30 d. Susitarimo dėl lygiagretaus įsipareigojimo, 2022 m. rugsėjo 26 d. ir 2022 m. spalio 4 d. Susitarimų dėl lygiagretaus įsipareigojimo papildymų, taip pat notaro Edgaro Normanto patvirtintos 2022 m. rugsėjo 20 d. Maksimaliosios hipotekos sutarties ir 2023 m. liepos 18 d. vykdomojo įrašo. Kreditoriai neginčija, kad minėti Susitarimai buvo sudaryti, ar, kad bendrovei buvo suteiktos (pervestos) paskolos. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek teikdami atskirąjį skundą, kreditoriai kelia klausimą dėl suinteresuoto asmens reiškiamo finansinio reikalavimo turinio pagrįstumo.

34. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad jo reiškiamą 2 117 524,29 Eur finansinį reikalavimą sudaro: 1 549 957 Eur negrąžinta paskola, 110 057 Eur nesumokėtos palūkanos, 368 249,73 Eur netesybos, 160 Eur priminimo mokestis, 1 958,72 Eur teisinės išlaidos, 9 643,99 Eur skolos valdymo mokestis, 77 497,85 Eur priverstinio realizavimo mokestis.

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo dydis išsamiai (kiekvienas reikalavimo elementas) pagrįstas suinteresuoto asmens triplike (II.3 skyrius Dėl suinteresuotojo asmens finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumo) ir teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo pagrindimu. Kadangi Kreditoriai šių skaičiavimų teisingumo nenuginčijo, teismas sprendė, kad yra pagrindas patvirtinti suinteresuoto asmens 2 117 524,29 Eur finansinį reikalavimą.

36. Atskirajame skunde Kreditoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino suinteresuoto asmens finansinį reikalavimą, neįvertinęs jo turinio pagrįstumo bei nepasisakęs dėl Kreditorių pirmosios instancijos teisme pateiktų argumentų, kad suinteresuotas asmuo nepagrindė finansinio reikalavimo dalies, susijusios su 368 249,73 Eur netesybomis, 9 643,99 Eur skolos valdymo mokesčiu, 77 497,85 Eur priverstinio realizavimo mokesčiu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

37. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamas suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimą, apsiribojo nurodymu, kad sutinka su suinteresuoto asmens triplike išdėstytu finansinio reikalavimo skaičiavimu, tačiau iš esmės netyrė ir nevertino jo turinio pagrįstumo, nepasisakė dėl Kreditorių pateiktų prieštaravimų, reiškiamų dėl finansinio reikalavimo apimties.

38. Kasacinio teismo praktikoje laikomasis nuoseklios pozicijos, kad byloje turi būti vertinama įrodymų visuma, t. y. lyginant jų duomenis tarpusavyje; kai byloje esantys įrodymai esmingai skiriasi, teismas privalo tinkamai motyvuoti, kodėl nepripažįsta vienų įrodymų įrodomosios reikšmės, o kitus priima kaip patikimus ir pakankamus; tai, kad vieni įrodymai teismo atmetami, nereiškia, kad kiti įrodymai savaime tampa pagrindu daryti išvadą dėl įrodinėjamos aplinkybės ir jų duomenų patikimumas neturi būti vertinamas. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus. Įrodymų tyrimas – kiekvieno byloje esančio įrodymo ištyrimas dėl konkretaus įrodymo sąsajumo, leistinumo, patikimumo ir nustatymas, kaip konkrečiu atveju įrodymas yra susijęs (o gal visiškai nesusijęs) su įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą. Nustatęs, kad byloje yra įrodymų, prieštaraujančių teismo išvadoms, teismas sprendime (nutartyje) turi nurodyti, kodėl juos atmetė (dėl to, kad jie neturi ryšio su įrodinėjimo dalyku, yra nepatikimi, paneigti kitų patikimų įrodymų ir t. t.). Pagal šias įrodinėjimo taisykles teismas turi vertinti visus byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012).

39. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamos nutarties turinį formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 38 punktą), prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas suinteresuoto asmens finansinį reikalavimą, nesilaikė aptartų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų – neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, susijusiu su finansinio reikalavimo dydžiu, todėl neatskleidė nagrinėjamo ginčijamo klausimo esmės. Atsižvelgiant į tai, apskųsta nutartis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Todėl byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Byloje nustatytas procesinės teisės pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kadangi tai reikštų, kad byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties. Be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

Dėl suinteresuoto asmens teisės reikšti finansinį reikalavimą

40. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Kreditorių argumentų, kad suinteresuotas asmuo neturi reikalavimo teisės reikšti finansinį reikalavimą.

41. Minėta, bendrovė per „Estateguru“ OÜ valdomą www.estateguru.co sutelktinio finansavimo platformą pateikė paraiškas gauti paskolas, dėl to 2022 m. rugsėjo 20 d. tarp bendrovės ir „Estateguru tagatisagent“ OÜ sudaryti Susitarimai, pagal kuriuos bendrovei buvo suteiktos paskolos.

42. „Estateguru“ yra sutelktinio finansavimo platforma (toliau – ir Platforma), administruojama Platformos administratoriaus. „Estateguru“ tikslas – sudaryti galimybes paskolų gavėjams ir investuotojams pasinaudoti techniniais sprendimais, kurie suteikia galimybę paskolų gavėjams pasiskolinti lėšų iš investuotojų sutelktinio finansavimo principu. Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nekilo.

43. Kiekvienai „Estateguru“ suteiktai paskolai, be Susitarimuose aptartų sąlygų, taikomos „Estateguru“ vartotojo sąlygos, taip pat „Estateguru“ bendrosios paskolos sąlygos. Bendrovės, tapdamos Platformos naudotojomis (investuotoju ar paskolos gavėju), patvirtina, kad yra susipažinusios su minėtomis sąlygomis ir su jomis sutinka. Tai patvirtina bendrovės paraiškose išvardinti privalomi paskolos dokumentai (paskolos prašymas; „Estateguru“ naudotojo sąlygos; „Estateguru“ bendrosios paskolos sąlygos; sudarytos paskolos sutartys tarp paskolos gavėjo ir kiekvieno investuotojo per Sindikacijos laikotarpį (laikotarpis, per kurį investuotojas gali duoti sutikimą paskolos paraiškai); užstato sutartys, sudarytos dėl paskolos užstato nustatymui; bet kokie kiti dokumentai, susiję su paskolos išdavimu Platformoje arba užstato nustatymu, įskaitant projekto aprašymą Platformoje).

44. „Estateguru“ vartotojo sąlygos (galiojančios nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.) (toliau – ir Vartotojo sąlygos ar Naudojimosi sąlygos; 6 t., b. l. 44–72) reglamentuoja naudojimosi Platforma sąlygas, įskaitant teises ir įsipareigojimus, susijusius su tuo, kaip naudotojas naudojasi „Estateguru“. Be kita ko, atitinkamos teisės ir įsipareigojimai apima taisykles, kurios taikomos naudotojų tarpusavio santykiams ir jų santykiui su Platformos operatoriumi ir Saugumo agentu (Vartotojo sąlygų 1.1 papunktis). Asmuo, registruodamasis naudotoju, patvirtina, kad išsamiai susipažino su Vartotojo sąlygomis, jas supranta ir sutinka su jomis (Vartotojo sąlygų 2.1 papunktis).

45. Pagal Vartotojo sąlygų 23.1 papunktį, Platformos operatorius – „Estateguru“ OÜ, o Saugumo agentas – Platformos operatoriaus paskirtas agentas, kuris savo vardu ir investuotojo (-ų) naudai laiko užstatą ar užstatus, pateiktus užtikrintos paskolos atveju, ir atlieka veiksmus ir vykdo sandorius, susijusius su atitinkamais užstatais, taip pat ir pagal Platformos operatoriaus nurodymus, duotus paties Platformos operatoriaus ir (arba) Investuotojų vardu. Pagal Vartotojo sąlygų 12.1 papunktį, bet koks ir visi užstatai turi būti nustatyti Saugumo agento naudai. Saugumo agento funkciją atlieka Platformos operatoriaus tam paskirta įmonė „Estateguru tagatisagent“ OÜ.

46. Paskolos gavėjas gali kreiptis dėl finansavimo savo projektui per „Estateguru“ tik tuo atveju, jei yra pasirengęs pateikti nekilnojamąjį turtą ar teisę į nekilnojamąjį turtą kaip užstatą (Vartotojo sąlygų 5.1 papunktis). „Estateguru“ neteikia ir netarpininkauja dėl paskolų vartotojams. Kad pasiskolintų, paskolos gavėjas šiose paslaugų teikimo sąlygose nustatyta tvarka privalo sudaryti paskolos sutartį su investuotoju. Atitinkama paskolos sutartis yra laikoma atskira sutartimi tik tarp investuotojo ir paskolos gavėjo pagal šiose paslaugų teikimo sąlygose ir bendrosiose paskolos sąlygose bei bet kuriose kitose galiojančiose sąlygose nustatytas teises ir įsipareigojimus (Vartotojo sąlygų 1.4 papunktis). Tik investuotojas gali suteikti paskolą. Platformos operatorius gali, savo nuožiūra, neleisti, kad toks naudotojas suteiktų paskolą arba nustatyti jam kitas sąlygas, kad šis galėtų paskolą suteikti (Vartotojo sąlygų 5.3 papunktis). Duodamas sutikimą, investuotojas yra teisiškai įpareigojamas paskolos sutartimi su paskolos gavėju, o investuotojo sutikime nurodyta lėšų suma yra nurašoma nuo investuotojo naudotojo sąskaitos. Investuotojas turi visas skolintojo teises ir pareigas, nurodytas „Estateguru“ Bendrosiose paskolos sąlygose (Vartotojo sąlygų 6.1.5 papunktis). Jeigu Sindikacijos prašoma suma yra surenkama, platformos operatorius gali išmokėti paskolos sumą paskolos gavėjui su sąlyga, kad paskolos gavėjas įvykdė visas išmokėjimo sąlygas tenkinančias platformos operatorių. Paskolos suma pervedama į paskolos gavėjo nurodytą banko sąskaitą tik atlikus šiose paslaugų teikimo sąlygose, o taip pat ir atitinkamoje paskolos sutartyje ir (arba) kituose susitarimuose, sudarytuose tarp platformos operatoriaus ir paskolos gavėjo, nustatytus veiksmus (Vartotojo sąlygų 6.3 papunktis).

47. Pagal Vartotojo sąlygų 11.1 papunktį, jei Paskolos gavėjas laiku nevykdo įsipareigojimų, kylančių iš Paskolos sutarties, šių Paslaugų teikimo sąlygų ar kitų Paskolos dokumentų, arba atsiradus pagrindui nutraukti Paskolos sutartį esant nepaprastoms aplinkybėms, Platformos operatorius ir (arba) Saugumo agentas gali Skolininko sąskaita atlikti bet kokius veiksmus arba Investuotojo (-ų) ir (arba) savo vardu imtis bet kokių veiksmų, kuriuos Platformos operatorius ir (arba) Saugumo agentas laiko būtinais ar pageidautinais siekiant, kad būtų įvykdytas atitinkamas įsipareigojimas ir (arba) nutraukta Paskolos sutartis arba būtų pasinaudota kita teisine teisių gynimo priemone. Platformos operatorius ir (arba) Saugumo agentas, savo nuožiūra, gali: siųsti Skolininkui priminimus, pranešimus apie nesumokėtą likutį ir įspėjimus (įskaitant įspėjimus dėl bankroto) (Vartojimo sąlygų 11.2.1 papunktis); inicijuoti teismo procesą arba arbitražo procedūrą, priverstinio skolos išieškojimo ir bankroto procesą ar kitą su nemokumu susijusį procesą įstatymų ir šių Paslaugų teikimo sąlygų nustatyta tvarka, taip pat ir dalyvauti atitinkamuose procesuose kaip Investuotojo atstovas ir jo vardu (Vartojimo sąlygų 11.2.3 papunktis); organizuoti priverstinį išieškojimą iš užstato taikytinų įstatymų ir atitinkamos sutarties dėl užstato nustatyta tvarka arba perimti tiesioginę ar netiesioginę užstato kontrolę Investuotojų naudai (Vartojimo sąlygų 11.2.6 papunktis); tuo atveju, jei Platformos operatorius ir (arba) Saugumo agentas perima tiesioginę arba netiesioginę užstato kontrolę Investuotojų naudai, reikalauti iš Paskolos gavėjo kaip kompensacijos bet kokias ir visas išlaidas, susijusias su Platformos operatoriaus ir (arba) Saugumo agento užstato valdymo perėmimu ir administravimu, ir išskaičiuoti tokias išlaidas iš išieškojimo pajamų (Vartojimo sąlygų 11.2.7 papunktis).

48. „Estateguru“ bendros paskolos sąlygos (toliau – ir Bendrosios sąlygos), galiojančios nuo 2019 m. balandžio 15 d. yra taikomos kiekvienai per „Estateguru“ suteiktai paskolai ir kartu su pagrindinėmis paskolos sąlygomis, sutartomis dėl atitinkamos paskolos, yra neatsiejama paskolos sutarties dalis tokios paskolos atžvilgiu (Bendrųjų sąlygų 1.1 papunktis) (6 t., b. l. 73–85). Pagal Bendrųjų sąlygų 2 punktą, sudarydamas paskolos sutartį Naudojimosi sąlygose nustatyta tvarka, skolintojas įsipareigoja paskolos gavėjui skirti pinigų sumą kaip paskolą, o paskolos gavėjas įsipareigoja tokią pinigų sumą grąžinti skolintojui. Atitinkamos lėšų sumos valiuta ir dydis, jos grąžinimo būdas ir kiti klausimai, nurodyti šiose sąlygose, yra detalizuojami atitinkamos paskolos pagrindinėse paskolos sąlygose.

49. Pagal Bendrųjų sąlygų 3.1.2 papunktį, paskolos suma paskolos gavėjui pervedama Naudojimosi sąlygose nustatyta tvarka, kai sudaroma paskolos sutartis ir jei tenkinamos toliau išvardytos sąlygos, tame tarpe, ne vėliau kaip 15-tą dieną po sindikacijos laikotarpio pabaigos paskolos gavėjas užtikrinimo agento naudai teisėtai pateikia pagrindinėse paskolos sąlygose nurodytos rūšies ir apimties užtikrinimo priemonę (-es). Pagal Bendrųjų sąlygų 3.4.1 papunktį, Bendrųjų sąlygų 3.1.2 papunktyje nurodyta užtikrinimo priemonė turi būti pateikta Platformos operatorių tenkinančios formos ir turinio, taip pat turi būti įforminta užtikrinimo agento naudai siekiant garantuoti, kad bus įvykdyti įsipareigojimai, kylantys iš visų dėl projekto, kuriam finansuoti skiriama ši paskola, sudarytų paskolos dokumentų (tarp jų ir paskolos sutarties (-čių)), taip pat siekiant užtikrinti, kad bus įvykdytas 15 dalyje „Susitarimas dėl lygiagretaus įsipareigojimo“ nurodytas lygiagretus įsipareigojimas.

50. Bendrųjų sąlygų 15 dalis („Susitarimas dėl lygiagretaus įsipareigojimo“) taikoma kiekvienai paskolai, kuri pagal tos paskolos pagrindines paskolos sąlygas yra užtikrinta paskola (Bendrųjų sąlygų 15.1 papunktis). Paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti užtikrinimo agentui sumą (toliau toks paskolos gavėjo įsipareigojimas užtikrinimo agentui – lygiagretus įsipareigojimas), lygią kiekvienam kitam paskolos gavėjo piniginiam įsipareigojimui, kylančiam iš bet kurio su atitinkama paskola susijusio paskolos dokumento, atitinkamai tokio įsipareigojimo valiuta (toliau toks kitas piniginis įsipareigojimas – bazinis įsipareigojimas) (Bendrųjų sąlygų 15.2 papunktis). Lygiagretus įsipareigojimas atsiranda ir turi būti vykdomas užtikrinimo agento naudai tuo pačiu metu ir tokia pat valiuta, kai atsiranda ir turi būti vykdomas atitinkamas bazinis įsipareigojimas nustatyta valiuta (Bendrųjų sąlygų 15.3 papunktis).

51. Iš esmės tapačios sąlygos yra numatytos ir šalių sudarytų Susitarimų 1–2 punktuose, kur pažymėta, kad: i) paskolos gavėjas (šiuo atveju – bendrovė) neatšaukiamai ir besąlygiškai prisiima papildomą įsipareigojimą mokėti užtikrinimo agentui (šiuo atveju – suinteresuotam asmeniui) bet kokiai paskolos gavėjo (esamai ar būsimai) piniginei prievolei, kylančiai pagal bet kurį su Paskola 1 ar Paskola 2, ar Paskola 3, ar Paskola 4, ar Paskola 5 susijusį paskolos dokumentą (bet kuri tokia piniginė prievolė, kylanti pagal bet kurį su Paskola 1 ar Paskola 2 ar Paskola 3 ar Paskola 4 ar Paskola 5 susijusį paskolos dokumentą, toliau vadinama baziniu įsipareigojimu), lygią sumą. Paskolos gavėjo mokėjimo įsipareigojimas užtikrinimo agentui kaip nurodyta šiame punkte toliau vadinamas lygiagrečiu įsipareigojimu; ii) lygiagretus įsipareigojimas atsiranda ir turi būti vykdomas užtikrinimo agento naudai tuo pačiu metu ir tokia pat valiuta, kai atsiranda ir turi būti vykdomas atitinkamas bazinis įsipareigojimas nustatyta valiuta. Kaip matyti iš šalių Susitarimų, „Estateguru tagatisagent“ OÜ yra įvardintas kaip užtikrinimo agentas.

52. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, pagal vieno iš šalių sudaryto sandorio 12 punkto nuostatas, padarė išvadą, kad suinteresuotas asmuo yra platformos operatoriaus paskirtas saugumo agentas, kuris turi teisę atlikti skolos išieškojimo ir priverstinio reikalavimų vykdymo veiksmus, o aplinkybė, kad lėšos buvo išmokėtos ne iš suinteresuoto asmens banko sąskaitos, o iš Platformos operatoriaus banko sąskaitos, neturi įtakos finansinio reikalavimo pagrįstumui. Tačiau iš esmės nevertino ir nepasisakė dėl Kreditorių argumentų tiek dėl „Estateguru“ OÜ nuosavybės teisės į lėšas, tiek dėl notarinių sutikimų, tiek dėl licencijų vykdyti kreditavimo veiklą reikalingumo, nevertino šių duomenų sąsajumo su ginčo dalyku, o ir padarytos išvados nėra pagrįstos Naudojimo, Bendrųjų, taip pat Susitarimuose numatytų sąlygų (žr. šios nutarties 41–51 punktus) visumos analize ir vertinimu. Todėl ir šiuo aspektu apskųsta nutartis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, kadangi nesilaikyta įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių (žr. šios nutarties 38 punktą). Todėl teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (žr. šios nutarties 39 punktą), turėtų būti įvertintos Kreditorių nurodytos aplinkybės, kuriomis jis siekia įrodyti, kad suinteresuotas asmuo neturi teisės reikšti finansinį reikalavimą.

Dėl Hipotekos sutarties teisėtumo

53. Atskirajame skunde apeliantai, be kita ko, kelia klausimą dėl Hipotekos sutarties pagrįstumo. Apeliantų vertinimu, bendrovės ir suinteresuoto asmens sudaryta Hipotekos sutartis pažeidžia Kreditorių teises, nes: i) nors suinteresuotas asmuo pervedė 1 24 606,85 Eur sumą į Profitus sąskaitą, tačiau nebuvo panaikinta Profitus reikalavimą užtikrinanti 2021 m. sausio 6 d. hipoteka, o tai reiškia, kad šiuo metu egzistuoja dvi hipotekos, o suinteresuotas asmuo, tikėtina, žinodamas, kad bendrovė 2022 m. rugsėjo 20 d. jau buvo nemoki, nesiima jokių veiksmų, kad pirmoji hipoteka būtų išregistruota; ii) suinteresuotas asmuo Susitarimų ir Hipotekos sutarties sudarymo metu (2022 m. rugsėjo 20 d.) turėjo žinoti, kad 2023 m. bendrovės vadovas kreipėsi į notarą dėl pagrindinių sutarčių su potencialiais pirkėjais pasirašymo bei bendrovės apskaitytų lėšų, gautų iš Kreditorių; iii) Kreditoriai pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini) patys atliko konkrečius darbus įsigyjamų patalpų pritaikymui, kas reiškia, kad Kreditoriai dar iki hipotekos sandorių sudarymo realiais veiksmais siekė padaryti patalpas tinkamas naudojimui ir tokiu būdu užtikrinti būtent jų naudojimąsi patalpomis; iv) pasirašant sutartis Kreditoriai chronologiškai negalėjo suprasti, kad nekilnojamasis turtas jau yra įkeistas hipoteka, nes šis faktas nekilnojamojo turto registre nebuvo išviešintas; v) suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, ar dėjo visas pastangas nustatyti egzistuojant preliminariąsias sutartis su Kreditoriais; vi) byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo, prieš sudarymas Hipotekos sutartį, atliko savarankišką vertinimą, ar tokio įkeitimo sandorio sudarymas nepažeis kitų bendrovės kreditorių teisių ir apimties.

54. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kiti pareiškėjų argumentai ir pateikti įrodymai neturi įtakos finansinio reikalavimo pagrįstumui, kadangi nėra nuginčyti sandoriai, iš kurių kyla finansinis reikalavimas. Viena vertus, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl „Estateguru tagatisagent“ OÜ 2 117 524,29 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo, todėl klausimai, susiję su Hipotekos sutarties teisėtumu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, apeliantas siekia įrodyti, kad Hipotekos sutartis pažeidė kreditorių interesus. Tačiau šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir su šiais argumentais susijusių aplinkybių nevertino, nepasisakė dėl jų sąsajumo su ginčo dalyku. Todėl jos turėtų būti įvertintos pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo (žr. šios nutarties 39, 52 punktus).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir liudytojų apklausos

55. JANĮ 42 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

56. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pasirinkimas, kokia tvarka (žodinio ar rašytinio proceso) nagrinėti klausimą dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo, yra priskirtas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui. Šį klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas į veiksmingo nemokumo proceso tikslą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), nemokumo proceso principus (JANĮ 3 straipsnis) bei kolektyvinį nemokumo proceso pobūdį, kuris suponuoja, kad nemokumo procese turi būti atsižvelgiama į visų kreditorių interesus kuo greičiau patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023). Taigi, teismas, nagrinėdamas klausimą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimo, turi teisę nuspręsti, ar tikslingas žodinis teismo procesas. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas iškviesti liudytojus byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodinėjimo priemonė turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis).

58. Nagrinėjamu atveju bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliantų argumentų, susijusių su žodiniu bylos nagrinėjimu ir liudytoju apklausa, kadangi šios nutarties priėmimas neužkerta kelio CPK nustatyta tvarka pakartotinai pateikti motyvuotą prašymą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

59. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kiekvienas asmuo, kaip ir bet kuria savo teise, taip pat ir teise teikti įvairaus pobūdžio procesinius dokumentus, privalo naudotis sąžiningai, laikydamasis CPK nustatytos tvarkos. Nesąžiningas akivaizdžiai nepagrįstų procesinių prašymų teikimas gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Viena iš reakcijos formų į piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – baudos skyrimas (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylą nagrinėjančio teisėjo (ne)šališkumo

60. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iš anksto susiformavusį sprendimą dėl suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo tenkinimo. Apeliantai paaiškino, kad skundžiamos nutarties turinys buvo sukurtas 2024 m. spalio 25 d. 10 val. 30 min., t. y. likus daugiau nei keturioms dienoms iki teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka momento, kas reiškia, kad suinteresuoto asmens finansinį reikalavimą nagrinėjęs teisėjas Visvaldas Kazakiūnas dar iki bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka posėdžio pradžios galėjo turėti išankstinę nuomonę. Be to, iš nutarties metaduomenų turinio matyti, kad nutarties, kaip el. dokumento autore yra nurodoma kita Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, kuri nėra nagrinėjanti nei bendrovės bankroto bylos, nei nagrinėjo klausimą dėl suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo pagrįstumo.

61. Iš civilinės bylos Nr. eB2-2282-432/2024 duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartimi klausimas dėl „Estateguru tagatisagent“ OÜ finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Verslo startas“ bankroto byloje buvo paskirtas nagrinėti rašytiniame teismo posėdyje 2024 m. spalio 30 d. 9.00 val. Iš skundžiamos nutarties metaduomenų matyti, kad nutartis pradėta kurti 2024 m. spalio 25 d. 14.30 val., nutarties autoriumi nurodoma Ramunė Mikonienė, o paskutinį kartą nutartis koreguota ir išsaugota Visvaldo Kazakiūno – 2024 m. spalio 30 d. 9.57 val.

62. Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nors skundžiama nutartis buvo pradėta kurti dar 2024 m. spalio 25 d., tačiau ji buvo koreguota 13 kartų, paskutinį kartą ją koregavo ir išsaugojo bylą nagrinėjantis teisėjas Visvaldas Mazakiūnas jos priėmimo dieną (2024 m. spalio 30 d.). Taigi, nors skundžiama nutartis buvo pradėta kurti 2024 m. spalio 25 d., tačiau tai nepagrindžia, kad bylą išnagrinėjo kitos sudėties teismas, ar bylą nagrinėjantis teisėjas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo išankstinį įsitikinimą ir buvo šališkas. Teisėjų kolegijos vertinimu, prielaidomis grindžiamos apeliantų abejonės dėl pirmosios instancijos teismo išankstinės nuomonės, nesant konkrečių šias abejones galinčių patvirtinti aplinkybių, negali paneigti preziumuojamo asmeninio teisėjo nešališkumo principo ir nesudaro pagrindo išvadai, kad objektyviąja prasme teismas, nagrinėdamas šią bylą, buvo šališkas ir neobjektyvus. Tokios išvados neleidžia daryti ir aplinkybė, kad nuo nutarties skirti bylą nagrinėti rašytiniame teismo posėdyje iki pat skundžiamos nutarties priėmimo momento, šalys jokių aplinkybių, aktualių ginčo išsprendimui iš esmės nepateikė.

Dėl procesinės bylos baigties

63. Apibendrindama nutartyje nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs finansinį reikalavimą, neišsiaiškino ir neįvertino ginčo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, o tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (žr. šios nutarties 39 punktą) (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

64. Panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartį, kuria patvirtintas „Estateguru tagatisagent“ OÜ finansinis reikalavimas ir šį klausimą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

65. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantų atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantams grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartį, kuria patvirtintas „Estateguru tagatisagent“ OÜ, juridinio asmens kodas 12766368, finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo startas“ bankroto byloje, panaikinti ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti kreditoriams M. R. S., D. A., I. R., J. T., J. V., M. J., Ž. B., L. G., I. S., 55,00 (penkiasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2024 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjai Danguolė MartinavičienėŽilvinas TerebeizaAldona Tilindienė