Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.1.2.5; 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.16; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2020 m. liepos 2 d.

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms A. J. ir R. C.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. J. ir R. V. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo – E. J., atsakovės D. J. priešieškinį dėl globos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas laikinai apriboti atsakovės D. J. motinos valdžią ir R. V. tėvo valdžią jų nepilnametės dukters R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti nepilnametės dukters R. V. gyvenamąją vietą su broliu E. J.. Taip pat priteisti iš atsakovės D. J. ir atsakovo R. V. išlaikymą nepilnametei R. V. po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko globėją E. J. (el. b. l. 1-4). Atsakovė D. J. pateikė priešieškinį dėl globos panaikinimo.

Ieškovas nurodo, jog atsakovės šeima Skyriui yra žinoma nuo (duomenys neskelbtini) metų dėl socialinių įgūdžių stokos bei girtavimo. Šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, buvo teikiamos socialinių įgūdžių ir palaikymo paslaugos. Šiuo metu šeimoje auga R. V., kuriai (duomenys neskelbtini) metų gruodžio mėnesį buvo nustatyta laikinoji globa pas brolį E. J.. Mergaitės tėtis R. V. yra sukūręs kitą šeimą ir gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Pažymėtina, kad nepilnametei R. V. (duomenys neskelbtini) m. liepos mėnesį buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba) Ukmergės vaikų globos namuose. Tuo metu D. J. buvo gydoma VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų varto­jant alkoholį, abstinencijos būklės. Po mėnesio mergaitė buvo grąžinta auginti mamai. Nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) m. moteris ne kartą buvo „užsikodavusi“ nuo alkoholizmo, gydoma VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatri­jos ligoninėje. Su šeima 10 metų dirbo socialiniai darbuotojai. Socialinių darbuotojų teigimu, šeimoje buvo stebimas D. J. neadekvatus elgesys, psichologinės problemos, alkoholio var­tojimas ir nuolatinis nedarbas. Atsakovei gydantis ar dažnai būnant neblaiviai, R. V. rūpindavosi jos brolis E. J.. (duomenys neskelbtini) metų gruodžio mėnesį moteris namuose vėl buvo rasta neblaivi su pašaliniais as­menimis (vyrais), buvo nustatytas 2,66 promilių girtumas. Siekiant apginti R. V. teises ir užtikrinti teisėtus jos interesus, vadovaujantis tuo metu galiojančiu Grėsmės vaikui lygių nustatymo ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 5 punktu buvo atliktas grėsmės vaikui lygio vertin­imas. Nepilnametei buvo nustatytas antras grėsmės lygis. Įvertinus situaciją šeimoje ir mamos gir­tumą, konstatavus antrąjį grėsmės vaikui lygį, (duomenys neskelbtini) buvo surašytas Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktas ir mergaitė perduota laikinai brolio priežiūrai. Su moterimi dirbo Ukmergės nestacionarių paslaugų centro socialiniai darbuotojai ir Skyriaus mobilios komandos specialistai. (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo nu­tartimi buvo gautas leidimas paimti nepilnametę R. V. iš motinos D. J.. Uk­mergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) mergaitės globėju paskirtas E. J.. (duomenys neskelbtini) vykusiame D. J. šeimos pagalbos plano peržiūroje moteris nedalyvavo. D. J. gyvena pas savo sūnų E. J., toliau vartoja alkoholį. Dėl nesaikingo alkoholio vaitojimo moteriai sutriko sveikata, neadekvatus elgesys, pykčio priepuoliai, taip pat ištiko epi­lepsijos priepuolis. Moteriai buvo taikomas gydymas Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro Psichiatrijos dienos stacionare. Šiuo metu atsakovė jau antra kartą išvykusi į Vilniaus priklauso­mybės ligų palaikomojo gydymo 12 žingsnių programą Dievo meilės misionierių seserų kongregacijoje, ten moteris planuoja būti gydoma iki 2020 m. birželio mėnesio. Atsakovas yra laikinai išvykęs į Vokietiją ir neturi galimybės dukters auginti ir jos prižiūrėti. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, kad atsakovei D. J. sunkiai sekėsi keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą, gydymo programos nepadėdavo, moteris ir toliau girtaudavo, nedirbo, šiuo metu 6 mėnesiams yra išvykusi gydytis, atsakovas yra išvykęs ir negali pasirūpinti savo dukterimi, yra tikslinga atsakovams laikinai apriboti tėvų valdžią jų nepilnametės dukters R. V. atžvilgiu, kadangi jie žinodami ir suvokdami, kad turi pareigą vaikus auginti, prižiūrėti, auklėti bei materialiai išlaikyti, sąmoningai nevykdo šių pareigų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakove sistemingai vartodama alkoholį, nesirūpindama savo vaiku ir atsakovas, nusišalinęs nuo dukters auginimo ir priežiūros, negali užtikrinti vaikui saugios ir sveikos aplinkos, tinkamos priežiūros, auklėjimo, emocinių ir fizinių poreikių patenkinimo. Laikinai apribojus tėvų valdžią atsakovams, nepilnametės R. V. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti dabartinėje jos gyvenamojoje vietoje su broliu E. J., adresu: (duomenys neskelbtini). Laikinas tėvų valdžios apribojimas neatleidžia atsakovų nuo pareigos išlaikyti savo vaiką, todėl materialinį išlaikymą savo vaikui tėvai privalo teikti proporcingai turtinei padėčiai bei atsižvelgiant į nepilnametės interesus. Ieškovas prašo iš atsakovų priteisti išlaikymą vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam iš tėvų iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (el. b. l. 1-4).

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. J. teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Atsakovė nėra užbaigusi gydymo programos, mokosi ir neturi pastovaus darbo, todėl laikinas motinos valdžios apribojimas būtų tikslingas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone atstovė R. C. teismo posėdyje pažymėjo, jog didžiausia atsakovės problema yra alkoholio vartojimas. Atsakovė gyvena pas sūnų E. J. ir yra jo išlaikoma. Atsakovė negeba išlaikyti darbo vietos, elgiasi neadekvačiai. Jai nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl abstinencijos būklės, ji nėra baigusi gydymo kurso. Atsakovas R. V. nei karto nedalyvavo atvejo vadybos posėdžiuose, yra visiškai nusišalinęs nuo dukters auginimo ir priežiūros, išlaikymo vaikui neteikia. Dėl laikinosios globos panaikinimo yra sprendžiama atvejo vadybos posėdyje. Tam, kad vaikas galėtų grįžti gyventi pas atsakovę, atsakovė turi turėti nuolatinę gyvenamąją vietą. Šiuo metu atsakovė gyvena pas sūnų E. J., yra jo išlaikoma, nėra baigusi viso gydymo kurso. Įpareigojimas susirasti darbo įvykdė, tačiau dėl girtavimo darbo vietos neišlaikydavo. Laikinoji globa skiriama Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, todėl priešieškinys neteismingas teismui. Prašo laikinai apriboti motinos valdžia su tikslu toliau teikti socialinę pagalbą atsakovei. Skyriaus atstovė teismo posėdžio metu išreiškė abejonę, jog atsakovei gyvenant su trečiojo asmens šeima nėra galimybės įsitikinti, ar atsakovė geba tinkamai prižiūrėti savo vaiką be kitų asmenų pagalbos.

Atsakovė D. J. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nepilnametės dukros R. V. paėmimo iš atsakovės, nes neliko dukros paėmimo pagrindų, panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) Įsakymą dėl vaiko laikinosios globos nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nepilnametei R. V. buvo paskirta laikinoji globa ir laikinas globėjas, atleisti trečiąjį asmenį E. J. nuo globėjo pareigų ir grąžinti nepilnametę dukrą R. V. atsakovei, panaikinti nustatytą nepilnametės R. V. gyvenamąją vietą su globėju E. J. ir nustatyto vaiko gyvenamąją vietą su atsakove (el. b. l. 42-45). Atsakovė priešieškinyje nurodo, jog turi nepilnametę dukrą R. V.. Dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, o atsakovas tėvas R. V. įpareigotas teikti išlaikymą nepilnametei dukrai. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl laikino atsakovės valdžios apribojimo nepilnametės dukros R. V. atžvilgiu, jos gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovės šeima yra žinoma dėl girtavimo, socialinių įgūdžių stokos, šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nuo (duomenys neskelbtini) metų. Atsakovė nurodo, jog buvo laikas, kai ji neturėjo jėgų susitvarkyti su priklausomybe nuo alkoholizmo, gydėsi Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį. Po gydymosi dukra atsakovei buvo grąžinta. Visą laiką atsakovė stengėsi nevartoti alkoholio, gydytis. (duomenys neskelbtini) nepilnametė dukra buvo paimta iš atsakovės ir perduota jos sūnaus E. J. globai. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi. Atsakovė keletą kartų gydėsi įvairiose gydymo įstaigose, dalyvavo įvairiose programose, ėmėsi priemonių pakeisti situaciją, įveikti priklausomybę alkoholiui. Dukrą perdavus brolio E. J. globai, jie visi gyveno atskirai nuo manęs kitame gyvenamajame būste. Atsakovė išvažiavo į Šv. Motinos Teresės vienuolyną dėl reabilitacijos ir išbuvo ten 2 mėnesius, t.y. iki (duomenys neskelbtini). Grįžusi po reabilitacijos, pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dirbo ten iki (duomenys neskelbtini), vėliau užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Atsakovė nuomojasi trijų kambarių butą, gyvenamojo namo 2-ą aukštą. Sūnus E. J. persikėlė gyventi pas atsakovę ir kartu su nepilnametė dukra R. V.. 2020 m. sausio mėnesį atsakovė dar kartą išvyko į Šv. Motinos Teresės vienuolyną dėl reabilitacijos. 2020 m. kovo mėnesį iš jos grįžo. Nuo to laiko nevartoja alkoholio, faktiškai gyvena su dukra R. ir sūnumi E. bei jo šeima. Per visą karantino laiką atsakovė buvo namuose su dukra, ją prižiūrėjo, gamino maistą. Atsakovė teigia, jog jos elgesys yra pasikeitęs, namai tvarkingi, yra sudarytos tinkamos buities sąlygos, sudaryta saugi ir tinkama augti nepilnametei dukrai aplinka. Dukrai yra skirtas atskiras kambarys. Atsakovė stengiasi ir ateityje stengsis tinkamai prižiūrėti nepilnametę dukrą, išlaikyti artimą ryšį su ja. Tarp atsakovės ir vaiko yra stiprus emocinis ryšys. Atsakovė geba teigiamai įtakoti dukros elgesį, tenkinti jos poreikius. Faktiškai nepilnametė R. V. gyvena su atsakovė, vaikas nejaučia atskirties, todėl globos nustatymas nėra tikslingas. Atsakovė noriai bendrauja su socialiniais darbuotojais, priima jų teikiamą visokeriopą pagalbą, stengiasi išspręsti iškilusias problemas, gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, priėmė visą siūlomą pagalbą. Atsakovės šeimai teikiamos socialinės paslaugos: socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Atsakovė nurodo, jog jos sveikatos būklė yra stabili, nuolat vartoja vaistus, todėl savo sveikatos būklę gali kontroliuoti, lankosi pas gydytojus (el. b. l. 42-45).

Teismo posėdyje atsakovė nesutinka su pareikštu ieškiniu. Su atsakovu R. V. atsakovė nebendrauja. Atsakovas kartais lankydavo dukrą R., atvykdavo į mėnesį vieną kartą, tačiau priteisto išlaikymo neteikia. Dukra atsakovui skambina savo iniciatyva. Atsakovė parodė, kad sūnus jos neišlaiko. Ji yra registruota Užimtumo tarnyboje, lanko anglų kalbos, verslo, kompiuterinio raštingumo kursus pagal Užimtumo programą. Išvykus į reabilitaciją buvo du kartus. Atsakovė netinka dirbti aštuonias valandas penkias darbo dienas per savaitę. Nori dirbti kas keturias dienas papildomai. Paskutinį kartą vartojo alkoholį 2019 metų lapkričio mėnesį. Atsakovė parodė, kad nuomojasi butą, gyvena su visa šeima, nuomos sutartis nėra sudaryta. Bute yra trys kambariai, virtuvė, vonia. Bute gyvena penkiese. Socialinė darbuotoja atsakovės šeimoje lankosi dažnai. Dukra mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, mokosi vidutiniškai. Atsakovė nesikreipė į kitą instituciją dėl laikinosios globos panaikinimo. 2019 metais atsakovė išreiškė poziciją, jog dukra nebūtų jai grąžinta. Tuo metu ji jautėsi neužtikrinta dėl savo būklės. 2019 m. lapkričio mėnesį, po priepuolio pajautė, kad reikia gydytis ir gali susigrąžinti vaiką. Pateikė priešieškinį tik dabar, kadangi buvo kreiptasi dėl laikino motinos valdžios apribojimo. Atsakovė su sūnaus šeima nuomojamame bute gyvena apie trejus metus, nuomą moka kartu pagal galimybes. Atsakovė gauna 370 Eur nedarbo draudimo išmoką, kartais prekiauja internetu, norėtų ir toliau lankyti mokymosi kursus. Atsakovė yra atlikusi 9 žingsnius iš 12 gydymosi nuo alkoholizmo žingsnių. Į gydymą važiuos po 2020 m. birželio 20 d. Atsakovė mano, kad įveiks savo priklausomybę, tačiau pripažįsta, kad kas pusmetį pageria po dvi savaites. Ji visą gyvenimą prižiūrėjo savo vaikus ir juos augino.

Atsakovės D. J. atstovė advokatė V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovė deda pastangas pakeisti savo elgesį, deda visas pastangas įveikti alkoholio vartojimo problemą, laikosi pagalbos plano. Atsakovė laikinosios globos problemos nesprendė praeitais metais todėl, jog nebuvo įsitikinusi, kad gali įveikti šią problemą. Vertinant dabartinę situaciją, tikėtina, kad problema dėl alkoholio bus išspręsta. Atsakovė turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su visa šeima, gauna išmokas. Atsakovė palaiko emocinį ryšį su dukra, ją prižiūri ir ją išlaiko. Vaiko poreikiai yra tenkinami, sukurta saugi aplinka, palaikomas bendravimas šeimoje. Atstovė prašo ieškinio reikalavimus atmesti, nes nepasitvirtino ieškinyje nurodytos aplinkybės. Atsakovė gali rūpintis ir išlaikyti savo nepilnamete dukrą R. V.. Priešieškinį teismas turėtų vertinti kaip atsiliepimą į ieškinį, kadangi atsiliepimui į ieškinį pateikti buvo praleistas terminas. Patenkinus ieškinio reikalavimus, trečiasis asmuo ir toliau gautų išmoką už globojamą vaiką, atsakovės ir trečiojo šeima gautų didesnes pajamas pragyvenimui. Atsakovė nėra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, prašo suteikti pagalbą.

Atsakovas R. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai ir šaukimas atvykti į teismo posėdį atsakovui buvo įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (el. b. l. 23, 40, 55). Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo E. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje parodė, jog norėtų, kad atsakovei grąžintų vaiką. Trečiojo asmens nuomone, atsakovė sugebėtų susitvarkyti su savimi ir dukra, jeigu gyventų atskirai. Nepilnametę R. V. augina kaip savo vaiką. Atsakovė visą laiką gyveno su trečiojo asmens šeima. Atsakovė negeria puse metų. Trečiasis asmuo tiki, kad šį kartą atsakovei pavyks įveikti problemą. Atsakovas R. V. nesirūpina savo dukra, jai neskambina, išlaikymo neteikia, duoda kišenpinigių. R. V. skambina tėvui savo iniciatyva. Trečiasis asmuo pilnai išlaiko savo seserį, perka jai drabužius, maistą. Trečiasis asmuo moka 70 Eur už nuomą plius mokesčius, iš viso apie 140-150 Eur. Trečiasis asmuo su šeima buvo išsikraustęs iš nuomojamo buto dviem mėnesiams. Tuo metu iš atsakovės buvo paimta nepilnametė R. V.. Nuomotoja norėjo iškraustyti atsakovę iš nuomojamo buto, tačiau trečiasis asmuo nenorėjo jo prarasti ir grįžo į jį gyventi. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu parodė, kad išlaiko savo šeimą, globotinę ir atsakovę. Už globojamą vaiką trečiasis asmuo gauna apie 500 Eur, kuriuos skiria nepilnametei R. V. aprūpinti. Trečiasis asmuo augina vieną vaiką ir antro vaiko laukiasi. Jo žmona sutinka ir neprieštarauja dėl jo sesers globos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai. Atsakovės priešieškinys atmestinas.

Įvertinus teismui pateiktus dokumentus, nustatyta, jog nepilnametės R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovė D. J. ir R. V.. Chronologine tvarka analizuojant byloje esančią medžiagą nustatyta, jog atsakovės D. J. šeima dėl vaikų nepriežiūros ir girtavimo nuo (duomenys neskelbtini) metų buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. (duomenys neskelbtini) Socialinio darbo su socialinės rizikos šeimos vertinime nurodoma, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su dviem nepilnamečiais vaikais E. J. ir R. V.. Nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio atsakovės šeimai teiktos socialinės paslaugos, atsakovė gydėsi nuo alkoholizmo, buvo užsikodavusi, vaikais rūpinasi tinkamai. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) Įsakymu dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), likusiai be tėvų globos nepilnametei R. V. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirti Ukmergės vaikų globos namai. Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro (duomenys neskelbtini) Pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog atsakovė D. J. (duomenys neskelbtini) buvo paguldyta stacionariam gydymui Respublikinėje Psichiatrijos ligoninėje. Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) mėnesio Socialinio darbo su socialinės rizikos šeimos vertinimo matyti, kad atsakovei buvo suteiktos 22 val. socialinių įgūdžių ugdymui, šeimoje pastebimi teigiami pokyčiai, atsakovė su socialiniais darbuotojais bendrauja noriai, 2011 m. balandžio mėnesį antrą kartą savanoriškai užkoduota nuo alkoholio, namuose švaru ir tvarkinga, yra maisto. Iš (duomenys neskelbtini) mėnesį atlikto Socialinio darbo su socialinės rizikos šeimos vertinimo nustatyta, jog atsakovė buvo įsidarbinusi, bet po rankos traumos atleista, toliau noriai bendrauja su socialiniais darbuotojais, pilnametis E. J. ženkliai prisideda prie sesers priežiūros ir padeda atsakovei, (duomenys neskelbtini) mėnesį atsakovė pakartotinai kodavosi nuo alkoholio. Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) mėnesio Socialinio darbo su socialinės rizikos šeimos vertinimo matyti, kad atsakovė pakeitė faktinę gyvenamąją vietą į nuomojamą namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pastebimi kintantys pokyčiai šeimoje, atsakovė dėl savo sunkaus charakterio būdo dažnai keičia darbovietes, atsakovės bendravimas su socialiniais darbuotojais priklauso nuo nuotaikos. Atsakovė kreipėsi pagalbos, nurodydama, jog vartoja alkoholį ir negeba sustoti. Atsakovė buvo išvežta gydymui, jos nepilnamete dukra R. V. rūpinosi E. J., kadangi atsakovas R. V. atsisakė pasirūpinta dukra, kelias dienas girtavo namuose. Atsakovė vaikus buvo palikusi be piniginių lėšų. Ligoninėje atsakovė išbuvo trumpą laiką, kadangi gydymo įstaigoje įvyko konfliktas su personalu. Lopšelis – darželis „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, jog atsakovė savo dukra rūpinasi tinkamai, nepriežiūros atvejų nepastebėta. Vertinime nurodoma, jog nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio atsakovė ketina persikelti gyventi į naują vietą, kadangi nesutaria su tame pačiame gyvenančiais kaimynais. Atsakovė apibūdinama kaip ūmaus būdo. (duomenys neskelbtini) VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė pateikė raštą dėl D. J. nepilnametės dukters, kuriame nurodoma, jog atsakovė yra gydoma ligoninėje, ji augina nepilnametę dukrą, kuri yra palikta savaitinėje ugdymo įstaigoje, ją pasirūpinta yra paliktas brolis E. J.. (duomenys neskelbtini) mėnesio Socialinio darbo su socialinės rizikos šeimos vertinime nurodoma, jog atsakovės faktinė gyvenamoji vieta pasikeitė, šiuo metu ji gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), pagrindinė problema šeimoje yra ilgai trunkantis girtavimas. Kai moteris negeria, ji geba pasirūpinti savo vaiku, susitvarkyti buityje. Atsakovė gali negerti ilgą laiką, tačiau jeigu išgeria tai trunka ilgą laiką. Dėl alkoholio girtavimo prarado socialinį būstą, kurį laiką su šeima gyveno pas draugę, dėl sveikatos būklės buvo paguldyta į psichiatrijos ligoninę. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė įsidarbino. Pagal (duomenys neskelbtini) mėnesio Socialinio darbo su socialinės rizikos šeimos vertinimą, 2016 metais socialinių darbuotojų rasta tris kartus girtaujanti, kalbėjo apie savižudybę, buvo išvežta gydytis, tačiau nebaigusi gydymo iš ligoninės išvyko, keitė darbovietes. Nepilnamete R. V. visą tą laiką rūpinosi atsakovės sūnus E. J.. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras (duomenys neskelbtini) raštu dėl D. J. šeimos informavo Skyrių apie tai, kad atsakovė nepilnametę dukrą augina viena, vaiko tėvas R. V. prie dukros auginimo prisideda epizodiškai. Atsakovas bendrauja su dukra, kartais pasirūpina mergaite kai atsakovė girtauja. Visgi, dažniausiai mergaite rūpinasi jos brolis E. J. bei jo sutuoktinė. Dėl alkoholio vartojimo atsakovė neišlaiko darbo vietos, darbovietes nuolat keičia. Atsakovė atsisakė dalyvauti Minesotos gydymo programoje. Vilniaus regiono apylinkės (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino Skyriaus prašymą ir išdavė leidimą paimti nepilnametę R. V. iš jos motinos D. J.. Nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskiriant jos brolį E. J., gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovei (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo organizuoti atvejo nagrinėjimo posėdžiai, kurių metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) grįžusi iš Respublikinio priklausomybės ligų centro tą patį vakarą pradėjo vartoti alkoholį, su socialine darbuotoja bendrauja epizodiškai. Sugrįžus iš priklausomybės ligų palaikomojo skyriaus 12 žingsnių programos, atsakovė teigė turinti miego sutrikimų, norinti užsirakinti ir nieko nematyti, atsisakė siūlomos psichologo pagalbos, vaistų nevartoja, esant poreikiui bendrauja su Dievo meilės misionierių seserų kongregaciją, AA alkoholikų susirinkimų nelankė. Atsakovė teigė tvirtai nesijaučianti, nors alkoholio problemą deklaravo įveikusi. (duomenys neskelbtini) pagalbos plano peržiūroje teigiama, kad atsakovė vėl vartojo alkoholį. Dėl nesaikingo alkoholio vartojimo sutriko jos sveikata, ištiko epilepsijos priepuolis, buvo taikomas gydymas. Vertinant Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto duomenis nustatyta, jog nepilnametė R. V. gyvena su laikino globėjo E. J. šeima ir atsakove trijų kambarių bute. Mergaitė gyvena viename kambaryje su atsakove. R. V. paaiškino, jog namuose maistą gaminą jo brolio žmona. Mergaitė jaučiasi sveika, yra viskuo aprūpinta. Teismui pateikta Dievo meilės misionierių seserų kongregacijos pažyma patvirtina, jog atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) buvo laikinai apgyvendinta Motinos Teresės seserų namuose, kuriuose atsakovė dalyvavo reabilitacinėje programoje, stengėsi įveikti priklausomybę bei įgyti naujų socialinių įgūdžių.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Ieškovas prašo laikinai apriboti atsakovės D. J. motinos valdžią ir R. V. tėvo valdžią jų nepilnametės dukters R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Nurodo, jog atsakovas R. V. savo vaiku nesirūpina, jo neaugina, materialiai neišlaiko. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo savo dukters auginimo ir nėra duomenų, kad atsakovo elgesys nepilnamečio vaiko atžvilgiu artimiausioje ateityje gali pasikeisti. Iš atsakovės D. J. ne kartą buvo paimta jos nepilnametė dukra dėl alkoholio vartojimo problemos. Atsakovė nors ir gydosi, tačiau turi priklausomybę alkoholiui, psichologinių problemų, kartais elgiasi neadekvačiai, nėra baigusi gydymo programos ir neturi nuolatinio darbo. Atsakovė negali užtikrinti vaikui saugios ir sveikos aplinkos, tinkamos priežiūros, auklėjimo, emocinių ir fizinių poreikių patenkinimo, todėl kaip prevencine priemone ieškovas prašo apriboti motinos valdžią laikinai. Atsakovė priešieškiniu prašo ieškovo ieškinį atmesti, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nepilnametės dukros R. V. paėmimo iš atsakovės, nes neliko dukros paėmimo pagrindų, panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) Įsakymą dėl vaiko laikinosios globos nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nepilnametei R. V. buvo paskirta laikinoji globa ir laikinas globėjas, atleisti trečiąjį asmenį E. J. nuo globėjo pareigų ir grąžinti nepilnametę dukrą R. V. atsakovei, panaikinti nustatytą nepilnametės R. V. gyvenamąją vietą su globėju E. J. ir nustatyto vaiko gyvenamąją vietą su atsakove.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o, vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Remiantis CK 3.180 straipsniu, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Visų pirma, siekiant riboti tėvų valdžią turi būti analizuojama kiekvieno iš tėvų gyvenimo būdas, santykis su vaiku ir pastangos įgyvendinant tėvų valdžią. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas R. V. vengia atlikti savo kaip tėvo pareigas, yra visiškai nusišalinęs nuo dukros R. V. priežiūros, nesiekia ir nenori jos auginti savo šeimoje. Atsakovas nesudaro vaikui tinkamų sąlygų augti ir vystytis, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo teisių ir pareigų. Duomenų, kada atsakovas lankosi ar rūpinasi su savo dukra, tenkina jos būtiniausiais poreikiais, nėra. Iš teismo posėdžiuose duotų paaiškinimų matyti, kad atsakovas ankstesniu laikotarpiu yra lankęs savo dukrą atsakovės D. J. namuose, tačiau priteisto išlaikymo nemoka, nesidomi vaiko mokymosi pasiekimais, bendrauja dukros iniciatyva. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, jog atsakovas yra linkęs vartoti alkoholį. Atsakovo vengimas atlikti savo pareigas auklėti vaikus pasireiškia tuo, kad jis savo dukros neišlaiko, nors dirba ir gauna nuolatines pajamas. Tokie atsakovo veiksmai rodo, kad jis abejingai žiūri į savo pareigas arba jų turinio net nesupranta. Teismo vertinimu, vaiko poreikių užtikrinimas ir nuoseklus bei kryptingas veikimas, siekiant suteikti jam materialinę paramą rodo pasirengimą vykdyti tėvų pareigas, tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad kokiu nors būdu siekė šią savo pareigą įgyvendinti. Šių aplinkybių visuma tik patvirtina, kad atsakovas yra socialiai neatsakingas ir vengia vykdyti savo pareigas nepilnametei dukrai R. V.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. V. buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą ir esamą vaiko situaciją, tačiau atsisakė auginti savo vaiką, neteikė teismui jokių paaiškinimų, neišreiškė pozicijos nagrinėjamu klausimu. Jo elgesys rodo, kad atsakovas yra ne tik nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, bet ir yra abejingas sprendžiamiems su jo vaiku susijusiems klausimas. Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovo tėvo valdžia jo nepilnametės dukros R. V. atžvilgiu turėtų būti apribota laikinai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė dėl nerūpestingumo, ydingo gyvenimo būdo, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo (nuolatinių pajamų) neturėjimo nuo (duomenys neskelbtini) metų negalėjo užtikrinti nepilnametės R. V. interesų apsaugos, stabilių, tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų. Nepilnamečiui vaikui atsakovės šeimos aplinka turėjo neigiamą poveikį, formavo netinkamą požiūrį į šeimos santykius, pažeidė teisę į saugią vaikystę, darė žalą ir neužtikrino tinkamos jos raidos. Atsakovė nuo pirmo vaiko paėmimo iš šeimos nuolat imdavosi aktyvių veiksmų sprendžiant alkoholio vartojimo problemas, tačiau nesėkmingai. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė netinkamai atliko motinos pareigas. CK 3.155 straipsnis atskleidžia tėvų valdžios turinį, nurodydamas, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Aukščiau aprašyti faktai rodo, jog atsakovė iš esmės netinkamai atliko pareigas ir neužtikrino sąlygų vaikui harmoningai vystytis. Tokie faktai sudarė pagrindą nustatyti laikinąją globą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014 nurodyta, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Netinkamas tėvų elgesys praeityje neturi lemiamos reikšmės, kai vėliau nustatomi teigiami elgesio pokyčiai ir pasikeitusio elgesio pastovumas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė D. J. nuo (duomenys neskelbtini) metų nevengia bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, iš dalies yra įvykdžiusi jai numatytą pagalbos planą, sprendžia alkoholio vartojimo problemą, nors nuolatinio darbo neturi, tačiau gauna nedarbo draudimo išmoką, lanko kursus, prisideda prie vaiko išlaikymo pagal galimybes. Pareikšdama priešieškinį siekia ir nori auginti savo dukrą R. V.. Šios aplinkybės iš esmės teigiamai charakterizuoja atsakovę bei rodo jos pastangas tęsti pokyčius bei susigrąžinti dukrą, tačiau teigiami pasikeitimai tęsiasi pakankamai trumpą laiką, t.y. apie pusę metų. Vertinant teismui pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių duotus paaiškinimus teisme, darytina išvada, kad atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) metų sprendžia alkoholio vartojimo problemą, tačiau nesėkmingai, nevengia bendrauti su socialiniais darbuotojais ir priima jų teikiamą pagalbą, geba nevartoti alkoholio ilgą laiką, tačiau, pritrūkus valios stiprybės, alkoholį vartoja ilgą laiką. Toks elgesys nuo (duomenys neskelbtini) metų atsakovės gyvenime yra nuosekliai pasikartojantis. Blaivybės laikotarpiu atsakovė geba tinkamai pasirūpinti savo nepilnamete dukra, tačiau pavartojus alkoholio pakartotinai kreipiasi pagalbos ir tuo metu nepilnametė R. V. lieka be įstatyminio atstovo. Teismo vertinimu, atsakovės elgesio pokyčiai yra teigiami, tačiau negali būti konstatuojamas šių pokyčių pastovumas. Tai, kad atsakovė yra teigiamai pasikeitusi, teismo posėdžio metu pripažino ir ieškovo atstovas. Ieškovas prašo motinos valdžią apriboti laikinai kaip prevencinę priemonę atsakovei. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Visų antra, nagrinėjamu atveju nepilnametė R. V. auga laikinojo globėjo E. J. šeimoje. Kartu su trečiuoju asmeniu, jo šeima, nepilnamete R. V. vienuose namuose gyvena ir atsakovė D. J.. Nepaisant to, kad yra išduotas leidimas paimti nepilnametę R. V. iš jos įstatyminės atstovės motinos D. J., atsakovė turi realią galimybę auklėti ir prižiūrėti dukrą, ja rūpintis bei užtikrinti tinkamas sąlygas buityje. Taigi, nors vaikas yra paimtas iš motinos, tačiau faktiškai su ja gyvena. Laikinasis globėjas E. J. yra R. V. brolis. Juos sieja artimas ryšys. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, jog laikinasis globėjas mergaitę prižiūri nuo jos kūdikystės, ypatingai tais atvejais, kai atsakovė ilgai girtaudavo, jaučiasi už ją atsakingas. Trečiasis asmuo šiuo metu materialiai išlaiko savo seserį ir ja rūpinasi. Mergaitė jaučiasi saugi ir mylima laikino globėjo šeimoje.

CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi ir ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visas aplinkybes (atsakovės veiksmus, jos gyvenimo būdą, proceso dalyvių duotus paaiškinimus ir kt.), remiantis byloje šalių pateiktais, teismo iniciatyva surinktais įrodymais ir duomenimis, sprendžia, kad atsakovė iš esmės siekia pakeisti savo gyvenimo būdo, tačiau gyvenimo būdas pakeitimas praėjus ganėtinai trumpam laikui neužtikrina nepilnametės R. V. teisės augti sveikoje aplinkoje. Atsakovė pareiškė norą susigrąžinti dukrą ir ją auginti, tačiau aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė nagrinėjamu atveju yra pasiruošusi tinkamai rūpintis savo vaiku ir ateityje tinkamai vykdys savo, kaip motinos pareigas, stengsis patenkinti vaiko nuolatinius kasdienius poreikius ir sudarys jam saugią aplinką augti. Pažymėtina, kad net ir apribojimus motinos valdžią, atsakovė, gyvendama kartu su savo dukra, toliau turės galimybę puoselėti ir palaikyti šeimos ryšius bei tai daryti aktyviais veiksmais.

Priešieškiniu atsakovė prašo panaikinti teismo leidimą paimti nepilnametę R. V. iš jos įstatyminės atstovės motinos D. J., nes nebeliko dukros paėmimo pagrindų. Taip pat panaikinti laikinąją globą, nustatyti mergaitės gyvenamąją vietą su atsakove ir gražinti dukrą jai. Toks prašymas iš esmės rodo, jog atsakovė siekia vaiko grąžinimo (CK 3.255 straipsnio 1 punktas). Nepilnametei bylos nagrinėjamu metu Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu nustatyta laikinoji globa. Teismas šioje byloje nusprendė atsakovės motinos valdžia apribota laikinai (terminuotai). Laikinoji globa vykdoma vadovaujantis Vaiko laikinosios globos nuostatais, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56. Tiek pagal Civilinio kodekso taisykles (3.262 straipsnis), tiek pagal minimus nuostatus (V skyrius) laikinoji globa steigiama ir panaikinama savivaldybės įgalioto asmens sprendimu. Vaiko laikinosios globos nuostatai numato, jog net ir tuo atveju, kai laikinoji globa pasibaigia, turi būti priimamas vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustačiusios savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) panaikinimo. Tai įvertinus daroma išvada, kad nepriėmus sprendimo panaikinti laikinąją globą ir grąžinti vaiką tėvams, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra teisiškai negalimas.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovų elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas: atsakovas R. V. nuolatos ir pasikartojančiu elgesiu vengia atlikti savo kaip tėvo pareigas ir nesirūpina nepilnamete R. V. (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl jo kaltė pasireiškia neveikimu. Atsakovės gyvenimo būdas pakeitimas praėjus ganėtinai trumpam laikui neužtikrina nepilnametės R. V. teisės augti sveikoje aplinkoje, todėl akivaizdu, kad šiuo metu atsakovai negali auginti savo nepilnametės dukters ir užtikrinti jai tinkamas sąlygas vystytis ir lavėti: dėl atsakomybės stokos, alkoholio vartojimo problemų, psichinės sveikatos būklės, atsakovai nesugeba deramai pasirūpinti vaiku. Nepaisant to, byloje yra duomenų, kurie sudaro prielaidas tikėtis, jog ateityje situacija gali gerėti, todėl atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko auklėjimo šeimoje principą, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovo ieškinio dalį dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tenkinti visiškai ir laikinai apriboti atsakovės D. J. motinos valdžią ir atsakovo R. V. tėvo valdžią jų nepilnametės dukros R. V. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovas prašo, priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, nepilnametės R. V. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje laikino globėjo E. J. šeimoje.

CPK 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametė R. V. šiuo metu gyvena laikino globėjo E. J. šeimoje, kur ja tinkamai rūpinamasi, yra užtikrintos geros sąlygos augti, vystytis ir tobulėti. Mergaitę ir jos brolį – laikinąjį globėją - sieja stiprus emocinis ryšys. Jo šeimoje vaikas jaučiasi saugus ir mylimas, yra rūpinamasi jo sveikata, auklėjimu, sudarytos visos buitinės ir mokymosi sąlygos. Teismas neturi duomenų, kad E. J. savo pareigas vykdytų netinkamai, todėl ieškovo prašymas tenkintinas ir nepilnametės R. V. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje laikino globėjo E. J. šeimoje (CPK 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovas pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnametei R. V. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat pavesti nepilnamečio vaiko piniginėmis lėšomis disponuoti laikinąjį globėją E. J..

CPK 407 straipsnyje įstatymų leidėjas įpareigoja teismą, priimant sprendimą apriboti tėvų valdžią, priteisti išlaikymą vaikui. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Nepilnametei R. V. yra dešimt metų amžiaus. Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Ieškovas nurodė, jog nepilnamečio vaiko būtiniems poreikiams per mėnesį reikia 200 Eur. Iš teismo posėdyje duotų paaiškinimų nustatyta, jog R. V. yra terapiškai sveika, specialių poreikių neturi, pas gydytoją lankosi pagal poreikį. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog mergaitė mokosi vidutiniškai, reikalinga pagalba.

Vertinant atsakovės D. J. turtinę padėtį, nustatyta, jog atsakovė šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsakovė gauna nedarbo draudimo išmoką. Duomenų, patvirtinančių apie nustatytą neįgalumą ar specialiuosius poreikius, teisme nėra gauta. Šiuo metu atsakovė gyvena kartu su trečiojo asmens E. J. šeima trijų kambarių nuomojamame bute. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, jog už buto nuomą ir komunalines paslaugas šeima moka apie 140-150 Eur per mėnesį, atsakovė prie buto nuomos prisideda pagal galimybes. Atsakovės D. J. vardu nėra registruota nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Jos atžvilgiu yra vykdomos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo. Vertinant atsakovės indėlį į savo nepilnamečio vaiko išlaikymą, nustatyta, jog atsakovė, gyvendama vienoje šeimoje su dukra ir jos laikinuoju globėju, pagal galimybes prisideda prie vaiko išlaikymo, teismo posėdžio metu teigė gaminanti vaikui maistą. Atsakovė prižiūri ir vaiku rūpinasi, domisi jo pasiekimais ugdymo įstaigoje. Laikinasis globėjas E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis vienas materialiai išlaiko globojamą vaiką. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ji dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali dirbti ir gauti pajamų savo nepilnamečio vaiko išlaikymui.

Iš teismui pateiktų duomenų žinoma, jog atsakovas R. V. nedirba ir negauna draudžiamųjų pajamų, yra registruotas Užimtumo tarnyboje duomenų nėra. Atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Dalis turto yra areštuoti, kadangi atsakovo vardu yra vykdomos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo. Atsakovo vardu registruotas kilnojamasis turtas – trys transporto priemonės. Duomenys apie atsakovo išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę, gaunamas pajamas, finansinius įsipareigojimus nėra žinomi. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-768-981/2015 iš atsakovo R. V. buvo priteistas 100 Eur periodinis išlaikymas nepilnametei R. V., tačiau atsakovas priteisto išlaikymo nemoka. Vertinant atsakovo indėlį į savo nepilnametės dukters R. V. išlaikymą, nustatyta, jog atsakovas finansiškai prie dukters išlaikymo neprisideda, yra pirkęs saldumynų pasimatymo su vaiku metu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali gauti pajamų savo nepilnamečio vaiko išlaikymui.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, ekonominę situaciją Lietuvoje, minimalų mėnesinės algos dydį, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie vaiko poreikius, atsakovų turtinę padėtį, ieškovo prašymą dėl išlaikymo priteisimo tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovės D. J. išlaikymą nepilnametei R. V. po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat pakeičia Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarties dalį dėl išlaikymo priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-768-981/2015 ir priteisia iš atsakovo R. V. po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoju paskiriant ne atsakovę D. J., bet laikinąjį globėją E. J.. Teismo vertinimu, 200 Eur išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas jo poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju paskiriamas laikinasis globėjas E. J. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). E. J. išaiškintina, kad išlaikymą nepilnametei R. V. jis privalo naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

CPK 496¹ straipsnio 1-2 dalys nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir tą pačią dieną (sprendimo priėmimo dieną) nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat į tai, kad nepilnamečiam vaikui laikinoji globa buvo nustatyta 2018 m. gruodžio 21 d. ir jau yra suėję CK 3.253 straipsnio 2 dalyje numatyti laikinosios globos vykdymo terminai (12 arba 18 mėn.), teismas savo iniciatyva pradeda bylos dėl nepilnametės R. V. nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, vaiko globėjo (rūpintojo) paskyrimo nagrinėjimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Už pareikštą ieškinį mokėtinas 129 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis).

Atsakovė D. J. (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo. Remiantis VGTPT (duomenys neskelbtini) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atsakovei D. J. yra sudariusios 336 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Kadangi atsakovei yra suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, ji yra atleista tiek nuo žyminio mokesčio, tiek nuo kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos jos atžvilgiu nėra priteisiamos (CPK 96 straipsnis).

Teismas ieškinio dalį atsakovo R. V. atžvilgiu patenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 64,50 Eur dydžio žyminis mokestis, priteistinas valstybės naudai iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje teismas patyrė 16,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pusė šių bylinėjimosi išlaidų, t.y. 8,06 Eur, atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai. Atsakovės priešieškinį atmesti.

Laikinai apriboti atsakovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnametei R. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Laikinai apriboti atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnametei R. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnametės R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje laikino globėjo E. J. šeimoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei R. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarties dalį dėl išlaikymo priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-768-981/2015 iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nurodant, kad priteistų lėšų nepilnametei R. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarkytoju paskiriamas laikinasis globėjas E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei R. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti nepilnametės R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų tvarkytoju laikinąjį globėją E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 64,50 Eur (šešiasdešimt keturių eurų 50 ct) žyminį mokestį ir 8,06 Eur (aštuonių eurų 6 ct) pašto išlaidas, viso: 72,56 Eur (septyniasdešimt du eurus 56 ct) valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą - 5660.

Sprendimo dalis dėl tėvų laikino valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.