Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2023-03-24 · Civilinė byla Nr. A2-2763-341/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-24
Bylos Nr.
A2-2763-341/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Rapolas Žukas
Ieškovas
I. V., E. A.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 24 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Marius Rapolas Žukas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų (atsakovų) V. V. ir A. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3203-1115/2022, proceso dalyviai - suinteresuoti asmenys - ieškovai I. V. ir E. A. ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3203-1115/2022, ieškovų I. V. ir E. A. ieškinį dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo tenkino ir nusprendė: nustatyti, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal UAB „Geo Planum“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini) www.zpdris.lt portale) be atsakovų V. V. ir A. V. pritarimo.

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2735-603/2022, atsakovų V. V. ir A. V. apeliacinio skundo netenkino ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjai (atsakovai) V. V. ir A. V. 2023 m. vasario 2 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3203-1115/2022 remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, kur prašymu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3203-1115/2022 pagal suinteresuotų asmenų (ieškovų) I. V. ir E. A. ieškinį, įsiteisėjusį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-08-11 priimtu sprendimu; sustabdyti sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėtas pareiškėjų (atsakovų) prašymas dėl proceso atnaujinimo.

4. Prašymu pareiškėjai (atsakovai) nurodo, kad 1992-09-10 Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajonui priėmė potvarkį Nr. 1269p ,,Dėl žemės sklypų privačių namų valdoms pardavimo“ ir Vilniaus rajono valdyba nusprendė parduoti žemės sklypus privačioms namų valdoms pagal Avižienių apylinkės Žemosios Riešės parduodamų privačių namų valdų sąrašą. Pagal šį Vyriausybės įgaliotinio potvarkį visiems privačių namų valdų savininkams buvo nustatyti 1500 kv. m dydžio žemės sklypai. Jie išdėstyti eilėmis paliekant tarp eilių 4 m pločio laisvos valstybinės žemės ruožus. Kaip paaiškėjo vėliau, buvusi žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė R. A., kuriai pagal tą patį potvarkį Nr. 1269p paskirtas 1500 kv. m ploto žemės sklypas, be teisėto pagrindo, savavališkai padidino savo žemės sklypo plotą iki 1554 kv. m, prijungdama 2 m tarp sklypų palikto laisvos valstybinės žemės ruožo. Vėliau šis sklypas buvo parduotas kitiems asmenims. Dabartiniai sklypo savininkai I. V. ir E. A. (toliau - suinteresuoti asmenys). Nors ankstesni savininkai padidino žemės sklypą neteisėtai prijungdami pusę tarp sklypų esančio žemės ruožo, suinteresuoti asmenys kreipėsi į teismą su tikslu pasididinti savo žemės sklypo plotą dar 1 m likusios laisvos valstybinės žemės ruožo. Nurodo, kad tokie veiksmai pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, nes tai neatitinka interesų pusiausvyros ir teisinio tikrumo principo. Leidus suinteresuotiems asmenims prisijungti dar 1 m likusios žemės, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai pasididintų savo sklypą 3/4 laisvo valstybinės žemės ruožo, o pareiškėjams tektų tik 1/4 jo dalis. Tai pažeistų konstitucinį asmenų lygybės principą. Be to, prie kaimyninio žemės sklypo prijungus 1 m pločio valstybinės žemės ruožą, kaimyniniame sklype sodinami medžiai mestų šešėlį ant pareiškėjų žemės sklypo ir pastato, taip pat nukentėtų pareiškėjų daugiamečiai augalai, nes jų šaknys atsidurtų kaimyniniame sklype.

Nepaisant to, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu suinteresuotų asmenų ieškinį patenkino, o Vilniaus apygardos teismas pirmos instancijos teismo sprendimą paliko galioti, t. y. bylos procesas užbaigtas įsiteisėjusiu 2022-12-22 apeliacinio teismo sprendimu. Paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms ir neturėdami kitos galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų, remiantis CPK 366 str., 1 d., 2 p., teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo. Be kitų pagrindų, proceso atnaujinimas yra galimas, kai naujai paaiškėja esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas arba tokio dalyko svarbi dalis. Svarbu, kad šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu buvo nežinomos ir negalėjo būti žinomos, t. y. informacija yra nauja (nova reperta). R. A., kurios parodymai užfiksuoti notarine tvarka (priedas Nr. 1), patvirtino, kad vadovaujantis Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-10 potvarkiu Nr. 1269p jai buvo skirta 1500 kv. m. ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiantį į tai, kad tarp jos ir mūsų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), V. V. ir A. V.), buvo likęs 4 m. pločio laisvos valstybinės žemės ruožas, ji paprašė matininko papildomai prijungti pusę šio žemės ruožo ir tokiu būdu be teisinio pagrindo pasididino savo žemės sklypą iki 1554 kv. m. ir įregistravo jį Nekilnojamojo turto registre. Šiuo liudijimu ji pati patvirtino, kad dalį laisvos valstybinės žemės ruožo (2 m) prisijungė savavališkai, nesikreipdama į atitinkamas institucijas dėl žemės sklypo padidinimo teisės aktų nustatyta tvarka. Šios esminės aplinkybės nagrinėjant bylą pagal suinteresuotų asmenų I. V. ir E. A. ieškinį, kurie siekia pasididinti šį žemės sklypą dar 1 m laisvos valstybinės žemės sąskaita, nebuvo žinomos, o tapo žinomos jau įsiteisėjus sprendimui, ir tai sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą. Be to, kiti papildomai gauti duomenys, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant civilinę bylą, taip pat patvirtina jau minėtas esmines aplinkybes būtinas procesui atnaujinti.

1992-05-29 tuometinė Vilniaus rajono valdyba Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajonui ir R. A. sudarė žemės sklypo naudojimo individualiai statybai sutartį (priedas Nr. 2). Sutartimi statytojai R. A. buvo suteiktas 1500 kv. m ploto žemės sklypas. Šio ploto žemės sklypui 1992-08-10 sudarytas žemės sklypo įkainojimo aktas (priedas Nr. 2). Jame nurodyta, kad sklypas įkainotas remiantis 1992-09-10 Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkiu Nr. 1269p. 1992-08-19 buvo sumokėta įkainojimo akte nurodyta suma (mokėjimo kvitai, priedas Nr. 2). 1995- 06-21 sudaromas antras žemės sklypo įkainojimo aktas (priedas Nr. 2), kuriame jau nurodomas kitas, savavališkai padidintas, šio žemės sklypo plotas 1554 kv. m. Skirtingai negu pirmajame akte, jame nenurodoma kokiu teisiniu pagrindu šis žemės sklypo plotas sudaro 1554 kv. m. 1995-11-07 sudarytoje pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 2) nurodoma, kad ji sudaryta remiantis tuo pačiu Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkiu Nr. 1269p kuriuo buvo skirtas tik 1500 kv. m ploto žemės sklypas, o ne 1554 kv. m. Šios aplinkybės nagrinėjant bylą egzistavo, tačiau nebuvo žinomos ir todėl turi esminę reikšmę dėl proceso atnaujinimo. Dėl to įsiteisėjęs teismo sprendimas yra ydingas, nes suinteresuoti asmenys I. V. ir E. A. neturėjo teisės reikalauti dar kartą padidinti savo žemės sklypą 1 m laisvos valstybinės žemės sąskaita: iš neteisėtų veiksmų teisėtos pasekmės neatsiranda. Pareiškėjai prieš bylos nagrinėjimą ir bylos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų, dėjo pastangas, kad minėti duomenys būtų pateikti, tačiau NŽT Vilniaus rajono skyrius šių dokumentų laiku nepateikė dėl mums nesuprantamų priežasčių, todėl šios aplinkybės jau egzistavo nagrinėjant bylą ir mums nebuvo žinomos bei negalėjo būti žinomos iki sprendimo įsiteisėjimo. Šios aplinkybės yra tiek teisinės, tiek ir faktinės bei turi esminę reikšmę. Jos reiškia neabejotiną teisinę tokių faktų ar įrodymų svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai ir teismo sprendime padarytoms išvadoms dėl ginčo šalių pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo. Paminėtos aplinkybės yra esminės, nes gali lemti bylos baigtį, pakeisti teismo sprendimo motyvaciją ir būti pagrindu priimti kitokį teismo sprendimą. Prašymas atnaujinti procesą pateiktas laiku, nes minėtus dokumentus, kurie sudaro pagrindą atnaujinti procesą gavo 2023 m. sausio 9 d. (CPK 368 str. 1 d.).

5. 2023-02-17d. nutartimi teismas išnagrinėjęs pareiškėjų (atsakovų) V. V. ir A. V. prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti sprendimo vykdymą) civilinėje byloje atmetė.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo/ tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau - Administracija), atsiliepimu į pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą civ. byloje pažymėjo, kad šalių reikalavimai kyla iš asmenų privataus ginčo, jie nėra susiję su Administracijos valdomu turtu, todėl prašo pareiškimą nagrinėti Teismo nuožiūra. Informuoja, kad Administracija 2022-12-28 gavo I. V. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus ir patvirtinti 0,1500 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,1554 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Administracijos direktorius, išnagrinėjęs šį prašymą, (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino formavimo ir pertvarkymo projektą ((duomenys neskelbtini) paskelbtas ŽPDRIS).

7. Suinteresuotas asmuo/tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą civ. byloje nepateikė.

Atsiliepimas

8. Suinteresuoti asmenys/ieškovai I. V. ir E. A., atsiliepimu į pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą civ. byloje nurodė, kad suinteresuotų asmenų įsitikinimu, teismui pateiktu prašymu pareiškėjai siekia dar vieno bylos nagrinėjimo iš esmės. Iš prašymo turinio matyti, jog duomenys, pateikti kartu su prašymu, galėjo būti pateikti ginčą tarp šalių dar nagrinėjant teisme. Informacija apie rašytinius liudytojo parodymus pareiškėjams buvo žinoma bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, o NŽT pateikta Sklypo bylos kopija, pareiškėjams panorėjus ir pateikus prašymą NŽT, į bylos medžiagą galėjo būti pateikta dar pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje. Visgi net ir tuo atveju, jei pareiškėjų teikiami duomenys apie neva naujai paaiškėjusias aplinkybės, būtų pateikti bylos nagrinėjimo metu, teismo sprendimui jie įtakos neturėtų. Visų pirma, kaip žinoma, pareiškėjų pateikti rašytiniai liudytojos R. A. parodymai buvo duodami 2022 m. rugsėjo 12 d., t. y. tada kai byla jau buvo išnagrinėta iš esmės ir sprendimas taip pat buvo priimtas. Kaip jau minėta, sprendimas buvo priimtas dar 2022 m. rugpjūčio 11 d., todėl R. A. rašytiniai parodymai neegzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Antra, aplinkybės apie R. A. rašytinius parodymus Pareiškėjams buvo žinomos dar iki įsiteisėjant teismo sprendimui. Kaip ir minėta, Vilniaus apygardos teismas nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, priėmė 2022 m. gruodžio 22 d., o R. A. rašytinius parodymus davė dar 2022 m. rugsėjo 12 d., todėl šių liudijimų aplinkybė negali būti laikoma tapusia žinoma tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Trečia, R. A. rašytiniai parodymai neturi esminės reikšmės bylai. Juos ištyręs pirmosios instancijos teismas nebūtų priėmęs kitokio turinio sprendimo, kadangi pateikti liudytojo parodymai yra deklaratyvaus pobūdžio ir jie prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Nors R. A. ir teigia, esą matininko papildomai prijungti pusę įsiterpusio sklypo, tačiau byloje nėra jokio R. A. matininkui pateikto prašymo papildomai prijungti pusę įsiterpusio sklypo. Akivaizdu, kad matininkas, apskaičiuodamas Sklypo plotą, vadovavosi ne pareiškėjų ir R. A. išgalvotais prašymais atlikti neteisėtus (galimai ir nusikalstamus veiksmus), o tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 550, kuriame yra aiškiai nurodyta, jog kaime maksimalus naujo žemės sklypo individualiam gyvenamajam namui statyti dydis – 0,25 ha. Taigi, matininkas, net ir nustatydamas 0,1554 ha Sklypo plotą, nepažeidė nei teisės aktų, nei pareiškėjų teisėtų interesų. Tam 2022 m. gruodžio 22 d. nutartyje pritarė ir Vilniaus apygardos teismas, nurodydamas, jog byloje nėra įrodymų, įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų apie kokius nors neteisėtus ieškovų (ar ankstesnių ieškovams priklausiusių žemės sklypų savininkų) veiksmus, dėl kurių ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas neteisėtai padidėjo. Tai paneigia bet kokius pareiškėjų argumentus, esą R. A. be teisinio pagrindo pasididino Sklypo plotą nuo 0,15 ha iki 0,1554 ha.

Įrodymų apie tai, kad R. A. apklausti teismo posėdžio metu nebuvo galima arba būtų buvę pernelyg sudėtinga, pareiškėjai nepateikia. Pareiškėjai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo visas galimybes teismo prašyti šaukti R. A. liudytoja ir ją apklausti teismo posėdžio metu, tokiu būdu užtikrinant proceso šalių lygiateisiškumą ir rungtyniškumą užduodant klausimus liudytojai. Visgi pareiškėjai dėl savaime suprantamų priežasčių, t. y. siekio išvengti ieškovų ir teismo klausimų liudytojui, nusprendė ją apklausti pas notarą. R. A. rašytiniai parodymai buvo duodami dar nesant pateiktam atsiliepimui į apeliacinį skundą (jis buvo pateiktas 2022 m. spalio 5 d.), todėl galėjo būti pateikti bylą nagrinėjusiam apeliacinės instancijos teismui. Kaip matyti, R. A. rašytiniai parodymai neatitinka kasacinio teismo nustatytų naujai paaiškėjusios aplinkybės kriterijų, todėl šio įrodymo pagrindu procesas atnaujintas būti negali.

Pareiškėjai yra pasirinkę netinkamą savo esą pažeistų teisių gynybos būdą. Suinteresuotiems asmenims priklausančio Sklypo teisinė registracija, kuriai akivaizdžiai prieštarauja pareiškėjai, nėra ginčijama, kaip ir paties Sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Nors pareiškėjai ir kritikuoja suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių apimtį, tačiau sandorių, kuriais ši apimtis buvo nustatyta, neginčija.

Sklypo byloje esantys duomenys taip pat negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Visų pirma, pareiškėjai, į bylą pateikdami Sklypo bylos kopiją, nenurodo priežasčių, dėl kurių šio rašytinio įrodymo į bylą negalėjo pateikti dar ją nagrinėjant pirmojoje instancijoje. Pareiškėjams NŽT pateikus atitinkamos formos ir turinio prašymą, šie dokumentai pareiškėjams galėjo būti pateikti dar pasirengimo nagrinėti bylą metu. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis būtų galėjęs išanalizuoti bei dėl jų pasisakyti sprendime, kuris jau yra įsiteisėjęs. Taigi, pareiškėjai šiuo atveju bando „apeiti“ gana aiškias civilinio proceso taisykles, pagal kurias visi turimi ir galimi gauti įrodymai turi būti pateikiami teismui nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje. Pareiškėjams, atstovaujamiems profesionalių teisininkų, apie Sklypo bylą ne tik galėjo, bet ir turėjo būti žinoma dar nagrinėjant bylą iš esmės. Visgi, pareiškėjai įrodymų rinkimo veiksmų ėmėsi tik bylai teisme esant jau išnagrinėtai. Kaip matyti iš NŽT lydraščio, kuriuo pareiškėjams yra teikiama Sklypo byla, prašymas dėl jos išdavimo buvo pateiktas tik 2023 m. sausio 4 d., t. y. byloje priimtam sprendimui jau esant įsiteisėjusiam. Tai paneigia akivaizdžiai melagingus jų prašyme dėstomus argumentus apie tai, neva „pareiškėjai prieš bylos nagrinėjimą ir bylos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų, dėjo pastangas, kad minėti duomenys būtų pateikti, tačiau NŽT Vilniaus rajono skyrius šių dokumentų laiku nepateikė“. Pareiškėjai, bylą nagrinėjant teisme negaudami vienokių ar kitokių įrodymų, galėjo pasinaudoti CPK įtvirtinta priemone – prašymu teismui išreikalauti rašytinius įrodymus arba prašyti išduoti liudijimą apie teisę tokius įrodymus iš atitinkamo subjekto gauti pačiam (CPK 199 str.). Bet kuriuo atveju, pareiškėjai kartu su prašymu atnaujinti procesą nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio jų neva dėtas pastangas gauti aptariamus duomenis ir juos pateikti į bylą.

Sklypo archyvinė byla, kaip ir R. A. rašytiniai parodymai, neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi nors pareiškėjai savo prašyme gausiai kritikuoja R. A. asmenų nuosavybės teisės į Sklypą įgijimo pagrindus ir sandoriuose nurodomą nuosavybės teisių apimtį, iki šiol neidentifikuoja ir aiškiai nenurodo neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu Sklypo plotas yra 0,1554 ha ir konkrečių tokio sandorio negaliojimo pagrindų. Pareiškėjai nenurodo, kokį konkrečiai teisės aktą pažeidžia 0,15 ha viršijantis Sklypo plotas. Kaip matyti iš priedo Nr. 6 dalies pavadinimu „Eismo organizavimo schema“, (duomenys neskelbtini) g. esantys sklypai nėra vienodo ploto ir netgi nėra vienodos formos, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ankstesnieji šių sklypų savininkai atliko neteisėtus veiksmus, matininkų prašydami „prijungti“ papildomą sklypo dalį ir pan. 2023 m. vasario 6 d. pareiškėjai į bylą taip pat pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo. Kadangi pareiškėjai nenurodo, kokią gi esminę reikšmę teikiami dokumentai turės teismui sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys gali tik spėlioti, kad pareiškėjai šiuo dokumentu ir vėl mėgina kvestionuoti R. A. Sklypo įsigijimo teisėtumą, kadangi tam neva nebuvo išduotas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos leidimas. Kaip nurodyta 2022 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, ieškovams priklausančio žemės sklypo duomenys (plotas) yra išviešintas VĮ „Registrų centras“, o byloje nėra duomenų, kad toks plotas ar žemės sklypo ribos būtų nuginčytos. Apibendrinant, matyti, jog pareiškėjų nurodomos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės neatitinka CPK 366 str. nuostatose ir kasacinio teismo praktikoje joms keliamų kriterijų, todėl proceso atnaujinimas neturi pagrindo. Pareiškėjai, teikdami šį prašymą, sąmoningai nutyli nenurodydami, kada jiems tapo žinomi į bylą su prašymu pateikti duomenys, kada dėl jų buvo kreiptasi. Suinteresuoti asmenys prašo atmesti pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo bei priteisti jiems patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3203-1115/2022, ieškovų I. V. ir E. A. ieškinį dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo tenkino.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teisinį reglamentavimą, nustatė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal UAB „Geo Planum“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini) www.zpdris.lt portale) be atsakovų V. V. ir A. V. pritarimo. Atsakovų argumentus, kuriais jie nesutiko su ieškovų pateiktu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, atmetė kaip nepagrįstus.

11. Taip pat nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2735-603/2022, atsakovų V. V. ir A. V. apeliacinio skundo netenkino ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

13. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi, proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

14. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

15. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo, kaip išimtinės teismų procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo tikrinimo formos, paskirtį, CPK normos imperatyviai reglamentuoja tiek tokio atnaujinimo pagrindus, tiek ir tvarką. Pagal CPK 370 straipsnio 1 bei 3 dalis, teismas gali nutartimi atnaujinti procesą tik nustatęs, jog prašymas atnaujinti procesą atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintais pagrindais. Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti

16. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

17. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019).

18. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

19. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodo, kad trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimui paduoti nepraleido, nes dokumentus, kurie sudaro pagrindą atnaujinti procesą gavo 2023 m. sausio 9 d.

21. Kaip matyti iš pareiškėjų į bylą pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. sausio 9 d. rašto Nr. 48SD-303-(14.48.136 E) (Prašymo priedas Nr. 2), archyvinių dokumentų kopijas, kuriomis pareiškėjai, be kita ko, remiasi grindžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, gavo 2023 m. sausio 9 d., tai kreipdamiesi į teismą 2023 m. vasario 2 d. pareiškėjai nepraleido trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo

22. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės grindžia pagrindu, kuris yra numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. jog naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Konkretizuodami tokias aplinkybes, pareiškėjai kartu su prašymu teikia 2022 m. rugsėjo 12 d. rašytinius liudytojos R. A. parodymus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) pateiktus dokumentus, t. y. suinteresuotiems asmenims I. V.ir E. A. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas) bylos kopiją, kuri pareiškėjų buvo gauta 2023 m. sausio 9 d.

23. Suinteresuoti asmenys I. V. ir E. A. atsiliepimu nurodo, kad iš prašymo turinio matyti, jog duomenys, pateikti kartu su prašymu, galėjo būti pateikti ginčą tarp šalių dar nagrinėjant teisme. Informacija apie rašytinius liudytojo parodymus pareiškėjams buvo žinoma bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, o NŽT pateikta Sklypo bylos kopija, pareiškėjams panorėjus ir pateikus prašymą NŽT, į bylos medžiagą galėjo būti pateikta dar pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje.

24. Teismas pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

25. Visų pirma, pareiškėjai teigia, kad prieš bylos nagrinėjimą ir bylos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų, dėjo pastangas, kad minėti duomenys būtų pateikti, tačiau NŽT Vilniaus rajono skyrius šių dokumentų laiku nepateikė dėl nesuprantamų priežasčių, todėl šios aplinkybės jau egzistavo nagrinėjant bylą ir pareiškėjams nebuvo žinomos bei negalėjo būti žinomos iki sprendimo įsiteisėjimo. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai į NŽT kreipėsi (2023-01-04) bylai jau esant išnagrinėtai (Prašymo priedas Nr. 2).

26. Antra, dėl 2022 m. rugsėjo 12 d. rašytinių liudytojos R. A. parodymų, matyti, kad pareiškėjų pateikti rašytiniai liudytojos R. A. parodymai buvo duodami 2022 m. rugsėjo 12 d. t. y. tada, kai byla jau buvo išnagrinėta iš esmės ir sprendimas taip pat buvo priimtas. Kaip jau minėta, sprendimas buvo priimtas dar 2022 m. rugpjūčio 11 d., todėl R. A. rašytiniai parodymai neegzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Taip pat matyti, kad aplinkybės apie R. A. rašytinius parodymus pareiškėjams buvo žinomos dar iki įsiteisėjant teismo sprendimui. Kaip ir minėta, Vilniaus apygardos teismas nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, priėmė 2022 m. gruodžio 22 d., o R. A. rašytinius parodymus davė dar 2022 m. rugsėjo 12 d., todėl šių liudijimų aplinkybė negali būti laikoma tapusia žinoma tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo. CPK 192 str. 8 d. numato, jog bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus tik išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje. Įrodymų apie tai, kad R. A. apklausti teismo posėdžio metu nebuvo galima arba būtų buvę pernelyg sudėtinga, pareiškėjai nepateikia. R. A. rašytiniai parodymai buvo duodami dar nesant pateiktam atsiliepimui į apeliacinį skundą (teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis jis buvo pateiktas 2022 m. spalio 5 d.), todėl galėjo būti pateikti bylą nagrinėjusiam apeliacinės instancijos teismui. CPK 314 str. numato, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybei iškilus vėliau, t. y. pirmosios instancijos teismui jau išnagrinėjus bylą, jie gali būti pateikiami, jei būtinybė juos pateikti iškilo vėliau.

27. Trečia, pateikti liudytojo parodymai yra deklaratyvaus pobūdžio, byloje nėra pateiktas liudytojos R. A. nurodomas matininkui pateiktas prašymas papildomai prijungti pusę įsiterpusio sklypo. Kaip atsiliepimu nurodo suinteresuoti asmenys (ieškovai), tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ Nr. 550, nuostatose buvo nurodyta, kad kaime maksimalus naujo žemės sklypo individualiam gyvenamajam namui statyti dydis – 0,25 ha. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartyje nurodė, kad: byloje nėra įrodymų, įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų apie kokius nors neteisėtus ieškovų (ar ankstesnių ieškovams priklausiusių žemės sklypų savininkų) veiksmus, dėl kurių ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas neteisėtai padidėjo; byloje esantys faktiniai įrodymai pagrindžia, kad žemės sklypas ir buvo suformuotas tokio paties ploto, koks yra šiuo metu, t. y. 0,1554 ha, tai patvirtina byloje ieškovų pateiktas iš VĮ Registrų centro 1995 m. gegužės 26 d. Namų valdos žemės sklypo planas, kurio pagrindu žemės sklypas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, buvo suformuotas 1995 m. gruodžio 8 d. (byloje pateiktas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto išrašas, ieškinio priedas Nr. 18); ieškovams priklausančio žemės sklypo duomenys (plotas) yra išviešintas VĮ „Registrų centras“, o byloje nėra duomenų, kad toks plotas ar žemės sklypo ribos būtų nuginčytos; žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra patikrintas ir suderintas kompetentingų valstybės institucijų, privalančių derinti ir tikrinti projektą ir teisės aktų pažeidimų, neatitikimų ar prieštaravimų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams nebuvo nustatyta.

28. Pirmosios instancijos teismas Sprendime nurodė, kad „ieškovų žemės sklypo plotas, jo ribos yra išviešintos viešajame registre, nenuginčytos, atsakovai reikalavimo dėl jų (ribų, ploto) nuginčijimo nėra pareiškę. Nenuginčijus Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, nėra pagrindo teigti, kad atsakovai turi teisę į didesnę įsiterpusio žemės sklypo ploto dalį nei nurodyta ieškovų kartu su ieškiniu pateiktame projekte“. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra ginčijama ieškovams priklausančio žemės sklypo teisinė registracija ar žemės sklypo pirkimo – pardavimo ieškovams sutartis. Ieškovų žemės sklypo plotas ir jo ribos yra išviešintos viešajame registre, jos yra nenuginčytos, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovams negali priklausyti tokio ploto koks yra šiuo metu žemės sklypas ar kad jo dydis prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams.

29. Visi turimi ir galimi gauti įrodymai turi būti pateikiami teismui nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai byloje atstovaujami profesionalių teisininkų, tačiau įrodymais nepagrindžia priežasčių, dėl kurių teikiamo rašytinio įrodymo - Sklypo byloje esančių archyvinių duomenų į bylą negalėjo pateikti dar ją nagrinėjant pirmojoje instancijoje. Pareiškėjai kartu su prašymu atnaujinti procesą nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio jų dėtas pastangas gauti aptariamus duomenis ir juos pateikti į bylą. Kaip matyti iš NŽT lydraščio, kuriuo pareiškėjams yra teikiama Sklypo byla, prašymas dėl jos išdavimo buvo pateiktas tik 2023 m. sausio 4 d., t. y. byloje priimtam sprendimui jau esant įsiteisėjusiam.

30. Pareiškėjai aiškiai nenurodo neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu Sklypo plotas yra 0,1554 ha. Pareiškėjai 2023 m. vasario 6 d. į bylą taip pat pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, tačiau nenurodė, kokią esminę reikšmę teikiami dokumentai turės teismui sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo. Kaip minėta anksčiau, ieškovams priklausančio žemės sklypo duomenys (plotas) yra išviešintas VĮ „Registrų centras“, o byloje nėra duomenų, kad toks plotas ar žemės sklypo ribos būtų nuginčytos.

31. Taigi, reziumuojant, teismo vertinimu, R. A. rašytiniai parodymai, Sklypo byloje esantys archyviniai duomenys neatitinka kasacinio teismo nustatytų naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijų, todėl šių įrodymų pagrindu procesas atnaujintas būti negali. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kurias pareiškėjai vertina kaip naujai paaiškėjusias, neturi esminės reikšmės bylai. Kaip minėta, jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

32. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą pateikusių pareiškėjų nurodomos aplinkybės nepagrindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

33. Teismas laiko, kad pateiktas Pareiškėjų prašymas (DOK-19276 2023-03-23) nepaneigia teismo išdėstytų argumentų, ko pagrindu prašymas dėl proceso atnaujinimo turėtų būti tenkinamas. Pažymėtina, kad CPK 370 str. nenumato paruošiamųjų dokumentų būdo.

34. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus pareiškėjų prašymo, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos; iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo I. V. turėjo šias išlaidas – 1497,38 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, todėl jai iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteistinos patirtos 1497,38 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

36. Iš pareiškėjų lygiomis dalimis valstybei priteistinos 50,14 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 290–291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų V. V. ir A. V. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3203-1115/2022 pagal ieškovų I. V. ir E. A. ieškinį atsakovams V. V. ir A. V., tretieji asmenys, nepareikšiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo.

Priteisti suinteresuotam asmeniui I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 748,69 Eur ( septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti suinteresuotam asmeniui I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjos A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 748,69 Eur ( septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 25,07 Eur (dvidešimt penkis eurus 07 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

Priteisti iš pareiškėjos A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 25,07 Eur (dvidešimt penkis eurus 07 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Marius Rapolas Žukas