- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- e2A-493-883/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07776-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- B. R.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos), veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) B. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-888-812/2024, iškeltoje pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovui B. R. dėl kompensacijos už bendro turto pagerinimą priteisimo ir naudojimosi tvarkos turtu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. R. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo B. R. 11 969,43 Eur buto pagerinimo išlaidų kompensaciją; nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią: a) ieškovas S. R. naudojasi kambariu, kadastro byloje žymimu Nr. 28-8, ir kambariu, kadastro byloje žymimu Nr. 28-9, ir sandėliuku, kadastro byloje žymimu Nr. 28-5; b) atsakovas B. R. naudojasi kambariu, kadastro byloje žymimu Nr. 28-3, ir kambariu, kadastro byloje žymimu Nr. 28-4; c) ieškovas S. R. ir atsakovas B. R. bendrai naudojasi virtuvės patalpa, kadastro byloje žymima Nr. 28-2, holu, kadastro byloje žymimu Nr. 28-1, tambūru, kadastro byloje žymimu Nr. 28-6, koridoriumi, kadastro byloje žymimu Nr. 28-7, vonia, kadastro byloje žymima Nr. 28-10, priteisti ieškovui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad S. R. ir B. R. yra broliai, kurie siekdami turėti gyvenamąją vietą, 2022 m. gegužės 5 d. po ½ nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi butas buvo blogos būklės, todėl po jo įsigijimo, per 2022 m. gegužės – rugpjūčio mėn., butui buvo atliktas remontas, kurio kaina 23 938,85 Eur.
3. Ieškovas nurodė, jog atsakovas po buto įsigijimo negalėjo prisidėti prie buto remonto, todėl remonto kainą pilnai apmokėjo ieškovas, o šalys susitarė, kad vėliau atsakovas 1/2 dalį išlaidų kompensuos. Nepaisant to, atsakovas savo įsipareigojimo nevykdė, šalys susipyko, atsakovas riboja ieškovo galimybę naudotis savo nuosavybės teise, todėl ieškovas nesitiki, kad atsakovas jam atlygins buto remonto išlaidų dalį.
4. Atsakovas B. R. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovo nurodyta 23 938,85 Eur buto remonto kaina yra nepagrįsta. Atsakovas tiksliai nenurodė, kokia pinigų suma buvo panaudota remonto darbams, tačiau vertino, kad ieškovas neįrodė patirtų remonto išlaidų, rašytinių įrodymų pateikė tik 5513,85 Eur sumai. Be to, ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis vienas finansavo buto remonto darbus. Atsakovas remonto metu taip pat pirko įvairias medžiagas, gipso kartoną, smėlį, dažymo įrankius, plėvelę, mokėjo už duris, remontui yra skyręs 3000 Eur santaupų, jas perdavė ieškovui. Atsakovas dirbo kirpėju, gyveno kartu su šeimos nariais, todėl nepatyrė daug papildomų išlaidų, be to, pasiskolino 10 000 Eur pagal vekselį, pinigai buvo perduoti vekselio pasirašymo dieną. Pinigai panaudoti buto pirkimui ir remontui. Atsakovas taip pat finansavo buto remonto darbus, prie jų prisidėdamas tokia pačia apimtimi, kaip ieškovas, tačiau nesitikėdamas, kad tarp brolių galėtų kilti ginčas, pinigus perduodavo pačiam ieškovui grynaisiais pinigais be jokių rašytinių patvirtinimų arba pats nupirkdavo reikalingas medžiagas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 83,32 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovas S. R. naudojasi kambariais, kadastro byloje pažymėtais indeksais Nr. 28-8 (13,19 kv. m.), Nr. 28-4 (11,97 kv. m.) ir sandėliuku, kadastro byloje pažymėtu indeksu Nr. 28-5 (2,50 kv. m.), viso 27,66 kv. m.; atsakovas B. R., naudojasi kambariais, kadastro byloje pažymėtais indeksais 28-9 (13,05 kv. m.), Nr. 28-3 (17,50 kv. m.), viso 30,55 kv. m.; ieškovas S. R. ir atsakovas B. R. bendrai naudojasi virtuvės patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu Nr. 28-2 (9,04 kv. m.), holu, kadastro byloje pažymėtu indeksu Nr. 28-1 (4,59 kv. m.), tambūru, kadastro byloje pažymėtu indeksu Nr. 28-6 (1,21 kv. m.), koridoriumi, kadastro byloje pažymėtu indeksu Nr. 28-7 (4,04 kv. m.), vonios kambariu, kadastro byloje pažymėtu indeksu Nr. 28-10 (6,23 kv. m.); priteisė ieškovui S. R. iš atsakovo B. R. 8916,34 Eur piniginę kompensaciją ir 1816,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad nusipirkus butą broliai S. R. ir B. R. pasirinko po vieną kambarį, kuriame gyvens, vienas kambarys buvo skirtas gyventi šalių motinai ir vienas paliktas kaip svetainė. Iš atsakovo paaiškinimų, liudytojų S. K., B. R. parodymų teismas taip pat nustatė, kad ieškovas įsirenginėjo ir pasirinko naudotis kambariu su balkonu, plane pažymėtu indeksu 28-8 (13,19 kv. m.), nes laikė katę, o atsakovas įsirengė ir naudojosi kambariu, plane pažymėtu indeksu 28-9 (13,05 kv. m.), kuriame gyvena kartu su broliu B. B.. Kambaryje 28-4 gyvena šalių motina su nepilnamečiu vaiku, o kambarys 29-3 naudojamas kaip svetainė. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovo B. R. pasiūlyta naudojimosi tvarka butu yra racionalesnė, teisingesnė, geriau užtikrinanti bendraturčių interesų pusiausvyrą bei jų teises, kelianti mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms tarp bendraturčių atsirasti ir labiau atliepianti jų interesus.
7. Teismas nustatė, kad šalys įsigijusios butą, kurio būklė buvo bloga, nedelsdamos, pasitelkdamos ir kitus šeimos narius (brolį B. R.) ėmėsi paruošiamųjų darbų remonto atlikimui – plėšė tapetus, nešė senus baldus, griovė pertvaras koridoriuje, lupo senas grindis, kurias pašalinus paaiškėjo, kad pagrindas yra nelygus, reikalinga pašalinti seną medieną, betoną ir lieti naują. Iš atsakovo B. R. paaiškinimų teismas nustatė, kad jis kartu su ieškovu, o pastarajam dirbant, atsakovas su broliu B. R. atliko šiuos darbus, vėliau dalyvavo samdytiems meistrams atliekant kitus remonto darbus bute, tarėsi su ieškovu dėl remonto apimties gyvenamuosiuose ir vonios kambariuose, rinkosi dažus, šviestuvus kambariams, vežė grindų dangą. Tokiais veiksmais atsakovas pripažino remonto bute poreikį ir sutiko dėl remonto darbų atlikimo. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti, kad atsakovas prieštaravo remonto darbų poreikiui, apimčiai, atsakovui priklauso ½ dalis buto, todėl atsakovas turi pareigą apmokėti ½ dalį patirtų remonto išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad visuose buto keturiuose kambariuose buvo pašalinta sena sienų danga (tapetai), sena grindų danga, grindjuostės, grindų betonas, iš naujo išbetonuotos grindys, šveistos, lygintos sienos, glaistytos, gruntuotos ir dažytos keliais sluoksniais dažų, nušveisti ir nudažyti radiatoriai, suklotos laminato grindys, grindjuostės, paaukštintos durų angos, sumontuotos durų staktos, varčios ir apvadai, sumontuotos įtempiamos lubos, karnizai, šviestuvai, keisti kištukiniai lizdai, jungikliai, kambariuose, kurių indeksai 28-8 ir 28-3, lubose sumontuotos LED juostos. Koridoriaus patalpose (indeksai 28-6, 28-7, 28-1) pašalinta sena sienų danga (medinės lentelės), sena grindų danga, grindjuostės, grindų betonas, griautos dvi arkos, storinta gipso kartonu kambario (indeksas 28-7) siena, kuri ribojasi su kambariu (indeksas 28-9), betonuotos grindys, šveistos, lygintos sienos, glaistytos, gruntuotos ir dažytos keliais sluoksniais dažų, sumontuoti elektros jungikliai, suklotos laminato grindys, grindjuostės, sumontuotos įtempiamos lubos, šviestuvai, sumontuotos durų staktos, varčia ir apvadai į patalpą – sandėliuką (indeksas Nr. 28-5). Virtuvėje (indeksas 28-2) buvo pakeistos durų staktos, varčia, apvadai. Vonios kambaryje (indeksas 28-10) buvo išmontuoti seni baldai, santechnika (klozetas, praustuvė, vonia, kranai), seni vandentiekio vamzdžiai, kurie pakeisti naujais, paliktas vienas iš buvusių dviejų gyvatukų, kuris prijungtas prie naujai sumontuotų vamzdynų, demontuotos plytelės nuo sienų, grindų, pjaustytos ertmės vamzdžiams grindyse ir sienose, pakeisti naujais elektros laidai, nuotekų vamzdis, visi kanalizacijos vamzdžiai esantys vonioje, sumontuota dėžutė iš gipso kartono skaitikliams, išvestas naujas vamzdis skalbimo mašinai, lygintos sienos, betonuotos grindys, sienos, grindys išklijuotos plytelėmis, paklota hidroizoliacija, sumontuota nauja santechnika (klozetas su sienoje montuojamu bakeliu vandeniui, sanitarinis dušelis apsiplovimui, dušo maišytuvas, trapas, stiklo sienų dušo kabina), sumontuoti kištukiniai lizdai, pakabinamos lubos, ant dviejų sienų LED juostos, šviestuvai, ventiliacija, išvestas nuotekų vamzdis praustuvui, padidinta durų anga, sumontuotos durų staktos, varčia, apvadai. Remonto ir santechnikos pajungimo darbus, išskyrus lubų montavimą, elektros ir durų įdėjimo darbus, vonios kambaryje atliko liudytojas M. K.. Remonto atlikimui panaudotos medžiagos - betonas, smėlis, glaistas, gruntas, dažai sienoms, dažai radiatoriams, plastikinė plėvelė, grindjuostės, laminatas, LED lemputės, jungikliai, kištukiniai lizdai, įtempiamos lubos, gipso kartonas, durų staktos, varčios, apvadai, šviestuvai, karnizai, kitos papildomos medžiagos ir įrankiai remonto darbams atlikti (pirštinės, popieriui pjauti peiliukas, izoliacinė juosta, šlifuokliai, sienų ploviklis, šluostės sienoms valyti, voleliai ir kotas dažyti sienoms, teptukai).
9. Teismas nurodė, kad pakabinamų lubų kaina pagrįsta rašytiniais įrodymais ir sudaro 1750 Eur. Teismas sprendė, kad nors ieškovas teigė, kad vonios kambaryje įtempiamos lubos buvo pirktos ir montuotos atskirai, o jų kaina sudaro 365 Eur, tačiau tai patvirtinantys įrodymai nepateikti. Nesant pateiktų tiesioginių įrodymų, patvirtinančių patirtas išlaidas, teismas įtempiamų lubų (medžiagų ir darbų) kainą nustatė pagal byloje 2024 m. gegužės 28 d. atliktos ekspertizės ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lokalinės sąmatos, sudarytos pagal 2022 m. spalio mėn. duomenis. Pagal minėtos sąmatos 286-287 pozicijose pateiktus skaičiavimus vonios kambario įtempiamų lubų darbų ir medžiagų kaina - 147,91 Eur (122,24 Eur+25,67 PVM), todėl teismas kaip pagrįsta pakabinamų lubų ir jų montavimo kaina pripažino 1897,91 Eur.
10. Teismas nurodė, kad liudytojo M. K., pirkusio santechniką ir vonios remontui reikalingas medžiagas, rašytiniais įrodymais pagrįsta lėšų suma - 1496,73 Eur (1050,58+446,15 Eur). Į bendrą liudytojui mokėtiną kainą už remontą, kurią sudarė statybinių medžiagų, santechnikos nupirkimo kaina ir atlyginimas už darbą. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas ir teigė, kad vonios remonto, santechninės įrangos keitimo, naujos įrengimo ir pačios santechnikos darbai kainavo 5 900 Eur be santechnikos ir kitų medžiagų, o atsakovas teigė, kad liudytojui galimai sumokėta mažiau, nė viena iš šalių nepateikė į bylą tai patvirtinančių įrodymų. Liudytojui nepatvirtinus nei ieškovo, nei atsakovo nurodytų lėšų sumokėjimo, tačiau patvirtinus už darbus ir nupirktas statybines medžiagas bei santechniką gavus 5000 Eur, teismas laikė įrodytu ieškovo nurodytą faktą dėl minėtų remonto darbų kainos iš dalies ir darė išvadą, kad vonios kambario remonto (darbo, medžiagų ir santechnikos) išlaidos sudarė 5000 Eur.
11. Teismas, remdamasis ieškovo, liudytojo P. K., dirbusio projektų vadovu dažų salone PM „Urmas“, paaiškinimais, pripažino įrodyta, kad dažai ir dažymui reikalingos medžiagos (glaistas, gruntas, kitos būtinos medžiagos) kainavo bendrą 600 Eur sumą. Atitinkamai dėl dažymo ir sienų lyginimo darbų kainos, nesant pateiktų tiesioginių įrodymų, patvirtinančių patirtas išlaidas, teismas minėtų darbų kainą nustatė pagal byloje 2024 m. gegužės 28 d. atliktos ekspertizės ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lokalinės sąmatos, sudarytos pagal 2022 m. spalio mėn., duomenis. Ataskaitos 1-5 skyriuose eksperto apskaičiuota sienų paruošiamųjų ir dažymo darbų bendra kaina sudaro 3026,67 Eur be PVM, 3662,27 Eur su PVM (pozicijos 27-36 - 605,91 Eur, 75-84 – 605,26 Eur, 121-130 – 574,50 Eur, 168-177 – 728,05 Eur, 210-220 – 512,95 Eur). Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis teismas pripažino įrodytu ieškovo nurodytą faktą, kad dažymo ir sienų lyginimo darbai kainavo 3000 Eur.
12. Teismas nurodė, kad nors ieškovas teigė, kad elektros darbai bute kainavo 480 Eur, tačiau minėtų darbų sumokėtą kainą patvirtinantys įrodymai nepateikti. Atsižvelgdamas į tai, teismas remiasi atliktos ekspertizės duomenimis, pagal kuriuos 1-6 skyriuose eksperto apskaičiuota elektros instaliacijos darbų bendra kaina sudaro 310,80 Eur be PVM, 376,07 Eur su PVM (pozicijos 14-22, 43 – 58,85 Eur, 63-70, 89 – 59,15 Eur, 109-116, 135 – 54,47 Eur, 155-157 – 29,77 Eur, 199-202 – 15,05 Eur, 245-253 – 93,51 Eur). Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas pripažino įrodytu ieškovo nurodytą faktą iš dalies ir darė išvadą, kad elektros instaliacijos keitimo bute darbų kaina yra 376,07 Eur.
13. Teismas, vertindamas statybinių atliekų konteinerio nuomos ir atliekų išvežimo kainą, vadovavosi šalių bei liudytojų paaiškinimais, kurie paneigė ieškovo teiginius apie pirktas atliekų surinkimo paslaugas visoms remonto metu susikaupusioms statybinėms atliekoms išvežti, todėl darė išvadą, kad buvo pirkta statybinių atliekų išvežimo paslauga konteineryje po grindų ardymo susidariusioms statybinėms atliekoms išvežti – iš viso 250 Eur vertės.
14. Teismas, vertindamas durų montavimo kainą, vadovavosi ekspertizės ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lokalinės sąmatos, sudarytos pagal 2022 m. spalio mėn. duomenis 1-6 skyriuose eksperto apskaičiuota durų montavimo bendra kaina, kuri sudaro 666,71 Eur be PVM, 806,72 Eur su PVM (pozicijos 37 - 122,43 Eur, 85 - 122,43 Eur, 131 - 122,43 Eur, 178 - 109,12 Eur, 221 - 95,15 Eur, 277 - 95,15 Eur), todėl teismas pripažino įrodytu ieškovo nurodytą faktą, kad vidaus durų montavimo darbai kainavo 360 Eur.
15. Dėl vonios kambario plytelių demontavimo, grindų betonavimo, laminato ir grindjuosčių sudėjimo, teismas nurodė, kad įrodymai, patvirtinantys patirtas išlaidas nepateikti, todėl nesant pateiktų tiesioginių įrodymų, patvirtinančių patirtas išlaidas, teismas minėtų darbų kainą nustatė taip pat pagal byloje atliktos ekspertizės ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lokalinės sąmatos, sudarytos pagal 2022 m. spalio mėn. duomenis. Ataskaitos 1-6 skyriuose eksperto apskaičiuota minėtų darbų bendra kaina sudaro 2933,81 Eur be PVM, 3549,91 Eur su PVM (pozicijos 4-8 – 151,21 Eur, 23-26 – 212,59 Eur, 48 – 209,47 Eur, 53-57 – 150,28 Eur, 71-74 – 209,47 Eur, 92 – 207,25 Eur, 99-103 – 139,22 Eur, 117-120 – 191,45 Eur, 138 – 190,10 Eur, 145-149 – 196,73 Eur, 164-167 – 279,92 Eur, 181 – 277,92 Eur, 188-192 – 115,75 Eur, 206-209 – 157,54 Eur, 223 – 156,27 Eur, 238-239 – 88,64 Eur). Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas pripažino įrodytu ieškovo nurodytą faktą iš dalies ir darė išvadą, kad nurodyta vonios kambario plytelių demontavimo, grindų demontavimo, grindų betonavimo, laminato ir grindjuosčių sudėjimo darbų kaina yra 3549,91 Eur. Teismas pažymėjo, kad prekių (statybinių medžiagų, įrangos) pirkimo kvitai (neįskaičius kartu pirktų maisto produktų, gėrimų bei liudytojo M. K. pirktos santechnikos, kitų medžiagų vonios kambario remontui) patvirtina, kad patirta 2798,80 Eur išlaidų. Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad iš viso įrodyta buto remonto darbų ir medžiagų pirkimo kaina yra 17832,69 Eur.
16. Teismas, vertindamas atsakovo galimybes sumokėti už buto remontą, nurodė, kad metinė pajamų deklaracija už 2018 m. patvirtina, kad atsakovas gavo 5938,82 Eur pajamų neišskaičius mokesčių, 2019 m. atsakovas gavo 14 213,82 Eur pajamų neišskaičius mokesčių, 2020 m. - 6191,84 Eur pajamų neišskaičius mokesčių, 2021 m. - 8465 Eur pajamų neišskaičius mokesčių, 2022 m. - 10 422,90 Eur pajamų neišskaičius mokesčių. Metinių pajamų deklaracijų duomenys patvirtino, kad atsakovo mėnesio pajamos buvo minimalios, todėl teismas nurodė, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovo argumentus, kad jis iš gaunamų pajamų turėjo galimybę sutaupyti lėšas ir butui nupirkti, ir jo remontui atlikti. Iš atsakovo pateikto vekselio teismas vertino, kad 2022 m. balandžio 10 d. B. A. – vekselio davėjas (skolininkas) įsipareigojo sumokėti atsakovui 10 000 Eur per keturis mėnesius, tačiau duomenų vekselyje apie tai, kad pinigai atsakovui buvo sumokėti ir kada – nėra bei nėra kitų įrodymų, patvirtinančių lėšų sumokėjimą. Vekselis buvo pas atsakovą, kas teismui sudarė pagrindą teigti, jog prievolė nebuvo įvykdyta. Be to, teismas nurodė, jog vekselis patvirtina, kad atsakovas ne skolinosi, o turėjo gauti iš B. A. – vekselio davėjo (skolininko) pinigines lėšas ir byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad skola ar kitu pagrindu atsiradusi minėto asmens prievolė atsakovui buvo įvykdyta ir jis buto remonto metu šiomis lėšomis disponavo. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas buvo vertintinas kritiškai, nes jis nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas pagal vekselį gavo lėšas ir jas panaudojo buto remontui.
17. Teismas iš ieškovo S. R. pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų teisme nustatė, kad ieškovas lėšas buto remontui skolinosi – 2022 m. liepos 15 d. ieškovas pasiskolino 2500 Eur iš A. V., paskola grąžinta, 2022 m. liepos 22 d. ieškovas pasiskolino 2500 Eur iš I. I., liudytojas I. I. patvirtino, kad skolino ieškovui 2500 Eur, skola grąžinta. 2022 m. liepos 26 d. ieškovas pasiskolino 1750 Eur iš T. R., paskola grąžinta, 2022 m. rugpjūčio 13 d. pasiskolino 2800 Eur iš V. D., duomenų apie skolos grąžinimą nėra, 2022 m. rugpjūčio 28 d. pasiskolino 2000 Eur iš P. A., paskola grąžinta. 2022 m. birželio mėn. ieškovo verslo kasos knygos įrašo duomenimis kasoje likutis 2022 m. birželio 30 d. buvo 15505,68 Eur. 2022 m. liepos mėn. ieškovui iš kasos, pagal kasos išlaidų orderius Nr. 13, Nr. 14 ir Nr. 15 buvo išmokėta 15 500 Eur. Viso ieškovo pasiskolinta buto remonto atlikimo laikotarpiu lėšų suma – 27 050 Eur, kas teismui leido pripažinti įrodyta ieškovo aplinkybę, kad jis turėjo lėšų buto remontui, baldų pirkimui. Ieškovas taip pat pateikė metines pajamų mokesčio deklaracijas už 2019-2022 m., kurios patvirtina, kad ieškovas dirbo ir gavo pajamas, kurios buvo kelis kartus didesnės nei atsakovo. 2019 m. gauta 15 358,21 Eur, 2020 m. – 18 410 Eur, 2021 m. – 23 915,59 Eur., 2022 m. - 36 300 Eur pajamų neišskaičius mokesčių.
18. Teismas nurodė, kad atsakovas yra buto bendrasavininkis, todėl turėjo prisidėti prie buto remonto, be kita ko, ir darbu. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad atsakovas atliko tokius darbus, kurių atlikimas padėjo sutaupyti ne abiem bendrasavininkiams, o tik vienam ieškovui. Liudytoja apklausta šalių motina S. K. parodė, kad ji laikė šeimos narių pinigus pas save, pinigus duodavo ieškovas ir atsakovas, atsakovas vis prašydavo pinigų remontui, yra davusi 500 Eur, 1000 Eur, tačiau teismas nurodė, kad iš liudytojos parodymų negalima nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių – kokia tiksliai suma ir už kokius darbus atsakovas prisidėjo prie buto remonto. Liudytoja taip pat parodė, kad atsakovas buto remonto metu mokėjo už buto nuomą, po to šeimos nariai tarpusavyje atsiskaitinėjo, tačiau nei atsakovas, nei liudytoja nenurodė jokių skaičiavimų, kokią ieškovui priklausančių nuomos mokesčių dalį atsakovas už jį sumokėjo ir kokia suma tai buvo ar galėjo būti užskaityta ieškovui apmokant su remontu susijusias išlaidas, kiek kainavo ar galėjo kainuoti buto remontas. Be to, liudytoja parodė, kad ji nėra visiškai įsitikinusi, kad šalys tarpusavyje pilnai atsiskaitė už remontą. Liudytoju apklaustas šalių brolis B. R. parodė, kad abu broliai jį siųsdavo nupirkti reikalingų darbams smulkių medžiagų (lipnios juostos, klijų), tam duodavo pinigų, todėl mano, kad abu už remontą ir mokėjo, tačiau nurodė, kad nežino aplinkybių apie tai kas mokėjo meistrams už darbus, kokias sumas, kieno lėšomis.
19. Teismas darė išvadą, kad visuma ištirtų bylos įrodymų ir nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą daryti pagrįstą bylos įrodymais išvadą, kad atsakovas neprisidėjo prie buto remonto atlikimo. Buto remonto, medžiagų, įrangos, daiktų pirkimo išlaidas patyrė ieškovas, todėl teismas iš atsakovo priteisė ½ dalį byloje įrodytų patirtų buto remontui išlaidų 8916,34 Eur (17 832,69 Eur/ 2).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
20. Apeliaciniu skundu atsakovas B. R. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 19 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – S. R. ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. teismas ieškovo nurodomą buto remonto darbų ir remonto metu panaudotų medžiagų išlaidų sumą sumažino iki 17 832,69 Eur, tačiau apelianto vertinimo teismo sprendime nurodyti motyvai yra nenuoseklūs, t. y. remonto suma turėjo būti nurodoma mažesnė.
20.2. Teismas, skaičiuodamas tam tikrų atliktų remonto darbų kainą, rėmėsi atliktoje ekspertizėje nurodytomis kainomis, tačiau jas skaičiuodamas teismas kartu nepagrįstai priskaičiavo PVM išlaidas, nors minėtų išlaidų ieškovas nepatyrė, nes nėra pateiktos sąskaitos faktūros bei pinigų priėmimo kvitai.
20.3. Teismas, vertindamas su vonioje WC atliktus darbus įvertino pateiktus įrodymus apie patirtas medžiagų pirkimo išlaidas (1496,73 Eur), tačiau vadovavosi liudytojo parodymais, kad bendra darbų ir medžiagų kaina buvo apie 5 000 Eur.
20.4. Teismas vadovavosi liudytojo P. K., dirbusio PM „Urmas“, parodymais, kad dažų, grunto, glaisto ir kitų medžiagų kaina galėjo būti 500 - 600 Eur, tačiau nepagrindė, kodėl teismas pasirinko didesniąją – 600 Eur sumą. Sienų dažymo darbų kainą teismas įvertino vadovaudamasis byloje 2024 m. gegužės 28 d. atliktos teismo ekspertizės ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lokalinės sąmatos duomenimis – sienų paruošiamųjų ir dažymo darbų bendra kaina sudaro 3026,67 Eur be PVM, 3662,27 Eur su PVM (pozicijos 27-36 - 605,91 Eur, 75-84 – 605,26 Eur, 121-130 – 574,50 Eur, 168-177 – 728,05 Eur, 210-220 – 512,95 Eur). Šiuo atveju teismas pasirinko vadovautis ekspertizės akte nurodyta kaina be PVM ir pripažino įrodytu ieškovo nurodytą faktą, jog dažymo ir sienų lyginimo darbai kainavo 3000 Eur.
20.5. Teismas pripažino pagrįstais atsakovo paaiškinimus, jog buvo pirkta statybinių atliekų išvežimo paslauga konteineryje tik vieną kartą, po grindų ardymo susidariusioms statybinėms atliekoms išvežti. Vadovaujantis ekspertizės aktu teismas šias išlaidas nurodė 250 Eur vertės, tačiau ekspertizės akto 194, 197 eilutėse nurodytos paslaugos (statybinių šiukšlių išvežimas, šiukšlių utilizavimas), įvertintas 171,12 Eur (63,12+108) be PVM.
20.6. Apeliantas nurodė, kad jeigu teismas būtų laikęsis nuoseklios pozicijos ir visus remonto darbus būtų vertinęs nepriskaičius PVM, tuomet būtų padaręs labiau tikrovę atitinkančią išvadą, kad buto remonto darbai iš viso šalims kainavo 16 446,77 Eur sumą.
20.7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neprisidėjo prie buto remonto atlikimo. Atsakovas yra ieškovui grąžinęs pinigus už buto remontą, dėl ko nepagrįstai reikalaujama atsakovui sumokėti už remontą antrą kartą. Be to, teismas nevertino atsakovui palankių bylos duomenų, o rėmėsi tik faktu, kad ieškovas gavo didesnės pajamas nei atsakovas, be to, buto remonto metu buvo pasiskolinęs 27 050 Eur sumą, kas suformavo pirmosios instancijos teismo įsitikinimą, jog tik ieškovas finansavo buto remonto darbus.
20.8. Atsakovo turtinė padėtis buvo geresnė nei konstatavo teismas. Atsakovas ankstesniais laikotarpiais deklaracijose buvo nurodęs tokias sumas, kokias buvo faktiškai gavęs iš ieškovo įmonės - ieškovas atskaitydavo ne tik už darbo vietos nuomą, bet ir kaip nuosekliai bylos nagrinėjimo metu teigė atsakovas, 2022 metais iš gaunamų pajamų atskaitydavo ir išlaidas už remontą, dėl šios priežasties 2022 m. atsakovas deklaravo 10 422,90 Eur pajamų, nes tik tiek iš ieškovo pajamų tegavo, o naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtina, kad 2022 m. iš darbo užmokesčio ieškovas atsiskaitė sau daugiau nei 10 000 Eur sumą, skirtą padengti atsakovo dalį už remonto paslaugas.
20.9. Tik po teismo sprendimo priėmimo atsakovui tapo aišku, jog jis ir kreditorius B. A. suklydo 2022 m. balandžio 10 d. pildydami vekselio duomenis, t. y. sumaišė kreditorių su skolininku. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad tiek skolininkas, tiek kreditorius užpildė vekselį lietuvių kalba, nors abu nėra Lietuvos piliečiai. Be to, pildant vekselį reikalingos teisinės žinios, tokių teisinių sąvokų kaip skolininkas, kreditorius žinojimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo vertinimu, suklydimas yra visiškai pateisinamas. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė jo ir kreditoriaus B. A. raštelį su vertimu į lietuvių kalbą, kuriame užfiksuota, jog atsakovas 2022 m. rugsėjo 17 d. grąžino 8 000 Eur, o 2022 m. spalio 1 d. - 2 000 Eur.
20.10. Apeliantas nurodė, kad abu broliai buvo pasiskirstę išlaidas, susijusias su butu – atsakovas jį išlaikė, o ieškovas rūpinosi remontu, tačiau kas savaitę broliai susiderindavo ir įskaitydavo savo išlaidas.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apelianto B. R. apeliacinį skundą atmesti, palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą ir priteisti ieškovo patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. 2021 m. atsakovui liekanti pajamų suma sudarė 14 240,43 Eur, kas vidutiniškai sudaro 1262 Eur, todėl gaunant tokias pajamas, sutaupyti yra praktiškai neįmanoma. 2022 m., neatskaičius deklaracijoje nurodytų mokesčių, atsakovas kiekvieną mėnesį gaudavo vidutiniškai 1779 Eur pajamų. Ieškovas nurodė, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, kad remontas vyko nuo 2022 metų gegužės mėn. vidurio iki 2022 metų rugsėjo mėn. pradžios, todėl jei atsakovas į mėnesį pagal naujausias deklaracijas uždirbo 1779 Eur neatskaičius mokesčių, tai per keturis mėnesius, kol vyko remontas jis uždirbo 7116 Eur. (neatskaičius mokesčių). Be to, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo naują iki šiol teisme negirdėtą teiginį, jog ieškovo įmonė remonto metu, t. y. nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. nesąžiningai atskaitė iš jo gautų pajamų daugiau nei 10 000 Eur. Negana to, tiek apeliaciniame skunde, tiek duodamas paaiškinimus teisme, atsakovas teigė, jog taip pat remonto metu jis mokėjo ir už tuo metu nuomojamo buto nuomą, taip pat turėjo išlaikyti ir automobilį, mokėti komunalinius mokesčius bei patenkinti savo bei motinos poreikius. Tai rodo atsakovo teiginių akivaizdų prieštaringumą.
21.2. Atsakovui po teismo sprendimo priėmimo tapo aišku, jog jis ir kreditorius B. A. suklydo 2022 m. balandžio 10 d. pildydami vekselio duomenis, t. y. sumaišė kreditorių su skolininku, tačiau ieškovas pažymėjo, kad tiek paskola grynais pinigais, viršijanti 3000 Eur, tiek vekselis, viršijantis 3000 Eur yra sandoriai, kurie turi būti patvirtinti notaro. Priešingu atveju, tokie sandoriai yra negaliojantys. Atsakovui nesilaikius įstatymo reikalaujamos formos minėtiems sandoriams, lieka pagrįsta abejonė, kad atsakovas, siekdamas jam palankaus bylos rezultato, galėjo proceso metu sukurti šiuos dokumentus, juolab, proceso pirmoje instancijoje metu, atsakovas neužsiminė apie jam tariamai buto remontui paskolintus 10000 Eur, kas kelia pagrįstų abejonių ar šios aplinkybės nebuvo sukurtos rengiant apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
21.3. Ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad atsakovas išlaikė butą, o ieškovas rūpinosi jo remontu, tačiau kas savaitę broliai susiderindavo ir įskaitydavo savo išlaidas dėl šių priežasčių. Visų pirma, tam, kad būtų pripažinta, jog šalys vedė tam tikrą jungtinę veiklą t. y. buvo pasiskirstę, kuris iš jų dengia vienas ar kitas išlaidas, kiekvieno turėtos išlaidos turėjo būti dokumentuojamos ir daroma suvestinė, kiek kuri iš šalių yra viena kitai skolinga. Nevedant apskaitos, negalima būtų atsekti vienas kito išlaidų, nustatyti kiek kas kam skolingas ir kiek skolos padengta. Tuo tarpu, nėra įrodymų, kad šalys vedė tokią apskaitą, darydavo užskaitas ir pan., todėl atsakovo teiginiai visiškai nepagrįsti.
21.4. Nei viename savo procesinių dokumentų, nei duodamas paaiškinimus teisme, atsakovas nesugebėjo įvardinti, kiek kainavo remontas ir kokia konkrečiai apimtimi jis prie jo prisidėjo. Atsakovas nesugebėjo pateikti jokių sutarčių su rangovais, medžiagų pirkimo kvitų, visi apklausti darbus atlikę liudytojai patvirtino, kad su jais atsiskaitė būtent ieškovas. Pažymėtina, kad iš pradžių atsakovas teigė, esą jis laikė kvitus namuose ir ieškovas juos pasisavino. Atsakovas žadėjo šias aplinkybes įrodinėti liudytojų pagalba, tačiau to nedarė. Vėliau, proceso eigoje, persigalvojo ir ėmė teigti, esą kvitus laikė darbe iš kur juos tariamai pasisavino ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo buvo iš dalies tenkintas ieškovo reikalavimas dėl atsakovo prievolės padengti dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto remonto išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
24. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. liepos 4 d. pranešimą ir jo pagrindu patikslintas atsakovo pajamų mokesčio deklaracijas už 2021-2022 metus; atsakovo atsiskaitymo su kreditoriumi B. A. raštelį su vertimu į lietuvių kalbą; 2021 m. gegužės 10 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir mokėjimus už nuomą. Atsakovo teigimu, naujai pateikiami įrodymai patvirtina atsakovo teiginius, kad ieškovas jam mokėdavo ne visą užmokestį už teiktas kirpėjo paslaugas, nes dalį naudodavo remontui, taip pat raštelis teikiamas dėl to, kad tik susipažinus su teismo sprendimu atsakovui paaiškėjo, kad išrašydamas vekselį jis dėl lietuvių kalbos nemokėjimo ir teisinių žinių stokos, jį surašė neteisingai. Galiausiai, teismo sprendime nurodoma, kad atsakovo ir liudytojos, šalių motinos S. K., parodymai apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovo mokėtą nuomos mokestį nepagrįsti – būtent šiai išvadai paneigti ir teikiama nuomos sutartis bei įrodymai apie nuomos mokesčio mokėjimą.
25. CPK normos nustato, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas).
26. Spręsdamas prašymą priimti naujus įrodymus, be anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo bei jo taikymo praktikoje sąlygų, apeliacinės instancijos teismas taip pat turi įvertinti, ar prašomi priimti įrodymai atitinka įrodymų sąsajumo taisyklę. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).
27. Pateiktų dokumentų turinys patvirtina, kad atsakovas turėjo objektyvią galimybę šių įrodymų pateikimu pasirūpinti dar pirmosios instancijos teisme. Visgi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šių įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pirmiau išvardytus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
28. Savo prašyme apeliacinės instancijos teismui apeliantas motyvuoja žodinio proceso būtinumą, siekdamas, kad šalys pateiktų paaiškinimus dėl papildomai pateiktų įrodymų.
29. Lietuvos Respublikos CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju bylos žodinis nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra būtinas. Nagrinėjamu atveju dėl naujai pateiktų įrodymų ieškovas jau yra išsamiai pasisakęs atsiliepime į apeliacinį skundą, o apelianto prašymu nėra pagrindžiama, kaip bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka padėtų objektyviau įvertinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui S. R. ir atsakovui B. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį, 2022 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu priklauso keturių kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
32. Ieškovas 2022 m. liepos 15 d. pasiskolino 2500 Eur iš A. V., 2022 m. liepos 22 d. ieškovas pasiskolino 2500 Eur iš I. I., 2022 m. liepos 26 d. ieškovas pasiskolino 1750 Eur iš T. R., 2022 m. rugpjūčio 13 d. pasiskolino 2800 Eur iš V. D., 2022 m. rugpjūčio 28 d. pasiskolino 2000 Eur iš P. A..
33. 2022 m. balandžio 10 d. B. A. – vekselio davėjas (skolininkas) įsipareigojo sumokėti atsakovui B. R. 10 000 Eur per keturis mėnesius, tačiau duomenų vekselyje apie tai, kad pinigai atsakovui buvo sumokėti ir kada – nėra bei nėra kitų įrodymų, patvirtinančių lėšų sumokėjimą.
34. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi byloje paskyrė teismo ekspertizę, siekiant nustatyti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), remonto, atlikto 2022 metais, darbų ir medžiagų kainą.
Dėl išlaidų, susijusių su buto remontu, dydžio nustatymo
35. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Ši norma reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013).
36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi pareigą, įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. Bendraturčiai turi pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
Dėl išlaidų, susijusių su buto remontu, dydžio nustatymo
37. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo 23 938,85 Eur buto remonto kainą, kurią sudaro 1) dažymas ir sienų lyginimas - 3000 Eur; 2) dažai – 600 Eur; 3) plytelių demontavimas, grindų betonavimas, laminato ir grindjuosčių sudėjimas - 5200 Eur; 4) pakabinamos lubos ir sumontavimas - 2115 Eur; 5) vonios - WC vamzdžių keitimas, ventiliacijos įrengimas, unitazas, bide, dušo kabinos sumontavimas, išlygintos sienos ir grindys bei suklijuotos sienų ir grindų plytelės – 5900 Eur; 6) elektros kabelių pakeitimas vonioje ir rozečių sumontavimas bute – 480 Eur; 7) durų montavimas – 360 Eur; 8) konteinerio nuoma ir atliekų išvežimas – 770 Eur; 9) medžiagos/įranga, kurių įsigijimo čekiai/sąskaitos yra išlikusios - 5513,85 Eur.
38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, sprendė, jog įrodyta buto remonto darbų ir medžiagų pirkimo kaina yra 17 832,69 Eur.
39. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išlaidų, patirtų už remontą skaičiavimo tvarka, o esminiai nesutikimo argumentai yra šie: 1) pirmosios instancijos teismas skaičiuodamas remonto išlaidas ir remdamasis ekspertizėje nurodytomis kainomis jas skaičiavo kartu su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), nors ieškovas šių išlaidų faktiškai nepatyrė; 2) teismas, nustatydamas remonto išlaidų dydį nepagrįstai vadovaujasi liudytojų parodymais, kurie nėra grįsti kitais įrodymais; 3) teismas netinkamai nustatė patirtų remonto išlaidų dydį, vertinant su lokalinėje sąmatoje nurodytomis išlaidomis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau išdėstomais aspektais plačiau pasisako dėl minėtų apeliacinio skundo argumentų.
40. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi byloje paskyrė teismo ekspertizę, siekiant nustatyti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), remonto, atlikto 2022 metais, darbų ir medžiagų kainą. Teismas, priimdamas sprendimą ir vertindamas ieškovo nurodomų remonto išlaidų pagrįstumą, dalį remonto darbų, kuriuos ieškovas nurodė atlikęs ir atitinkamai patyręs tam tikras išlaidas, tačiau nepateikęs išlaidas pagrindžiančių dokumentų, apimtį ir kainas nustatė vadovaudamasis teismo ekspertizės lokaline sąmata. Apeliantas nurodo, jog į bylą nebuvo pateikta dalis remonto darbus patvirtinančių sąskaitų ir atitinkamai pinigų priėmimo kvitų, todėl akivaizdu, kad ieškovas nepatyrė PVM išlaidų už jam suteiktas paslaugas. Apeliantas nesutikimą dėl PVM dydžio įskaičiavimo į bendrą buto remonto kainą išreiškia dėl šių pozicijų: 1) pakabinamų lubų ir sumontavimo išlaidų dalies – teismas dalį išlaidų nepagrįstai skaičiavo su PVM 2) sienų dažymo ir lyginimo darbų išlaidų – apelianto vertinimu, teismas pasirinko vadovautis ekspertizės akte nurodyta darbų kaina neįskaičiuodamas PVM; 3) elektros kabelių pakeitimo vonioje ir rozečių sumontavimo – teismas šias išlaidas nepagrįstai skaičiavo su PVM; 4) vonios kambario plytelių demontavimo, grindų betonavimo, laminato ir grindjuosčių sudėjimo išlaidų - teismas šias išlaidas nepagrįstai skaičiavo taip pat su PVM.
41. Teisėjų kolegija, svarstydama apeliacinio skundo argumentą dėl PVM mokesčio (ne)įskaitymo į buto remonto išlaidas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais bei ekspertizės aktu, nustatė, kad pakabinamų lubų ir sumontavimo sudaro 1897,91 Eur, t. y. šią sumą sudaro 2022 m. gegužės 29 d. sudarytoje paslaugų sutartyje nurodyta kaina - 1750 Eur bei sąmatos 286-287 pozicijose nurodyta vonios kambario įtempiamų lubų darbų ir medžiagų kaina - 147,91 Eur (122,24 Eur + 25,67 Eur PVM). Taip pat teismas sprendė, jog vonios kambario plytelių demontavimo, grindų demontavimo, grindų betonavimo, laminato ir grindjuosčių sudėjimo darbų kaina yra 3549,91 Eur, kuri nustatyta pagal byloje atliktos ekspertizės ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lokalinės sąmatos, sudarytos pagal 2022 m. spalio mėn. duomenis (pozicijos 4-8 – 151,21 Eur, 23-26 – 212,59 Eur, 48 – 209,47 Eur, 53-57 – 150,28 Eur, 71-74 – 209,47 Eur, 92 – 207,25 Eur, 99-103 – 139,22 Eur, 117-120 – 191,45 Eur, 138 – 190,10 Eur, 145-149 – 196,73 Eur, 164-167 – 279,92 Eur, 181 – 277,92 Eur, 188-192 – 115,75 Eur, 206-209 – 157,54 Eur, 223 – 156,27 Eur, 238-239 – 88,64 Eur). Atitinkamai dėl elektros instaliacijos keitimo bute darbų kainos, teismas, remdamasis ekspertizės akto lokaline sąmata konstatavo, kad pagrįsta ir įrodyta ieškovo patirtų minėtų išlaidų suma sudaro 376,07 Eur (pozicijos 14-22, 43 – 58,85 Eur, 63-70, 89 – 59,15 Eur, 109-116, 135 – 54,47 Eur, 155-157 – 29,77 Eur, 199-202 – 15,05 Eur, 245-253 – 93,51 Eur). Atsižvelgiant į nurodytų išlaidų skaičiavimo tvarką, paminėtini keli aspektai: pirma, byloje nėra pateiktų tiesioginių įrodymų, patvirtinančių nurodytų išlaidų dydį; antra, vertinant atliktų su buto remontu susijusių darbų dydį, teismas, nesant tiesioginių rašytinių įrodymų, pagrįstai vadovavosi atliktos ekspertizės lokaline sąmata. Taigi, atsižvelgiant į minėtus aspektus, svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju atlikta ekspertizė teismui padėjo objektyviai įvertinti remonto apimtį, nustatyti remonto metu buvusius aktualius darbų įkainius, tačiau eksperto išvada turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Taigi, nagrinėjamu atveju nesant rašytinių įrodymų, patvirtinančių atliktų paslaugų apimtį, sutartinių įsipareigojimų, kurie patvirtintų atliktų darbų kainos skaičiavimo metodiką, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, jog nėra patvirtinančių aplinkybių apie ieškovo pasirinktų darbų vykdytojų atitikimą PVM mokėtojo sąlygoms. Pažymėtina, kad apmokestinimą PVM, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu, nustato Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Šis įstatymas, be kitų šio mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklių, nustato ir PVM atskaitos sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas į aptariamų darbų kainas nepagrįstai įtraukė ekspertizės akte nurodomą PVM mokestį ir ieškovui neįrodžius sutartinių įsipareigojimų sąlygų, nepateikus sąskaitų faktūrų, patvirtinančių PVM sumokėjimo faktą, PVM išlaidų dalies sumokėjimas buvo perkeltas ieškovui. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad dalis remonto išlaidų mažintinos PVM dydžiu ir pagrįsta vonios kambario įtempiamų lubų darbų ir medžiagų kaina sudaro 122,24 Eur be PVM, (lokalinėje sąmatoje nurodyta kaina) ir 1750 Eur (2022 m. gegužės 29 d. sudarytoje paslaugų sutartyje nurodyta kaina); elektros instaliacijos darbų bendra kaina - 310,80 Eur be PVM, vonios kambario plytelių demontavimo, grindų demontavimo, grindų betonavimo, laminato ir grindjuosčių sudėjimo darbų kaina - 2933,81 Eur be PVM.
42. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas motyvuodamas PVM mokesčio nepagrįstą įskaičiavimą dėl tų darbų išlaidų, kurių ieškovas tiesioginiais rašytiniais įrodymais nepagrindė, nurodo, kad teismo pozicija nėra nuosekli, nes sienų paruošiamųjų ir dažymo darbų kainos skaičiavimą teismas, priešingai, pasirinko skaičiuoti be PVM – pagal teismo ekspertizės lokalinę sąmatą ji sudaro 3 026,67 Eur be PVM arba 3 662,27 Eur su PVM (pozicijos 27-36 - 605,91 Eur, 75-84 – 605,26 Eur, 121-130 – 574,50 Eur, 168-177 – 728,05 Eur, 210-220 – 512,95 Eur). Taigi, teismas pripažino įrodytu ieškovo nurodytą faktą, jog dažymo ir sienų lyginimo darbai kainavo 3000 Eur. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Paprastai bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato ieškovas. Jo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas ieškinys, – teikti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto ieškinio ar su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015; 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-943/2024, 31 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju teismas reikalavimo dalį dėl sienų paruošiamųjų darbų ir dažymo kainos nagrinėjo ieškovo apibrėžtose 3000 Eur reikalavimo ribose, o ne PVM (ne)priskaitymo prasme. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pagrįstai minėtų darbų kainą nustatė vadovaudamasis ekspertizės aktu ir atsižvelgdamas į ieškovo reikalavimo ribas, keisti šių išlaidų dydžio nėra pagrindo.
43. Kaip minėta, apeliantas nurodo, kad vertindamas dalį remonto išlaidų pagrįstumą, teismas vadovaujasi išimtinai liudytojų parodymais. Visų pirma, nustatydamas liudytojo M. K. atliktus darbus vonios – WC patalpoje, teismas nustatė, jog patirtos medžiagų pirkimo išlaidos yra 1496,73 Eur, tačiau teismas vadovavosi liudytojo parodymais ir galiausiai konstatavo, kad bendra darbų ir medžiagų kaina buvo apie 5000 Eur. Su šiais apelianto argumentais taip pat nesutiktina, nes nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, įrodymų vertinimo imperatyvų nepažeidė. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Be to, CPK 177 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškovas pasirinko dalį aplinkybių įrodinėti remdamasis liudytojų parodymais, todėl bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas M. K. - asmuo, kuris atliko dalį remonto darbų. Byloje nėra nuginčyta, kad liudytojas buvo suinteresuotas bylos baigtimi, davė iš esmės neteisingus parodymus, todėl priešingai nei teigia apeliantas, teismas turėjo prerogatyvą nuspręsti dėl įrodymų leistinumo ir sąsajumo nagrinėjamoje byloje ir įvertinęs tiek liudytojo, tiek byloje dalyvaujančių šalių paaiškinimus, pagrįstai sprendė, kad ieškovo pagrįsta, o atsakovo nenuginčyta vonios – WC nurodytų darbų kaina sudaro 5000 Eur.
44. Atitinkamai apeliantas nurodo, kad teismas apklausęs kitą liudytoją – P. K., kaip asmenį dirbusį PM „Urmas“ ir galintį paliudyti dažų, grunto, glaisto kainas, sprendė, kad ieškovas įrodė 600 Eur minėtų medžiagų išlaidų sumą. Apeliantas pažymi, kad liudytojas nurodė 500-600 Eur galimą bendrą kainų ribą, tačiau teismas pasirinko didesniąją - 600 Eur sumą. Teisėjų kolegija pakartotinai pažymi, kad šio liudytojo parodymai byloje taip pat laikomi teisingais, nepaneigtais, be to, naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių, t. y. teisėjas privalo pasiekti ne bet kokį, bet pagrįstą įsitikinimą. Tik pasiekus pagrįsto laipsnio įsitikinimą, įrodinėjimo naštą turinčios šalies įrodinėjama faktinė aplinkybė turės būti laikoma įrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas apklausęs liudytoją, įvertinęs medžiagų kiekį ir įvairumą (dažai, glaistas, gruntas) pagrįstai sprendė, kad 600 Eur kaina už aptariamas medžiagas yra pagrįsta liudytojo parodymais, atitinka protingumo kriterijus ir nėra nepagrįstai didelė, nenustatyta, kad ieškovas būtų išlaidavęs ir šį išlaidavimą siektų perkelti kitam bendraturčiui, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas įrodė dažų, grunto, glaisto išlaidų sumą.
45. Apeliacinio skundo argumentus sudaro ir tai, kad teismas netinkamai įvertino ieškovo patirtų išlaidų dydį, vertinant jas su lokalinėje sąmatoje nurodytomis išlaidomis, t. y. teismas statybinių atliekų išvežimo išlaidas kaip pagrįstas pripažino 250 Eur sumai, nors ekspertizės akto 194, 197 eilutėse nurodytos paslaugos įvertintos 171,12 Eur. Su šiais apelianto argumentais nesutiktina. Visų pirma, apeliantas selektyviai parinko ekspertizės akte lokalinėje sąmatoje nurodytas pozicijas dėl šiukšlių išvežimo kainų ir rėmėsi išimtinai lokalinės sąmatos 194, 197 eilutėse nurodytas kainomis, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiukšlių vežimas nurodytas pozicijos 10-13 - 414,28 Eur, 59-62 - 413,10 Eur, 105-108 - 392,99 Eur, 151-154 - 497,15 Eur, 194 - 197 - 213,06 Eur, 241 - 244 - 130,20 Eur ir bendrai pagal ekspertizės aktą sudarytų 2060,78 Eur be PVM, 2493,54 Eur su PVM. Visų antra, teismas įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų paaiškinimus ir parodymus, atsižvelgė, kad ieškovas neįrodė nurodyto statybinių atliekų išvežimo kiekio ir apimties. Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas nustatydamas statybinių išlaidų išvežimo išlaidas, vadovavosi proporcingumo principu ir įvertino tiek ekspertizės akte nurodytus įkainius, tiek šalių, liudytojų paaiškinimais nustatytą statybinių atliekų išvežimo kiekį, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo proporcingai pagal byloje nustatytas aplinkybes sumažintu šiukšlių išvežimo dydžiu. Be to, pažymėtina, kad pagal teismų praktiką vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).
46. Teisėjų kolegija apibendrindama pažymi, kad kitų remonto išlaidų, tokių kaip durų montavimas, išlaidos už statybines medžiagas, kurios grindžiamos prekių kvitais, apeliantas neginčija, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo įrodyta ir pagrįsta išlaidų suma sudaro 17125,65 Eur (1872,24 + 5000 + 3000 + 600 + 310,80 + 250 + 360 + 2933,81 + 2798,80).
Dėl atsakovo pareigos mokėti už remontą
47. Apeliantas skunde nurodo, kad jis yra atsiskaitęs už savo remonto išlaidas sudarančią dalį, todėl mano, kad teismas padarė netinkamą išvadą dėl atsakovo prievolės sumokėti už remontą. Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį, kuri, priešingai nei nustatė teismas, buvo geresnė ir leidžianti jam savo dalimi padengti buto remonto išlaidas. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos teiktas patikslintas deklaracijas už 2021-2022 metus, kurios, jo vertinimu, patvirtina jo gerą turtinę padėtį ir atitinkamai galėjimą apmokėti už remonto išlaidas.
48. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus apelianto argumentus, atkreipia dėmesį, kad tinkamam pateiktų dokumentų įvertinimui itin svarbus buto remonto laikotarpio nustatymas. Byloje nustatyta ir nepaneigta, jog buto remontas vyko laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2022 m. rugpjūčio/rugsėjo mėn. Taigi, apeliantas patikslintomis deklaracijomis įrodinėja, kad jis turėjo galimybę padengti buto remonto išlaidas. Su šiais apelianto argumentais nesutiktina dėl kelių aspektų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, <...>. Vertinant apelianto pateiktas deklaracijas svarbu pažymėti, kad apeliantas užsiima individualia veikla ir jo gaunamos pajamos kas mėnesį ginčo laikotarpiu galėjo skirtis – vieną mėnesį būti didesnės, kitą sumažėti, t. y. pateiktos pajamų deklaracijos už praėjusį laikotarpį patvirtina tik vidutinį apelianto darbo užmokestį, kuris ginčo remonto laikotarpiu 2022 m. gegužės – rugsėjo mėn. sudarė ~1746 Eur (neatskaičius mokesčių). Be to, svarbu pažymėti, kad nuo minėtų pajamų atskaitomi mokesčiai, be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad atsakovo gaunamų pajamų galėjo pakankamai likti nuo įprastinių pragyvenimo išlaidų apmokėjimo (maisto, nuomojamo buto mokesčių, kuriame šalys gyveno kol buvo remontuojamas butas, įgyto buto komunalinių patarnavimų mokesčių, aprangos ir kita), kartu įvertinant ir svarbią aplinkybę, jog 2022 m. gegužės 5 d. apeliantas patyrė ir buto pirkimo išlaidas.
49. Vertinant apelianto pateiktų patikslintų deklaracijų įrodomąją reikšmę atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje esminis klausimas yra, ar ginčo remonto laikotarpiu atsakovas galėjo sumokėti už remontą, t. y. svarbus ne pats deklaracijoje nurodytų sumų klausimas, bet faktinis / realus piniginių sumų turėjimas 2022 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais. Atsižvelgiant į byloje esančių aplinkybių visumą – apeliantas tik Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodžius, kad jo pajamos yra galimai didesnės, jas patikslino, nors pirmosios instancijos teismui paaiškinimus teikė būtent pirminės pajamų deklaracijos pagrindu, kas suponuoja pagrįstas abejones apie realų atsakovo pajamų ir realiai turėtų piniginių lėšų dydį.
50. Apeliacinio skundo argumentais apeliantas B. R. nurodo, kad po teismo sprendimo priėmimo atsakovui tapo aišku, jog jis ir kreditorius B. A. suklydo 2022 m. balandžio 10 d. pildydami vekselio duomenis, t. y. sumaišė kreditorių su skolininku. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė jo ir kreditoriaus B. A. raštelį su vertimu į lietuvių kalbą, kuriame užfiksuota, jog atsakovas 2022 m. rugsėjo 17 d. grąžino 8 000 Eur, o 2022 m. spalio 1 d. grąžino 2 000 Eur, skola grąžinta B. A.. Apeliantas šiomis aplinkybėmis įrodinėja jo galimybę apmokėti už buto remonto išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto argumentai ir įrodymai dėl vekselio atmestini dėl kelių priežasčių: pirma, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apmokėjęs vekselį, mokėtojas gali reikalauti, kad jam būtų atiduotas vekselio turėtojo pakvituotas vekselis. Atitinkamai minėto įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad sumokėjęs sumos dalį, vekselio mokėtojas gali reikalauti, kad tai būtų pažymėta vekselyje ir jam būtų išduotas pakvitavimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė įprastą lapą su parašais, kurie nepatvirtina iš vekselio kylančios prievolės įvykdymą, kaip ir nepatvirtina apelianto nurodomos aplinkybės dėl kreditoriaus sumaišymo su skolininku. Antra, atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad atsakovo sudarytas vekselis su B. A. turi būti pripažintas negaliojančiu, nes vekselio suma viršija 3000 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ieškovo patirtų remonto išlaidų pagrįstumo vertinimas, o apelianto vekselis yra vertinamas tik kaip įrodomasis dokumentas, patvirtinantis ar paneigiantis apelianto finansines galimybes apmokėti už remontą, jo nevertinant sandorių negaliojimo pagrindais, taigi, konkrečiu atveju apelianto suklydimui dėl vekselio konstatuoti nėra pagrindo ir tiek apelianto, tiek ieškovo nurodytos aplinkybės dėl paties vekselio vertinimo yra teisiškai nereikšmingos, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
51. Svarbu pabrėžti, kad dalį apeliacinio skundo sudaro argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, ir padarė netinkamą išvadą, jog apeliantas neįrodė, kad jis atsiskaitė grynaisiais pinigais. Pažymėtina, kad nors apeliantas nurodo, kad pusę remonto išlaidų sumos yra padengęs savo lėšomis, jokios savo patirtų išlaidų detalizacijos nepateikia, t. y. konkrečiai nenurodo, už ką jis yra sumokėjęs, priešingai, apeliantas tik deklaratyviai neigia ieškovo teiginius, nurodydamas, kad ginčo remonto laikotarpiu turėjo santaupų grynaisiais pinigais, kad jis apmokėdavo su buto išlaikymu susijusias išlaidas. Visgi, šie apelianto argumentai nėra įrodyti ir pagrįsti. Teisėjų kolegija sutikdama su apeliantu pažymi, kad grynųjų pinigų operacijos Lietuvos Respublikoje nėra draudžiamos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad grynųjų pinigų operacijos yra sudėtingiau įrodomos ir jų atlikimas turi būti fiksuojamas papildomais grynųjų pinigų sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais, pagal kuriuos būtų galima nustatyti mokėjimą atliekantį asmenį bei mokamos sumos kiekį. Be to, kaip minėta, apeliantas grindžia, kad buto remonto metu nuomoto buto išlaidos buvo dengiamos jo lėšomis ir nors apeliantas pateikė buto nuomos su mokesčiais išlaidų pavedimų nurodymus, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina ieškovo ir apelianto susitarimo, kad minėtų sumokėtų išlaidų suma yra mažinamos atsakovui priklausančios mokėti buto remonto išlaidos.
52. Apibendrinant pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo prievolę dėl jam dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto išlaidų dalies apmokėjimo, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas sumažino priteistinų išlaidų dydį, iš atsakovo ieškovui priteisiama ½ dalis byloje įrodytų patirtų buto remontui išlaidų 8562,82 Eur (17125,65/2).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
53. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam apeliacinio skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
54. Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl buto remontų išlaidų dydžio nustatymo ir šių išlaidų priteisimo atsakovui - iš atsakovo ieškovui priteisiama ½ dalis byloje įrodytų patirtų buto remontui išlaidų 8562,82 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai perskirstytinos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinys tenkintas iš dalies 69,1 proc. - 66,66 proc. už neturtinio pobūdžio reikalavimą (dėl šios dalies skundas nebuvo teikiamas) ir 71,54 proc. už turtinio pobūdžio reikalavimą ((66,66 + 71,54) /2), proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistina 2210,51 Eur (3199 Eur x 69,1 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui priteisiama iš ieškovo 463,50 Eur (1500×30,9 %). Įskaičius šalių mokėtinas vienai kitai patirtas bylinėjimosi išlaidas, galutinai ieškovui iš atsakovo priteisiama 1747,01 Eur (2210,51 - 463,50).
55. Apeliantas pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo paruošimą patyrė 1000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, sumokėtas 200 Eur žyminis mokestis. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (3,96 proc.) iš ieškovo atsakovui priteistina 47,52 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
56. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 750 Eur. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 720,30 Eur (96,04 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteistina 672,78 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti naudojimosi tvarką butu (duomenys neskelbtini), 83,32 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):
- ieškovas S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi kambariais, kadastro byloje pažymėtais indeksais Nr. 28-8 (13,19 kv. m), Nr. 28-4 (11,97 kv. m) ir sandėliuku, kadastro byloje pažymėtu indeksu Nr. 28-5 (2,50 kv. m.), viso 27,66 kv. m.;
- atsakovas B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi kambariais, kadastro byloje pažymėtais indeksais 28-9 (13,05 kv. m), Nr. 28-3 (17,50 kv. m), viso 30,55 kv. m.;
- ieškovas S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrai naudojasi virtuvės patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu Nr. 28-2 (9,04 kv. m), holu, kadastro byloje pažymėtu indeksu Nr. 28-1 (4,59 kv. m), tambūru, kadastro byloje pažymėtu indeksu Nr. 28-6 (1,21 kv. m), koridoriumi, kadastro byloje pažymėtu indeksu Nr. 28-7 (4,04 kv. m), vonios kambariu, kadastro byloje pažymėtu indeksu Nr. 28-10 (6,23 kv. m.).
Priteisti ieškovui S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 8562,82 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 82 ct) piniginę kompensaciją ir 1747,01 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 1 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 672,78 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt du eurus, 78 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.