Kauno apygardos teismo nutartis

2018-01-31 · Civilinė byla Nr. e2A-120-221/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-31
Bylos Nr.
e2A-120-221/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07942-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
S. N.
Trečiasis asmuo
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-120-221/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07942-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.4; 2.6.10.8; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 31 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui S. N., trečiajam asmeniui A. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 376,7 Eur žalai atlyginti, 7,28 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d. automobiliui „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovint automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš greta stovinčio automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išlipantis atsakovas automobilio „VW Passat“ durimis sugadino automobilio „Ford Focus“ galinį sparną. Automobilis „Ford Focus“ buvo apdraustas savanoriškuoju transporto priemonių draudimu, įvykis pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Automobilio apžiūros metu nustatyta, jog sugadinta (reikalinga remontuoti) galinė dešinės pusės šoninė, galinės dešinės pusės durys. Ieškovei buvo pateikta remonto išlaidas patvirtinanti PVM sąskaita faktūra Nr. KAVDD91200 376,7 Eur sumai. Ieškovė apskaičiavo transporto priemonei atsiradusią žalą ir ją kompensavo, išmokėdama 376,7 Eur draudimo išmoką. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t. y. atsakovo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu sutinkantis iš dalies. Atsakovas teigė, kad savo automobilio durelėmis kliudė trečiojo asmens automobilio dešinės pusės galinį sparną, tačiau nubrozdinimas buvo nežymus. Atsakovas sutiko sumokėti už trečiojo asmens automobilio dešinės pusės galinio sparno nubrozdinimo pašalinimą (remontą), tačiau nurodė, kad neprivalo atlyginti trečiojo asmens dešinės pusės galinių durų remonto išlaidų, kadangi jų atsakovas nesugadino. Taip pat atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti 7,28 Eur kompensacines palūkanas ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 102,44 Eur žalai atlyginti, 1,97 Eur palūkanas iki bylos iškėlimo teisme dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4,08 Eur žyminį mokestį, 18,92 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

5. Nustatęs, jog atsakovas pripažįsta savo prievolę atlyginti padarytą žalą, tarp šalių kilo ginčas tik dėl priteistinos žalos dydžio, teismas konstatavo visų būtinų atsakomybės sąlygų buvimą ir plačiau jų neanalizavo. Teismas padarė išvadą, kad tokios apimties remonto darbų, kaip buvo atlikta UAB „Inchcape Motors“ (nudažytas ne tik sparnas, bet ir durelės), vykdyti nebuvo poreikio ir tai sąlygojo didesnį piniginių lėšų kiekį negu racionaliai būtina sugadinto turto būklei atstatyti, todėl atsakovas neprivalo atlyginti visos tokio remonto sumos, nes žala paskaičiuotina pagal tai, kiek būtina išleisti lėšų sugadintam automobiliui sutvarkyti. Teismas, įvertinęs byloje pateikto ieškovės darbuotojo E. H. 2015 m. rugpjūčio 26 d. elektroninio laiško, adresuoto remonto darbus atlikusios UAB „Inchcape Motors“ darbuotojui, turinį, sprendė, kad automobiliui buvo taikytas paviršinio dažymo metodas, todėl prašomos priteisti žalos dydį sumažino iki autoeksperto A. S. paskaičiuotos žalos dydžio už paviršinį dažymą ir iš atsakovo ieškovei priteisė 102,44 Eur dydžio žalą. Kadangi atsakovas buvo ragintas sumokėti žalą, tačiau to nepadarė, teismas patenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2015 m. gruodžio 4 d.) iki ieškinio teismui padavimo dienos (1,97 Eur), ir nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nepagrįstai sprendimas grįstas UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ekspertizės išvada. Ekspertizės akte nurodytas mažesnis nei UAB „Inchcape Motors“, valandinis darbų įkainis, tačiau nepateikti duomenys, kurių pagrindu jis nustatytas. Vertintojas nenurodė, kur galėtų būti remontuojamas automobilis už ekspertizės akte apskaičiuotą kainą. UAB „Inchcape Motors“ valandinis darbų įkainis atitinka rinkoje vyraujantį valandinį automobilio darbų įkainį. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ išvada nepagrįsta ir neatitinka automobilių remonto rinkos sąlygų.

1.2. Pažeisti CPK 185 straipsnio reikalavimai.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

9. 2015 m. rugpjūčio 21 d. atsakovas, išlipdamas iš savo automobilio „VW Passat“, automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė trečiajam asmeniui priklausančio automobilio „Ford Focus“ dešinės pusės galinį sparną. Automobilis buvo ieškovės apdraustas, įvykis pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Ieškovė, trečiajam asmeniui išmokėjusi 376,70 Eur draudimo išmoką, kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo. Atsakovui žalos neatlyginus, kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Su sprendimu nesutinka ieškovė, motyvuodama tuo, kad netinkamai vertinti įrodymai, neleistinai sprendimas grįstas UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ekspertizės išvada.

Dėl žalos atlyginimo draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, įrodymų vertinimo

10. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų.

11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tik dėl žalos dydžio. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.).

12. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017).

13. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi eksperto A. S. išvada, todėl sprendimas nėra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. A. S. ekspertizės akte, kaip teigia apeliantė, nurodytas mažesnis nei UAB „Inchape Motors“ valandinis darbų įkainis, tačiau nepateikti duomenys, kurių pagrindu nustatytas toks įkainis.

14. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante. Visų pirma, pažymėtina, kad kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Iš pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, kad jis išsamiai pasisakė, kodėl remiasi būtent autoeksperto A. S. pateikta išvada, o nesivadovauja UAB „Inchape Motors“ pateikta remonto darbų sąmata. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad, skaičiuojant remonto darbų išlaidas, taikomi vidutiniai remonto darbų įkainiai, atitinkantys technologijos lygį ir vadovaujamasi gamintojų rekomenduojamais laiko normatyvais. Iš eksperto pateiktos skaičiuotės santraukos matyti, kad ekspertas, vertindamas, kiek galėjo kainuoti automobilio remontas, rėmėsi vidutiniais 2015 metų Kauno regiono autoservisų įkainiais.

15. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pagal bendruosius prievolių vykdymo principus prievolės turi būti vykdomos ekonomiškiausiu būdu, o žalos atlyginimo atveju tai reiškia, kad atsakovas turi kompensuoti tas išlaidas, kurios yra būtinos sugadinto turto pirmykštei vertei atkurti. Turi būti išleidžiama tiek lėšų, kad tai būtų racionalu ir ekonomiškai tikslinga.

16. Pažymėtina, kad draudikas savo profesinėje veikloje siekdamas patirti mažiau nuostolių turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

17. Nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; kt.).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, iš esmės pritardamas esminiams pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek iš esmės materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė