Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-764-826/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-16
Bylos Nr.: e2A-764-826/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-38-3-00115-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Danutė Žvinklytė, Aurimas Brazdeikis
Ieškovas: A. I.
Atsakovas: D. B., J. B.

Kategorijos

2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-764-826/2021Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00115-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.29.1; 3.3.1.18.3(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. I. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-101-1111/2021 pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovams D. B., J. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. I. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės D. B. 7 226 Eur skolą, iš atsakovo J. B. 16 334,68 Eur skolą, iš kiekvieno atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio motyvai:

1.1. Ieškovas 2014 m. kovo 11 d. susipažino su atsakove D. B., su ja palaikė draugiškus santykius ir kartais savaitgaliais vykdavo į Skuodo rajoną jos aplankyti bei kartu praleisti laisvalaikio. Atsakovė skųsdavosi savo sunkia materialine padėtimi bei prastomis buities sąlygomis. Ji nuo šalių pažinties pradžios gyveno jos tėvui J. B. priklausančiame sename name, esančiame (duomenys neskelbtini), Skuodo r. sav., kuris nuo pat pastatymo nebuvo renovuotas. Todėl atsakovė nuolat skolindavosi pinigų iš ieškovo savo reikmėms, taip pat ieškovas atsakovės prašymu įvykdydavo jos prievoles tretiesiems asmenims. Nuo 2017 m. sausio mėnesio įsidarbinęs Danijos Karalystės įmonėje „ScandiLogistic SL“ ieškovas nuolat teikė paskolas atsakovų naudai, siųsdamas pinigines lėšas tiesiogiai atsakovei D. B., jos prašymu sumokėdamas už jos išsirinktas prekes, apmokėdamas gydymo išlaidas, taip pat finansuodamas atsakovui J. B. priklausančio, bet jo dukters D. B. faktiškai naudojamo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), Skuodo r., renovaciją. Iš jo suteiktų paskolų atsakovė įsigijo naują buitinę įrangą bei baldus, taip pat iš ieškovo suteiktų paskolų buvo atlikta gyvenamojo namo vidaus ir išorės renovacija, apšiltintos namo sienos, įrengta uždara įstiklinta terasa, įrengtas vidaus vonios kambarys su unitazu, renovuotas geriamojo vandens šulinys, įrengta geriamojo vandens tiekimo automatika, taip pat buvo atliktas kapitalinis ūkinio pastato remontas (stogo keitimas, apšiltinimas, voljero šuniui įrengimas ir t. t.).

1.2. Nors rašytinės paskolos sutartys tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo sudaromos atsakovų prašymu, tačiau atsakovė ir jos tėvas palaikydami artimus ir draugiškus santykius su ieškovu aiškiai akcentavo, jog ieškovo suteiktos paskolos bus sugrąžintos arba atsakovės, arba jos tėvo, kuriam nuosavybės teise priklausė iš ieškovo lėšų pagerintas nekilnojamasis turtas. Šie atsakovų ketinimai, be kita ko, buvo užfiksuoti ir šalių susirašinėjimo medžiagoje.

1.3. Ieškovas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. atliko mokėjimus, kurių bendra suma 23 560,68 Eur, bankiniais mokėjimų nurodymais ir grynaisiais tiesiogiai atsakovei D. B., taip pat atsakovų prašymu atliko mokėjimus tretiesiems asmenims, atlikusiems statybos rangos darbus ir tiekusiems statybines medžiagas gyvenamajam namui ir ūkiniam pastatui renovuoti. Ieškovas atsakovei D. B. iš viso suteikė paskolų už 7 226 Eur, o už atsakovui J. B. priklausančio turto pagerinimą tretiesiems asmenims sumokėjo iš viso 16 334,68 Eur.

1.4. 2019 m. birželio 14 d. komandiruotės Vokietijoje metu ieškovas patyrė daugybinį skeveldrinį blauzdikaulio lūžį, jam buvo atliktos dvi operacijos ir paskirta ilga reabilitacija. Apie tai sužinojusi atsakovė nutraukė bet kokį bendravimą su ieškovu, kadangi suprato, jog ieškovas nebeskolins pinigų atsakovams. Ieškovas elektroniniu paštu paprašė atsakovės grąžinti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovė nurodė, jog ji pagal galimybes įsipareigojanti grąžinti tik tiesiogiai jai pervestas pinigines lėšas – 7 226 Eur. Tuo tarpu ieškovo suteiktų paskolų namui ir ūkiniam pastatui renovuoti, anot atsakovės, ieškovas turintis reikalauti iš jos tėvo J. B., nes būtent jam priklausantis turtas buvo pagerintas ieškovo skolintomis lėšomis.

Atsiliepimas

2. Atsakovė D. B. atsiliepimu į ieškovo ieškinį prašė ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

2.1. Atsakovė su ieškovu planavo susituokti. Gyvendami kartu su ieškovu vedė bendrą ūkį kaip sugyventiniai. Ji taip pat dirbo ir iki šiol dirba ūkininko J. B. ūkyje melžėja. Ieškovas, prisidėdamas prie bendro pragyvenimo ir poreikių tenkinimo, jai į asmeninę banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. liepos 16 d. pervedė 6 149 Eur. Jo pervestus pinigus kartu su ieškovu leido pragyvenimo reikmėms, maistui, higienos prekėms, laisvalaikiui, pramogoms. Ieškovas turi dukrą O. I., ją dukros atostogų metu atsiveždavo pas atsakovę ir ji visą laiką praleisdavo jų šeimoje. Dalis ieškovo siųstų pinigų buvo panaudojama supirkti maistui išsivežti į Daniją. Tiek ieškovo, tiek jos uždirbti pinigai buvo naudojami bendram jos ir ieškovo pragyvenimui.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovo prašymu pervesdavo jam tam tikrą sumą iš savo asmeninės sąskaitos. Ji su trimis nepilnamečiais vaikais ir ieškovas gyveno jos tėvui J. B. priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Skuodo r. sav. Namą ir pagalbinius pastatus jai J. B. perdavė naudotis neatlygintinai pagal žodinę panaudos sutartį. Pradėjus gyventi kartu ieškovui nepatiko baldų kokybė, jis nusprendė juos pakeisti naujais, lovą ir spintą supjaustė ir iš savo lėšų sumokėjo už lovą ir čiužinį, kuriais naudojosi iki 2019 m. spalio mėnesio, kai nutrūko jų santykiai. Gyvendami kartu taip pat nusipirko virtuvės spintelę, spausdintuvą, spintą, taip pat ieškovo iniciatyva pirko vaikams rašomąjį stalą bei skalbimo mašiną. Taip pat iš bendrų lėšų nusipirko žoliapjovę, kurią ieškovas pasiėmė išvykdamas iš jos namų. Taip pat ieškovas nupirko šildymo sistemos cirkuliacinį siurblį, nes senasis sugedo, naujuoju siurbliu naudojosi pats ieškovas iki 2019 m. rudens. Be to, jam nereikėjo rūpintis namo šildymu, nes malkomis pasirūpindavo pati.

2.3. Nesutinka su ieškovo teigimu, kad ji santykius su ieškovu nutraukė dėl to, kad jis patyrė daugybinį skeveldrinį blauzdikaulio lūžį ir dėl to buvo gydomas. Gyvenant kartu su ieškovu paskutiniu gyvenimo laikotarpiu jis be jokio pagrindo įtarinėjo ją neištikimybe, blogai elgėsi su vaikais. Matydama, kad ieškovas nekeičia savo charakterio bei elgesio su jos vaikais, nutarė nutraukti santykius ir paprašė ieškovo išsikraustyti, tai jis ir padarė. Dėl ieškovo parvestų pinigų bendram pragyvenimui grąžinimo nebuvo tartasi, jų ieškovas pradėjo reikalauti tik nutrūkus santykiams su ja. Pinigų iš ieškovo niekada nesiskolino, nes jų jai nereikėjo, pati išsilaikydavo iš gaunamų pajamų. Siūlo ieškovui pasidalyti bendrąja daline nuosavybės teise esantį turtą, ieškovei paliekant lovą, spintą, o jam atitektų žoliapjovė, skalbimo mašina, spausdintuvas.

2.4. Įstiklinti gyvenamojo namo, priklausančio J. B., terasą bei atlikti ūkio pastato renovaciją buvo ieškovo sumanymas, nebuvo būtinybės atlikti šiuos darbus ir šie darbai atlikti nesant jos tėvo J. B. sutikimo ir leidimo. Be to, keičiant ūkinio pastato stogą, ieškovas pats rinkosi darbuotojus, neturinčius tokio darbo patirties, jie darbus atliko nekokybiškai ir juos reikėjo ištaisyti. Ieškovas nedėjo pastangų ištaisyti darbų broką, tėvas J. B. turėjo samdyti asmenis darbų trūkumams ištaisyti ir sumokėti jiems atitinkamas sumas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas J. B. atsiliepimu į ieškovo ieškinį prašė jį atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

3.1. Norėdamas pagerinti gyvenimo sąlygas ieškovas sumanė įstiklinti gyvenamojo namo terasą. Dėl šių darbų atlikimo jis į atsakovą nesikreipė, atliko darbus be jo žinios. Ieškovas jo neinformavo, už kokią sumą bus atlikti darbai, kiek reikės medžiagų terasai įstiklinti. Gyvenamojo namo terasos įstiklinimas buvo ne būtinybė, o ieškovo noras. Po šių darbų atlikimo A. I. jo neprašė sumokėti už medžiagas ir darbą, nebuvo jokio susitarimo, jog atsakovas už viską sumokės.

3.2. 2019 m. kovo mėnesį pastebėjo, kad griaunamas jam priklausančio nuosavybės teise ūkinio pastato, perduoto D. B. naudotis, stogas. Nei dukra D. B., nei A. I. nepranešė apie ūkinio pastato stogo keitimą ir neturėjo jo leidimo. Vėliau paaiškėjo, kad ūkinio pastato stogui pakeisti ieškovas pasamdė S. B., kuris neturėjo verslo liudijimo ir neturėjo patirties. Nuardydamas šiferį nuo ūkinio pastato, jį metė ant žemės, dėl to jis subyrėjo, nors, jį nuardžius, galėjo būti panaudotas kitiems ūkiniams pastatams. Be to, S. B. darbų neužbaigė – nesudėjo tvarte juodlubių, neįstatė tvarto durų, langų. 2019 m. birželio mėnesį dukra D. B. pastebėjo, kad slenka žemyn tvarto stogas. Ieškovas nesiėmė priemonių, kad S. B. ištaisytų darbų broką, todėl kreipėsi į MB „Žemaitijos stogai ir fasadai“, kad pašalintų S. B. darbo trūkumus. Už atliktus darbus sumokėjo 3 000 Eur. Taip pat S. B. nekokybiškai išbetonavo šuns voljerą. Voljerą jis išbetonavo be nuolydžio, su duobėmis, dalies voljero neišklojo plytelėmis. Iš naujo šuns voljerą išbetonavo, dalį voljero išklojo plytelėmis E. J., kuriam sumokėjo 900 Eur.

3.3. Ieškovas į bylą pateikė sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad jis pirko prekes UAB „Skuodo ūkinės prekės“, „Skuodo riešutas“, tačiau iš sąskaitų išrašų neaišku, kokias konkrečias prekes pirko ir kam jos buvo panaudotos, nepateiktos sąskaitos iš UAB „Sistemax ir Ko“, iš kurių būtų galima matyti, už ką jis šiai bendrovei sumokėjo 2 037,58 Eur. Taip pat ieškovas pateikė sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad jis tam tikrais laikotarpiais iš sąskaitos išėmė pinigus, tačiau nenurodo, kur šie pinigai konkrečiai buvo panaudoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš ieškovui A. I. iš atsakovo J. B. 4 857,68 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 579,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė iš ieškovo 595 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. B. ir 650 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. B.. Pagrindiniai teismo motyvai:

4.1. Teismas nustatė, jog ieškovas ir atsakovė D. B. susipažino 2014 m. kovo 11 d. Iki 2017 m. sausio, kol įsidarbino Danijoje, ieškovas pas atsakovę atvykdavo tik savaitgaliais. Nuo 2017 m. sausio ieškovas 6 sav. dirbdavo užsienyje ir 2 sav. būdavo Lietuvoje, kol 2019 m. birželį užsienyje patyrė traumą. Per tas 2 sav. skirtingais laikotarpiais ieškovas dalį laiko praleisdavo Kaune, dalį Skuode pas atsakovę. Ieškovas nurodė, kad Skuode praleisdavo apie 60 proc. laisvalaikio. Ieškovą ir atsakovę siejo artimi santykiai. Per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. liepos 16 d. ieškovas iš savo banko sąskaitos 53 mokėjimų nurodymais pervedė atsakovei D. B. 6 189 Eur, t. y. apie 200 Eur per mėnesį, pervedamos sumos – nuo 30 Eur iki 500 Eur. Taip pat atsakovas įrengė stiklinę namo, kuris priklauso atsakovui J. B., terasą, išvalė šulinį, nupirko vandens siurblį, pastatė voljerą šuniui, renovavo ūkinį pastatą, pirko baldus, žoliapjovę, šiltnamį, atliko kitus darbus, tam samdė savo nuožiūra pasirinktus meistrus. Be to, ieškovas išnuomojo savo butą Kaune, planavo mesti darbą užsienyje ir įsidarbinti atsakovo J. B. ūkyje. J. B. nurodė, kad ieškovas kelias savaites jau buvo dirbęs jo ūkyje. Teismas pripažino, kad ieškovas ir atsakovė D. B. gyveno faktiniuose santuokiniuose santykiuose, buvo sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį, todėl jų santykius kvalifikavo kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinius teisinius santykius, kuriais buvo siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę.

4.2. Teismas taip pat nustatė, kad rašytinių paskolos sutarčių tarp ieškovo ir atsakovės D. B. sudaryta nebuvo. Ieškovas banko pavedimų atsakovei mokėjimo paskirtyje nenurodydavo, kad tai yra skolinami pinigai. Teismas, atsižvelgdamas į šalių tarpusavio santykius, į rašytinių paskolos sutarčių nebuvimą, ieškovo atsakovei D. B. pervedamų lėšų laikotarpį, pavedimų skaičių, jų paskirtį, pervedamų sumų dydžius, ieškovo atliktų kitų mokėjimų pobūdį (už baldus, vandens siurblį), pripažino, jog ieškovas neįrodė, kad tarp jo ir atsakovės D. B. buvo susiklostę paskolos sutartiniai teisiniai santykiai.

4.3. Nors ieškovas nurodė, jog atsakovė savo rašytinėse žinutėse pripažino įsiskolinimą, tačiau, teismo vertinimu, atsakovė pagal savo supratimą vertindama susidariusią situaciją galėjo tiek galvoti, kad yra skolinga ieškovui, tiek laisva savo valia sumokėti ieškovui atitinkamas sumas, tačiau jas priteisti nėra pagrindo. Taip pat liko nepaneigti atsakovės argumentai, kad ieškovas ją išprovokavo parašyti minėtas žinutes iš pykčio.

4.4. Teismas, remdamasis ieškovo ir atsakovo J. B. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, padarė išvadą, kad ieškovas su J. B. apie jo statinių remontą ar kitokį turto pagerinimą tiesiogiai nesitarė, leidimo griauti ūkinio pastato stogą nebuvo gavęs, darbai nebuvo būtini. Dėl to atsakovas J. B. neturi prievolės ieškovui atlyginti išlaidas už turto pagerinimą. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo J. B. būtų susiklostę paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas J. B. asmeniškai yra įgijęs ieškovo ieškinyje nurodytas prievoles (sumokėti rangovams už atliktus gyvenamojo namo ir ūkinio pastato remonto darbus, statybines medžiagas ir kt.), jas savo valia ir rizika įgijo asmeniškai pats ieškovas ir pats jas įvykdė, todėl jis neturi pagrindo reikalauti jų įvykdymo iš atsakovo J. B..

4.5. Atsakovui J. B. sutinkant atlyginti ieškovui dalį jo patirtų atsakovo turto pagerinimo išlaidų, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo J. B. ieškovo UAB „Sistemax ir Ko“ sumokėtą 2 037,58 Eur sumą už gyvenamojo namo terasos stiklinimą ir UAB „Stogai jums“ sumokėtą 2 820,10 Eur sumą už stogo dangą, iš viso 4 857,68 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Ieškovas A. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas nepagrįstai visapusiškai neįvertinęs byloje esančių įrodymų konstatavo, esą tarp šalių nesusiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Kaip matyti iš el. susirašinėjimo išrašų, atsakovė D. B. pripažino turinti prievolę jai ieškovo perduotas pinigų sumas grąžinti. Taigi ieškovas leistinais įrodymais byloje įrodė tarp ieškovo ir atsakovės D. B. egzistavusius paskolinius teisinius santykius. Ieškovo ir atsakovės teisinių santykių kvalifikavimui neturi jokios įtakos rašytinės paskolos sutarties nesudarymas, nes remiantis nustatytu teisinius reguliavimu rašytinės formos sutarties nesudarymas nedaro pačios paskolos sutarties negaliojančios. Be to, tarp šalių buvusius paskolinius santykius patvirtina rašytiniai byloje pateikti įrodymai, kuriuos teismas nepagrįstai ignoravo. Juo labiau paskolinių teisinių santykių nepaneigia tokios teismo nurodytos aplinkybės kaip pervedamų lėšų laikotarpis, pavedimų skaičius, jų paskirtis, pervedamų sumų dydžiai, ieškovo atliktų mokėjimų pobūdis.

5.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, kuriais buvo siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Teismas ignoravo epizodinį šalių bendro gyvenimo pobūdį bei ieškovo įrodinėjamas aplinkybes, kad šalys kartu negyveno. Iš šalių į bylą pateikto susirašinėjimo matyti, kad atsakovė su ieškovu negyveno ir gyventi kartu net nenorėjo. Byloje pateiktomis ieškovo ir atsakovės tekstinėmis žinutėmis paneigtini ir atsakovės nurodyti atsiliepimo argumentai, esą šalys ketino susituokti. Iš ieškovo byloje pateiktų tekstinių žinučių turinio taip pat matyti, kad atsakovė su ieškovu nei susituokti, nei gyventi nenorėjo ir net neplanavo, nurodė jo nemylinti ir gyventi kartu neketinanti. Todėl teismas negalėjo konstatuoti tarp šalių susiklosčiusių bendrosios veiklos (partnerystės) teisinių santykių. Tarp šalių nebuvo ir negalėjo būti susitarimo vesti bendrą ūkį ir tokiu būdu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę.

5.3. Kaip pripažino pati atsakovė baigiamųjų kalbų metu, ieškovas pervesdamas atsakovei / tretiesiems asmenims pinigus tenkino būtent atsakovės asmenines užgaidas, o ne įgyvendino abiejų šalių valią sukurti bendrą turtą. Šie atsakovės pripažinti faktai (kad pinigus ieškovas pervedė atsakovės asmeniniais interesais) patvirtina, kad tarp šalių nebuvo susitarimo, o ir valios sukurti bendrą nuosavybę. Be to, teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad pinigus į atsakovės sąskaitas ieškovas pervesdavo būdamas užsienyje. Taip pat šalių susirašinėjimas liudija, kad atsakovė sprendė dėl turto pagerinimo darbų, o ieškovas atlikdavo mokėjimus už rangovų atliekamus darbus, pirko medžiagas. Iš šalių susirašinėjimo taip pat matyti, jog turto pagerinimas nebuvo atliekamas ieškovo ir atsakovės bendrų interesų naudai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pinigai atsakovei buvo pervedami ieškovui ir atsakovei siekiant sukurti bendrą nuosavybę.

5.4. Atsakovas J. B. byloje pripažino ieškovo ieškinį dėl 6 947,68 Eur sumos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui priteisė tik 4 857,68 Eur sumą. Be to, teismas, konstatavęs, kad tarp ieškovo ir atsakovo J. B. susiklostė panaudos teisiniai santykiai, tarp ieškovo ir atsakovo kilusį ginčą dėl turto pagerinimo išsprendė iš esmės netinkamai. Teismas nepagrįstai konstatavo, esą atsakovas J. B. nėra įgijęs prievolių atsiskaityti su rangovais už jam priklausančio statinio esminį pagerinimą.

5.5. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. B. priklausantis turtas ieškovo sąskaita buvo pagerintas su atsakovo J. B. sutikimu, dėl to atsakovas J. B. turi pareigą atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas pažymi, kad atsakovas J. B. gyvena šalia atsakovės D. B.. Atsakovės namuose atsakovas J. B. dažnai lankydavosi ir matė, kad jam priklausantys statiniai yra gerinami iš ieškovo lėšų. Atsakovas ne tik pritarė atliekamiems namo pagerinimo darbams, bet ir prie šių darbų atlikimo asmeniškai finansiškai prisidėjo, o tai akivaizdžiai liudija, kad gyvenamojo namo remonto darbai buvo atliekami su atsakovo J. B. leidimu. Tai, jog statinių pagerinimo darbai buvo atliekami su J. B. leidimu, patvirtino ir pats J. B. teisme.

5.6. Atsakovas J. B. laikėsi pozicijos, esą rangos darbai buvo atlikti netinkamai, padarytas brokas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti rangos darbus tęsę ir tariamą broką taisę D. B. ir E. J.. Apklausti teismo posėdžio metu šie darbuotojai patvirtino, kad yra savamoksliai, neturintys kvalifikacijos, todėl šie asmenys negalėjo vertinti prieš tai darbus atlikusio asmens darbų kokybės. Nors teismas nevertino atsakovo J. B. argumentų dėl S. B. atliktų darbų kokybės, S. B. atliktų darbų trūkumas neturi reikšmės ieškinio pagrįstumui, kadangi atsakovas, kurio naudai S. B. atliko rangos darbus, turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl trūkumų šalinimo arba nuostolių atlyginimo. Tuo tarpu atsakovas J. B. pats pasirinko trūkumus šalinti samdydamas kitą asmenį, todėl turi teisę trūkumų šalinimo išlaidas prisiteisti iš rangos darbus nekokybiškai atlikusio S. B..

Atsiliepimas

6. Atsakovė D. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašė jį atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovą ir atsakovę siejo artimi santykiai ir byloje nėra įrodymų dėl to, kad tarp atsakovės ir ieškovo būtų susiklostę paskolos sutartiniai teisiniai santykiai.

6.2. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas į atsakovės sąskaitą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. liepos 16 d. 53 mokėjimų nurodymais pervedė 6 149 Eur. Iš ieškovo pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad mokėjimų nurodymuose paskirtis nenurodoma. Atsakovė iš ieškovo pinigų nesiskolino, nes nebuvo poreikio skolintis. Ji dirbo ir dirba ūkininko J. B. ūkyje, gauna pastovų atlyginimą, kuris yra pakankamas jos šeimos pragyvenimo poreikiams užtikrinti. Šios aplinkybės paneigia ieškovo teiginius, kad atsakovė gyvena iš pašalpų. Jai yra paskirtos ir mokamos išmokos trims vaikams, tačiau šios išmokos nėra pašalpa, kaip įvardija atsakovas. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama išmoka vaikui yra skirta jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį augintiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą.

6.3. Ieškovas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymų visumą, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ar faktų, o pakartodamas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytas faktines aplinkybes, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos ieškinyje ir apeliaciniame skunde išvardytos faktinės aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, būtų padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Ieškovo nurodomi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl padarytų proceso teisės normų pažeidimo.

6.4. Atsakovės ieškovui parašyta žinutė, kad pinigus grąžins, neatitiko atsakovės valios. Ieškovas neginčijo, kad jų santykiai nutrūko 2019 m. rudenį. Jo nuolatinės žinutės dėl santykių aiškinimosi, pinigų grąžinimo paveikė atsakovę psichologiškai. Norėdama, kad ieškovas suprastų, kad tolesni jų bendro gyvenimo santykiai nebegalimi, ir jis nustotų rašinėti žinutes, parašė, kad skolą grąžins. Teismas, pasisakydamas dėl šio ieškovo pateikto įrodymo, išsakė nuomonę, kad atsakovė pagal savo supratimą vertindama susidariusią situaciją gali tiek galvoti, kad yra skolinga ieškovui, tiek laisva savo valia gali ir sumokėti ieškovui atitinkamas sumas, tačiau jas priteisti nėra pagrindo. Teismo posėdžio metu paklaustas, kodėl pervedimuose nenurodė, kad tai paskola, ieškovas nurodė, kad nenorėjo gąsdinti atsakovės, kad siunčiami pinigai yra skola, mąstė, kad jei bus bendras gyvenimas, skola bus nurašyta. Atsakovė neginčija ieškovo pervestų piniginių sumų, nors jų neprašė. Kadangi ieškovą laikė šeimos nariu, sugyventiniu, jo siunčiamus pinigus vertino kaip siunčiamus šeimos narei, draugei, sugyventinei. Siunčiami pinigai būdavo panaudojami bendroms reikmėms, kai ieškovas grįždavo, juos išleisdavo kartu.

7. Atsakovas J. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašė jį atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1. Ieškovas su atsakovu J. B. nesitarė nei dėl gyvenamojo namo terasos įstiklinimo, nei dėl ūkinio pastato stogo keitimo. Įstiklinti gyvenamojo namo terasą buvo ieškovo iniciatyva, nes jis nebuvo patenkintas terasos lentelėmis, o ūkiniame pastate, kaip paaiškėjo teisme, ieškovas norėjo įsirengti garažą, įmontuoti pakeliamus vartus. Taigi, atsakovui priklausančių statinių pagerinimo darbai buvo pradėti su juo nesitarus, jam nežinant, kokie darbai bus atliekami ir kokia jų apimtis, kokia bus atliktų darbų kaina, kokios medžiagos bus naudojamos, kas darbus atliks. Ūkinio stogo keitimas nebuvo būtinas, jį atsakovas žadėjo. Tai, kad atliekami ūkinio pastato stogo keitimo darbai, pamatė, kai jau stogą pradėjo griauti. Aplinkybė, kad ieškovas J. B. prašė pinigų sumokėti rangovams ir jų atsakovas davė, nereiškia, kad atsakovas sutiko ir davė leidimą keisti ūkinio pastato stogą. Ūkinio pastato remonto darbai jau buvo pradėti, o darbų nukėlimas vėlesniam laikui, veikiant nepalankioms oro sąlygoms – lietui, būtų paveikęs statinio būklę, todėl sutiko perduoti dukrai pinigus sumokėti už darbus.

7.2. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu, jog jis dėl S. B. atliktų darbų trūkumų šalinimo reikalavimus turėjo reikšti tiesiogiai ieškovui, o ne samdyti kitus asmenis. Pats ieškovas S. B. darbų atlikimo ir darbų kokybės nekontroliavo, mokėjo pinigus už neatliktus darbus. Tvarto stogui pradėjus slinkti žemyn, nesiėmė jokių priemonių, kad S. B. ištaisytų darbo broką. D. B. nepavyko susisiekti su S. B.. Todėl atsakovas turėjo imtis kuo skubesnių priemonių, kad neįvyktų nelaimė ir neatsirastų didesnių nuostolių, todėl kreipėsi į MB „Žemaitijos stogai ir fasadai“.

Šalies argumentai

7.3. Ieškovas neįrodė, kad jis iš esmės pagerino atsakovui priklausančius statinius, jog juos pagerino tokia apimtimi, kokia nurodyta ieškinyje. Ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. išsigrynino 3 900 Eur, kuriuos už J. B. sumokėjo rangovams už jų atliktus statybos rangos darbus – gyvenamojo namo ir ūkinio pastato renovaciją. Teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo patikslinti, už ką buvo sumokėta ši suma, mano, kad tai buvo santechnika, vonios kambario remontas. Ieškovas nenurodė, už ką konkrečiai buvo sumokėta atliekant gyvenamojo namo renovaciją, kokie darbai buvo atlikti, kas atliko darbus. Ieškovas nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad, iki ieškovui persikeliant gyventi pas D. B., jau buvo atlikta gyvenamojo namo vidaus ir išorės renovacija, apšiltintos namo sienos, įrengta terasa (neįstiklinta), įrengtas vonios kambarys su unitazu ir šie darbai buvo atlikti už atsakovo nuosavas lėšas, o ne iš ieškovo suteiktų paskolų.

7.4. Atsakovas pritarė teismo išvadai, kad ieškovas, neįrodęs, jog pagerinimus atliko turėdamas statinių savininko atsakovo J. B. leidimą, juos atlikdamas veikė savo nuožiūra, savo interesais ir rizika, todėl neturi teisės reikalauti atlyginti savo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovės D. B. ir tenkino iš dalies ieškovo ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo J. B., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl paskolos teisinių santykių tarp ieškovo ir D. B. (ne)egzistavimo

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovės D. B., konstatavęs, jog ieškovas neįrodė tarp jo ir atsakovės D. B. susiklosčiusių paskolos sutartinių teisinių santykių. Ieškovas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydamas, jog teismas visapusiškai neįvertino byloje esančių įrodymų, atsakovė D. B. el. susirašinėjimu pripažino turinti prievolę jai ieškovo perduotas pinigų sumas grąžinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems ieškovo argumentams.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje pateikta paskolos sutarties samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Viršijančios nurodytą sumą žodinės paskolos sutarties negaliojimo nenustatyta įstatyme, tokia žodinė sutartis galioja, tačiau įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

13. Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015).

14. Paskolos sutarties įrodinėjimo metu teismui vertinant, ar iš tikrųjų sudaryta paskolos sutartis, svarbus yra rašytinių įrodymų turinys ir kitų įrodymų duomenys, patvirtinantys paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

15. Paskolos sutartis pagal savo sampratą yra realinis sandoris (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys), taigi paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovas su atsakove D. B. rašytinės paskolos sutarties nebuvo sudaręs. Ieškovas tarp jo ir atsakovės D. B. esančius paskolinius santykius iš esmės grindė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. liepos 16 d. iš savo banko sąskaitos atliktais 53 mokėjimų pavedimais, kurių bendra suma 6 189,00 Eur, 2018 m. liepos 11 d. atliktu 300,00 Eur pavedimu UAB „Zbiga“, 2018 m. rugpjūčio 23 d. atliktu 677,00 Eur pavedimu „Magrės baldai“ ir 2018 m. rugsėjo 25 d. atliktu 100,00 Eur pavedimu „Vandens siurbliai“. Tačiau ieškovas atlikdamas mokėjimų pavedimus nenurodė, jog tai paskolos dalykas, skolinami pinigai ieškovei ar kt. Atsižvelgiant į tarp šalių buvusius artimus santykius (byloje dėl to ginčo nėra, ieškovas apeliaciniame skunde tik kelia klausimą dėl šių santykių epizodiškumo, juos vertina kaip jungtinės veiklos (partnerystės) santykius), teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo atliktais mokėjimų pavedimais pervestos lėšos gali buvo kvalifikuojamos ir vertinamos ne kaip patvirtinančios paskolos teisinius santykius, bet kaip patvirtinančios dovanojimo ar kitus atlygintinus ar neatlygintinus teisinius santykius. Nesant jokių kitų duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui (atsakovei) faktas ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus.

17. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino šalių el. susirašinėjimą, kuriuo ieškovas įrodė tarp jo ir atsakovės D. B. egzistavus paskolinius teisinius santykius, nes atsakovė D. B. pripažino turinti prievolę jai ieškovo perduotas pinigų sumas grąžinti. Teisėjų kolegija atmeta tokį ieškovo argumentą kaip nepagrįstą.

18. Kaip matyti iš pateikto el. susirašinėjimo, atsakovė D. B., atsakydama į ieškovo emocingą žinutę, parašė: „Aš nepamiršiu, kiek pinigų esi išleidęs ant mūsų. Nemanyk, kad esu tokia beširdė. Jei kada gyvenime tėvas paliks man mano dalį pinigų aš tau grąžinsiu.. tiek, kiek esi parašęs.“ Teisėjų kolegijos manymu, tokia atsakovės žinutė nereiškia, kad ji pripažino tarp šalių esant paskolinius teisinius santykius. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokią žinutę atsakovė galėjo parašyti būdama emociškai paveikta ieškovo ir siekdama lengviau nutraukti šalių artimus santykius. Tokios atsakovės nurodytos aplinkybės ieškovas nepaneigė ir neįrodinėjo.

19. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė tarp jo ir atsakovės D. B. buvus paskolos teisinius santykius, todėl ieškovo reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės D. B. pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių kvalifikavimo

20. Ieškovas nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį, be kita ko, dėl įsiskolinimo iš atsakovės D. B. priteisimo, įsiskolinimą grįsdamas tarp šalių buvusiais paskolos teisiniais santykiais. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas tokį ieškovo ieškinio reikalavimą, konstatavo tarp šalių buvus jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius.

21. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23. Nagrinėjamu atveju nors ieškovas pareikšto ieškinio negrindė argumentais ir nereiškė reikalavimų dėl jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš esmės neanalizavo ir nenustatinėjo jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties požymių, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių artimus santykius, deklaratyviai nurodė, jog jų santykiai kvalifikuotini kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai teisiniai santykiai, kuriais buvo siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę.

24. CPK 265 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, nes, minėta, tik šalims suteikta teisė laisvai disponuoti ginčo objektu. Taigi, ginčo ribas nustato reikalavimus reiškiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikšti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2004; 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2003; 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007; ir kt.).

25. Atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje nė viena iš šalių nebuvo pareiškusi reikalavimų, kylančių iš jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių, tokie teisiniai santykiai nebuvo šios civilinės bylos dalykas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių požymių (ne)egzistavimo. Nagrinėjamoji byla dėl įsiskolinimo, kylančio iš paskolinių teisinių santykių, priteisimo nėra priskirta tokiai bylų kategorijai, kai teismas gali peržengti pareikšto ieškinio ribas (CPK 376, 405, 417 straipsniai ir kt.). Dėl nurodytų argumentų, taip pat siekiant išvengti byloje nenagrinėtų prejudicinių faktų nustatymo, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šalintini pirmosios instancijos teismo argumentai dėl jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių kvalifikavimo.

26. Kadangi iš skundžiamo teismo sprendimo pašalinami pirmosios instancijos teismo argumentai dėl jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių kvalifikavimo, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovų atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentų, susijusių su jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniais santykiais, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam šios bylos dėl įsiskolinimų priteisimo išnagrinėjimui.

Dėl J. B. įsiskolinimo

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog ieškovas su J. B. apie jo statinių remontą ar kitokį turto pagerinimą tiesiogiai nesitarė, leidimo griauti ūkinio pastato stogą nebuvo gavęs, darbai nebuvo būtini. Dėl to atsakovas J. B. neturi prievolės ieškovui atlyginti išlaidų už turto pagerinimą. Byloje nėra įrodymų, kad tarp ieškovo ir atsakovo J. B. būtų susiklostę paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas J. B. asmeniškai yra įgijęs ieškovo ieškinyje nurodytas prievoles (sumokėti rangovams už atliktus gyvenamojo namo ir ūkinio pastato remonto darbus, statybines medžiagas ir kt.), jas savo valia ir rizika įgijo asmeniškai pats ieškovas ir pats jas įvykdė, todėl jis neturi pagrindo reikalauti jų įvykdymo iš atsakovo J. B.. Tačiau teismas, atsakovui J. B. sutinkant atlyginti ieškovui dalį jo patirtų atsakovo turto pagerinimo išlaidų, priteisė ieškovui iš atsakovo J. B. ieškovo UAB „Sistemax ir Ko“ sumokėtą 2 037,58 Eur sumą už gyvenamojo namo terasos stiklinimą ir UAB „Stogai jums“ sumokėtą 2 820,10 Eur sumą už stogo dangą, iš viso 4 857,68 Eur. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tarp ieškovo ir atsakovo kilusį ginčą dėl turto pagerinimo išsprendė iš esmės netinkamai. Nurodo, kad atsakovas J. B. pripažino ieškovo ieškinio 6 947,68 Eur sumą, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. B. priklausantis turtas ieškovo sąskaita buvo pagerintas su atsakovo J. B. sutikimu, dėl to atsakovas J. B. turi pareigą atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas J. B. gyvena šalia atsakovės D. B.. Atsakovės namuose atsakovas J. B. dažnai lankydavosi ir matė, kad jam priklausantys statiniai yra gerinami iš ieškovo lėšų. Atsakovas ne tik pritarė atliekamiems namo pagerinimo darbams, bet ir prie šių darbų atlikimo asmeniškai finansiškai prisidėjo, o tai akivaizdžiai liudija, kad gyvenamojo namo remonto darbai buvo atliekami su atsakovo J. B. leidimu. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria ieškovo argumentams.

28. CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ką kita. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK 6.501 straipsnio 3 dalis). CK 6.501 straipsnis taikomas ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis).

29. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

30. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovas buvimo su atsakove D. B. laikotarpiais gyveno ir naudojosi atsakovui J. B. priklausančiu gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, esančiais (duomenys neskelbtini), Skuodo r. sav. Taigi ieškovą ir atsakovą J. B. siejo panaudos teisiniai santykiai. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas organizavo atsakovui priklausančio gyvenamojo namo terasos įstiklinimo, ūkinio pastato stogo keitimo darbus ir šie darbai buvo atlikti. Nors atsakovas J. B., priešingai, nei nurodo ieškovas, nepripažįsta ieškovo reikalavimų dėl atliktų atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo darbų ir teigia, kad jokio susitarimo dėl remonto darbų nebuvo ir jie buvo atliekami jam nežinant, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas J. B., gyvendamas gretimame name, negalėjo nematyti ir nežinoti apie atliekamus gyvenamojo namo terasos įstiklinimo ir ūkinio pastato stogo keitimo darbus. Atsakovas J. B. tokiais savo veiksmais (neveikimu) iš esmės pritarė atliekamiems darbams ir netgi, kaip pats pripažino, prie atliekamų darbų prisidėjo finansiškai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas J. B. davė sutikimą ieškovui atlikti atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo darbus.

31. Byloje esantys ieškovo bankinių pavedimų išrašai patvirtina, jog ieškovas UAB „Sistemax ir Ko“ sumokėjo 2 037,58 Eur už terasos įstiklinimą, UAB „Stogai jums“ 2 820,10 Eur už stogo dangą ir S. B. 1 530 Eur už atliktus statybos darbus. Taigi ieškovas įrodė atliktus mokėjimus už šiuos atsakovui J. B. priklausančių gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pagerinimo darbus. Kadangi skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš atsakovo J. B. priteisė tik ieškovo patirtas išlaidas UAB „Sistemax ir Ko“ ir UAB „Stogai jums“, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo priteistiną sumą padidinant 1 530 Eur, ieškovo sumokėtų S. B..

32. Ieškovas pateiktu apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, t. y. iš atsakovo J. B. priteisti kur kas didesnę 16 334,68 Eur sumą už atsakovui priklausančio turto pagerinimą. Tokį savo reikalavimą ieškovas iš esmės grindė pateiktu banko sąskaitos išrašu, patvirtinančiu grynųjų pinigų išėmimus įvairiuose bankomatuose. Ieškovo teigimu, jis atsiskaitydavo už atliktus rangos darbus ir statybines medžiagas.

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu yra įgyvendinami esminiai civilinio proceso principai – rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 12, 17 straipsniai). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

34. Nagrinėjamu atveju ieškovo pateiktas pinigų išgryninimo operacijų išrašas, teisėjų kolegijos vertinimu, negali patvirtinti, kam tie išgryninti pinigai buvo panaudoti, tuo labiau kad, pagal pateiktą išrašą, pinigų išgryninimo operacijos ieškovo buvo atliekamos ne tik Skuode, bet ir Kaune. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovui J. B. priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo darbams išleido didesnę sumą nei 6 387,68 Eur (2 037,58 + 2 820,10 + 1 530,00 Eur).

35. Atsakovas J. B. byloje, be kita ko, įrodinėjo, kad jam priklausančio ūkinio pastato stogo keitimo darbai buvo atlikti nekokybiškai, dėl to jis turėjo kreiptis į MB „Žemaitijos stogai ir fasadai“ dėl atliktų darbų broko ištaisymo. Tačiau atsakovas į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad darbai iš tiesų buvo atlikti nekokybiškai, kokia padaryto broko apimtis ir taisymo kaina. Pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. posėdžio metu apklausti kaip liudytojai D. B. ir E. J. paaiškino, kad jie buvo pasamdyti atsakovo J. B., tačiau atliko ne tik nekokybiškai, jų vertinimu, atliktų darbų taisymą, bet ir tuos darbus pratęsė, taip pat atliko kitus, papildomus darbus. Liudytojai taip pat paaiškino, kad jie nėra įgiję specialybės statybos darbų srityje, yra savamoksliai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl atliktų darbų broko taisymo kaip neįrodytus.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo J. B. ieškovui priteistiną įsiskolinimo sumą padidinant iki 6 387,68 Eur, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies taip pat pašalintini teismo motyvai dėl jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių egzistavimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

37. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos šio teismo šalims priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atmetus ieškovo reikalavimą priteisti 7 226,00 Eur įsiskolinimą iš D. B. ir iš dalies tenkinus (6 387,68 Eur) ieškovo reikalavimo priteisti 16 334,68 Eur įsiskolinimą iš J. B., ieškovo ieškinys patenkintinas 19,55 proc.

38. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui (atsakovams) – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

39. Teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, tačiau, nepaisydamas CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyto imperatyvo, nepagrįstai ieškovui iš atsakovų priteisė bylinėjimosi išlaidas, neproporcingas teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 30 proc.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, padidinant iš atsakovo J. B. priteistiną sumą, taip pat į tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovo negali priimti blogesnio sprendimo nei yra skundžiamas (CPK 313 straipsnis), šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palieka nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. Ieškovas apeliaciniu skundu iš esmės skundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl netenkinto reikalavimo dėl 7 226 Eur skolos iš atsakovės D. B. priteisimo ir dėl 11 477 Eur priteisimo iš atsakovo J. B. (16 334,68 Eur – 4 857,68 Eur). Apeliacinės instancijos teismas patenkino apeliacinį skundą iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo J. B. papildomai 1 530,00 Eur, taigi patenkinta 6,67 proc. ieškovo apeliacinio skundo. Šaliai proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nors ji ir būtų atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 771,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 350 Eur išlaidos advokato pagalbai ir 421,00 Eur žyminio mokesčio išlaidos). Ieškovui iš atsakovo J. B. priteistina 59,06 Eur (1 771,00 Eur/2 x 6,67 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

43. Atsakovė D. B. patyrė 600,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės atžvilgiu apeliacinis skundas atmestas, todėl jai iš apelianto priteistina 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

44. Atsakovas J. B. patyrė 700,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Atsakovui proporcingai atmestų ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų daliai priteistina 642,74 Eur (700,00 Eur x 91,82 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

45. Priešpriešines sumas įskaičius, iš ieškovo atsakovui J. B. – priteistina 583,68 Eur (642,74 Eur – 59,06 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo A. I. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. I. iš atsakovo J. B. 6 387,68 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 68 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 387,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 579,40 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui J. B. iš ieškovo A. I. 595 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei D. B. iš ieškovo A. I. 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui J. B. grąžinti 2020 m. rugpjūčio 5 d. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą 500 Eur (penkių šimtų eurų) avansą už liudytojų iškvietimą.“

Pašalinti iš Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo šiuos motyvus: „Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad ieškovas ir atsakovė D. B. gyveno faktiniuose santuokiniuose santykiuose, buvo sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį, todėl jų santykiai kvalifikuojami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai teisiniai santykiai, kuriais buvo siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę.“

Priteisti atsakovei D. B. iš ieškovo A. I. 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui J. B. iš ieškovo A. I. 583,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisMarius DobrovolskisDanutė Žvinklytė