- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- e2S-803-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00203-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- H. B.
- Trečiasis asmuo
- uždarąja akcine bendrove „Amberfruta“
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo H. B. ieškinį atsakovui A. K. su trečiuoju asmeniu uždarąja akcine bendrove „Amberfruta“ dėl opciono sutarties vykdymo natūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1 530 vienetų uždarosios akcinės bendrovės „Amberfruta“ paprastųjų vardinių nematerialių akcijų, o iš ieškovo atsakovo naudai 15 000 EUR ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (i) areštuojant atsakovui priklausančias 1530 vienetų uždarosios akcinės bendrovės „Amberfruta“ paprastųjų vardinių nematerialių akcijų, uždraudžiant bet kokiu būdu perleisti akcijas tretiesiems asmenims, išskyrus ieškovą, draudžiant akcijas įkeisti, jas apsunkinti ar suvaržyti bet kokiu būdu, (ii) uždraudžiant atsakovui mažinti uždarosios akcinės bendrovės „Amberfruta“ įstatinį kapitalą (tame tarpe, priimti sprendimus dėl bendrovės įstatinio kapitalo mažinimo, juridinių asmenų registre registruoti pakeistus bendrovės įstatus ir bendrovei išmokėti atsakovui bendrovės lėšas pagal 2020 m. vasario 26 d. vienintelio akcininko sprendimą ar kitus sprendimus), taip pat (iii) uždraudžiant atsakovui priimti bet kokius kitus sprendimus, susijusius su jo turtinių ir neturtinių uždarosios akcinės bendrovės „Amberfruta“ paprastųjų vardinių nematerialių akcijų savininko teisių įgyvendinimu. Ieškovas nurodo, kad atsakovas atsisakė vykdyti sutarties sąlygas, nebendradarbiauja su ieškovu, 2020 m. vasario 26 d. priėmė vienintelio akcininko sprendimą dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo, todėl kyla grėsmė, kad atsakovas perleis ginčo akcijas, kadangi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebūtų teisinių kliūčių tai padaryti. O atsakovui perleidus ieškinio dalyką 1530 vienetų bendrovės akcijos, pasunkės teismo sprendimo įvykdymas arba taps negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui priklausančias 1530 vienetų uždarosios akcinės bendrovės „Amberfruta“ paprastųjų vardinių nematerialių akcijų, uždraudžiant bet kokiu būdu perleisti akcijas tretiesiems asmenims, išskyrus ieškovą, draudžiant akcijas įkeisti, jas apsunkinti ar suvaržyti bet kokiu būdu, uždraudė atsakovui mažinti uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą (tame tarpe, priimti sprendimus dėl bendrovės įstatinio kapitalo mažinimo, juridinių asmenų registre registruoti pakeistus bendrovės įstatus ir bendrovei išmokėti atsakovui bendrovės lėšas pagal 2020 m. vasario 26 d. vienintelio akcininko sprendimą ar kitus sprendimus); uždraudė atsakovui priimti bet kokius kitus sprendimus, susijusius su jo turtinių ir neturtinių uždarosios akcinės bendrovės paprastųjų vardinių nematerialių akcijų savininko teisių įgyvendinimu. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas dėl nurodė, kad ieškovo duomenimis atsakovas atsisakė vykdyti sutarties sąlygas, atsisakė bendradarbiauti su ieškovu, 2020 m. vasario 26 d. priėmė vienintelio akcininko sprendimą dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo, iš valstybės įmonės „Registrų centras“ juridinių asmenų registro matyti, kad šis sprendimas registre registruotas 2020 m. kovo 2 d., prašomas priteisti bendrovės paprastųjų nematerialiųjų akcijų kiekis ir jų vertė yra didelė, atsakovas jau yra priėmęs vienintelio akcininko sprendimą mažinti bendrovės įstatinį kapitalą, kuriame nurodyta, kad ketinama kapitalą sumažinti nuo 42 000 EUR iki 2 500 EUR, tai yra mažiau iki minimalaus leidžiamo pagal įstatymą įstatinio kapitalo dydžio, sprendime taip pat nurodyta, kad toks kapitalo mažinimas yra siekiant vieninteliam akcininkui išmokėti bendrovės lėšų, ieškovo duomenimis, su ieškovu atsakovė nebendradarbiauja, spręsti geranoriškai susidariusią situaciją, atsakovė vengia, todėl laikytina, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą spręsti iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui netinkamai kvalifikavus šalių teisinį santykį nebuvo atskleista laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmė. Nurodo, kad būtina įvertinti ieškinio dalyką, jo pagrindą ir ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių institutą nagrinėjamu atveju.
3.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Teigia, kad ieškovo reikalavimo suma sudaro 15 000 EUR ir šis reikalavimas yra nukreiptas į patį ieškovą, o iš apelianto reikalaujama priteisti 90 procentų akcijų, kurių vertė 2250 EUR. Pažymi, jog po ginčijamo sandorio atsakovo teisės nebuvo apribotos, todėl atsakovas turėjo teisę priimti sprendimą mažinti įstatinį kapitalą, šis teisinis faktas yra įvykęs, išviešintas viešame registre, todėl ieškovo prašymai yra orientuoti ne į ateitį, o į praeitį. Teigia, kad teismas uždraudė tai, kas faktiškai yra įvykę, o reikalavimas uždrausti išsimokėti kapitalo dalį, kuris siekia 40 000 EUR, kai ieškinio suma yra 15 000 EUR yra neproporcingas.
3.3. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti ar teisėtai iškėlė civilinę bylą ir tik įsitikinęs savo procesinio veiksmo teisingumu, spręsti kitą – su bylos esme nesijusį klausimą. Nurodo, kad apeliantas opciono sutarties pagrindu nėra prisiėmęs jokių įsipareigojimų, dėl ko ieškovas turėtų teisinį pagrindą reikšti ieškinį su jame suformuluotais reikalavimais. Pažymi, kad apeliantas savavališkai informavo ieškovą, kad akcijų neplanuoja perduoti. Teigia, kad ieškinys iniciuotas nesąžiningai, siekiant nepagrįstų tikslų, o teismas suformavo ydingą situaciją, kai reikalavimo priteisti piniginę sumą iš ieškovo, jo patenkinimo atveju, užtikrinimo priemones taikė apeliantui.
Atsiliepimas
4. Ieškovas H. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
4.1. Ieškovas nurodo, kad atskirajame skunde nenurodoma jokių argumentų, kaip pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės prasilenkia su šio instituto tikslais, principais ar kasacinio teismo praktika. Teigia, kad apelianto argumentai neatitinka tikrovės, kadangi ieškovo materialinis reikalavimas yra nukreiptas ne į patį ieškovą, o į atsakovą, kadangi ieškovas įvertino savo materialinį reikalavimą 15 000 EUR sumai, atsižvelgiant į tai, kad už tokią kainą apeliantas įsipareigojo perleisti bendrovės akcijas. Pažymi, jog apeliantas sprendimu akcijų vertę yra sumažina 17 kartų, mažina bendrovės turtą.
4.2. Ieškovas nurodo, kad akcijų nominali vertė ieškinio pareiškimo dieną sudaro ne 2250 EUR, kaip nurodo atsakovas, o 38 250 EUR, kas yra akcijų nominali vertė bendrovės įstatuose. Ieškovas nusprendė šias akcijas įsigyti už 15 000 EUR, tačiau apeliantas pradėjo mažinti šių akcijų vertę. Pažymi, kad ieškovas siekia prisiteisti akcijas tokios vertės, kokios jos yra šiuo metu, o ne tokios, kokos gali būti po to, kai bendrovė išmokės 40 000 EUR apeliantui. Teigia, kad šiuo aspektu ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užkertant kelią bendrovės akcijų vertės sumažėjimui ir atsakovo nesąžiningų veiksmų atlikimui, be to šia priemone siekiama užkirsti kelią teismo procesams.
4.3. Ieškovas nurodo, kad šalių sudarytos opciono sutarties pagrindu ieškovas įsipareigojo iš apelianto nupirkti akcijas. Nurodo, kad apeliantas sutarties fakto sudarymo neginčija, atsakovas atsisakė sutartį vykdyti, be to ėmėsi veiksmų siekiant išvengti sutarties vykdymo ateityje (priėmė sprendimą dėl akcijų sumažinimo, piniginių lėšų išmokėjimo) ir ieškovo teigimu tai pagrindžia faktą, jog nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Amberfruta“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą tenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rėmėsi išskirtinai ieškovo prašyme nurodytais argumentais ir motyvais, nevertindamas prašymo pagrįstumo ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties ir būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą palankaus ieškovui priėmimo atveju, kas turėjo esminės reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
7. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, neįvertino ieškovo ieškinio nepagrįstumo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bei proceso teisės normų. Ieškovas su nurodytais argumentais nesutinka, teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos esant tikėtinam ieškinio pagrįstumui ir apelianto galimam nesąžiningumui.
8. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 7 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taikė proceso teisės normas
9. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu kartu su ieškiniu dėl opciono sutarties vykdymo natūra pateikti rašytiniai įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas preliminariai pagrindė ieškinio reikalavimus. Nagrinėjamu aspektu svarbu pažymėti ir tai, kad šioje byloje priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčas neišsprendžiamas iš esmės, tokia nutartimi pasisakyta tik dėl tarpinio procesinio pobūdžio klausimo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Todėl šiuo atveju nesutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė preliminariai nevertindamas tikėtino ieškinio pagrįstumo, pažymint tai, kad civilinė byla yra iškelta, ieškovo ieškinys yra priimtas.
11. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, kad iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, jog apeliantas 2020 m. vasario 26 d. priėmė vienintelio akcininko sprendimą dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ juridinių asmenų registro matyti, kad šis sprendimas registre registruotas 2020 m. kovo 2 d. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į ieškovo paaiškinimus, jog apeliantas atsisako vykdyti sutartį ir apeliantas ketina sumažinti kapitalą nuo 42 000 EUR iki 2 500 EUR ir 40 000 EUR išsimokėti apeliantui, pagrįstai nutarė, kad kyla galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas atsiliepime taip pat nurodė, kad atsisako vykdyti sutartį.
13. Kaip minėta anksčiau pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos ir nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl ieškovui, kuris šioje byloje prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi procesinę pareigą įrodyti atsakovo prastą turtinę padėtį ir / arba nesąžiningumą minėtu aspektu (CPK 178 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas – opciono sutarties įvykdymas natūra, ieškovui priteisiant akcijas, o apeliantui 15 000 EUR pardavimo sutartį pagal sumą. Kaip matyti, byloje neginčijamos aplinkybės, jog apeliantas atsisako įvykdyti sutartį, apeliantas galimai ketina sumažinti turto vertę, todėl darytina labiau tikėtina išvada, kad šiuo atveju ieškovas pagrindė galimą apelianto nesąžiningumą.
15. Be to, apeliantas nenurodė jokių esminių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neigiamų pasekmių jo galimybei vykdyti veiklą, atsiskaitymus, nenurodė, kaip taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržo apelianto interesus. Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 12-14 punktuose grindas manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas galėtų sudaryti galimybę pažeisti ieškovo interesus. Taigi, iš apelianto pateiktos argumentacijos negalima daryti išvados, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar jų mastas neproporcingai galimai apsunkina apelianto veiklą ar daro kitą neproporcingą žalą.
16. Atsižvelgiant į šias aplinkybes sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimą tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirojo skundo argumentais ir motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
18. Esant nustatytoms nutarties 7-16 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.