- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-346-613/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- G. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo pagal ieškovės R. R. patikslintą ieškinį atsakovui G. R. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ir išlaikymo dydžio pakeitimo, vaiko gydymo išlaidų priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašydama:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-769/2019 nepilnamečiui R. R. gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą ir nuo ieškinio padavimo dienos iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti po 350,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
1.2. pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-2087-769/2019 dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ir nustatyti atsakovui tokią bendravimo su vaikais R. R. ir H. R. tvarką:
1.2.1. G. R. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų neporinių savaičių penktadienį pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas vaikus į gyvenamąją vietą 19 val.; šeštadienį 11 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19 val. ir sekmadienį pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos 11 val. ir 18 val. pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą bei porinių savaičių antradieniais pasiimdamas vaikus 17.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir pristatydamas juos 19 val. į jų gyvenamąją vietą.
1.2.2. G. R. kiekvienais metais pasiima vaikus pas save per Šv. Kūčias 17 val. iš jų gyvenamosios vietos ir 19.30 val. grąžina į jų gyvenamąją vietą. Poriniais metais Šv. Kalėdų pirmą dieną, t. y. gruodžio 25 d. G. R. pasiima vaikus pas save iš jų gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą 19 val. Neporiniais metais Šv. Kalėdų antrą dieną, t. y. gruodžio 26 dieną G. R. pasiima vaikus pas save iš jų gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžina atgal į jų gyvenamąją vietą 19 val.
1.2.3. poriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną G. R. pasiima vaikus pas save iš jų gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžina atgal į gyvenamąją vietą 19 val. Neporiniais metais Šv. Velykų antrąją dieną G. R. pasiima vaikus pas save iš jų gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą 19 val.
1.2.4. poriniais metais G. R. bendrauja su vaikais jų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu pusę atostogų laiko nuo penktadienio, einančio prieš pirmąją moksleivių atostogų dieną, 17.30 val. pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ir 19 val. grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą, visas kitas likusias dienas pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą 19 val. Neporiniais metais G. R. bendrauja su vaikais jų žiemos, pavasario, rudens atostogų metu antrąją vaikų atostogų dalį, pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos antrosios atostogų dalies pirmąją dieną 11 val. ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną 19 val. ir taip kasdien iki vaikų atostogų pabaigos.
1.2.5. G. R. būna su vaikais R. R. ir H. R. per Naujųjų metų šventę, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 17 val. ir pristatydamas vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą 21 val.
1.2.6. G. R. praleidžia su vaikais dvi jų vasaros atostogų savaites kasdien pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą 19 val., planuojamą laiką ir trukmę suderina su ieškove R. R. SMS žinute ar elektroniniu laišku, Messenger, Viber žinute ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki atostogų pradžios.
1.2.7. G. R. turi teisę pasiimti pas save vaikus Tėvo dieną – kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį (jeigu ši diena nepatenka į atsakovo bendravimo su vaikais savaitgalį), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 19 val.
1.2.8. G. R. turi teisę bendrauti su vaikais ir ieškovo gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) Jeigu ši diena nesutampa su tėvo bendravimo su vaikais savaitgaliu, G. R. prieš savaitę informuoja R. R. ir suderina bendravimo tvarką. Jeigu ši diena yra darbo diena G. R. su vaikais bendrauja nuo 17.30 val. iki 20.30 val.
1.2.9. R. R. turi teisę bendrauti su vaikais Motinos dieną – kiekvienų metų gegužės pirmąjį sekmadienį ir savo gimimo dieną (balandžio 19 d.). Siekdama pasinaudoti šia teise tada, kai ši diena patenka į numatytą įprastinį vaikų bendravimo grafiką su tėvu, motina įsipareigoja informuoti tėvą ne vėliau kaip prieš savaitę ir suderinti su juo bendravimo tvarką.
1.2.10. G. R. bendravimo su vaikais metu turi teisę vykti su vaikais į kitą Lietuvos miestą ar užsienį be atskiro vaikų motinos sutikimo.
1.2.11. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam SMS žinute, elektroniniu paštu, elektroninėmis susirašinėjimo realiuoju laiku priemonėmis (pvz. Viber, Facebook Messenger, WhatsApp ir kt.) ar raštu, ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus.
1.2.12. Vaikų motinos sutikimu G. R. turi teisę pasiimti pas save vaikus ir kitu laiku nei nurodyta šioje bendravimo tvarkoje, tokiu atveju jis privalo grąžinti vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą R. R. iš anksto nurodytu laiku.
1.3. priteisti iš atsakovo 2237,50 Eur sūnaus R. R. gydymo išlaidų;
Šalies argumentai
2. Ieškinyje dėl išlaikymo dydžio sūnui pakeitimo (šis ieškovės reikalavimas bylos nagrinėjimo metu nesikeitė) ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui R. R. mokamas periodinėmis išmokomis po 215 Eur kas mėnesį. Priimdamas tokį sprendimą teismas vertino tuo metu patvirtintą minimalią mėnesinę algą, kuris buvo lygi 555,00 Eur (su mokesčiais), atitinkančią 430 Eur „į rankas“. Toks teismo sprendimas buvo priimtas, kai sūnui buvo beveik (duomenys neskelbtini) metai. Tačiau šiuo metu sūnui jau beveik (duomenys neskelbtini) ir jis lanko ne tik mokyklą, bet ir būrelius. Išlaidos sūnaus išlaikymui yra ženkliai padidėjusios, nes atsirado poreikis ne tik mokykliniams reikmenims, aprangai, bet teko įsigyti ir rašomąjį stalą, taip pat pianiną už 2 000,00 Eur, nes sūnus lanko (duomenys neskelbtini), kad galėtų skambinti namuose. Be to, sūnus pradėjo lankyti ir futbolo treniruotes, kurių mėnesinis mokestis 18,00 Eur, tačiau papildomai reikalinga šiam užsiėmimui sezoninė avalynė ir apranga, apranga sporto varžyboms. Padidėjusiems vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma 165,75 Eur. Šiuo metu ieškovės situacija yra pasikeitusi, kadangi per pirmąjį karantiną neteko darbo, kurio šiuo metu ieškosi. Kadangi ieškovės gaunamos pajamos sumažėjo, ji yra atsidūrusi labai blogoje materialinėje padėtyje, todėl šiuo metu negali teikti sūnui tokio paties dydžio išlaikymą, kokį yra pajėgus teikti atsakovas. Tuo tarpu atsakovas dirba, gauna pastovų darbo užmokestį, todėl mano, kad yra pagrindas pakeisti sūnui priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo po 350,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis.
3. Ieškovė dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos 2022 m. rugpjūčio 11 d. patikslintame ieškinyje nurodė, kad vaikai nenori likti nakvynei pas tėvą, nenoriai su juo bendrauja, dažnu atveju atsisako tą daryti. Ieškovė ne kartą šias aplinkybes minėjo ir atsakovui, tačiau situacija nesikeitė, vaikai kuo toliau, tuo labiau vengia bendravimo su tėvu. Grįžę iš atostogų pas tėvą vaikai mamai skundėsi, kad nepatinka būti pas tėvą, nepatinka tėvo draugė, kuri ir jos sūnus gyvena su atsakovu, vaikai mamai pasakojo, kad miegojo ant čiužinių, kai tuo metu atsakovo draugės sūnus miegojo sūnaus lovoje, sūnus ieškovei skundėsi, kad atsakovo buvo uždarytas į tualetą, dukra nurodė, kad bijo tėvo draugės, kuri ant jų šaukia. 2022 m. rugpjūčio 1 d. civilinės bylos Nr. 2VP-5141-1030/2022 nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad gyvena su drauge ir jos (duomenys neskelbtini) metų sūnumi vieno kambario bute, kuriame pagal teismo nustatytą ir šiuo metu galiojančią tvarką kartu būna bei miega ir šalių vaikai bendravimo su atsakovu metu. Penkių asmenų, iš kurių du suaugę, vienas paauglys berniukas ir šalių mažametės dukros bei sūnaus nakvynė viename kambaryje neatitinka šalių vaikų interesų, tėvas nesudaro vaikams tinkamų sąlygų nakvynei. Be to, tėvo ir jos sužadėtinės elgesys, apie kurį pasakoja vaikai, sukuria situaciją, dėl kurios vaikai apskritai nebenori bendrauti su tėvu, jaučiasi nesaugūs. Vaikų elgesys tėvo atžvilgiu, ryšio su tėvu praradimas ir nenoras su juo bendrauti, vaikų neigiami pasakojimai po apsilankymo pas tėvą ieškovę privertė kreiptis pagalbos pas psichologą, kad būtų įvertinta, ar vaikai nėra traumuojami tėvo taikoma drausminančia priemone. Byloje pateikta psichologės D. G. nuomonė raštu, kurioje nurodyta, kad vaikų ryšys su tėčiu emociškai nestabilus, nepastovus, užfiksuota psichologinio smurto apraiškų vaikų atžvilgiu, nustatytas abiejų vaikų saugumo jausmo pažeidimai, nerimo laipsnis didesnis už vidutinį, vaikai jaučiasi patiriantys spaudimą ir laisvo pasirinkimo bei apsisprendimo suvaržymą iš tėčio pusės.
4. Ieškovė 2021 m. gruodžio 29 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 10 000,00 Eur nepilnamečio sūnaus R. R. gydymo išlaidų. Nurodė, kad sūnui reikalingas ortotropinis gydymas ir jis šiuo metu yra taikomas, o atsakovas nesutinka geranoriškai prisidėti prie išlaidų sūnaus gydymui. Apie tai, kad sūnui reikalingas kuo skubesnis gydymas atsakovas žinojo, tačiau tik ieškovei suradus kliniką, kuri pradėjo taikyti sūnui gydymą, atsakovas pradėjo prieštarauti tiek dėl pačios klinikos, tiek dėl taikomų įkainių. 2021 metų vasarą sūnui patyrus traumą ieškovė kreipėsi į Klaipėdoje dirbančius gydytojus dėl prarasto danties atstatymo, tačiau pagalbos Klaipėdoje suteikti sūnui čia dirbantys medikai dėl kvalifikacijos stokos negalėjo ir nurodė, jog klinika, kuri specializuojasi šioje srityje, yra Dr. G. Kobs klinika Vilniuje. Klinikai pateikus gydymo planą, matyti, jog numatoma gydymo bendra suma 20 000,00 Eur, trukmė iki sūnui sueis 18 metų, t. y. 11 metų. Nors atsakovas nesutinka su pateiktu gydymo plano kaina, tačiau nenurodė ir nedėjo pastangų, kad sūnui reikalingas gydymas būtų taikomas kuo skubiau, kokybiškas ir už pigesnę kainą. Pažymėjo, kad sūnui šis gydymas yra reikalingas, siekiant užtikrinti tinkamą ne tik vaiko dantų būklę ir ateityje išvengti itin sudėtingų chirurginių operacijų, bet ir tinkamą sąkandį bei laikyseną. 2022 m. rugpjūčio 11 d. patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad kreipėsi į kitą kliniką dėl sūnaus danties transplantavimo procedūros. Šios išlaidos viso gydymo metu gali gerokai keistis, todėl ieškovė mažina reikalavimą atsakovui dėl išlaidų, susijusių su sūnaus gydymu, priteisimo atsižvelgdama į šiuo metu patirtas 4 475,00 Eur išlaidas ir prašo iš atsakovo priteisti 50 proc. jau patirtų nepilnamečio sūnaus gydymo išlaidų, kas sudaro 2 237,50 Eur.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nei su pradinio, ne su vėliau patikslintais ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsiliepimuose į 2021 m. gruodžio 29 d. ir į 2022 m. rugpjūčio 11 d. patikslintą ieškinį nurodė, kad, vertinant būtinybę keisti išlaikymo dydį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, ar egzistuoja esminis tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas. Atsakovas nesutinka teikti didesnio išlaikymo dydžio, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad nepilnamečio sūnaus poreikiai per 2 metus nuo sprendimo priėmimo dienos iš esmės pasikeitė. Ieškovė sūnaus išlaidų padidėjimą deklaratyviai sieja su pradėta lankyti mokykla, būreliais ir vaiko amžiumi. Ieškovės išvardytos padidėjusios išlaidos yra vienkartinės (pvz., rašomajam stalui, pianinui), skirtos prabangai ir nebūtinos (pvz., pianinas), jau egzistavo priteisiant išlaikymą 2019 metais (futbolo mokykla ir muzikos mokymasis), šiuo metu nepatiriamos (maitinimas mokykloje, nes jis kompensuojamas; prailginta klasė, nes ieškovė nedirba ir vaikui likti mokykloje nėra būtina). Ieškovė prašomo priteisti išlaikymo dydžio nemažina išmokų vaikui dydžiu, nors tą daryti įpareigoja teismų praktika. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad deda pakankamas pastangas naujai darbo vietai susirasti ir jos neranda ne dėl subjektyvių priežasčių. Ne tik atsakovas, bet ir ieškovė turi pareigą stengtis gauti pajamų, kurių pakaktų jai tenkančiai išlaikymo daliai apmokėti. Ieškovė remiasi savo nedarbu tik prašydama padidinti nepilnamečio sūnaus naudai priteistą išlaikymą. Minėta aplinkybė turėtų įtakoti ieškovės galimybes teikti išlaikymą abiem vaikams. Ieškovė nuslepia nuo teismo, kad atsakovas ne tik teikia išlaikymo įmokas, bet ir patiria papildomas išlaidas nepilnamečių vaikų išlaikymui savo noru. Be to, nuo santuokos nutraukimo atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė. Atsakovas neturi jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto. Jis dirba projektų vadovo pareigose (duomenys neskelbtini). Atsakovo mėnesinės pajamos per paskutinius 12 mėnesių yra vidutiniškai 1631,99 Eur per mėnesį, patiriamos 920,00 Eur mėnesio išlaidos.
6. Atsakovas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo pažymėjo, kad ieškovė siūlo nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimą remdamasis iš esmės savo norais ir pageidavimais, o ne siekdama geresnių vaiko poreikių patenkinimo. Teismui nustačius bendravimo tvarką, per dvejus metus nepilnamečiai vaikai ir tėvai įprato prie jos. Teismo sprendime buvo numatyta išsami bendravimo tvarka, nes šalių santykiai nutraukiant santuoką ir vėliau liko konfliktiški. Atsakovas akcentuoja, kad šalys nesugeba gražiuoju susitarti dėl tėvo ir vaikų bendravimo pakeitimų, ieškovė deda pastangas jį riboti. Ne atsakovas, o ieškovė nesilaiko bendravimo tvarkos. Mano, kad nėra poreikio keisti esamą tvarką, nes pakeitimai grindžiami išimtinai ieškovės norais. Ieškovė, sužinojusi apie naują atsakovo draugę, parodė perdėtą susirūpinimą vaikų buvimo vieta, ėmė trukdyti atsakovo bendravimui su vaikais (atsakovas nebuvo su vaikais susitikęs beveik pusę metų). Pažymėjo ir tai, kad patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl nuobaudų vaikams (atribojimo į vonios kambarį ant „nusiraminimo“ kėdutės), atsakovo gyvenimo sąlygų (vieno kambario buto, lovų vaikams) ir jo gyvenimo draugės egzistavo dar prieš pradinio ieškinio pateikimą. Jeigu šios aplinkybės būtų darę įtaką vaikų nenorui bendrauti su tėvu, ieškovė šiomis aplinkybėmis būtų grindusi ieškinį nuo pat bylos pradžios. Nuo bylos iškėlimo atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimas realiai nevyko dėl pačios ieškovės kaltės – ieškovė neskatina nepilnamečių vaikų bendrauti su tėvu, imasi aktyvių veiksmų kliudydama bendravimui: nepilnamečiai vaikai nėra nuolatinėje gyvenamojoje vietoje pasiėmimo laiku, ieškovė žodžiu nurodo nekelti telefono ragelio, jeigu skambina tėtis, palaiko nepilnamečių vaikų nenorą bendrauti. Ieškovė visą bylos nagrinėjimo laiką nevykdo galiojančios bendravimo tvarkos. Nors tikslindama ieškinio pagrindą ieškovė akcentuoja ginanti nepilnamečių vaikų psichologinę sveikatą, akivaizdu, kad ji nesigilina į ilgalaikes reto vaikų ir tėvo bendravimo pasekmes. Ieškovė, ribodama tėvo ir vaikų bendravimą, iš esmės kliudo atsakovui išreikšti savo meilę ir rūpestį šalių vaikams. Vaikai negalėdami gyvai, intensyviai ir reguliariai bendrauti su tėvu, pradeda santykyje su tėvu jaustis nesaugiai (nežino, kada jis pasirodys, ar atsilieps jų poreikiams, ar rūpinsis jų gerove, padės nelaimės ar sunkumų atveju). Atsakovo nuomone, ieškovė nenurodė nei vieno įtikinamo argumento, kuris patvirtintų esant pagrindą keisti bendravimo tvarką dėl nepilnamečių vaikų interesų ar norų.
Atsiliepimas
7. Atsakovas pasisakydamas dėl gydymo išlaidų priteisimo nurodė, kad nesutinka su šiuo reikalavimu, kadangi: šalių sūnaus sveikatos priežiūros poreikis nebuvo objektyvus – gydymo išlaidos negali būti vertinamos kaip nenumatytos vaiko priežiūros išlaidos, nes nenumatytomis vaiko priežiūros išlaidomis pagal įstatymą gali būti tik staigi vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra. Ieškovė sprendimą gydyti privačiai priėmė vienašališkai, nors abiejų tėvų valdžia vaikui yra vienoda. Ieškovė pripažino, kad buvo galimybė gydyti vėliau ir kitu būdu; jai subjektyviai priimtinesnis atrodė pasirinktas privatus gydymas. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad sąkandį dar buvo galima stebėti ir negydyti metus laiko, protezavimas ir/ar dantų tiesinimas galimas, kai vaikui susiformuos žandikaulis (po 10 metų). Be to, ieškovė nepaneigė galimybių pasirinkti kitą gydymo būdą – rinktis alternatyvų ir gerokai pigesnį gydymą (gydyti sąkandį naudojant plokšteles, tiesinti dantis susiformavus žandikauliui); nepasinaudojo nepilnamečiams vaikams skiriama valstybės parama – nemokamu gydymu. Pažymėjo, kad ieškovės patirtų ar planuotų patirti išlaidų dydis yra neprotingas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-769/2019 iš atsakovo G. R. priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui R. R., gim. (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisė iš atsakovo G. R. išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. R., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur nuo ieškinio padavimo dienos 2021 m. spalio 6 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise toliau tvarkys ieškovė R. R.. Priteisė ieškovei R. R. iš atsakovo G. R. 1118,75 Eur nepilnamečio sūnaus R. R. gydymo išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo pagrindiniai motyvai:
8.1. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nuo teismo sprendimo, kuriuo šalių nepilnamečiui sūnui buvo priteistas išlaikymas, įsiteisėjimo iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl didesnio išlaikymo praėjo pusantrų metų. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiai per pusantrų metų padidėjo tiek, kad atsakovo teikiamą periodinį išlaikymą reikėtų padidinti net 62 proc. Sutiko su atsakovo argumentais, kad sprendimą įsigyti pianiną, suoliuką ieškovė priėmė vienašališkai, nepasitarusi su atsakovu, juo labiau ieškovei teigiant, kad jos pačios materialinė padėtis yra labai bloga. Be to, šios išlaidos yra vienkartinės ir ieškovė nepagrindė tokių išlaidų objektyvaus (neišvengiamo) būtinumo.
8.2. Teismas akcentavo, kad ieškovė ne tik neteikė duomenų apie gaunamas pajamas (teigė jų negaunanti visai), tačiau byloje nėra ir jokių duomenų, kad ieškovė apskritai ieškojo darbo, siekė įsidarbinti. Ieškovės atstovės teiginius, kad ieškovė negali įsidarbinti dėl vaikų priežiūros, atsižvelgiant į vaikų amžių ((duomenys neskelbtini)) vertino kritiškai. Pažymėjo, kad ieškovė yra sveika ir darbingo amžiaus, todėl ir pati privalo imtis visų priemonių, kad susirastų amžių bei išsilavinimą atitinkantį darbą, kad galėtų prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės nurodomas jos turtinės padėties pablogėjimas (darbo netekimas), ieškovei nesiimant jokių aktyvių veiksmų spręsti (gerinti) susidariusią situaciją, nevertintinas kaip pagrindas keisti priteisto išlaikymo dydį.
8.3. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių turtinę padėtį, išlaikomų asmenų skaičių (šalys turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus), įvertinus šalies ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį, minimalios mėnesinės algos dydį šiuo metu, ieškovės gaunamų išmokų pagal Išmokų vaikams įstatymą dydį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, tėvų valdžios lygybės principu, ieškovės reikalavimą pakeisti išlaikymo dydį laikė iš dalies pagrįstu ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo sūnui R. R. dydį pakeitė iš atsakovo priteisiant išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
8.4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl traumos metu netekto danties, netaisyklingo sąkandžio šalių sūnui šiuo metu taikomas gydymas išimamais ortodontiniais viršutinio ir apatinio žandikaulio aparatais. Todėl teismas vertindamas šio reikalavimo pagrįstumą atsižvelgė į tai, kad ieškovė vienašališkai nusprendė dėl sūnaus gydymo Dr. G. Kobs odontologijos klinikoje, kai šios gydymo įstaigos pasiūlyto gydymo plano suma siekia net 20 000,00 Eur.
8.5. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tokia suma nėra nei protinga, nei adekvati šalių, juo labiau ieškovės, kuri teigia apskritai jokių pajamų neturinti, turtinei padėčiai. Nors ieškovė nebeprašė priteisti pusės numatytų (būsimų) sūnaus gydymo išlaidų (10 000,00 Eur), tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad prašomas priteisti patirtas išlaidas ieškovė sumokėjo būtent pagal minėtą gydymo planą. Ieškovės teiginius, kad kitų alternatyvų nebuvo, paneigia atsakovo į bylą pateikti duomenys apie galimą alternatyvų gydymą (pvz., minėtoje UAB IK odontologijos klinikoje), ortodontinio gydymo kompensavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Be to, nustatė, kad dėl patirtos traumos R. R. buvo išmokėta 580,00 Eur draudimo išmoka, kuri neabejotinai galėjo(gali) būti panaudota gydymui.
8.6. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl vaiko gydymo išlaidų priteisimo yra pagrįstas tik iš dalies, ieškovės prašoma priteisti vienkartinė suma gydymo išlaidoms padengti yra per didelė ir, atsižvelgiant į galimas gydymo alternatyvas, nebuvo objektyviai būtina, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 1/4 ieškovės patirtų sūnaus ortodontinio (ortotropinio) gydymo išlaidų, t. y. 1118,75 Eur.
8.7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka siekia riboti atsakovo maksimalų bendravimą su vaikais, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas negebėtų pasirūpinti (duomenys neskelbtini) metų nepilnamečiais vaikais, kuriuos nuo gimimo augino šalims esant santuokoje, kad jam trūktų kokių nors tėvystės įgūdžių. Byloje taip pat nėra duomenų ir ieškovė neįrodė, kad atsakovo gyvenamoji aplinka, buities sąlygos būtų netinkamos gyventi nepilnamečiams vaikams. Ieškovės nenorą, kad vaikai liktų pas atsakovą su nakvyne, teismas vertino tik kaip jos subjektyvią poziciją.
8.8. Teismas nurodė, kad teismo psichologė A. A., dalyvavusi apklausiant nepilnamečius R. R. ir H. R., pažymėjo, kad dėl šalių tarpusavio nesutarimų, konfliktų vaikai išgyvena vidinį lojalumo konfliktą, patiria didelę emocinę, psichologinę įtampą. Teismo psichologė nurodė ir tai, kad vaikai turi ryšį su abiem tėvais, su tėvu turi pakankamai gerą ryšį, tik ne visada žino, kaip jiems elgtis būtent dėl tėvų tarpusavio nesutarimų; matyti vaikų noras išlaviruoti tarp tėvų. Atsakydama į ieškovės atstovės klausimą dėl atsakovo taikomos bausmės, teismo psichologė nurodė, kad vaikai negalėjo tiksliai išsakyti, kuriam ta bausmė taikoma, negalėjo tiksliai paaiškinti. Psichologė pažymėjo, kad šiuo atveju dėl vaikų drausminimo priemonių turėtų susitarti patys tėvai, atsižvelgdami į individualius vaikų charakterio, būdo bruožus, jų nuomonę.
8.9. Pažymėjo, kad išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, kad vaikų nakvynės pas tėvą ir bendravimas ryšio priemonėmis turi būti numatyti; abu tėvai turi veikti taip, kad atsirastų vaikų noras likti pas tėvą; vaikas gali nenorėti bendrauti ryšio priemonėmis, bet nereikia tuo piktnaudžiauti. Atstovė atkreipė dėmesį, kad esminė problema yra tėvų tarpusavio nesusikalbėjimas, reikalinga pagalba šeimai. Kartu pažymėjo, kad nemato pagrindų riboti maksimalų tėvo bendravimą su vaikais ir šiuo atveju geriau palikti galimybes platesniam bendravimui.
8.10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo metu galiojanti 2019 m. rugsėjo 6 d. teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka atitinka tiek šalių nepilnamečių vaikų interesus bendrauti ir palaikyti ryšį su abiem tėvais, tiek užtikrina protingą šalių interesų pusiausvyrą, galiojančioje tvarkoje yra numatyta galimybė šalims nukrypti nuo konkrečių bendravimo tvarkos sąlygų ir susitarti dėl kito bendravimo laiko, todėl keisti galiojančią bendravimo tvarką ir nustatyti ieškovės prašomą itin atsakovo bendravimą su vaikais ribojančią tvarką nėra pagrindo.
8.11. Pažymėjo, kad ir kokia bendravimo tvarka būtų nustatyta, neįmanoma detaliai visko sureglamentuoti ir bet kuriuo atveju reikalingas tėvų lankstumas, kuriuo visgi neturi būti piktnaudžiaujama. Be to, akcentavo, kad vaikų ir tėvo ryšio stiprinimui būtinas ne tik betarpiškas ir maksimalus vaikų bendravimas su tėvu, bet ir mamos (ieškovės) palaikymas, bendravimo skatinimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą pakeisti ir ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
9.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo pajamos yra ženkliai padidėjusios, o prievolės kreditoriams sumažėjusios, nes atsakovas jau jas yra įvykdęs. Taigi ieškovo turtinė padėtis iš esmės yra ženkliai pagerėjusi dėl ko jis objektyviai gali teikti didesnį išlaikymą sūnui. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nekartą teismui minėjo šias aplinkybes, tačiau sprendime teismas atsakovo padidėjusio darbo užmokesčio nevertino.
9.2. Kai teismas priteisė nepilnamečiui sūnui išlaikymą jam buvo (duomenys neskelbtini) metai. Vaikui augant jo poreikiai didėja. Sūnus šiuo metu yra jau moksleivis – mokosi specializuotoje (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, lanko teatro studijas (mėnesinis mokestis 40 Eur), futbolo treniruotes (mėnesinis mokestis 20 Eur), lanko mokykloje baseino pamokas. Todėl padidėjo išlaidos susijusios ne tik su priemonėmis reikalingomis mokyklai, bet ir atsirado išlaidos papildomiems teatro, futbolo, baseino užsiėmimas (mėnesinis mokestis, išlaidos aprangai, avalynei, kelionės išlaidos į varžybas), įsigytas pianinas, suoliukas, rašomasis stalas.
9.3. Pažymėjo, kad vienintelė galimybė nepilnamečiam sūnui pasiruošti fortepijono pamokoms buvo pianino įsigijimas namuose, ką ieškovė ir padarė. Todėl su tuo susijusios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, nes vaiko poreikius lemia ir jo gabumai, polinkiai, kurių lavinimą tėvai turi užtikrinti. Teismo išvada, kad pianino ir skambinimo suoliuko įsigijimą nepagrindžia vaiko lankoma specializuota meno mokykla yra ne tik, kad nepagrįsta, bet ir pažeidžianti protingumo, teisingumo principus.
9.4. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės galimybės susirasti darbą yra ribotos, kadangi, ieškovė viena augina ir prižiūri du nepilnamečius vaikus – sūnų R. R., kuriam (duomenys neskelbtini) metai, dukrą H. R., kuriai (duomenys neskelbtini) metai. Šalių vaikai yra net tik skirtingo amžiaus, tačiau gabūs ir aktyvūs, todėl lanko skirtingas ugdymo įstaigas, skirtingus būrelius. Įvertinus vaikų amžių ir ugdymo įstaigų bei būrelių lokacijos vietas, tokio amžiaus vaikus reikia nuvežti į skirtingas ugdymo įstaigas, būrelius, juos reikia prižiūrėti grįžus iš mokyklos, jais reikia rūpintis susirgus.
9.5. Nurodo, kad atsakovas turi didesnes galimybes uždirbti papildomų pajamų. Todėl reikalavimas 50 Eur didesnio išlaikymo sūnui iš atsakovo, nei jį teikia ieškovė, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, yra pagrįstas ir objektyvus, nes nepaisant to, kad ieškovė šiuo metu nedirba ji ne tik, kad prisideda prie vaiko išlaikymo, bet ir viena rūpinasi jų lavinimu, sveikata, užsiėmimais.
9.6. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių ir jas pagrindžiančių byloje esančių įrodymų, dėl gydymo išlaidų dydžio priteisimo ieškovei iš atsakovo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
9.7. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė skatindama tėvo ir vaikų bendravimą prašomoje pakeisti bendravimo tvarkoje prašė teismo nustatyti papildomą vaikų ir tėvo bendravimo dieną jiems susitinkant, o ne bendraujant telefonu. Nuolat ieško kompromiso, kad atsakovas, susiklosčius vienoms ar kitoms aplinkybėms galėtų bendrauti su vaikais, atsakovas yra kviečiamas į sūnaus spektaklius, pasirodymus, tačiau pats atsakovas, nuolat priekaištauja ir reikalauja ieškovės, kad ji laikytųsi teismo nustatytos bendravimo tvarkos, nepaisant to, kad tokia tvarka kenktų vaikų sveikatai ar emocinei būsenai.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
10.1. Atsakovas pažymi, kad teismas neprivalo priteisti išlaikymo daugiau nei sprendimo priėmimo metu yra būtina vaiko poreikiams. Taigi taikydamas kriterijų dydžius, galiojusius iki 2023 m. sausio 1 d. teismas nepažeidė teisės normų ar teismų praktikos taikymo taisyklių.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino tėvų turtinę padėtį ir pagrįstai pripažino nebuvus esminio jos pasikeitimo. Taip pat teisingai įvertino tėvų galimybes gauti didesnes pajamas vaikų išlaikymui padengti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
10.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad nėra duomenų apie apeliantės siekį susirasti darbą. Apeliantės nurodomos aplinkybės, dėl kurių ji negali dirbti ar nedirba yra visiškai subjektyvios ir nepagrįstos siekiant išvengti jai tenkančio išlaikymo dalies dengimo. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantė be pagrįstų ir svarių priežasčių negerina savo turtinės padėties ir nevykdo savo pareigos prisidėti prie vaikų išlaikymo. Jos subjektyvus pasirinkimas būti išlaikomai savo tėvų, nėra pagrindas perkelti nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigą atsakovui.
10.4. Apeliantės reikalavimai dėl bendravimo tvarkos keitimo daugiausia buvo grindžiami neigiamais emociniais ar psichologiniais vaikų išgyvenimais įgyvendinant galiojančią įsiteisėjusių teismo sprendimu nustatytą tvarka. Iš pradžių apeliantė formaliai nurodė, kad vaikai išgyvena neigiamas emocijas leisdami visas atostogas ir šventes tik su vienu iš tėvų, nenorintys bendrauti telefonu. Vėliau ji aiškino neva būtina atsisakyti nakvynių pas tėvą dėl gydymo plokštelėmis. Galiausiai apeliantė byloje įrodinėjo, kad nepilnamečiai vaikai nenori bendrauti su tėvu ir tas nenoras kyla tik dėl tėvo veiksmų.
Atsiliepimas
10.5. Atsakovas atkreipia apeliacinio teismo dėmesį, kad pirmosios instancijos teismui duodamas paaiškinimus jis nurodė kodėl nebendrauja su vaikais jų gyvenamojoje vietoje. Po šalių skyrybų jis kurį laiką bandė tokį bendravimo būdą, bet vaikai pradėjo tikėtis tėvų susitaikymo. Jų nuomone, jeigu tėvai būna tuose pačiuose namuose, yra tikimybė atkurti jų šeimą. Kartą atsakovui jau teko dar kartą užgauti vaikų širdeles ir pasakyti, kad tėvai išsiskyrė galutinai. Atsakovas nenori pakartoti tokios vaikų patirties. Jie jau kartą išgyveno tėvų skyrybas, tada kartą prarado viltis esą tėveliai susitaikys ir vėl bus viena šeima. Bendravimo tvarka atsakovo namuose tokiu atveju daug protingesnė.
10.6. Atsakovas pašo pripažinti, kad teismas pagrįstai sumažino prašomą priteisti gydymo išlaidų sumą. Nors apeliantė faktiškai patyrė 4 475,00 Eur gydymo išlaidų. Tuos pačius rezultatus ji galėjo pasiekti palauksi du metus ir gavusi valstybės finansuojamą sveikatos priežiūrą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
12. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
13. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai yra skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo pakeitimo, gydymo išlaidų priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl priteistino išlaikymo dydžio peržiūrėjimo
15. Pirmosios instancijos teismas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui padidino ir priteisė iš atsakovo G. R. išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. R., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur nuo ieškinio padavimo dienos 2021 m. spalio 6 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
16. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą prašant pakeisti nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
17. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.192 straipsnio 1dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
18. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
19. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
20. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, t. y. prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
21. Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
22. Nagrinėjamoje byloje ieškovė akcentavo, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo nepilnamečiams vaikams buvo priteistas išlaikymas, šalių sūnui buvo (duomenys neskelbtini) metai, o vaikui augant jo poreikiai didėja. Sūnus šiuo metu mokosi specializuotoje (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, lanko teatro studijas (mėnesinis mokestis 40 Eur), futbolo treniruotes (mėnesinis mokestis 20 Eur), lanko mokykloje baseino pamokas. Todėl padidėjo išlaidos susijusios ne tik su priemonėmis reikalingomis mokyklai, bet ir atsirado išlaidos papildomiems teatro, futbolo, baseino užsiėmimas (mėnesinis mokestis, išlaidos aprangai, avalynei, kelionės išlaidos į varžybas), įsigytas pianinas, suoliukas, rašomasis stalas.
23. Šiuo atveju ieškovė, reikalaudama pakeisti teismo procesiniu sprendimu nepilnamečiui sūnui, priteisto išlaikymo dydį, iš esmės rėmėsi pasikeitusiais nepilnamečio vaiko poreikiais, akcentavo, kad šiuo metu ieškovei tenka didesnė rūpinimosi vaikais našta, jos turtinė padėtis pablogėjusi – ji nedirbanti, o atsakovas kitų vaikų, globotinių neturi, todėl didesnę laiko dalį gali skirti papildomiems darbams ir taip gauti didesnes pajamas.
24. Nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo (įsiteisėjo 2020 m. kovo 9 d.) iki skundžiamo sprendimo priėmimo praėjo šiek tiek daugiau negu pusantrų metų, minėto teismo sprendimo priėmimo metu šalių sūnui buvo (duomenys neskelbtini) metai. Šiuo metu šalių sūnus R. R. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Vaikas taip pat lanko papildomus užsiėmimus Vaikų teatro studijoje (mėnesinis mokestis 40 Eur), futbolo treniruotes (mėnesinis mokestis 20 Eur).
25. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi, nurodė su vaikais gyvenanti tėvams priklausančiame bute. Ieškovės vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė nedirba, nuo 2021 m. balandžio 17 d. iki 2022 m. sausio 16 d. jai buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Ieškovės atstovės teigimu, ieškovei ir vaikams finansiškai padeda ieškovės mama. Ieškovė gauna 147,00 Eur išmoką už vaikus.
26. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Atsakovas nuo 2014 m. kovo 13 d. dirba (duomenys neskelbtini) projektų vadovu. Atsiliepime į ieškinį nurodęs, kad jo mėnesio pajamos per paskutinius 12 mėnesių buvo vidutiniškai 1631,99 Eur per mėnesį. Fiksuotas darbo užmokestis – 1228,22 Eur (neatskaičius mokesčių), papildomai mokami priedai, kurie kinta priklausomai nuo darbo rezultatų. Iš 2022 m. kovo 31 d. darbo užmokesčio pažymos matyti, kad atsakovo 6 mėnesių (laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo iki 2022 m. vasario mėn.) vidutinis darbo užmokestis buvo apie 1961,00 Eur per mėnesį.
27. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Per daugiau nei pusantrų metų laikotarpį pasikeitė tiek Lietuvos, tiek ir Europos ekonominė situacija, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos, Lietuvoje pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo priėmimo metu minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydis buvo 555,00 Eur (su mokesčiais), nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalios algos dydis Lietuvoje yra 730,00 Eur (su mokesčiais), o atskaičius mokesčius apytiksliai siekia 533,00 Eur. Paminėtina ir tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje yra 840,00 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 633,00 Eur). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašomo pakeisti išlaikymo dydį nuo 215,00 Eur padidino iki 250,00 Eur t. y. 35,00 Eur suma.
28. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti atsakovo argumentams, jog ieškinio reikalavimai neturėtų būti tenkinti, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nedirba ir neprisideda prie išlaikymo. Tačiau akcentuotina, kad ieškovė pagal savo galimybes prisideda prie vaiko išlaikymo, o jai tenkanti išlaikymo dalis yra didesnė, negu atsakovo, atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su motina (ieškove). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovas visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaiku, t. y. rūpintis kasdiene buitimi, nuolat rūpintis vaiko sveikata, vežti jį pas gydytojus, vesti į papildomas veiklas ir pan., todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų ne mažiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Be to, nei CK, nei kasacinio teismo praktika nenumato savarankiško pagrindo atmesti reikalavimo dėl teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo vien tuo aspektu, kad vienas iš tėvų yra nedirbantis, tačiau teismo gali būti vertinama kaip aplinkybė, leidžianti spręsti dėl išlaikymo dydžio nustatymo bei nukrypimo nuo lygaus išlaikymo priteisimo principo.
29. Sprendžiant tai, ar pirmosios instancijos teismo priteistas 250,00 Eur dydžio išlaikymas laikytinas protingas ir atitinkantis tiek ieškovės, tiek atsakovo finansines galimybes, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
30. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tokia praktika yra nevienareikšmė, kadangi kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, pakitusią ekonominę situaciją, padidėjusių maisto produktų ir įvairių paslaugų kainas Lietuvoje, pasikeitusį minimalios mėnesinės algos dydį ir atsižvelgiant į tai, kad iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai ir kad apeliantė įrodė, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalinga išlaikymo sumą padidinti, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis turėtų būti keistinas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 250,00 Eur, iš atsakovo priteistina suma didintina iki 320,00 Eur.
Dėl nepilnamečio vaiko gydymo išlaidų priteisimo
32. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteista 1 118,75 Eur už ortotropinio gydymo išlaidas ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių ir jas pagrindžiančių byloje esančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.
33. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis. Atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai, o kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu. Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar galėjo būti taikyta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra), tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 30–32 punktai).
34. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė pareikštu ieškiniu iš pradžių prašė 10 000,00 Eur nepilnamečio sūnaus R. R. ortotropinio gydymo išlaidų, vėliau ieškovė sumažino šį reikalavimą, atsižvelgdama į šiuo metu patirtas 4 475,00 Eur išlaidas, ir prašė iš atsakovo priteisti 50 proc. jau patirtų nepilnamečio sūnaus gydymo išlaidų, kas sudaro 2 237,50 Eur.
35. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus 2021 m. liepos 6 d. dėl patirtos traumos neteko priekinio viršutinio danties. Tiek ieškovės, tiek atsakovo teiktuose medicinos dokumentų išrašuose (Dr. G. Kobs odontologijos klinikos, UAB IK odontologijos klinikos) vaikui taip pat diagnozuota adontija, dantų lanko ryšių anomalija, netaisyklingas sąkandis, pateiktos skirtingos gydytojų rekomendacijos. Taigi iš abiejų medicinos dokumentų išrašų matyti, kad išdygus 12, 22 dantims bus reikalinga spręsti dėl ortodontinio gydymo/vietos palaikymo danties implantancijai, vaikui sulaukus 16 metų – dėl ortodontinio gydymo breketų sistemomis, o pati danties implantacija galima sulaukus 18 metų. Nesutapo gydytojų nuomonės dėl ortodontinio ir/ar ortotropinio gydymo reikalingumo šiame vaiko amžiaus tarpsnyje. Pagal Dr. G. Kobs odontologijos klinikos gydytojų rekomendacijas dėl netaisyklingo sąkandžio, stebimos asimetrijos R. R. jau šiuo metu reikalingas gydymas išimamais ortodontiniais viršutinio ir apatinio žandikaulio aparatais, kartu kombinuojant netaisyklingų įpročių koregavimo programą, o UAB IK odontologijos klinika gydytojos A. K. nuomone šiuo metu ortodontinis gydymas nereikalingas.
36. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl šio ieškovės reikalavimo, atsižvelgė į tai, kad ieškovė vienašališkai nusprendė dėl sūnaus gydymo Dr. G. Kobs odontologijos klinikoje, kai šios gydymo įstaigos pasiūlyto gydymo plano suma siekia net 20 000,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad tokia suma nėra nei protinga, nei adekvati šalių, ypač ieškovės, kuri teigia pajamų neturinti, turtinei padėčiai. Nors ieškovė kaip minėta aukščiau nebeprašė priteisti pusės numatytų (būsimų) sūnaus gydymo išlaidų (10 000 Eur), tačiau prašomas priteisti patirtas išlaidas ieškovė sumokėjo būtent pagal minėtą gydymo planą. Apeliantė teigia, kad atsižvelgiant į sūnui nustatytas anomalijas ne bet kuri klinka būtų pajėgi taikyti sūnui gydymą, nes tai reikalauja aukščiausio lygio specialistų kompetencijos. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
37. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys vis dėl to patvirtina, kad atitinkamos kompetencijos specialistų dėl sūnaus gydymo būta. Byloje esantys duomenys patvirtina, galimą alternatyvų gydymą (UAB IK odontologijos klinika), taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad ortodontinio gydymo kompensavimas taip pat yra numatytas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, sprendžia, kad pasirinktas gydymo būdas išties pakankamai brangus, atliekamas skubotai, neįvertinus galimų alternatyvų. Skirtingi gydytojai pasiūlė skirtingus gydymo metodus ir rekomendavo skirtingą gydymo pradžią. Todėl atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 1 118,75 Eur gydymo išlaidų.
Dėl bendravimo tvarkos
38. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka atitinka tiek šalių nepilnamečių vaikų interesus bendrauti ir palaikyti ryšį su abiem tėvais, tiek užtikrina protingą šalių interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
39. Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
40. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 31 punktas).
41. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).
42. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ieškovė pradinį reikalavimą keisti bendravimo tvarką grindė aplinkybėmis, jog dėl tvarkos vykdymo kyla tėvų konfliktai ir tai kelia įtampą nepilnamečiams vaikams; bendravimo telefonu neįmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių – ieškovės darbo grafiko (nors ieškovė nei pradinio ieškinio pateikimo, nei šiuo metu nedirba); bendravimas per Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų šventes neužtikrina galimybių vaikams kiekvienas šventes sutikti su abiem tėvais; bendravimas vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu turėtų būti padalijimas lygiomis dalimis, suteikiant teisę tėvams praleisti bent dalį kiekvienų atostogų su vaikais; bendravimas su vaikais vasaros atostogų metu dėl vaikų amžiaus turėtų būti taikomas pakaitomis kiekvienam iš tėvų bendraujant su vaikais nepertraukiamai po 2 savaites. Kaip nustatyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė reikalavimą keisti ankstesniu sprendimu nustatytą bendravimo tvarką grindė iš esmės vis skirtingomis aplinkybėmis.
43. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad teismo psichologė A. A., dalyvavusi apklausiant nepilnamečius vaikus, pažymėjo, kad dėl šalių tarpusavio nesutarimų, konfliktų vaikai išgyvena vidinį lojalumo konfliktą, patiria didelę emocinę, psichologinę įtampą. Patvirtino ir tai, kad vaikai turi ryšį su abiem tėvais, su tėvu turi pakankamai gerą ryšį, tik ne visada žino, kaip jiems elgtis būtent dėl tėvų tarpusavio nesutarimų; matyti vaikų noras išlaviruoti tarp tėvų. Išvadą teikiančios institucijos atstovė A. Š. teismo posėdyje pateikė išvadą, kad vaikų nakvynės pas tėvą ir bendravimas ryšio priemonėmis turi būti numatyti; abu tėvai turi veikti taip, kad atsirastų vaikų noras likti pas tėvą; vaikas gali nenorėti bendrauti ryšio priemonėmis, bet nereikia tuo piktnaudžiauti. Atstovė atkreipė dėmesį, kad esminė problema yra tėvų tarpusavio nesusikalbėjimas, reikalinga pagalba šeimai. Kartu pažymėjo, kad nemato pagrindų riboti maksimalų tėvo bendravimą su vaikais ir šiuo atveju geriau palikti galimybes platesniam bendravimui.
44. Apeliantė teigia, kad teismo nustatyta ir šiuo metu galiojanti bendravimo tvarkos dalis dėl kasdienio tėvo bendravimo su vaikais telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nuo 20 val. iki 20 val. 15 min. sukelia įtampą ir nepatogumus ne tik vaikams, bet ir ieškovei. Taip pat nurodo, kad nustatyta bendravimo tvarka per šventas Kūčias ir Šv. Kalėdas taip pat sukelia stresą vaikams, o kartu ir ieškovei, nes nei ieškovė (taip pat ir atsakovas), nei vaikai, neturi galimybės per šias šventes pabūti tiek su tėvu, tiek su motina, nors tėvų gyvenamąsias vietas skiria porą kilometrų. O šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka atostogų dalyje yra netinkama ne tik nepilnamečiams vaikams, ieškovei, bet ir neįgyvendinama atsakovo. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovės reikalavimus netenkino iš esmės motyvuodamas tuo, kad pagal ieškovės prašomą nustatyti tvarką nenumatytos vaikų nakvynės pas tėvą (nei savaitgaliais, nei vaikų atostogų metu), o apsiribojama vienos ar kelių valandų bendravimu per dieną (pvz., penktadienį nuo 18 val. iki 19 val., Šv. Kūčių dieną nuo 17 val. iki 19.30 val.), atsakovui nustatant pareigą vaikus paimti ir pristatyti į jų gyvenamąją vietą (vaikų atostogų metu atsakovas tą turėtų daryti kiekvieną dieną). Taip pat nenumatytas joks tėvo ir vaikų bendravimas telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis kas yra viena iš priemonių išsaugoti ir palaikyti skyrium gyvenančio tėvo ryšį su vaikais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs išvadą teikiančios institucijos atstovės pateiktą išvadą, teismo psichologės pastebėjimus, sprendė, kad šiuo metu galiojanti 2019 m. rugsėjo 6 d. teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka atitinka tiek šalių nepilnamečių vaikų interesus bendrauti ir palaikyti ryšį su abiem tėvais. Teisėjų kolegija šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria ir mano, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nenusveria tų nepatogumų ir įprasto režimo trikdžių, kuriuos patirtų šalių nepilnamečiai vaikai, pagal esamą situaciją įgyvendinant ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką.
45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal CK 3.175 straipsnio 3 dalį pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
46. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
47. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, todėl teismo sprendimas keistinas, priteistas nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydis padidintinas nuo 250,00 Eur iki 320,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
48. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
49. Ieškovė taip pat turėjo 4 950,00 Eur išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą, iš kurių 300,00 Eur už atskirojo skundo parengimą. Kadangi abu ieškovės atskirieji skundai buvo netenkinti, nėra pagrindo išlaidas už atskirojo skundo parengimą priteisti iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, toliau spręstina dėl ieškovės turėtų 4 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
50. Nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 4 650,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinus ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, laikytina, kad ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas tenkinus 43 proc. (reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo patenkintas 78 proc., reikalavimas dėl gydymo išlaidų priteisimo patenkintas 50 proc., reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo atmestas 0 proc.).
51. Proporcingai patenkintai ieškinio daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 999,50 Eur (4650 Eur × 43 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 1105,80 Eur (1940 Eur × 57 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
52. Už išspręstą reikalavimą dėl išlaikymo pakeitimo, iš atsakovo priteistinas 37,80 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
53. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 26,88 Eur. Atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį, iš ieškovės priteistina 15,32 Eur (57 proc.), o iš atsakovo – 11,56 Eur (43 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
55. Ieškovė teikdama apeliacinį skundą sumokėjo 105,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 800,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
56. Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 250,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
57. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas patenkintas 23 proc. (reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo patenkintas 70 proc., reikalavimas dėl gydymo išlaidų priteisimo patenkintas 0 proc., reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo atmestas 0 proc.). Proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 184,00 Eur (800,00 Eur × 23 proc.) bylinėjimosi išlaidų ir 24,15 Eur žyminio mokesčio (105,00 Eur x 23 proc.), o atsakovui proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 962,50 Eur (1 250,00 Eur × 77 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą pakeisti.
Padidinti iš atsakovo G. R. nepilnamečiui sūnui R. R. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nuo 250,00 Eur iki 320,00 Eur.
Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Padidinti priteistą iš atsakovo G. R. ieškovei R. R. bylinėjimosi išlaidų sumą pirmosios instancijos teisme nuo 1 162,50 Eur iki 1 999,50 Eur.
Sumažinti priteistą iš ieškovės R. R. atsakovui G. R. bylinėjimosi išlaidų sumą pirmosios instancijos teisme nuo 1 455,00 Eur iki 1 105,80 Eur.
Padidinti priteistą iš atsakovo G. R. žyminio mokesčio sumą ieškovei R. R. nuo 17,00 Eur iki 37,80 Eur.
Sumažinti priteistą iš ieškovės R. R. 20,16 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą iki 15,32 Eur.
Padidinti priteistą iš atsakovo G. R. 6,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą iki 11,56 Eur.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. R. iš atsakovo G. R. 208,15 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovui G. R. iš ieškovės R. R. 962,50 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.