- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-27
- Bylos Nr.
- I1-5137-414/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- M. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 4 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas skunde ir skundo papildyme (b. l. 1–3, 40) nurodė, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime) nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2023 m. gruodžio 5d. nebuvo užtikrintas privatumas maudantis duše, kadangi dušo čiaupai nebuvo atskirti pertvaromis. Dėl to pareiškėjas negalėjo tinkamai nusiprausti, kiti nuteistieji iš jo tyčiojosi. Teigė, jog yra dirbantis ir kiekvieną dieną po darbo reikėjo maudytis duše. Tačiau dėl privatumo neužtikrinimo į dušą pareiškėjas eidavo retai. Nurodė, kad po to, kai pertvaros buvo įrengtos, privatumas vis tiek neužtikrinamas, nes dušai atviri iš priekio. Pažymėjo, kad dušo patalpose nėra veidrodžių, dozatorių ir lentynėlių. Akcentavo, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė diskomfortą, dvasines kančias, buvo nuolat prislėgtas, pablogėjo bendravimas su kitais nuteistaisiais.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 7–13) nurodė, kad prašo daliai pareiškėjo reikalavimų taikyti ieškinio senaties terminą. Teigė, jog pareiškėjas apie galimus savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, be to pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, kodėl nesikreipė į teismą įstatymo nustatytu terminu, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
Nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos (Pravieniškių PN-AK) Antrajame sektoriuje ir Trečiajame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas). Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje pertvaros bendro naudojimo dušinėse skundo laikotarpiu buvo įrengtos, o Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos visų būrių dušinėse nuo 2022 m. spalio 14 d. Taigi, pareiškėjas naudojosi dušu be pertvarų laikotarpiais nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. balandžio 29 d., nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. ir nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2022 m. spalio 13 d. Pažymėjo, kad nuo 2022 metų spalio mėnesio pareiškėjo privatumas naudojantis dušo patalpomis buvo užtikrintas.
Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu nesikreipė ir nesiskundė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl to, jog nebuvo įrengtos pertvaros. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kad dėl naudojimosi dušu be pertvarų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo priteisti Pareiškėjui už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą. Šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.
Akcentavo, kad pareiškėjui buvo pavesta vykdyti darbinę veiklą nuo 2023 m. birželio 12 d. siuvyklos darbuotojo pareigose, tačiau nuo 2023 m. birželio 15 d. jis buvo atleistas. Atkreipė dėmesį, kad vertinant kiek kartų pareiškėjas galėjo pasinaudoti dušu, turėtų būti skaičiuojama, kad per savaitę pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 14 d. (pritaikius senatį) iki 2021 m. gegužės 26 d. dušu naudotis galėjo vieną kartą, o nuo 2021 m. gegužės 26 d. duše galėjo praustis du kartus per savaitę.
Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu, pareiškėjas į kalinimo įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti skunde nurodomos aplinkybės, nesikreipė.
Nurodė, kad įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažymėjo, kad nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.
Skundas patenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK (nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime) nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d.
Atsakovės atstovė prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį. Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo tada, kai šie jo nurodomi pažeidimai pasireiškė, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sąlygų į įstaigos administraciją, tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2023 m. gruodžio 11 d. (b. l. 4). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovės atstovė prašo taikyti ieškinio senatį, todėl už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2023 m. gruodžio 10 d. yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurios galėtų būti pripažintos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, jog jei pareiškėjas jautė skunde nurodomus išgyvenimus ir nepatogumus, jis turėjo galimybę suvokti, kad jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Taigi, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai betarpiškai pasireiškė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą nuo pat apgyvendinimo netinkamomis sąlygomis momento.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, atsakovės atstovės prašymas patenkintinas, skunde nurodytam laikotarpiui nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. taikytina trejų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos. Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. balandžio 29 d., nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. ir nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d., pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. - Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas), nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. ir nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. liepos 14 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje (b. l. 14, 15).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bendro naudojimo duše nebuvo jokių pertvarų, o vėliau dušai buvo pertvaromis atskirti tik iš šonų, todėl nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas prausiantis.
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, jog Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje pertvaros dušinėje buvo įrengtos nuo 2022 m. spalio 14 d. ir pripažino, kad laikotarpiais nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. balandžio 29 d., nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. ir nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2022 m. spalio 13 d. pareiškėjas naudojosi dušais be pertvarų.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjams naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į minėtą LVAT praktiką, daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. balandžio 29 d., nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. ir nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2022 m. spalio 13 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu (pažeistas Konvencijos 8 str.). Visgi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėtas pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis, dėl to nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau nustačius Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus (pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą), teismo vertinimu, visgi yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Atsakovės atstovė nurodė, jog Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus dušo patalpose pertvaros buvo įrengtos visą ginčo laikotarpį, o Trečiojo sektoriaus bendro naudojimo dušinėse pertvaros įrengtos 2022 m. spalio 14 d. Šiam teiginiui pagrįsti atsakovės atstovė pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog dušo patalpose pertvaros yra įrengtos (b. l. 16, 17).
Tačiau pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą ir dėl nepakankamo privatumo užtikrinimo dušo patalpose, kuriose buvo įrengtos pertvaros, kadangi dušo čiaupai buvo atskirti tik iš šonų, o ne uždangti iš visų pusių.
Pažymėtina, jog naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-436-463/2023). Teismo vertinimu, vadovaujantis pirmiau paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, dušo patalpoje įrengtos pertvaros užtikrino pakankamą privatumą juose besiprausiantiems asmenimis, todėl pareiškėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo laikotarpiais nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. gegužės 21 d., nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. liepos 14 d. ir nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. atmetami kaip nepagrįsti.
Taip pat atmetami kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog dušo patalpose nėra veidrodžių, dozatorių ir lentynėlių, kadangi į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog dušo patalpoje yra visas reikiamas inventorius (b. l. 16). Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją dėl nepakankamo inventoriaus duše. Be to, pareiškėjas nenurodė, kokias neigiamas pasekmes, t. y. kokią žalą jam sukėlė nurodytos aplinkybės, tik deklaratyviai konstatavo, jog dušuose nėra veidrodžių, dozatorių ir lentynėlių.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu 1R-25 (toliu – Taisyklės) (redakcija, galiojusi iki 2021 m. gegužės 26 d.), 17.5 punktas numatė, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę). Nuo 2021 m. gegužės 26 d. galiojančios Taisyklių redakcijos 17.5 punktas numatė, kad nuteistieji iš užrakinamų gyvenamųjų patalpų, aukštų išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog buvo dirbantis, todėl turėjo teisę dušu naudotis kasdien. Tačiau šiuos pareiškėjo teiginius paneigia atsakovės atstovės į bylą pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad pareiškėjas įkalinimo įstaigoje darbinę veiklą vykdė tik nuo 2023 m. birželio 8 d. iki 2023 m. birželio 15 d. (Lietuvos kalėjimų tarnybos darbinės veiklos organizavimo skyriaus 2023 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. DAR-164 „Dėl pavedimo vykdyti darbinę veiklą“, 2023 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. DAR-187) (b. l. 24–25, 27–28). Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad laikotarpiu iki 2021 m. gegužės 26 d. pareiškėjas dušu naudotis galėjo vieną kartą, o nuo 2021 m. gegužės 26 d. duše galėjo praustis du kartus per savaitę (b. l. 10). Pareiškėjas, gavęs atsakovės atsiliepimą į skundą, dėl šios aplinkybės ginčo nekėlė, todėl laikytina, jog laikotarpiais nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. balandžio 29 d. ir nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. dušu pareiškėjas naudojosi vieną kartą per savaitę, o laikotarpiais nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. ir nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2022 m. spalio 13 d. dušu naudojosi du kartus per savaitę.
Atsižvelgus į tai spręstina, jog nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pareiškėjas aktualiais laikotarpiais (šiuo atveju taip pat atsižvelgiama į aplinkybę, kad pareiškėjas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 3 d., nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. gegužės 4 d. ir nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2022 m. birželio 22 d. buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę) 21 savaitę galėjo pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę ir 64 savaites galėjo pasinaudoti dušu du kartus per savaitę, taigi dušu turėjo teisę pasinaudoti apie 149 kartus.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė diskomfortą, dvasines kančias, buvo nuolat prislėgtas, pablogėjo bendravimas su kitais nuteistaisiais.
Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. sausio 4 d. pažyma Nr. RV-22-147 patvirtina, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje esančius psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinių kančių, nepilnavertiškumo jausmo, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas duše, nesikreipė, buvo konsultuotas dėl kitokio pobūdžio problemų (b. l. 22).
Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (privatumo neužtikrinimo dušo patalpose) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovės atstovę dėl skunde išdėstytų aplinkybių (privatumo neužtikrinimo), taip pat atsižvelgus į analogiško pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-625-662/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-617-815/2023, 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-627-821/2023), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1 400 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo neturtinės žalos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Vadovaujantis LVAT praktika tokio pobūdžio bylose, 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr. LVAT 2010 m. spalio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. LVAT 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).
Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad administracinė byla teisme buvo iškelta 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturi šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. gruodžio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.