Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorei Ritai Mikalauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. D. K. 2023 m. balandžio 22 d. apie 11.16 val. (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 127, 140.5 punktų reikalavimus tuo, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, neįvertino, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė sustojo, kad atlikti posūkio manevrą į kairę pusę ir kelyje, kuriame važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta, siekdamas išvengti susidūrimo lenkė priekyje esantį automobilį ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, (KET Horizontalusis ženklinimas 1.3) išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip sukėlė eismo įvykį, dėl kurio automobilio „VW Golf“ vairuotojui L. V. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o keleivei L. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2023 m. balandžio 22 d. po 11 valandos važiavo (duomenys neskelbtini), per vėlai pamatė priešais esančią mašiną, išlindo į priešpriešinę eismo juostą, nes siekė išvengti situacijos, bet susidūrė su „VW Golf“. Vairavo „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso jam. Labai gailisi, kad taip neatsakingai vairavo, pripažįsta visus KET pažeidimus, nurodytus kaltinime. Teisę vairuoti turi nuo 18 metų, mašina buvo techniškai tvarkinga, jai buvo atlikta technikinė apžiūra, buvo apdrausta. Nukentėjusiems draudimas atlygino žalą, jis pats bandė susisiekti su nukentėjusiaisiais, bet nepavyko. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas – jo tėvas, gyvena kartu, tame pačiame bute. Jis yra vienintelis sūnus, padeda tėvui, jo klauso, tėvas jam autoritetas, geresnio žmogaus jam nėra.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir gynėjai, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras ir gynėjas, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

3.1. Nukentėjusysis L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 22 d. apie 11 val. 16 min., važiavo jo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su savo sutuoktine L. V.. Važiuodami (duomenys neskelbtini), būdami antroje važiuojamosios kelio dalies juostoje, kadangi į pirmąją juostą įvažinėjo viešojo transporto priemonė, staiga priešais jų automobilį iš priešingos judėjimo juostos įvažiavo „Mercedes Benz“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kaktomuša susidūrė. Kad automobilis galėtų išvažiuoti priešais juos nesitikėjo, kadangi automobilių srautas nebuvo didelis, juostas skyrė dviguba ištisinė linija, taip pat automobilis taip staiga išvažiavo, kad sustabdyti automobilio jam neišėjo, nors važiavo ne didesniu nei 50 km/h greičiu. Po susidūrimo jis iškart priėjo prie žmonos, kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, nejudėjo, bet buvo sąmoninga, skundėsi, kad skauda pilvo sritį ir negali pajudėti, žmona įvykio metu segėjo saugos diržus. Pamena, kad po įvykio jis paprašė aplinkinių iškviesti pagalbos tarnybas, kadangi pats buvo labai susijaudinęs. Kol laukė pagalbos tarnybų, prie jų buvo priėjęs į juos įvažiavusio automobilio vairuotojas, atsiprašinėjo, mano, kad buvo blaivus, kadangi nepastebėjo neblaivumo požymių. Atvykus pagalbos tarnyboms, jo sutuoktinę išvežė į (duomenys neskelbtini), o jis liko toliau bendrauti su policijos pareigūnais (1 t., b.l. 73-76).

3.2. Nukentėjusioji L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 22 d. važiavo kartu su savo vyru L. V., jo įmonei priklausančiu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vyras vairavo automobilį, o ji sėdėjo priekyje keleivio vietoje, abu segėjo automobilyje įrengtus saugos diržus. Kiek jai yra žinoma, automobilis buvo techniškai tvarkingas. Kartu su vyru vyko į laidotuves, tiksliau į laidojimo namus. Kiek pamena, oro sąlygos buvo geros, sausa, be pragiedrulių. Eismas buvo neintensyvus. Važiavo (duomenys neskelbtini), važiavo antrąja eismo juosta, kadangi pirmojoje stovėjo viešojo transporto troleibusas arba autobusas. Vyras leistino greičio neviršijo. Bevažiuojant (duomenys neskelbtini), apie 11.16 val., priešingoje eismo juostoje stovėjo automobilis ir staiga už jo, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją į jų važiavimo juostą išvažiavo „Mercedes Benz“ automobilis. Jos nuomone, tas automobilis, į jų važiavimo juostą įvažiavo viršydamas leistiną greitį, vyrui sustabdyti ar kitais būdais išvengti susidūrimo nebuvo kaip ir automobiliai susidūrė. Po susidūrimo ji sąmonės neprarado, tačiau pajuto didžiulį skausmą pilvo, krūtinės srityje dėl to negalėjo lengvai kvėpuoti, taip pat didžiulis skausmas atsirado juosmenyje. Jos vyras iškart po įvykio paklausė, ar jai viskas gerai ir išlipo iš automobilio, ji tuo metu pasiliko jame sėdėti ir laukti pagalbos tarnybų. Kas iškvietė pagalbos tarnybas, ji nežino. Po įvykio matė kaip „Mercedes Benz" automobilio vairuotojas skambino kažkam telefonu, vaikščiojo aplink automobilį, pamena, kad jis buvo priėjęs prie automobilio lango pažiūrėti į saloną, kuriame sėdėjo, bet šiuo metu nepamena, ar jis ką nors jai sakė, kadangi kentėjo didelius skausmus. Po kurio laiko atvykus pagalbos tarnyboms, ugniagesiams gelbėtojams teko išpjauti automobilyje iššokusią apsauginę pagalvę, kad medikai galėtų ją apžiūrėti ir išgabenti į gydymo įstaigą. Ją išvežus į (duomenys neskelbtini), vyras pasiliko įvykio vietoje toliau bendrauti su pareigūnais. Po šio įvykio ji dar iki šiol gydosi, yra nedarbingume, patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, dėl to kreipėsi jau į eismo įvykį sukėlusio asmens civilinės atsakomybės draudimą ir teiks civilinį ieškinį (1 t., b.l. 85-88). Papildomai apklausta L. V. paaiškino, kad savo prieš tai duotus parodymus tvirtina ir jų nekeičia, norėtų pridėti, kad su 2023 m. liepos 7 d. pateikta specialisto išvada, kuria jai yra nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesutinka, nes jos nuomone jos patirti eismo įvykio metu sveikatos sutrikdymai t.y (duomenys neskelbtini) turėtų atitikti sunkesnį kūno sužalojimą (1 t., b.l. 89-91).

3.3. Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. balandžio 22 d. apie 11 val. 16 min., (duomenys neskelbtini), automobilis „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. K., gim. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją ir susidūrė su automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip sukėlė eismo įvykį, dėl kurio automobilio „VW Golf“ vairuotojui L. V. ir keleivei L. V. buvo sutrikdyta sveikata. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d. (1 t., b.l. 6,7)

3.4. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta eismo įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Užfiksuoti po eismo įvykio likę pėdsakai. (1 t., b.l 12-14 )

3.5. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta transporto priemonė – „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuojami transporto priemonės sugadinimai atsiradę po eismo įvykio. (1 t., b.l. 26-29)

3.6. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta transporto priemonė – „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuojami transporto priemonės sugadinimai atsiradę po eismo įvykio. (1 t., b.l. 43-43)

3.7. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. V. nustatyti odos nubrozdinimai rankų pirštuose ir tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b.l. 100-102)

3.8. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. V. nustatytas krūtinės ir pilvo sienos sumušimas, bei stuburo juosmeninės dalies 2-ojo slankstelio kompresinis lūžis, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b.l. 121-123)

3.9. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad papildomai pateiktuose L. V. sveikatos istorijos dokumentuose naujų, pirminėje specialisto išvadoje (Nr. (duomenys neskelbtini)) neįvertintų sužalojimų neaprašyta, o tik atspindėta sveikimo po traumos eiga. Pagrindo sveikatos sutrikdymo masto pervertimui ir keitimui nėra. (1 t., b.l.127-130)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

5. D. K. kaltinamas pažeidęs KET 126, 127, 140.5 punktų reikalavimus. KET 126 punktas nurodo, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 127 punktas nurodo, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 140.5 punktas nurodo, kad lenkti draudžiama vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog pažeidė minėtus KET 126, 127, 140.5 punktus, nurodė, jog nesilaikė saugaus atstumo, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galtų sustabdyti, kelyje kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta siekdamas išvengti susidūrimo lenkė priekyje esantį automobilį ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą kirsdamas dvigubą ištisinę liniją.

6. Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Šioje byloje nustatyti padariniai – nukentėjusiojo L. V. nežymus sveikatos sutrikdymas, o L. V. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog L. V. nustatyti odos nubrozdinimai rankų pirštuose ir tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog L. V. nustatytas krūtinės ir pilvo sienos sumušimas, bei (duomenys neskelbtini), kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtos išvados teismo ekspertų atliktos remiantis medicinos dokumentų duomenimis iš asmenų sveikatos istorijos, teismo ekspertui pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į ikiteisminio tyrimo metu užduotyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertas, vadovaudamasis BPK 86 straipsniu, būtų atsisakęs pateikti išvadą arba prašęs pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateiktomis išvadomis, kuriose detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis.

7. Įvertinus byloje ištirtą medžiagą, teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi minėtus nukentėjusiųjų asmenų sveikatos sutrikdymus, buvo kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių 126, 127, 140.5 punktų pažeidimai. Šių Kelių eismo taisyklių reikalavimų kaltinamasis D. K. nesilaikė, t. y pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, neįvertino, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė sustojo, kad atlikti posūkio manevrą į kairę pusę ir kelyje, kuriame važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta, siekdamas išvengti susidūrimo lenkė priekyje esantį automobilį ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą kirsdamas dvigubą ištisinę liniją (KET Horizontalusis ženklinimas 1.3) išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su automobiliu „VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip sukėlė eismo įvykį, dėl kurio automobilio „VW Golf" vairuotojui L. V. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o keleivei L. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Kaip matyti, šiuo atveju minėtų KET 126, 127, 140.5 punktų pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Taigi, kaltinamojo minėti KET pažeidimai yra būtinoji eismo įvykių padarinių – nukentėjusiojo L. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo, o L. V. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kilimo sąlyga, kadangi analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis neįvyktų.

8. Kaltinamasis veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

9. Kaltinamasis D. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymo, savo kaltę pripažino visiškai. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, kurie sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, nukentėjusiųjų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvados bei kiti aukščiau įvertinti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad D. K. 2023 balandžio 22 d. apie 11.16 val. R(duomenys neskelbtini), vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 127, 140.5 punktų reikalavimus tuo, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, neįvertino, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė sustojo, kad atlikti posūkio manevrą į kairę pusę ir kelyje, kuriame važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta, siekdamas išvengti susidūrimo lenkė priekyje esantį automobilį ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą kirsdamas dvigubą ištisinę liniją (KET Horizontalusis ženklinimas 1.3) išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip sukėlė eismo įvykį, dėl kurio automobilio „VW Golf“ vairuotojui L. V. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o keleivei L. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Laidavimo instituto taikymas

10. Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą be užstato laiduotojo A. K. atsakomybei, nurodydamas, kad jis galės daryti jam teigiamą įtaką, nes A. K. yra jo tėvas, jie dažnai bendrauja, kartu gyvena, tėvo visada klauso, nes jis jam autoritetas, geresnio gyvenimo žmogaus jam nėra. Nurodo, kad pripažįsta nusikalstamą veiką, labai gailisi dėl to, savo poelgį vertina labai blogai, įsipareigoja daugiau nepažeidinėti nustatytos tvarkos.

11. Laiduotojas A. K., tiek pateiktu rašytiniu prašymu, tiek teismo posėdžio metu apklaustas liudytojo statusu, prašė perduoti D. K. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nes jo darbinės pajamos yra 1350 eurų, sutuoktinė dirba už 1000 eurų, 4 asmenų šeima gyvena turimame 2 kambarių bute. Nurodė, jog sūnus jo klauso ir įsiklauso, gali garantuoti, kad sūnus vairuos atsakingai, rūpestingai. Jis jaučiasi autoritetu sūnui, su juo bendrauja kiekvieną dieną, sūnus jį gerbia, tarp jų susiklostę tarpusavio pagarbūs, santykiai, artimi ir glaudūs ryšiai. Nurodė, kad nėra teistas, nebaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, dirba, charakterizuojamas darbovietės teigiamai. Laiduotojas A. K. patikino, kad jis gali teigiamai įtakoti D. K..

12. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

13. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį D. K. esančių duomenų, jis anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis labai kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, nenustatyta jo pozicijos viso baudžiamojo proceso metu kaitos ir nenuoseklumo, priešingai, jis veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Nors jis praeityje baustas administracine tvarka, tačiau kasacinės instancijos teismo buvo ne kartą pažymėta, jog šių aplinkybių buvimas, aptariant administracinių nusižengimų esmę, pats savaime nesudaro prielaidų netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020, 2K-108-648/2022). Dėl psichiatrinio gydymo neregistruotas. Dėl priklausomybės ligų gydymo neregistruotas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamą veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs laikytis įstatymų, yra pilnavertis visuomenės narys, nusikalto pirmą kartą. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

14. BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo A. K. asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju siūlomas laiduotojas A. K. yra kaltinamojo tėvas, kuris yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir byloje gali būti laiduotoju, turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kaip matyti iš kaltinamojo ir laiduotojo teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, jie yra labai artimi, kiekvieną dieną bendraujantys, kartu gyvenantys, tarp jų susiklostę tarpusavio supratimo, pagarbūs santykiai. Jis neteistas, praeityje nebaustas administracine tvarka, darbovietės teigiamai charakterizuojamas. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad A. K. yra tinkamas laiduotojas ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad D. K. gali būti perduotas pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.

15. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir aukščiau išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad nustatytos tiek formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo sąlygos, tiek prašymas perduoti asmenį pagal laidavimą pateiktas teismo pasitikėjimo verto asmens, kuris pagal asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, bendravimo su D. K. pobūdį, saistomus tvirtus giminystės ryšius, bendravimo reguliarumą, darys jam teigiamą įtaką, kad pastarasis nedarytų nusikalstamų veikų ateityje. Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes, jų giminystės ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, laiduotojo ir kaltinamojo šeiminę padėtį, laiduotojo finansines galimybes, teismas nustato laidavimą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi padaryta viena nesunki nusikalstama veika, po jos įvykdymo kaltinamasis jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam 1 metų terminui. Kaltinamasis D. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. K. atsakomybėn, baudžiamoji byla D. K. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

16. Laiduotojui išaiškintina jo teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei jis atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl D. K. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

17. Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

18. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnyje paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu, veiką jis padarė būdamas blaivus, nukentėjusysis buvo sužalotas nežymiai, o nukentėjusioji buvo sužalota nesunkiai. Be to, viso baudžiamojo proceso metu kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino kaltu visiškai, kritiškai vertino savo elgesį, nuoširdžiai gailėjosi dėl to ir kaip matyti iš nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, atsiprašė nukentėjusiojo. Pažymėtina, kad eismo įvykį kaltinamasis sukėlė būdamas blaivus, tik dėl nepakankamo savo atidumo. Iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad nors kaltinamasis ir baustas administracine tvarka per tris metus keturis kartus, tačiau šiurkščių kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų jis nėra padaręs, visas baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi. Šios aplinkybės ir tai, kad asmuo neteistas, nebuvo atleistas nuo atsakomybės rodo, kad asmuo nėra piktybiškas, sistemingas kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Atsižvelgiant į tai, vien tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, savaime negali būti pagrindas jam taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, šiuo atveju šios priemonės taikymas yra netikslingas.

20. Teismo manymu, uždraudimas naudotis specialia teise paskyrimas neatitiktų proporcingumo principo, varžytų kaltinamąjį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, tačiau įvertinus tai, kad nukentėjusiesiems buvo sutrikdyta sveikata, kaltinamasis yra darbingas ir gauna nuolatines pajamas, todėl jam vietoje uždraudimo naudotis specialia teise tikslinga skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tai atitinka ir formuojamą teismų praktiką (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-143-634/2018, kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-427/2011 ir kt.). Teismas sprendžia, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtina BK 71 straipsnyje numatyta minimalaus 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 4 mėnesių sumokėjimo terminą.

VI. Dėl civilinio ieškinio, kitų daiktų ir kardomosios priemonės

21. Civilinis ieškinys nepareikštas. Nors nukentėjusieji, atstovaujami advokato Valentino Baltrūno, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad reikš teisme civilinį ieškinį, tačiau būdami tinkamai informuoti apie užbaigtą ikiteisminį tyrimą, perduotą bylą teismui, paskirtą teisiamąjį posėdį, nukentėjusieji į teismo posėdį neatvyko, civilinio ieškinio nepareiškė šioje byloje. Pastebėtina, kad kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusieji yra pateikę draudikui (duomenys neskelbtini) prašymus dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 193, 194).

22. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

23. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojo A. K. atsakomybėn be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą D. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu D. K. paskirti 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, kad ši įmoka turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. (Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955. Mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui D. K. ir laiduotojui A. K. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatas:

– laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.