Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės E. B. ir jo gynėjui advokatui Donatui Ramanauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. B. gynėjo advokato D. R. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 281 straipsnio 1 dalį ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų terminui BK 40 straipsnio pagrindu, perduodant jį R. B. atsakomybei, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

E. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti motorines kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Iš AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajam R. Ž. priteista 650 eurų turtinės ir 750 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Iš E. B. priteista 420 eurų proceso išlaidų nukentėjusiajam R. Ž..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. B. buvo kaltintas tuo, kad 2016 m. gruodžio 8 d., apie 06.40 val., kelio Alytus-Seirijai-Lazdijai 23-jame kilometre, (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz Sprinter 316 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimą, nustatantį, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, vežamą krovinį, esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančia transporto priemone – automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojama R. Ž., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam R. Ž. dėl lengvos formos trauminės galvos smegenų ligos, odos nubrozdinimo abiejose plaštakose, krūtinės ląstos sumušimo, juosmeninio V stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo nesunkiai sutrikdyta sveikata.Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. nuosprendyje konstatavo, kad teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, jog E. B., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz Sprinter 316 CDI“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktą, nustatantį, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, ir būtent šis Kelių eismo taisyklių reikalavimo pažeidimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykusiu eismo įvykiu, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo R. Ž. sveikata. Teismas pripažino E. B. kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir nustatęs BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas sąlygas atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodamas jį R. B. atsakomybei, kartu paskirdamas ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.Apeliaciniame skunde nuteistojo E. B. gynėjas advokatas D. R. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria E. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones 1 metų laikotarpiui, arba pakeisti šią baudžiamojo poveikio priemonę kita ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones 1 metų laikotarpiui, tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių, šią baudžiamojo poveikio priemonę paskyrė formaliai, atsižvelgęs tik į tai, kad nukentėjusiajam eismo įvykio metu buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Kartu skunde pažymėta, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas taptų nepagrįstu suvaržymu tada, kai kaltinamajam būtų užkirstas kelias dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2013). Šiuo atveju nebuvo nei vienos E. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tuo tarpu jo atsakomybę lengvinančių bei asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių yra ne viena: nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą; padarytas nesunkus nusikaltimas; jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra baustas tik už du Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nebuvo šiurkštūs; kaltę iš karto pripažino visiškai; dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi ir šiuo metu gailisi; nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus ir neapsvaigęs nuo kokių kitų psichotropinių medžiagų; padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nepriskiriamas prie šiurkščių; jis yra dirbantis; aplinkinių, bendradarbių ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Visos šios aplinkybės rodo, kad į padarytą nusikalstamą veiką E. B. žvelgia itin rimtai ir atsakingai, ir kad ateityje naujų nusikalstamų veikų jis nedarys. Teismas, skirdamas aptartą baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat neatsižvelgė ir neįvertino, kad E. B. tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek teismo nuosprendžio priėmimo metu dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Nors nuo 2017 m. kovo 29 d. iki dabar E. B. dirba kitoje įmonėje, tačiau dirba tą patį vairuotojo darbą, tai yra jo tiesioginės pareigos yra susijusios su kasdieniu ir nuolatiniu transporto priemonių vairavimu. Todėl uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones užkerta jam kelią užsiimti darbine veikla, kuri yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo ir humaniškumo principais, darytina išvada, kad bausmės paskirtis, priešingai nei sprendė pirmos instancijos teismas, galėjo būti įgyvendinta neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, arba skiriant kitą BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, kuri neužkirstų kelio toliau dirbti turimą darbą. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad E. B. yra dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, teismas galėjo skirti jam įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti.Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjo advokato D. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.Apeliaciniame skunde nėra ginčijama E. B. kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir civilinio ieškinio išsprendimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju gynėjas kelia tik nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam E. B. taikytos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumo klausimą, formuluodamas du alternatyvius prašymus - atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės visai neskirti baudžiamojo poveikio priemonės arba paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone, tai yra įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.Pagal baudžiamąjį įstatymą asmeniui, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, BK 67 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas taptų nepagrįstu suvaržymu tada, kai kaltinamajam būtų užkirstas kelias dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2013).Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, Lazdijų rajono apylinkės teismas, atleisdamas E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą, sprendimą jam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones), motyvavo tuo, kad jis, nors anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, per visą vairavimo laikotarpį yra padaręs du Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo dirbamas darbas susijęs su teise vairuoti, tačiau jis naudodamasis šia teise padarė nusikalstamą veiką, kuria nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl jam turi būti uždrausta naudotis šia teise minimaliam 1 metų terminui.Teisėjų kolegija, vertindama šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrįstumą, konstatuoja, kad E. B. įstatyme numatyta priemonė buvo paskirta nesilaikant proporcingumo principo, kuris reikalauja, kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės ir kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones, taip pat suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, negali būti per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones.Šiuo atveju apygardos teismas sprendžia, kad vadovaujantis aptarta aktualia teismų praktika, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes ir įvertinus paties E. B. asmenybę, teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra gali būti pasiekta ir be uždraudimo naudotis specialia teise, parinkus kitą baudžiamojo poveikio priemonę.Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad E. B. anksčiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kelio ženklo „sustoti ir stovėti draudžiama“ pažeidimas ir nustatyto greičio viršijimas) yra baustas tik du kartus, paskirtas baudas yra sumokėjęs, nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu šios administracinės nuobaudos negaliojo, jis anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, nusikalstama veika buvo padaryta atliekant darbines funkcijas, nagrinėjamo įvykio metu jis buvo blaivus. E. B. nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktų reikalavimus, o šis pažeidimas, jei nebūtų buvę pasekmių, nepriskiriamas prie sunkių. Kaip teisingai nustatyta skundžiamame teismo nuosprendyje, eismo įvykį lėmė ne piktybiškas Kelių eismo taisyklių ignoravimas, o E. B. įgūdžių trūkumas vairuojant sudėtingomis eismo sąlygomis. Be to, E. B. nuo pat eismo įvykio savo kaltę pripažino visiškai, dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, ką pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės iki įvykio dirbo vairuotoju, kitos profesinės kvalifikacijos jis neturi, todėl uždraudus jam vairuoti kelių transporto priemones atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės prarastų ir galimybę dirbti.Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad E. B. paskirtas uždraudimas naudotis specialia teise varžytų jį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. E. B., kuris yra darbingas ir gauna nuolatines pajamas, vietoje uždraudimo naudotis specialia teise tikslinga skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas sprendžia, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtina BK 71 straipsnyje numatyta minimalaus 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 6 mėnesių sumokėjimo terminą.Išdėstytų motyvų pagrindu skundžiamas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – E. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti motorines kelių transporto priemones) – keičiama kita baudžiamojo poveikio priemone – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. B. gynėjo advokato D. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendį pakeisti:

E. B. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti motorines kelių transporto priemones) 1 metams – pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone – 5 (penkių) MGL (188,3 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, kad ši įmoka turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.