Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.6.8.8; 2.6.18.3, 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1

2025 m. vasario 24 d.

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Industris“ atstovui direktoriui V. S., ieškovo atstovei advokato padėjėjai Aušrai Starkutei-Šyvokienei,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Astrum industriae“ atstovui direktoriui D. J. ir atsakovo atstovui advokatui Virgilijui Januškai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Industris“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Astrum industriae“ dėl baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo 68 4750,50 Eur baudą pagal 2024-01-02 sąskaitą – faktūrą IND Nr. 00474, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė, kad tarp jo ir atsakovo buvo 2023-06-30 sudaryta statybų rangos sutartis (toliau ir – Sutartis), kurios pagrindu šalys susitarė, kad pagal atsakovo pateiktą techninį projektą ieškovas atliks darbus adresu (duomenys neskelbtini) 2023-10-13 el. laišku kreipėsi į atsakovą su klausimu dėl tolimesnio Sutarties vykdymo, o atsakovas informavo, kad daromi projekto pakeitimai ir apie atliktas korekcijas bus informuotas papildomai. Pateikus pakartotinį klausimą 2023-12-01 dėl sutarties vykdymo, iš atsakovo 2023-12-04 buvo gautas aiškus atsakymas, kad statybų rangos sutartis nebus vykdoma, ir tai, kad Sutartis buvo reikalinga ne statybos darbams atlikti, o banko paskolai gauti, ir, kad konstrukcijos yra užsakytos iš kitų rangovų. Mano, kad dėl atsakovo kaltės ir jo nesąžiningų veiksmų buvo sudaryta Sutartis, kuri yra fiktyvi, ir buvo tik pagrindas paskolai gauti, bet ne paslaugas iš ieškovo pirkti, todėl 2024-01-02 išrašė atsakovui sąskaitą faktūrą IND Nr. 00474 už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą pagal Sutarties 9.3.2 punktą 68 475,50 Eur sumai. 2024-01-17 atsakovas pateikė sąskaitos atmetimą, kuriame nurodė, kad šalys nebuvo suderinusios galutinės sutarties kainos, todėl negalima reikalauti baudos. Nutraukus sutartį ne dėl ieškovo kaltės, remdamasis Sutarties 9.3.2 punktu įgijo teisę reikalauti Sutartimi nustatytos baudos, kuri yra 10 procentų statybos darbų kainos dydžio, o ši pareiga mokėti baudą atsiranda nuo sutarties nutraukimo momento, tai yra nuo 2023-12-04. Nurodo, kad atsakovas pats priėmė sprendimą toliau nevykdyti Sutarties, o jų pasirašytą Sutartį naudojo apgaulės būdu siekdamas gauti finansavimą, todėl tokie atsakovo veiksmai laikytini pažeidžiantys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 straipsnyje įtvirtintus bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo principus.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad šalims sudarant Sutartį, ieškovas ne kartą teikė komercinius pasiūlymus, fiksuodamas skirtingas darbų kainas. Sutarties 4.1. punkte numatyta, jog Sutarties kaina yra nustatyta šalių susitarimu ir nurodyta kiekvienam darbui atskirai papildomose prieduose pridedant PVM. Su ieškiniu yra pateiktas tik 2023-06-29 komercinis pasiūlymas, kuris yra pasirašytas tik ieškovo, kas tik patvirtina, kad šalys, sudarydamos Sutartį, nesuderino galutinės Sutarties kainos ir iš esmės Sutarties sudarymas nebuvo siejamas su darbų atlikimu. Ieškovo el. paštu siųstuose komerciniuose pasiūlymuose darbų kaina kito. Šalys, pasirašydamos Sutartį, nebuvo suderinusios galutinės Sutarties kainos, todėl atsakovas el. laiške nurodė, kad reikalinga sąmata, tačiau sąmata su pasiūlymu atsakovui nebuvo pateikta. Mano, kad nesant sąmatos Sutartis iš esmės negalėjo būti vykdoma dėl ieškovo kaltės. Pagal šalių sudarytą Sutartį nėra nurodyti darbai, kuriuos ieškovas pagal Sutartį atliks, ir kokį darbų rezultatą sukurs. Nurodo, kad ieškovui 2023-12-04 tapo žinoma, kad Sutartis nebus vykdoma, todėl būtent nuo šios datos turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, kuris baigėsi 2024-05-04. Tuo tarpu, ieškovas į teismą kreipėsi 2024-06-10, t.y. praleidęs ieškinio senaties terminą dėl netesybų išieškojimo, todėl prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti tuo pagrindu. Nurodo, kad šalių sutartimi numatytos netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba iki sutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai. Mano, kad netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Sutinka, kad šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų dydžio, tačiau jei nustatytos netesybos yra neprotingos ir akivaizdžiai per didelės teismas gali jas sumažinti. Kadangi Sutartis nebuvo vykdoma ir ieškovė faktiškai nepatyrė jokių nuostolių, todėl ieškovės reikalavimas priteisti netesybas yra visiškai nepagrįstas ir vertintinas kaip siekis nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita.

Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo ieškinį prašė tenkinti ir papildomai nurodė, jog atsakovas, sudarydamas Sutartį, turėjo aiškų ketinimą atlikti sandėlio ir gamybinių pastatų statybą, todėl atsakovo argumentai, jog Sutarties negalima įgyvendinti dėl ieškovo veiksmų yra nepagrįsti. Teigia, jog dėl darbų kainos buvo sutarta, ir ieškovas nėra kaltas dėl sąmatos kainos keitimo, priešingai Sutarties kaina buvo derinama atsakovo iniciatyva pagal banko reikalavimus. Nurodo, kad terminas ieškiniui pateikti skaičiuojamas ne nuo Sutarties nutraukimo momento, bet nuo netesybų neįvykdymo momento. Atsakovas atmetė ir neapmokėjo išrašytos sąskaitos nustatytu terminu, todėl įgijo teisę kreiptis į teismą dėl prievolės įvykdymo. Kadangi sąskaitos nepriėmimas buvo pateiktas 2024-01-17, todėl paaiškėjus šiam faktui ieškovas nepraleisdamas nustatyto termino kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl baudos priteisimo ir sumokėjimo.

Atsakovas tripliku su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovui nebuvo perdavęs jokios techninės projektinės dokumentacijos, kaip to reikalauja Sutarties 2.1. punktas. Šalys, pasirašydamos Sutartį, iš esmės negalėjo suderinti kainos, nes Sutartyje nebuvo nurodytas konkretus darbo rezultatas, kurį ieškovas turi perduoti atsakovui. Ieškovas nepateikė nei darbų sąmatos bei darbų grafiko, todėl iš esmės pagal šalių sudarytą Sutartį nėra nurodyti darbai, kuriuos pagal Sutartį ieškovas atliks, ir kokį darbų rezultatą sukurs. Mano, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo sąskaitos – faktūros išrašymo ir apmokėjimo dienos, o nuo tada, kai ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą, t. y. 2023-12-04.

Ieškovo atstovas direktorius V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu jau kelerius metus bendravo dėl statybų. Patvirtino, jog komerciniai pasiūlymai buvo rengiami skirtingomis kainomis, kadangi pastatas tai didesnis/mažesnis, sienos plonesnės/storesnės, didėja kiekiai ir kiti klausimai. Nurodė, kad jam buvo žinoma, jog Sutarties sudarymo pagrindu atsakovas ketina gauti kreditą. Sutarties kaina buvo išsiųsta atsakovui elektroniniu paštu. Nurodė, kad atsakovui išsiųstas komercinis pasiūlymas yra sutarties Nr. 1 priedas, t. y. Sutarties sąmata. Patvirtino, kad Sutarties projektą rengė ieškovas, o sutarties kaina buvo apskaičiuota pagal atsakovo pateiktus pirminius brėžinius. Paaiškino, kad jam nebuvo žinoma apie 2023-06-06 atsakovo ir UAB „Ardoka“ sudarytą sutartį. Patvirtino, kad dėl sutarties sudarymo jis bendravo ne su atsakovo direktoriumi, o su atsakovo darbuotoju.

Ieškovo atstovė advokato padėjėja Aušra Starkutė-Šyvokienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad prašomą priteisti baudą skaičiuoja nuo komercinio pasiūlymo, kuris buvo pateiktas bankui. Teigia, jog kredito sutartį atsakovas sudarė būtent remiantis tarp šalių sudarytos Sutarties, ieškovo pateikto komercinio pasiūlymo bei parengtos sąmatos pagrindais. Nurodė, kad Sutarties kaina buvo derinama pagal atsakovo poreikius. Atsakovas iš pasirašytos Sutarties gavo naudos - kreditą, tuo tarpu, ieškovas turi įrodinėti savo realius ketinimus atlikti darbus. Pabrėžia, jog kaina nėra esminis rangos sutarties sudarymo dalykas, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta sutartyje ir nenurodant jos kainos. Sutarties kaina galėjo būti pateikiama komerciniame pasiūlyme, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Paaiškino, kad neprašo priteisti patirtus nuostolius, o prašo priteisti netesybas, dėl kurių dydžio šalys buvo susitariusios Sutartimi, nes dėl atsakovo veiksmų negavo pelno, patyrė išlaidas, sudarydamas sąmatas, planuodamas darbuotojų srautus ir pan. Tokiu būdu buvo pažeisti lūkesčiai. Nesutinka su reikalavimu mažinti baudą. Mano, kad atsakovui tenka pareiga įrodinėti dėl netesybų mažinimo, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą mažinti baudos dydį. Nesutinka su reikalavimu taikyti ieškinio senaties terminą.

Atsakovo atstovas direktorius D. J. nurodė, jog tarp šalių nebuvo susitarta dėl darbų kiekio, terminų, nebuvo atsiųstas techninis projektas ieškovui ir nebuvo sudaryti jokie Sutarties priedai, o parengti tik komerciniai pasiūlymai. Nurodė, kad visos ieškovo trys sąmatos buvo identiškos, skyrėsi tik jų kainos. Mano, kad iš esmės už trijų komercinių pasiūlymų parengimą, ieškovas prašo priteisti tokio dydžio baudą. Paaiškino, kad sudarant sutartį jis nebuvo direktoriumi.

Atsakovo atstovas advokatas Virgilijus Januška teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad rangos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, kadangi nebuvo susitarta dėl esminių rangos sutarties sąlygų. Pagal sutarties 2.3. punktą, Sutarties šalys turėjo pasirašyti atskirus priedus dėl darbų apimties, tačiau tokie dokumentai nebuvo pasirašyti. Ieškovas susitarimą dėl kainos įrodinėja 2023-06-29 komerciniu pasiūlymu, tačiau buvo pateikti viso trys komerciniai pasiūlymai, skirtingomis kainomis, tarp kurių skirtumas 200 000,00 Eur. Nurodė, kad 2023-06-06 atsakovas sudarė sutartį su UAB „Ardoka“. Paaiškino, kad ieškovas pateikė tokį komercinį, kokį reikėjo pateikti bankui. Byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad Sutartis buvo sudaryta tik banko paskolai gauti. Techninis projektas ieškovui niekada nebuvo pateiktas, teikiami tik brėžiniai ir komerciniai pasiūlymai. Sudarant Sutartį nebuvo aiškus, koks konkretus rezultatas turėjo būti sukurtas. Nurodė, kad komerciniai pasiūlymai nebuvo pasirašyti abiejų šalių. Sutarties šalys nebuvo susitarusios dėl Sutarties kainos. Ieškovas nepateikė konkrečių duomenų, kad buvo susitarta dėl konkrečios kainos, o ieškinį grindžia iš esmės komerciniu pasiūlymu, kuris abiejų šalių nėra pasirašytas. Nesutinka su netesybų dydžiu, nes byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo realiai patirtus nuostolius. Nurodė, kad pagal teismų praktiką atsakovui nesutinkant su netesybų dydžiu ieškovui tenka pareiga įrodyti realiai patirtus nuostolius, tačiau ieškovas to nepadarė. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2023-12-04, kai ieškovui tapo žinoma, kad Sutartis nebus vykdoma, todėl ieškinio senaties terminas pasibaigė 2024-05-04.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymai, tiek šalių teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad 2023-06-30 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Statybos rangos sutartis (toliau ir – Sutartis), kurios 2.1. punktu šalys susitarė, kad ieškovas (pagal sutartį – rangovas) įsipareigoja pagal atsakovo (pagal sutartį – užsakovas) jam pateiktą techninį projektą, ieškovo sąmatą bei darbų grafiką atlikti Sutarties dokumentuose nurodytus darbus, o atsakovas įsipareigoja priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti šioje Sutartyje nurodytą kainą nustatyta tvarka. Darbų atlikimo vieta: (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.3 punktu numatyta, kad statybos darbai atliekami Sutarties priede Nr. 5 nurodytais etapais. Dėl atitinkamų darbų etapų, terminų ir kainų šalys susitaria pasirašydamos atskirus priedus prie šios sutarties. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad Sutarties kaina yra nustatyta šalių susitarimu ir nurodyta kiekvienam darbui atskirai papildomuose Prieduose pridedant PVM (priedas Nr. 1). Pagal Sutarties 5.1 punktą statybos – darbų pradžia yra per 5 darbo dienas nuo darbų fronto perdavimo pagal statybvietės priėmimo – perdavimo aktą. Statybos darbų etapai ir jų pabaiga nurodyti Sutarties priede Nr. 2 (Sutarties 5.2 punktas). Sutarties 9.3.2 punktu šalys susitaria, kad atsakovas, nutraukęs sutartį ne dėl ieškovo kaltės, sumoka ieškovui už jau faktiškai atliktus Statybos darbus. Sumoka ieškovui 10 procentų Statybos darbų kainos dydžio baudą ir atlygina ieškovui Sutarties nutraukimu susijusius tiesioginius nuostolius.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2023-06-06 tarp atsakovo ir UAB „Ardoka“ sudaryta Gamybos-surinkimo sutartis Nr. 23/06/03-01, kurios pagrindu UAB „Ardoka“ įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti 2023 m² ploto (duomenys neskelbtini) surenkamas metalines konstrukcijas, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą šios sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka.

2023-06-19 atsakovo atstovas A. J. (toliau – atsakovo atstovas) elektroniniu paštu kreipėsi į „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl investicinės paskolos gavimo. Nurodė, kad planuojamas paskolos dydis iki 500 000,00 Eur.

2023-06-19 „Mėmelio taupomoji kasa“, atsakydama į atsakovo laišką pateikė atsakovui klausimus, susijusius su finansavimu. Kitu laišku taip pat paprašė atsakovo atsiųsti visą projekto sąmatą bei įmonės akcininkų sąrašą.

2023-06-19 atsakovo atstovas atsakė „Mėmelio taupomoji kasa“, nurodydamas, jog šiuo metu turi tik tokią pasitvirtintą plieno konstrukcijų sąmatą. Įmonei gamintojui bus atliktas avansinis mokėjimas (sutarties pagrindu). Nurodė, jog gavus pirmą paskolos dalį, toliau bus detalizuoti kiti išvardinti darbai, kadangi atiduos statybos įmonei papildomam sąmatos formavimui, patalpų įregimo, infrastruktūros įrengimo darbų paskaičiavimui.

2023-06-22 atsakovo atstovas elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, jog siunčia pastato brėžinius ir paprašė ieškovo parengti sąmatą. Pažymėjo, jog gavus sąmatą, bus suderintos pirminės detalės.

Ieškovas 2023-06-22, atsakydamas į atsakovo 2023-06-22 laišką nurodė: „Tai tik tiek turite?“.

2023-06-22 atsakovo atstovas atrašė ieškovui, jog siunčia papildomai, ką šiuo metu turi.

2023-06-27 atsakovo atstovas elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovą, klausdamas, kada bus parengta bendra statybinių darbų sąmata dėl gamybinių patalpų adresu (duomenys neskelbtini).

2023-06-29 „Mėmelio taupomoji kasa“ elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovo atstovą, prašydama bendros pastato sąmatos 700 000,00 Eur sumoje. Paklausė, ar turi rangovą, jei taip, paklausė, gal jau yra pasirašyta sutartis?

2023-06-29 atsakovo atstovas atsakė „Mėmelio taupomoji kasa“, jog projektas perduotas statybininkams, kad parengtų sąmatą.

Iš 2023-06-29 trijų komercinių pasiūlymų Nr. P230629 (1), kurie parengti ieškovo, matyti, kad jų sumos nurodytos – 449 921,00 Eur, 549 976,30 Eur ir 684 755,00 Eur. Komerciniai pasiūlymai pasirašyti ieškovo atstovo direktoriaus V. S.

Nustatyta, kad 2023-06-30 ieškovas nusiuntė elektroninį laišką atsakovo atstovui, nurodydamas, jog siunčia pasiūlymą. Taip pat nurodė: „Nevertinau viduje antresolės, trūkstą info, bet grubiai jeigu reikia galėsime paskaičiuoti“.

2023-07-01 atsakovo atstovas kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, jog dėkoja už atsiųstą sąmatą. Pažymėjo, kad šiuo metu sąmatą reikia pateikti bankui dėl investicinės paskolos gavimo. Prašė ieškovo parengti sąmatą apie 450 000,00 Eur. Prašė sąmatą pakoreguoti savo nuožiūra prašomos sumos dydžiu.

2023-07-03 atsakovo atstovas elektroniniame laiške, skirtam ieškovui, paklausė: „Gal turite tipinę Sutartį, nes Bankas paprašė pateikti ir sudarytą Sutartį, šios sąmatos pagrindu. Prašau atsiųskite ją, organizuosime pasirašymą. Vėliau Sutartį, sąmatą tikslinsime“.

2023-07-03 ieškovas elektroniniame laiške, adresuotu atsakovo atstovui, nurodė „Siunčiu“. Laiško priedai „Statybos rangos sutartis“.

2023-07-04 atsakovo atstovas elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, jog bankas prašo patikslinti darbų sąmatą. Atsižvelgiant į tai, prašė suformuoti darbų sąmatą už 540 000,00 Eur be PVM.

2023-07-04 ieškovas atsakovo atstovui skirtame elektroniniame laiške nurodė: „Siunčiu. Ok?“.

2023-07-04 atsakovo atstovas, atsakydamas į ieškovo siųstą laišką nurodė: „Ačiū už atsiųstus pilnus dokumentus, įdėtas pastangas. Viskas labai gerai. Kai bus patvirtintos žinios iš Bankų, su Jumis susieksiu“.

2023-07-04 atsakovo atstovas elektroniniu laišku kreipėsi į „Mėmelio taupomoji kasa“, nurodydamas, jog siunčia bendra statybinių darbų Sutartį. Kiti dokumentai yra rengiami.

2023-07-20 atsakovo atstovas „Mėmėlio taupomoji kasa“ nusiuntė tikslintą sąmatą.

2023-07-23 atsakovo atstovas elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovą, prašydamas, jog ieškovas parengtų sąmatą, atsižvelgiant į banko pageidavimą pateikti 1-ojo bendra statybinių darbų etapo detalizavimą išeinant iš pateiktos sąmatos.

2023-08-01 ieškovas atsiuntė atsakovo atstovui pasirašymui 2023-06-29 bendra statybinių darbų sąmatą ir 2023-06-29 bendra statybinių darbų grafiką.

2023-08-01 atsakovo atstovas ieškovui siųstame elektroniniame laiške nurodė, kad: „Siunčiu pasirašymui dokumentus, pridėta. Pasirašius prašau iš karto atsiųsti man“.

2023-08-11 atsakovo atstovas išsiuntė „Mėmelio taupomoji kasa“ 2023-06-06 „Ardoka“ Plieno konstrukcijų sutartį, 2023-06-29 bendra statybinių darbų sąmatą ir kitus dokumentus.

Nustatyta, kad 2023-09-11 tarp kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ ir atsakovo sudaryta kredito sutartis Nr. VER202309-000071, kurios pagrindu atsakovui suteiktas 500 000,00 Eur kreditas. Kredito paskirtis – sandėlio (gamybinių patalpų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statyboms.

Iš šalių susirašinėjimo el. paštu nustatyta, kad 2023-10-13 ieškovas elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą (tuometinį direktorių Ž. Č.), nurodydamas, jog ieškovo žiniomis, atsakovui yra suteiktas kreditas pagal tarpusavio sutartį. Atsižvelgiant į tai, nurodė, jog norėtų pratęsti pokalbį dėl tolimesnio Sutarties vykdymo.

2023-10-27 atsakovas atsakė į ieškovo 2023-10-13 laišką, nurodydamas, jog šiuo metu rengiamas projekto koregavimo procesas, kuris gali užtrukti ir informavo, kad praneš apie pasikeitimus.

2023-12-01 ieškovas elektroniniu laišku vėl kreipėsi į atsakovą, prašydamas informuoti, kokia yra situacija dėl pasirašytos statybos sutarties.

2023-12-04 atsakovas elektroniniu laišku, atsakydamas į ieškovo 2023-12-01 laišką nurodė, kad „Noriu informuoti, jog neatliksime statybos darbų pagal rangos sutartį, sudarytą 2023 m. Birželio 30d. Šios sąmatos planavimo pradžią pradėjęs asmuo A. minėjo, jog sutartis reikalinga banko paskolai gauti. Sumos, nurodytos sąmatoje nėra realios, kadangi buvo nurodyta suma, kuri reikalinga. <<<... Galime apsvarstyti realų statybos planą, tačiau tam reikalinga nauja sąmata, su jūsų pasiūlymu...>>>“.

Nustatyta, kad 2023-12-19 tarp UAB „Pievų tako namai“ ir atsakovo sudaryta Konstrukcijų surinkimo sutartis Nr. 231219-01, kurios pagrindu UAB „Pievų tako namai“ įsipareigojo sumontuoti 2023 m² ploto (duomenys neskelbtini) sandėlio surenkamas metalinės konstrukcijas, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už konstrukcijų surinkimo darbus.

2024-01-02 raštu „Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo“ ieškovas kreipėsi į atsakovą nurodydamas, jog 2023-06-30 pasirašyta Sutartis nėra vykdoma, nėra perduota techninė dokumentacija, todėl laiko, jog Sutartis yra nutraukta atsakovo iniciatyva, ne dėl ieškovo kaltės. Atsižvelgiant į tai, bei remiantis Sutarties 9.3.2. punktu paprašė ieškovo ne vėliau kaip iki 2024-01-10 sumokėti ieškovui 68 475,50 Eur baudą.

2024-01-02 ieškovas išrašė atsakovui sąskaitą-faktūrą serija IND Nr. 00474 68 475,50 Eur sumai. Apmokėjimo terminas iki 2024-01-10.

2024-01-17 raštu atsakovas kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, jog šalims sudarant Sutartį ieškovas ne kartą teikė komercinius pasiūlymus, fiksuodamas skirtingas darbų kainas, kas patvirtina, jog šalys, sudarydamos Sutartį, nesuderino galutinės kainos. Nurodė, kad Sutartis nevykdoma dėl ieškovo veiksmų, jam vengiant bendradarbiauti, todėl nesutinka su reikalavimu sumokėti baudą ir atsisako priimti 2024-01-02 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00474.

Iš 2024-05-02 antstolės Vidos Daugirdienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0004/24/F-1621 nustatyta, kad 2024-05-02 nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), antstolė konstatavo, jog nurodytu adresu išpilti pamatai bei surinktos plieninės pastato konstrukcijos.

Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis matyti, kad atsakovo UAB „Astrum industriae“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2022-10-05 iki 2023-04-05 buvo A. N. J., laikotarpiu nuo 2023-04-05 iki 2024-07-10 direktoriumi buvo Ž. Č., o nuo 2024-07-11 atsakovo direktoriumi yra D. J.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 68 4750,50 Eur baudą 2023-06-30 tarp šalių sudarytos statybos rangos sutarties 9.3.2. punkto pagrindu pagal 2024-01-02 išrašytą sąskaitą – faktūrą IND Nr. 00474. Motyvuoja, jog dėl atsakovo kaltės ir jo nesąžiningų veiksmų Sutartis buvo sudaryta, kuri yra fiktyvi, ir buvo tik pagrindas paskolai gauti, bet ne paslaugas iš ieškovo pirkti. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, argumentuodamas, jog sudarydamos Sutartį šalys nesuderino galutinės Sutarties kainos, darbų, todėl Sutarties sudarymas nebuvo siejamas su darbų atlikimu, nes pagal šalių sudarytą Sutartį nėra nurodyti darbai, kuriuos ieškovas pagal Sutartį atliks, ir kokį darbų rezultatą sukurs. Atsakovas tvirtina, kad Sutartis buvo sudaroma tik banko paskolai gauti.

Tarp šalių nėra ginčo, kad 2023-06-30 Sutartis tarp šalių buvo pasirašyta bei tai, kad atsakovas neperdavė ieškovui techninio projekto pagal Sutartį, tai yra sutarties priedo Nr. 1. Taip pat nėra ginčo, kad ieškovas pagal Sutartį jokių darbų faktiškai neatliko. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sutartyje numatytų netesybų priteisimo. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti Sutartimi numatytas netesybas, o atsakovas nesutinka, nes mano, kad tarp šalių nebuvo suderintos iki galo visos Sutarties sąlygos, tai yra nebuvo suderinta Sutarties kaina, nebuvo suderinti atliekami statybos darbai, taip pat nurodo, kad ieškovui buvo žinoma, kad tarp šalių sudaryta Sutartis buvo tikslu gauti paskolą iš banko, o ne atlikti konkrečius darbus pagal Sutartį.

Pažymėtina, jog ginčo, kad Sutarties sudarymo, jos pasirašymo, komercinių pasiūlymų rengimas ir jų derinimas vyko bendraujant ieškovo UAB „Industris“ direktoriui V. S. ir atsakovo UAB „Astrum industriae“ atstovui A. N. J., byloje nėra. Sutarties pasirašymo dieną, atsakovo direktoriaus pareigas ėjo Ž. Č., o nuo 2024-07-11 atsakovo direktoriumi yra D. J.

Byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą teigti, jog šalys siekė susitarti dėl rangos sutarties, todėl sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) nuostatos, reglamentuojančios statybos rangos teisinius santykius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartis – tai sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi, esminis rangovo įsipareigojimas, apibūdinantis pačią rangos sutartį, yra įsipareigojimas atlikti užsakovo nurodytą darbą ir perduoti jam šio darbo rezultatą, o pagrindinis užsakovo įsipareigojimas yra įsipareigojimas priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovui už jo atliktą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023, 37 punktas).

CK 6.645 straipsnio 1 dalyje, apibūdinant rangos sutarties dalyką, yra detalizuota, kad rangos sutartis sudaroma siekiant pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Vadinasi, rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Darbo rezultatas gali pasireikšti tam tikro daikto pagaminimu ar pakeitimu arba tam tikro kitokių darbų rezultato sukūrimu. Šis darbo rezultatas gali apimti ne tik naujo daikto ar kitokio darbo rezultato pagaminimą ar sukūrimą, bet ir esančio tam tikro objekto pagerinimą, pakeitimą (naujų savybių esančiam objektui suteikimą), pasireiškiantį tam tikra materialia išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-1075/2023, 36 punktas).

Rangą (statybos rangą) kvalifikuojantys pagrindiniai požymiai yra šalių susitarimas dėl rangos sutarties dalyko (darbų atlikimo ir darbo rezultato perdavimo užsakovui), kuris yra ir esminė sutarties sąlyga, rangovo veikimas savo rizika ir jo veikimas savarankiškai. Rangovo pareiga atlikti tam tikrą darbą ir perduoti tinkamos kokybės darbo rezultatą reiškia priešpriešinę užsakovo pareigą sumokėti atlyginimą už perduotą tinkamos kokybės darbų rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-1075/2023, 34 punktas).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas dėl šalių kilo dėl to, koks buvo esminis Sutarties sudarymo tikslas, t.y., ar šalys, sudarydamos 2023-06-30 statybos rangos sutartį siekė realiai sukurti statybos rangos teisinius santykius, tuo pagrindu ieškovui atliekant darbus, o atsakovui atsiskaitant su ieškovu už atliktus darbus, ar Sutartis buvo sudaroma tik su tikslu atsakovui gauti kreditą, tačiau iš tiesų nesiekiant realiai vykdyti Sutartį, t. y. ieškovui atlikti darbus, o atsakovui už juos atsiskaityti. Ieškovo teigimu, atsakovas sudarė Sutartį tik su tikslu gauti kreditą, tokiu būdu apgavo jį, tuo, tarpu atsakovo teigimu, reali rangos sutartis nebuvo sudaryta, kadangi nebuvo susitarta dėl esminių rangos sutarties sudarymo sąlygų, darbų apimties ir rezultato, Sutarties kainos, be to Sutartis buvo sudaryta tik banko paskolai gauti ir ieškovas tai žinojo.

Pažymėtina, jog atsakovas kaip vieną iš argumentų, patvirtinančių, kad iš esmės Sutartis nebuvo sudaryta nurodo aplinkybę, jog šalys nebuvo susitarusios dėl esminės Sutarties sąlygos (Sutarties dalyko – darbų atlikimo ir darbų rezultato perdavimo) bei dėl darbų atlikimo kainos. Tuo tarpu, ieškovo teigimu, būtent dėl atsakovo kaltės Sutartis negalėjo būti vykdoma, kadangi jis nesilaikė Sutarties ir nepateikė ieškovui jokios techninės projektinės dokumentacijos.

Pagal 2023-06-30 statybos rangos sutarties 2.1. punktą ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo jam pateiktą techninį projektą (priedas Nr. 1), ieškovo sąmatą (priedas Nr. 5) bei darbų grafiką (priedas Nr. 2) atlikti Sutarties dokumentuose nurodytus darbus, o atsakovas įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti šioje Sutartyje nurodytą kainą nustatyta tvarka. Darbų atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini). Statybos darbai atliekami Sutarties priede Nr. 5 nurodytais etapais. Dėl atitinkamų darbų etapų, terminų ir kainų Sutarties šalys susitaria pasirašydamos atskirus priedus prie šios Sutarties (Sutarties 2.3. punktas). Sutarties 4.1. punktu šalys susitarė, kad Sutarties kaina yra nustatyta šalių susitarimu ir nurodyta kiekvienam darbui atskirai papildomuose prieduose pridedant PVM (priedas Nr. 1). Statybos darbų etapai ir jų pabaiga nurodyti Sutarties priede Nr. 2 (Sutarties 5.2. punktas). Pagal Sutarties 9.3.2. punktą atsakovas, nutraukęs šią Sutartį ne dėl ieškovo kaltės, sumoka už jau faktiškai atliktus statybos darbus 10 procentų statybos darbų kainos dydžio baudą ir atlygina ieškovui su Sutarties nutraukimui susijusius tiesioginius nuostolius.

Minėta, jog esminė statybos rangos sutarties sąlyga yra šalių susitarimas dėl rangos sutarties dalyko (darbų atlikimo ir darbo rezultato perdavimo užsakovui). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Sutarties 2.3. punktu šalys susitarė, kad statybos darbai bus atliekami Sutarties priede Nr. 5 (pagal ieškovo parengtą sąmatą) nurodytais etapais, taip pat pagal ieškovo pateiktą darbų grafiką bei atsakovo pateiktą ieškovui techninį projektą (Sutarties 2.1. punktas). Iš byloje esančio šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2023-06-22 atsakovo darbuotojas A. J. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovo direktorių V. S., nurodydamas, jog: „Kaip kalbėjome telefonu, siunčiu Pastato brėžinius, pridėta. Prašau parenkite sąmatą ir atsiųskite man. Tuo atveju, jei kils klausimų, neaiškumų, prašau informuokite. Gavus sąmatą, pirmines detales, perduosiu informaciją, kontaktus dėl tolimesnio bendravimo statybos klausimais su įmonės savininku“. 2023-06-27 A. J. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovo direktorių, klausdamas, kada bus parengta bendra statybinių darbų sąmata dėl gamybinių patalpų adresu (duomenys neskelbtini). 2023-06-30 ieškovo direktorius nusiuntė elektroninį laišką atsakovo atstovui, nurodydamas, jog siunčia pasiūlymą. Taip pat nurodė: „Nevertinau viduje antresolės, trūkstą info, bet grubiai jeigu reikia galėsime paskaičiuoti“. Iš nurodyto elektroninio laiško turinio nėra galimybės nustatyti, kokio turinio pasiūlymas atsakovui buvo nusiųstas. 2023-07-01 atsakovo atstovas kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, jog dėkoja už atsiųstą sąmatą. Pažymėjo, kad šiuo metu sąmatą reikia pateikti bankui dėl investicinės paskolos gavimo. Prašė ieškovo parengti sąmatą apie 450 000,00 Eur. Nurodė, kad paskolos gavimui trūksta tik sąmatos pateikimo bankui. Prašė sąmatą pakoreguoti savo nuožiūra prašomos sumos dydžiu. 2023-07-04 atsakovo darbuotojas A. J. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovo direktorių, nurodydamas, jog bankas prašo patikslinti darbų sąmatą. Atsižvelgiant į tai, prašė suformuoti darbų sąmatą už 540 000,00 Eur be PVM. Pažymėtina, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog lygiagrečiai atsakovo atstovui derinant su ieškovu sąmatos parengimo klausimus, A. J. elektroniniais laiškais pradėjo bendravimą su kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, kurio metu buvo pradėtas derinti klausimas dėl kredito atsakovui suteikimo.

2023-06-19 atsakovo darbuotojas A. J. elektroniniu paštu kreipėsi „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl investicinės paskolos gavimo. Nurodė, kad planuojamas paskolos dydis iki 500 000,00 Eur. 2023-06-29 „Mėmelio taupomoji kasa“ elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovo atstovą, prašydama bendros pastato sąmatos 700 000,00 Eur sumoje. Paklausė, ar turi rangovą, jei taip, paklausė, gal jau yra pasirašyta sutartis? 2023-06-29 atsakovo atstovas atsakė „Mėmelio taupomoji kasa“, jog projektas perduotas statybininkams, kad parengtų sąmatą. Taip pat jau minėta, jog 2023-07-01 elektroniniu laišku A. J. kreipėsi į ieškovo direktorių, prašydamas parengti sąmatą apie 450 000,00 Eur. 2023-07-04 A. J. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, jog bankas prašo patikslinti darbų sąmatą. Atsižvelgiant į tai, prašė suformuoti darbų sąmatą už 540 000,00 Eur be PVM.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pateikė atsakovo atstovui tris komercinius pasiūlymus, kurių data vienoda 2023-06-29. Visų trijų komercinių pasiūlymų numeris tas pats – Nr. P230629 (1). Skiriasi tik komerciniuose pasiūlymuose nurodytos sumos – viename suma nurodyta 49 921,00 Eur, antrame – 549 976,30 Eur, o trečiame – 684 755,00 Eur. Komerciniai pasiūlymai nurodyti be PVM. Komerciniai pasiūlymai pasirašyti ieškovo atstovo direktoriaus V. S. Byloje nėra duomenų, kad komercinius pasiūlymus būtų pasirašęs ir atsakovas. Įvertinus byloje esantį šalių bei atsakovo darbuotojo A. J. susirašinėjimą su „Mėmelio taupomoji kasa“ darytina išvada, kad komerciniai pasiūlymai, kurių sumos buvo skirtingos buvo rengiamos ieškovo, atsakovo atstovo prašymu, siekiant atsakovui gauti kreditą „Mėmelio taupomoji kasa“, atsižvelgiant į kredito unijos pastabas. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovo atstovas direktorius V. S. šią aplinkybę pripažino ir patvirtino, jog jam buvo žinoma, jog tarp šalių sudarytos Sutarties pagrindu, atsakovas ketina gauti kreditą. Šias aplinkybes akivaizdžiai patvirtina ir nurodytas šalių susirašinėjimas. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta, kaip nepagrįstus, ieškovo atstovo direktoriaus V. S. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog komerciniai pasiūlymai buvo parengti skirtingomis sumomis, kadangi keitėsi pastato dydis – didesnis/mažesnis, sienos – plonesnės/storesnės, didėja/mažėja medžiagų kiekiai kt. Susipažinus su visų trijų komercinių pasiūlymų turiniu matyti, kad visuose komerciniuose pasiūlymuose sandėlio dydis nurodytas tas pats – 24x79, kiekiai nurodyti vienodi, skiriasi tik medžiagų ir darbų kainos, nurodytos už metrą ir kvadratinį metrą. Būtent skirtingų kainų komerciniuose pasiūlymuose nurodymas, o ne skirtingos darbų/medžiagų apimtys, lėmė skirtingas komerciniuose pasiūlymas nurodytas galutines sumas.

Nustatyta, kad 2023-06-29 A. J. „Mėmelio taupomoji kasa“ išsiuntė 2023-06-29 bendra statybinių darbų sąmatą, 2023-07-04 A. J. išsiuntė „Mėmelio taupomoj kasa“ 2023-06-30 bendra statybinių darbų sutartį, 2023-06-29 bendra statybinių darbų sąmatą, o 2023-08-11 A. J. išsiuntė „Mėmelio taupomoji kasa“ statybos leidimą (duomenys neskelbtini), 2023-06-06 „Ardoka“ Plieno konstrukcijų sutartį, 2023-06-29 „Industris“ bendra statybinių darbų sąmatą. 2023-09-11 tarp kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ ir atsakovo sudaryta kredito sutartis Nr. VER202309-000071, kurios pagrindu atsakovui suteiktas 500 000,00 Eur kreditas. Kredito paskirtis – sandėlio (gamybinių patalpų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statyboms. Atsižvelgiant į faktinių byloje nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, jog šiuo atveju negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad Sutarties šalys buvo susitariusios, jog galutinė Sutarties kaina yra 684 755,00 Eur, nuo kurios ieškovas skaičiuoja 10 procentų baudos dydį. Priešingai, pagal byloje esantį A. J. ir kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ bei A. J. ir ieškovo direktoriaus susirašinėjimus matyti, kad iš pradžių (2023-06-29) kredito unija prašė komercinio pasiūlymo 700 000,00 Eur sumai, 2026-07-01 A. J. prašė ieškovo parengti sąmatą apie 450 000,00 Eur, o 2023-07-04 A. J. vėl kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, jog bankas prašo patikslinti darbų sąmatą ir prašė suformuoti darbų sąmatą už 540 000,00 Eur be PVM. „Mėmelio taupomoji kasa“ atsakovui suteikė 500 000,00 Eur dydžio kreditą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti, dėl kokios Sutarties kainos šalys buvo susitarusios, nes pati Sutartis tarp šalių sudaryta 2023-06-30, o komerciniai pasiūlymai buvo derinami po, nors ir surašyti 2023-06-29 datai. Atsižvelgiant į byloje esantį ieškovo direktoriaus ir A. J. susirašinėjimą chronologine tvarka labiau tikėtina, kad kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ paskolą suteikė atsakovui pagal ieškovo komercinį pasiūlymą bei atsakovo bankui pateiktą 2023-06-06 „Ardoka“ Plieno konstrukcijų sutartį. Liudytoju apklaustas buvęs atsakovo direktorius Ž. Č. patvirtino, kad jo vadovavimo metu atsakovo įmonei buvo siekiama gauti kreditą, kad vykdyti statybos darbus. Liudytojas Ž. Č. taip pat patvirtino, kad jis su ieškovo direktoriumi asmeniškai dėl Sutarties sudarymo nebendravo, nes už visą Sutarties organizavimą, sudarymą bei paskolos gavimą buvo atsakingas įmonės darbuotojas A. J., kuris jam teigė, kad Sutartis su ieškovu yra sudaroma tikslu gauti paskolą. Kadangi jis žinojo, jog realiai darbai pagal statybos rangos sutartį nebus vykdomi, todėl jis kaip atsakovo tuometinis direktorius nederino su ieškovu nei numatytos baudos dydžio, nei kitų Sutarties sąlygų, be to fiziškai Sutarties jis nepasirašė, nes Sutartis buvo pasirašyta faksimiliniu jo parašu, ir tą atliko A. J. Ieškovo atstovas direktorius iš esmės pats patvirtino, kad Sutarties projektą parengė ieškovas ir tai, kad jis nebendravo su atsakovės tuometiniu direktoriumi Ž. Č., o bendravo tik su A. J.

Pagal šalių sudarytą Sutartį buvo numatyta, kad turi būti pasirašyti ir Sutarties priedai, tačiau ieškovas nei prie ieškinio, nei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui nepateikė nei vieno iš Sutartyje numatytų priedų, tame tarpe ir Priedo Nr. 5 „Statybos darbų sąmatos“. Ieškovas Sutarties priedu laiko 2023-06-29 Komercinį pasiūlymą Nr. P230629 (1), kurio suma su PVM yra 684 755,00 Eur, tačiau šis komercinis pasiūlymas atsakovo atstovo nėra pasirašytas. Vien tai, kad šis komercinis pasiūlymas atsakovo buvo pateiktas kredito unija „Memelio taupomoji kasa“ teismo vertinimu negalima pripažinti, kad tai yra Sutarties 5 priedas ir kad šalys susitarė dėl sutarties kainos. Iš pateikto elektroninio šalių susirašinėjimo matyti, kad galutinė kaina tarp šalių 2023-06-30 kai buvo pasirašyta Sutartis visgi nebuvo suderinta, nes ji buvo derinama ir po 2023-06-30 ir tai patvirtina atsakovės darbuotojo A. J. el. laiškai kredito unijai „Memelio taupomoji kasa“ bei ieškovui.

Nesant abiejų šalių pasirašyto sutarties priedo Nr. 5, kuris patvirtintų, jog ieškovas ir atsakovas buvo susitarę dėl 684 755,00 Eur Sutarties kainos, teismas negali laikyti teisėtu ieškovo reikalavimą ieškovui dėl 68 4750,50 Eur dydžio baudos priteisimo. Be kita ko, nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, kad faktiškai ieškovas neatliko atliko jokių konkrečių darbų pagal Sutartį. Tai, kad galutinė Sutarties kaina Sutarties vykdymo metu būtų buvusi tikslinama iš esmės patvirtino ne tik šalių atstovai, bet ir liudytoju apklaustas A. N. J., kuris patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad būtent šis asmuo derino visas sutarties sąlygas su ieškovu. Liudytojas A. N. J. patvirtino, kad jo darbas buvo parengti verslą planą bei gauti finansavimą. Liudytojas A. N. J. paaiškino, kad bankui reikėjo pateikti Sutartį dėl paskolos gavimo bei nurodė, kad kai Sutartis buvo pasirašyta, kainos joje nebuvo ir su ieškovu buvo tartasi, kad kainos bus tikslinamos bei patvirtino, kad ieškovas buvo informuotas, kad Sutartis reikalinga tik bankui ir realiai darbai pagal Sutartį nebus atlikti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-06-19 praktikos apžvalgoje „Statybos ranga“ nurodyta, kad CK 6.653 straipsnio, priskirtino toms teisės normoms, kurios reglamentuoja bendrąsias rangos sutarties nuostatas, 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai, o tuo atveju, jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje įtvirtintas taisykles. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – tai dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas, darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Atsižvelgiant į tai, kad šios normos yra dispozityvios, šalys, kaip minėta, turi teisę sureguliuoti tarpusavio santykius ir kitaip, nei yra nustatęs įstatymų leidėjas. Šalys gali ne tik savo nuožiūra susitarti dėl rangos sutarties kainos ir jos nustatymo būdų ar apskaičiavimo metodų, tačiau gali rangos sutartyje nenurodyti darbų kainos. Rangos sutartis galioja ir nenurodžius joje kainos, o darbų kaina tokiu atveju nustatoma CK 6.198 straipsnyje apibrėžta tvarka. Nurodyto straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutarties šalys, nenustačiusios sutartyje kainos ar jos nustatymo kriterijų, omenyje turėjo įprastą kainą, o jeigu tokios kainos nėra, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Kilusį šalių ginčą dėl nurodytose teisės normose įtvirtintų kainos nustatymo taisyklių taikymo nagrinėjant teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgą, kurioje aptariamas klausimas dėl statybos rangos kainos darytina išvada, jog statybos rangos darbų kaina nėra esminė statybos sutarties sąlyga. Statybos rangos sutartis gali būti sudaryta šalims nesusitarus dėl konkrečios darbų kainos ar jos nustatymo būdo. Esant tokioms aplinkybėms sutarties kaina nustatinėjama pagal CK 6.198 straipsnyje nustatytas taisykles.

Nagrinėjamu atveju šalys pačioje Sutartyje nebuvo nurodžiusios konkrečios Sutarties kainos, konkrečių darbų ir jų atlikimo terminų, o buvo susitarusios dėl kainos nustatymo kriterijų. Pagal Sutarties 1.7 punktą statybos darbų kaina – šios Sutarties priede Nr. 1 nurodyta pinigų suma, kurią atsakovas turi sumokėti ieškovui už visų statybos darbų atlikimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sutarties priedas Nr. 1 yra techninis projektas, o Statybos darbų sąmata – Sutarties priedas Nr. 5.

Vadovaujantis Sutarties 2.1. punktu atsakovas įsipareigojo pateikti ieškovui techninį projektą (priedą Nr. 1), o ieškovas turėjo parengti sąmatą (priedą Nr. 5) ir darbų grafiką (priedą Nr. 2). Vadinasi, būtent pagal atsakovo ieškovui pateiktą techninį projektą, kurios pagrindu ieškovas parengia sąmatą, turėjo būti nustatyta Sutarties kaina. Duomenų, kad techninį projektą atsakovas ieškovui būtų pateikęs, byloje nėra. Kaip jau nustatyta, byloje yra tik šalių susirašinėjimas, o tiksliau 2023-06-22 A. J. ieškovo direktoriui siųstas elektroninis laiškas, iš kurio matyti, kad ieškovui buvo nusiųsti brėžiniai, kurių pagrindu ieškovas turėjo parengti sąmatą. Vadinasi, būtent brėžinių pagrindu, o ne techninio projekto pagrindu buvo parengtas komercinis pasiūlymas, o galutinė Sutarties kaina nebuvo suderinta, nes nėra abiejų šalių pasirašyto Sutarties priedo Nr. 5. Sutartyje nustatytos statybos darbų kainos nustatymo kriterijų nesilaikymas, sudaro pagrindą teigti, kad Sutarties šalys iš esmės nesiekė nustatyti realios ir tikros statybos darbų kainos. Pažymėtina, jog byloje jau nustatyta, kad pagal ieškovo atsakovui siųstus tris komercinius pasiūlymus, nėra galimybės nustatyti, dėl kokios Sutarties kainos ir pagal kurį ieškovo pateiktą komercinį pasiūlymą, šalys buvo susitarusios galutinai. Komerciniai pasiūlymai yra su skirtingomis kainomis, nors juose nurodytos darbų ir medžiagų apimtys vienodos, be to kaip nustatyta pasiūlymai buvo koreguojami atsižvelgiant į „Mėmelio taupomoji kasa“ pastabas, atsakovui siekiant gauti kreditą statybos darbams.

Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Sutarties šalys iš esmės nesusitarė dėl esminės Sutarties sąlygos – sutarties dalyko (darbų atlikimo ir darbo rezultato perdavimo ir kainos). Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovas ieškovui pateikė brėžinius, kurių pagrindu ieškovas turėjo pateikti sąmatą, nelaikytina susitarimu dėl Sutarties dalyko. Minėta, jog Sutarties 2.1. punkte šalys buvo aiškiai susitarusios, jog Sutarties dalyką sudaro trys elementai: atsakovo ieškovui pateiktas techninis projektas (priedas Nr. 1), ieškovo sąmata (priedas Nr. 5) ir ieškovo parengtas darbų grafikas (priedas Nr. 2). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas ieškovui būtų pateikęs techninį projektą, kurio pagrindu ieškovas būtų apskaičiavęs ir parengęs realią sąmatą. Atsakovo brėžinių ieškovui pateikimas, nelaikytinas tinkamu Sutarties 2.1.punkto įgyvendinimu ir susitarimu dėl Sutarties dalyko. Priešingai, byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, jog šalių susirašinėjimas iš esmės vyko su tikslu, ieškovo pagalba, gauti atsakovui kreditą, tačiau realiai nesiekiant sukurti rangos teisinius santykius. Į bylą yra pateiktas ieškovo parengtas „Kalendorinis darbų vykdymo grafikas“, kuris kaip ir 2023-06-29 komerciniai pasiūlymai pasirašyti tik UAB „Industris“ direktoriaus V. S.

Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sutarčių laisvės principas, todėl šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK nereglamentuotas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą; tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė–lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).

Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių dėl Sutarties teksto prasmės aiškinimo nėra, todėl Sutartis turi būti aiškinama, nustatinėjant tikruosius šalių ketinimus. Įvertinus byloje esantį šalių susirašinėjimą, taip pat teismo posėdžio metu pateiktus ieškovo direktoriaus V. S., liudytojo Ž. Č. (buvusio atsakovo direktoriaus) paaiškinimus, darytina išvada, jog atsakovas nuo pat pradžių neturėjo ketinimų realiai vykdyti tarp šalių 2023-06-30 sudarytą Sutartį, kadangi Sutartis buvo sudaroma su tikslu atsakovui gauti kreditą. Tuo tarpu, ieškovo direktorius teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog jam buvo žinoma, kad Sutarties sudarymo pagrindu atsakovas ketina gauti kreditą.

Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo nustatyta, kad 2023-06-30, 11:25 val. ieškovo direktorius elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovo atstovą A. J., nurodydamas: „Siunčiame pasiūlymą. Nevertinau viduje antresolės, trūksta info, bet grubiai jeigu reikės galėsime paskaičiuoti“. 2023-07-01, 10:16 val. (AM) atsakovo atstovas A. J. kreipėsi į ieškovo direktorių, nurodydamas: „Dėkui už atsiųstą sąmatą, įdėtas pastangas. Mes su ja susipažinsime, vertinsime detaliau, su Jumis susieksime, kad suderinti galutines eilutes. Mums šiuo metu reikia sąmatą pateikti Bankui dėl Investicinės paskolos gavimo. Pagal mūsų turimus vertinimus mums sąmatos dydis pageidautina būtų mažesnis teikimui Bankui. Dėl to prašau Jūsų, sumodeliuokite sąmatą apie 450. 000 eurų sumai. Mums paskolos gavimui trūksta tik sąmatos pateikimo Bankui. Visa kita yra parengta. Prašau pakoreguokite savo nuožiūra ją prašomos sumos dydžiu ir jeigu galite, prašau atsiųskite ją man pirmadienį. Šio tipo sąmatą naudosime tik teikimui Bankui. Tuo atveju, jeigu kils klausimų, neaiškumų, prašau informuokite“. Ieškovo direktorius 2023-07-03, 14:08 val. atsakovė A. J.: „Tiks?“. 2023-07-03, 2:59 val. (PM) atsakovo atstovas A. J. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovo direktorių rašydamas: „Dėkui. Manau, kad tiks. Tuo atveju, jeigu bus klausimų, kreipsiuosi. Gal turite tipinę Sutartį, nes Bankas paprašė pateikti ir sudarytą Sutartį, šios sąmatos pagrindu. Prašau atsiųskite ją, organizuosime pasirašymą. Vėliau Sutartį, sąmatą tikslinsime. Dėkui“. 2023-07-03, 15:45 val. ieškovo direktorius atsakė A. J.: „Siunčiu“. 2023-07-04, 10:36 val. atsakovo atstovas A. J. kreipėsi į ieškovo direktorių: „Siunčiu Sutartį pasirašytą iš mūsų pusės, pridėta. Pasirašius prašau atsiųsti man. Kalbėjau su Banku. Jis prašė patikslinti darbų sąmatą sumoje. Prašau pakoreguokite ir parenkite sąmatą ir pasirašykite, ją suformuodami už sumą: 540.000 be PVM ir atsiųskite man. Tuo atveju jeigu kils klausimų, neaiškumų, prašau kreipkitės“. 2023-07-04, 13:19 val. ieškovo direktorius atsakė A. J.: „Labas, Siunčiu. Ok?“. 2023-07-04, 1:48 val. A. J. atsakė ieškovo direktoriui: „Dėkui už atsiųstus pilnus dokumentus, įdėtas pastangas. Viskas labai gerai. Kai bus patvirtintos žinios iš Bankų, su Jumis susieksiu“. 2023-07-04, 13:41 val. atsakovo atstovas A. J. kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ elektroniniu laišku parašė, jog: „Siunčiu Jums bendrastatybinių darbų Sutartį, Sąmatą, pridėta. Jūsų prašomi pagal atskirą sąrašą kiti dokumentai yra rengiami“. Įvertinus nurodytą tarp ieškovo direktoriaus V. S. ir atsakovo atstovo A. J. susirašinėjimo turinio darytina išvada, jog ieškovui turėjo būti žinoma ir suprantama, kad realiai 2023-06-30 statybos rangos sutartis pagal teikiamus komercinius pasiūlymus nebus vykdoma, kadangi tiek komerciniai pasiūlymai, tiek standartinės statybos rangos sutarties pateikimas yra reikalingas tik pateikti kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ su tikslu, jog atsakovas galėtų gauti kreditą.

Be to, pažymėtina, jog bylos duomenimis jau nustatyta, kad 2023-06-06 tarp UAB „Ardoka“ ir atsakovo sudaryta Gamybos-surinkimo sutartis Nr. 23/06/03-01, kurios pagrindu UAB „Ardoka“ įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti 2023 m² ploto (duomenys neskelbtini) surenkamas metalines konstrukcijas, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą šios sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka. Pagal byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, jog aptariama sutartis buvo sudaryta dar iki atsakovo atstovui pradedant bendravimą su ieškovu dėl 2023-06-30 Sutarties ir komercinių pasiūlymų derinimo. Aptariamos sutarties su UAB „Ardoka“ sudarymas ir, kaip ankščiau minėta, jos pateikimas ir kredito įstaigai „Mėmelio taupomoji kasa“, tik patvirtina aplinkybę, jog atsakovas 2023-06-30 Sutartimi nesiekė realiai sukurti statybos rangos teisinius santykius su ieškovu. Kaip matyti iš atsakovo su UAB „Ardoka“ sudarytos sutarties turinio, buvo susitarta dėl metalinių konstrukcijų pagaminimo ir sumontavimo tame pačiame objekte, kuriame statybos darbus buvo susitarę atlikti ieškovas ir atsakovas 2023-06-30 Sutarties pagrindu. Nors tiek ieškovo direktorius, tiek atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovui apie atsakovo sudarytą sutartį su UAB „Ardoka“ nebuvo žinoma, tačiau pažymėtina, jog byloje esančių įrodymų visuma jau sudarė pagrindą konstatuoti, jog tarp abiejų 2023-06-30 Sutarties šalių nebuvo realių ketinimų Sutartį vykdyti.

Vertinant šalių ketinimus sukurti rangos teisinius santykius pabrėžtina, jog tolimesnis susirašinėjimas, kuris vyko tarp ieškovo direktoriaus V. S. ir atsakovo direktoriaus Ž. Č., sudaro pagrindą teigti, kad po to, kai atsakovas 2023-09-11 gavo 500 000,00 Eur kreditą, šalys mėgino tęsti tarpusavio santykius su galimybe realiai ieškovui atlikti su atsakovu sutartus statybos darbus, tačiau ne tų pačių komercinių pasiūlymų ir susitarimų pagrindu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2023-10-13, 09:42 val. ieškovo direktorius V. S. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovo direktorių Ž. Č., nurodydamas, jog: „2023-06-30 buvo pasirašyta sutartis tarp UAB Industris ir UAB Astrum industriea dėl sandėlio statybos. Kiek mums žinoma jums suteiktas kreditas remiantis mūsų tarpusavio sutartimi. Norėtume pratęsti pokalbi dėl tolimesnio sutarties vykdymo“. 2023-10-27, 1:26 val. (PM) atsakovo direktorius atsakė ieškovui, kad: „Noriu informuoti, jog šiuo metu pradedamas projekto koregavimo procesas, kuris gali užtrukti. Numatomi projekto pakeitimai. Tikslaus laiko tarpo per kurį bus baigtas koregavimas pasakyti negaliu. Informuosime jus apie pasikeitimus“. 2023-12-01, 16:38 val. ieškovas elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą: „Prašome informuoti kokia yra situacija dėl pasirašytos statybos sutarties“. 2023-12-04, 11:39 val. atsakovas atsakė ieškovui: „Noriu informuoti, jog neatliksime statybos darbų pagal rangos sutartį, sudarytą 2023 m. Birželio 30d. Šios sąmatos planavimo pradžią pradėjęs asmuo A. minėjo, jog sutartis reikalinga banko paskolai gauti. Sumos, nurodytos sąmatoje nėra realios, kadangi buvo nurodyta suma, kuri reikalinga. Šiuo metu dėl oro sąlygų iki pavasario jokių darbų atlikti nenumatome, apart to, kad esame užsisakę konstrukcijas, laukiame jų atvykstant. Galime apsvarstyti realų statybos planą, tačiau tam reikalinga nauja sąmata, su jūsų pasiūlymu. Kilus klausimams dėl sutarties nutraukimo pateiktus dokumentus perduosime mūsų teisininkams“.

Kasacinio teismo praktika aiškinant proceso teisės normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

Teismo nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog 2023-06-30 Sutartis, 2023-06-29 komerciniai pasiūlymai ir darbų grafikas tarp šalių buvo derinami dėl pradinio tikslo – atsakovo kredito gavimo, ir šios aplinkybės abiem šalims buvo žinomos ir suprantamos. Kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytojas Ž. Č., jis, kaip įmonės direktorius, Sutarties fiziškai net nepasirašė, už Sutarties sudarymą ir kredito gavimą buvo atsakingas A. J., kuris faksimiliniu parašu ir pasirašė ant Sutarties. Šių Ž. Č. nurodytų aplinkybių nepaneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaip jau nustatyta, visas Sutarties pasirašymas, komercinių pasiūlymų derinimas su ieškovu buvo vykdomas per A. J., o ne tuometinį įmonės direktorių Ž. Č. Aplinkybę, kad šalys realiai nesiekė sukurti rangos teisinius santykius patvirtina jau nustatytas faktas, jog šalys nesusitarė dėl esminės Sutarties sąlygos – Sutarties dalyko (darbų atlikimo), atsakovui nepateikus ieškovui techninio projekto, kurio pagrindu būtų apskaičiuota darbų sąmata. Ieškovas iš esmės pagal atsakovo pateiktus brėžinius, atsakovo prašymu, tik teikė komercinius pasiūlymus skirtingomis kainomis, nors juose nurodytos darbų ir medžiagų apimtys, buvo tos pačios, pagal kredito unijos prašymus, su tikslu, jog atsakovui būtų suteiktas kreditas. Ieškovui, veikiančiam kaip verslo subjektas, ir akivaizdu, statybos rangos sutartį sudarant ne pirmą kartą turėjo būti aišku ir suprantama, jog pagal tuo metu buvusias susirašinėjimo su A. J. aplinkybes, Sutartis, komerciniai pasiūlymai, darbų grafikas buvo rengiami su tikslu atsakovui gauti kreditą statybos darbams. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ir po kredito gavimo, Sutartis nebuvo vykdoma. Pažymėtina, jog minėtu 2023-12-04 tuo metu atsakovo direktoriaus Ž. Č. elektroniniu laišku, atsakovas patvirtino, jog 2023-06-30 Sutartis nebus vykdoma, tačiau pabrėžė, jog <<...„Galime apsvarstyti realų statybos planą, tačiau tam reikalinga nauja sąmata, su jūsų pasiūlymu“. Ieškovui neišreiškus noro toliau bendradarbiauti su atsakovu, parengiant naują sąmatą ir derinant su atsakovu kitus bendra statybinius darbus, atsakovas 2023-12-19 su UAB „Pievų tako namai“ sudarė Konstrukcijų surinkimo sutartį Nr. 231219-01, kurios pagrindu UAB „Pievų tako namai“ įsipareigojo sumontuoti 2023 m² ploto (duomenys neskelbtini) sandėlio surenkamas metalinės konstrukcijas, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už konstrukcijų surinkimo darbus.

Darbų atlikimo terminas kasacinio teismo praktikoje laikomas viena iš esminių rangos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3-192-219/2018). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį vienas iš įstatyme įtvirtintų reikalavimų statybos rangovui yra jo pareiga sutartus statybos darbus atlikti per sutartą terminą. Laikytis sutartyje nustatytų terminų įpareigoja ir sutarties privalomumo principas (CK 6.189 straipsnis). Dėl to viena sutarties šalis, esant būtinybei pakeisti sutartyje nustatytą terminą, privalo spręsti šį klausimą kartu su kita šalimi. Statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimą reglamentuojančioje CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kilus kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį, išskirti tokie bendradarbiavimo pareigos elementai: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio. Kita vertus, pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Be to, noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti taip ir neįgyvendinta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinės bylos Nr. e3K-3-301-969/2020 40 punktą). Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje Sutartyje konkretūs terminai dėl darbų atlikimo tarp šalių iki galo taip pat nebuvo sutarti.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika teismas konstatuoja, jog 2023-06-30 statybos rangos sutarties pagrindu jos šalys – ieškovas ir atsakovas – nesukūrė statybos rangos teisinių santykių, kadangi nebuvo susitarta dėl esminės Sutarties sąlygos – darbų atlikimo ir darbo rezultato perdavimo. Be to, byloje esančių įrodymų pagrindu nėra galimybės nustatyti, dėl kokios darbų kainos šalys susitarė, kadangi ieškovo 2023-06-29 trys komerciniai pasiūlymai parengti skirtingomis sumomis remiantis ne techniniu projektu, kaip to reikalauja Sutarties 2.1. punktas, o atsakovo pateiktais brėžiniais, su esminiu tikslu atsakovui gauti kreditą. Negalint nustatyti, dėl kokios konkrečios Sutarties kainos šalys buvo susitarusios, teismas, be kita ko, laiko nepagrįstą ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 68 475,50 Eur dydžio baudą, skaičiuojamą (10 procentų) nuo viename iš 2023-06-29 komercinių pasiūlų nurodytos sumos – 684 755,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 68 475,50 Eur dydžio baudą atmestinas, kaip nepagrįstas.

Atsakovas nesutinka su netesybų dydžiu, teigdamas, jog ieškovas prašydamas 68 475,50 Eur dydžio netesybas bando neteisėtai pasipelnyti, nors realiai nėra patyręs jokių nuostolių Nurodo, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo argumentais teigia, jog jis neprašo priteisti patirtus nuostolius, o prašo priteisti netesybas, dėl kurių dydžio šalys buvo susitariusios Sutartimi. Dėl atsakovo veiksmų ieškovas negavo pelno, patyrė išlaidas, sudarydamas sąmatas, planuodamas darbuotojų srautus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-09-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑562/2013).

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nustačius, kad šalys 2023-06-30 sudarydamos statybos rangos sutartį nebuvo susitarusios dėl esminės Sutarties sąlygos – Sutarties dalyko/darbų atlikimo, taip pat byloje nesant duomenų, patvirtinančių apie konkrečią šalių sutartą darbų kainą nuo kurios dydžio ieškovas galėtų reikalauti priteisti iš atsakovo baudą remiantis Sutarties 9.3.2. punktu, teismas plačiau dėl galimo baudos dydžio mažinimo nepasisako. Nepaisant to, vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog šioje civilinėje byloje atsakovui pareiškus reikalavimą mažinti netesybas, ieškovui kilo pareiga įrodinėti netesybų/patirtų nuostolių dydį. Nustatyta, kad teismas teismo posėdžio klausė ieškovo, ar jis įrodinės prašomos priteisti baudos dydį, tačiau ieškovas patvirtino, kad nuostolių dydžio neįrodinės, kadangi baudą iš atsakovo prašo priteisti vadovaujantis Sutarties 9.3.2. punktu, todėl baudos dydžio įrodinėti nereikia.

Atsakovas nagrinėjamoje civilinėje byloje prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad ieškovui 2023-12-04 gavus elektroninį laišką iš atsakovo tapo žinoma, kad Sutartis nebus vykdoma, todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2024-05-04, tuo tarpu ieškovas į teismą kreipėsi 2024-06-10, t. y. praleidęs šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Ieškovas nesutinka su atsakovo prašymu taikyti ieškinio senaties terminą, nurodydamas, jog terminas ieškiniui pateikti skaičiuojamas ne nuo Sutarties nutraukimo, bet nuo netesybų neįvykdymo momento. Pažymi, kadangi atsakovas sąskaitos nepriėmimą ieškovui pateikė 2024-01-17, todėl būtent nuo šios datos ir turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK) 1.124 straipsnis). Ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas, visų pirma, turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas yra praleistas. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas kelia reikalavimą dėl baudos/netesybų priteisimo, todėl taikytina CK 1.125 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.

CK 1.127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023-12-01 ieškovas elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą, prašydamas informuoti, kokia yra situacija dėl pasirašytos statybos Sutarties ir 2023-12-04 atsakovas elektroniniu laišku ieškovui nurodė, kad „Noriu informuoti, jog neatliksime statybos darbų pagal rangos sutartį, sudarytą 2023 m. Birželio 30d“. 2024-01-02 ieškovas išrašė atsakovui sąskaitą-faktūrą serija IND Nr. 00474 68 475,50 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas nurodytas iki 2024-01-10. 2024-01-17 raštu atsakovas kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, jog nesutinka su reikalavimu sumokėti baudą ir atsisako priimti 2024-01-02 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00474.

Minėta, jog tuo atveju, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tokiu atveju senaties terminas pradedamas skaičiuoti pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta, kaip nepagrįstus, atsakovo argumentus, jog ieškinio senaties terminas dėl baudos priteisimo turi būti skaičiuojamas nuo 2023-12-04, t. y. nuo tos dienos, kai ieškovui tapo žinoma, kas Sutartis nebus vykdoma. Pažymėtina, jog 2023-12-04 ieškovas, nors ir sužinojo, kad Sutartis nebus vykdoma, tačiau tą dieną nepareiškė atsakovui jokio reikalavimo dėl baudos priteisimo, todėl nuo nėra jokio teisinio nuo šios datos (2023-12-04) skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią. Sąskaita-faktūra 68 475,50 Eur sumai/baudos sumokėjimui atsakovui išrašyta ir pateikta 2024-01-02, apmokėjimo terminas nurodytas iki 2024-01-10. Vadinasi, šešių mėnesių ieškinio senaties terminas sueina 2024-07-10, kuris skaičiuojamas nuo terminą įvykdyti piniginę prievolę pasibaigimo dienos. Ieškinys teisme gautas 2024-06-11, t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 5 dalis, 1.127 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas taip pat nesutinka su ieškovo argumentais, jog ieškinio senaties termino pradžia – 2024-01-17, t. y. nuo tos dienos, kai atsakovas pareiškė nesutikimą su ieškovo pateikta PVM sąskaita-faktūra.

Esant nustatytoms aplinkybėms atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį atmestinas kaip nepagrįstas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, jog patyrė 1 254,00 Eur žyminio mokesčio ir 3 218,60 Eur išlaidas už advokato padėjėjos teisines paslaugas, iš viso 4 472,60 Eur. Atsakovas pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad už advokato paslaugas sumokėjo 2 916,10 Eur. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, todėl iš ieškovo priteistini 2 916,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Industris“ 2 916,10 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiolika eurų ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Astrum industriae“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.