Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos „Dream team“ ir atsakovų A. G. bei A. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-2005-614/2018 pagal ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos „Dream team“ ieškinį atsakovams A. P. ir A. G. dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BVšĮ „Dream team“ kreipėsi į teismą pareiškimu dėl VšĮ „Dream team“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir ieškiniu dėl žalos atlyginimo, pareikštais atsakovams A. P. ir A. G., prašydama pripažinti VšĮ „Dream team“ bankrotą tyčiniu ir priteisti iš atsakovų solidariai 120 927,96 Eur žalos atlyginimo; netenkinus pastarojo reikalavimo – priteisti iš atsakovų solidariai 87 832,50 Eur žalos atlyginimo; taip pat priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad teismui iškėlus BVšĮ „Dream team“ bankroto bylą ir administratoriui patikrinus dokumentaciją, nustatyta, jog pagal BVŠĮ „Dream team“ vadovės parengtą finansinės atskaitomybės dokumentaciją (balansą) bankroto bylos iškėlimo dienai (2015 m. rugsėjo 17 d.) bendrovės turtą sudarė 70 025 Eur (trumpalaikis turtas – per vienerius metus gautinos sumos, iš kurio: realiai atgautinos sumos 10 700,24 Eur ir 59 324,76 Eur beviltiški įsiskolinimai dėl susijusių įmonių bankroto bylų) ir 90 626 Eur skolos (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai). Patikrinus įmonės sudarytus sandorius buvo aptikti įmonės veiklos tikslams priešingi sandoriai. VšĮ „Dream team“ valdymo organai nuo įmonės įkūrimo momento nuosekliais ir kryptingais veiksmais siekė įmonės nemokumo su tikslu išvengti mokesčių mokėjimo Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI).Atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi tik su tam tikrais kreditoriais, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Įmonė laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2015 m. rugsėjo 17 d.) grynųjų pinigų kasos knygoje „Kasos knyga 2010-2015 m.“ gautus pinigus per kasą, kada buvo mokesčių skola biudžetui (VMI), pirmoje eilėje dengdavo einamąsias skolas darbuotojams (už einamąjį ar buvusį prieš tai mėnesį), nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio nuostatų. Bankroto bylos iškėlimo dienai bendrovė kitų įsiskolinimų, išskyrus VMI, neturėjo. Įsiskolinimas vieninteliam kreditoriui VMI sudarė 87 832,50 Eur, iki pat bankroto bylos iškėlimo momento su visais kreditoriais – darbuotojais ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – ir Sodra), buvo atsiskaityta visiškai (išskyrus VMI), taip pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnį.VšĮ „Dream team“ nuo įkūrimo sudarytais sandoriais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. VšĮ „Dream team“ nuo pat įstaigos įkūrimo neturėjo jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, neturėjo ir nuomojamų patalpų ar kabineto bendrovės veiklai ir/ar kitų įsipareigojimų tretiesiems asmenims (mobilus ryšys, internetas ir kt.), be ko bendrovės veikla negalima. Vieninteliai įstaigos įsipareigojimai per visą veiklos laikotarpį buvo mokesčių biudžetui mokėjimas už įdarbinamus ir susijusioms įmonėms nuomojamus darbuotojus pagal sudarytas 5 sutartis dėl darbuotojų nuomos ir įsipareigojimai pagal šias sutartis. Nuo įstaigos įkūrimo per 4 metų veiklos vykdymo laikotarpį bendrovėje dirbo 298 darbuotojai, kuriems atlyginimas buvo mokamas iš bendrovės kasos grynais pinigais ar paslaugas gaunančių susijusių bendrovių tiesioginiais pavedimais tiesiai į nuomojamų darbuotojų banko sąskaitas. Taip sąmoningai sudarytos sąlygos išvengti išieškojimo į biudžetą ir nuolatos suteikiant pirmenybę vėlesniems kreditoriams – darbuotojams ir Sodrai pirmenybę atgauti skolas, žinant, kad ankstesnis kreditorius VMI faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų. Neturėdama jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto VšĮ „Dream team“ su kiekvienu mėnesiu paliko vis didėjančius įsiskolinimus valstybės biudžetui, kurį administruoja VMI.VšĮ „Dream team“ sudarytos identiškos paslaugų teikimo sutartys dėl darbuotojų nuomos su UAB „Omaras“, UAB „Golkonda“, UAB „Trismegistus“, UAB „Dominikonas“, UAB „Chajamas“ yra nuo pasirašymo momento ydingos ir kryptingai nukreiptos į VšĮ „Dream team“ bankrotą. Paslaugų gavėjams pagal sutarčių 3.1 punktą mokant maksimalų 20 proc. valdymo mokestį VšĮ „Dream team“ jau kas mėnesį turėtų vis didėjančius įsiskolinimus, nes sąskaitą paslaugų gavėjams privalėtų išrašyti „vienam darbuotojui išlaikyti patiriamas išlaidas“ + 21 proc. PVM. Net prie aptartos paslaugų kainos pridedant maksimalų 20 proc. valdymo mokestį, jis neeliminuotų reikiamo mokėtino 21 proc. PVM už gautas įplaukas į biudžetą, ko nebuvo papildomai aptarta sudarytose sutartyse. VšĮ „Dream team“ veiklos ir sudarytų sutarčių punkto ydingumas pasireiškia ir tuo, kad sutartyse ketinamos paslaugų teikėjo gauti pajamos „valdymo mokestis“ apibrėžiamas netiksliai, t. y. „ne didesnis nei 20 proc. valdymo mokestis“, ko pasekoje nuo pat sutarčių sudarymo buvo palikta neapibrėžta terpė dėl VšĮ „Dream team“ pelno gavimo teikiant darbuotojų nuomos paslaugas. Nuo 2012 metų iki bankroto bylos iškėlimo pardavimo pajamos yra mažesnės už pačias veiklos sąnaudas, kurios buvo skirtos nuomojamų darbuotojų išlaikymui. Jei VŠĮ „Dream team“ veikloje dėl darbuotojų nuomos būtų vadovautasi sąžiningumo ir apdairumo principais, veiklos pajamos „pardavimo pajamos“ pagal sudarytas darbuotojų nuomos sutartis privalėtų būtų iki 20 proc. didesnės nei patiriamos sąnaudos „veiklos sąnaudos“. Nuomojamų darbuotojų sąnaudos nuo 2012 m. yra didesnės už pačias gaunamas darbuotojų nuomos pajamas, taip didinami esami įsiskolinimai.VšĮ „Dream team“ veiklos ir sudarytų sutarčių 1.8 punkto ydingumas pasireiškia ir tuo, kad pagal sutarčių dėl darbuotojų nuomos 3.2 ir 3.3 punktus paslaugų gavėjai už darbuotojų einamojo mėnesio nuomą įsipareigojo apmokėti per 14 dienų po sąskaitos gavimo, kurią VšĮ „Dream team“ įsipareigojo išrašyti ir pateikti iki sekančio mėnesio 5 dienos, t. y. už darbuotojų einamojo mėnesio nuomą apmokėti preliminariai iki sekančio mėnesio 19 dienos, kas atsižvelgiant į VšĮ „Dream team“ gaunamas pajamas tik iš darbuotojų nuomos yra visiškai nelogiška ir prieštaravo su darbuotojais sudarytoms darbo sutartims, kurių 3 punktas numatė, kad darbuotojams yra mokamas darbo užmokestis kiekvieno einamojo mėnesio 10 ir 25 dienomis. Sudarytų sutarčių aspektu VšĮ „Dream team“ veikla be nuolatinio įsiskolinimo darbuotojams ar biudžetui nebuvo įmanoma. Minėtais sudarytais sandoriais jau nuo pat VšĮ „Dream team“ įkūrimo buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo ir netgi tolimesnis žvilgsnis, kad nuomojamiems darbuotojams vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis VšĮ „Dream team“ turės privalomai mokėti reikalingas papildomas išmokas atostogų metu (atostoginius) ir/ar išeitines išmokas (atleidimo metu), kurių pasirašytų sutarčių pagrindu paslaugų gavėjai nebuvo įpareigoti apmokėti (apmokama tik dirbančio darbuotojo patiriamos išlaidos pas paslaugų gavėją + 20 proc. valdymo mokestis) VšĮ „Dream team“ direktorės A. P. pasirašytos sutartys dėl darbuotojų nuomos yra ydingos ir nuostolingos, iš anksto numatant, kad įmonė nesugebės vykdyti sandorių be vis didėjančių įsiskolinimų (biudžetui arba darbuotojams).Pagal VšĮ „Dream team“ su UAB „Tresmegistus“ 2010 m. gruodžio 20 d. sudarytą sutartį Nr. 201210-01 dėl darbuotojų nuomos skolininkės UAB „Trismegistus“ skolai augant su kiekvienu mėnesiu iki 2012 m. lapkričio 30 d. sutarties pabaigos (sutarties pabaigoje sudarė 14 360,39 Eur pagal išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas periode nuo 2011 m. sausio 31 d. iki 2012 m. spalio 31 d.), VšĮ „Dream team“ tęsė sutartinius santykius ir darbuotojus susijusiai bendrovei „Trismegistus“ nuomojo 2 metus. VšĮ „Dream team“ direktorė A. P., būdama susijusios UAB „Trismegistus“ finansininke, turėjo žinoti apie UAB „Trismegistus“ finansinę padėtį, tačiau sutarties laiku nenutraukė ir iki sutarties su UAB „Trismigestus“ nutraukimo 2012 m. lapkričio 30 d. nesiėmė jokių priemonių skolai išieškoti. Priešingai, dar labiau apsunkino VšĮ „Dream team“ finansinę padėtį, 2012 m. lapkričio 2 d. sudarydama reikalavimo perleidimo sutartį: 2012 m. spalio 31 d. nutraukus su UAB „Trismegistus“ sutartį dėl darbuotojų nuomos, esant UAB „Trismegistus“ 14 360,39 Eur įsiskolinimui, sudarė 2012 m. lapkričio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Omaras“ dėl nemokios UAB „Trismegistus“ 6 449,84 Eur skolos perėmimo, įskaitant priešpriešinius vienarūšius reikalavimus nominalia verte su UAB „Omaras“. To pasekoje minėtu sandoriu buvo galutinai įtvirtintas įmonės nemokumas bei gautinų sumų nukreipimas į nemokią UAB „Trismegistus“, pažeidžiant kreditorių interesus ir galimybę išsiieškoti gautinas sumas. Sudarant 2010 m. gruodžio 20 d. sutartį su UAB „Trismegistus“ jos vadovas buvo P. D., kuris buvo ir UAB „Omaras“ vadovas (2012 m. lapkričio 2 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (pasirašymo) metu su VšĮ „Dream team“), o VšĮ „Dream team“ direktorė A. P. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu su UAB „Omaras“ buvo UAB „Trismegistus“ finansininkė.UAB „Trismegistus“, UAB „Omaras“, VšĮ „Dream team“ yra tarpusavyje susijusios įmonės. VŠĮ „Dream team“ direktorė A. P. buhalterinę apskaitą tvarkė ir VšĮ „Dream team“, ir susijusiose įmonėse, o ieškovei su UAB „Omaras“ pasirašant sutartį dėl darbuotojų nuomos šiai bendrovei taip pat atstovavo ir už ją pasirašė laikinai direktorės pareigas einanti A. P.. Nurodyti VšĮ „Dream team“ sudaryti sandoriai yra nuostolingi, iš anksto žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, atitinka tyčinio bankroto požymius, įrodančius, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kita 2012 m. lapkričio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi VšĮ „Dream team“ už 26 211,21 Eur (90 502,03 Lt) iš susijusios įmonės UAB „Omaras“ įsigijo 26 211,21 Eur (90 502,03 Lt) reikalavimo teisę į nemokią UAB „Dominikonas“, kuri šios reikalavimo teisių perleidimo sutarties dienai pati buvo pradelsusi apmokėti sąskaitų už 10 719,74 Eur. Iš viso tos pačios dienos reikalavimų perėmimo sutartimis VšĮ „Dream team“ iš UAB „Omaras“ įsigijo 32 661,03 Eur reikalavimo teisę į bendroves, kurios akivaizdžiai buvo nemokios.Prašydama priteisti įstaigai padarytą žalą iš atsakovų solidariai, ieškovė nurodė, kad žalos dydis aiškus ir akivaizdus iki įstaigos likvidavimo dėl bankroto, kadangi jokio turto įstaiga neturi, likusių skolų iš įstaigos skolininkų išieškoti nėra galimybės dėl jų bankroto ar išregistravimo dėl bankroto (liko neišieškota 12 303,27 Eur BUAB „Dominikonas“ skola, 14 360,39 Eur išregistruotos UAB „Tresmegistus“ skola pagal sutartis, 7 863,36 Eur likusi neapmokėta UAB „Dominikonas“ skola pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį su UAB „Omaras“ (18 347,84 Eur iš 26 211,21 Eur buvo apmokėta pagal teismo patvirtintą taikos sutartį su UAB „Omaras“) ir 6 449,84 Eur UAB „Tresmegistus“ skola pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį su UAB „Omaras“ (viso 40 976,86 Eur)).Kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas.Teismo patvirtintų nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma sudarė 133 728,52 Eur. Bendra kreditorių patvirtinta administravimo išlaidų sąmata sudaro 16 247,52 Eur. Ieškovės bankroto proceso metu buvo gautos šios lėšos: 10 700,24 Eur (išieškotos lėšos iš debitorių), 18 347,84 Eur pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-26136-779/2016 iš UAB „Omaras“. Dėl tyčinio BVšĮ „Dream team“ bankroto, su jos kreditoriais bankroto proceso metu liks neatsiskaityta 120 927,96 Eur apimtyje (133 728,52 + 16 247,52 – 10 700,24 – 18 347,84). Atsakovams tinkamai ir laiku kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditoriniai reikalavimai net nebūtų susidarę (pvz., VMI finansinis reikalavimas).Nors VšĮ „Dream team“ buvo nemoki nuo pat įstaigos veiklos pradžios 2010 m. ir jai nuostolingų veiklos sutarčių sudarymo, remiantis VMI operatyvaus patikrinimo pažymose užfiksuota informacija, matyti, kad 2013 m. rugsėjo 30 d. pradelstos skolos gerokai viršijo pusę įstaigos į balansą įrašyto turto, t. y. įstaiga buvo nemokti. Laikytina, kad vėliausiai 2014 m. vasario 28 d. VšĮ „Dream team“ tapo nemoki, kuomet įstaigos pradelstos skolos sudarė net 418 484,29 Lt, iš jų VMI – 337 520,87 Lt (97 752,80 Eur). Todėl vieninteliam VšĮ „Dream team“ dalininkui A. G. bei vadovei A. P. vėliausiai 2014 m. vasario 28 d. atsirado ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurios neįgyvendinę šie asmenys privalo solidariai atlyginti dėl to kilusią 120 927,96 Eur žalą.Netenkinus reikalavimo dėl 120 927,96 Eur žalos atlyginimo priteisimo, ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai 87 832,50 Eur dydžio žalos atlyginimą, kurį sudaro bankroto byloje patvirtintas VMI reikalavimas. Atsakovai, turėdami pareigą pirma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus su VMI, Sodra, darbuotojams išmokas išmokėjo pažeisdami eiliškumą. Iš VMI patikrinimo pažymų ir iš kasos knygos matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. iš įstaigos kasos vėlesnės eilės kreditoriams – darbuotojams, išmokėta 38 880,45 Eur, nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. iš kasos pažeidžiant eiliškumą buvo išmokėta darbuotojams 40 264,07 Eur, nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. liepos 16 d. išmokėta 30 684,57 Eur, iš viso – 109 829,09 Eur. Jei atsakovai nebūtų pažeidę įstatymo nustatyto eiliškumo, šios sumos būtų visiškai pakakę atsiskaityti su VMI (87 832,50 Eur).Solidarią atsakovų atsakomybę ieškovė grindė CK 6.6 straipsnio 3 dalimi. Nurodė, kad atsakovės A. P. paaiškinimais iš esmės įstaigą valdė ir visus sprendimus priėmė atsakovas A. G., kuriam neabejotinai buvo žinoma visa įstaigos finansinė padėtis. Iš esmės atsakovė A. P. vykdė dalininko A. G. nurodymus jo pavedimu. Atsakovė taip pat pateikė dalį elektroninio susirašinėjimo su A. G., iš kurio matyti, kad A. P. atsiskaitymo su VšĮ „Dream team“ kreditoriais klausimus derino su A. G., kuris buvo ne tik VšĮ „Dream team“ vienintelis steigėjas ir dalyvis, tačiau taip pat ir de facto vadovas. Žala BVšĮ „Dream team“, netiesiogiai jos kreditoriams buvo padaryta bendrais atsakovų veiksmais, todėl padarytą žalą jie privalo atlyginti solidariai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei BVšĮ „Dream team“ iš atsakovų A. P. ir A. G. solidariai 87 832,50 Eur žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.Teismas vertino, kad ieškovės argumentas, jog darbuotojų nuomos sutartys buvo ydingos savaime, nes neužtikrino viešajai įstaigai jokio pelno, deklaratyvus. Teismas, įvertinęs įstaigos pelno ir nuotolių ataskaitas bei atsižvelgęs į aplinkybę, kad viešoji įstaiga nebuvo pelno siekianti organizacija, padarė išvadą, kad ieškovės teiginys, kad minėtomis sutartimis nuo pat įstaigos įsteigimo siekta privesti ją prie bankroto, nepagrįstas.Teismas analizavo VšĮ „Dream team“ ir jos partnerių (UAB „Omaras“, UAB „Golkonda“, UAB „Chajamas“, UAB „Dominikonas“, UAB „Tresmegistus“) įsteigimo bei veiklos vykdymo aplinkybes. Atsakovo A. G. paaiškinimus, kad UAB „Dominikonas“, UAB „Omaras“, UAB „Tresmegistus“ akcininku jis buvo registruotas dėl to, kad teikdamas teisines paslaugas bendroves įregistravo juridinių asmenų registre, nes taip buvo lengviau ir pigiau internetu bendroves pačiam užregistruoti, jokio pelno iš šių įmonių negavo, tik teikė joms teisines paslaugas kaip advokatas ir gavo už tai honorarą, teismas vertino kaip logiškus, neprieštaringus.Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog VšĮ „Dream team“ turėjo kokių nors veiklos santykių su kitomis įmonėmis ar tiekėjais, taip pat nebuvo sudaryta jokių darbuotojų nuomos sutarčių su kokiomis nors kitomis įmonėmis. Teismas nustatė, kad dėl darbuotojų priėmimo į darbą sprendė išimtinai partneriai UAB „Omaras“, UAB „Golkonda“, UAB „Domininkonas“, UAB „Tresmegistus“, UAB „Chajamas“. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad VšĮ „Dream team“ vykdė darbuotojų paruošimą ar mokymą. VšĮ „Dream team“ nepateikė jokių mokymo ar kvalifikacijos kėlimo bei patalpų tam nuomos buhalterinių dokumentų, savo patalpų ar biuro VšĮ „Dream team“ neturėjo. Teismas padarė išvadą, kad darbuotojų įdarbinimas įstaigoje buvo atliekamas išimtinai minėtų bendrovių interesais. Tačiau, teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti pagrįstu ieškovės argumentą, jog VšĮ „Dream team“ veikla buvo organizuota taip, kad sąmoningais, tyčiniais ir kryptingais veiksmais įstaiga būtų privedama prie bankroto. Teismas pažymėjo, kad tokia veikla buvo patogi UAB „Omaras“, UAB „Golkonda“, UAB „Dominikonas“, UAB „Tresmegistus“, UAB „Chajamas“, bet ne VšĮ „Dream team“, o šioms įmonėms vėluojant vykdyti sutartinius įsipareigojimus VšĮ „Dream team“ naudai susidarė tokia padėtis, kad vieninteliam (iki bankroto bylos iškėlimo) kreditoriui VMI neliko galimybės mokestinių nepriemokų sklandžiai išsiieškoti priverstine tvarka.Teismas nustatė, kad įstaigos sąskaitoje pinigų praktiškai nebūdavo, o į kasą patekusios įmokos grynaisiais pinigais pirmiausia buvo skiriamos darbuotojų darbo užmokesčiui ir Sodros mokesčiams apmokėti ir, tik iš dalies VMI nepriemokoms dengti. Į biudžetą įmokas už VšĮ „Dream team“ tiesiogiai sumokėdavo sutartiniai partneriai – UAB „Omaras“, UAB „Golkonda“. Ieškovei neturint nekilnojamojo turto ir lėšų sąskaitoje, VMI negalėjo išieškoti skolų ir tokia padėtis iš dalies sąlygojo bankroto bylos teisme iškėlimą. Tačiau, teismo vertinimu, tai nėra pakankamas argumentas pripažinti VšĮ „Dream team“ bankrotą tyčiniu. Išieškant nepriemokas VMI naudai, antstolis turėjo galimybę nukreipti išieškojimą į trečiuosius asmenis – VšĮ „Dream team“ partnerius ir dengti įsiskolinimą iš įstaigos debitorių.Teismas VšĮ „Dream team“ veikloje konstatavo atsiskaitymų vykdymą pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Vykdydama veiklą įstaiga kiekvieną mėnesį mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, nepaisydama to, kad buvo suėję mokesčių VMI mokėjimo terminai ir priimti sprendimai dėl skolų išieškojimo. Tačiau, teismo vertinimu, į bylą nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog egzistuoja tyčinio bankroto prezumpcija atitinkančios aplinkybės, kurios įtvirtintos ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Teismas pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimo metu nebuvo identifikuota trijų mėnesių iš eilės darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų skola. Byloje taip pat nėra pateikta faktų, jog įstaigos veikla ar turtas buvo perkelti į kitą įmonę reorganizavus ar įmonės dalį atskyrus (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas).Teismo vertinimu, byloje pakaktų duomenų konstatuoti, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta viena iš tyčinio bankroto sąlygų. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovai pakankamais įrodymais paneigė priežastinio ryšio tarp konstatuoto mokėjimo eiliškumo pažeidimo ir įstaigos nemokumo priežasčių buvimą, nes su kreditoriais atsiskaitant įstatymo nustatyta tvarka prievolių kreditoriams dydis iš esmės nebūtų pasikeitęs. Bankroto byloje patvirtintų kreditorių (Sodros ir darbutojų) finansiniai reikalavimai kilo kaip bankroto bylos iškėlimo pasekmė, darbuotojai buvo atleisti, iki bankroto bylos iškėlimo šių skolų nebuvo. Kadangi 2014 metus įstaiga užbaigė pelningai, teismo vertinimu, iš dalies suprantamas įstaigos siekis išlaikyti darbuotojus ir išvengti bankroto. Teismo nuomone, įstaigos nemokumas labiau yra sąlygotas dviejų VšĮ „Dream team“ partnerių – debitorių UAB „Domininkonas“ ir UAB „Tresmegistus“ nemokumo. VšĮ „Dream team“ 2012 m. lapkričio 2 d. sudarytų sutarčių su UAB „Omaras“ dėl reikalavimo teisės į skolininkes UAB „Domininkonas“ ir UAB „Tresmegistus“ perleidimo metu vertinta prognozė galėjo atrodyti perspektyvi. Teismas konstatavo, kad įstaiga ginčo sandorių sudarymo metu 2011 m. pabaigoje – 2012 m. ir 2013 m. pradžioje vykdė veiklą, turėjo investicijų, todėl vertinant tuometinėje perspektyvoje sudaryti sandoriai tikėtinai buvo pateisinami verslo rizika, atsakovė nepažeidė vadovui nustatytos rūpestingumo pareigos ir nėra pagrindo konstatuoti, jog sudarant šiuos sandorius VšĮ „Dream team“ buvo tyčia privesta prie bankroto ir (ar) tyčia buvo bloginama jos padėtis.Teismas, įvertinęs skolų išieškojimo iš įstaigos debitorių aplinkybes, padarė išvadą, kad įstaigos dalininko ir vadovės elgesys, kuomet partneriams skolas išmokėti leista metų laikotarpyje ir į teismą kreiptasi dviejų mėnesių laikotarpyje, neviršija įprastinės viešosios įstaigos ūkinės komercinės veiklos rizikos. Teismo vertinimu, rūpestingumo pareigos vadovė nepažeidė. Teismas pažymėjo, kad nors VMI patikrinimo akte buvo konstatuoti tam tikri įstaigos buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, tačiau, teismo nuomone, jie laikytini mažareikšmiais, įstaigos bankroto nesąlygojo, nekliudė nustatyti įstaigos finansinės būklės. Teismas sprendė, kad byloje neįrodyti ĮBĮ 2 straipsnio 12 punkte ir 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, todėl netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti bankrotą tyčiniu dėl įstaigai nuostolingų ir (ar) ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo ir dėl netinkamai organizuojamos įstaigos veiklos ar neveikimo.Teismas konstatavo, kad bankroto byla turėjo būti inicijuojama 2014 m. kovo mėn., kai tapo aišku, jog skolų iš stambiausių įstaigos debitorių išieškoti negalima ir dėl to įstaiga nesugebės vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Teismas vertino, kad įstaigos vadovė ir jos faktinis vadovas, įstaigai esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau didino įmonės įsipareigojimus kreditorei VMI. Tokią išvadą teismas padarė dėl to, kad, tęsdama sutartinius santykius, įstaiga deklaravo PVM, tačiau jo nemokėjo. Ta aplinkybė, kad įmonė vykdė veiklą, teismo nuomone, nėra pakankama, jog šalintų vadovų atsakomybę dėl bankroto bylos neiškėlimo laiku. Teismas nurodė, kad priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtos veikos (bankroto bylos neinicijavimas laiku) ir žalos – nepriemokos biudžetui, yra akivaizdus. Jei įstaiga laiku būtų sustabdžiusi savo veiklą, mokestinės prievolės nebūtų atsiradusios. Todėl iš atsakovų ieškovei atlygintina 87 832,50 Eur mokesčių nepriemokos ir netesybų suma.Teismas, įvertinęs atsakovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytiniai įrodymus, konstatavo, kad atsakovas A. G. buvo įstaigos vadovas de facto. Atsakovė vykdė kai kurias vadovės funkcijas. Teismas pažymėjo, kad A. G. gerai žinojo įstaigos bei jos debitorių turtinę padėtį bei finansines galimybes. Teismas nurodė, kad neteisėtas abiejų atsakovų delsimas inicijuoti bankroto bylą ir tokia padėtis įstaigoje susidarė abiem atsakovams (de jure vadovei ir faktiniam vadovui) kartu, bendrais veiksmais pažeidžiant bendrovės vadovo fiduciarines pareigas. Solidarioji atsakovų (skolininkų) pareiga grindžiama bendrai padaryta žala, nes atsakovus sieja bendri veiksmai dėl padarinių.Teismas, atsižvelgęs į tai, kad turtiniai ieškinio reikalavimai patenkinti 72 proc., neturtiniai ieškovės reikalavimai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu trimis atskirais argumentais atmesti, sprendė, jog bylinėjimosi išlaidas šalys dengiasi pačios ir šios išlaidos iš kitos šalims nepriteistinos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl žalos atlyginimo ir prašymas pripažinti bankrotą tyčinius ir priimti naują sprendimą – prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu tenkinti, taip pat tenkinti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priteisti iš atsakovų solidariai 120 927,96 Eur žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovas įstaigą įsteigė siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo VMI ir veikti su įstaiga susijusių įmonių naudai. Įstaiga negavo jokio pelno iš darbuotojų nuomos, kitoms negu susijusios įmonėms jų nenuomavo, dėl prisiimtų įsipareigojimų darbuotojams ir valstybės biudžetui patyrė tik nuostolius. Įstaiga sandoriais su susijusiomis įmonėmis, kurių steigėjas, akcininkas ir faktinis vadovas buvo A. G., nuo pat įstaigos įsteigimo nuosekliai ir kryptingai siekė jos nemokumo.Atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pažeidžiant mokėjimų eiliškumą išmokėtos sumos būtų visiškai pakakę atsiskaityti su VMI. Nesąžiningi atsakovų veiksmai lėmė neatsiskaitymą su VMI ir įstaigos veiklos nutraukimą. Atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos nesilaikymas suponuoja įstaigos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymą.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įstaigos nemokumą lėmė dviejų įstaigos partnerių (debitorių) nemokumas. Reikalavimo perleidimo sutartimis sunkios būklės įstaiga, negaunanti jokio pelno, pajamų, patirianti tik nuostolį, nemokanti mokesčių VMI, galutinai pažeidė kreditorių interesus ir galimybę patenkinti savo finansinius reikalavimus dėl nenaudingų reikalavimo perleidimo sutarčių su susijusiomis ir nemokiomis įmonėmis. Nenaudingų sandorių sudarymas iš esmės pablogino nemokios įstaigos padėtį. Šie veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis bankrotas.Iš atsakovų priteistina 120 927,96 Eur žalos suma, kuri yra patvirtinta teismo nutartimi kaip įstaigos kreditorių reikalavimai bankroto byloje. Pripažinus įstaigos bankrotą tyčiniu priežastinis ryšys tarp visų įstaigos kreditorių patirtos žalos ir neteisėtų veiksmų yra preziumuojamas. Šie kreditorių finansiniai reikalavimai susidarė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kuriais buvo dedamos pastangos tam, kad įstaiga negautų pajamų, dirbtų susijusių įmonių naudai, patirtų vien nuostolius.Atsakovė prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:Darbuotojų nuomos sandoriai nėra pripažinti negaliojančiais, neteisėtais ar nuostolingais. Viešoji įstaiga nebuvo pelno siekianti organizacija, todėl šiomis sutartimis nebuvo siekiama privesti įstaigos prie bankroto nuo pat jos įsteigimo.Reikalavimo perleidimo sutartys taip pat nėra nuginčytos. Ieškovė neįrodė, kad šie sandoriai sukėlė įstaigai žalos. Bet kokio verslo plėtojimas yra tam tikra rizika, kuri gali ir nepasiteisinti, lemti tam tikrus nuostolius.Atsiskaitymų su kreditoriais tvarka nebuvo pažeista, atsiskaitymai su jais vyko teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovai siekė tęsti įstaigos veiklą, kurią tęsiant liko tikimybė, kad bus atsiskaityta su VMI. Be to, tyčiniam bankrotui konstatuoti nepakanka vien aplinkybės, kad atsiskaitymai buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje numatytą tvarką.Teismas pagrįstai nenustatė pagrindo priteisti 120 927,96 Eur žalos. Neegzistuoja priežastinis ryšys dėl žalos dalies, susijusios su skola Sodrai ir darbuotojams. Žala nepripažįstamos mokestinės prievolės. Atsakovas prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:Byloje nėra duomenų, kad ieškovės nurodytos bendrovės būtų susijusios įmonės, kaip tai nustatyta teisės aktuose. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas siekė išvengti mokesčių trečiųjų asmenų naudai. Atsakovas įstaigą įsteigė dėl to, kad koncentruojant šimtus viešojo maitinimo sektoriaus darbuotojų galima suteikti kokybiškesnes kvalifikuotų darbuotojų parengimo ir nuomos paslaugas, optimizuojant apmokymus, standartus ir taisykles. Tačiau dėl asmeninių aplinkybių atsakovas negalėjo skirti įstaigai pakankamai laiko, be to, pardavimų didinimui nebuvo rasta tinkamo personalo, teko koncentruotis į esamų debitorių skolų susigrąžinimą.Darbuotojų nuomos sandoriai nelaikytini nuostolingais. Šalys sulygo, kad įstaiga, be visų patiriamų išlaidų kompensavimo, kiekvieną mėnesį gaus iki 20 proc. valdymo mokestį. Ieškovė nepagrįstai skundą grindžia veiklos prielaidomis, taikytinomis pelno siekiantiems juridiniams asmenims, nes viešoji įstaiga yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad 21 proc. pridėtinės vertės mokestis viršija valdymo mokestį, nes pridėtinės vertės mokestis skaičiuojamas priedo prie suteiktų paslaugų, t. y. ir prie valdymo mokesčio.Atsiskaitymų su kreditoriais tvarka nebuvo pažeista. Įstaigos sudaryti sandoriai nėra pripažinti negaliojančiais. Įstaigos gautos pajamos buvo skirtos atsiskaitymui su įstaigos darbuotojais, Sodra, iš dalies su VMI.Byloje nėra duomenų apie pastangas, kad įstaiga negautų pajamų ir patirtų vien nuostolius. Įstaigos savininko (vienintelio dalininko) dalyvavimas esminių įstaigos veiklai sprendimų priėmime savo kompetencijos ribose nedaro jo faktiniu įstaigos vadovu. Į bylą trečiaisiais asmenimis nėra įtrauktos bendrovės, kurių naudai veikė atsakovai. Ieškovė, sudarydama taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-26136-779/2016 atsisakė pretenzijų UAB „Omaras“.Teismas motyvuotai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 120 927,96 Eur žalos atlyginimo. Byloje nėra įrodymų apie būtinąsias sąlygas civilinei atsakomybei taikyti. Ieškovė šių sąlygų neįrodinėja, nepagrįstai jas sieja su būsimu jai palankiu teismo sprendimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Byloje nebuvo nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei taikyti. Teismas nenustatė nei žalos fakto, nei dydžio dėl nesavalaikio bankroto bylos iškėlimo, nei priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir teismo priteistos atlygintinos žalos dydžio – mokestinės nepriemokos. Ieškovė ir teismas turėjo įrodyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo 2014 m. kovo mėn. ir kaip jie padidėjo iki bankroto bylos įstaigai iškėlimo 2015 m. liepos 8 d. Mokestinę nepriemoką ieškovė turėjo jau 2014 m. kovo 17 d., o bankroto bylos iškėlimo dieną ši mokestinė nepriemoka net buvo sumažėjusi.Teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovės nurodyta kasacinio teismo praktika, pagal kurią žala nepripažintinos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Tuo atveju, kai žala padaroma neteisėtai išvengiant mokestinių prievolių vykdymo, žala bendrovei nelaikytina nesumokėtų mokesčių suma.Teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio. Net jei atsakovė ir būtų kreipusis dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo, atsakovei nekiltų pareiga padengti mokestinę nepriemoką, nes ji nėra priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės veiksmais. Be to, mokesčius turi mokėti pats juridinis asmuo, o ne jo vadovas, todėl atsakovė nėra atsakinga dėl ieškovės nesumokėtų mokesčių VMI.Ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:VMI 2016 m. rugsėjo 16 d. rašte „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ nurodyti išsamūs duomenys apie ieškovės pradelstus įsiskolinimus kreditorei VMI nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. Įsiskolinimo (PVM) formavimosi pradžia – 2014 m. kovo mėn. Šis įsiskolinimas buvo sistemingai didinamas, PVM nebuvo mokamas iki pat bankroto bylos iškėlimo, kuomet įstaigos direktore buvo atsakovė, kuri taip pat tvarkė ir įstaigos buhalterinę apskaitą.Įstaigos atžvilgiu buvo sistemingai atliekami neteisėti veiksmai, siekiant sukelti jai ir jos kreditoriams žalą. Stambiausia įstaigos kreditorė VMI nuolat informavo ir ragino atsakovus dengti įsiskolinimą VMI, taip pat nuolat nurodydavo kreiptis dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo, tačiau atsakovai šių raginimų nevykdė, toliau didino finansinius įsipareigojimus ir žalą.Įmonės nuostoliai (atsiradusi žala) yra atsakovų veiksmų (veikimo/neveikimo) rezultatas. Šiuo atveju taikytina atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpcija. Teismas pagrįstai iš atsakovės solidariai priteisė įstaigos ir jos kreditorės VMI patirtą žalą. Teismas pagrįstai nurodė, kad jei įstaiga laiku būtų sustabdžiusi savo veiklą, 2014 m. kovo mėn. būtų kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo, mokestinės prievolės nebūtų atsiradusios.Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Byloje nėra nustatyta delsimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovai vykdė teisinį įsiskolinimų išieškojimą iš įstaigos debitorių, vykdydami veiklą nuosekliai mažino įsiskolinimą kreditoriams.Teismas nepagrįstai konstatavo būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą. Teismas nepagrįstai nustatė terminą (2014 m. kovo mėn.), kada įstaigos savininkas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2014 m. buvo iš esmės sumažinti kreditoriniai įsipareigojimai, įstaiga dirbo pelningai.Teismas tinkamai nenustatė žalos – konkrečios skolų sumos, išaugusios dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. Taip pat teismas nenustatė priežastinio ryšio, nes įsiskolinimas ne išaugo, o ženkliai sumažėjo.Teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikos, nes įstaigai padaryta žala pripažino mokestines prievoles. Be to, teismas neįvertino, kad dalies žalos ieškovė atsisakė sudarydama taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-26136-779/2016, taip pat įstaigos debitoriai po bankroto bylos iškėlimo sumokėjo įstaigai 10 700,24 Eur sumą.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas de facto buvo įstaigos vadovas. Teismas nepagrįstai neatskyrė kasdieninės veiklos (vadovavimo de facto) ir esminių įstaigos sandorių patvirtinimo kelių įstaigos organų (vadovo ir savininko). Aplinkybė, kad esminius įstaigos sandorius patvirtino ir įstaigos savininkas (juridinio asmens dalyvis), nedaro jo įstaigos valdymo organu.Ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:Atsakovams visuomet buvo žinoma ieškovės, UAB „Dominikonas“ ir UAB „Trismegistus“ finansinė padėtis. Sunkios būklės įstaiga, negaunanti jokio pelno, patirianti tik nuostolį, nemokanti mokesčių VMI, sudarė reikalavimo perleidimo sutartis ir pažeidė kreditorių interesus.Atsakovo siekis atgauti skolas iš įstaigos debitorių (kreipimasis dėl skolos išieškojimo, bankroto bylos iškėlimo inicijavimas debitoriams) laikytinas teisiniu formalumu. Atsakovas žinojo debitorių finansinę būklę, suvokė skolų atgavimo beviltiškumą, žinojo, kad skolos nebus grąžintos ir įstaigos padėtis nepagerės. Atsakovas pripažino, kad jis įsteigė viešąją įstaigą, priėmė strateginius sprendimus dėl įstaigos veiklos, vedė derybas dėl sutarčių. Atsakovas jokiais įrodymais nepaneigė, kad jis buvo įstaigos vadovas de facto, teismas pagrįstai tai pripažino. Abu atsakovai yra atsakingi, kad įstaiga ir jos kreditoriai patyrė žalą.Atsakovė prašo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:Atsakovai siekė atgauti skolas iš įstaigos debitorių, vykdė jiems įstatymo priskirtas bei fiduciarines pareigas. Teismas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.Po teismo nustatytos nemokumo datos (2014 m. kovo mėn.) naujų piniginių prievolių įstaigai neatsirado, bankroto iškėlimo dienai kreditorinis reikalavimas buvo ženkliai sumažėjęs, 2014 m. įstaiga užbaigė pelningai. Teismas nenustatė, kada susiformavo mokestinės prievolės, todėl spręstina, kad žalos dydis ir faktas nustatyti netinkamai. Be to, teismas nepagrįstai įstaigos mokestines prievoles pripažino žala, padaryta ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

Dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu

Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad jos bankrotą pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti tyčiniu remdamasis trimis pagrindais: 1) nuo pat VšĮ „Dream team“ įkūrimo sudarytais sandoriais išimtinai susijusių įmonių interesais nuosekliai ir kryptingai buvo siekiama įstaigos nemokumo; 2) dėl atsiskaitymų su kreditoriais, vykdytų pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio nuostatas; 3) dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo su nemokiomis, be to, su VšĮ „Dream team“ susijusiomis, įmonėmis.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. birželio 1 d. VšĮ „Dream team“ ir UAB „Omaras“ sudarė sutartį Nr. 010610-01 (2 t., b. l. 35-36), kuria VšĮ „Dream team“ įsipareigojo UAB „Omaras“ teikti verslo valdymo paslaugas, nuomoti darbo jėgą, teikti kitas sutartines paslaugas. VšĮ „Dream team“ įsipareigojo už šioje sutartyje nustatytą mokestį perduoti UAB „Omaras“ dispozicijon atskirai suderintą skaičių asmenų, vykdysiančių UAB „Omaras“ pavestus darbus pagal darbuotojų kompetenciją arba teikti kitas paslaugas. Sutarties vykdymui VšĮ „Dream team“ sudarė darbo sutartis su asmenimis, galinčiais vykdyti kavinės/baro/restorano ar kitos viešojo maitinimo įstaigos aptarnaujančio personalo, verslo valdymo, buhalterinės apskaitos ir kitus darbus. Šalys sulygo, kad darbuotojo kaina – kiekvieną mėnesį reikalingos vienam darbuotojui išlaikyti VšĮ „Dream team“ išlaidos, prie jų pridedant ne didesnį nei 20 proc. valdymo mokestį. Už darbuotojus atsiskaitoma ne rečiau kaip kartą per mėnesį pagal pateikiamas sąskaitas. Pateikta sąskaita turi būti apmokama ne vėliau kaip per 14 dienų nuo jos pateikimo. Sutartis galioja 5 metus. Analogiškas sutartis VšĮ „Dream team“ sudarė ir su kitomis įmonėmis: 2010 m. gruodžio 20 d. – su UAB „Trismegistus“ (2 t., b. l. 42-43), 2010 m. birželio 1 d. – su UAB „Golkonda“ (2 t., b. l. 44-45), 2010 m. gruodžio 1 d. – su UAB „Dominikonas“ (2 t., b. l. 15-16), 2010 m. birželio 14 d. – su UAB „Chajamas“.Ieškovės nuomone, šiomis darbuotojų nuomos sutartimis buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama viešosios įstaigos nemokumo. Ieškovė teigia, kad atsakovas A. G. viešąją įstaigą įsteigė siekdamas išvengti mokesčių VMI mokėjimo, taip pat veikti su įstaiga susijusių įmonių naudai, nes pati įstaiga jokio pelno iš darbuotojų nuomos negavo, darbuotojų kitoms įmonėms nenuomojo, patyrė tik nuostolius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais.Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Esant šiems požymiams teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis), kurio nustatymo kriterijai įtvirtinti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai, dėl kurių kilo bankrotas.Visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).Iš byloje esančių VšĮ „Dream team“ pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad viešoji įstaiga iš esmės visą veiklos vykdymo laikotarpį veikė pelningai. Įmonės, kurioms buvo nuomojami darbuotojai, mokėjo šiems darbuotojams darbo užmokestį, taip pat mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Atkreiptinas dėmesys, kad iki viešosios įstaigos bankroto bylos iškėlimo įstaiga neturėjo įsiskolinimo nei darbuotojams, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Taip pat minėtos įmonės vykdė atsiskaitymus ir su Valstybine mokesčių inspekcija VšĮ „Dream team“ vardu, mokėjimus Valstybinei mokesčių inspekcijai atliko ir pati viešoji įstaiga, be to, antstolio buvo sėkmingai įvykdytas ir mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas. Šios aplinkybės paneigia ieškovės argumentus, kad darbuotojų nuomos sutartys buvo iš esmės nuostolingos (lemiančios vien tik nuostolio atsiradimą) viešajai įstaigai. Šių sutarčių nuostatų aiškinimas remiantis vien pažodiniu sutarčių teksto aiškinimu, atsietai nuo realaus jų vykdymo, nelaikytinas pagrįstu (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Vien tai, kad tam tikra verslo veiklos sritis – viešojo maitinimo sektoriaus darbuotojų samdymas ir nuoma susijusioms įmonėms – buvo sukoncentruota vienoje vietoje (viešojoje įstaigoje), tokiu būdu realizuojant konstitucinį ūkinės veiklos laisvės principą, savaime nelėmė viešosios įstaigos bankroto, todėl ir įstaigos tyčinis bankrotas šiuo pagrindu nekonstatuotinas.Ieškovė teigia, kad sudarius reikalavimo perleidimo sutartis viešosios įstaigos padėtis dar labiau pablogėjo, nes šių sutarčių pagrindu buvo perimti reikalavimai į nemokių, su viešąja įstaiga susijusių įmonių skolas. Ieškovės nuomone, šios sutartys lėmė viešosios įstaigos nemokumą, kreditorių interesų pažeidimą, užkirto galimybę jiems išsiieškoti gautinas sumas.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 2 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi kreditorė UAB „Omaras“ įsipareigojo perleisti naujajai kreditorei VšĮ „Dream team“ reikalavimo teisę į skolininkės UAB „Dominikonas“ 90 502,03 Lt (26 211,20 Eur) dydžio įsiskolinimą, o naujoji kreditorė VšĮ „Dream team“ įsipareigojo perimti šią reikalavimo teisę ir sumokėti už ją 90 502,03 Lt (26 211,20 Eur) dydžio atlygį (2 t., b. l. 32). Nors UAB „Dominikonas“ finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina sunkią įmonės padėtį 2012-2013 metų laikotarpiu, tačiau skolininkė UAB „Dominikonas“, siekdama užtikrinti kreditorės VšĮ „Dream team“ reikalavimo teisės įvykdymą, 2012 m. lapkričio 2 d. išdavė kreditorei VšĮ „Dream team“ paprastąjį neprotestuotiną vekselį (4 t., b. l. 32), kuriuo įsipareigojo 2013 m. lapkričio 3 d. sumokėti kreditorei VšĮ „Dream team“ 90 502,03 Lt (26 211,20 Eur), t y. būtent perleistos reikalavimo teisės dydžio sumą.2012 m. lapkričio 2 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi kreditorė UAB „Omaras“ įsipareigojo perleisti naujajai kreditorei VšĮ „Dream team“ reikalavimo teisę į skolininkės UAB „Trismegistus“ 22 270 Lt (6 449,84 Eur) dydžio įsiskolinimą, o naujoji kreditorė VšĮ „Dream team“ įsipareigojo perimti šią reikalavimo teisę ir sumokėti už ją 22 270 Lt dydžio atlygį (2 t., b. l. 39). Byloje nėra pateikta UAB „Trismegistus“ finansinės atskaitomybės duomenų apie 2012 m. laikotarpį, kuomet buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. Iš UAB „Trismegistus“ 2011 m. balanso (8 t., b. l. 66) matyti, kad 2011 m. įmonė turėjo 100 451 Lt vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 46 605 Lt sumą; 2010 m. įmonė turėjo 32 673 Lt vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 18 375 Lt sumą. Šie duomenys rodo, kad nurodytu laikotarpiu UAB „Trismegistus“ turtas išaugo daugiau nei trigubai, o įsipareigojimai, kurie nelaikytini pradelstais – daugiau nei dvigubai. Net ir laikant, kad UAB „Trismegistus“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo pradelstos skolos visa apimtimi, tokia finansinė situacija neteikia pagrindo spręsti apie įmonės nemokumą, nes pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus apie piniginių lėšų srautus (įplaukas) UAB „Trismegistus“ banko sąskaitoje 2011-2013 metais (8 t., b. l. 85-142), jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas apie šios įmonės veiklos tuometines perspektyvas ieškovei sudarant reikalavimo teisės perleidimo sutartį.Apibendrintai vertinant šias reikalavimo teisės perleidimo sutartis ekonominio naudingumo aspektu, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu įvertinti ir tai, kad viešoji įstaiga ir kitos įmonės buvo tarpusavyje susijusios (per valdymo organus, dalyvius ir kt.), jos veikė pasitikėjimo pagrindais, viena su kita bendradarbiaudamos. Akcentuotina ir tai, kad VšĮ „Dream team“ veiklos pagrindą sudarė darbuotojų nuoma susijusioms įmonėms, taip pat ir skolininkėms UAB „Dominikonas“ bei UAB „Trismegistus“. Išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartimis nebuvo sąmoningai siekiama VšĮ „Dream team“ nemokumo. Pastebėtina, kad toks tyčinis viešosios įstaigos nemokumo siekis prieštarautų ieškovės įrodinėjamam argumentui, kad VšĮ „Dream team“ veikla buvo naudinga susijusioms įmonėms.Taip pat pažymėtina ir tai, kad ne bet kokių nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, o tik tokių, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis. Dėl šių sandorių sudarymo turi egzistuoti priežastinis ryšys su esminiu įmonės padėties pabloginimu iki tokio laipsnio, kad šie veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis bankrotas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovė šios aplinkybės neįrodė.Ieškovė, apeliaciniame skunde įrodinėdama tyčinio bankroto pagrindus, remiasi viena iš tyčinio bankroto prezumpcijų, įtvirtintų ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Ieškovės nuomone, kadangi VšĮ „Dream team“ atsiskaitymus su kreditoriais vykdė pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, tai turėtų būti taikoma nurodyta tyčinio bankroto prezumpcija. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta prezumpcija remiasi nepagrįstai.Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje netaikė ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytos tyčinio bankroto prezumpcijos, nes šios prezumpcijos taikymas yra siejamas su trijų sąlygų visuma. Tuo tarpu ieškovė nepagrįstai įsitikinusi, kad taikyti šią prezumpciją pakanka vien tik fakto, jog atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Byloje nėra jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad viešosios įstaigos darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės buvo nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo viešojoje įstaigoje buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nelemia VšĮ „Dream team“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms.Pirmosios instancijos teismas nors ir nustatė, kad viešoji įstaiga mokėjo mėnesinį darbo užmokestį darbuotojams nepaisydama suėjusių mokesčių mokėjimo Valstybinei mokesčių inspekcijai terminų, taip pat esant Valstybinės mokesčių inspekcijos priimtiems sprendimams dėl skolų išieškojimo, tačiau teismas padarė pagrįstą išvadą, jog neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo ir viešosios įstaigos nemokumo. Byloje nėra įrodymų, kad atsiskaitymų eiliškumo tvarkos laikymasis savaime būtų užtikrinęs, jog viešoji įstaiga nebūtų patekusi į nemokumo padėtį. Be to, nėra pagrindo konstatuoti, kad viešoji įstaiga sąmoningai pažeidinėjo atsiskaitymų eiliškumą, tyčia kryptingai siekdama įstaigos nemokumo.Byloje yra pakankamai duomenų, kad viešoji įstaiga bendradarbiavo su Valstybine mokesčių inspekcija, kuri, 2013-2014 metais atlikusi įstaigos veiklos patikrinimus, dėl mokesčių nesumokėjimo, kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimo atsakovei A. P., kaip įstaigos direktorei, surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus, nurodė vadovautis įstatymais, taisyklėmis, užtikrinti, kad deklaruojami mokesčiai būtų mokami įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, atliekant atsiskaitymus vadovautis įstatymuose nustatyta eiliškumo tvarka. Jokių griežtesnių priemonių (įstaigos bankroto bylos, baudžiamosios bylos dėl mokesčių vengimo inicijavimo ar kt.) Valstybinė mokesčių inspekcija tuo metu nesiėmė, todėl darytina išvada, kad mokesčių administratorius nemanė, jog viešosios įstaigos veikla yra tikslingai nukreipta į sąmoningą įstaigos nemokumo siekimą.

Dėl žalos atlyginimo

Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl jai priteisto žalos dydžio (87 832,50 Eur). Šį dydį sudaro BVšĮ „Dream team“ bankroto byloje teismo patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditinio reikalavimo suma. Ieškovės manymu, teismas nepagrįstai nepriteisė jai kaip žalos viešosios įstaigos darbuotojų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kreditinių reikalavimų. Tokiu būdu, ieškovės teigimu, teismas turėjo priteisti jai 120 927,96 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė reikalavimą dėl nurodyto dydžio žalos atlyginimo priteisimo apeliaciniame skunde sieja su viešosios įstaigos bankroto pripažinimu tyčiniu, nes, jos teigimu, pripažinus bankrotą tyčiniu, priežastinis ryšys tarp visų viešosios įstaigos kreditorių patirtos žalos ir neteisėtų veiksmų yra preziumuojamas. Teisėjų kolegija šiuos ieškovės argumentus laiko nepagrįstais.Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi patvirtino BVšĮ „Dream team“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą (5 t., b. l. 92-93); bendra kreditinių reikalavimų suma – 133 728,52 Eur, darbuotojų (pirmos eilės) kreditiniai reikalavimai – 29 940,84 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos (antros eilės) – 87 832,50 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (antros eilės) – 15 955,18 Eur. Ieškovės 2017 m. gegužės 15 d. patikslintame ieškinyje (7 t., b. l. 75-89) detalizuota, kaip gaunama reikalavimo dėl 120 927,96 Eur žalos atlyginimo priteisimo suma: prie bendros kreditinių reikalavimų sumos (133 728,52 Eur) pridedama administravimo išlaidų suma (16 247,52 Eur) ir atimamos bankroto proceso metu gautos lėšos (10 700,24 Eur ir 18 347,84 Eur).Viena vertus, kadangi ieškovės apeliacinio skundo dalis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmetama ir pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas, netenka prasmės ieškovės argumentai dėl priežastinio ryšio tarp visų viešosios įstaigos kreditorių patirtos žalos ir neteisėtų veiksmų prezumpcijos. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skola viešosios įstaigos darbuotojams ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, taip pat bankroto administravimo išlaidos, susidarė jau po BVšĮ „Dream team“ bankroto bylos iškėlimo, padarė pagrįstą išvadą, jog neegzistuoja priežastinis ryšys tarp prašomos priteisti žalos sumos ir atsakovų neteisėtų veiksmų.Atsakovė A. P. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei žalą nenustatęs žalos ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Atsakovės nuomone, teismas turėjo nustatyti, kokio dydžio viešosios įstaigos pradelsti įsipareigojimai buvo 2014 m. kovo mėn. ir kaip jie padidėjo iki bankroto bylos iškėlimo; šių dydžių skirtumas galėtų būti laikomas žala, priežastiniu ryšiu susijusia su neteisėtais atsakovės veiksmais (neveikimu). Be to, atsakovės įsitikinimu, teismas nepagrįstai žala pripažino viešosios įstaigos mokestines prievoles, kurios yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Teisėjų kolegija šiems atsakovės argumentams nepritaria.Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su ieškovės pozicija, konstatavo, kad bankroto byla VšĮ „Dream team“ turėjo būti inicijuota 2014 m. kovo mėn. Atsakovas A. G., nesutikdamas su šia teismo išvada, teigia, kad teismas nurodytą laiko momentą pasirinko nepagrįstai, nes atsakovai nuosekliai siekė atgauti skolas iš įstaigos debitorių. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymas (ĮBĮ 8 straipsnis) įmonės vadovo (savininko) pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo iš esmės sieja su įmonės nemokumu, kurio sąvoka apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, ir kurio konstatavimui būtina nustatyti įmonės įsipareigojimų nevykdymą ir pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su į jos balansą įrašyto turto verte. Ieškovė 2017 m. gegužės 15 d. patikslintame ieškinyje nurodydama įstaigos nemokumo datą – 2014 m. vasario 28 d., rėmėsi Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. balandžio 8 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (4 t., b. l. 193-195), kurioje nustatyta, kad 2014 m. vasario 28 d. įstaigos pradelstas įsiskolinimas buvo 418 848,29 Eur, o 2013 m. gruodžio 31 d. įstaigos turtas buvo 308 752 Eur vertės. Atsakovas A. G. šių duomenų teisingumo neginčija, jo apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigia. Priešingai, viešosios įstaigos 2014 m. balansas (3 t., b. l. 14) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. įstaigos per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo įstaigos turimą turtą.Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl 87 832,50 Eur žalos dydžio, rėmėsi Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. rugsėjo 16 d. pateikta patikslinta informacija apie VšĮ „Dream team“ įsiskolinimą 2015 m. spalio 1 dienai (4 t., b. l. 158). Iš šių Valstybinės mokesčių inspekcijos detalizuotų duomenų matyti, kad nurodytas įsiskolinimas susidarė (išaugo) laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d., t. y. jau po teismo nustatyto momento (2014 m. kovo mėn.), kuomet atsakovų turėjo būti inicijuota VšĮ „Dream team“ bankroto byla. Jeigu atsakovai nurodytu laiku būtų įvykdę šią savo pareigą, 87 832,50 Eur dydžio mokestinės nepriemokos ir netesybų suma nebūtų susidariusi. Todėl atmestini atsakovų apeliacinių skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų.Atsakovų argumentai, kad, vertinant, kiek išaugo skola nuo to momento, kada kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo iki bankroto bylos iškėlimo teisme, reikėtų atsižvelgti į Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. balandžio 8 d. operatyvaus patikrinimo pažymą, laikytini nepagrįstais. Šioje pažymoje nurodyta, kad 2014 m. kovo 17 d. duomenimis įstaigos deklaruota mokestinė nepriemoka – 311 531,14 Lt (90 225,65 Eur), susidarė nuo 2012 m. lapkričio 26 d. Taigi teismo vertinta Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. rugsėjo 16 d. pateikta patikslinta informacija apie VšĮ „Dream team“ įsiskolinimą yra susijusi su kitu, nagrinėjamo klausimo išsprendimui aktualiu, laikotarpiu (nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d.), be to, ši informacija pagrindžia (detalizuoja) įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos 87 832,50 Eur dydžio kreditinį reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja rėmėsi.Atsakovai nepagrįstai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą viešosios įstaigos žala pripažinti jos mokestines prievoles. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai dėl bylų faktinių aplinkybių netapatumo nesirėmė atsakovų nurodyta teismų praktika šiuo aspektu. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių priežastinio ryšio egzistavimas tarp žalos ir neteisėtų atsakovų veiksmų. Nelogiška būtų teigti, jog nagrinėjamoje situacijoje atsakovai negali būti atsakingi dėl nesumokėtų mokesčių valstybei dėl to, kad, nepriklausomai nuo jų veiksmų, VšĮ „Dream team“ būtų turėjusi pareigą juos sumokėti. Teismo įvertinti įrodymai patvirtina, kad bankroto bylos VšĮ „Dream team“ neinicijavimas laiku tiesiogiai nulėmė 87 832,50 Eur dydžio mokestinės nepriemokos ir netesybų sumos susidarymą.Pirmosios instancijos teismas priteisė 87 832,50 Eur žalos iš atsakovų solidariai: iš atsakovės A. P. kaip VšĮ „Dream team“ vadovės de jure, iš atsakovo A. G. kaip VšĮ „Dream team“ vadovo de facto. Teismas vertino, kad abu atsakovai laiku nesikreipė į teismą dėl viešosios įstaigos bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas A. G. teigia, kad teismas neproporcingai padidino ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio atsakomybės ribas už juridinio asmens prievoles.Civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimą gali būti taikoma tik formalų įmonės vadovo statusą turinčiam asmeniui (de jure vadovui) ir (ar) jos savininkui (savininkams), tačiau negali būti taikoma faktiniam vadovui (de facto vadovui) ar pagal vadovo suteiktą įgaliojimą veikiančiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017). Remiantis šiuo kasacinio teismo išaiškinimu, atsakovo A. G. atžvilgiu civilinė atsakomybė taikytina ne kaip VšĮ „Dream team“ vadovui de facto, bet kaip viešosios įstaigos dalininkui, kuris, laiku nesikreipęs į teismą dėl bankroto bylos VšĮ „Dream team“ iškėlimo, turi pareigą atsakyti kreditoriams solidariai kartu su viešosios įstaigos vadove de jure (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad ši išvada nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvų dėl atsakovo A. G. faktinio vadovavimo viešajai įstaigai, t. y. dėl faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo, kaip faktinio vadovo, žinojimu apie viešosios įstaigos sunkią finansinę padėtį. Nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir iš dalies tenkindamas ieškinį dėl žalos atlyginimo ir atmesdamas pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja.Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus išsamiai ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

Šalių apeliacinius skundus atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniams skundams parengti neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).Atsakovė A. P. taip pat pateikė prašymą priteisti išlaidas, patirtas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimus į ieškovės ir atsakovo A. G. apeliacinius skundus. Prie prašymo pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą buvo patirta 333,33 Eur (1 000 Eur x 4,5 val. / 13,5 val.) išlaidų, už atsiliepimo į atsakovo A. G. apeliacinį skundą – 148,15 Eur (1 000 Eur x 2 val. / 13,5 val.) išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidų sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija) 8.16 punkte nustatyto maksimalaus už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo dydžio. Įvertinus šias aplinkybes, atsakovei A. P. iš bankrutavusios ieškovės administravimo išlaidų priteistina 333,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo A. G. – 148,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 148,15 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis Eur 15 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos „Dream team“, juridinio asmens kodas 302509472, administravimo išlaidų atsakovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 333,33 Eur (tris šimtus trisdešimt tris Eur 33 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.