Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriausiant Renatai Andreson, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui J. S., atsakovui A. G., atsakovei A. P., jos atsakovui advokatui R. R., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BVšĮ „Dream team“, kurį atstovauja bankroto administratorius V. S., ieškinį atsakovams A. P. ir A. G. dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas BVšĮ „Dream team“, kurį atstovauja bankroto administratorius V. S., pareiškė ieškinį atsakovei A. P. dėl ieškovo BVšĮ „Dream team“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos atlyginimo (e.b.l. 1-10, 2 t.), o vėliau pateikė ieškinio patikslinimus ir papildymus, kuriais tikslino ir reikalavimus reiškė dviems atsakovams - direktorei A. P. ir dalininkui A. G. (e.b.l. 46-54, 4 t.; e.b.l. 1-10, 5 t.; e.b.l. 75-85, 7 t.). Vilniaus apygardos teismo 2016-01-20 d. nutartimi bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir dėl žalos atlyginimo buvo išskirtos į atskiras bylas, tačiau 2017-05-03 d. nutartimi patenkintas šalių prašymas bylas sujungti (e.b.l. 37-38, 7 t.).

Administratorius reikalavimą dėl viešosios įstaigos bankroto pripažinimo tyčiniu argumentavo keliais pagrindais. Pirmiausia nurodė, jog atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi tik su tam tikrais kreditoriais pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. LR CK 6.930¹ str. numato skolininko-fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Įmonė, laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki bankroto bylos iškėlimo (2015-09-17), grynųjų pinigų kasos knygoje „Kasos knyga 2010-2015 m.“ gautus pinigus per kasą, kada buvo mokesčių skola biudžetui (VMI), pirmoje eilėje dengdavo einamąsias skolas darbuotojams (už einamąjį ar buvusį prieš tai mėnesį) nesilaikydama CK 6.930¹ str. nuostatų. Bankroto bylos iškėlimo dienai 2015-09-17 bendrovė kitų įsiskolinimų, išskyrus VMI, neturėjo. Įsiskolinimas vieninteliam kreditoriui VMI sudarė 87.832,50 Eur, iki pat bankroto bylos iškėlimo momento su visais kreditoriais - darbuotojais ir Sodra buvo atsiskaityta pilnoje apimtyje (išskyrus VMI) taip pažeidžiant LR CK 6.930¹ str.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto sampratos, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Taigi tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai. Šiuo atveju ieškovas ieškinį dėl BVšĮ „Dream Team“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia šiais požymiais: 1) Atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi tik su tam tikrais kreditoriais pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 2) sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto; 3) buvo sudaryti ydingi ir nuostolingi sandoriai. Atsakovė A. P. su tokiais ieškovo argumentais nesutinka, kadangi nėra ĮBĮ 20 str. 2 ir 3 d. numatytų tyčinio bankroto požymių, t.y.: 1) Atsakovė A. P. perdavė bankroto administratoriui visus buhalterinės apskaitos dokumentus. 2) Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, o ta aplinkybė, kad atsakovei A. P. 2013-11-05 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 027825 už kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimus, neįrodo atsakovės tyčios konstatuojant tyčinį bankrotą. Ieškovas prašydamas bankrotą prašydama pripažinti tyčiniu, įrodymų, kad įstaiga sąmoningai buvo blogai valdoma, ar kad neįmanoma nustatyti įmonės turto, nepateikė. 3) 2014 m. įstaiga padidino apyvartą nuo 82.458,00 Lt iki 1.431.292,00 Lt metinės apyvartos, įsipareigojimai kreditoriams sumažėjo daugiau nei 20 proc., t.y. 76.894,00 Lt. Taigi 2014 metus VšĮ „Dream Team“ užbaigė pelningai. 4) Priešingai nei teigia ieškovas, nebuvo pažeistas CK 6.930¹ įtvirtintas imperatyvas. Pagal CK 6.930¹ str. 1 dalies 3 punktą, kai juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti - trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Taigi šis straipsnis aiškiai numato, kad jei asmuo neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, jis privalo atsiskaitymus vykdyti šioje įstatymo normoje nustatyta eilės tvarka, pavyzdžiui, prieš atsiskaitant su partneriais ar tiekėjais, asmuo privalo pirmiau atsiskaityti su darbuotojais bei valstybės biudžetu, sumokėjęs „Sodros” įmokas ir visus mokesčius, kurių mokėjimo terminai suėję. Šiuo atveju buvo atsiskaitoma įstatymo nustatyta tvarka, t.y. su darbuotojais ir Sodra. Todėl toks atsiskaitymas negali būti laikomas netinkamu ir pažeidžiančiu CK 6.930¹ įtvirtintą tvarką. 5) 2016-05-17 ieškovas kreipėsi į kreditorius su pranešimu dėl informacijos pateikimo galinčios turėti reikšmės tyčinio bankroto požymių nustatymui. Iš visų kreditorių į šį pranešimą atsakė tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2016-05-24 rašto „Dėl informacijos pateikimo dėl VšĮ „Dream Team“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos“ Nr. (82E) 3E-8250. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad „Iki bankroto bylos iškėlimo VšĮ „Dream Team“ įsiskolinimo Fondo biudžetui neturėjo. VSDFV Vilniaus skyrius 15.955,18 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų finansinis įsiskolinimas susidarė iškėlus bankroto bylą ir atleidus darbuotojus bei priskaičiavus jiems priklausančias išmokas ir kompensacijas, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2015-12-08 nutartimi”. Daugiau jokie kiti kreditoriai, o svarbiausia Valstybinė mokesčių inspekcija, jokių pretenzijų ieškovui nepareiškė. 6) Skola Sodrai ir darbuotojams atsirado po bankroto bylos iškėlimo, t.y. ieškovo bankroto administratoriui atleidus įstaigos darbuotojus. Tokias aplinkybes patvirtina Sodros 2016-05-24 raštas Nr. (82E) 3E-8250. 7) Bendrovės veikla nebuvo perkelta į kitas įmones ir niekada nebuvo orientuota į tyčinį bankrotą. 8) Iki pat bankroto bylos iškėlimo, vyko atsiskaitymai su darbuotojais ir Sodra, o bankroto bylos iškėlimo metu įstaiga skolą turėjo tik Valstybinei mokesčių inspekcijai; 9) Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo teikiamos mokesčių deklaracijos ir finansinės ataskaitos. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad įstaiga turėjo teikti metinę atskaitomybę VĮ Registrų centras. Kaip jau minėta, įstaiga teikė visas privalomas ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai teisės aktų nustatyta tvarka, o ataskaitų teikimo metu, teisės aktai prievolės viešosioms įstaigoms teikti metinę atskaitomybę ir juridinių asmenų registrui, nenumatė. 10) Įmonė ėmėsi aktyvių veiksmų dėl skolos išieškojimo iš savo skolininkų. Kaip jau ne kartą atsakovė buvo minėjusi, įstaiga pagal 2014 m. balansą turėjo gautinų sumų iš debitorių 67.859,70 Eur sumai, kurios buvo priteistos įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atsakovė pateikė teismui 2014-02-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-11490-433/2014 dėl 69.356,96 Lt skolos ir 2.496,60 Lt delspinigių priteisimo iš skolininko UAB „Trismegistus“, 2014-02-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr.L2-11560-391/2014 dėl 37.860,13 Lt skolos ir 4.620,60 Lt delspinigių priteisimo iš skolininko UAB „Domininkonas“, taip pat 2014-02-19 prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, registruotą 2014-02-19 antstolio R. V. kontoroje. Iš šių pateikiamų įrodymų yra matyti, kad atsakovė A. P., kaip VšĮ „Dream Team“ direktorė ėmėsi priemonių skolos iš UAB „Trismegistus“ ir UAB „Dominikonas“ išieškoti, t.y. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, pradėjo vykdymo procesus. Vadinasi atsakovė, kaip viešosios įstaigos vadovė, ėmėsi priemonių įmonės nuostoliams išvengti ir skoloms iš debitorių išieškoti. 11) Atsakovė nesiskolino iš įstaigos ir ieškovo vardu nesudarė jokių paskolos sutarčių, kurias įstaiga būtų turėjusi įvykdyti. Byloje nėra duomenų, jog įmonė sudarinėjo sandorius, kuriais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, taip pat, kad įmonei būnant nemokiai, tolesnė įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, kad įmonės vadovas, savininkai atliko tyčinius veiksmus, siekdami sužlugdyti įmonę, konstatavo nesant tyčinio bankroto požymių. Atsakovė nepaslėpė, nesunaikino ir neišvaistė įstaigos turto, o ta aplinkybė, kad įstaiga neturėjo patalpų veiklai, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, įsipareigojimų tretiesiems asmenims, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė sąmoningai siekė sudaryti sąlygas tikslu išvengti išieškojimo į biudžetą. Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad įstatymai nereikalauja, jog viešosios įstaigos būtinai turėtų savo nekilnojamojo turto, nuomotų patalpas, būtų sudaręs sutartis su trečiaisiais asmenimis. Administratorius nepateikė duomenų, kad atsakovė A. P. nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jai nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. 15) Ta aplinkybė, kad atsakovė tuo pačiu metu buvo ir UAB „Dominkonas“ ir UAB „Trismegistus“ finansininkė, nesuponuoja išvados dėl tyčinių veiksmų ir bankroto pripažinimo tyčiniu ar, kad atsakovė yra susijęs asmuo. Ta aplinkybė, kad įstaiga darbuotojams atlyginimą turėdavo mokėti kiekvieno mėnesio 10 ir 25 dienomis, nesudaro pagrindo teigti, kad įstaigos veikla buvo ydinga ir neteisėta. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą ir visas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat bankroto pripažinimą tyčiniu reglamentuojantį teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad ieškovo patikslintame ieškinyje išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo VšĮ „Dream team“ bankrotą pripažinti tyčiniu, kadangi tai buvo verslo nesėkmė (e.b.l. 149-154, 4 t.).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti procesinguose dokumentuos nurodytais motyvais. VšĮ „Dream team“ veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių išieškojimas negalėjo būti nukreiptas į įstaigos turtą ar sąskaitą. Įstaiga buvo nemoki vėliausiai nuo 2014-02-28, nors yra pagrindo teigti, kad ir anksčiau. Jei atsakovai būtų inicijavę bankroto bylą laiku, būtų nesusidarę tokio dydžio įsiskolinimai. Žalos dydis byloje įrodytas – tai išaugęs žalos dydis. Realiai įstaiga jokio turto neturėjo, nepaisant to ir esamų įsiskolinimų, įstaiga įsigijo beviltiškas skolas. Tai, kad šie reikalavimo teisės perleidimo sandoriai nebuvo nuginčyti teisme, nekliudo nagrinėjančiam teismui juos vertinti dabar. Jei ginčo sandoriai bebūtų buvę sudaryti, nebūtų išaugusi skola VMI ir SoDrai, todėl egzistuoja aiškus priežastinis ryšys. Be to, įstaigoje buvo nesilaikoma CK 6.930¹ str. skolų mokėjimo eiliškumo, nes grynaisiais pinigais iš kasos buvo atsiskaitoma su vėlesnės eilės kreditoriais – darbuotojais, o skola VMI nebuvo dengiama. Direktorei buvo taikyta administracinė atsakomybė už kasos vedimo operacijų pažeidimą. Jei šios normos būtų laikytasi, visa skola VMI būtų buvusi padengta. Visa įstaigos veikla organizuota taip, kad būtų galima apginti susijusių bendrovių interesus, kurios nenešė atsakomybės dėl mokesčių mokėjimo, o skolų išieškojimas laiku nebuvo vykdomas. VšĮ „Dream team“ viešai deklaruojami užimtumo skatinimo tikslai abejotini, darbuotojų išlaikymo kaštai išauga ir įstaiga neturi ekonominės naudos. Įstaigoje skolos už darbuotojų nuomą iš susijusių bendrovių nebuvo išieškomos, augo įsiskolinimai VMI ir nepelningos sutartys nebuvo nutraukiamos, įstaigos veikla nebuvo stabdoma, kai tuo tarpu darbuotojai galėjo įsidarbinti pačiose bendrovėse. VšĮ „Dream team“ veikla buvo tęsiama ne viešosios įstaigos ar darbuotojų interesu, o susijusių bendrovių interesu, visa darbuotojų samdymo ir mokesčių mokėjimo rizika buvo perkelta viešajai įstaigai. Tai sąmoningai ir kryptingai suplanuotas VšĮ „Dream team“ bankrotas, o ne verslo nesėkmė. Partnerių susitarimu buvo sudarytos geros sąlygos UAB „Omaras“ veiklai, tuo tarpu UAB „Domininkonas“ ir UAB „Tresmegistus“ leista bankrutuoti. Nepagrįstas atsakovo argumentas apie verslo nesėkmę ir planuotą pelningą UAB „Tresmegistus“ veiklą, iš tiesų į bendrovės sąskaitą buvo pervesta žymi pinigų suma, bet 2011metų pabaigoje visi pinigai buvo išgryninti ir sumokėti ne dengiant skolas VšĮ „Dream team“, o Lietuvos rašytojų sąjungai, kitai įmonei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 178 str.).

Dėl GPM nesumokėjimo į biudžetą, už PVM numokėjimą, dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimo direktorei buvo surašyti ATPP, mokesčių mokėtojui VšĮ „Dream team“ nurodyta vadovautis įstatymais taisyklėmis, užtikrinti, kad deklaruojami mokesčiai būtų mokami įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, atliekant atsiskaitymus nurodyta vadovautis 2013-10-01 įsigaliojusio LR CK 6.930¹ straipsnio nustatyta eiliškumo tvarka (e.b.l. 21-24, 2 t.).

Dėl įmonės veiklos

Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr.e2B-168-577/2017 teismo 2015-01-29 UAB „Domininkonas“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto byloje teismo nutartimi buvo patvirtintas 38.811,37 VšĮ „Dream team“ finansinis reikalavimas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-26136-779/2016 buvo nagrinėjamas ieškovo BVŠĮ „Dream team“ bankroto administratoriaus V. S., ieškinys atsakovui UAB „Omaras“, kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančia 2012-11-02 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp VšĮ „Dream Team“ ir UAB „Omaras“ dėl reikalavimo teisių perleidimo į UAB „Dominikonas“ bendroje 26.211,20 Eur sumoje, taikyti restituciją ir ieškovo naudai iš atsakovo priteisti 26.211,20 Eur sumą, o atsakovui grąžinti reikalavimo teisę į UAB „Dominikonas“. 2016 m. rugsėjo 26 d. byla nutraukta teismui patvirtinus taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad ieškovas atsisako savo ieškinio reikalavimų, o atsakovas UAB „Omaras“ sumoka ieškovui 18.347,84 Eur reikalavimo sumos per tris darbo dienas nuo teismo nutarties, patvirtinančios šią taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos. Taigi, iš 26.211,20 Eur sandorio sumos viešajai įstaigai liko negrąžinta 7.863,37 Eur. Išieškoti šios sumos galimybių nėra, kadangi bankroto byloje teismas 2017-06-26 priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos ir pripažino UAB „Domininkonas“ veiklą pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir nurodė įmonę išregistruoti iš juridinių asmenų registro.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2012-11-02 VšĮ Dream Team sudarė su UAB „Omaras“ dar vieną reikalavimo teisės perleidimo sutartį (e.b.l. 39, 2 t.), pagal kurią UAB „Omaras“ už 22.270,06 Lt atlygį perleido VšĮ Dream Team (naujajam kreditoriui) 22.270,00,03 Lt skolininko UAB „Tresmegistus“ įsiskolinimą, kartu perleisdamas ir kitas papildomas su šiuo reikalavimu susijusias teises. Pridėtą Skolos suderinimo aktą UAB „Tresmegistus“ vardu taip pat pasirašė atsakovė A. P. (e.b.l. 41, 2 t.). Iš minėtos VšĮ „Dream team“ Neapmokėtų skolų suvestinės (e.b.l. 25, 2 t.) taip pat matyti, kad sutarties sudarymo dieną UAB „Tresmegistus“ įstaigai buvo skolingas 13.392,01 Eur. Bankroto administratorius nurodė, jog ši reikalavimo teisės perleidimo sutartis teisme nebuvo ginčijama nes tokia galimybė pripažinta neperspektyvia, kadangi bendrovei 2015-03-16 buvo iškelta bankroto byla, o turto bendrovė neturėjo. Iš pateiktų duomenų ir iš LITEKO duomenų matyti, kad bankroto byloje Nr.eB2-2812-656/2016 teismas 2016-01-18 priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos ir pripažino UAB „Tresmegistus“ veiklą pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir nurodė įmonę išregistruoti iš juridinių asmenų registro. Bankroto byloje buvo patvirtintas 21.067,41 Eur finansinis VšĮ „Dream team“ reikalavimas. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2015-10-14 nutartimi patvirtintą kreditorių sąrašą liko nepatenkinti kreditorių reikalavimai 23.280,03 Eur sumoje – visi teismo patvirtinti trečios eilės kreditoriniai reikalavimai. Kaip matyti iš skolų suvestinės, ieškovui VšĮ „Dream team“ skolas perleidęs UAB „Omaras“ tuo metu savo įsiskolinimų pagal sutartį ieškovui neturėjo.

Teismo vertinimu, sprendžiant ieškovo atstovo prašymą ir argumentus dėl tyčinio VšĮ „Dream team“ bankroto pripažinimo, reikšmingos byloje nustatytos šios įstaigos ir jos partnerių įsteigimo bei veiklos vykdymo aplinkybės. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išplėstinių išrašų su istorija, iš atsakovų paaiškinimų teismo posėdžio metu, bei liudytojų A. M. bei A. S. duotų parodymų teisme, 2005-02-03 buvo įsteigta UAB „Omaras“, kurios vienintelis savininkas buvo A. M.. A. M. teisme paliudijo, jog A. G. padėjo jam atidaryti įmonę UAB „Omaras“, kuri turėjo vyno barą, teikė teisines konsultacijas, ruošdavo dokumentus, sutartis su tiekėjais, mokesčius, patalpų nuomos sutartis. Liudytojas A. M. šios įmonės vadovu buvo nuo įsteigimo iki 2005-12-08, vėliau direktoriumi registruotas A. S.. A. S. teisme paliudijo, jog pažinojo A. G., A. M. pakvietė Seliuginą vadovauti UAB „Omaras“, jis priėmė į darbą atsakovę A. P. buhalterės pareigoms. A. M. nurodė, jog jam nesant vadovu jis vis tiek turėjo sprendžiamąjį balsą (buvo vienintelis UAB „Omaras“ akcininkas). A. S. vadovavo UAB „Omaras“ iki 2010-10-06, vėliau vadovu nuo 2010-10-06 iki 2015-01-09 buvo P. D.. Įmonės veiklą plečiant maitinimo sektoriuje UAB „Omaras“ kaip vienintelis akcininkas 2007-06-01 įsteigė UAB „Golkonda“ (kuriai nuo įsteigimo vadovavo A. S., vėliau P. D. ir A. M.), 2009-10-07 įsteigė UAB „Chajamas“ (kuriai nuo įsteigimo vadovavo A. S., vėliau P. D. ir A. M.), 2010-10-01 įsteigė UAB „Domininkonas“ (kuriai vadovavo P. D., A. S.), 2010-12-09 įsteigta UAB „Tresmegistus“ (kuriai vadovavo P. D., o nuo 2013-03-28 P. R.). Liudytojas A. M. nurodė, kad šias įmones taip pat padėjo įsteigti atsakovas A. G.. Iš Juridinių asmenų registro matyti, jog nuo įsteigimo 2010-10-01 iki 2010-10-25 vienintelis UAB „Domininkonas“ akcininkas buvo A. G., o nuo 2010-10-25 akcininkas - UAB „Omaras“. A. G. taip pat buvo registruotas UAB „Tresmegistus“ vieninteliu akcininku laikotarpiu nuo 2010-12-09 iki 2011-02-01, nuo 2011-02-01 akcininkas - UAB „Omaras“. Atsakovas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad akcininku jis buvo registruotas dėl to, kad teikdamas teisines paslaugas jis bendroves įregistravo juridinių asmenų registre, taip buvo lengviau ir pigiau internetu bendroves pačiam užregistruoti. Teismo vertinimu šie paaiškinimai logiški, neprieštaringi. Atsakovas nurodė, kad jokio pelno iš šių įmonių negavo, tik teikė joms teisines paslaugas kaip advokatas ir gavo už tai honorarą. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina UAB „Omaras“, UAB „Chajamas“, UAB „Golkonda“ direktoriaus A. M. 2017-12-06 atsakymas į teismo paklausimą. Atsakyme nurodoma, kad paslaugas šioms bendrovėms advokatas A. G. teikė iki 2010 m., neapmokėtų sąskaitų ar skolų nėra.

Kaip matyti iš liudytojų paaiškinimų, iš atsakovės A. P. paaiškinimų teismo posėdžio metu, iš aprašytų VMI patikrinimo pažymų ir iš VšĮ „Dream team“ Kasos knygos (e.b.l. 160-186, 4 t.; 55-81, 5 t., 39-150, 6 t.), bendrovių UAB „Omaras“, UAB „Golkonda“, UAB „Domininkonas“, UAB „Tresmegistus“, UAB „Chajamas“, su kuriomis VšĮ „Dream team“ praktiškai nuo įsteigimo 2010 m. buvo sudariusi darbuotojų nuomos sutartis, darbuotojai darbo užmokestį gaudavo arba iš VšĮ „Dream team“ kasos grynaisiais pinigais, arba suderinus su VšĮ „Dream team“ atlyginimus darbuotojams išmokėdavo pačios bendrovės, kurios darbuotojus nuomavosi. Kasos knygos įrašai ir VMI pažyma bei A. P. paaiškinimai patvirtina, kad į VšĮ „Dream team“ kasą grynuosius pinigus įnešdavo UAB „Omaras“, UAB „Golkonda“, UAB „Domininkonas“, UAB „Tresmegistus“, UAB „Chajamas“ vadybininkai ir visos įneštos pinigų sumos praktiškai tą pačią dieną būdavo išmokamos darbuotojams. Minimos bendrovės kartkartėmis sumokėdavo už VšĮ „Dream team“ mokesčius į valstybės biudžetą (VMI, VSDFV).

Pastebėtina, kad bylos dokumentuose nėra jokių duomenų apie tai, kad VšĮ „Dream team“ turėtų kokių nors veiklos santykių su kitomis įmonėmis ar tiekėjais, taip pat nebuvo sudaryta jokių darbuotojų nuomos sutarčių su kokiomis nors kitomis įmonėmis. Liudytojų ir atsakovų paaiškinimai apie tai kaip nauji darbuotojai buvo atrenkami ir priimami į darbą ar apmokomi prieštaringi, tačiau įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, jog dėl darbuotojų priėmimo į darbą sprendė išimtinai partneriai UAB „Omaras“, UAB „Golkonda“, UAB „Domininkonas“, UAB „Tresmegistus“, UAB „Chajamas“. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog VšĮ „Dream team“ vykdė darbuotojų paruošimą ar mokymą. VšĮ „Dream team“ nepateikė jokių mokymo ar kvalifikacijos kėlimo bei patalpų tam nuomos buhalterinių dokumentų (minėta, kad savo patalpų ar biuro VšĮ „Dream team“ neturėjo). A. P. teisme nurodė, jog apmokymus rengdavo UAB „Omaras“. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog darbuotojų įdarbinimas įstaigoje buvo atliekamas išimtinai minėtų bendrovių interesais. Tačiau, teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti pagrįstu ieškovo argumentą, jog VšĮ „Dream team“ veikla buvo organizuota taip, kad sąmoningais tyčiniais ir kryptingais veiksmais įstaiga būtų privedama prie bankroto. Iš tiesų tokia veikla buvo patogi UAB „Omaras“, UAB „Golkonda“, UAB „Domininkonas“, UAB „Tresmegistus“, UAB „Chajamas“, bet ne VšĮ „Dream team“, o šioms įmonėms vėluojant vykdyti sutartinius įsipareigojimus VšĮ „Dream team“ naudai, susidarė tokia padėtis, kad vieninteliam (iki bankroto bylos iškėlimo) kreditoriui VMI neliko galimybės mokestinių nepriemokų sklandžiai išsiieškoti priverstine tvarka. Kaip jau buvo minėta, viešosios įstaigos sąskaitoje pinigų praktiškai nebūdavo, o į kasą patekusios įmokos grynaisiais pinigais pirmiausia buvo skiriamos darbuotojų darbo užmokesčiui ir SoDros mokesčiams apmokėti ir, tik iš dalies, VMI nepriemokoms dengti. Taip pat minėta, kad į biudžetą įmokas už VšĮ „Dream team“ tiesiogiai sumokėdavo sutartiniai partneriai - UAB „Omaras“, UB „Golkonda“. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, jog VšĮ „Dream team“ neturint nekilnojamojo turto ir lėšų sąskaitoje, VMI negalėjo išieškoti skolų ir tokia padėtis iš dalies sąlygojo bankroto bylos teisme iškėlimą. Tačiau, teismo vertinimu, tai nėra pakankamas argumentas pripažinti VšĮ „Dream team“ bankrotą tyčiniu. Taip pat sutiktina su atsakovo argumentu, kad išieškant nepriemokas VMI naudai, antstolis turėjo galimybę nukreipti išieškojimą į trečiuosius asmenis - VšĮ „Dream team“ partnerius ir dengti įsiskolinimą iš įstaigos debitorių.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju VšĮ „Dream team“ veikloje konstatuotinas atsiskaitymų vykdymas pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis (2013-04-18 įstatymu Nr. XII-239 patvirtinta redakcija, galiojanti nuo 2013-10-01) nustato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Kaip jau minėta, vykdydama veiklą įstaiga kiekvieną mėnesį mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, nepaisydama to, kad buvo suėję mokesčių mokėjimo terminai VMI sumokėti ir priimti sprendimai dėl skolų išieškojimo. Tai patvirtina VMI pateikta informacija apie VšĮ „Dream team“ įsiskolinimo mokėjimo terminus (e.b.l. 158, 4 t.) bei kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo įstaigai bei jo priedai, iš kurių matyti, kad VMI 2014-08-06, 2014-08-27, 2014-09-29, 2014-10-14, 2014-12-09, 2015-02-03, 2015-03-02 buvo priėmęs sprendimus išieškoti mokestinę prievolę iš VšĮ „Dream team“ sąskaitų ir iš turto (e.b.l. 1-5, 31-72, 1 t.). Tačiau, teismo vertinimu, į bylą nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog tiriamu atveju egzistuoja tyčinio bankroto prezumpcija atitinkančios aplinkybės, kurios įtvirtintos ĮBĮ 20 str. 3 d. 2 p. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad bankroto bylos iškėlimo metu nebuvo identifikuota trijų mėnesių iš eilės darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų skola. Byloje taip pat nėra pateikta faktų, jog įstaigos veikla ar turtas buvo pakelti į kitą įmonę reorganizavus ar įmonės dalį atskyrus (ĮBĮ 20 str. 3 d. 1 p.).

Teismo vertinimu, byloje šiuo atveju pakaktų duomenų konstatuoti, jog egzistuoja ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 p. įtvirtinta viena iš tyčinio bankroto sąlygų, kad įstaigos veikla buvo organizuota taip, kad kreditoriaus VMI galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos ir išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditorius VMI, kuriam įsipareigojimai pradelsti ir daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Tačiau, kaip jau buvo minėta, Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Kadangi esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto (ar įmonės būklės bloginimo) sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovai pakankamais įrodymais paneigė priežastinio ryšio tarp konstatuoto mokėjimo eiliškumo pažeidimo ir įstaigos nemokumo priežasčių buvimą, kadangi su kreditoriais atsiskaitant įstatymo nustatyta tvarka prievolių kreditoriams dydis iš esmės nebūtų pasikeitęs. Minėta, kad bankroto byloje patvirtintų kreditorių SoDros ir darbutojų finansiniai reikalavimai kilo kaip bankroto bylos iškėlimo pasekmė, darbuotojai buvo atleisti. Tuo tarpu iki bankroto bylos iškėlimo šių skolų nebuvo. Atsakovų paaiškinimai, jog 2014 m. įstaiga užbaigė pelningai, patvirtinta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl iš dalies suprantamas įstaigos siekis išlaikyti darbuotojus ir išvengti bankroto. Teismo nuomone, įstaigos nemokumas labiau yra sąlygotas dviejų VšĮ „Dream team“ partnerių – debitorių UAB „Domininkonas“ ir UAB „Tresmegistus“ nemokumo. Įvertinus atsakovų paaiškinimus, liudytojų parodymus ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, yra pakankamas pagrindas sutikti su atsakovo A. G. pozicija, jog VšĮ „Dream team“ 2012-11-02 sudarytų sutarčių su UAB „Omaras“ dėl reikalavimo teisės į skolininkus UAB „Domininkonas“ ir UAB „Tresmegistus“ perleidimo metu vertinta prognozė galėjo atrodyti perspektyvi. Nors minimos bendrovės turėjo įstaigai 26.663,66 Eur skolą, A. G. priėmė sprendimą dėl šių bendrovių 32.661,04 Eur skolų perėmimo. Teismas, spręsdamas dėl ginčo sandorių nuostolingumo ir ekonominio nenaudingumo pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, vertina byloje esančius įrodymus, tarp jų ir VšĮ „Dream team“ 2012–2014 metų veiklos balansuose bei pelno ir nuostolių ataskaitose nurodytus duomenis, šalių paaiškinimus, aplinkybę, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti partneriams bendradarbiaujant, į VšĮ „Dream team“ vykdomą veiklą (būtent kavinių ir maitinimo įstaigų personalo įdarbinimas), taip pat aplinkybę, kad minėtas bendroves motininė bendrovė UAB „Domininkonas“ nusprendė parduoti ir santykius siekta tęsti toliau formuojant ilgalaikį bendradarbiavimą. Tiek atsakovas A. G., tiek atsakovė A. P. nurodė, kad VšĮ „Dream team“ su UAB „Omaras“ sudarytų reikalavimo teisės perleidimo sutarčių sudarymo metu buvo vertinama debitorių UAB „Domininkonas“ ir UAB „Tresmegistus“ (kurie skolų viešajai įstaigai nebuvo sumokėję) plėtros planus. Atsakovas A. G. nurodė, jog šios sutartys buvo sudarytos atsižvelgiant į tai, kad šios bendrovės tuo metu atrodė perspektyvios, plėtė veiklą ir tuo metu pagrįstai atrodė, jog iš jų skolas bus galima išsiieškoti. Atsakovas nurodė, kad UAB „Domininkonas“ turėjo turto – kavinės įrangos, plėtė veiklą, be to reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasirašymo 2012-11-02 dieną buvo pasirašytas UAB „Domininkonas“ neprotestuotinas vekselis užtikrinantis visos prievolės įvykdymą 2013-11-03 dieną (e.b.l. 32, 4 t.). Atsakovas nurodė, kad UAB „Domininkonas“ ir UAB „Tresmegisrus“ nuomojo patalpas iš Lietuvos rašytojų sąjungos Sirvydo g. ir iš fizinio asmens Aušros Vartų g. UAB „Tresmegistus“ akcininkas įmokėjo į įmonės sąskaitą 50.000,00 Lt, planavo tolesnes investicijas ir veiklą, turėjo atsirasti kiti investuotojai, vystomas sumuštinių tinklas. A. G. paaiškinimas, kad minimi sandoriai buvo sudaryti UAB „Omaras“ esant blogoje finansinėje padėtyje kiek prieštaringi. Atsakovė A. P. duodama paaiškinimus teisme nurodė, kad UAB „Omaras“ neturėjo esminių finansinių sunkumų. Iš Byloje esančios VšĮ „Dream team“ Neapmokėtų skolų suvestinės (e.b.l. 25, 2 t.) matyti, kad UAB „Omaras“ skolų ginčo sutarčių sudarymo metu ieškovui neturėjo. Tačiau į bylą atsakovo pateikta aktualaus laikotarpio Creditinof duomenų ataskaita (e.b.l. 59-64, 7 t.) patvirtina, kad bendrovė turėjo aukštą atsiskaitymo rizikos reitingą, o taip pat stebėta bankroto rizika (patenkinama, 7 klasė). Nors teisminių ginčų bendrovė neturėjo, areštai įmonei nebuvo taikyti, fiksuoti įsiskolinimai už komunalines paslaugas, 2011 (2012) m įmonės pelningumas pagal finansinius rodiklisu -3,13, o nuosavybės ir turto santykio rodiklis -4,99.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad bendroves UAB „Domininkonas“ ir UAB „Tresmegistus“ buvo nutarta parduoti, šioms įmonėms buvo blogi laikai (buvo susidariusi UAB „Domininkono“ skola ją kreditavusiam UAB „Omaras“), UAB „Tremegistrus buvo parduota Prancūzijos piliečiui, UAB „Domininkonas“ – keturiems akcininkams – jam, A. S., J. R. ir D. J.. Liudytojas nurodė, kad pasitarus jam, P. D., A. G. nutarta perleidžiant šias įmones jų dar labiau nesmukdyti, kadangi skolas atsiimti iš VšĮ „Dream team“ atsiimti būtų patogiau. Liudytojas A. S., kuris sandorių sudarymo metu buvo UAB „Domininkonas“ direktoriumi, nurodė jog dėl susidariusių skolų išieškojimo VšĮ „Dream team“ į teismą iš karto nesikreipė, įmonės dirbo pasitikėjimo pagrindais. Tuo tarpu atsakovė A. P. ankstesnio teismo posėdžio metu paaiškino, kad reikalavimų perleidimo sutartis jau paruoštas pasirašyti jai pateikė dalininkas A. G.. Ji sutartis pasirašė vadovaudamasi jo paaiškinimu, dėl galimų sandorių eigos perspektyvų. Byloje taip pat nustatyta, jog UAB „Tresmegistus“ 2011-07-12 vienintelio akcininko UAB „Omaras“ sprendimu buvo nutarta padidinti bendrovės įstatinį kapitalą išleidžiant naujų akcijų, visos naujos akcijos turėjo būti apmokamos P. R. piniginiu įnašu (e.b.l. 65, 7 t.). Į bylą pateikti įrodymai, kad P. R. 2011-07-11 įnešė į UAB „Tresmegistus“ sąskaitą 60.000,00 sumą (e.b.l. 73, 7 t.). Ieškovo atstovo nurodyta aplinkybė, kad 2011-12-31 šios sumos metų pabaigoje sąskaitoje nebuvo patvirtinta rašytiniu įrodymu – sąskaitos išrašu, tačiau taip pat matyti, kad iš sąskaitos 20.496,86 Lt buvo apmokėta gavėjui VšĮ „Dream team“ už paslaugas, 2012-11-26 buvo apmokėta 30.000,00 Lietuvos rašytojų sąjungai už patalpų nuomą, į sąskaitą 2011-01-12/19 taip pat įplaukė papildomos 70.000,00 Lt investicijos iš UAB „Švyturys –Utenos alus“, o 2012-11-09 šis mokėtojas į UAB „Tresmegistus“ sąskaitą įmonėjo dar 90.000,00 Lt, 2012-12-11 UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“ įmokėjo 18.000,00 Lt (bl.priedo b.l. 43-74, 7 t.). Atsakovas pateiktas nuomos sutarties projektas su UAB „Verslo trikampis“ dėl 75,54 kv.m negyvenamų patalpų nuomos (e.b.l. 66-72, 7 t.). Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo sandorių sudarymo metu 2011 m. pabaigoje – 2012 ir 2013 m. pradžioje vykdė veiklą, turėjo investicijų, todėl visų įrodymų viseto kontekste teismas pagrįsta ir pakankamai įrodyta laiko poziciją, jog vertinant tuometinėje perspektyvoje sudaryti sandoriai tikėtinai buvo pateisinami verslo rizika, atsakovė nepažeidė vadovui nustatytos rūpestingumo pareigos ir nėra pagrindo konstatuoti, jog sudarant šiuos sandorius VšĮ „Dream team“ buvo tyčia privesta prie bankroto ir (ar) tyčia buvo bloginama jos padėtis.

Šių aplinkybių kontekste taip pat pateisinama, jog skolų iš šių debitorių pradėta reikalauti pasibaigus prievolių įvykdymo 2013 m. pabaigoje terminui Neatitinka bylos rašytinių įrodymų ieškovo atstovo argumentas, kad VšĮ „Dream team“ aplaidžiai nesiėmė skolų išieškojimo. Iš bylos dokumentų matyti, jog suėjus atidėtų prievolių vykdymo terminams, buvo išrašyta delspinigių sąskaitą UAB „Tresmegistus“ (2014-02-10), UAB „Domininkonas“ delspinigių sąskaita pateikta 2014-02-10 (e.b.l. 74, 7 t.), kreiptasi dėl teismo įsakymų išdavimų – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-11 d. teismo įsakymu įsakyta išieškoti iš skolininko UAB „Tresmegistus“ 69.356,96 Lt skolą bei 2.496,60 Lt kreditoriaus VšĮ „Dream team“ naudai (e.b.l. 26, 4 t.), 2014-02-19 pateiktas prašymas dėl vykdomojo įrašo išdavimo skolos išieškojimui iš UAB „Domininkonas“ pagal vekselį (e.b.l. 29, 4 t), 2014-02-12 Vykdomasis įrašas išduotas (e.b.l. 31, 4 t.), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-12 įsakymu įsakyta išieškoti iš skolininko UAB „Domininkonas“ 37.860,13 Lt skolą ir 4.620,60 Lt delspinigius (e.b.l. 33, 4 t.). Teismo vertinimu toks įstaigos dalininko ir vadovės elgesys, kad partneriams skolas išmokėti leista metų laikotarpyje ir į teismą kreiptasi dvejų mėnesių laikotarpyje neviršija įprastinės viešosios įstaigos ūkinės komercinės veiklos, kiek ji buvo vykdoma, rizikos. Rūpestingumo pareigos vadovė nepažeidė. Teismo vertinimu taip pat nepagrįstas ieškovo argumentas dėl netinkamai tvarkomos įstaigos buhalterinės apskaitos. Kaip jau minėta VMI patikrinimo akte buvo konstatuoti tam tikri pažeidimai, tačiau jie palyginti mažareikšmiai ir teismo vertinimu įstaigos bankroto nesąlygojo, o taip pat nekliudė nustatyti įstaigos finansinės būklės.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje neįrodyti ĮBĮ 2 straipsnio 12 punkte ir 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, todėl netenkina ieškovo reikalavimo pripažinti bankrotą tyčiniu dėl įstaigai nuostolingų ir (ar) ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo ir dėl netinkamai organizuojamos įstaigos veiklos ar neveikimo (CPK 178 str.).

Dėl ieškovo prašymo įpareigoti atsakovus solidariai atlyginti žalą kitais pagrindais, teismas pirmiausia pažymi, jog bendrovės, įstaigos vadovo ar dalininko civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.str.). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas tokio pobūdžio bylose nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą.

Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši pareiga įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme (ĮBĮ 8 str. 1 d.) kaip įmonės vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal galiojusią ĮBĮ 8 str. 1 d. redakciją, pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei buvo nustatyta vadovui ir įmonės savininkui (savininkams), kuriais buvo laikomi įmonės dalyvis (dalyviai), t. y. akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam (kuriems) priklausančios akcijos suteikė ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, individualiosios įmonės savininkas, dalininkas (dalininkai), narys (nariai) ir valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalis). Atsakovas A. G. buvo vieninteliais dalininkas. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, jog bankroto byla turėjo būti inicijuojama 2014 m. kovo mėnesį, kai tapo aišku, jog skolų iš stambiausių įstaigos debitorių išieškoti negalima ir dėl to įstaiga nesugebės vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.

Pažymėtina, kad verslo sprendimu nelaikytinas vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei vykdymas (ĮBĮ 8 str. 4 d.) (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.), nes vadovas, esant teisiniam pagrindui, negali pasirinkti, ar atlikti šiuos veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta: kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė. Neteisėtumas taikant vadovui civilinę atsakomybę ĮBĮ 8 str. 4 d. pagrindu pasireiškia ne tik įstatymo imperatyvo, bet ir fiduciarinių pareigų pažeidimu. Bylos rašytiniai įrodymai rodo, kad yra pakankamas pagrindas teigti, jog įstaigos vadovė ir faktinis vadovas įstaigai esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau didino įmonės įsipareigojimus kreditoriui VMI. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad tęsdama sutartinius santykius įstaiga deklaravo PVM, tačiau jo nemokėjo. Ta aplinkybė, kad įmonė vykdė veiklą, nėra pakankama, kad šalintų vadovų atsakomybę dėl bankroto bylos laiku neiškėlimo.

Teismui nustačius, jog valdymo organų nariai pažeidė fiduciarines ir (ar) įstatyme nustatytas pareigas, būtina įvertinti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala; jei buvo, tai kokio dydžio. CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.249 str. 1 d. yra konstatavęs, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai. Teismų praktika patvirtina, kad nustatant žalos, kilusios dėl įmonės vadovo laiku nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dydį yra vertinama ne apskritai bendra įmonės skolų apimtis, o konkreti skolų suma, išaugusi būtent dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad vadovas pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismo vertinimu, atsakovės atstovės pateiktose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose civilinėse bylose (pav. 2017-02-09 nutartis byloje Nr.e3K-3-30-313/2017 ir kt) kuriose Teismas yra nurodęs, jog žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, nėra suformuota vienareikšmė taisyklė. Šios nagrinėjamos bylos ir minimų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, kadangi minimose bylose atsakingo už žalą asmens mokestinė prievolė buvo kilusi iki neteisėtos veikos atlikimo, o šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mokesčių ieškovo nepriemokos skolos 76.674,81 Eur suma (GPM – 758,40 Eur, PMA – 167,40 Eur, likusi suma – PVM), susidarė laikotarpiu nuo 2014-04-25 iki 2015-09-30. Per šį laiką įstaigai taip pat priskaičiuota 11.157,69 Eur netesybų, todėl viso žala sudaro 87.832,50 Eur. Šiuo atveju akivaizdus priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtos veikos (bankroto bylos neinicijavimas laiku) ir žalos – nepriemokos biudžetui. Jei įstaiga laiku būtų sustabdžiusi savo veiklą, mokestinės prievolės nebūtų atsiradusios. Minėta, kad kitų skolų aktualius laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėnesio iki bankroto bylos įstaigai iškėlimo įstaiga neturėjo. Skola SoDrai ir darbuotojams kilo po bankroto bylos iškėlimo, administravimo išlaidos taip pat bankroto bylos iškėlimo padarinys. Šios skolos sumos priežastiniu ryšiu nėra susietos su atsakovų neteisėtu nebeveikimu, anksčiau ar vėliau iškėlus įstaigai bankroto bylą jos būtų susidariusios. Teismas sprendžia, jog iš atsakovų ieškovui atlygintina 87.832,50 Eur mokesčių nepriemokos ir netesybų suma, kadangi nagrinėjamu atveju mokėjimo terminai mokesčiams sumokėti suėjo pradedant 2014-04-25, o mokestinis laikotarpis apima laikotarpį kai įstaigą tęsė veiklą nuo 2014-03-01 iki 2015-08-31 ir didino skolą, kurios, akivaizdu, išieškoti galimybių nėra (e.b.l. 158, 4 t.).

Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas A. G. buvo įstaigos vadovas de facto. Tai patvirtina pačių atsakovų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai. Kai kurias vadovės funkcijas vis tik vykdė atsakovė. Faktiniam vadovui taip pat gali kyla civilinė atsakomybė už įstatymuose nustatytų vadovo pareigų ir fiduciarinių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui. Tai reiškia, kad faktiniu bendrovės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas (ABĮ 37 straipsnio 8 dalis). Tuo atveju, kai, esant paskirtam de jure vadovui, bendrovei vadovauja faktinis vadovas, įstatymuose nustatytų pareigų (tiek imperatyvių, tiek fiduciarinių) privalo laikytis abu įmonės vadovai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog A. G. gerai žinojo įstaigos bei jos debitorių turtinę padėtį bei finansines galimybes, teismas konstatuoja, kad neteisėtas abiejų atsakovų delsimas inicijuoti bankroto bylą ir tokia padėtis viešojoje įstaigoje susidarė abiem atsakovams - de jure vadovei ir faktiniam vadovui – kartu bendrais veiksmais pažeidžiant bendrovės vadovo fiduciarines pareigas. Solidarioji atsakovų (skolininkų) pareiga šiuo atveju grindžiama bendrai padaryta žala, kadangi atsakovus sieja bendri veiksmai dėl padarinių (CK 6.6 str. 3 d.).

Ieškovas byloje nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas pagal įstatymą; ieškovas pateikė įrodymus, jog jis turėjo atstovavimo išlaidų, kaip ir atsakovė A. P.. Atsakovas A. G. duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Kadangi turtiniai ieškinio reikalavimai patenkinti 72 proc., neturtiniai ieškovo reikalavimai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu trimis atskirais argumentais atmesti, bylinėjimosi išlaidos dengiasi ir viena iš kitos šalims nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265-270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškovo BVšĮ Dream Team“ bankroto administratoriaus ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo BVšĮ „Dream Team“ naudai iš atsakovų A. P. ir A. G. solidariai 87.832,50 Eur (aštuoniasdešimt septyni tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt du eurai 50 ct) žalos atlyginimą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.