- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- e2-1273-407/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01156-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- A. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl bankrutavusios viešosios įstaigos „Dream team“ 2019 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimo tvarkos pažeidimo, susirinkimo protokolo panaikinimo ir įpareigojimo administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą teisės aktų nustatyta tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. G. pateikė skundą, prašydamas pripažinti BVšĮ „Dream team“ (toliau – Įstaiga) 2019 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimą sušauktą pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, panaikinti šio kreditorių susirinkimo protokolą ir įpareigoti bankroto administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Nurodė, kad yra Įstaigos savininkas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 22 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kreditorių susirinkimuose turi teisę dalyvauti bankrutuojančios įmonės savininkas, tačiau apie 2019 m. gegužės 20 d. šaukiamą VŠĮ „Dream team“ kreditorių susirinkimą pareiškėjui nebuvo pranešta. Dėl šios priežasties 2019 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimas pripažintinas sušauktu pažeidus imperatyvias įstatymo normas, todėl jame priimti sprendimai laikytini niekiniais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.
4. Teismas nustatė, kad pirmajame 2016 m. sausio 21 d. Įstaigos kreditorių susirinkime buvo patvirtinta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, kurios 1 punkte numatoma, kad pranešimai apie kreditorių susirinkimo sušaukimą teikiami kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti teisme. Pareiškėjas minėto kreditorių susirinkimo nutarimus buvo apskundęs, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jo skundo dalies dėl kreditorių surinkimo nutarimo 1 darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta kreditorių susirinkimo sušaukimo informavimo tvarka, netenkino. Dėl to teismas konstatavo, kad kreditorių susirinkimo sušaukimo informavimo tvarka pareiškėjui buvo žinoma. Be to, ĮBĮ nėra numatyta, kad įmonės savininkas privalo būti informuotas apie šaukiamus kreditorių susirinkimus. Dėl to teismas nurodė, kad šiuo atveju konstatuoti procedūrinio pažeidimo sušaukiant BVšĮ „Dream team“ kreditorių susirinkimą nėra pagrindo.
5. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad įmonės savininkas turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir gali turėti suinteresuotumą juose priimamais sprendimais. Tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodo jokių argumentų, kaip 2019 m. gegužės 20 d. Įstaigos kreditorių susirinkimo priimtais nutarimais buvo pažeistos jo teisės ir interesai. Teismas nustatė, kad šiame kreditorių susirinkime 2 darbotvarkės klausimu buvo svarstoma turto pardavimo tvarka ir siūloma Įstaigos likusias reikalavimo teises pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-746-241/2018 ir jos pagrindu išduotą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. eB2-2005-614/2018 dėl Įstaigos naudai iš atsakovų A. P. ir A. G. solidariai priteistos 87 832,50 Eur žalos atlyginimo sumos ĮBĮ 33 straipsnio 2–3 punkto pagrindais perduoti kreditoriams VĮ „Turto bankas“ ir VSDFV Vilniaus skyriui proporcingumo tvarka už paskutinę pardavimo varžytinėse kainą (65 822 Eur), skaičiuojant pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtintus finansinius reikalavimus, kurių bendra 122 185,06 Eur suma, ir tvirtinti skolos perdavimo akto projektą. Tačiau nutarimas 2 darbotvarkės klausimu nebuvo priimtas. Dėl to Įstaigos reikalavimo teisė į A. G. nebuvo perduota kreditoriams ir pareiškėjo teisės ir pareigos Įstaigos atžvilgiu nepasikeitė. Duomenų, kad kiti susirinkime svarstyti klausimai (1 ir 3 darbotvarkės klausimai) yra susiję su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis, byloje nėra. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių argumentų dėl galimų jo teisių pažeidimų priėmus minėtus nutarimus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl jų panaikinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Pareiškėjas A. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį ir patenkinti jo skundą pripažinti BVšĮ „Dream team“ 2019 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimą sušauktą pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, panaikinti 2019 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimo protokolą ir įpareigoti bankroto administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodo šiuos argumentus:
6.1. Tam, kad bankrutuojančios įmonės savininkas galėtų įgyvendinti įstatyme nustatytą teisę dalyvauti šaukiamame kreditorių susirinkime, bankroto administratorius turi imperatyvią pareigą informuoti apie šaukiamą kreditorių susirinkimą. Bankrutuojančios įmonės savininko neinformavimas apie šaukiamą susirinkimą yra esminis procedūrinis imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimas, prieštaravimas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
6.2. Tokios įmonės savininko teisės realus įgyvendinimas svarbiu pripažįstamas ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1219/2014). Vadovaujantis nurodyta teismų praktika, įstatymų leidėjas nesiejo bankrutuojančios įmonės savininko dalyvavimo teisės su jokiais konkrečiais materialiniais padariniais, t. y. įmonės savininko suinteresuotumas kreditorių susirinkime priimamais sprendimais preziumuojamas įmonių bankroto įstatyme. Palikus galioti skundžiamą teismo nutartį, būtų formuojama teismų praktika, iš esmės paneigianti bankrutuojančių juridinių asmenų savininkų esminę teisę būti tinkamai informuotiems apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, o tai būtų pažeidimas, draudžiamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.
6.3. Bankroto administratorius Įstaigos bankroto procedūros metu dažniausiai informuodavo apie šaukiamus susirinkimus (išskyrus apskųstąjį atvejį), todėl pareiškėjo kontaktus turi. Toks bankroto administratoriaus elgesys vertintinas kaip piktybiškas bankrutuojančios įmonės savininko atžvilgiu ir dėl bankroto administratoriaus kaltės skundžiamas kreditorių susirinkimas pripažintinas niekiniu ir šauktinas iš naujo.
Atsiliepimas
7. Atsakovė BVšĮ „Dream team“ atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
7.1. ĮBĮ nėra numatyta, kad įmonės savininkas privalo būti informuotas apie šaukiamus kreditorių susirinkimus, todėl konstatuoti procedūrinio pažeidimo sušaukiant Įstaigos kreditorių susirinkimą nėra pagrindo.
7.2. Įstaigos 2016 m. sausio 21 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 septintuoju punktu yra patvirtinta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, kurios 1 punkte nustatyta, kad „pranešimai apie kreditorių susirinkimo sušaukimą teikiami kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti teisme“. Šiais aspektai jokių pažeidimų nėra – pareiškėjo kaip Įstaigos dalininko informavimas dėl susirinkimo sušaukimą nėra numatytas. Visi kreditoriai informuoti tinkamai ir pagrindo naikinti protokolą nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacine tvarka patikrinama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo – bankrutavusios Įstaigos savininko – skundą, kuriame prašoma pripažinti Įstaigos 2019 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimą sušauktą pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, panaikinti šio kreditorių susirinkimo protokolą ir įpareigoti bankroto administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą teisės aktų nustatyta tvarka.
9. Apelianto skundo reikalavimas panaikinti Įstaigos 2019 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimo protokolą iš esmės reiškia, kad yra skundžiami visi šio kreditorių susirinkimo priimti nutarimai.
10. Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kreditorių susirinkimuose taip pat turi teisę dalyvauti bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės savininkas (savininkai) arba jo (jų) įgaliotas atstovas, administratorius, savivaldybės, kurios teritorijoje yra bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas, įgaliotas atstovas, tačiau teisę balsuoti turi tik kreditoriai (ĮBĮ 22 straipsnio 6 dalis). Minėti asmenys, kurie turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkime be teisės balsuoti, gali pareikšti savo nuomonę kreditorių susirinkime svarstomais klausimais.
11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus teismine tvarka turi ne tik kreditoriai, bet ir kiti suinteresuoti asmenys (pavyzdžiui, bankroto administratorius, įmonės savininkas) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1340/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-163-157/2015).
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl padarytų esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimu, galėjusių nulemti neteisėtą tokių nutarimų turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ar / ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu.
13. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad Įstaigos 2019 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, nes jis, kaip Įstaigos savininkas, nebuvo informuotas apie šį kreditorių susirinkimą. Taigi, apeliantas minėto kreditorių susirinkimo nutarimus ginčija esminio procedūrinio pažeidimo pagrindu.
14. Pagal ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalį, kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Iš Įstaigos bankroto bylos medžiagos matyti, kad Įstaigos 2016 m. sausio 21 d. kreditorių susirinkimas patvirtino kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarką, kurios 1 punkte nustatyta, kad pranešimai apie kreditorių susirinkimo sušaukimą teikiami kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti teisme. Tačiau reikalavimas pranešti apie šaukiamus kreditorių susirinkimus Įstaigos savininkui minėtoje tvarkoje nėra nustatytas. Įstaigos 2016 m. sausio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimai buvo apskųsti (šiuos nutarimus skundė ir pats apeliantas), tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas pareiškėjų skundų dalies dėl nutarimo, kuriuo patvirtina kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka, netenkino. Taigi, minėtas nutarimas yra galiojantis ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantui nustatyta kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka buvo žinoma.
15. Apeliantas konkrečiai nenurodo, kokios imperatyvios įstatymo normos buvo pažeistos sušaukiant Įstaigos 2019 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimą, kurio nutarimus apeliantas ginčija. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ĮBĮ nėra numatyta, jog įmonės savininkas privalo būti informuotas apie šaukiamus kreditorių susirinkimus. Apeliantas tokią pareigą sieja su ĮBĮ 22 straipsnio 6 dalyje nustatytos bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės savininko teisės dalyvauti šaukiamame kreditorių susirinkime įgyvendinimu, tačiau vien ta aplinkybė, kad apeliantas nebuvo informuotas apie šaukiamą Įstaigos 2019 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimą, neapriboja jo teisės skųsti šio kreditorių susirinkimo nutarimus. Būtent tuo aspektu, kad įmonės savininkas gali turėti suinteresuotumą kreditorių susirinkime priimamais sprendimas, todėl jam pagal ĮBĮ 22 straipsnio 6 dalį suteikta teisė dalyvauti kreditorių susirinkime be teisės balsuoti suponuoja išvadą dėl galimybės šiam asmeniui apskųsti susirinkime priimtus sprendimus, pasisakyta apelianto nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1219/2014. Tačiau toje nutartyje nėra išaiškinta, kad iš minėtosios (ar kokios nors kitos) ĮBĮ normos kyla pareiga informuoti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės savininką apie šaukiamus kreditorių susirinkimus. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad Įstaigos bankroto administratorius anksčiau jį visada informuodavo apie šaukiamus kreditorių susirinkimus, taip pat neturi reikšmės ir nesudaro pagrindo konstatuoti esminio procedūrinio pažeidimo, dėl kurio reikėtų naikinti ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus. Juolab kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog apeliantas buvo pateikęs administratoriui prašymą informuoti jį apie šaukiamus kreditorių susirinkimus (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
16. Nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės savininko neinformavimas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Pirma, nenustačius esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su apelianto ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimu, galėjusių nulemti neteisėtą tokių nutarimų turinį, nėra pagrindo konstatuoti ir minėtų principų pažeidimo. Antra, kaip minėta, kreditorių susirinkimo nutarimai naikintini, jeigu pats jų turinys prieštarauja, be kita ko, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (t. y. pripažįstamas nutarimų neteisėtumas materialiuoju aspektu). Tokių aplinkybių šiuo atveju nenustatyta ir apeliantas jų apskritai neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).
17. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodo jokių argumentų, kaip ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Tokių argumentų pareiškėjas nenurodė ir atskirajame skunde. Iš Įstaigos 2019 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 6 matyti, kad šiame kreditorių susirinkime 2 darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl turto pardavimo, buvo siūloma Įstaigos likusias reikalavimo teises pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-746-241/2018 ir jos pagrindu išduotą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. eB2-2005-614/2018 dėl Įstaigos naudai iš atsakovų A. P. ir A. G. solidariai priteistos 87 832,50 Eur žalos atlyginimo sumos (pagal antstolio 2019 m. balandžio 24 d. informaciją neišieškotas likutis 68 883,90 Eur) ĮBĮ 33 straipsnio 2–3 punkto pagrindais perduoti kreditoriams VĮ „Turto bankas“ ir VSDFV Vilniaus skyriui proporcingumo tvarka už paskutinę pardavimo varžytinėse kainą (65 822 Eur), skaičiuojant pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtintus finansinius reikalavimus, kurių bendra 122 185,06 Eur suma, ir tvirtinti skolos perdavimo akto projektą. Tačiau nutarimas 2 darbotvarkės klausimu nebuvo priimtas. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad Įstaigos reikalavimo teisė į A. G. nebuvo perduota kreditoriams ir pareiškėjo teisės ir pareigos Įstaigos atžvilgiu nepasikeitė. Teismas teisingai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog kiti kreditorių susirinkime svarstyti klausimai (1 ir 3 darbotvarkės klausimai) yra susiję su apelianto teisėmis ir pareigomis. Šių teismo išvadų apeliantas atskirajame skunde neginčija.
18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto skundą, nes byloje nenustatyti šios nutarties 11 punkte nurodyti pažeidimai, dėl kurių reikėtų naikinti ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus ir įpareigoti bankroto administratorių sušaukti kitą kreditorių susirinkimą iš naujo spręsti tuos pačius klausimus. Apelianto atskirojo skundo argumentai minėtos teismo išvados nepaneigia, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.