Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-165-730/2026

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-01-29
Bylos Nr.: e2S-165-730/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05195-2025-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erinija Kazlauskienė
Atsakovas: R. Š.
Ieškovas: E. K.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2S-165-730/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05195-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui R. Š. dėl tėvo valdžios apribojimo ir atsakovo R. Š. priešieškinį ieškovei E. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-338-955/2023, išnagrinėjęs atsakovo R. Š. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ieškove E. K. nustatymo ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir ieškovės priešieškinį dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 400 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, priteisė iš atsakovo 6 950 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir nustatė atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-657-775/2024 pakeitė Kauno apylinkės teismo 2023-12-11 sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, ir nustatė tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią: 1) pirmus 2 mėnesius atsakovas su vaiku turi bendrauti kiekvieną antradienį nuo 16 val. iki 18 val., dalyvaujant atsakovo pasirinktam psichologui, nedalyvaujant ieškovei, o ieškovė įpareigota užtikrinti vaiko dalyvavimą susitikimuose su ieškovu; 2) sekančius 2 mėnesius atsakovas bendrauja su vaiku kiekvieną antradienį nuo 16 val. iki 19 val. ir kiekvieną ketvirtadienį nuo 16 val. iki 19 val. ar kitu šalių sutartu laiku, nedalyvaujant psichologui, bendraujant su vaiku neutralioje aplinkoje; 3) sekančius 2 mėnesius atsakovas bendrauja su vaiku kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, taip pat kas antrą lyginio savaitgalio šeštadienį, kurio metu atsakovas turi užtikrinti vaiko neformalųjį ugdymą ir mokyklos namų darbų atlikimą; 4) po nustatyto pereinamojo laikotarpio atsakovas bendrauja su vaiku kiekvieną antradienį, ketvirtadienį ir lyginių savaičių savaitgaliais.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškiniu prašė laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Nurodė, kad atsakovui nepavyko atkurti ryšio su vaiku nei pereinamuoju laikotarpiu, nei vėliau. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka negali būti vykdoma, nes neatitinka vaiko interesų, jam yra daroma žala. Atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, prieš vaiką naudoja psichologinį ir fizinį smurtą. Šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo fizinio smurto prieš vaiką. Dėl atsakovo elgesio vaikas yra gydomas psichologų (psichiatrų). Ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo, pakeisto Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi, dalies, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, vykdymą.

3. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti nepilnametės B. Š. gyvenamąją vietą su tėvu (atsakovu), priteisti nepilnametei dukrai materialinį išlaikymą iš motinos (ieškovės) po 555 Eur / mėn., nustatyti, kad ieškovė moka ½ dalį visų privalomų mokėti vaiko mokymosi išlaidų arba pakeisti atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.30 val. ne trumpiau kaip vieną valandą bendrauja su vaiku biudžetinės įstaigos vaikų gerovės centro „Pastogė“ (toliau – VGC „Pastogė“) patalpose, dalyvaujant šio centro specialistams, bendravimą vykdant atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas; 2) vaiko atvykimą į VGC „Pastogė“ kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 16.20 val. užtikrina ieškovė; 3) atvykusi į VGC „Pastogė“ ieškovė vaiką palieka specialisto priežiūrai, išvyksta iš centro patalpų ir grįžta pasiimti vaiko ne anksčiau kaip po 1 val. 10 min; 4) ieškovė ir atsakovas bendru sutarimu gali susitarti dėl intensyvesnio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo VGC „Pastogė“ patalpose, dalyvaujant šio centro specialistams, taip pat dėl kitokio grafiko, tačiau bendravimas turi būti ne retesnis nei du kartus per savaitę ir ne trumpesnis nei po valandą; 5) atsakovui draudžiama susitikimų su vaiku metu susitikimų eigą fiksuoti vaizdą ir (ar) garsą įrašančiomis priemonėmis; 6) vaikui nesuteikiama teisė filmuoti ar kitaip įrašyti susitikimų su atsakovu, dėl mobiliojo telefono ar kitų priemonių buvimo pas vaiką susitikimų su atsakovu metu palikti spręsti VGC „Pastogė“ specialistui, dalyvaujančiam ir (ar) teikiančiam rekomendacijas dėl atsakovo ir jo vaiko susitikimų. Taip pat teismas iš dalies tenkino ir išvadą teikiančios institucijos prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis: 1) įpareigojo ieškovę ir atsakovą tęsti socialinio darbuotojo konsultacijas vaikui VGC „Pastogė“; 2) įpareigojo atsakovą ir ieškovę dalyvauti socialinio darbuotojo konsultacijose, tai yra įpareigojo ieškovę ir atsakovą iki 2025 m. balandžio 16 d. kreiptis į VGC „Pastogė“ ir suderinti ne mažiau nei po dvi individualias socialinio darbuotojo konsultacijas; 3) įpareigojo ieškovę ir atsakovą dalyvauti neteisminėje šeimos mediacijoje viešojoje įstaigoje „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“, tai yra įpareigojo ieškovę ir atsakovą iki 2025 m. balandžio 16 d. susiekti su viešąja įstaiga „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ ir suderinti ne mažiau nei tris mediacijos susitikimus.

5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nuo 2025 m. liepos 7 d. iki 2025 m. liepos 27 d. bei nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. iki 2025 m. rugsėjo 1 d. netaikė laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytos bendravimo tvarkos ir nurodytu atostogų laiku nustatė tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: 1) vaikui išvykus atostogų, atsakovas su vaiku gali bendrauti telefonu ar kompiuteriu (tame tarpe ir vaizdo ryšį užtikrinančiomis programėlėmis (Signal, Viber, WhatsApp, Messenger, Teams, Skype kt.)) kiekvieną antradienį nuo 17 val. ir ne ilgiau kaip vieną valandą, atsižvelgiant į vaiko norą ar nenorą bendrauti tuo metu; 2) bylos šalys gali bendru raštu užfiksuotu susitarimu (el. laiškai, SMS, rašytinė sutartis ir pan.) susitarti dėl kitokios bendravimo nuotolinėmis ryšių priemonėmis trukmės, kito bendravimo laiko ir būdo; 3) ieškovė užtikrina, kad bendravimo su atsakovu metu vaikas turėtų ryšio priemonę (mobiliojo ryšio telefoną, išmanųjį laikrodį ir kt.) ir ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki atostogų pradžios informuoja atsakovą, kokiu būdu (pavyzdžiui, kokią programėlę naudojant ar kokiu telefono numeriu) vaikas galės bendrauti su tėvu atostogų metu. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo leido vykdyti skubiai. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutarties, nutraukė.

Atsiliepimas

6. Atsakovas pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad tėvo ir vaiko bendravimas vyksta ne vaikų gerovės centre „Pastogė“, bet Šeimos santykių institute. Ieškovė pateiktu atsiliepimu su prašymu nesutiko, akcentavo, kad šalių dukra jau priprato prie vaikų gerovės centro „Pastogė“, užmezgė ryšį su jo specialistais, be to, šis centras yra netoli mergaitės ugdymo įstaigos, o pakeitus susitikimų vietą, mergaitė gali nespėti atvykti laiku. Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nutarta pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi pritaikytas (pakeistos 2025 m. birželio 20 d. nutartimi) ir per tarpininką vykdomą atsakovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarką nuo 2025 m. rugsėjo 8 d. išdėstyti:1) atsakovas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 15.10 val. ne trumpiau kaip vieną valandą bendrauja su nepilnamete viešosios įstaigos Šeimos santykių instituto patalpose, dalyvaujant šio centro specialistams, bendravimą vykdant atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas; 2) dukros atvykimą į viešąją įstaigą Šeimos santykių institutą kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 15.00 val. užtikrina ieškovė; 3) atvykusi į viešąją įstaigą Šeimos santykių institutą ieškovė nepilnametę dukrą palieka specialisto priežiūrai, išvyksta iš centro patalpų ir grįžta pasiimti dukros ne anksčiau kaip po 1 val. 10 min; 4) ieškovė ir atsakovas bendru sutarimu gali susitarti dėl intensyvesnio dukros ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo viešosios įstaigos Šeimos santykių instituto patalpose, dalyvaujant šio centro specialistams, taip pat dėl kitokio grafiko, tačiau bendravimas turi būti ne retesnis nei du kartus per savaitę ir ne trumpesnis nei po valandą; 5) atsakovui draudžiama susitikimų su dukra metu susitikimų eigą fiksuoti vaizdą ir (ar) garsą įrašančiomis priemonėmis; 6) Dukrai nesuteikiama teisė filmuoti ar kitaip įrašyti susitikimų su atsakovu, dėl mobiliojo telefono ar kitų priemonių buvimo pas dukrą susitikimų su atsakovu metu palikti spręsti viešosios įstaigos Šeimos santykių institutas specialistui dalyvaujančiam ir (ar) teikiančiam rekomendacijas dėl atsakovo ir jo nepilnametės dukters susitikimų. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-3539-580/2025 nutarė Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

7. Ieškovė 2025 m. rugsėjo 15 d. pateikė prašymą pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartį, pakeičiant atsakovo bendravimo su vaiku laiką ir įstaigą nustatant, kad atsakovo bendravimas vyksta antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.45 val. vieną valandą VGC „Pastogė“. Ieškovė prašymą grindžia tuo, kad vaikas lanko privačią mokyklą, kurioje visos dienos veiklos pagal naują tvarkaraštį baigiasi 16.05 val. ir vaiko ugdymas su maitinimu baigiasi 16.30 val., dėl ko esama tvarka pažeidžia vaiko interesus. Nurodo, kad kreipėsi į atsakovą SMS žinutėmis dėl laiko pakeitimo, tačiau atsakovas reikalauja vykdyti nutartį. Nurodo, kad pakeitus įstaigą, ji yra ženkliai toliau nei VGC „Pastogė“, vaikui būtina persirengti, tai užtrunka, dėl ko mano, kad įstaiga turėtų būti pakeista.

Atsiliepimas

8. Atsakovas 2025 m. rugsėjo 30 d. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės prašymą atmesti. Nurodė, kad jau įvykę susitikimai patvirtina, kad ieškovė yra pajėgi vykdyti nutartį, tiek atsakovas, tiek Šeimos santykių institutas lanksčiai žiūri į ieškovės vėlavimus. Pažymi, kad ieškovė prašo pakeisti įstaigą atgal į tą, kurioje atsakovo bendravimas su dukra nedavė rezultatų.

9. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą. Nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir numačius, kad vaiko ir tėvo bendravimas vyksta VGC „Pastogė“ nedavė teigiamų rezultatų, tėvo ir vaiko emocinis ryšys nėra atkurtas, tikslinga pakeisti VGC „Pastogė“ į instituciją, kuri imtųsi aktyvaus tarpininko vaidmens. Skyriaus vertinimu, tikslinga nustatyti vaiko interesus atitinkančią laikiną bendravimo tvarką, įvertinant įrodymus dėl vaiko užimtumo, atsižvelgiant į vaiko dienos rėžimą bei poreikius, tačiau kartu užtikrinant vaiko teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pakeistas 2025 m. birželio 20 d. ir 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimis, ir nuo 2025 m. spalio 27 d. nustatė tokią atsakovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarką: 1) atsakovas kiekvieną penktadienį nuo 15.45 val. ne trumpiau kaip 45 minutes bendrauja su dukra viešosios įstaigos Šeimos santykių instituto patalpose, dalyvaujant šio centro specialistams, bendravimą vykdant atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas; 2) dukros atvykimą į viešąją įstaigą Šeimos santykių institutą kiekvieną penktadienį 15.35 val. užtikrina ieškovė; 3) atvykusi į viešąją įstaigą Šeimos santykių institutą ieškovė nepilnametę dukrą palieka specialisto priežiūrai, išvyksta iš centro patalpų ir grįžta pasiimti dukros ne anksčiau kaip po 55 minučių; 4) ieškovė ir atsakovas bendru sutarimu gali susitarti dėl intensyvesnio dukros ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo viešosios įstaigos Šeimos santykių instituto patalpose, dalyvaujant šio centro specialistams, taip pat dėl kitokio grafiko, tačiau bendravimas turi būti ne retesnis nei vieną per savaitę ir ne trumpesnis nei 45 minutės; 5) atsakovui draudžiama susitikimų su dukra metu susitikimų eigą fiksuoti vaizdą ir (ar) garsą įrašančiomis priemonėmis; 6) Nepilnametei dukrai nesuteikiama teisė filmuoti ar kitaip įrašyti susitikimų su atsakovu, dėl mobiliojo telefono ar kitų priemonių buvimo pas vaiką susitikimų su atsakovu metu palikti spręsti viešosios įstaigos Šeimos santykių institutas specialistui dalyvaujančiam ir (ar) teikiančiam rekomendacijas dėl atsakovo ir jo nepilnametės dukters susitikimų; ieškovė ir atsakovas už vykdant laikinąsias apsaugos priemones teikiamas paslaugas ir (ar) konsultacijas apmoka lygiomis dalimis. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

3. Nurodė, kad iš ieškovės pateikto nepilnamečio vaiko pamokų tvarkaraščio matyti, kad šiuo atveju teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka vaiko interesų, tai yra neatitinka vaiko pamokų tvarkaraščio ugdymo įstaigoje. Pažymėjo, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą apriboja ir įstaigos, kurioje vykdomos laikinosios apaugos priemonės tvarkaraštis. Nurodė, kad šiuo atveju atsakovas nesutiko, kad laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarka būtų vaikų gerovės centre „Pastogė“, teismas vertindamas atsakovo argumentus pažymėjo, kad minėtoje įstaigoje vaiko ir tėvo ryšys nepagerėjo ir šioje įstaigoje nėra pasiekiamas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas.

4. Nurodė, kad Išvadą teikianti institucija pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas turi vykti dalyvaujant tarpininkui. Teismas įvertinęs minėtos įstaigos ir kitų organizacijų užimtumus, pateiktus atsakymus, sprendė, kad šiuo atveju laikinąsias apsaugos priemones tikslingiausia vykdyti viešojoje įstaigoje Šeimos santykių institute, tačiau dėl vaiko tvarkaraščio yra pagrindas koreguoti atsakovo ir vaiko bendravimo laiką, kadangi minėta įstaiga teikia paslaugas iki 16.30 val.

5. Nurodė, kad teismo psichologė posėdžio metu pateikė išvadą, kad nepilnametis vaikas yra užsisklendęs, jaučia traumą dėl priverstinio bendravimo. Teismas atsižvelgęs į psichologės išvadą konstatavo, kad šiuo atveju turi būti akcentuojama nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo kokybė, o ne dažnumas, kadangi dažnesni susitikimai prieš vaiko valią nekreipiant dėmesio į įprastą vaiko veiklą gali bloginti tėvo ir vaiko ryšį. Pažymėjo, kad CPK 376 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas dėl tėvo valdžios apribojimo, o priešieškinis dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Teismas įvertinęs šalių ir išvadą teikiančios institucijos byloje nurodytas faktines aplinkybes, šalis ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą nutarė informuoti, kad byla bus nagrinėjama be kita ko ir šiuo aspektu – dėl poreikio atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog šiuo metu laikinosios apsaugos priemonės yra vykdomos viešojoje įstaigoje „Šeimos santykių institutas“, kuris nėra suderinamas su vaiko tvarkaraščiu, dėl ko yra pagrindas koreguoti apelianto ir vaiko bendravimo tvarką. Teigia, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog vaikas lanko kokį nors būrelį, teismas neįvertino, kad jau šeši susitikimai yra įvykę, dėl ko argumentai, jog nėra įmanoma vykdyti nutarties yra nepagrįsti. Priešingai, tai patvirtino, kad tiek ieškovė yra pajėgi įvykdyti nutartį, tiek vaikas atvykti į susitikimus. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl susitikimų ribojimo vieną kartą per savaitę neatitinka vaiko interesų, nepadeda atkurti ryšio.

6.2. Nurodo, kad teismas perkelia atsakomybę už susitikimų laiką apeliantui, nors iš bylos duomenų matyti, kad Šeimos santykių institutas dirba ir ilgesnėmis valandomis. Pažymi, kad byloje teikiami įrodymai patvirtina, jog susitikimas buvo užregistruotas 17 val., kas patvirtina, jog yra galimybė ketvirtadieniais organizuoti susitikimus ir vėlesniu laiku, todėl nėra būtina trumpinti vaiko ir tėvo susitikimą iki 45 minučių, iš kurių vaikas 30 min. praleidžia tualete. Pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tėvų ir vaikų bendravimas turėtų būti skatinamas.

6.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino vaiko teisme (dalyvaujant psichologei) išsakytą nuomonę, kuri apelianto vertinimu yra įtakota motinos (ieškovės). Mano, kad teismas nevertino vaiko išklausymo metodinių nurodymų. Pažymi, kad teismo psichologė bendravo su vaiku ne kartą, turi išankstinę nuomonę. Mano, kad teismas atitolina vaiko ir tėvo bendravimą, o galiausia ketinama priimti sprendimą atskirti vaiką nuo tėvo. Pažymi, kad dėl ieškovės atostogų su vaiku, apelianto susitikimai su vaiku neįvyks keturis kartus.

6.4. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, jau išreiškė galimą savo išankstinę poziciją – kad bus sprendžiama dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų ar vieno iš jų, teismas imasi pastangų pabrėžti, kad galimai egzistuoja pagrindas atriboti (atskirti vaiką nuo tėvo). Teismas iki šiol nėra išsprendęs atsakovo prašymo skirti baudas VGC „Pastogė“ ir ieškovei už 2025 m. balandžio 10 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą (susitikimai nebuvo kompensuoti, ryšys buvo tolintas, VGC „Pastogė“ specialistas neleisdavo apeliantui bendrauti su dukra, bendraudavo tik pats specialistas, taip ją dar labiau atribojo nuo tėvo. Teismas tai visiškai ignoruoja. Mano, kad teismas nemotyvuotai jau du kartus buvo atmetęs apelianto prašymą skirti byloje dukrai teismo psichiatrinę ekspertizę, kuri padėtų išsiaiškinti, kaip vaikas buvo nuteikinėjamas prieš tėvą. Taip pat mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, Šeimos santykių instituto pažymas.

6.5. Nurodo, kad teismas neįvertino atsakovo pastangų, jog jis lankosi pas psichologę, konsultuojasi dėl susitikimo su dukra, neatsižvelgė, jog ieškovė nebendradarbiauja su Šeimos santykių institutu, nesikreipė dėl psichologo konsultacijų. Mano, kad teismas turi išankstinį nusistatymą, sustabdė Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-657-775/2024, vykdymą, nei karto neleido apeliantui su dukra praleisti atostogų – visus prašymus atmetė, o ieškovės – visus patenkino. Teismas ignoruoja apelianto nurodomas aplinkybes, suteikia teisę jai vienai toliau auginti vaiką, jį nuteikinėti prieš atsakovą, jai vienai atostogauti ir t.t.. Mano, kad teismo nutartis priimta skubotai, palankiai tik ieškovei, neįsigilinus į faktines aplinkybes.

Atsiliepimas

7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, juo prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

7.1. Nurodo, kad ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi apelianto bendravimas vyksta antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.45 val. vieną valandą Vaikų gerovės centre „Pastogė“. Ieškovė prašymą motyvo tuo, kad šiuo metu esama bendravimo tvarka neatitinka dukros pamokų tvarkaraščio. Mano, kad apeliantas nepaiso dukros interesų ir gerovės, o reikalavimus grindžia savo ambicijomis. Pažymi, kad šiuo atveju teismas vadovavosi pasikeitusiomis aplinkybėmis, tai yra atsižvelgė į pasikeitusį vaiko pamokų tvarkaraštį, į įstaigų, kuriuose gali būti vykdomos laikinosios apsaugos priemonės tvarkaraščius ir žmogiškuosius resursus. Nurodo, kad prasidėjus 2025 metų mokslo metams, buvo parengtas naujas mokslo metų tvarkaraštis, pagal kurį ankstesnės laikinosios apsaugos priemonės riboja vaiko interesus, tai yra teisę į švietimą. Be to, tiek teismas, tiek išvada teikianti institucija pripažino, kad bendravimas viešojoje įstaigoje „Šeimos santykių institutas“ nėra tinkamas, nes nėra atliekamas aktyvus tarpininkavimas. Pažymi, kad teismas nustatė kitokias laikinąsias apsaugos priemones nei pageidavo ieškovė, kas paneigia apelianto teiginį, jog nutartis yra palanki ieškovei.

7.2. Nurodo, kad būtų geriau, jei vaiko ir tėvo susitikimai vyktų trečiadieniais, kadangi penktadieniai vaikui siejasi su artėjančiu savaitgaliu, pakilia nuotaika, kai susitikimai su tėvu vaiką traumuoja. Nurodo, kad apelianto teiginiai, kad ieškovė dukrą yra pristačiusi, tačiau šis argumentas tik atskleidžia, kad apeliantui nėra svarbūs dukros interesai, jos dienotvarkė. Pažymi, kad vaikas turi didelį užimtumą, lanko privačią pradinę mokyklą, vaikai šioje mokykloje ugdomi nuo 8 val. iki 18 val., ką patvirtina ugdymo įstaigos pateikta informacija. Pažymi, kad pamokos vyksta iki 16 val., o nuo 16 val. iki 18 val. mokytoja su vaikais atlieka namų darbus. dalyvauja įvairiose popamokinėse veiklose. Atsakovas visiškai neteisingai nurodo, kad pamokos jo dukrai antradieniais baigiasi 14.15 val., o ketvirtadieniais 15.10 val., nes abejomis dienomis iki 16 val. vyksta pamokos, kurių metu atliekami ne namų darbai, kaip nurodo atsakovas, o skiriamas laikas aukštesnių vaikų pasiekimų ugdymui, dėl ko vaikas leidžiamas į privačią ugdymo įstaigą, todėl tai, kad ieškovė yra vaiką pristačiusi ankščiau, savaime nereiškia, kad tai atitinka vaiko interesus.

7.3. Nurodo, kad šioje situacijoje ne vaikas, o tėvas turi prisitaikyti prie vaiko užimtumo ir tvarkaraščio, pažymi, kad vaikas vyksta į susitikimus nevalgęs, yra pervargusi nuo prievartinio bendravimo. Pažymi, kad pats apeliantas nėra atvykęs į susitikimus su vaiku, o susitikimai priklauso nuo apelianto užimtumo. Nurodo, kad apelianto interesas bendrauti su vaiku „kitaip“ yra susijęs su jo paties vykdoma veikla - jis dirba teniso treneriu, treniruoja žmones po darbo valandų, todėl jis ir pageidauja su dukra bendrauti kuo ankščiau, nes nori laiką nuo 17 val. skirti savo darbui. Pažymi, kad dukra ne kartą patvirtino, kad su apeliantu bendrauti nenori, o ir pats apeliantas pripažįsta, kad susitikimų metu dukra slepiasi skaitydama knygą arba tualete, tai yra bendravimas nevyksta netgi tarpininkaujant specialistams.

7.4. Pažymi, kad teismo psichologė po vaiko apklausos patvirtino, kad mergaitė pagal savo amžių yra brandi, geba išsakyti savo nuomonę, atskleisti savo jausmus, išgyvenimus. Teigia, kad vienareikšmiai vaikas prieštarauja bendrauti su tėčiu. Pažymi, kad teismo psichologė paneigė apelianto argumentus, jog nepilnamečiam vaikui buvo daromas poveikis, o pats apeliantas neužsimena apie netinkamą jo elgesį nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Nurodo, kad atmestini, kaip nepagrįsti apelianto samprotavimai, kad nutartimi teismas išreiškė galimą savo išankstinę poziciją – kad bus sprendžiama dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų ar vieno iš jų. Nurodo, kad teismo rezoliucijoje nurodomas priminimas, kad byloje bus sprendžiamas klausimas dėl CK 3.179 straipsnyje numatyto instituto (ne) taikymo yra ne teismo išankstinės nuomonės suformavimas, o priminimas dėl nagrinėjamos bylos dalyko ir ribų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl rašytinių paaiškinimų ir įrodymų pridėjimo

8. Ieškovė 2026 m. sausio 28 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, tai yra viešosios įstaigos Šeimos santykių instituto 2025 m. gruodžio 1 d. laišką, kuriuo institutas informavo ieškovę dėl teikiamų paslaugų nutraukimo. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad VGC „Pastogė“ paslaugų atsisakė apeliantas, o viešoji įstaiga Šeimos santykių institutas pats nutraukė bendravimą dėl atsakovo elgesio. Nurodo, kad atsakovas stebint specialistams netinkamai bendrauja su dukra, pažeidžia vaiko gerovę, filmuoja paslėpęs telefoną (Nr. (duomenys neskelbtini)). Apeliantas 2026 m. sausio 29 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, tai yra apelianto ir ieškovės elektroninio susirašinėjimo laiškus, apelianto ir viešosios įstaigos Šeimos santykių instituto elektroninio susirašinėjimo laiškus, apelianto 2026 m. sausio 17 d. skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, apelianto 2026 m. sausio 19 d. skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai. Apeliantas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad ieškovė per du mėnesius neleido susitikti ir pasikalbėti telefonu su dukra, taip pat ieškovė teikia nepagrįstus skundus, šmeižia apeliantą, šiuo atveju suretinus tėvo ir vaiko susitikimus, vaikas atprato nuo tėvo, mano ,kad ieškovė piktnaudžiauja motinos valdžia (Nr. (duomenys neskelbtini)).

9. Sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos reikšminga tai, kad įstatyme įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi nustačius, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, būtina įvertinti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti.

10. Nagrinėjamu atveju įvertinus šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus, papildomus įrodymus, nustatyta, jog šie nauji paaiškinimai ir įrodymai yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu, tai yra jų vykdymų viešosios įstaigos Šeimos santykių institute. Apeliantas taip pat pateikė susirašinėjimo su ieškove medžiagą, iš kurios matyti, jog šalims nepavyksta susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos klausimų, atsižvelgiant į tai, kad tiek minėti rašytiniai paaiškinimai, tiek ir įrodymai yra susiję su ginčo dalyku, į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kas yra susiję ir su nepilnamečio prioritetiniais vaiko interesais, nutariama ieškovės (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir apelianto (Nr. (duomenys neskelbtini)) pateiktus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus priimti ir juos vertinti kartu su kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

13. Pažymėtina, kad apeliantas pareiškė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties, kuria buvo pakeistos byloje 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau po skundžiamos nutarties priėmimo Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 30 d. priėmė nutartį, kuria nutarė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi pritaikytas ir paskutinį kartą 2025 m. spalio 16 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones ir laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 31 d. iki 2025 m. lapkričio 7 d. netaikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytos bendravimo tvarkos ir nurodytu atostogų laiku nustatyti tokią atsakovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarką: 1) Dukrai išvykus atostogų atsakovas su nepilnamete dukra 2025 m. lapkričio 5 d. gali bendrauti telefonu ar kompiuteriu (tame tarpe ir vaizdo ryšį užtikrinančiomis programėlėmis (Signal, Viber, WhatsApp, Messenger, Teams, Skype kt.)) nuo 17 val. ir ne ilgiau kaip vieną valandą, atsižvelgiant į vaiko norą ar ne norą bendrauti tuo metu; 2) bylos šalys gali bendru raštu užfiksuotu susitarimu (el. laiškai, SMS, rašytinė sutartis ir pan.) susitarti dėl kitokios bendravimo nuotolinėmis ryšių priemonėmis trukmės, kito bendravimo laiko ir būdo; 3) Ieškovė užtikrina, kad bendravimo su atsakovu metu nepilnametė dukra turėtų ryšio priemonę (mobiliojo ryšio telefoną, išmanųjį laikrodį ir kt.) ir ne vėliau kaip prieš 1 dieną iki atostogų pradžios informuoja atsakovą, kokiu būdu (pavyzdžiui, kokią programėlę naudojant ar kokiu telefono numeriu) dukra galės bendrauti su tėvu atostogų metu.

14. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 31 d. iki 2025 m. lapkričio 7 d. (atostogų metu), į tai, kad minėtas laikotarpis yra pasibaigęs, darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės, tokios kokios yra taikytos skundžiama pirmosios instancijos nutartimi, nėra pakeistos, dėl ko apeliacijos objektas nėra išnykęs (CPK 334 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų.

15. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnyje.

16. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, ir užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).

17. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Vaiko interesai suprantami kaip sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą.

18. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Nuolatinė skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarka bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, tai yra kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados. Kadangi šiuo metu nėra žinoma visa bylai turinti reikšmę informacija, todėl vaiko bendravimo su apeliantu klausimas sprendžiamas pagal šiuo metu turimus duomenis.

19. Apeliantas atskirajame skunde pirmiausia nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar šalių dukra lanko kokį nors būrelį, teigia, kad ieškovė iki šiol vykdė laikinąsias apsaugos priemones ir šalių dukrą yra pristačiusi į susitikimus, dėl ko ieškovės argumentas, kad nutarties neįmanoma įvykdyti visiškai nepagrįstas ir neatitinka faktinės tikrovės. Su šiais argumentais, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nesutiktina. Ištyrus byloje esančius duomenis nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2025 m. rugsėjo 15 d. kreipdamasi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios yra taikomos Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi savo prašymą grindė tuo, kad vaikui lankant mokyklą buvo sudarytas naujas tvarkaraštis, dėl ko šiuo atveju jis nėra suderinamas su laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pažymėtina, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 15.10 val. viešojoje įstaigoje Šeimos santykių institute.

20. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad pirmadieniais – ketvirtadieniais vaiko pamokos baigiasi 16.05 val., o penktadieniais – 15.10 val., todėl vertinant šį tvarkaraštį, atsižvelgiant į tai, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, bendravimas vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 15.10 val. viešosios įstaigos Šeimos santykių instituto patalpose, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju minėta bendravimo tvarka yra neatitinkanti nepilnamečio vaiko prioritetinių interesų. Nors apeliantas nurodo, kad susitikimai rugsėjo mėnesį ieškovei vėluojant į susitikimus yra faktiškai įvykę, tačiau šis argumentas, įvertinus vaiko užimtumą, tvarkaraštį, lankymosi viešosios įstaigos Šeimos santykių instituto patalpose laiką, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad ta aplinkybė, jog ieškovė vėluodama atvyksta į susitikimus, tai nepažeidžia vaiko interesų. Priešingai, šiuo atveju pirmiausia turi būti užtikrinami prioritetiniai nepilnamečio vaiko interesai, tai yra teisė į išsilavinimą ir ugdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeidžiami pamatiniai nepilnamečio vaiko interesai, kadangi vaikas turėtų nedalyvauti 5-7 pamokose, atsižvelgiant į jų pabaigos laiką, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismo išvados dėl poreikio keisti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstos.

21. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas sumažindamas susitikimų skaičių nepadės sukurti tėvui geresnio ryšio su vaiku, mano, kad tai pažeidžia vaiko interesus ir vaikas yra tolinamas nuo tėvo, teigia, kad taip yra palaikomas ieškovės planas visiškai atriboti mergaitę nuo bendravimo su apeliantu. Vertinant šiuos apelianto argumentus pažymėtina, kad siekiant suderinti vaiko ir tėvo bendravimą, turi būti siekiama teisingos pusiausvyros, be kita ko, atsižvelgiant į bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes, bei į nepilnamečio vaiko prioritetinius interesus. Šiuo atveju įvertinus šalių nepilnamečio vaiko pamokų tvarkaraštį, Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, tai yra, jog bendravimas vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 15.10 val., apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog minėtos bendravimo tvarkos įgyvendinimas yra iš esmės neįmanomas nepažeidžiant vaiko interesų, kadangi vaikas negalėtų dalyvauti visose antradienio ir ketvirtadienio pamokose, todėl atsižvelgiant į aukščiau aptartus prioritetinius vaiko interesus, būtinybę vaikui dalyvauti visose pamokose, teismo vertinimu, nustatytina bendravimo tvarka turi būti tokia, kuri būtų suderinama su nepilnamečio vaiko pamokų tvarkaraščiu ir šiuo atveju tiek ieškovės, tiek apelianto interesai negali būti tenkinami nepilnamečio vaiko ugdymo poreikių ribojimu.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad viešoji įstaiga Šeimos santykių institutas paslaugas teikia nuo 8.00 val. iki 16.30 val.. Šią aplinkybę pagrindžia viešosios įstaigos Šeimos santykių instituto 2025 m. liepos 4 d. raštas, kuriame minėta įstaiga nurodė tokį darbo laiką susitikimams. Pažymėtina, jog byloje pateiktas elektroninis viešosios įstaigos Šeimos santykių institutas laiškas (2025 m. spalio 22 d), taip pat patvirtina, kad susitikimai gali būti skiriami 16 val., o vėlesni laikai nėra nurodyti. Pažymėtina, kad nors apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas nesirėmė minėtos įstaigos darbo laiku, kuris viešais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) yra nuo 8.00 val. iki 20 val.. (pirmadieniais – ketvirtadieniais), 8.00 val. – 17.00 val. (penktadieniais), tačiau šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pateikti įrodymai, apie minėtų konkrečių paslaugų (susitikimų) teikimo laiką, tai yra nuo 8.00 val. iki 16.30 val., į tai, kad tokį paslaugų teikimo laiką nurodė pati viešoji įstaiga Šeimos santykių institutas, teismas neturi pagrindo juo nesivadovauti (CPK 178 straipsnis).

23. Kadangi bylos duomenimis viešojoje įtaigoje Šeimos santykių institutas susitikimų paslaugos yra teikiamos nuo 8.00 val. iki 16.30 val., įvertinus nepilnamečio vaiko pamokų tvarkaraštį (pirmadieniais – ketvirtadieniais pamokos baigiasi 16.05 val., o penktadieniais – 15.10 val.), akivaizdu jog susitikimai, kurie yra nustatyti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi (antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 15.10 val. viešosios įstaigos Šeimos santykių instituto patalpose) yra faktiškai neįmanomi vykdyti nepažeidžiant nepilnamečio vaiko interesų ir jo teisės į ugdymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vaiko pamokų tvarkaraštį, viešosios įstaigos Šeimos santykių instituto nurodytą paslaugų teikimo laiką, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) metų), į tai, kad susitikimai su vaiku vyksta viešosios įstaigos Šeimos santykių instituto patalpose kas reikalauja taip pat papildomo laiko sąnaudų atvykimui (aprengti mažametį vaiką ir pan.) iš mokyklos, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju yra galimas susitikimas kiekvieną penktadienį nuo 15.45 val. ne trumpiau kaip 45 minutes viešosios įstaigos Šeimos santykių instituto patalpose.

24. Apeliantas taip pat nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutartimi yra atitolinamas vaiko ir tėvo bendravimas, teigia, kad apeliantas nori bendrauti su dukra, tačiau atsakovė ieškovė tam aktyviai priešinasi, nuteikinėja dukrą, nurodydama, kad ji turėtų drąsiai reikšti savo nuomonę nebendrauti su apeliantu. Nepaisoma fakto, kad tokia nuomonė daro neatitaisomą žalą paties vaiko interesams.

25. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

27. Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (Konvencijos 3, 9, 18 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

29. Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sumažino apelianto ir dukros bendravimo laiką, neatsižvelgė į tai, kad apeliantas deda maksimalias pastangas kurti ryšį su dukra, lankosi psichologų konsultacijose, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju minėti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad nepilnamečio vaiko tėvų santykiai yra konfliktiški, įvertinus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktas išvadas, matyti, kad abu tėvai negali tarpusavyje spręsti su dukra susijusių klausimų, išvadą duodanti institucija taip pat ne kartą rekomendavo, kad vaiko ir tėvo susitikimai vyktų dalyvaujant specialistui (Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl šiuo atveju atsižvelgiant į minėtos institucijos pateiktas išvadas, kuri yra susipažinusi su situacija šeimoje, į tai, kad vaiko ir tėvo bendravimas yra galimas dalyvaujant tik specialistui, į aukščiau aptartas viešosios įstaigos Šeimos santykių instituto paslaugų teikimo laiką ir vaiko tvarkaraštį, šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas nepilnamečio vaiko interesams, nustatant, kad bendravimas gali vykti tik kiekvieną penktadienį nuo 15.45 val. ne trumpiau kaip 45 minutes viešosios įstaigos Šeimos santykių instituto patalpose dalyvaujant specialistui, be kita ko pažymint, jog skundžiama nutartimi taip pat buvo nustatyta, jog šalys bendru sutarimu gali susitarti dėl intensyvesnio dukros ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo.

30. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino vaiko nuomonę, ignoruojant tai, kad nuomonė yra įtakota ieškovės, teismas nesivadovavo Vaiko išklausymo metodikos nuostatomis, be to, su vaiku ne kartą bendravusi teismo psichologė turi išankstinę nuomonę, nerekomendavo skirti teismo ekspertizės, nebuvo kritiška, jog vaiko nuomonė yra paveikta ieškovės. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad sprenžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir (ar) taikymo, byloje esantys įrodymai vertinami preliminariai, tai yra įrodymų vertinimas negali ir neturi virsti detalia teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Nors apeliantas teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė vaiko nuomonei, kuri apelianto vertinimu yra įtakota ieškovės, teismo psichologės išvadoms, tačiau preliminariai įvertinus byloje esančius įrodymus, su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirma - aplinkybė, kad šiuo atveju vaiko nuomonė yra neabejotinai įtakota ieškovės, apeliantas iš esmės grindžia samprotavimais. Antra - byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad vaiko tėvų santykiai yra itin konfliktiški, o Išvadą duodanti institucija taip pat pažymėjo, kad abu tėvai netinkamai naudoja valdžią dukros atžvilgiu (Nr. (duomenys neskelbtini)), trečia – įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo išvadai, jog teismo psichologės argumentai yra prieštaringi kitiems byloje esantiems duomenims, kaip minėta, byloje išvadą teikianti institucija nurodė, kad abu tėvai netinkamai naudoja valdžią dukros atžvilgiu, o ir su ieškiniu pateikti vaizdo įrašai, vaiko laiškai pagrindžia pirmosios instancijos teismo nustatytą poreikį, jog vaiko ir tėvo bendravimas vyktų tik dalyvaujant specialistui.

31. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas išreiškė galimą savo išankstinę poziciją – kad bus sprendžiama dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų ar vieno iš jų - nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta: „Informuoti byloje dalyvaujančius asmenis, kad nagrinėjant bylą be kita ko bus sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnyje numatyto instituto (ne)taikymo.“. Su šiuo apelianto argumentu nesutiktina. CPK 376 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Atsižvelgiant į minėtą procesinę nuostatą, į tai, kad ieškovės ieškinys yra pareikštas dėl tėvo valdžios apribojimo, ta aplinkybė, kad teismas nurodė, jog byla bus nagrinėjama dėl poreikio atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų aspektu, nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas pareiškė išankstinę nuostatą, be kita ko, pažymint tai, jog teismas priimdamas sprendimą privalo atsižvelgti į nepilnamečio vaiko interesus.

32. Pažymėtina, kad ieškovė pateikdama rašytinius paaiškinimus pateikė ir viešosios įstaigos „Šeimos santykių institutas“ 2025 m. lapkričio 25 d. elektroninį laišką dėl paslaugų teikimo nutraukimo, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, minėta institucija 2025 m. gruodžio 22 d. pateikė teismui raštą, kad tėvo ir vaiko susitikimai gali vykti toliau, tačiau kai kiekvienas iš tėvų dalyvauja psichologo konsultacijose, tai yra tėvui pasirengti susitikimui su dukra, o motinai parengti dukrą susitikimui su tėvu. Minėtos įstaigos elektroninis laiškas leidžia daryti išvadą, kad paslaugos gali būti teikiamos ir toliau, tačiau abu tėvai privalo dalyvauti psichologo konsultacijose dėl bendravimo su dukra, todėl šiuo atveju nėra pagrindo ir išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti vykdoma. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad viešoji įstaiga „Šeimos santykių institutas“ ir toliau gali teikti paslaugas, tik šalys privalo dalyvauti psichologo konsultacijose, o ir kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vėliau, tai yra po skundžiamos nutarties priėmimo, atsiradusios naujos aplinkybės – įstaigos teiktų paslaugų nutraukimas ir ar paslaugų teikimas įgyvendinant papildomas sąlygas (kaip šiuo atveju), neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visus naujai kilusius klausimus ir aplinkybes, turi spręsti pirmosios instancijos teismas, o šiuo atveju tai, kad viešoji įstaiga „Šeimos santykių institutas“ nustatė papildomas sąlygas tėvams, pažymėtina, po skundžiamos nutarties priėmimo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir (ar) negalima įvykdyti.

33. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl, esant pasikeitusioms aplinkybėms ar naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, šalys turi teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, taikymo (panaikinimo). Pažymėtina, kad, pasikeitus aplinkybėms, byloje dalyvaujantys asmenys gali kreiptis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

35. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepilnamečio vaiko interesus, vaiko užimtumą, dėl ko nutariama atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Kadangi civilinė byla toliau nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia. Jį turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, baigdamas bylos nagrinėjamą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė