Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui R. Š. dėl tėvo valdžios apribojimo ir atsakovo R. Š. priešieškinį ieškovei E. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

9. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kad susitikimuose turėtų dalyvauti specialistas ir (ar) psichologas, kuriuo vaidmuo būtų aktyvus, yra tikslinga VGC „Pastogė“ į instituciją, kuri imtųsi aktyvaus tarpininko vaidmens, siekiant atkurti ir palaikyti vaiko ir tėvo emocinį ryšį. Vaiko teisių apsaugos tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad VšĮ Šeimos santykių institute teikiama paslauga vaiko ir tėvo susitikimų organizavimas, tačiau specialistas dalyvauja kaip neutralus trečiasis asmuo, tik stebintis susitikimą ir galintis užtikrinti draugišką ir emociškai saugią aplinką. Tarnyba informavo, kad psichologinės paramos ir konsultavimo centras teikia mokamas paslaugas stebint tėvų bendravimą su vaikais (dėl konkrečių specialisto funkcijų susitikimo metu yra aptariama tiesiogiai su specialistu (psichologu) teikiančiu paslaugą), taip pat paramos šeimai centras „Darnūs namai“ ir VšĮ „Vilties žiedas“ teikia ryšio stiprinimo, atkūrimo, palaikymo paslaugą įstaigos patalpose, taip pat aktyviai dalyvauja visame procese .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.7. atsakovo nurodomos aplinkybės dėl VGC „Pastogė“ specialistų darbo yra nepagrįstos, neįrodytos, nėra pagrindo keisti įstaigos. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas dėl savo elgesio ir nesugebėjimo komunikuoti su nepilnamečiu vaiku, savo pyktį išlieją ant visų: vaiko, ieškovės, vaiko teisių specialistų, VGC „Pastogės“ darbuotojų, teismų, kritikuodamas tiek VGC „Pastogė“ darbuotojus, tiek kitus asmenis. Dukra B. Š. yra užmezgusi ryšį su paslaugas teikiančiu socialiniu darbuotoju, juo pasitiki. Specialistas atliepia dukters poreikius, deda pastangas dėl dukters geros emocinės būklės ir saugumo jausmo. Pakeitus socialinį darbuotoją dukrai vėl tektų pratintis prie naujo žmogaus;

11.8. VGC „Pastogė“ yra netoli B. Š. ugdymo įstaigos, dėl ko dukrą pristatyti yra patogiau. Tai svarbu, siekiant užtikrinti dukters atvykimą į susitikimus laiku. Dukters ugdymo įstaigoje formalusis ugdymas baigiasi 16.05 val., tuo tarpu susitikimų laikas yra 16.30 val., todėl mergaitė dar spėja greitai pavalgyti;

11.9. R. Š. nepagrįstai prašyme kaltina VGC „Pastogės“ darbuotoją netinkamu elgesiu ir išvadų pateikimu, nes socialinis darbuotojas vertina R. Š. charakterio ir elgesio ypatybes savo kompetencijos ribose. Atsakovui nepatinka šio specialisto išvados, pagal kurias R. Š. charakterizuojamas kaip agresyvi, į destrukciją linkusi asmenybė, tačiau nėra pagrindo netikėti specialisto išvadomis, kuriose akcentuojama, kad atsakovas nevaldo emocijų, jas panaudoja priešingai vaiko interesams, puola socialinį darbuotoją. R. Š. kaltina darbuotoją šališkumu, tačiau pamiršta paminėti, kad VGC „Pastogės“ paslaugas pasiūlė šeimai Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, taigi, šališkumo negali būti. Socialinis darbuotojas pasižymi stipria empatija vaiko atžvilgiu ir bet kokie R. Š. kaltinimai atspindi tik jo nesiorientavimą vaiko gerovėje ir mandagiame bei pagarbiame elgesyje su aplinkiniais;

11.10. R. Š. stebi tai, kas jam nepalanku, nepatinka, tačiau nepaiso vaiko emocinės gerovės. VGC „Pastogėje“ dirbantys kvalifikuoti specialistai nėra nei R. Š., nei ieškovės draugai. Socialinis darbuotojas siekia sukurti tarp atsakovo ir dukters bent menkiausią ryšį, tačiau pats atsakovas tam užkerta bet kokias galimybes. VGC „Pastogės“ pateikta informacija apie R. Š. bendravimą su vaiku leidžia daryti išvadą, jog vaiko teisė į emocinį gerbūvį atsakovui nerūpi, jis šią teisę pažeidžia. R. Š. nuolat pasislėpęs telefoną paslapčia filmuoja ir neturi noro kurti santykio su vaiku. VGC „Pastogės“ rašte aprašomi priešiški R. Š. veiksmai bendraujant su vaiku;

11.12. ryšys tarp dukters ir tėvo nėra atkurtas, tačiau teismas nevertino atsakovo elgesio vaiko atžvilgiu. Atsakovas nuo 2025 m. birželio mėnesio atsisakė vykdyti teismo nutartį ir su dukra nebendrauja. 2025-06-13 VGC „Pastogė“ teismui pateikė informacinį raštą, kuriame aprašomos tariamos R. Š. pastangos bendraujant su vaiku, taikant psichologinį smurtą prieš socialinį darbuotoją. Rašte nurodyta, kad VGC „Pastogė“ konsultacijas R. Š. gali teikti tik su sąlyga, kad jis pradės dalyvauti nesmurtinės komunikacijos mokymuose ir pateiks rašytinį patvirtinimą apie dalyvavimą. Tačiau R. Š. nesivargina vadovautis specialistų rekomendacijomis ar keisti savo smurtinį elgesį, o reikalauja, kad būtų pakeisti specialistai. Tikslinga įpareigoti atsakovą lankyti specialistų rekomenduotus kursus ir tęsti bendravimą tokioje įstaigoje, kuri geriausiai atliepia B. Š. interesus.

3. Atsakovas R. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

12.4. laiške teisėjai vaikas prirašė daugybę išgalvotų ir galimai motinos padiktuotų aplinkybių, kad tėvas yra mušeika ir melagis. Laiške nurodytos ir kitos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kad R. Š. mergaitei sakė, kad jos mama yra bloga ir melagė. R. Š. susitikimų metu nieko blogo vaiko akivaizdoje nekalbėjo apie motiną. Procese ieškovė deklaruoja leidžianti bendrauti, pristatanti į susitikimus ir formaliai vykdanti teismo įpareigojimus, tačiau mergaitės emocijos atspindi ir patvirtina tai, kas jai yra diegiama namuose – tėčio reikia bijoti, su juo bendrauti yra blogai, ir mamą tenkina tik toks elgesys, tik tokie laiškai, kurie yra priešiški tėvui;

12.6. prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos nebuvo išspręstas daugiau kaip mėnesį laiko. Ieškovė turėjo visas galimybes pateikti atsikirtimus ir įrodymus apie tai, kad teismo nutarties vykdymas būtų apsunkintas laiką paankstinus. Argumentų ar juos pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė, todėl nepagrįstai prašo keisti nutartį, kuri jau vykdoma;

12.8. pakeitus įstaigą, įtampa susitikimų metu kiek atslūgo, nes nors ir dukra pirmus du susitikimus vis dar nenori tiesiogiai bendrauti su tėčiu, tačiau tiek pats R. Š., tiek ir dukra gali labiau atsipalaiduoti. Asmuo negali būti per prievartą verčiamas eiti į susitikimus su dukra dalyvaujant specialistui, kuris tiesiogiai priešiškai nusistatęs prieš tėvą ir rodo tokią nuostatą vaikui. Susitikimai negali būti grąžinami į VGC „Pastogė“ ir dar įpareigojant susimokėti už juos;

12.9. iš ieškovės pateikto B. Š. ugdymo tvarkaraščio matyti, kad pamokos antradienį dukrai baigiasi 14:15 val., taigi ieškovė spėtų pristatyti vaiką bendravimui 15 val., o ketvirtadienį baigiasi 15:10 val.;

12.11. ieškovė gali suderinti savo darbo grafikus ir pristatyti dukrą bendravimui nutartyje nurodytu laiku, ką padarė 2025-09-09 ir 2025-09-11 dienomis (pastarąją dieną vėlavo). Kitas klausimas – ar vaikui neturėtų būti suteikiama galimybė, esant tokiam užimtam motinos grafikui, leisti daugiau bendrauti su tėčiu, praleisti su juo daugiau laiko. Tėtis pasiruošęs padėti dukrai paruošti namų darbus, prasmingai bei turiningai praleisti su ja laisvalaikį. Atsakovas teikia dukrai materialinį išlaikymą, kuris po indeksacijos sudaro po 555 Eur / mėn., todėl ieškovės teiginys, kad jos vienintelės darbo užmokestis yra finansinio stabilumo garantas yra nepagrįstas;

12.12. pagal nustatytą bendravimo grafiką ir R. Š. bei VšĮ Šeimos santykių institutui pakankamai lanksčiai žiūrint į galimybę pavėlinti bendravimo laiko pradžią, nenukenčia B. Š. formalusis ugdymas. Užkandžiais sukrai R. Š. gali pasirūpinti, jeigu ieškovė praneštų apie tokį poreikį, tačiau vaikas kategoriškai atsisako iš tėvo priimti bet kokį maistą, užkandžius, gėles ar dovanas;

12.13. dukra turėjo būti skatinama sukurti ryšį ne su VGC „Pastogė“ specialistu, o su tėvu. Tačiau VGC „Pastogė“ specialistas M. R., nebūdamas psichologu ir neturėdamas psichologinių žinių, eliminavo R. Š. iš bendravimo su dukra – pats specialistas žaidė su dukra krepšinį ir tenisą su R. Š. atsineštomis bendravimo priemonėmis. R. Š. atsinešus dėlionę, kurioje buvo R. Š. ir dukters fotonuotrauka, specialistas ne tik nepaskatino dukros dėlioti dėlionę, bet pats su ja vartė mergaitės atsineštą fotoalbumą iš jos kelionės, neskyrė laiko, kad suteiktų galimybę tėvui pabendrauti su dukryte, ar kad paskatintų ją bent pažvelgti į tėčio atneštą dėlionę;

12.14. teiginiai, kad R. Š. nevaldo emocijų, jas naudoja priešingai vaiko interesams, puola socialinį darbuotoją yra nepagrįsti įrodymais, išskyrus subjektyvų VGC „Pastogė“ darbuotojo paaiškinimą. Nebuvus jokių rezultatų nuo 2025 m. balandžio mėnesio bendraujant VGC „Pastogėje“, teismas pagrįstai priėmė sprendimą pakeisti įstaigą. Tokiu būdu pašalinta įtampa tarp darbuotojo, kuris tarpininkauja bendravimui, kadangi darbuotojui turint neigiamą nuostatą apie jį, akivaizdu, kad toks žmogus negali būti nešališkas ir paskatinti dukrą sukurti ryšį su tėčiu;

12.15. į kiekvieną susitikimą R. Š. ateina gerai nusiteikęs, teiraujasi dukros, kaip jai sekasi, nurodo, kad ją myli, kad nori bendrauti, tačiau dukra į visus klausimus atsako „ne tavo reikalas“, „aš tavęs nemyliu“, „nenoriu su tavim bendrauti“ ir t.t. Atsakovas yra pastebėjęs, kad galimai ieškovės patarta, mergaitė nemažą dalį susitikimų praleidžia tualete. Atsakovas nefilmuoja ir neįrašinėja susitikimų su dukra, nes tai uždrausta teismo nutartimi;

12.16. ieškovė nepasiūlo konkrečių specialistų, kurie galėtų padėti atsakovui atkurti ryšį su vaiku, nors atsakovas didelėmis savo pastangomis ir psichologės dr. V. G. pagalba 2024 m. liepos mėnesį buvo atkūręs ryšį su dukra. Ieškovė pamiršta paminėti, kad psichologo paslaugos kainuoja ir nors pati nuteikė vaiką nebendrauti su tėvu, kada dukra jau buvo atkūrusi ryšį su juo, neperduodavo jos bendravimui su tėčiu, tačiau nesisiūlo apmokėti psichologo paslaugų vėl tokį ryšį atkuriant. Ieškovė deklaratyviai teigia, kad dukra lanko psichologo konsultacijas VGC „Pastogėje“, tačiau nepateikia tai patvirtinančių dokumentų;

12.17. ieškovė nepamini, kad kas mėnesį atsakovas dukters išlaikymui skiria po 555 Eur. Jo finansinės galimybės yra ribotos, todėl jis negali dar apmokėti ir psichologo tarpininkavimo susitikimams, nes tą jau buvo daręs anksčiau, o vos nutraukus psichologo pagalbą, ieškovei iškart nebeduodant dukters tolesniam ilgesniam bendravimui, ryšys vėl susilpnėja, atsiranda dukters priešiškumas tėvui;

12.18. R. Š. VGC „Pastogėje“ nebuvo sudarytos sąlygos ir galimybės bendrauti su dukra, M. R. liepė jam būti atokiau, laukti, stebėti, kaip pats darbuotojas žaidžia su dukra. Tik teismui nutartyje nurodžius, kad M. R. negali kištis į bendravimą bei R. Š. advokatei apie tai informavus VGC „Pastogę“, M. R. tiesiogiai paskutinius kelis susitikimus nebežaisdavo su dukra, tačiau atsisėsdavo su kompiuteriu tarp dukros ir tėvo bei kažką užsirašinėdavo, kaip vėliau paaiškėjo – rengdavo melagingas pažymas teismui, iškraipydamas R. Š. pasakytus žodžius. Toks darbuotojo elgesys netoleruotinas, teismo nutartyje nebuvo nurodymo darbuotojui konspektuoti ar užrašinėti, kas yra kalbama susitikimo metu ir juo labiau iškraipant tikrovę, o pats darbuotojo sėdėjimas tarp dukros ir R. Š. sukūrė įtampą tiek vaikui, tiek atsakovui;

12.19. R. Š. jau daugybę metų deda maksimalias pastangas, siekdamas atkurti savo ryšį su dukra, kurį turėjo nepaprastai artimą ir kurį sugriovė ieškovė nuoseklių savo pastangų dėka. Į bylą pateiktos R. Š. charakteristikos patvirtina, kad jis yra „(duomenys neskelbtini)“ prezidentas, puikiai bendrauja tiek su vaikais, tiek su suaugusiais, yra mandagus, taktiškas ir malonus, todėl ieškovės nuolat vykdomas atsakovo šmeižtas yra nepagrįstas jokiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

5. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartis, kuria pakeista nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

7. Ieškovė ir atsakovas kartu su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui papildomus įrodymus.

8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9. Įvertinusi pateiktų įrodymų nedidelę apimtį, tai, kad būtinybė pateikti papildomus įrodymus iškilo po nutarties priėmimo, kad papildomi įrodymai susiję išimtinai su interesais, ir tai, kad abi šalys su pateiktais papildomai įrodymais susipažino, sprendžia, kad yra pagrindas tiek atsakovo, tiek ieškovės pateiktus papildomus įrodymus prijungti prie bylos. Naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių.

10. Ieškovė pateikė prašymą prijungti papildomus įrodymus prie bylos – Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-13179-1192/2025 2025-10-07 vykdytos nepilnametės B. Š. apklausos, dalyvaujant B. Š. ir teismo psichologei I. B., stenogramą bei teismo psichologės I. B. išvados stenogramą. Įvertinus ta, kad šalių dukters apklausa yra užfiksuota teismo posėdžio garso įraše ir yra byloje, pateikta stenograma laikytina perteklinis dokumentas, jo priėmimas į bylą nėra tikslingas, todėl neprijungtinas.

11. Ieškovė 2025-12-09 pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir prašymą prijungti dokumentą, kurie 2025-12-09 teismo rezoliucija buvo prijungti prie bylos ie ršsiųsti atsakovui susipažinti.

Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis).

13. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

14. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko tėvų gyvenamąją vietą, nulemiančią vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima būtent pagal esamą situaciją ir labiausiai atitinka vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir nustatė laikiną atsakovo su nepilnamečiu vaiku tvarką – kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 15.10 val. ne trumpiau kaip vieną valandą bendrauja su nepilnamete B. Š. VšĮ Šeimos santykių instituto patalpose, dalyvaujant šio centro specialistams, bendravimą vykdant atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas.

16. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai; šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius; vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

17. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-10-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 konstatavo, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras.

18. Po skundžiamos nutarties priėmimo 2025-10-07 teisme dalyvaujant psichologei I. B. buvo išklausyta B. Š. nuomonė. Teismo psichologė I. B. po nuomonės išklausymo pateikė paaiškinimus. Psichologė nurodė matanti vaiko traumuojančią patirtį per prievartą bendraujant su tėvu ir gilius vaiko išgyvenimus. Teismo psichologės vertinimu, šiuo metu nėra šansų atkurti vaiko ir tėvo ryšį, o šiuo metu vykstantys bandymai atkurti ryšį tik traumuojanti patirtis, kai vaikui atimamas laikas – jis prievarta kažkur vedamas, kur vaikas turi iškęsti (susidarė tokia vaiko nuomonė, kad jam yra didžiulė kančia ten sėdėti) pasiimdamas knygą, užsisklęsdamas ir atbūti tą laiką. Psichologės vertinimu, toks bendravimas nėra ryšio kūrimas (2025-10-07 teismo posėdžio garso įrašo nuo 40 min 20 s iki 41 min 5 s).

19. Kauno apylinkės teismas 2025-10-16 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies ir pakeitė Kauno apylinkės teismo 2025-04-10 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pakeistas 2025-06-20 ir 2025-09-01 nutartimis, ir nuo 2025-10-27 nustatė tokią atsakovo R. Š. ir jo nepilnametės dukros B. Š. bendravimo tvarką: 1) atsakovas R. Š. kiekvieną penktadienį nuo 15.45 val. ne trumpiau kaip 45 minutes bendrauja su nepilnamete B. Š. VšĮ Šeimos santykių instituto patalpose, dalyvaujant šio centro specialistams, bendravimą vykdant atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas; 2) dukros B. Š. atvykimą į VšĮ Šeimos santykių kiekvieną penktadienį 15.35 val. užtikrina ieškovė E. K.; 3) atvykusi į VšĮ Šeimos santykių institutą ieškovė E. K. nepilnametę dukrą B. Š. palieka specialisto priežiūrai, išvyksta iš centro patalpų ir grįžta pasiimti dukros ne anksčiau kaip po 55 minučių; 4) ieškovė E. K. ir atsakovas R. Š. bendru sutarimu gali susitarti dėl intensyvesnio dukros B. Š. ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo VšĮ Šeimos santykių instituto patalpose, dalyvaujant šio centro specialistams, taip pat dėl kitokio grafiko, tačiau bendravimas turi būti ne retesnis nei vieną per savaitę ir ne trumpesnis nei 45 minutės; 5) atsakovui R. Š. draudžiama susitikimų su B. Š. metu susitikimų eigą fiksuoti vaizdą ir (ar) garsą įrašančiomis priemonėmis; 6) B. Š. nesuteikiama teisė filmuoti ar kitaip įrašyti susitikimų su atsakovu R. Š., dėl mobiliojo telefono ar kitų priemonių buvimo pas B. Š. susitikimų su R. Š. metu palikti spręsti VšĮ Šeimos santykių institutas specialistui dalyvaujančiam ir (ar) teikiančiam rekomendacijas dėl atsakovo ir jo nepilnametės dukters susitikimų. Ieškovė E. K. ir atsakovas R. Š. už vykdant laikinąsias apsaugos priemones teikiamas paslaugas ir (ar) konsultacijas apmoka lygiomis dalimis. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo vykdytina skubiai.

20. Atsakovo ir dukters bendravimo laikas buvo derinamas atsižvelgiant į B. Š. pamokų tvarkaraštį ir į VšĮ Šeimos santykių institutas darbo laiką. Nustatė, kad vienintelė diena, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti vykdomos nepažeidžiant ugdymosi užsiėmimų laiko yra penktadieniai. Teismas rėmėsi teismo psichologės I. B. teismo posėdyje pateikta išvada, kad nustatant laikinąsias apsaugos priemones turi būti akcentuojama vaiko ir tėvo bendravimo kokybė, o ne dažnumas – dažnesni vaiko susitikimai su tėvu prieš vaiko valią ir nekreipiant dėmesio į vaiko įprastą veiklą (pavyzdžiui užkertant galimybę kartu su bendraklasiais dalyvauti bendroje veikloje, gali ne gerinti, o priešingai bloginti vaiko ir tėvo ryšį.

21. Kauno apylinkės teismo 2025-10-16 nutartis buvo apskųsta atsakovo, kuris prašė palikti galioti 09-01 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

22. Ieškovė 2025-12-09 apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kad 2025-11-25 VšĮ Šeimos santykių institutas elektroniniu laišku informavo ieškovę, jog dėl R. Š. elgesio susitikimo su dukra metu, paslauga yra nutraukiama. Ieškovė prašo teismo išeiti iš reikalavimo ribų ir nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su dukra B. Š. kas antrą trečiadienį lyginėmis savaitėmis nuo 17 val. iki 18 val., VGC „Pastogė“ patalpose, dalyvaujant specialistui.

23. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai vienos įstaigos – VGC „Pastogė“, atsisakė atsakovas, o kita įstaiga – VšĮ Šeimos santykių institutas, pati nutraukė paslaugų teikimą dėl atsakovo elgesio. Situacija byloje yra itin dinamiška, ką atspindi ne tik nuolat priimamos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, bet ir tai, jog VšĮ Šeimos santykių institutas staiga nutraukė teikiamas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vėliau, t. y. po skundžiamos nutarties priėmimo, atsiradusios naujos aplinkybės – įstaigos teiktų paslaugų nutraukimas, neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visus naujai kilusius klausimus ir aplinkybes, kaip kad įstaigos pakeitimą, atsisakius paslaugas teikti VšĮ Šeimos santykių institutui, turi spręsti pirmosios instancijos teismas.

24. Apeliantė prašo atsakovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, paliekant galioti Kauno apylinkės teismo 2025-04-10 nutartį. Papildomu prašymu prašė nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su dukra B. Š. kas antrą trečiadienį lyginėmis savaitėmis nuo 17 val. iki 18 val., VGC „Pastogė“ patalpose, dalyvaujant specialistui. Skundžiama nutartimi tėvo ir dukros bendravimas buvo nustatytas VšĮ Šeimos santykių instituto patalpose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu svarstymas dėl įstaigos keitimo neaktualus, kadangi nesukelia teisinių pasekmių, nes VšĮ Šeimos santykių institutas atsisakė teikti paslaugas.

25. Susiklosčius tokiai situacijai, kuomet Kauno apylinkės teismas 2025-10-16 nutartimi buvo pakeista skundžiama nutartis ir bendravimo laikas, netenka prasmės apeliantės argumentai dėl dukros tvarkaraščio ir pamokų laiko bei to, kad antradieniais ir ketvirtadieniais 15 val., ieškovė neturi galimybės pristatyti vaiko bendrauti su tėvu.

26. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.

27. Kiti atskirajame skunde nurodyti teisiniai argumentai bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.).

28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos atsakovo ir šalių vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovės E. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.