Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-569-562/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-11
Bylos Nr.: e2A-569-562/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-07761-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“
Atsakovas: L. Ž.

Kategorijos

2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-569-562/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07761-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.6.1.4; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) L. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“ ieškinį atsakovei L. Ž. dėl įpareigojimo leisti patekti į patalpas remonto darbų atlikimui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Civinity namai“ (toliau – ir ieškovė, administratorė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama: 1) įpareigoti atsakovę Laimą Žukauskaitę (toliau – ir atsakovė) įsileisti ieškovės įgaliotus asmenis į atsakovei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir negyvenamosios patalpas, sandėliukas) ir sudaryti sąlygas atlikti jose buitinių nuotekų vamzdyno remonto ar kitus būtinus remonto darbus; 2) Leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai; 3) Priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė paaiškino, kad:

2.1. ji administruoja namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Namas) bendrojo naudojimo objektus. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – Butas). Atlikus neeilinę apžiūrą buvo nustatyta, jog negyvenamose patalpose, priklausančiose Butui, yra vykdomi darbai, kurių metu prakirstas nuotekų vamzdis. Pažymėjo, kad neatlikus bendro naudojimo nuotekų vamzdyno remonto / keitimo darbų, toje vietoje pradės kilti vanduo, jausis kvapas. Apie esamą situaciją atsakovė buvo informuota telefonu ir el. paštu, tačiau nesutiko įsileisti į patalpas ir likviduoti avarijos. Su atsakove buvo bendrauta el. laiškais. Viename iš laiškų (rašytame 2023 m. gegužės 5 d.) atsakovė teigia, jog ieškovė nori tiesti naują įvadą, tačiau buvo paaiškinta, jog bus keičiamas tik esamas avarinės būklės vamzdis.

2.2. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti Namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Pagal Nuostatų 7.9. punktą, administratorius (ieškovė) privalo pareikšti su Namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija), CK bei kituose Lietuvos Respublikos norminiuose teisės aktuose nurodytos daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų teisės ir pareigos, tarp jų – ir pareiga laikytis CK 4.83 straipsnio 5 dalyje numatytų imperatyvų (buto ar kitos patalpos savininkas privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą). Pažymėjo, kad atsakovė savo neveikimu neleidžia ieškovei vykdyti jai pavestų pareigų, pažeidžia visų bendraturčių ir ieškovės teises bei teisėtus interesus bei daro žalą kitų asmenų turtui. Pastebėjo, kad kitų alternatyvų išspręsti susidariusią situaciją nėra, kadangi reikia keisti bendrą nuotekų vamzdį (esantį (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės neliečiamumas ir apsauga reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nuosavybė įpareigoja. Teisės normomis reguliuojamų nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas. Savininkas, naudodamas savo turtą, su juo turi elgtis atsakingai ir rūpestingai (žr. Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimą). Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-949- 1092/2019 pažymėjo, kad tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas. Konstitucinio Teismo doktrinoje pažymėta, kad pagal Konstituciją, viešojo intereso (konstituciškai svarbaus tikslo) buvimas gali būti pagrindas apriboti asmens teisę į nuosavybę tik tuo atveju, kai jos neapribojus dėl turto pobūdžio ir (arba) kitų svarbių priežasčių nebūtų įmanoma apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui (žr. Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimą). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, akivaizdu, jog ieškovė, kaip Namo administratorė, esant teisiniams ir faktiniams pagrindams, siekdama užtikrinti Namo bendraturčių interesus, siekiant įvykdyti jai teisės aktų pavestas pareigas, pagrįstai reiškia šį ieškinį atsakovei.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.

4. Atsakovė nurodė, kad ieškovė akivaizdžiai bando suklaidinti teismą, nes negali nežinoti, kad nurodytos aplinkybės buvo ištirtos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas padarė išvadą, kad negyvenamojoje patalpoje nėra galimos avarinės grėsmės požymių. Taip yra todėl, kad nurodytas vamzdis nustojo būti eksploatuojamas 1979 metais, kai buvo panaikinti Namo gyventojų naudojimui skirti tualetai. Nuo to laiko minėtas vamzdis atjungtas nuo bet kokių vandentiekio / nuotekų prieigų ir niekada nebuvo naudojamas. Šis vamzdis neturi prieigos net prie nuotekų šulinio. Kodėl ieškovė siekia neveikiančio ir daugelį metų neeksploatuojamo vandentiekio / nuotekų vamzdžio remonto ir laiko tai viešojo intereso gynimu, o ne nereikalingu lėšų švaistymu, ieškinyje nenurodyta. Nors ieškinys turi būti atmestas nenustačius viešo intereso pažeidimo fakto, negalima nepastebėti, kad pateiktas reikalavimas nėra konkretus: nenurodyti kokie remonto darbai bus atliekami, nekonkretizuotas reikalavimas dėl kitų būtinų atlikti darbų, nenurodyti remonto darbų terminai, kas turima omenyje prašant įpareigoti „netrukdyti patekti“. Pažymėjo, kad patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2014 m. vasario 13 d. Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimu Nr. 31 priskirtos advokato kontorai. Jeigu ieškovė atliktų darbus, kontoros veikla būtų sutrikdyta, dėl ko atsirastų nuostoliai, apie kurių padengimą ieškovė nekalba, taip pat nekalbama ir apie remonto metu galimos atsirasti žalos turtui atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – įpareigojo atsakovę įsileisti ieškovės įgaliotus asmenis į atsakovei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas ir sudaryti sąlygas jose atlikti buitinių nuotekų vamzdyno remonto ar kitus būtinus remonto darbus; ieškovės prašymą leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovės 110 Eur žyminį mokestį, 180 Eur antstolio išlaidas; priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės 19,92 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismų praktika yra plačiai išplėtota, išaiškinant, nuosavybės teisė – viena pamatinių žmogaus teisių, jos įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas. Nuosavybė įpareigoja. Daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas bei jų išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešas interesas, todėl tokie santykiai turi būti reguliuojami nustatant įvairius bendrosios dalinės nuosavybės teisės daugiabučiuose namuose įgyvendinimo būdus. Kadangi nuosavybė įpareigoja, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose savininkai nepriklausomai, nuo to ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, t. y. apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kitas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas šio nutarimo IV skyriaus 2 p. taip pat konstatavo, jog Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos reiškia ir tai, kad savininkui, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojui, yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių. Taigi šalys privalo naudotis savo konstitucinėmis teisėmis remdamosi bendrosiomis dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis, nepažeisti viena kitos bei kitų bendraturčių teisių bei teisėtų interesų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimą, 2016 m. birželio 7 d. nutarimą). Pažymėjo, kad nurodytas teisinis reglamentavimas paneigia atsakovės argumentą, kad nagrinėjamojoje byloje patikslintas ieškinys nesusijęs su viešu interesu.

7. Pažymėjo, kad daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimas nustatyti Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau – Reglamentas). Pagal Reglamento 96 punktą, namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorius turi pareigą savo iniciatyva nedelsdamas, t. y. negavęs bendrosios dalinės nuosavybės savininkų sutikimo, organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus, jeigu tai yra būtina, kad būtų išvengta materialinių nuostolių. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (aktuali redakcija nuo 2009 m. balandžio 1 d.) 61 punkte nustatyta, kad pastato vandentiekis – tai inžinerinė sistema, paprastai susidedanti iš įvado, vandens apskaitos mazgo ir tiekiamojo vamzdyno su ėmimo, uždarymo ir reguliavimo čiaupais; pagal aplinkybes, joje dar gali būti vandens slėgio didinimo bei palaikymo įrenginiai (siurbliai, bakai), atsargos bakai, vandens savybių keitimo įrenginiai, įrenginių valdymo aparatūra. Atsižvelgiant į tai, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą vandens, nuotekų vamzdynai priskirtini namo bendrosioms inžinerinėms sistemoms, vadovaujantis aukščiau paminėtomis teisės normomis, sprendė, kad jie daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

8. Nurodė, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog nuotekų stovas ėjo per atsakovei priklausančias patalpas ir prieš ieškovės darbuotojams atvykstant apžiūrėti bendro naudojimo objektų (nuotekų stovų) atsakovė, pasitelkusi trečiuosius asmenis, šiuos stovus pašalino (išpjovė). Teismo vertinimu, neatnaujinus nuotekų sistemos atsakovės patalpose, t. y. neįrengus nuotekų stovo, tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai negali naudosi nuotekų sistema. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas A. M., kuriam priklauso (duomenys neskelbtini) esančios patalpos. Liudytojas patvirtino, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. atsakovės patalpose buvo savavališkai šalinamas nuotekų vamzdynas, po ko jam priklausančiose patalpose pradėjo kilti nuotekos. Iš prie A. M. 2023 m. balandžio 5 d. prašymo dėl nuotekų vamzdyno tvarkymo pridėtų nuotraukų puikiai vizualiai matosi, kad esančiame nuotekų vamzdyne, kuris šiuo metu savavališkai pašalintas, buvo prakirsta skylė. Šią skylę matė pats liudytojas A. M., taip pat ir darbų vadovas R. K.. Ieškovė taip pat teismui pateikė 2023 m. spalio 2 d. gautą raštą / pretenziją (duomenys neskelbtini), patalpų savininkės, kurioje nurodoma, jog po savavališkai nupjauto vamzdžio ji nebegali nuotekomis naudotis. Tai įrodo, kad po savavališkai pašalinto nuotekų vamzdyno nebeveikia nuotekų sistema kitose patalpose ir yra būtina atnaujinti nuotekų sistemą, įdedant bendro naudojimo nuotekų vamzdį į atsakovės patalpas. Pažymėjo, jog atsakovės 2023 m. rugsėjo 14 d. pateiktame prašyme dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo ir kitų papildomų dokumentų, priede Nr. 2 yra atsakovės patalpų planas, kuriame pažymėti 3 tualetai, šie tualetai turėjo nuotekų vamzdį, kuris ėjo iki lauko šulinio ir pro jį bėgo nuotekos. Lygiai toks pat tualetų žymėjimas kaip ir 3 aukšto patalpose. Taigi, kadastrinių matavimų bylose yra pažymėti tualetai, kurie turi nuotekas. Nors 3 aukšte iki šiol tebėra nuotekų stovai, tačiau po to, kai atsakovė savavališkai panaikino / išpjovė savo patalpose esantį nuotekų vamzdį (dėl kurio kyla ginčas byloje), dabar 2 ir 3 aukštai nebegali naudotis nuotekomis, nes jos kyla į viršų, nebenuteka.

9. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad advokatų kontoros darbas bus trukdomas, nes vamzdynas yra ne atsakovės kontoros patalpose, o sandėliuke, kuris yra be jokios apdailos, bei vertinio, kad ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, o atsakovė savo atsikirtimų į ieškinį neįrodė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atsakovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) Priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepimas

11. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad:

11.1. mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, atsižvelgdamas į jos pateiktą prašymą, neatidėjo bylos nagrinėjimo. Pažymėjo, kad tikslo vilkinti bylą neturėjo, tačiau dėl traumos ir patiriamo nuolatinio pastovaus skausmo negalėjo ilgesnį laiką sukoncentruoti savo dėmesio, dėl ko neturėjo galimybės nei tinkamai atstovauti savęs teisme, nei pasiruošti atstovavimui. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą (tą ji ir padarė, pateikė visus medicininius dokumentus ir prašymą); antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Galiojanti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio redakcija neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, kad teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019; 2021 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021). Pirmosios instancijos teismui atsisakius patenkinti jos prašymą, byla buvo išnagrinėta išimtinai remiantis ieškovės argumentais, kurie buvo perkelti į sprendimo motyvuojamąją dalį, nekreipiant dėmesio į jų tarpusavio prieštaravimus.

11.2. Pažymėjo, kad kreipimąsi į teismą ieškovė motyvavo būtinumu (kaip vėliau paaiškėjo, tariamu) ginti viešą interesą ir nurodė, kad negyvenamosiose patalpose nuotekų vamzdis yra nesandarus ir fiziškai pažeistas, dėl ko jo neatremontavus toje vietoje pradės kilti vanduo. Iš visko, kas nurodyta, galima spręsti, kad esant kiauram vamzdžiui, pro jį kils nuotekos. Nurodė, kad nors apie vamzdžio pažeidimą ieškovė pirmą kartą prabilo dar 2023 m. vasario 13 d., neeilinio patikrinimo akte, tačiau nei vamzdžiui esant prakirstam, nei vėliau ieškovei apkaltinus atsakovę jo pašalinimu, nei atsakovės, nei jokios kitos patalpos užlietos nebuvo. Svarbu, kad nei ieškovė nurodė, nei pirmosios instancijos teismas neaptarė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2023 m. balandžio 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto dėl avarijos grėsmės nebuvimo. Tai, kad avarija neįvyko, patvirtina jos paaiškinimus apie tai, kad vamzdis buvo skirtas aptarnauti anksčiau, jai dabar nuosavybės teise priklausančiose patalpose, buvusiai tupyklai ir nebuvo sujungtas su kokių nors kitų patalpų nuotekų sistemomis. Atrodytu tai, kad jokios avarijos grėsmės, kurios likvidavimo pretekstu buvo pareikštas ieškinys, nėra, turėjo nuraminti ieškovę, tačiau taip neįvyko, o ieškovė kelis kartus teikė pirmosios instancijos teismui naujus paaiškinimus, taip faktiškai pakeisdama ne tik ieškinio pagrindą, bet ir ieškinio dalyką. Ieškovės paaiškinimuose ginčo vamzdis vis dažniau pradedamas vadinti stovu arba magistraliniu vamzdynu, o patalpų užliejimo grėsmė pakeista kitų savininkų patalpų nuotekų sistemų užsikimšimu. Pažymėjo, kad ieškinyje galimi vamzdžio užsikimšimai buvo siejami tik su galimais atsakovės patalpose vyksiančiais betonavimo darbais, tačiau tokie darbai atlikti nebuvo. Įdomu ir tai, kad nuotekų sistemų užsikimšimo versija buvo pateikta žymiai vėliau negu ieškovės atstovai, atsakovės įleisti į patalpas 2023 vasario mėnesį, apkaltino atsakovę vamzdžio pašalinimu. Kalbant apie kitų patalpų nuotekų sistemų užsikimšimus ir priežastį galima būtų sieti su ginčo vamzdžio stoviu tik tuo atveju, jeigu prie jo šios sistemos būtų kada nors pajungtos. Tačiau UAB „Senamiesčio ūkis“ 2019 m. kovo 12 d. raštu, adresuotu A. M., pažymėta, kad apžiūrų metu galimų prisijungimo taškų aptikti nepavyko. Tai dar kartą patvirtina, kad ginčo vamzdis nebuvo sujungtas su jokiomis kitomis (įskaitant namą (duomenys neskelbtini)) nuotekų sistemomis ir tik aptarnavo prieš daugelį metų panaikintą tupyklą. Tiesa, byloje kartu su keliais ieškovės paaiškinimais, keičiančiais ieškinio dalyką, į bylą buvo pateiktas A. M. projektas, parengtas UAB „Projektai statyboms”. Tačiau tiek minėtame projekte, tiek UAB „Vilniaus vandenys” išduotose sąlygose nėra nurodyta, kad namo (duomenys neskelbtini) nuotekų sistema gali būti prijungta, prakertant (išgriaunant) atsakovės patalpų grindis ar sienas. Priešingai, projekto sąlygose pasakyta, kad buitinės nuotekos į kiemo tinklus pašalinamos esamu buitinių nuotekų išvadu, jo nerekonstruojant ir kitaip nekeičiant. Antstolio Rimanto Vižainiškio 2023 m. rugpjūčio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei prie šio protokolo pridėtuose nuotraukose (vaizdo fiksavimo įraše) užfiksuota atsakovės pagalbinių patalpų (plane pažymėtų indeksais P-1 ir P-2) grindyse iškirsta skylė, išgriautos grindys bei iš namo (duomenys neskelbtini) pusrūsio įvestas naujos technologijos plastikinis vamzdis, kuris negali būti vertinamas kaip projekte paminėtas esamas buitinių nuotekų išvadas, esantis išduodant projektą. Be to, paminėtame antstolio protokole apskritai nėra užfiksuoti jokie veikiantys stovai, juolab sujungti su ginčo vamzdžiu. Apie naujus inžinerinius įrenginius pažymėjo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Visa tai parodo, kad ginčo vamzdis nebuvo sujungtas su jokia kita nuotekų sistema, o dabartiniai bandymai jį panaudoti kitų patalpų savininkų nuotekų pašalinimui, žalojant atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas bei žymiai sumažinant jų vertę, yra neteisėti bei prieštarauja projekte išvardintoms pajungimo sąlygoms. Atsakovės patalpų (P-1 ir P-2) sužalojimo faktas užfiksuotas VĮ „Registrų centras” 2020 m. liepos 1 d. „Esamų patalpų plane”, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, VĮ „Registrų centro” kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/8055 2011 m. gegužės 18 d. patalpų P-1 ir P-2 plane nėra užfiksuoti jokie inžineriniai įrenginiai. Pirmosios instancijos teismas nevertino nurodytų aplinkybių, įskaitant ir nuotraukų, kuriuose užfiksuota iš namo (duomenys neskelbtini) pusrūsio patalpos prakirsta į atsakovės patalpas P-1 ir P-2 didžiulė skylė sienoje ir nugriautų grindų. Ši nuotrauka padaryta ne iš namo (duomenys neskelbtini) pusrūsio, bet iš atsakovės patalpos ir buvo pridėta prie 2023 m. balandžio 5 d. A. M. pareiškimo rašyto Vilniaus miesto savivaldybei būsto administravimo skyriui. Ši nuotrauka leidžia suprasti, kad pastarasis turėjo galimybę patekti į atsakovės patalpas ir tai buvo daroma be atsakovės žinios. Turint omenyje A. M. ir ieškovės glaudų bendradarbiavimą (bendrauta buvo elektroniniu paštu, SMS žinutėmis, telefonu) bei tai, kad ieškovė pateikė į bylą A. M. išduotą individualų projektą, yra didelė tikimybė, kad vamzdis galėjo būti pažeistas / pašalintas vieno iš tokių apsilankymo metu tikslu sukurti prielaidą, teismo leidimo pagrindu, pažeidžiant nurodyto projekto nurodytas buitinių nuotekų pasijungimo sąlygas, įrengti atsakovės patalpose kitiems asmenims priklausančias patalpas aptarnaujantį nuotekų sistemos mazgą.

11.3. Pažymėjo, kad dar didesnį nerimą kelia teismo leidimas atlikti kitus būtinus remonto darbus, kuriuo suteikiama neribojama teisė šeimininkauti atsakovės patalpose. Todėl sprendimą, nežinant ką konkrečiai leista daryti (įskaitant ir dalį dėl vamzdžio), praktiškai neįmanoma įvykdyti, kas patvirtina sprendimo nepagrįstumą. Tenkinant ieškinį pirmosios instancijos teismas didelę įrodomąją reikšmę teikė A. M. parodymams. Iš tikrųjų minėtas asmuo, kaip buvo aptarta anksčiau, yra ne objektyvus liudytojas, o tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuotas asmuo. Tačiau net ir jis neparodė, kad tiesiogiai matė vamzdžio pašalinimo ir jo išvežimo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi A. M. padarytomis nuotraukomis, kurios nurodyto liudytojo buvo padarytos neįėjus į atsakovės patalpas. Tačiau nuotraukų rakursas aiškiai parodo, kad buvo fotografuota atsakovės patalpų viduje. Kaip A. M. nekviestas pateko į patalpas aiškintasi nebuvo, kaip ir tai, ar nuotraukos buvo padarytos teisėtai ir gali būti tinkamais įrodymais byloje. Pirmosios instancijos teismas neteisingai traktuoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2023 m. balandžio mėn. 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Nors ir nurodo, kad vizualiai vertinat yra prakiuręs vamzdis, vėliau teigia, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos fiksuotas prakiuręs stovas yra toje pačioje linijoje, kurioje ir buvo nuotekų stovas, nors tiek ieškovės, tiek ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos akte buvo kalbama apie prakiurusį vamzdį. Toliau pirmosios instancijos teismas kalba jau apie iš atsakovės patalpos pašalintus (išpjautus) stovus ir daro išvadą, kad neįrengus nuotekų stovo patalpų savininkai (duomenys neskelbtini) negali naudotis nuotekų sistema. Tokios išvados parodo pirmosios instancijos teismo neobjektyvumą ir tai, kad jis klaidingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes.

11.4. Vertinant liudytojo R. K. parodymus pažymėjo, kad jis, atsakydamas į ieškovės atstovės klausimą apie vamzdžio – stovo pašalinimą, būdamas specialistas, nepaaiškino, kad šie inžineriniai įrenginiai yra netapatūs ir atlieka skirtingas funkcijas. Be to, svarbu yra ir tai, kad liudytojas parodė, kad tikrinant vamzdį, į atsakovės patalpas pateko iš namo (duomenys neskelbtini) pusrūsio. Apskritai pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl leidimo atlikti remonto darbus grindžia vamzdyno pažeidimo pašalinimo faktu, tačiau bet kurio daikto remontas negali būti savitikslis, t. y. remontas dėl remonto. Remontuojamas turi būti naudojamas daiktas. Tuo tarpu, kaip jau buvo nustatyta anksčiau, ginčo vamzdis nepriklauso jokiai bendro (su kitų savininkų patalpomis) naudojimo nuotekų sistemai ir buvo skirtas tik buvusiai tupyklai aptarnauti. Dėl to vamzdžio, kaip tokio, remontas yra netikslingas, reikštų nereikalingą gyventojų lėšų švaistymą. Be to, jo pajungimas prie kitų patalpų nuotekų sistemų, prakertant atsakovės patalpų grindis ir sieną, prieštarautų liudytojui A. M. išduotoms projekto sąlygoms.

11.5. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas argumentus, kad remonto darbai dezorganizuos advokato kontoros darbą bei sutrukdys jos profesinei veiklai, nurodė, kad vamzdynas yra ne atsakovės kontoros patalpose, o sandėliuke, kuris yra be jokios apdailos. Tačiau padaręs tokią išvadą, priėmė jai prieštaraujantį sprendimą ir remonto darbus leido atlikti visose atsakovei priklausančiose negyvenamosiose patalpose, įskaitant ir kontoros patalpas. Bet kuriuo atveju, prendimas keistinas, patikslinant, kad remonto darbus leista atlikti patalpose P-1 ir P-2. Atsakovės nuomone, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jos patalpose niekada nebuvo ir nėra bendros nuotekų sistemos su kitiems savininkams priklausančių patalpų sistemomis. Ginčo vamzdis buvo skirtas tik jos patalpose buvusios tupyklos, prieš daugelį metų panaikintos, aptarnavimui, kurios išlikusius fragmentus ieškovė be jokio pagrindo palaikė bendros nuotekų sistemos dalimi.

12. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skunda nurodė, kad:

13.1. nesutinka su atsakovės teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai neatidėjo teismo posėdžio. CPK 246 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ar jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Visų pirma pažymėjo, kad netgi du vykę teismo posėdžiai buvo atidėti dėl atsakovės pateiktų prašymų (dėl ligos). 2023 m. lapkričio 16 d. vykusiame teismo posėdyje ir vėl buvo gautas atsakovės prašymas atidėti posėdį dėl jos ligos. Pažymėjo, jog atsakovės nedarbingumas buvo pradėtas nuo 2023 m. spalio 9 d. ir tęsėsi iki pat 2023 m. gruodžio 14 d., todėl būdama pati advokate, suvokė, jog privaloma pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tačiau dėl neaiškių priežasčių to nepadarė. Akivaizdu, jog buvo vilkinamas teismo procesas.

13.2. Pasisakydama dėl ginčo esmės nurodė, kad nesutinka su atsakove, jog pareikštas ieškinys nėra susijęs su viešuoju interesu bei jog negyvenamosiose patalpose esantis nuotekų stovas nėra bendro naudojimo objektas. CK 4.82 straipsnio 1 dalis numato, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Atsižvelgiant į tai, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą vandens, nuotekų vamzdynai / stovai priskirtini namo bendrosioms inžinerinėms sistemoms, vadovaujantis aukščiau paminėtomis teisės normomis, jie daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pažymėjo, kad pagal Reglamento 96 punktą, namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorius turi pareigą savo iniciatyva nedelsdamas, t. y. negavęs bendrosios dalinės nuosavybės savininkų sutikimo, organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus, jeigu tai yra būtina, kad būtų išvengta materialinių nuostolių. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog atsakovė nuotekų stovą savavališkai išpjovė / pašalino iš patalpų, taip sukeldama materialinius nuostolius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams. 2023 m. liepos 11 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovė teigė, kad „vamzdį, kaip jūs vadinate – prakiurusį, aš jį išsivešiu (jis yra nepajungtas)“. Taip pat svarbi aplinkybė, jog 2023 m. rugpjūčio 3 d. gautas A. M. ((duomenys neskelbtini), butų savininkas) el. laiškas, kuriuo jis pranešė (duomenys neskelbtini), namo vadybininkei apie tai, jog 2023 m. rugpjūčio 2 d. girdėjo atsakovės patalpose vykusius darbus ir darbuotojų pokalbį apie nuotekų vamzdį. Todėl buvo daryta pagrįsta išvada, jog atsakovė pasitelkė privačius darbuotojus, kurie pašalino nuotekų stovą. Pažymėjo ir tai, jog būtent po savavališkai pašalinto vamzdyno, t. y. po 2023 m. rugpjūčio 2 d., buvo gauti pranešimai, jog (duomenys neskelbtini), visiems butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat ir (duomenys neskelbtini), butui nuotekų sistema nebeveikia.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsakovė įpareigota įsileisti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės (ieškovės) įgaliotus asmenis į atsakovei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas ir sudaryti sąlygas jose atlikti buitinių nuotekų vamzdyno remonto ar kitus būtinus remonto darbus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos nagrinėjimo neatidėjimo

18. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

19. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2023 m. rugsėjo 14 d., metu paskyrė teismo posėdžio bylos nagrinėjimui žodinio proceso tvarka datą – 2023 m. spalio 10 d. 9:00 val.

20. Atsakovė 2023 m. spalio 9 d. pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (DOK-159204), nurodydama, kad teismo posėdyje dalyvauti negali dėl ligos (aukšta temperatūra, geria vaistus). Pateikė duomenis, kad jai buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiui nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2023 m. spalio 13 d.

21. Vilniaus miesto apylinkės teismas teismo posėdžio, vykusio 2023 m. spalio 10 d., metu, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė, būdama advokate, yra pati savo atstovė, nutarė atidėti bylos nagrinėjimą ir paskirti kitą teismo posėdžio bylos datą – 2023 m. spalio 31 d. 13:00 val.

22. Atsakovė 2023 m. spalio 30 d. pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (DOK- 171359), nurodydama, kad teismo posėdyje dalyvauti negali dėl užsitęsusios sunkios ligos. Pateikė duomenis, kad jai buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiui nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d.

23. Vilniaus miesto apylinkės teismas teismo posėdžio, vykusio 2023 m. spalio 31 d., metu nutarė pasiūlyti atsakovei pasirūpinti atstovavimu bei atidėti bylos nagrinėjimą ir paskirti kitą teismo posėdžio datą – 2023 m. lapkričio 16 d. 13:30 val.

24. Atsakovei 2023 m. spalio 31 d. buvo išsiųstas teismo pranešimas, be kita ko, nurodant, kad jai yra siūloma pasirūpinti atstovavimu, išaiškinant, jog liga, remiantis CPK 246 straipsniu, nėra laikoma svarbia priežastimi bylos nagrinėjimui atidėti, todėl jai ir / ar jos atstovui neatvykus / neprisijungus į 2023 m. lapkričio 16 d. 13:30 val. teismo posėdį, byla gali būti išnagrinėta jai / atstovui nedalyvaujant.

25. Atsakovė 2023 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (DOK- 180331), nurodydama, kad teismo posėdyje dalyvauti negali dėl užsitęsusios sunkios ligos. Taip pat pažymėjo, kad: jai 2023 m. lapkričio 17 d. paskirta neplaninė kairės kojos kelio menisko operacija, ji negali vaikščioti (gulimas režimas), vartoja stiprius nuskausminamuosius ir raminamuosius vaistus, todėl teismo posėdyje, net ir nuotoliniu būdu, dėl skausmo ir vaistų poveikio būtų sunku dalyvauti; su advokatu sudaryti sutarties dėl judėjimo problemos negalėjo (telefonu kreipėsi į advokatę A. R., bet dėl didelio užimtumo susitarti dėl atstovavimo nepavyko; advokatai pageidauja, kad ji atvyktų į kontorą bei pateiktų visus turimus įrodymus bei aptartų atstovavimo poziciją, tačiau dėl judėjimo problemos, to padaryti negalėjo). Pateikė duomenis, kad jai buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiui nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. lapkričio 21 d.

26. Vilniaus miesto apylinkės teismas teismo posėdžio, vykusio 2023 m. lapkričio 16 d., metu nutarė nagrinėti bylą iš esmės, atsakovei nedalyvaujant.

27. Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį padariniai reglamentuoti CPK 246 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas, ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais, teismas ieškovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka, priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

28. Aiškindamas CPK 246 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021).

29. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu šalies prašymas atidėti bylos nagrinėjimą būtų tenkinamas nesilaikant išdėstytų reikalavimų, gali būti pažeistos kitų proceso dalyvių procesinės teisės ir teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2014). Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumo kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015 ir kt.).

30. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas dėl atsakovės prašymų (dėl ligos) buvo atidėtas du kartus. Atsakovei buvo išaiškinta, kad liga, remiantis CPK 246 straipsniu, nėra laikoma svarbia priežastimi bylos nagrinėjimui atidėti bei pasiūlyta pasirūpinti atstovavimu. Atsakovė, būdama advokate, t. y. profesionale, kuriai keliami didesni rūpestingumo ir atsakingumo reikalavimai, atstovavimu nepasirūpino – nors prašyme nurodė, kad kreipėsi į advokatę / advokatus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas paskirto teismo posėdžio ir bylą išnagrinėdamas iš esmės, pažeidė proceso teisės normas.

Dėl faktinių aplinkybių

31. Bylos duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 6–7).

32. Butų Nr. 1, 2 ir 3, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, A. M. (buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas su R. K.; e. bylos 1 t., b. l. 137–144), 2023 m. balandžio 5 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, nurodydamas, kad: negyvenamosiose patalpose atliekami grunto kasimo darbai; atkastos pamatų konstrukcijos, taip pat atkastas ir sudaužytas nuotekų vamzdis, į kurį pajungti butai, esantys adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (e. bylos 2 t., b. l. 7–13).

33. Ieškovė 2023 m. balandžio 5 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama užtikrinti jos arba jos samdomo techninio prižiūrėtojo patekimą į negyvenamąsias patalpas, tam kad būtų atlikti apžiūros / remonto darbai. Šiame rašte nurodyta, kad, atlikus neeilinę apžiūrą, nustatyta, jog: yra vykdomi darbai, kurių metu prakirstas nuotekų vamzdis; nustatyta, kad bendro naudojimo nuotekų vamzdis yra nesandarus ir fiziškai pažeistas; apie esamą situaciją patalpų savininkė buvo informuota telefonu 2023 m. kovo 3 d., 2023 m. kovo 28 d. ir 2023 m. balandžio g. 3 d.; leidimas patekimui į patalpas nebuvo suteiktas; pažymima, jog į šį bendro naudojimo buitinių nuotekų vamzdyną pajungti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų stovai (e. bylos 1 t., b. l. 12–13).

34. Valstybinė teritorijų planavimo ir statytų inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2023 m. balandžio 5 d. gavo atsakovės skundą, kuriame ji, be kita ko, nurodė, kad: 2019 m. liepos mėnesį, neturėdami jos leidimo, gretimo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai išgriovė sieną ir prie vietinės, neveikiančios kanalizacijos, per jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, įvedė kanalizaciją; 2022 m. pabaigoje išvertė kitą sieną ir vėl prakišo kanalizacijos vamzdžius (e. bylos 1 t., b. l. 74–78).

35. Valstybinės teritorijų planavimo ir statytų inspekcijos 2023 m. balandžio 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, be kita ko, nurodyta, kad negyvenamųjų patalpų grindys yra sukritusios (įkritusios) (duobė yra 1,383 m ilgio ir 4,021 m pločio), vizualiai vertinant, grindyse yra prakiuręs vamzdis (e. bylos 1 t., b. l. 79–83).

36. Šalys parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2023 m. liepos 11 d., metu susitarė, kad atsakovė įsileis ieškovės atstovus negyvenamųjų patalpų apžiūrai. Ieškovės 2023 m. rugpjūčio 8 d. statinio apžiūros akte, be kita ko, pažymėta, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. atlikus negyvenamųjų patalpų apžiūrą, nustatyta, jog: bendro naudojimo buitinių nuotekų magistralinis vamzdynas nuo antrojo šulinio, esančio vidiniame kieme, turi dvi atšakas į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); antroji atšaka (pažymėta raudonai) eina per sandėliuko, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpas; ši atšaka aptarnauja visus butus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir dalį butų, esančių adresu (duomenys neskelbtini); apžiūros metu užfiksuota, kad pašalinta dalis PVC110 vamzdžio (fotofiksacijoje pažymėta Nr. 3); putos šviežiai prileistos į vamzdį; šis buitinių nuotekų vamzdis veda į (duomenys neskelbtini) esančius butus ir kitas patalpas; užkimšus šį vamzdį, butai neturi galimybės naudotis buitinių nuotekų sistema, kadangi dėl užkimšimo nuotekos pakyla patalpose (e. bylos 1 t., b. l. 115–116).

37. Aukščiau aprašytoje negyvenamųjų patalpų apžiūroje, atsakovės užsakymu, dalyvavo ir antstolis Rimantas Vižainiškis, kurio 2023 m. rugpjūčio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, be kita ko, nurodyta, kad: apžiūroje, be kitų asmenų, dalyvavo ieškovės atstovas – darbų vadovas R. K.; R. K. priėjo prie galinės plytų sienos, kastuvu pašalino kelias plytas bei parodė užaklintą vamzdžio galą, kuris, pasak jo, turėjo būti sujungtas su priešais negyvenamąsias patalpas lauke esančiu kanalizacijos šuliniu; R. K. nurodė, kad iš negyvenamųjų patalpų šoninės sienos pravestas naujas plastikinis vamzdis yra pajungtas prie kanalizacijos šulinio pagal 1 schemą; R. K. atidarė plastikinio vamzdžio pravalos dangtį ir kieme esančio kanalizacijos šulinio dangtį; R. K. į atidaryto vamzdžio pravalą supylė vandenį, kuris išbėgo pro kanalizacijos šulinio apačioje esantį rudos spalvos vamzdį; atsakovė pareiškė, kad plane negyvenamųjų patalpų sandėliukų patalpos pažymėtos indeksais P-1 ir P-2; UAB „Civinity namai“ darbininkai negyvenamosiose patalpose, be jos leidimo ir žinios, 2020 m. išgriovė sieną ir grindis bei pravedė naujus kanalizacijos vamzdžius, kur suvedė jos patalpų kanalizacijos įvadą bei (duomenys neskelbtini) namo kanalizacijos įvadą; vienas iš (duomenys neskelbtini) namo savininkų, A. M., dalyvavo konstatuojant faktines aplinkybes, tačiau antstoliui prisistatyti atsisakė; UAB „Civinity namai“ teikia teismui klaidinančią informaciją apie kanalizacijos įvado buvimo vietą, t. y. UAB „Civinity namai“ neteisėtai bando pravesti (duomenys neskelbtini) namo kanalizacijos įvadą ir vamzdyną per jai nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas (e. bylos 1 t., b. l. 127–133).

Dėl ginčo esmės

38. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, prie pastato bendrojo naudojimo objektų priskiriamos bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

39. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklausančiose negyvenamosiose patalpose nėra jokių bendrojo naudojimo objektų, tačiau neneigia, jog po negyvenamosiomis patalpomis buvo vamzdis – atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės nurodytas vamzdis nustojo būti eksploatuojamas 1979 metais, kai buvo panaikinti Namo gyventojų naudojimui skirti tualetai.

40. Iš ieškovės 2023 m. vasario 13 d. statinio apžiūros akte esančios nuotraukos matyti, kad negyvenamosiose patalpose esančiame vamzdyje buvo skylė (e. bylos 1 t., b. l. 10–11). Kaip jau buvo minėta, tai pažymėta ir VTPSI 2023 m. balandžio 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte.

41. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, nagrinėdama atsakovės skundą, patikrino Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje esančius duomenis bei nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. gegužės 28 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-210528-00854, suteikiantį teisę įgyvendinti statybos projekto „Vandentiekio įvado, adresu (duomenys neskelbtini), butams Nr. 1, 2 ir 3 statybos projektas, Nr. 2019-06-10-TDP-LVN, 2020“ (toliau – Projektas) sprendinius. Akcentavo, kad Projekto sprendiniuose yra nurodyta, jog pagal UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas prisijungimo sąlygas (Nr. PS19-3085, Nr. PS19-3087 ir Nr. PS19-3089), buitinės nuotekos į kiemo tinklus pašalinamos esamu buitiniu nuotekų išvadu, jo nerekonstruojant ir kitaip jo neliečiant, nustačius jo techninę būklę; prisijungimas numatytas į esamus vidaus tinklus. Konstatavo, kad statybos darbai – nagrinėjamu atveju vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimas – yra vykdomi pagal Projekto sprendinius.

42. Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu, be kita ko, parodė, kad: daugiabutis neturėjo vandens, tai buvo ruošiamas projektas naujam įvadui; 2023 m. sausio mėnesį matė, kad negyvenamosiose patalpose vykdomi grunto kasimo darbai ir magistraliniame vamzdyje buvo pramušta skylė, apie tai informavo administratorę; rugpjūčio 2-3 dienomis (prieš teismo įpareigojimą, kai turėjo atvykti administratorė ir apžiūrėti patalpas) jis girdėjo, kad vykdomi darbai; rugpjūčio 4 dieną išgirdo, kad rūsyje bėga vanduo; pamatė, kad nuotekos veržėsi pro sujungimus; iki rugpjūčio 4 dienos to anksčiau niekada nėra buvę; matė iš administratorės apžiūros akto, kad vamzdis yra užpūstas putomis; vamzdžio dalis, kuri buvo sujungta senu špižiniu vamzdžiu, buvo nauja, nes buvo užsakę testuotą įmonę sutvarkyti tą susijungimo vietą (kur yra trišalis / keturšakis), kadangi ji buvo pradėjusi trūnyti nuo senumo; nuo rugpjūčio mėnesio negali gyventi savo bute, nes neveikia nuotekų sistema; nuotekos laikosi stove arba bėga į rūsį (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. lapkričio 16 d., garso įrašo 40 min. 46 sek. – 1 val. 01 min. 40 sek.).

43. Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu, be kita ko, parodė, kad buvo nuėjęs į kiekvieną butą virš sandėliuko patalpos ir matė, jog ten negalima naudotis tualetu, vonia ir pan. – vanduo stovi (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. lapkričio 16 d., garso įrašo 28 min. 42 sek. – 40 min. 45 sek.).

44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis, sprendžia, kad negyvenamosiose patalpose buvęs vamzdis buvo pagal Projektą įrengto nuotekų tinklo dalis. Taigi, buvo bendrojo naudojimo objektas.

45. Pagal CK 4.83 straipsnio 5 dalį, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsakovės nuosavybės teisių turinį apriboja įstatymas, jog būtų užtikrinamas ne tik privatus daugiabučių namų savininkų, bet ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus (žr., 2023 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023). Todėl atsakovė nepagrįstai atsisako leisti įgaliotiems asmenims patekti į jai nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas tam, kad būtų atlikti nuotekų vamzdyno remonto darbai.

46. Tai kad, kaip apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, UAB „Civinity namai“ (buvęs pavadinimas UAB „Senamiesčio ūkis“) 2019 m. kovo 13 d. rašte nurodė, kad galimų pajungimo taškų aptikti nepavyko (e. bylos 2 t., b. l. 22), nepaneigia aukščiau nustatytų aplinkybių dėl faktinio sandėliuke buvusio vamzdžio eksploatavimo.

47. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas remonto darbus leido atlikti visose jai priklausančiose negyvenamosiose patalpose, įskaitant ir kontoros patalpas.

48. Nekilnojamojo turto registro išraše yra nurodyta, kad negyvenamąsias patalpas sudaro patalpos, plane pažymėtos P-1, P-2, 12-2, 12-11, 12-12 (e. bylos 1 t., b. l. 6–7). Byloje pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis, patalpos, pažymėtos P-1 ir P-2 yra pusrūsyje, o patalpos, pažymėtos 12-2, 12-11 ir 12-12 – pirmame aukšte (e. bylos 1 t., b. l. 89–98). Aukščiau aptartais bylos duomenimis, ieškovė prašo įpareigoti atsakovę įeisti ieškovės įgaliotus asmenis į patalpas, pažymėtas P-1 ir P-2. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant išvengti neaiškumų vykdant teismo sprendimą, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis tikslinama, įpareigojant atsakovę įleisti ieškovės įgaliotus asmenis į atsakovei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, 2011 m. gegužės 18 d. plane pažymėtas P-1 ir P-2. Taip pat tikslintina ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis, leidžianti „atlikti buitinių nuotekų vamzdyno remonto ar kitus būtinus remonto darbus“, ją išdėstant taip: „atlikti buitinių nuotekų vamzdyno remonto bei kitus būtinus, susijusio su buitinių nuotekų vamzdyno remontu, darbus“.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

50. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

52. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 110 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį.

53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

54. Nustačius, kad atsakovės paduotas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

apeliantės L. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą, patikslinant jo rezoliucinę dalį dėl įpareigojimo įleisti į negyvenamąsias patalpas, išdėstant ją taip: „Įpareigoti atsakovę L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) įleisti ieškovės UAB Civinity namai, j. a. k. 121452134, įgaliotus asmenis į atsakovei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, plane pažymėtas P-1 ir P-2, esančias (duomenys neskelbtini), kurių unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir sudaryti sąlygas jose atlikti buitinių nuotekų vamzdyno remonto bei kitus būtinus, susijusius su buitinių nuotekų vamzdyno remontu, darbus“.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Visvaldas KazakiūnasRosita PatackienėDainius Rinkevičius