Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-476-467/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-18
Bylos Nr.: e2A-476-467/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-36193-2017-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Atsakovas: E. B., J. L., R. T., uždarosios akcinės bendrovės „Sevalga“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Elma“
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

2.1.6.3Civilinių teisių gynimas

Civilinė byla Nr. e2A-476-467/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36193-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.; 2.4.2.12.2. (s)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. B., J. L., R. T. ir uždarosios akcinės bendrovės „Sevalga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elma“ ieškinį atsakovams R. T., uždarajai akcinei bendrovei „Sevalga“, E. B. ir J. L. dėl valdymo teisių pažeidimo, tretieji asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Elma“ 2017 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. T., UAB „Sevalga“, E. B. ir J. L. dėl valdymo teisių pažeidimo, tretieji asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir prašė įpareigoti atsakovus per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius – lauko terasą (žemės sklypo plane pažymėtą pastabų 1 p.), metalinių konstrukcijų priestatus (žemės sklypo plane pažymėtus pastabų 2-3 p.), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę bei išmontuoti oro kondicionavimo – vėdinimo ir video sistemas, esančias pastate – stoginėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2011-12-28 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr.11110 pagrindu Lietuvos Respublika perleido dalį - 750/1200 žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), UAB „ELMA“. Šio ieškinio pateikimo momentu žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui (750/1200 dalis) ir trečiajam asmeniui – Lietuvos Respublikai (450/1200 dalis). Šiame žemės sklype be kitų objektų yra registruotas pastatas. Atsakovams šiame pastate priklauso negyvenamosios paskirties patalpos – parduotuvė su kavine. Atsakovai su žemės sklypo savininkais nėra sudarę žemės sklypo nuomos ar panaudos sutarties. Atsakovai be ieškovo žinios ir sutikimo žemės sklype savo reikmėms pastatė tris statinius – lauko terasą ir du metalinių konstrukcijų priestatus. Vieną metalinių konstrukcijų priestato dalį atsakovai pastatė ieškovui priklausančioje stoginėje. Ant metalinių konstrukcijų priestato, pastatyto ieškovui priklausančioje stoginėje, sienos sumontavo oro kondicionavimo – ventiliacinę sistemą, taip pat ieškovui priklausančioje stoginėje sumontavo video sistemą.

3. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atlikus patikrinimą pagal ieškovo skundą ir departamento pavedimą, buvo nustatyta, jog medinė terasa (plano pastabų 1 punktas) ir metalinis priestatas – stoginė (plano pastabų 3 punktas) kerta žemės sklypo ribas bei šių statinių dalis patenka į šalia esantį Lietuvos Respublikai priklausantį žemės sklypą, dėl ko, nesant Lietuvos Respubliką atstovaujančios institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo, statyti jai priklausančiame žemės sklype statinius, minėtų statinių naudotojams J. L. ir E. B. surašyti privalomieji nurodymai, kuriais šie asmenys įpareigoti statinių dalis (atitinkamai – lauko terasos 38 kv.m, metalinio priestato 2 kv.m.), esančias valstybei priklausančiame žemės sklype, nugriauti bei sutvarkyti statybvietę. Departamentas 2017-05-15 rašte atkreipė dėmesį, jog šių statinių statytojai iki statinių statybos pradžios privalėjo gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Šalies argumentai

4. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad inspekcija paaiškino ieškovui nuo 2017-01-01 galiojančio Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas, tačiau jokio pažeidimo dėl šio punkto nenustatė, nes minėtas punktas galėtų būti taikomas tik nustačius, kad ginčo stoginių statyba buvo pradėta po Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto įsigaliojimo. Minėtos stoginės buvo jau pastatytos, kai atsakovai J. L., R. T., UAB „Sevalga“, E. B. įsigijo šias patalpas atitinkamai 2001 m., 2012 m., 2007 m., 2001 m. Šias aplinkybes patvirtina pridedamos 2001 m. nuotraukos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštai, ir Vilniaus m. savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijos 2005-06-29 raštas Nr. A6-1691-(2.2-SEN-6), iš kurių matyti, kad ieškovo nurodytos stoginės iš tikro yra atsakovo patalpoms aptarnauti skirta rampa su stogeliu, kuri buvo pastatyta 1968 metais, kai buvo statomas parduotuvės pastatas Nr. 1096-8001-3018. Iki 2013 m. minėta stoginė buvo atvira, kurią saugumo sumetimais tuometinis patalpų nuomininkas UAB „Fresh market“ apskardino. Šiuo klausimu atsakovai kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl kadastrinių matavimų tikslinimo ir įregistravimo.

5. Atsakovai akcentavo, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo statiniai yra pastatyti po 2017 m. jau galiojant Statybos įstatymo 14 str. 1 d. 13 p. redakcijai, taip pat ieškovas neįrodė, kad ginčo statiniai pradėti statyti nuo 2010-10-01, galiojant 23 straipsnio 1 d. 5 p. redakcijai, taip pat ieškovas neįrodė, kad ginčo statiniai pradėti statyti po 2014-01-01, galiojant Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 d. 5 p. redakcijai. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčo stoginės buvo pastatytos 1968 m., terasa – 2003 m., o vėsinimo ir vaizdo stebėjimo įranga – 2013 metais, todėl ieškovas negali remtis teisės aktais, įsigaliojusiais po statybos darbų pradžios 1968 m., vykdymo ir užbaigimo, apskardinant stoginę 2013 m., kai šiuos darbus savo iniciatyva, tačiau neturėdama atsakovų sutikimo, atliko UAB „Fresh market“, kuris yra laikytinas statytoju, atlikusiu skardinimo darbus.

6. Ieškovas, reikalaudamas atsakovus nugriauti ginčo stogines, įrodinėja, kad atsakovai yra šių ginčo statinių statytojai, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Atsakovai pateikia įrodymus, kad ginčo stoginė buvo pastatyta 1968 metais ir yra parduotuvės pastato priklausinys, skirtas aptarnauti atsakovų patalpas – atvežti ir iškrauti prekes. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovų asmeninė nuosavybė į minėtą rampą nėra įregistruota, todėl ji laikytina parduotuvės pastato priklausiniu. Minėtas parduotuvės pastatas priklauso ne tik atsakovams, bet ir ieškovui.

Šalies argumentai

7. Ieškovas taip pat prašo įpareigoti atsakovus pašalinti vėdinimo ir vaizdo stebėjimo įrangą, kuri tariamai trukdo ieškovui naudotis jam priklausančiomis patalpomis, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šį tariamą trukdymą ieškovas į bylą nepateikė. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad ginčo vėsimo įranga vos 25 cm įsikiša į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios atvirtos stoginės erdvę. Sutiktina, kad ieškovo stoginės patalpos nepriskirtinos prie bendrojo naudojimo patalpų CK 4.82 straipsnio 5 dalyje išdėstyta prasme, tačiau nėra pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, kad spręsti dėl atsakovo patalpų funkcionavimui būtinos vėsinimo ir vaizdo stebėjimo įrangos, įrengtos ant bendro naudojimo pastato išorinės sienos, demontavimo yra absoliuti ieškovo teisė, neatsižvelgiant į kitų bendraturčių interesus ir neįrodžius, kad ši įranga realiai trukdo ieškovui naudotis jo patalpomis pagal paskirtį.

8. Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas nugriauti 1968 m. pastatytas ginčo stogines, neįvertinus, kad jos gali būti pripažintos bendrosios dalinės nuosavybės objektais, priklausančiais ir ieškovui. Tokiu atveju, kai vienas bendraturtis siekia įpareigoti kitus bendraturčius nugriauti kiemo statinius, būtina išsiaiškinti visus žemės sklype esančius statinius, priklausančius šalims bendrosios nuosavybės teise, nes tik taip galima nustatyti kiekvienam bendraturčiui tenkančias dalis ir spręsti statinių nuosavybės klausimą.

Atsiliepimas

9. Atsakovų teigimu, nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą ieškovas nelaikytinas turinčiu teisinį (materialųjį ar procesinį) suinteresuotumą ginti viešą interesą dėl už sklypo ribų į valstybinę žemę patekančių statinių nugriovimo ir jam neįrodžius, kad jo teisės būtų kitaip pažeistos dėl šių už sklypo ribų į valstybinę žemę patekančių statinių, darytina išvada, kad ieškinys šioje dalyje buvo pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens, todėl šioje dalyje atmestinas kaip pareikštas netinkamo ieškovo.

10. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad 2011 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2933 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) dalies pardavimo UAB „Elma“ nutarta parduoti ieškovui 750 kv. m ploto žemės sklypo dalį. Šio įsakymo pagrindu sudaryta 2011 m. gruodžio 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P(Į)49/2011-88 .Vilniaus miesto skyrius 2017-04-12 atliko žemės sklypo naudojimo kontrolę ir surašė 2017-04-12 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-242. Patikrinimo metu nustatė, kad žemės sklypo vakarinėje pusėje esanti kavinės terasa yra valstybinėje žemėje, užimamas valstybinės žemės plotas - 38 kv. m, šiaurinėje žemės sklypo dalyje pastatytas metalinis priestatas, kurio plotas - 63 kv. m, užimamas laisvos valstybinės žemės plotas - 2 kv. m. Vilniaus miesto skyrius 2015-05-16 raštu Nr. 49SJN-1210-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo inspekciją apie nustatytas aplinkybes ir prašė surašyti pažeidimą padariusiems asmenims privalomą nurodymą dėl statinių pašalinimo.

11. Vadovaujantis Vilniaus miesto skyriuje 2017-06-02 gautu inspekcijos 2017-05-30 raštu Nr. 2D-7562 „Dėl informacijos pateikimo“, medinės lauko kavinės terasos, esančios valstybinėje žemėje, naudotojui J. L. surašytas 2017-05-08 privalomasis nurodymas ir metalinio priestato (stoginės), esančio valstybinėje žemėje, naudotojui E. B. surašytas 2017-05-08 privalomasis nurodymas, kuriais pareikalauta statinių dalis, pastatytas už žemės sklypo ribos, nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

12. Pažymėjo, kad žemės sklypas, kuriame yra pastatyti ginčo statiniai, nuosavybės teise priklauso bendraturčiams - 750 kv. m ploto dalis priklauso ieškovui, 450 kv. m ploto dalis - Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos. Tuo tarpu atsakovai nevaldo žemės sklypo nuosavybės teise, taip pat nėra sudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių, taigi, atsakovai neturėjo teisinio pagrindo vykdyti žemės sklypo statybos darbų.

Atsiliepimas

13. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo UAB „Elma“ ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo nugriauti statinių dalis, kurioms inspekcija 2017-05-08 surašė privalomuosius nurodymus Nr. PN-700-(23.29) ir Nr. PN-701-(23.29), tenkinti, o dėl ieškinio pagrįstumo likusioje dalyje prašė spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad inspekcijos Vilniaus departamentas 2017-10-25 gavo atsakovų J. L. ir E. B. 2017-10-23 raštą „Prašymas panaikinti nurodymą arba pratęsti įvykdymo terminą“, tačiau šis prašymas dar neišnagrinėtas.

14. 2017-05-15 raštu Nr. (23.2)-2D-6652 „Dėl skundo (duomenys neskelbtini), išnagrinėjimo“ ieškovą informavo, kad 2016-08-10 skunde nurodytas statinys su metalinėm sienom, plane pažymėtas taškais 17, 18, 22, 23, 25, 26, yra I grupės nesudėtingas statinys, kurio statybai pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnį statybos leidimas nereikalingas. Žemės sklypo bendraturčio sutikimas reikalingas, statyba be jo yra pažeidimas, bet, kadangi šis pažeidimas priskiriamas prie mažareikšmių, departamentas jo nenagrinėja. Tuo pačiu raštu ieškovui buvo paaiškinta, jog, atsižvelgiant į tai, kad atsakovams priklausantis statinys nepriskirtinas nei prie daugiabučių, nei prie visuomeninės paskirties statinių, galimai įstatymo nuostatos nėra pažeistos.

15. Akcentavo, kad žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas, kai jis reikalingas pagal teisės aktus, nelaikomas statybą leidžiančiu dokumentu. Šiuo metu galiojantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas taip pat numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Atitinkamai to paties straipsnio 5 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino - nusprendė įpareigoti atsakovus R. T., E. B., J. L. ir UAB „Sevalga“ per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius – lauko terasą (žemės sklypo plane pažymėtą pastabų 1 punkte), metalinių konstrukcijų priestatus (žemės sklypo plane pažymėtus pastabų 2 – 3 punktuose), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; įpareigoti atsakovą R. T. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti oro kondicionavimo – vėdinimo ir video sistemas, esančias pastate – stoginėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai, teigdami, kad metalinės konstrukcijos buvo pastatytos kartu su pastatu 1968 metais ir jų statybai nebuvo reikalingas sutikimas, nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Ieškovas teigia, kad jam, perkant turtą, 1998 metais šių statinių nebuvo. Ginčo statiniai nėra įregistruoti, atsakovas jokių duomenų, padedančių nustatyti jų pastatymo laiką, nepateikė, tik deklaratyviai teigia, kad ieškovas per vėlai prieštarauja šių statinių statybai. Kadangi negalima tiksliai nustatyti, kada ginčo statiniai buvo pastatyti, jie nėra registruoti, todėl teismas vertino, kad šiuo atveju taikytina aktuali 2017-11-01 įsigaliojusi Statybos įstatymo redakcija. Priešingai nei atsakovas, kuris tik deklaratyviai ginčija statinių statybos laiką, ieškovas ginčo statinių atžvilgiu buvo aktyvus, kreipėsi į atsakingas institucijas dėl statinių įvertinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neturi įrodyti, kad ginčo statiniai jam trukdo, užtenka įrodyti, kad jie yra pastatyti negavus ieškovo sutikimo. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad toks sutikimas nebuvo duotas, tačiau atsakovai neigia, kad yra ginčo statinių savininkai ir statytojai.

18. Nors atsakovai teigė, kad nėra nei ginčo statinių statytojai, nei savininkai, teismas su tokiu atsakovų teiginiu nesutiko ir sprendė, kad jie yra prilyginami ginčo statinių statytojams bei savininkams, nes yra faktiniai ginčo statinių naudotojai. Atsakovai aiškina eilę statinių statymo aplinkybių, kurios žinotinos būtent statinių statytojams. Pastatais be atsakovų nesinaudoja jokie kiti asmenys, kurie galėtų būti suinteresuoti ginčo statinių statyba. Teismas sutiko su ieškovo pastaba, jog, atsakovams nesant savininkams ir naudotojams, jie neturėtų suinteresuotumo išsaugoti šiuos statinius ir sutiktų su ieškovo pasiūlymu, kad ieškovas pats nugriautų šiuos statinius. Priešingai, atsakovai įrodinėja, kad statiniai yra reikalingi, niekam netrukdo, derėjosi su ieškovu dėl taikos sutarties sudarymo, kas yra nesuprantama, jei atsakovai nėra statinių savininkai. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu išsisukinėjo, vengė aiškiai atsakyti, ar atsakovai naudojasi ginčo statiniais, kuris konkrečiai atsakovas naudojasi kuriuo konkrečiu statiniu, teigė, kad terasą kažkuris atsakovas išnuomavo kitai įmonei, todėl teismas laikė, kad visais ginčo statiniais naudojasi visi atsakovai.

19. Teismas atskirai pasisakė dėl vėdinimo ir video sistemų, kurių naudotoju ir savininku atsakovų atstovas nurodė tik atsakovą R. T.. Kadangi šių sistemų savininku laikytinas tik vienas iš atsakovų, būtent jis, teismo vertinimu, yra atsakingas už jų įrengimą laikantis įstatymų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

20. Atsakovai E. B., J. L., R. T. ir UAB „Sevalga“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018-04-30 sprendimą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo į pirmosios instancijos teismą arba priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti kaip neįrodytą. Apeliantų teigimu, visas ginčo statinių statymo aplinkybes sužinojo ruošdamiesi bylai ir (arba) žinojo kaip pastato bendraturčiai, prie kurių priskirtinas ir ieškovas. Tačiau atsakovai, kaip patalpų pastate (duomenys neskelbtini) bendarturčiai nėra priskirtini prie asmenų, kurie gali būti įpareigoti pašalinti ginčo statinių tariamai neteisėtos statybos padarinius.

21. Ginčo stoginė yra (duomenys neskelbtini) pastato dalis. Jokių duomenų apie UAB „Sevalga“, kaip ginčo statinių naudotoją, apskritai nėra, tačiau pažymėtina, kad pastato (duomenys neskelbtini) bendraturčiais taip pat yra UAB „Elma“ ir UAB „Sevalga“, kurios taip pat yra ginčo stoginių, kaip pastato priklausinių, bendraturtės. Ieškovo ieškinio pagrindas yra Valstybinės teritorijų priežiūros ir statybos inspekcijos 2017-05-30 raštas, tačiau neišsiaiškinusi visų aplinkybių ir šių paaiškinimų tikrosios reikšmės, inspekcija tiesiog suklaidino ieškovą, nurodydama, kad E. B. yra ginčo stoginės naudotojas, o J. L. yra ginčo terasos naudotojas, nors atsakovai taip niekada neteigė, o Valstybinės teritorijų priežiūros ir statybos inspekcijos surašytus privalomuosius nurodymus dėl ginčo statinių nugriovimo apskundė teismui.

22. Atsakovai nėra ginčo statinių statytojai, nėra ginčo statinių arba jų dalies savininkai, valdytojai, naudotojai, taip pat nėra žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatyti ginčo statiniai, savininkai, valdytojai ar naudotojai. Ginčo terasos statytojas žinomas - tai UAB „Edmijara“, kuri galėjo būti įpareigota nugriauti ginčo statinius, tačiau tik įrodžius jų neteisėtumą. Taip pat teismui buvo nurodytas ir dabartinis terasos valdytojas - tai UAB „Baltijos viršūnė“, kuris nuomojasi ieškovams priklausančias patalpas iš UAB „Sevalga“, kurie taip pat galėtų būti įpareigoti nugriauti ginčo statinius, tačiau tik įrodžius jų neteisėtumą. Iš ginčo sklypo ir statinių nuosavybės dokumentų matyti, kad inspekcijai taip pat yra žinomi ir žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatyti ginčo statiniai, savininkai, valdytojai ar naudotojai - tai UAB „Elma“ ir Lietuvos Respublika, kurie taip pat galėtų būti įpareigoti nugriauti ginčo statinius, tačiau tik įrodžius jų neteisėtumą.

Šalies argumentai

23. Apeliantai nurodo, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens, atsakingo už prašomų nugriauti statinių statybą ir (arba) naudojimą, į bylą neįtraukė ginčo terasos statytojo UAB „Edmijara“ ir dabartinio šios terasos naudotojo UAB „Baltijos viršūnė“ - tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Byloje pateiktas UAB „Edmijara“ vardu išduotas Vilniaus m. savivaldybės leidimas terasos statybai, o atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo terasa šiuo metu naudojasi UAB „Baltijos viršūnė“, kuri nuomojasi atsakovui E. B. priklausančias patalpas.

24. Šioje byloje ieškovas ieškiniu prašė teismą įpareigoti atsakovus solidariai nugriauti ginčo statinius, nors pirmosios instancijos teismas, turėdamas duomenų, kad ginčo terasą pastatė UAB „Edmijara“, naudoja UAB „Baltijos viršūnė“, o ginčo stogines pastatė Lietuvos Respublika, naudoja visi namo bendraturčiai, matė, kad galimai ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams, kurie tai nurodė ir atsiliepime, todėl parengiamojoje bylos nagrinėjimo teisme stadijoje turėjo pareigą pasiūlyti ieškovui netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu. Jei ieškovas būtų nesutikęs su pakeitimu, teismas turėjo nagrinėti bylą iš esmės ir įtraukti UAB „Edmijara“ ir UAB „Baltijos viršūnė“ trečiaisiais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas, nesiaiškinęs dėl tinkamo atsakovo byloje, neįtraukęs ginčo terasos statytojo UAB „Edmijara“ ir naudojo UAB „Baltijos viršūnė“ trečiaisiais asmenimis, neatskleidė bylos esmės.

25. Apeliantų teigimu, ieškinio reikalavimas yra nekonkretus. Žemės sklypo planas - tai Nacionalinės žemės tarnybos 2017-04-12 patikrinimo akto Nr. 49ŽN-242 dalis, kuriame yra nurodyti prašomi nugriauti statiniai, kurių konkreti vieta nėra aiški, nes statinių žemės sklypo plane nurodytose vietose nėra. Taip pat nėra aiškios reikalavimų ribos, nes ieškovai patvirtino, kad reikalauja nugriauti ir statinių dalį, esančią už sklypų ribų, tam pritarė ir inspekcija, o teismas sprendime pasisakė, kad ieškovai reikalauja nugriauti tik statinių dalį, esančią ginčo sklype, nors patys ieškovai to nenurodė. Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovai savo atsikirtimuose daug dėmesio skyrė rampai, tačiau ieškovas neprašo jos nugriauti. Atsakovai pripažįsta, kad ieškovas posėdžio metu aiškino, kad rampos, kuri yra ginčo metalinių konstrukcijų priestato neatskiriama dalis (pagrindas), nereikalauja griauti, tačiau ieškinio netikslino, todėl atsakovams nėra aišku, kuri dalis ginčo statinių turi būti griaunama, nes teismas įpareigojo nugriauti visus ginčo statinius visumoje, o ne jų konkrečias dalis, dėl to taip pat nebuvo atskleista bylos esmė.

26. Atsakovai akcentuoja, kad deliktinės civilinės atsakomybės atveju CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jei prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Šiuo atveju atsakovų nesieja joks tarpusavio susitarimas dėl ginčo statinių statybos ir (arba) naudojimo, kiekvienas jų naudoja tik jam priklausančią dalį pastato, prie kurio stovi ginčo statiniai - terasa, kurią pastatė UAB „Edmijara“, o naudojasi UAB „Baltijos viršūnė“, ir stoginės, kurios buvo pastatytos prieš keliasdešimt metų, ir kurios neturi konkrečių naudotojų, tačiau priklauso visiems pastato bendraturčiams, įskaitant ieškovą, kaip viso pastato priklausiniai. Todėl nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų veiksmų bendrumą ginčo statinių naudojimo ir (arba) statybos aspektu. Taigi dalis pastato (duomenys neskelbtini)bendraturčių - E. B., R. T., J. L. ir UAB „Sevalga“ nėra solidarieji atsakovai.

27. Pirmos instancijos teismas, nurodydamas atsakovams nugriauti ginčo statinius, neįvertino, kad atsakovai šiuo metu siekia tapti ginčo sklypo bendraturčiais, kuriais tik tapę, galėtų įteisinti bendrą dalinę nuosavybę į ginčo statinius, kurie yra pagrindinio pastato (duomenys neskelbtini) priklausiniai. Ginčo terasa buvo pastatyta 2003 m., ką patvirtina Vilniaus m. savivaldybės išduotas leidimas statytojui UAB „Edmijara“ statyti ginčo terasą, o ginčo priestatai buvo pasatyti kartu su pagrindiniu pastatu, ką patvirtina Lazdynų seniūnijos 2005-10-06 raštas, kuriame paminėta rampa su stogeliu. Todėl ginčo statiniams negalėjo būti taikoma aktuali 2017-11-01 įsigaliojusi Statybos įstatymo redakcija, nes įstatymai atgal negalioja.

28. Ieškovas neturi teisės ginti viešo intereso, nes nenurodė, kokio įstatymo pagrindu jam yra suteikta teisė ginti viešą interesą dėl atsakovų įpareigojimo nugriauti priestato Nr. 2 dalį, patenkančią į valstybinę žemę už ieškovui priklausančio sklypo ribų, ir terasos dalį, patenkančią į valstybinę žemę už ieškovui priklausančio sklypo ribų. Apeliantai taip pat nurodė, kad bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu atsakovai pateikė prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą privalomuoju, CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintu bylos stabdymo pagrindu, tačiau teismas atsakovų prašymo netenkino, nors toks pagrindas buvo.

Atsiliepimas

29. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame pažymi, kad atsakovai yra faktiniai ginčo statinių valdytojai ir jiems neabejotinai buvo žinoma apie ginčo statinių statybas, kadangi ginčo lauko terasa ir metalinės konstrukcijos priestatas buvo pastatyti atsakovų patalpų nuomininkų UAB „Fresch market“ ir UAB „Edmijara“, šiuo metu lauko terasa naudojama vieno iš atsakovų (UAB „Sevalga“) patalpų nuomininko – UAB „Baltijos viršūnė“. Atsakovų nurodytos aplinkybės, jog ginčo lauko terasą statė ne atsakovai o UAB „Edmijara“, nepatvirtintos jokiais įrodymais. Lauko kavinės projektas patvirtina tik tai, kad šis juridinis asmuo (UAB „Edmijara“) turėjo teisę vykdyti lauko prekybą lauko kavinėje, ir nepatvirtina to, jog šio juridinio asmens lėšomis ir valia buvo vykdoma lauko terasos statyba. UAB „Edmijara“ lauko kavinės projektas, patvirtina, kad vienas iš atsakovų – E. B. buvo UAB „Edmijara“ direktorius, dėl ko atsakovų apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog ginčo statinių (šiuo atveju – lauko terasos) statyba buvo vykdyta be atsakovų sutikimo, neatitinka tikrovės. Pripažįstant, jog UAB „Baltijos viršūnė“ ginčo lauko terasą valdo nuomos sutarties su atsakovu UAB „Sevalga“ pagrindu, darytina išvada, kad šį ginčo statinį UAB „Sevalga“ perdavė laikinai naudotis nuomininkui, laikydamas save daikto – ginčo statinio – savininku. Aplinkybės apie tai, jog, atitinkamai rengiant lauko kavinės projektą, šiuo ginčo statiniu naudojosi atsakovo E. B. valdoma įmonė, o šiuo metu šią terasą UAB „Baltijos viršūnė“ nuomoja kitas atsakovas – UAB „Sevalga“, patvirtina visų atsakovų bendrus veiksmus dėl jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančių patalpų ir ginčo statinių valdymo, naudojimo.

30. Iš atsakovų apeliacinio skundo iš esmės nėra aišku, kaip bylos išsprendimas gali turėti įtakos UAB „Edmijara“, UAB „Baltijos viršūnė“ teisėms arba pareigoms. Pareikštas ieškinys niekaip nėra susijęs su jokiomis šių asmenų teisėmis ir/ar pareigomis. Dėl ieškinio reikalavimo konkretumo ieškovas nurodo, kad ieškiniu prašoma nugriauti du metalinių konstrukcijų priestatus, kurie suformuoti iš metalinių sienų ir stogo, taip atstatant buvusią padėtį iki šių priestatų statybų, t.y. nugriauti metalo konstrukcijas ir stogą, iš kurių suformuotas priestatas, taip atlaisvinant prie pastato esančią rampą. Ieškovas ieškiniu neprašė nugriauti rampos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo dėl rampos, taip pat ir jos pastatymo laiko, byloje nėra. Rampa, kuri yra neteisėtai pastatytuose metalinių konstrukcijų priestatuose (jų viduje), nėra ginčo dalykas. Ginčo statiniai, jų vieta, išsidėstymas žemės sklype, priešingai nei nurodo atsakovai, yra fiksuoti ne sklypo plane, kuris yra Nacionalinės žemės tarnybos 2017-04-12 patikrinimo akto Nr. 49ŽN-242 dalis, o žemės sklypo plane (2016-04-27), kurio sprendinius po faktinės apžiūros. patvirtino žemės sklypo bendraturčiai.

31. Ieškovas pažymi, kad ginčo priestatai nei 1968 m., nei vėliau nebuvo registruoti, kaip nekilnojamojo turto objektai. Tai, kad prie esamų pastato antro aukšto konstrukcijų atsakovai sumontavo papildomas konstrukcijas ir jas apskardino, negali būti pripažinta jau nuo 1968 m. egzistavusiomis stoginėmis. Ieškovas 1998-01-19 turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu įgijo žemės sklype esančias dvi stogines, iš kurių viena (žemės sklypo plane pažymėta taškais 15-16-17-20-19-18-15) šiuo metu ribojasi (iš dalies joje ir yra) su atsakovų savavališkai pastatytu metalinių konstrukcijų statiniu, žemės sklypo plano pastabose nurodytu 2 punkte. Tai patvirtina, kad jokių statinių, išskyrus stogines, kurias įgijo ieškovas, 1998-01-19 žemės sklype nebuvo.

32. Nuo LR Statybos įstatymo priėmimo 1996-03-19 iki šio procesinio dokumento pateikimo galioję teisės aktai visais atvejais nustatė, kad statytojas savo teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudojo kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais (Statybos įstatymo 3 str. 2 d.). Atsakovai niekada nebuvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ar jo dalies savininkai, taip pat nebuvo ir nėra žemės sklypo ar jo dalies naudotojai kitų civilinių sandorių pagrindu, suteikiančių teisę naudotojams vykdyti bet kokias, tame tarpe ir statybos leidimo nereikalaujančias statybas žemės sklype, net ir tuo atveju, jei nebūtų pagrindo taikyti LR Statybos įstatymo 14 str. 1 d. 13 p. nuostatų.

33. Ieškovas akcentuoja, kad ginčo statinį - lauko kavinę buvo leista įrengti tik vienam sezonui ir nuo leidimo išdavimo iki šiol daugiau nebuvo kreiptasi dėl šio leidimo pratęsimo ar naujos lauko kavinės įrengimo derinimo. Šios aplinkybės patvirtina, jog 2003 m. lauko terasa buvo pastatyta, kaip laikinas statinys ir turėjo būti išmontuota pasibaigus leidimo išdavimo terminui. Atsakovai, statydami metalinių konstrukcijų priestatą, nurodytą žemės sklypo plano 2 pastabose, dalį šio statinio (25 cm, plane pažymėta taškais 17, 18, 19, 20) be ieškovo žinios ir sutikimo pastatė ieškovui priklausančioje stoginėje. Tokie atsakovų veiksmai vertintini, kaip ieškovui priklausančio daikto – stoginės dalies paėmimas prieš jo valią ir tuo pačiu trukdymas ieškovui valdyti stoginę savo nuožiūra pilna apimtimi savo reikmėms.

34. Priešingai nei nurodo atsakovai, vėdinimo ir video sistemos, kaip patvirtina teismui pateiktos fotonuotraukos, sumontuotos ne ant bendros pastato sienos, o ieškovui priklausančioje stoginėje ant neteisėtai pastatyto ginčo statinio sienos (vėdinimo sistema) ir ieškovui priklausančios stoginės konstrukcijų (video sistema). Atsakovai ieškovo stoginėje įrengė vėdinimo sistemą, tokiu būdu dar paimdami (pasisavindami) papildomą dalį ieškovui priklausančios stoginės. Be to, be ieškovo žinios ir sutikimo atsakovai ant ieškovo stoginės konstrukcijų įrengė video sistemą. Tokiais veiksmais atsakovai pažeidė ieškovo, kaip stoginės savininko, daiktines teises.

35. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl įpareigojimo nugriauti visus ginčo statinius – lauko terasą ir statinį žemės sklypo plane pažymėtą pastabų 3 p., o ne jų dalį, esančią tik žemės sklype (duomenys neskelbtini), viešo intereso negina. Ieškovas tokį reikalavimą pareiškė atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, atsižvelgiant į ginčo statinių išsidėstymo žemės sklypo ir pastato atžvilgiu, kad, nugriovus ginčo statinių dalį, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), likusi statinių dalis, esanti gretimame, valstybei priklausančiame, žemės sklype, dėl savo mažo dydžio ir atskirties nuo pastato objektyviai negalėtų egzistuoti, būti naudojama pagal paskirtį.

Atsiliepimas

36. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame be kita ko pažymi, kad Inspekcija kartu su 2017-11-09 atsiliepimu į ieškovo ieškinį pateikė ir atsakovo R. T. 2017-03-09 paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) esantis kondicionieriaus įrenginys, pastatytas ant stoginės yra pastatytas jo ir priklauso jam; J. L. paaiškinimą, jog statinys „medinė terasa“ pastatyta 2003 metais, jis yra šio statinio naudotojas; E. B. 2017-03-09 paaiškinimą, kad statinys (duomenys neskelbtini) (stoginė) buvo, privatizuojant dalį patalpų buvusios „Lazdynų riešuto parduotuvės“ jis yra šio statinio naudotojas. Taigi, apeliacinio skundo teiginiai, neva atsakovai nėra ginčo statinių arba jų dalies savininkai ir/ ar naudotojai yra niekuo nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

37. Inspekcijos nuomone, atsakovai tik deklaratyviai nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindas panaikinti sprendimą, tačiau jokių konkrečių duomenų, nei vieno pagrįsto motyvo, kaip teismo sprendimas gali įtakoti UAB „Edmijara“ bei UAB „Baltijos viršūnė“ teises bei pareigas, nepateikia.

38. Inspekcija nurodo, kad inspekcijos administraciniais sprendimais (privalomais nurodymais) atsakovai J. L. ir E. B. buvo įpareigoti pašalinti neteisėtos statybos padarinius už žemės sklypo ribos – valstybinėje nesuformuotoje žemėje, kreipėsi į antstolę Astą Stanišauskaitę su prašymu priimti privalomuosius nurodymus vykdyti priverstinai. Šios aplinkybės reiškia, kad ginčo toje dalyje, kuria ieškovas prašo įpareigoti atsakovus nugriauti statinių dalis, dėl kurių atsakovams E. B. ir J. L. surašyti privalomieji nurodymai ir kurie šiuo metu yra perduoti antstoliui vykdyti priverstinai, nebelieka.

Atsiliepimas

39. Atsakovai patys apeliaciniame skunde teigia, kad yra ginčo objekto bendrasavininkiai ir naudotojai, taip pat šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Be kita ko, atsakovai nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė, kuriuo ginčo objektu ar jo dalimi kiekvienas iš atsakovų naudojasi. Aplinkybė, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi Statybos įstatymo, galiojančio nuo 2017-11-01, nepaneigia fakto, jog atsakovai ginčo objekto statybą pagrindžiančių ir teisėtumo įrodančių dokumentų, nepateikė. Ir dėl šių priežasčių, inspekcijos nuomone, nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo.

40. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad patikėjimo teise kartu su nuomininku - ieškovu valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliantai žemės sklypo nei nuosavybės, nei valdymo teisių neturi. Apeliantų suinteresuotumą ginčo statiniais liudija tai, kad jie derėjosi su ieškovu dėl ginčo statinių išsaugojimo, taigi, jie neabejotinai laikytini ginčo statinių naudotojais ar valdytojais. Kadangi jie neturėjo statytojo teisės pagal Statybų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad neturėjo pagrindo vykdyti žemės sklype statybos darbų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama.

42. Apeliantai (atsakovai) E. B. ir UAB „Sevalga“ pateikė prašymą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir naujų įrodymų, t. y. iš esmės yra pateikti rašytiniai paaiškinimai dėl kitų nagrinėjamų civilinių bylų. Pažymima, kad, be kita ko, yra panaikintas 2017-05-08 privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN700(23.29) ir tai yra vienas iš įrodymų, kuriuo rėmėsi pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad šie įrodymai ir paaiškinimai neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes jie iš esmės yra grindžiami kitų civilinių bylų medžiaga, kuri yra žinoma kitoms šioje civilinėje byloje dalyvaujančioms šalims, sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

44. Apeliantai prašo nagrinėjamą civilinę bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5513-592/2019, kurioje sprendžiamas klausimas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2018-12-14 nurodymo J. L. nugriauti ginčo stoginę. Prašymą grindžia tuo, kad tarp nurodytų bylų yra tarpusavio ryšys ir kitoje byloje priimtas teismo sprendimas turės reikšmingos įtakos nagrinėjamoje byloje.

45. Teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 str. 3 p.). Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t.y., kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; kt.).

46. Bylos duomenys tvirtina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal atsakovų E. B., J. L., R. T. ir UAB „Sevalga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo iš esmės sprendžiamas ieškovo UAB „Elma“ reikalavimas pašalinti valdymo teisės pažeidimus, susijusius su neteisėta statyba, įpareigojant ginčo statinių naudotojus nugriauti ginčo statinius, pastatytus ieškovo UAB „Elma“ valdomame žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę. Kitoje civilinėje byloje Nr. e2-5513-592/2019 ieškovas J. L. prašo panaikinti 2018-12-14 privalomąjį nurodymą Nr. PN-1618, pagal kurį J. L. yra įpareigotas pertvarkyti lauko terasos dalį, pastatytą laisvos valstybinės žemės plote. Taigi, nors civilinės bylos yra iš dalies ir yra susijusios, tačiau gali būti nagrinėjamos atskirai ir šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas gali savarankiškai nustatyti faktus, kurie galimai taip pat bus nagrinėjami kitoje civilinėje byloje. Juo labiau, kad minėta civilinė byla jau yra išnagrinėta pirmosios instancijos teismo ir šiuo metu yra nagrinėjama apeliacine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo stabdyti nagrinėjamos civilinės bylos pagrindo nėra.

47. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

48. Ši byla nagrinėjama atsakovų R. T., UAB „Sevalga“, E. B. ir J. L. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra.

49. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017; kt.).

50. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neįtraukė byloje dalyvaujančiais asmenimis ginčo terasos statytojo UAB „Edmijara“ ir dabartinio šios terasos naudotojo UAB „Baltijos viršūnė“, todėl sprendimas vien šiuo pagrindu turėtų būti panaikintas. Tačiau apeliaciniame skunde atsakovai tik deklaratyviais teiginiais nurodo, kad minėtų asmenų neįtraukimas į bylą yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, bet jokių konkrečių duomenų, nei vieno pagrįsto motyvo, kaip teismo sprendimas gali įtakoti UAB „Edmijara“ ir UAB „Baltijos viršūnė“ teises bei pareigas, nepateikia.

51. Apeliantų nurodomos aplinkybės, kad ginčo lauko terasą statė ne atsakovai o UAB „Edmijara“, nepatvirtintos jokiais objektyviais įrodymais, nes lauko kavinės projektas patvirtina tik tai, kad UAB „Edmijara“ turėjo teisę vykdyti lauko prekybą lauko kavinėje, ir nepatvirtina, kad šios bendrovės lėšomis ir valia buvo vykdoma lauko terasos statyba. Atsakovai nepagrindė, kokiu pagrindu trečiuoju asmeniu į civilinės bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukta ir UAB „Baltijos viršūnė“ ir dėl kokių teisių ir/ar pareigų galėjo būti nuspręsta priimamu sprendimu. Nurodyta bendrovė nuomos pagrindu valdo patalpas ir ginčo terasą, todėl nelaikytina valdytoju Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies prasme.

52. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus R. T., UAB „Sevalga“, E. B., J. L. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius – lauko terasą (žemės sklypo plane pažymėtą pastabų 1 p.), metalinių konstrukcijų priestatus (žemės sklypo plane pažymėtus pastabų 2-3 p.), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę bei išmontuoti oro kondicionavimo – vėdinimo ir video sistemas, esančias pastate – stoginėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ieškinio pateikimo momentu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui (750/1200 dalis) ir trečiajam asmeniui – Lietuvos Respublikai (450/1200 dalis). Duomenų, kad būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, nėra. Atlikus žemės sklypo matavimus, nustatyta, kad ginčo statiniai nėra registruoti VĮ Registrų centre, pastatyti ieškovui ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Ieškovas šiuos statinius laiko nelegaliai pastatytais, todėl prašo juos nugriauti, o reikalavimą reiškia faktiniams ginčo statinių valdytojams (atsakovams), gindamas savo pažeistas teises, o ne viešąjį interesą.

53. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas.

54. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

55. Vienas iš pažeistų teisių gynybos būdų numatytas CK 4.103 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.103 straipsnio 2 dalis).

56. Apeliantai laikosi pozicijos, kad ginčo terasa buvo pastatyta 2003 m. - tai patvirtina Vilniaus m. savivaldybės išduotas leidimas statytojui UAB „Edmijara“ statyti ginčo terasą, o ginčo priestatai buvo pastatyti kartu su pagrindiniu pastatu 1968 metais - tai patvirtina Lazdynų seniūnijos 2005-10-06 raštas, kuriame paminėta rampa su stogeliu, kas ir yra ginčo priestatai. Taigi, apeliantų įsitikinimu, ginčo priestatai jau stovėjo 2012 metais, nes tai patvirtina paties ieškovo pateiktos nuotraukos, kuriose nurodyta data 2012 m., ir laiko, kad ginčo statiniai buvo pasatyti teisėtai, jiems nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas bei sklypo bendraturčių sutikimas. Pirmosios instancijos teismas su tokia atsakovų pozicija nesutiko ir teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo vertinimui iš esmės pritaria.

57. Atsižvelgiant į byloje nustatytus faktinius duomenis, netgi, jei ir laikyti, kad ginčo priestatai buvo pastatyti kartu su pagrindiniu pastatu, vadovaujantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958-12-13 nutarimu Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“, bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose, miesto gyvenvietėse ir kaimo vietovėje galėjo būti pradėta tik gavus Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto organų leidimą, o atsakovai nėra pateikę jokių įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinių statybos teisėtumą. Be to, nuo 1996 metų galiojusio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas numatė, kad statytojo teisė realizuojama, kai turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise. Atsakovai nėra pateikę jokių įrodymų, kad teisės aktų nustatytais pagrindais valdytų žemės sklypą, kuriame yra ginčo objektai. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184, 21.2 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad statytojas privalo statyti statinį jo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais valdomame žemės sklype. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad atsakovai, statydami ginčo pastatus, neturėjo statytojo teisės kaip tokios, todėl ginčo statiniai negali būti laikomi pastatyti teisėtai. Akcentuotina ir tai, kad ginčo statiniai pastatyti ieškovui nuomos teise priklausančiame žemės sklype, kurio jis negali laisvai valdyti, tad neabejotinai pažeidžia ieškovo teises.

58. Pažymėtina ir tai, kad iš atsakovų nurodyto Lazdynų seniūnijos 2005-10-06 rašto negalima daryti išvados, kad ginčo priestatai buvo pastatyti kartu su pagrindiniu pastatu, nes tokios aplinkybės jame nėra konstatuotos. Priešingai, jau 2005 metais buvo nustatytas pažeidimas ir atsakingi už tai asmenys buvo įpareigoti nugriauti stogelį virš rampos. Atsakovai, įrodinėdami ginčo terasos pastatymo laiką, nurodo, kad 2003 metais buvo išduotas leidimas terasai statyti ir patvirtintas projektas. Ieškovas gi šiuos įrodymus paneigė, pateikdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-11-16 raštą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad UAB „Edmijara“ suderino lauko kavinę – barą 2003 metais vienam sezonui. Duomenų nuo 2003 m. iki 2017 m. dėl lauko kavinės įrengimo ar pratęsimo nepateikta.

59. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aktualia Statybų įstatymo redakcija, tačiau, nepaisant to, iš esmės teisingai sprendė, kad ginčo statiniai pastatyti neteisėtai ir turi būti nugriauti atsakovų. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 11 straipsnio 6 dalį už savavališką ar neteisėtą statybą yra atsakingas statytojas, o, jeigu jo nėra – statinio ar dalies savininkas, valdytojas ar naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka ar neteisėta statyba, savininkas, valdytojas ar naudotojas.

60. Atsakovai taip pat nesutinka su ieškiniu, motyvuodami tuo, kad nėra faktiniai valdytojai ar naudotojai, kad ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad atsakovai yra solidariai atsakingi už ginčo statinių nugriovimą, kadangi ieškovas neįrodė, jog atsakovai yra ginčo statinių naudotojai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai yra lauko terasos ir dviejų metalinių konstrukcijų priestatų, tai yra ginčo statinių faktiniai naudotojai, prilyginami šių statinių statytojams, kuriems kyla solidari pareiga nugriauti neteisėtai pastatytus ginčo statinius. Tai pagrindžiama civilinėje byloje esančiais duomenimis ir įrodymais.

61. Iš VĮ Registrų centro butų (patalpų) sąrašo pastate matyti, kad atsakovams E. B., J. L., UAB „Sevalga“ ir R. T. nelygiomis dalimis priklauso prekybos patalpos (parduotuvė su kavine), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Ginčo nėra dėl to, kad terasa, kurią ieškovas prašo nugriauti, naudojama kaip statinys prie minėtos parduotuvės su kavine ir iš esmės tenkina tik minėtos parduotuvės su kavine (klientų) poreikius. Byloje nėra duomenų, kad kiti pastato patalpų savininkai naudotųsi minėta terasa savo reikmėms ar ginčo objektas būtų skirtas visų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendriems interesams.

62. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, jog faktinis ginčo terasos valdytojas yra UAB „Baltijos viršūnė“, kuris nuomojasi patalpas iš UAB „Sevalga“. Taigi, atsakovams, kaip patalpų nuomotojams, buvo žinoma apie ginčo statinių statybas (įrengimą). Nesant duomenų ir įrodymų apie tai, kad, pasibaigus atsakovų ir trečiųjų asmenų (UAB „Fresch market“, UAB „Edmijara“) sudarytoms patalpų nuomos sutartims, ar šių sutarčių galiojimo laikotarpiu atsakovai ar bet kuris iš atsakovų būtų reikalavęs jiems priklausančių patalpų nuomininkus/nuomininką nevykdyti ginčo statinių /ar bet kurio iš ginčo statinių statybų ir/ ar nugriauti statinius /statinį, akivaizdu, kad ginčo statinių statybos vykdytos ir šiuo metu šie statiniai naudojami esant atsakovų sutikimui ir valiai. Be to, atsakovams pripažįstant, kad UAB „Baltijos viršūnė“ ginčo lauko terasą valdo nuomos sutarties su atsakovu UAB „Sevalga“ pagrindu, darytina išvada, kad šį ginčo statinį UAB „Sevalga“ perdavė laikinai naudotis nuomininkui, laikydamas save daikto – ginčo statinio – savininku.

63. Kaip tvirtina bylos duomenys, atsakovai apskritai neigė esantys ginčo statinių valdytojai, nors į bylą pateikti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą, todėl sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog atsakovai, vengę nurodyti ginčo statinių dalis, kuriomis kiekvienas iš jų naudojasi, taip pat nepateikdami jokių įrodymų apie ginčo objektų naudojimą, yra atsakingi už kilusias pasekmes, dėl ko pagrįstai visi atsakovai, kaip ginčo statinių bendrasavininkiai bei naudotojai, teismo sprendimu įpareigoti pašalinti statybos padarinius (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Solidari atsakomybė reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog atsakovai turi solidarią pareigą nugriauti ginčo pastatus ir sutvarkyti statybvietę, iš esmės priimtu sprendimu nepaneigė kitose išnagrinėtose bylose, kuriuose ginčijami inspekcijos nurodymai nugriauti ginčo pastatus ir inspekcija yra pareiškusi įpareigojimus nugriauti ginčo pastatus konkretiems asmenims, priimamų sprendimų.

64. Atsakovai nurodo, kad šiuo metu siekia tapti ginčo sklypo bendraturčiais, kad galėtų įteisinti nuosavybę į ginčo statinius, tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 punktas, redakcija, įsigaliojusi 2019-01-01). Atsakovai nepateikė patikimų duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą, jog atsakovų siekis yra realus ir tikėtinai pagrįstas.

65. Apeliantų teigimu, skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški ir realiai neįvykdoma, kadangi žemės sklypo plane, o tiksliau Nacionalinės žemės tarnybos 2017-04-12 patikrinimo akto Nr. 49ŽN-242 dalyje, yra nurodyti prašomi nugriauti statiniai, kurių konkreti vieta nėra aiški, nes ginčo statinių žemės sklypo plane nurodytose vietose nėra. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, taigi visos sprendimo dalys – įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė (CPK 270 straipsnis) – turi būti taikomos ir aiškinamos bendrai. Tik tokie teismų sprendimai ir nutartys, kurie yra vientisi ir logiškai išdėstyti, kurių visos dalys yra tarpusavyje neatskiriamai susijusios, išplaukiančios viena iš kitos ir viena kitą paaiškinančios ir papildančios, gali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2007). Toks aiškinimas išplaukia ir iš kasacinio teismo praktikos, kurioje pasisakyta, jog šalys iš esmės turi teisę skųsti ne tik sprendimo rezoliucinę dalį, bet ir sprendimo motyvus, o teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, gali daryti poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-686/2017). Taigi teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra neatsiejamai susijusi su teismo sprendime išdėstytais motyvais.

66. Kaip tvirtina bylos medžiaga, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovams nekilo klausimų, dėl kokių statinių kilo ginčas. Priešingai, atsakovai teikė įrodymus ir paaiškinimus, kada ginčo statiniai buvo pastatyti, kokie leidimai buvo gauti, kas galimai yra ginčo statinių savininkas ir t.t. Taigi, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovų argumentas, kad teismo sprendimas yra neaiškus ar realiai neįvykdomas. Pažymėtina, kad atsakovai nereiškė jokių prašymų dėl ieškinio dalyko tikslinimo. Iš civilinės bylos duomenų nustatyta, kad bylos nagrinėjimas prasidėjo parengiamajame teismo posėdyje. Būtent parengiamojo posėdžio metu išsiaiškinama ginčo esmė, galutinai suformuluojamas šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinys, pateikiami įrodymai, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nustatomi įtrauktini dalyvauti byloje asmenys (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovai nebūtų supratę, kokius ginčo statinius reikalauja nugriauti ieškovas, byloje nėra, todėl nurodyti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

67. Apeliantų teigimu, ieškovas, reikalaudamas, kad atsakovai demontuotų vėsinimo ir vaizdo stebėjimo įrangą, privalo įrodyti, kad minėta įranga trukdo ieškovui naudotis asmenine nuosavybe priklausančiomis patalpomis. Neįrodžius šių teisių pažeidimo, ieškinys dalyje dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti vėdinimo ir vaizdo stebėjimo įrangą, sumontuotą ant bendro naudojimo pastato išorinės sienos, atmestinas kaip neįrodytas, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šį tariamą trukdymą naudotis jam priklausančiomis patalpomis. Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 ir kt.).

68. Iš esmės byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai sumontavo vėdinimo sistemas, kurios 25 centimetrus patenka į ieškovo nuosavybę. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad dalis įrangos sumontuota jau ieškovui priklausančioje stoginėje. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovų sumontuota vėdinimo įranga uždengia ieškovui priklausančią angą, kuri turėtų būti naudojama kaip durys. Taigi, ieškovas neabejotinai pagrindė, jog atsakovai, sumontavę vėdinimo sistemas, pažeidė ieškovo teises.

69. Apeliantai teigia, kad ieškovas siekia nugriauti statinių dalį už ginčo sklypo (duomenys neskelbtini) ribų, gindamas viešą interesą, nors tokios teisės neturi, nes nėra tam neįgaliotas. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog, viena vertus, nugriovus ginčo statinių dalį, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), likusi statinių dalis, esanti gretimame, valstybei priklausančiame, žemės sklype, dėl savo mažo dydžio ir atskirties nuo pastato objektyviai negalėtų egzistuoti, būti naudojama pagal paskirtį, todėl reikalavimas nugriauti ginčo statinius, esančius tik ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, neatitiktų protingumo ir proporcingumo principo bei būtų realiai neįgyvendinamas. Kita vertus, trečiuoju asmeniu civilinėje byloje patraukta valstybė, kurią atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, kuri patikėjimo teise valdo valstybinę žemę, šiam ieškovo reikalavimui neprieštarauja, priešingai, palaiko ieškovo reikalavimą ir prašo jį tenkinti.

70. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu (sprendimas neįsiteisėjęs) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys – UAB „Edmijara“, UAB „Sevalga“, R. T. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, ir ieškovo E. B. ieškinį atmetė, paliko galioti inspekcijos 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 2D-17582 ir 2017 m. gegužės 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-701, kuriais atsakovas E. B. buvo įpareigotas nugriauti ginčo pastatus, kurių dalys patenka į valstybinės žemės sklypą. Taigi, iš esmės valstybę atstovaujančios institucijos palaiko reikalavimą nugriauti ginčo statinius, esančius valstybei priklausančioje žemės sklypo dalyje, todėl nelaikytina, kad ieškovas veikia gindamas viešąjį interesą ir/ar yra netinkamas ieškovas šioje civilinėje byloje.

71. Ieškovas UAB „Elma“ teismo prašė įpareigoti atsakovus pašalinti teisės aktų pažeidimus, susijusius su ginčo statinių, esančių tiek sklype, tiek už sklypo ribų, statyba. Taip pat, kaip jau buvo minėta, inspekcija privalomuosius nurodymus atsakovams E. B. ir J. L. surašė už tų pačių statinių dalies, esančios už sklypo (duomenys neskelbtini) ribų, statybą, pažeidžiančią teisės aktų reikalavimus, valstybinėje žemėje, esančioje šalia žemės sklypo. Atsakovai naujai užvestoje civilinėje byloje Nr. e2-11324-1012/2018 teismo prašo panaikinti inspekcijos privalomuosius nurodymus bei 2011-12-18 raštą. Šios aplinkybės, atsakovų nuomone, reiškia, jog abejose civilinėse bylose dalyvauja ne tik tie patys proceso dalyviai, bet ir nagrinėjami iš dalies tie patys klausimai, nes abejose bylose sprendžiamas klausimas dėl tų pačių ginčo statinių nugriovimo, o prašomoje sustabdyti byloje ieškovas kaip ieškinio pagrindu remiasi Inspekcijos surašytais 2017-05-08 privalomaisiais nurodymais pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-700 ir Nr. (23.29)- PN-701. Todėl, apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo stabdyti nagrinėjamą bylą įstatyme numatytu privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu, tačiau to nepagrįstai nepadarė, dėl ko priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

72. Jau minėta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 str. 3 p.). Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, tačiau nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nekonstatuotinos. Taigi, pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų, reglametuojančių bylos sustabdymą, nepažeidė ir pagrįstai nagrinėjamos bylos nestabdė.

73. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

74. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

75. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 600 EUR ieškovo bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų R. T., E. B., J. L. ir uždarosios akcinės bendrovės „Sevalga“ po 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elma“ naudai.

Teisėjos Laima GerasičkinienėAlma UrbanavičienėRenata Volodko