Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas 75 parų areštas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 50 parų areštas.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas, asmens dokumento paėmimas – paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. K. uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugsėjo 5 d.

(duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) 2025 m. vasario 7 d. nutarimu paskirtas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi buvo ištaisytas rašymo apsirikimas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, joje įrašant, jog iš V. K. turi būti išieškota konfiskuotino automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 2 500 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. K. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus: 2025 m. sausio 24 d., apie 4.10 val. (duomenys neskelbtini), K. K. g., vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,45 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas netenkintinas, o Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

5. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padaryosų nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje dėl V. K. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog prašoma paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. Taigi teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent šį esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y. ar nuteistajam V. K. buvo paskirta teisinga bausmė ir ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas atidėti jos vykdymą, taip pat apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo.

Dėl nuteistajam V. K. paskirtos bausmės pagrįstumo ir galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis)

6. Nors nuteistasis V. K. prašo sušvelninti jam paskirtą arešto bausmę, atidedant jos vykdymą, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

6.1. Pastebėtina, jog, prašydamas atidėti paskirto laisvės atėmimo vykdymą, nuteistasis nenurodo išskirtinių argumentų, kodėl teismas turėtų būtent nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

6.2. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog V. K. yra teistas, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiais buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą; Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, teistumas dar neišnykęs (t. 1, b. l. 84–98). Būtina atkreipti dėmesį, jog už analogišką nusikalstamą veiką, t. y. už vairavimą, esant neblaiviam, V. K. buvo nuteistas dar šiais metais. Tai rodo, kad padaręs tokią nusikalstamą veiką 2024 m. rugsėjo 5 d. ir nesulaikęs nuosprendžio, dar nesant paskirtai bausmei (2025 m. sausio 28 d. nuosprendis), jis padarė analogišką nusikalstamą veiką 2025 m. sausio 24 d. Taigi aptartos aplinkybės rodo, jog nusikalstamų veikų darymas nebėra atsitiktinis įvykis nuteistojo gyvenime, o greičiau dėsninga jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Nuteistasis iš ankstesnių teistumų nedaro visiškai jokių išvadų ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų.

6.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgė į daug reikšmingų aplinkybių, t. y. buvo įvertinta, jog V. K. padarė nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, būdamas baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, o informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 77–83). Tiesa, reikia pažymėti, jog kartu su apeliaciniu skundu V. K. pateikė po skundžiamo nuosprendžio priėmimo pasirašytą darbo sutartį – įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nuo 2025 m. rugpjūčio 20 d. (t. 1, b. l. 177–178). Vis dėlto būtina įvertinti, jog prieš tai V. K. ilgą laiką nedirbo ir neaišku, kaip jam toliau seksis vykdyti darbines funkcijas, ypač įvertinus aplinkybę, jog bus palikta galioti paskirta arešto bausmė, t. y. neaišku, ar esant tokioms sąlygoms V. K. išlaikys darbo vietą. V. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog gyvena kartu su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 181). Savo pareigą rūpintis (duomenys neskelbtini) ir juos prižiūrėti V. K. privalėjo įvertinti prieš nusikalstamos veikos darymą, o ne remtis tuo kaip pagrindu, siekdamas baudžiamosios atsakomybės sušvelninimo. Tuo labiau, jog akivaizdu, kad V. K. turimi socialiniai ryšiai nesulaiko jo nuo nusikalstamų veikų darymo, nes per trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas. Nuteistojo V. K. asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad, remiantis bylos medžiagos duomenimis, yra nustatyta daug V. K. ir jo veiksmus neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Jo neteisėtų veiksmų – tiek nusikalstamų veikų, tiek administracinių nusižengimų – sistemingumas, socialinių ryšių įtakos nebuvimas, ilgalaikis legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas, leidžia tvirtinti, jog nesama pagrindo daryti išvadą, kad ateityje V. K. nebenusikals. Akivaizdu, jog ankstesnės bausmės neužkardė V. K. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taip pat teismas, skirdamas bausmę, negali remtis galbūt įvyksiančiomis hipotetinėmis aplinkybėmis, t. y. V. K. pažadu laikytis įstatymų ir vesti su teisės normomis suderintą gyvenimo būdą.

6.4. Nors V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis rūpinasi ir padeda (duomenys neskelbtini), turinčiai (duomenys neskelbtini), tačiau prie apeliacinio skundo buvo tik pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog V. K. (duomenys neskelbtini) A. K. 2020 m. sausio 28 d. buvo paskirta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 179), o 2022 m. gegužės 23 d. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 180). Visų pirma, šie medicininiai dokumentai yra ganėtinai seni, nėra pateikti aktualūs duomenys apie V. K. (duomenys neskelbtini) būklę, be to, tai kas užfiksuota pateiktuose (duomenys neskelbtini) dokumentuose nesudaro pagrindo išvadai, jog V. K. (duomenys neskelbtini) yra reikalinga nuolatinės priežiūros ir be (duomenys neskelbtini) pagalbos kasdieniame gyvenime neišsivers. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog, nors apeliaciniame skunde V. K. nurodė, jog pradėjo (duomenys neskelbtini), tokius duomenis patvirtinančių dokumentų kartu su apeliaciniu skundu nepateikė, t. y. yra tik pridėtos (duomenys neskelbtini) formos (ne asmeninės) bei kvietimas apsilankyti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 182–184). Tokie formalūs dokumentai, t. y. jų neužpildytos formos, gali paliudyti nebent asmens domėjimąsi apie (duomenys neskelbtini) galimybės, o ne paties (duomenys neskelbtini) faktą. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų labiau neigiamai charakterizuoja V. K. asmenybę, ankstesnis nusikalstamas veikimas rodo jo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistojo pataisos procesas be reikšmingo laisvės suvaržymo nebūtų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių.

6.5. Pirmosios instancijos teismas V. K. už nesunkų nusikaltimą (pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį) paskyrė arešto bausmę, o jos dydį nustatė tik viršijantį vidurkį, bet, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jis dar buvo sumažintas vienu trečdaliu. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta tik V. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus arešto bausmę. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ir / ar atidėti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, paskyrus bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, paskirta arešto bausmė ir nustatyta jos trukmė atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

6.6. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo V. K. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes, kaip tai savo skunde daro apeliantas. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog V. K. gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų, nėra teisinis pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl jau anksčiau nurodytų argumentų. Teisės taikymo aspektu paskirtoji arešto bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl nelaikytina per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nesama pagrindo V. K. taikyti arešto bausmės vykdymo atidėjimą.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

7. Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. spalio 10 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2025 m. spalio 9 d. prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 87,50 Eur – iš V. K. (t. 2, b. l. 7–10).

7.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartimi V. K. buvo paskirtas gynėjas (duomenys neskelbtini) A. V. (t. 2, b. l. 2).

7.2. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti (duomenys neskelbtini) yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti (duomenys neskelbtini) kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

7.3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-895/2015, 2K-14-895/2015, 2K-110-699/2015 ir kt.). Kaip jau minėta, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo būtinas, dėl to buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) tarnybą ir tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu parinktas (duomenys neskelbtini), suteikęs V. K. antrinę teisinę pagalbą. Nuteistojo (duomenys neskelbtini) nepateikė jokių procesinių dokumentų teismui (apeliacinį skundą pasirašė pats nuteistasis). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, (duomenys neskelbtini) A. V. pasisakė tik baigiamųjų kalbų metu, posėdis truko tik 13 minučių (t. 2, b. l. 5–6), byla nedidelės apimties ir nesudėtinga. Kadangi nuteistajam V. K. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta arešto bausmė, manytina, jog artimoje ateityje nuteistasis gali neturėti legalaus pajamų šaltinio, be to, iš jo bus išieškota nemaža konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, todėl atstovavimo išlaidų atlyginimas gali būti itin apsunkintas. Esant nurodytoms aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymą iš V. K. priteisti 87,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmesti.