Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) Ž. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ ieškinį atsakovei Ž. J. dėl baudos priteisimo ir atsakovės Ž. J. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir išskaitos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas, o atsakovės priešieškinis – atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad:

14.1. 2022 m. vasario 3 d. ieškovė ir atsakovė sudarė darbo sutartį (el. b. 1 t., b. l. 18), 2022 m. balandžio 1 d. jos pakeitimą, pagal kuriuos atsakovė pas ieškovę nuo 2022 m. kovo 14 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2022 m. balandžio 1 d. – (duomenys neskelbtini) pareigose.

14.2. 2022 m. kovo 14 d. ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos (Susitarimas) (el. b. 1 t., b. l. 27–29) su priedu Nr. 1 (toliau – Priedas) (el. b. 1 t., b. l. 30). Susitarimu buvo susitarta, kad:

14.2.1. Bendrovės ar grupės įmonių konfidenciali informacija yra duomenys, kuriuos bendrovė ir (ar) grupės įmonės nori išlaikyti konfidencialius. Konfidencialia informacija nelaikomi duomenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra skelbiami viešai. Konfidencialia informacija, be kita ko, laikomi duomenys, nurodyti 1 priede prie šio Susitarimo (Susitarimo 1 punktas).

14.3. Susitarimu darbuotojas (atsakovė), be kita ko, įsipareigojo:

14.3.1. Nedaryti pačiam darbuotojui ir neleisti niekam kitam daryti jokių dokumentų, už kurių saugojimą darbuotojas yra atsakingas arba kurie yra jo žinioje kopijų ar išrašų, susijusių su konfidencialia informacija, taip pat nekopijuoti ir neleisti kopijuoti kitiems asmenims konfidencialios informacijos, esančios bendrovės kompiuterinėse sistemose ir kitose informacijos gavimo, kaupimo ir (ar) saugojimo priemonėse, išskyrus atvejus, kai tai yra daroma vykdant teisėtą bendrovės vadovybės nurodymą/užduotį (Susitarimo 2.4 papunktis).

14.3.2. Be atskiro bendrovės vadovybės leidimo neišsinešti, nesiųsti (įskaitant siuntimą paštu, el. paštu ar bet kokiais kitais būdais) ar bet kokiu kitu būdu neperkelti jokių dokumentų, susijusių su konfidencialia informacija, ir kitokios konfidencialią informaciją sudarančios informacijos už bendrovės ribų (Susitarimo 2.5 papunktis).

14.3.3. Už kiekvieną Susitarime nustatytų įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo atvejį sumokėti bendrovei ar grupės įmonei (ieškovei) 3 000 Eur baudą, kuri yra laikoma minimaliais ir neįrodinėtinais ieškovės nuostoliais (Susitarimo 2.13 papunktis).

14.4. Priedu šalys susitarė, dėl sąrašo duomenų, kuriuos laiko ieškovės konfidencialia informacija, įskaitant ir komercine paslaptimi. Tokia informacija, be kita ko, laikytina:

14.4.1. Informacija apie darbuotojus, jų atlyginimus (Priedo 11 punktas).

14.4.2. Informacija apie bendrovės ir grupės įmonių informacijos laikymo struktūrą, kompiuterių įrangą, naudojamas kompiuterių programas, informacines sistemas, telekomunikacijų priemones (Priedo 21 punktas).

14.5. Atsakovės prašymu darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo nutraukta 2022 m. gegužės 19 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. 1 t., b. l. 31). Paskutinę atsakovės darbo dieną (2022 m. gegužės 19 d.) ieškovė patikrino atsakovės darbinio elektroninio pašto dėžutę ir konstatavo Susitarimo pažeidimą, nes atsakovė 2022 m. gegužės 19 d. į savo asmeninį el. paštą persisiuntė ieškovės konfidencialia laikomą informaciją. Atsižvelgiant į tai, ieškovė skyrė atsakovei 3 000 Eur baudą. Atsakovė 2022 m. gegužės 19 d. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 078,61 Eur sumai (el. b. 1 t., b. l. 105), o 921,39 Eur suma, kaip išskaita, buvo išskaičiuota iš atsakovės darbo užmokesčio.

14.6. Ieškovė 2022 m. gegužės 19 d. dar kartą patikrino atsakovės darbinio el. pašto dėžutę ir nustatė, jog atsakovė Susitarimą pažeidė ir 2022 m. balandžio 28 d. persisiųsdama informaciją. Šiuo pagrindu ieškovė 2022 m. liepos 20 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama sumokėti baudą, tačiau atsakovė nesutiko.

15. Pateiktu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės sutartinę 3 000 Eur baudą, nes atsakovė 2022 m. balandžio 28 d. iš savo darbinio el. pašto į savo asmeninį el. paštą siuntėsi ieškovės konfidencialią informaciją, taip pažeisdama Susitarimo 2.4 ir 2.5 papunkčius. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2022 m. gegužės 19 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau – Vekselis) ir priteisti 921,39 Eur išskaitą iš darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad atsakovės persisiųsta informacija, t. y. procesai, funkcijos, skirtinguose procesuose dirbantys darbuotojai, iš jų sudarytos komandos (skirtingų specialybių), užduotims atlikti kiekvienam iš jų reikalingas laikas, ieškovei turi komercinę vertę ir laikytina konfidencialia informacija. Tuo tarpu dėl priešieškinio teismas konstatavo, jog atsakovė Vekselį pasirašė, su išskaita sutiko, vadinasi, 2022 m. gegužės 19 d. pažeidimą savo laisvu apsisprendimu pripažino. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde iš esmės nurodoma, jog teismas netinkamai kvalifikavo atsakovės 2022 m. balandžio 28 d. parsisiųstą informaciją esant konfidencialia, dėl ko atsakovei nepagrįstai skirta bauda. Taip pat argumentuojama, jog teismas neatskleidė bylos esmės dėl atsakovės reikalavimo panaikinti vekselį ir neišnagrinėjo visų jos reikalavimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pagrindą, pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas bei šalių paaiškinimus, sprendžia, kad visų pirma būtina atsakyti į klausimą, ar atsakovės 2022 m. balandžio 28 d. ir 2022 m. gegužės 19 d. persisiųsta informacija gali būti pripažinta konfidencialia ir ar už jos persisiuntimą atsakovei gali būti taikoma sutartinė atsakomybė. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė 2022 m. balandžio 28 d. ir 2022 m. gegužės 19 d. į savo asmeninį el. paštą parsisiuntė ieškovės informaciją, tačiau šalys skirtingai kvalifikuoja persisiųstos informacijos pobūdį – ieškovė teigia, kad ši informacija yra konfidenciali ir turi komercinę vertę ieškovei, atsakovė (apeliantė) su šiais teiginiais nesutinka.

Dėl konfidencialios informacijos sampratos

17. Atsikirsdama į apeliacinio skundo argumentus ieškovė teigia, jog Susitarimu buvo apibrėžta, kas šalių laikytina konfidencialia informacija. Pasak ieškovės, į šį Susitarimą patenka ieškovės diegiamos verslo valdymo sistemos „Microsoft Dynamics AX 2012“ turinys, procesai, funkcijos, kurios yra pritaikytos ieškovei ir prie šios sistemos dirbančių darbuotojų duomenys. Būtent tokio pobūdžio informacija atsakovės ir buvo persisiųsta 2022 m. balandžio 28 d. Ši informacija turi ieškovei komercinę vertę, nėra skelbiama viešai, o ieškovė deda protingas pastangas apsaugoti tokios informacijos slaptumą.

19. DK 25 straipsnio 5 dalyje reglamentuota galimybė šalims, kurias sieja darbo teisiniai santykiai, sudaryti papildomą susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia.

20. Pagal DK 39 straipsnio 1 dalį, darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys, kurie viešai prieinami, taip pat duomenys, kurie pagal teisės aktus ar pagal jų paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių. Konfidencialios informacijos atskleidimo draudimas netaikomas, kai informacija teikiama valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus, taip pat kai informacija teikiama teismui ar kitam ginčus nagrinėjančiam organui. Pagal DK 39 straipsnio 2 dalį, susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos turi būti apibrėžti konfidencialią informaciją sudarantys duomenys, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos galiojimo terminas, darbdavio pareigos padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą. Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl netesybų už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą.

21. Taigi, pagal DK 39 straipsnį, išskirtini šie konfidencialios informacijos požymiai: a) tai yra informacija, kuri darbuotojo gauta tiesiogiai iš darbdavio arba dėl darbuotojo atliktos darbo funkcijos (pvz., iš klientų, partnerių, valstybės institucijų); b) konkretūs duomenys, sudarantys konfidencialią informaciją, turi būti šalių aptarti ir nurodyti konfidencialumo susitarime; c) darbdavys imasi protingų priemonių tokiai informacijai apsaugoti; d) informacija nepatenka į sąrašą informacijos, kuri pagal įstatymą ar savo pobūdį apskritai negali būti laikoma konfidencialia (nepriklausomai nuo šalių valios). Į pastarąją kategoriją (informacijos, kuri pagal įstatymą arba savo pobūdį negali būti laikoma konfidencialia) neabejotinai patenka informacija, kuri yra vieša, akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023).

23. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją – komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Galiojantys teisės aktai nepateikia konfidencialios informacijos apibrėžimo ar informacijos, kuri gali būti saugoma kaip konfidenciali, sąrašo. Teisės doktrinoje pažymima, kad teisine konfidencialios informacijos apsauga siekiama užtikrinti pusiausvyrą tarp išradimų skatinimo ir komercinės moralės bei laisvos ir atviros ekonominės rinkos palaikymo. Siekiant šio tikslo konfidenciali informacija, neatitinkanti komercinės paslapties požymių, taip pat turi būti apsaugota, nes abi šios informacijos kategorijos suteikia jų savininkams tam tikrą konkurencinį pranašumą prieš konkurentus, kurie neturi tokios informacijos ir kurie ją gali siekti gauti greitai ir pigiai (o ne plėtoti potencialiai brangiomis ir daug laiko reikalaujančiomis savarankiškomis pastangomis). Kita vertus, teisinė apsauga turi būti suteikiama tik tokiai informacijai, kuri tam tikru mastu yra unikali ir vertinga jos turėtojui ir kuri nėra būtina darbuotojams, siekiant dirbti jų pasirinktose srityse, kadangi visuotinai pripažįstama, jog jokie apribojimai neturėtų varžyti darbuotojo teisės savo naudai pritaikyti įgūdžius ir žinias, įgytas iš ankstesnio darbo patirties (Unikel, R. Bridging the „Trade Secret“ Gap: Protecting „Confidential Information“ Not Rising to the Level of Trade Secrets. Loyola University Chicago Law Journal, vol. 29, 841 (1998)) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023).

24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, kai už konfidencialios informacijos atskleidimą siekiama iš esmės analogiškos atsakomybės, kokia taikoma atskleidus komercinę paslaptį, konfidencialios informacijos identifikavimui turi būti taikomi iš esmės analogiški kriterijai kaip ir komercinėms paslaptims – slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti, t. y. bendrovė turi būti aiškiai apibrėžusi, kokio pobūdžio informaciją ji laiko konfidencialia, darbuotojams turi būti aiškiai atskleista šios informacijos sudėtis ar bent jau aiškiai suformuluoti jos atpažinimo kriterijai, darbdavys turi imtis protingų pastangų tokią informaciją saugoti, o darbuotojas turi būti įsipareigojęs tokios informacijos neatskleisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-226-516/2018).

Dėl 2022 m. balandžio 28 d. persisiųstos informacijos

26. Iš pirmiau pateikto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos, galima teigti, kad paprastai konfidencialios informacijos turinio ribos yra apibrėžiamos susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Konfidenciali informacija turi atitikti 3 būtinuosius požymius: slaptumą, vertingumą bei protingas pastangas informacijai išsaugoti. Šių požymių (ar kurio nors iš jų) nebuvimas lemia informacijos priskyrimą nutarties 22 punkte nurodytoms 1 arba 2 informacijos grupėms, dėl ko atitinkamos informacijos panaudojimas negali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas. Tačiau pareiga saugoti konfidencialią informaciją negali būti suabsoliutinta: konfidencialia informacija negalima susitarti laikyti duomenų, kurie yra viešai prieinami, taip pat duomenų, kurie pagal teisės aktus ar pagal jų paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių, taip pat duomenų, kurie tampa neatsiejama darbuotojų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi.

27. Šiame kontekste primintina, jog iš ieškovės procesinių dokumentų ir paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, jog ieškovė konfidencialia informacija laiko i) „Microsoft Dynamics AX 2012“ verslo valdymo sistemos turinį (procesai, funkcijos sąveikos) ir ii) informaciją, susijusią su šią sistemą diegiančiais (užpildančiais turiniu) darbuotojais. Susitarimu šalys susitarė dėl konfidencialios informacijos saugojimo, o Priedu – dėl sąrašo duomenų, kurie laikytini ieškovės konfidencialia informacija, įskaitant ir komercine paslaptimi.

28. Paprastai informacijos savininkas turėtų sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad tam tikra informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi. Sąrašas fizine prasme yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

29. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į ieškovės teiginius, jog Priedo duomenys dėl konfidencialios informacijos sąmoningai yra nurodyti abstrakčiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir apeliacinio skundo argumentus, Priede pateikta konfidencialios informacijos apibrėžtis yra per daug plati ir dviprasmiška, o tai neatitinka konfidencialiai informacijai taikomų kriterijų. Detalizuojant, kas sudarys ieškovės konfidencialią informaciją (kartu ir komercinę paslaptį), be kita ko, buvo nurodyta, kad tai bus iš esmės visos finansinės ir buhalterinės ataskaitos (Priedo 5 punktas), klientai, tiekėjai ir jų komerciniai pasiūlymai (Priedo 8 punktas), informacija apie darbuotojus, jų atlyginimus (Priedo 11 punktas), informacija apie bendrovės ir grupės įmonių informacijos laikymo struktūrą, kompiuterių įranga, naudojamas kompiuterių programas, informacines sistemas, telekomunikacijų priemones (Priedo 21 punktas), informacija apie bendrovės ar grupės įmonių akcininkus ir jų turimą akcijų skaičių (Priedo 22 punktas), kita informacija, kuriai suteiktas tokios informacijos statusas (Priedo 25). Priede pateiktos saugotinos informacijos sąrašas atskleidžia, kad iš esmės visą įmonės disponuojamą informaciją ieškovė įvardijo ne tik kaip konfidencialią, bet ir kaip priskirtiną komercinėms paslaptims. Priede nėra aiškiai nurodyta, kurie duomenys yra tik konfidenciali informacija, o kurie – komercinė paslaptis. Į nurodytų duomenų sąrašą patenka metinių finansinių ataskaitų duomenys, balansai ir pan.; taip pat tiek pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tiek pagal nuoseklią teismų praktiką, informacija apie juridinio asmens akcininkus, yra lengvai prieinama (kaupiama viešame Juridinių asmenų registre), todėl nėra pagrindo tokio pobūdžio informacijos laikyti konfidencialia. Ši informacija yra viešai skelbiami duomenys ir neatitinka slaptumo kriterijaus. Be to, duomenys apie ieškovės naudojamą kompiuterinę programą „Microsoft Dynamics AX 2012“ taip pat laikytini vieša informacija. Tuo tarpu duomenys apie darbuotojus ir įmonės kompiuterinę įrangą, atsižvelgiant į atsakovės buvusią pareigybę ((duomenys neskelbtini)) gali tapti atsakovės įgūdžių ir patirties dalimi, t. y. atsakovės darbo rezultatu.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tai, kad ieškovė ieškiniu detalizavo informaciją (Priedo 11, 21 punktai) kaip konfidencialią, nesudaro pagrindo savaime tokią informaciją laikyti konfidencialia. Ieškovei Susitarimu ir Priedu paliekama plati konfidencialios informacijos interpretavimo galimybė. Pagal ieškovės pasirinkimą, ji tam tikrus duomenis, nurodytus Priede, gali laikyti konfidencialia informacija arba komercine paslaptimi, kas kelia abejonių dėl informacijos apibrėžtumo ir aiškumo atsakovės, kaip darbuotojos, atžvilgiu. Šiuo pagrindu išskirtinas ieškovės elgesys, kai 2022 m. liepos 20 d. pranešimu atsakovei ieškovė 2022 m. balandžio 28 d. persisiųstą informaciją įvardino komercine paslaptimi, nors ginčui persikėlus į DGK bei teismą – konfidencialia informacija. Pažymėtina, kad komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos atskyrimas yra svarbus, nes, kaip jau buvo minėta anksčiau, ne bet kokios konfidencialios informacijos panaudojimas (atskleidimas) yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti. Ieškovės dviprasmiškas elgesys dėl atsakovės disponuojamos informacijos pastebimas ir lyginant atsakovės 2022 m. balandžio 28 d. ir 2022 m. gegužės 19 d. persisiųstų failų žymėjimus – atsakovės 2022 m. balandžio 28 d. persisiųsti duomenys (1 dokumentas) nebuvo kaip nors išskirti, jog tai konfidenciali ar riboto naudojimo informacija. Tuo tarpu iš 2022 m. gegužės 19 d. persisiųstų 5 dokumentų, vienas iš jų buvo pažymėtas žyma „konfidencialu“.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad, visų pirma, Priedu formaliai apibrėžta tam tikra informacija kaip konfidenciali, savaime neįgyja konfidencialios informacijos pobūdžio. Tam, kad tam tikra informacija būtų laikoma konfidencialia, ji turi atitikti jai keliamus reikalavimus. Antra, Priede dalis nurodytos informacijos lengvai prieinama, taip pat susijusi su atsakovės darbo įgūdžiais, todėl nėra pagrindo Priede pateikto sąrašo laikyti aiškia, nedviprasmiška ir konkrečiai apibrėžta saugotina informacija, kurios atpažinimui suformuluoti aiškūs kriterijai. Tokiu atveju atsakovei, nepriklausomai nuo jos užimamų pareigų ir išsilavinimo, apsunkinamas darbdavio saugotinos informacijos identifikavimas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Priede konfidencialios informacijos sąrašas aiškiai identifikuoja, kurią informaciją įmonė priskiria šiai kategorijai.

32. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovės 2022 m. balandžio 28 d. parsisiųsta informacija turėjo ieškovei komercinę vertę, nebuvo viešai prieinama ir protingomis priemonėmis saugoma.

33. Kasacinio teismo praktikoje informacijos slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

34. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog ieškovės naudota kompiuterinė programa ir jos diegimas nesuteikė ieškovei konkurencinio pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius, be to, tokia informacija buvo vieša. Kaip minėta, ieškovė nurodė naudojanti „Microsoft Dynamics AX 2012“ verslo valdymo programą, kurios diegimo metu gaunama informacija laikytina konfidencialia. Vis dėlto pažymėtina, kad nors ieškovė teigė, jog tai yra unikalus projektas rinkoje, tačiau bylos aplinkybės nesudaro pagrindo tokios informacijos laikyti konfidencialia. Ieškovė neįrodė, jog naudoja individualiems ieškovės poreikiams sukurtą verslo valdymo sistemą, kuri suteikia jai komercinį pranašumą (CPK 178 straipsnis). Kaip atsakovė pagrįstai nurodė apeliaciniame skunde, „Microsoft Dynamics AX 2012“ programa yra vieša, plačiai naudojama, o tai, kad ją naudoja ir ieškovė, patvirtina skelbtina informacija internete (https://www.go-erp.eu/dynamics-365-aptarnavimas/?lang=lt). UAB „GO-ERP“ tokias pačias sistemas ir jų aptarnavimą siūlo bet kuriam klientui, ši informacija yra vieša, todėl savaime verslo valdymo sistema ar jos rūšis nėra vertinga informacija, kad galėtų būti ribojamas jos naudojimas. Nors ieškovė teigia, jog komercinę vertę sudarė būtent ieškovei pritaikytos veiklos procesai ir funkcijos, t. y. kad buvo diegiama ne įprasta, tipinė verslo valdymo sistema, o ieškovei konkurencinį pranašumą kuriantys procesai, visgi byloje nėra įrodymų, kad ieškovė naudoja išskirtinę, tik jai pritaikytą verslo valdymo sistemą ar atitinkamus jos sprendinius, kad šie sprendiniai nėra lengvai prieinami visiems UAB „GO-ERP“ klientams ar kitiems „Microsoft Dynamics AX 2012“ programos vartotojams (CPK 178 straipsnis).

35. Kitokių išvadų nėra pagrindo daryti įvertinus ir byloje esantį atsakovės 2022 m. balandžio 28 d. persisiųstą dokumentą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės teismui pateiktas atsakovės persisiųstas „COPY OF KOPIJA FDD PLANAS_Ž..XLSX“ dokumentas (el. b. 1 t., b. l. 137–138) yra didžiąja dalimi nuasmenintas, kas apsunkina jo vertinimą konfidencialumo aspektu. Vis dėlto, atitinkamas dokumentas yra pateiktas teismui kartu su DGK byla (DOK-191507; b. l. 14–15), todėl apeliacinės instancijos teismas savo išvadas grindžia remdamasis šio dokumento turiniu.

36. Susipažinus su 2022 m. balandžio 28 d. persisiųstu dokumentu ir atsižvelgus į bylos medžiagą bei šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, nustatyta, kad tai yra dalis verslo valdymo sistemos diegimo proceso aprašymo, kuriame nurodyta informacija apie proceso eigą, diegimo darbų pradžią ir pabaigą, komentarai, darbuotojų vardai ir pavardės, kt. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad verslo valdymo sistemos diegimo procesas yra neišvengiama taikomosios programos dalis, kurios įgyvendinimui ir buvo priskirta atsakovė. Nors nurodyta informacija apie kompiuterinės programos diegimo procese patirtas kliūtis, jų šalinimą, darbų grafiką, atliekamus sprendinius, planuojamus procesus galėtų būti laikoma kaip komerciškai vertinga ir viešai neprieinama, vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog parsisiųstą dokumentą iš esmės sudarė 2 lentelės, kurios atvaizduotos dviejuose PDF failo puslapiuose. Iš jų turinio negalima daryti išvados, kad iš ieškovės perimtas visas ilgalaikis diegimo techninis procesas ar kad tokios apimties dokumentas turi komercinio pranašumo prieš trečiuosius asmenis, nes aptariamą informaciją iš esmės sudaro tik dalis diegimo proceso. Dokumente esantys duomenys laikytini turintys vertę tik ieškovei, susiję su jos vykdoma veikla bei patirtimi, o kitiems rinkos dalyviams tokia informacija turi ribotą vertę.

37. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakovė aptariamą dokumentą siuntėsi darbo santykių metu, prie jo rengimo ji prisidėdavo ir nelaikė jo konfidencialia informacija. Kaip nurodė atsakovė teismo posėdyje, ji dirbo nuotoliniu būdu, todėl, siekdama lengviau dirbti su dokumentais – rengti prezentacijas – atsakovė juos parsisiuntė į asmeninį el. paštą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovės paaiškinimais. Šios aplinkybės leidžia, kaip labiausiai tikėtiną, vertinti atsakovės poziciją, kad atsakovė parsisiuntė failą darbo funkcijoms atlikti, t. y. jos veiksmai buvo nukreipti į nutarties 22 punkte nurodytos informacijos, kuri tampa neatsiejama gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi, persiuntimą. Kaip jau buvo minėta anksčiau, darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Taigi, nors atsakovės persisiųstame dokumente esantys duomenys apie diegiamos sistemos turinį nebuvo vieši, tačiau dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie duomenys teikia ieškovei komercinį pranašumą.

38. Įvertinus atsakovės 2022 m. balandžio 28 d. persisiųstame dokumente esančius duomenis apie ieškovės darbuotojus informacijos slaptumo ir vertingumo aspektais, teisėjų kolegija taip pat pritaria apeliantės (atsakovės) pozicijai, jog tokie duomenys nelaikytini konfidencialia informacija. Viena vertus, kaip nurodo atsakovė, daugiau kaip 2000 darbuotojų skelbiasi viešai, kad dirba ieškovės įmonėje. Iš jų „Linkedin“ profiliuose skelbiamos informacijos galima nustatyti jų veiklos sritį bei užimamas pareigas bendrovėje. Kita vertus, sutiktina su ieškove, kad aktualiame atsakovės persisiųstame dokumente yra nurodyti kokie ieškovės darbuotojai dirba su diegiama verslo valdymo sistema, o ši informacija nėra viešai skelbiama. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokie duomenys apie ieškovės darbuotojus nelaikytini savaime sukuriančiais ieškovei komercinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Be to, iš viešai prieinamos informacijos nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog „Microsoft Dynamics AX 2012“ diegia ir aptarnauja daugelis įmonių (pvz., UAB „GO-ERP“, UAB „Softera Baltic“). Tai reiškia, jog vien tam tikrų ieškovės darbuotojų darbas su plačiai taikoma ir ieškovės diegiama verslo valdymo sistema nelaikytina ieškovei išskirtinę vertę kitų rinkos dalyvių atžvilgiu sukuriančia informacija.

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovė buvo sudariusi priėjimą prie ginčo informacijos tik ribotam skaičiui darbuotojų, su pastaraisiais pasirašiusi konfidencialumo susitarimus ir tokiu būdu tinkamai, protingomis priemonėmis siekė ginčo informaciją apsaugoti.

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad informacija turi būti saugoma, bet jos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas – tai turi būti protingos, bet neypatingos pastangos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020, 54 punktas). Informacijos savininkas turėtų sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad tam tikra informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

41. Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus bylos medžiagą, teisėjų kolegijai nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė ėmėsi techninių, administracinių priemonių konfidencialiai informacijai apsaugoti. Pirma, nors ieškovė nurodė, kad su darbuotojais, kurie disponuoja ieškovės konfidencialia informacija, sudaromi susitarimai dėl konfidencialios informacijos apsaugos (kaip ir atsakovės atveju), tačiau į bylą ieškovė nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Antra, kritiškai vertinami pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog ieškovė prieigą su verslo valdymo sistemos turiniu susijusius dokumentus suteikia tik ribotam skaičiui darbuotojų. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad jos aptarta konfidenciali informacija buvo laikoma ieškovės serveryje, prie kurio prisijungimus, ta apimtimi, kiek būtina darbo funkcijoms atlikti, turėjo tik su sistemos diegimu susiję darbuotojai. Kita vertus, net ir laikant įrodyta aplinkybę, kad įvairūs ieškovės darbuotojai turėjo nevienodas galimybes pasiekti ginčo informaciją, pažymėtina, jog darbo organizavimo tvarka, bendros įmonės veiklos informacijos apsauga ir konfidencialios informacijos apsauga yra skirtingi dalykai. Tokiu atveju vien situacija, jog tam tikra informacija pasiekiama tik su ja susijusiems asmenims savaime netenkina darbdaviui keltino reikalavimo konfidencialią informaciją saugoti. Ieškovė nepateikė konkrečių duomenų, kad informacijos prieinamumo ribojimo tikslas buvo saugoti konfidencialią informaciją. Tokias išvadas patvirtina ir tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų ir neįrodinėjo aplinkybės dėl įmonėje patvirtintos informacijos saugojimo tvarkos ir saugojimo tikslo (CPK 178 straipsnis). Šiame kontekste aktualus ir nutarties 29–31 punktuose aptartas ieškovės formalus, neatsakingas, dviprasmiškas elgesys su ginčo informacija, kas neatitinka protingų pastangų apsaugoti jautrios informacijos disponavimą (pvz., tam tikra informacija nurodoma su žyma „konfidencialu“ (2022 m. gegužės 19 d., 1 failas), o kita ne (2022 m. balandžio 28 d., 2022 m. gegužės 19 d., 4 failai). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė ėmėsi pakankamų ir protingų priemonių apsaugoti jautrią informaciją.

42. Apibendrindama nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės 2022 m. balandžio 28 d. persisiųsti duomenys neatitiko dviejų iš trijų konfidencialiai informacijai keltinų būtinųjų požymių – informacijos vertingumo ir protingų pastangų informacijai apsaugoti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo informaciją pripažino konfidencialia, konstatavo sutarties pažeidimą ir taikė atsakovei sutartinę atsakomybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje konstatavus, jog ginčo informacija nepagrįstai pripažinta konfidencialia, nebėra pagrindo spręsti dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškinio nepagrįstumu. Atitinkamai apeliacinio skundo reikalavimas dėl ieškinio atmetimo yra tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys pripažintas pagrįstu, naikintina ir dėl šios bylos dalies priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.

Dėl priešieškinio reikalavimų

43. Nagrinėjamoje byloje atsakovė buvo pareiškusi priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės 2022 m. gegužės 19 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovei bei priteisti jai iš ieškovės atliktą 921,39 Eur išskaitą iš darbo užmokesčio. Atsakovė teigė, jog ji nepažeidė Susitarimo, todėl vekselis ir išskaita iš darbo užmokesčio neturi teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tiek išskaita iš darbo užmokesčio atlikta, tiek vekselis pasirašytas esant tam pagrindui, su pačios atsakovės sutikimu, teisėtai ir pagrįstai. Apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų priešieškinyje nurodytų vekselio negaliojimo pagrindų. Pasak atsakovės, išrašytas vekselis yra ab initio negaliojantis, nes prieštarauja imperatyviai tvarkai (DK 24 straipsnio 3 dalis), viešajai tvarkai ir gerai moralei, išrašytas dėl apgaulės. Atsižvelgiant į tai, atsakovė palaikė priešieškinio reikalavimus ir prašė jį patenkinti.

44. Byloje nustatyta, kad atsakovei 2022 m. gegužės 19 d. į savo asmeninį el. paštą persisiuntus ieškovės konfidencialia laikomą informaciją, atsakovei buvo skirta 3 000 Eur bauda. Atsakovė 2022 m. gegužės 19 d. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 078,61 Eur sumai, o 921,39 Eur suma, kaip išskaita, buvo išskaičiuota iš atsakovės darbo užmokesčio.

45. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis). Išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje, turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė; kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016).

46. Nagrinėjamu atveju, kadangi ginčijamas vekselis buvo išduotas dėl Susitarimo pažeidimo skirtų netesybų atlyginimui užtikrinti bei įvertinus atsakovės apeliacinio skundo poziciją dėl priešieškinio tenkinimo (be kita ko, Susitarimo pažeidimo ginčijimas), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tikslinga pirmiausiai įvertinti, ar atsakovės 2022 m. gegužės 19 d. persisiųsta informacija buvo konfidenciali. Tik atsakius į šį klausimą teigiamai gali būti sprendžiama dėl atsakovei taikytinos sutartinės atsakomybės – pagrindų vekselio išrašymui ir atliktai išskaitai iš darbo užmokesčio egzistavimo.

Dėl 2022 m. gegužės 19 d. persisiųstos (konfidencialios) informacijos požymių

47. Byloje nustatyta, jog 2022 m. gegužės 19 d. (paskutinę savo darbo dieną įmonėje) atsakovė iš savo darbinio el. pašto į savo asmeninį el. paštą persisiuntė 5 dokumentus, pavadintus: 1) „Faktinio darbo laiko analizė 2022-05-09 (1)“ (Powerpoint dokumentas; el. b. 1 t., b. l. 140–151); 2) „Atsargų dimensijų migravimo planas“ (Excel dokumentas; el. b. 1 t., b. l. 181); 3) „FDD planas (1)“ (Excel dokumentas; el. b. 1 t., b. l. 152); 4) „2022 05 19 VVS būsena“ (Powerpoint dokumentas; el. b. 1 t., b. l. 176–180); 5) „2022 05 19 LL testavimas komunikacija bendradarbiavimas WS projekto komandai“ (Powerpoint dokumentas; el. b. 1 t., b. l. 153–175).

48. Ieškovė išvardintus dokumentus kartu su rašytiniais paaiškinimais 2023 m. sausio 27 d. pateikė teismui (DOK-16102). Ieškovė nurodė, kadangi teikiamuose dokumentuose yra konfidenciali informacija, ji paslėpta redagavimo priemonėmis, tačiau dokumentų struktūrinės dalys/jų pavadinimai įrodo atsakovės persisiųstos informacijos konfidencialumą. Šiuo atžvilgiu teisėjų kolegija pažymi, kad vien ieškovės veiksmais tam tikros informacijos laikymas konfidencialia, savaime jos nepadaro konfidencialios ir riboto naudojimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad nurodoma informacija atitinka anksčiau sprendime minėtus konfidencialios informacijos požymius (26 punktas). Tačiau ieškovės į bylą pateikti nuasmeninti ir redaguoti duomenys, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad jos įvardijama informacija yra konfidenciali, nėra pakankami tokiai išvadai daryti.

49. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog dokumente „Faktinio darbo laiko analizė 2022-05-09 (1)“ saugoma informacija apie darbo organizavimą kovo ir balandžio mėnesiais (darbuotojų asmens duomenys, darbo laikas, mokymai ir kt.), diegiant naują verslo valdymo sistemą. Be to, šis dokumentas turi žymą „konfidencialu“. Teisėjų kolegija, įvertinusi šį dokumentą konfidencialiai informacijai keliamais slaptumo ir vertės aspektais, neturi pagrindo pritarti ieškovės pozicijai dėl dokumento konfidencialumo. Iš dokumente nepaslėpto turinio nustatyta, kad jame pateikiamas ieškovės darbuotojų praleistas darbo laikas prie tam tikro projekto, darbuotojų krūvio analizės, jų efektyvumas, susirinkimų, mokymų įtaka darbo laikui. Taigi, tai yra iš esmės organizacinio pobūdžio informacija, kuri, kaip nurodė atsakovė teismo posėdžio metu, gali būti naudinga siekiant efektyviai paskirstyti darbuotų darbo laiką. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors tokia informacija ir nėra viešai prieinama – tai yra ieškovės vidaus darbo organizavimo metodai ir analizė, tačiau ieškovė neįrodė, kad pateikti duomenys turi vertę trečiųjų asmenų atžvilgiu (CPK 178 straipsnis). Ieškovė yra komercinę veiklą vykdantis ir pelno siekiantis juridinis asmuo, kartu su kitais asmenimis dalyvaujantis rinkoje. Akivaizdu, kad sėkmingam verslui vystyti būtina racionaliai ir efektyviai paskirstyti darbuotojų krūvį ir užimtumą, o tokia praktika nelaikytina išskirtiniu ieškovės darbo organizavimo modeliu, kol ieškovė neįrodo priešingai. Vien informacija apie ieškovės tam tikrų darbuotojų darbo laiko paskirstymą nelaikytina teikiančia pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, bet skirta ir aktuali vien pačiai ieškovei. Tuo tarpu tai, kad ieškovė šį dokumentą pažymėjo kaip konfidencialų, nesudaro pagrindo jį tokiu laikyti, nes jo turinys neatitinka vieno iš būtinųjų konfidencialios informacijos požymių – teikiamo konkurencinio pranašumo.

50. Įrodinėdama dokumento „Atsargų dimensijų migravimo planas“ konfidencialumą, ieškovė nurodė, kad jame pateikiama atsargų iš esamos verslo valdymo sistemos migravimo darbų planas į naująją verslo valdymo sistemą. Iš matomų duomenų nustatyta, kad dokumentą sudaro tam tikros užduotys, kurios priskirtinos darbuotojams, proceso eiga ir įgyvendinimo pradžios/pabaigos datos. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks turinys, kokį pateikė ieškovė, nėra laikytinas konfidencialia informacija. Apeliacinės instancijos teismui, be dokumente nurodytų datų, iš esmės nėra pateikti jokie duomenys, kurie leistų įsitikinti informacijos teikiamu komerciniu pranašumu ieškovei. Savo ruožtu dokumento struktūrinės dalys, jų pavadinimai, ar prie veiksmų nepriskirtos datos, suponuoja dokumento turinio vertinimą kaip abstraktų ir neišskirtinį. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neįrodė aptarto dokumento konfidencialumo (CPK 178 straipsnis).

51. Trečiasis dokumentas, kurį 2022 m. gegužės 19 d. parsisiuntė atsakovė, yra Excel dokumentas „FDD planas (1)“. Anot ieškovės, jame pateikiami duomenys apie pardavimo procesų diegimą verslo valdymo sistemoje „Microsoft Dynamics AX“ (procesų aprašymai, diegimo darbų pradžia ir pabaiga, darbuotojų vardai ir pavardės, komentarai dėl atitinkamų procesų diegimo, proceso diegimo grafikas). Dėl šio dokumento atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog tai yra tas pats dokumentas, kurį ji parsisiuntė 2022 m. balandžio 28 d., tačiau papildytas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su aptariamu dokumentu, palyginusi jo turinį su jau teismo analizuotu dokumentu „COPY OF KOPIJA FDD PLANAS_Ž..XLSX“, pritaria atsakovės paaiškinimams, todėl plačiau dėl jo nepasisako ir laiko, jog jau nurodytais motyvais (sprendimo 36–37 punktai) konstatuota, kodėl šis dokumentas neturi konfidencialios informacijos.

52. Dėl dokumento „2022 05 19 VVS būsena“ ieškovė nurodė, jog jame pateikiami duomenys apie pardavimo procesų diegimą verslo valdymo sistemoje „Microsoft Dynamics AX“. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiame dokumente, kaip nurodyta šio sprendimo 50 punkte, bet kokie reikšmingi duomenys vertinant jų konfidencialumą yra uždengti, o struktūrinės dalys, be jų turinio, neturi jokios reikšmės. Be to, iš dokumento pobūdžio ir pateikimo, galima daryti išvadą, jog tai yra tarpinė, tuo metu buvusią diegimo būklę atspindinti informacija. Vėlgi, nėra pagrindo spręsti, kad tokia informacija suteikia ieškovei komercinį pranašumą, kadangi be viso diegimo konteksto, tokie duomenys yra pavieniai.

53. Galiausiai, ieškovė teigia, jog dokumentas „2022 05 19 LL testavimas komunikacija bendradarbiavimas WS projekto komandai“ yra konfidencialus, kadangi jame saugomi duomenys apie ieškovės darbuotojus, jų darbo organizavimo metodus, diegiant naują, pakeičiančią esamą, verslo valdymo sistemą. Teisėjų kolegija pažymi, jog jei dokumente ir būtų matoma, kokie ieškovės darbuotojai dirba su diegiama verslo valdymo sistema, tokie duomenys nelaikytini savaime sukuriančiais ieškovei komercinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Kaip nurodyta šio sprendimo 38 punkte, ieškovės diegiamą naują sistemą diegia ir aptarnauja daugelis įmonių. Tai reiškia, jog vien tam tikrų ieškovės darbuotojų darbas su plačiai taikoma ir ieškovės diegiama verslo valdymo sistema nelaikytina ieškovei išskirtinę vertę kitų rinkos dalyvių atžvilgiu sukuriančia informacija. Pažymėtina ir tai, kad šį dokumentą sudaro PowerPoint skaidrės ir mokomojo turinio informacija. Jame pateikiama standartinė, pavienė, apibendrinta, abstrakti informacija, papildyta plačiai naudojama vizualine medžiaga (pvz., „stock images“), kas suponuoja vertinimą, jog tai bendros gairės sistemos diegimo tarpiniame etape. Iš tokios apimties duomenų, kuriuos pateikė ieškovė, nėra pagrindo spręsti, jog ji gali turėti kokį nors komercinį pranašumą.

54. Teisėjų kolegija, apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovė persisiuntė konfidencialią informaciją, tačiau nepateikė įrodymų tokioms aplinkybėms pagrįsti. Ieškovė faktiniais duomenimis nepagrindė, kad jos nurodoma informacija atitinka pagrindinius konfidencialios informacijos požymius, t. y. slaptumą ir vertingumą (CPK 178 straipsnis). Priešingai, iš ieškovės teiktų ir šiame sprendime aptartų bylos įrodymų nustatyta, kad nors tam tikri duomenys ir gali būti laikomi viešai neprieinamas (pvz., darbuotojai, kurie dirba su diegiama programa), tačiau pateiktų dokumentų turinys nesuponuoja jų vertingumo prieš trečiuosius asmenis. Dauguma pateiktų dokumentų yra su paviene, laikino pobūdžio, tarpinių diegimo etapų informacija, neatspindinti viso verslo valdymo sistemos diegimo. Be to, tokie duomenys yra orientuoti į praeitį, pagal tuo metu buvusias aplinkybes ir diegimo procesus, todėl jų aktualumas šiai dienai yra abejotinas ir ieškovės neįrodinėtas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad ieškovė neįrodė ir trečiojo komercinės paslapties požymio – protingų pastangų šiai informacijai išsaugoti. Nors teisinis reguliavimas ir teismų praktika šio požymio nesuabsoliutina – nereikalauja ypatingų pastangų konfidencialiai informacijai išsaugoti, tačiau šioje sprendimo dalyje aptartų duomenų atžvilgiu, byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų kaip nors saugomi, jog priėjimą prie jų turėjo tik ribotas bendrovės darbuotojų skaičius ir pan. Net laikant, kad šie dokumentai ieškovės buvo saugomi kaip ir atsakovės 2022 m. balandžio 28 d. parsisiųsti, teisėjų kolegija šio sprendimo 41 punkte dėl tokių aplinkybių jau pasisakė ir pripažino jas neįrodytomis bei nepakankamomis.

55. Teisėjų kolegija konstatuoja ieškovę neįrodžius, jog atsakovės 2022 m. gegužės 19 d. parsisiųsta informacija buvo konfidenciali (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokią informaciją laikė konfidencialia, nors ji neatitinka jai taikytinų būtinųjų požymių. Tai taip pat reiškia, jog ieškovė neturėjo pagrindo taikyti atsakovei sutartinės atsakomybės, nes atsakovė nepadarė Susitarimo pažeidimo – nesisiuntė konfidencialios informacijos. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas yra tenkintinas, atsakovės 2022 m. gegužės 19 d. išrašytas vekselis ir ieškovės atlikta išskaita iš darbo užmokesčio pripažintini neteisėtais ir negaliojančiais. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje konstatavus, jog atsakovei sutartinė atsakomybė pritaikyta neteisėtai, nebėra pagrindo spręsti dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su vekselio negaliojimu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

56. Apeliaciniu skundu atsakovė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Susitarimo pažeidimo atveju taikytinų netesybų – baudos dydžio atitikimo faktinėms aplinkybėms, t. y. projekto vertei, persisiųstos informacijos vertei, konfidencialios informacijos išvedimui už įmonės ribų, atsakovės gauto darbo užmokesčio dydžiui. Pasak atsakovės, teismas nepagrįstai rėmėsi šiomis aplinkybėmis, kadangi jos ieškovės neįrodytos. Be to, bauda nėra diferencijuojama atsižvelgiant saugotinos informacijos turinį.

57. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016).

58. Kaip minėta, Susitarimo 2.13 papunkčiu atsakovė įsipareigojo už kiekvieną Susitarime nustatytų įsipareigojimų pažeidimą sumokėti ieškovei 3 000 Eur baudą, kuri laikoma ieškovės minimaliais ir neįrodinėtinais nuostoliais. Įvertinus netesybų sąlygos formuluotę, sutiktina su atsakove, jog Susitarime nustatytos netesybos nediferencijuoja, kokio pobūdžio informacijos saugojimo pažeidimui taikytina bauda. Kaip jau nurodyta anksčiau, informacija gali būti skirtinga savo slaptumu ir turėti skirtingą komercinę vertę (pvz., lyginant komercines paslaptis su kitokia konfidencialia informacija). Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė aptartų duomenų realaus praktinio panaudojamumo ir komercinės vertės.

59. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog netesybų dydį patvirtina bylos faktinės aplinkybės. Kaip ne kartą pasisakyta šiame sprendime, atsakovės persisiųsta informacija neatitinka konfidencialiai informacijai keltinų būtinųjų požymių, didžiąja dalimi dėl ieškovės nepakankamų pastangų tokią informaciją apsaugoti ir komercinės vertės nebuvimo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovei ginčijant netesybų dydį dėl faktiškai nepatirtų nuostolių, ieškovė turėjo pareigą patirtus nuostolius įrodyti, tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad ieškovė siekė taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę ne, pvz., konfidencialios informacijos atskleidimu tretiesiems asmenims, tačiau gana formaliu pagrindu, t. y. informacijos persisiuntimu į asmeninį el. paštą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog neproporcingų netesybų dydį patvirtina ir anksčiau konstatuotas ieškovės netinkamas elgesys, t. y. konfidencialia įvardinta informacija nebuvo pakankamai saugoma, Priedu ieškovė nesuformavo aiškaus, nedviprasmiško supratimo darbuotojai apie saugotiną informaciją ir kt. Esant šioms aplinkybėms ir taikant Susitarimu nustatytas netesybas, darbuotojas (atsakovė) atsidurtų nepagrįstai blogesnėje padėtyje, kadangi dėl formalaus ieškovės požiūrio į saugotiną informaciją, darbuotoja neproporcingai nukentėtų.

60. Apibendrindama paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju Susitarimu nustatytų netesybų dydis yra protingas. Teisėjų kolegijos vertinimu yra priešingai, netesybos akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai, realiai situacijai dėl informacijos tvarkymo ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti ieškovei bei pažeidžia atsakovės interesus.

61. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

Dėl bylos procesinės baigties

62. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas darbo teisės materialines teisės normas, kasacinio teismo praktiką dėl konfidencialiai informacijai keltinų būtinųjų požymių, iš esmės priėmė nepagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

64. Nagrinėjamu atveju tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, ieškinį atmetus ir tenkinus priešieškinio reikalavimus, laikytina, kad atsakovė laimėjo bylą ir pirmojoje instancijoje, ir apeliacinėje instancijoje, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

65. Pirmosios instancijos teisme ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atsakovė patyrė 2 420 Eur (1 210 Eur + 1 210 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi advokato laiko ir darbo sąnaudas, atsižvelgdama į tai, kad minėtos išlaidų sumos už kiekvieną rengtą procesinį dokumentą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, atsakovei iš ieškovės priteisia 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis).

66. Teisėjų kolegija vertina, kad šiuo sprendimu papildomai turi būti išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei, kadangi tenkinami atsakovės pareikšto priešieškinio reikalavimai. Šiuo atveju atsakovė, kaip darbuotoja, pagal įstatymą buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl tenkinant turtinius atsakovės reikalavimus, iš ieškovės priteistinas žyminis mokestis pagal patenkintų priešieškinio reikalavimų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Žyminis mokestis, nuo tenkintų priešieškinio reikalavimų sumos (3 000 Eur) sudaro 68 Eur ir priteisiamas Lietuvos valstybei iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“, juridinio asmens kodas 234376520, ieškinį atmesti, ir tenkinti atsakovės Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priešieškinio reikalavimus.

Pripažinti negaliojančiu ab initio Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 19 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“, juridinio asmens kodas 234376520.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“, juridinio asmens kodas 234376520, nepagrįstai atliktą 921,39 Eur (devynių šimtų dvidešimt vieno euro ir 39 ct) išskaitą iš atsakovės Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), darbo užmokesčio.

Išaiškinti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Priteisti atsakovei Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“, juridinio asmens kodas 234376520, 2 420 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt eurų ir 0 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“, juridinio asmens kodas 234376520, Lietuvos valstybei 68,00 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 0 ct) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo įrodymą reikia pateikti pirmosios instancijos teismui.