Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. C. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-12-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7604-420/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovams A. C. ir S. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tomadas“ (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų A. C. ir S. J. (toliau – ir atsakovai) 7592,40 Eur skolą; 2) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad UAB „Tomadas“ su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2020-06-05 sudarė Viešojo pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo“ (toliau – ir Sutartis). 2020-08-26 Vilniaus AVPK pareigūnai transporto priemonę Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nugabeno saugojimui į ieškovės saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini).

3. 2021-03-15 Vilniaus AVPK informavo ieškovę, kad 2020-10-02 buvo išduotas leidimas automobilio savininkei atsakovei A. C. (toliau – ir atsakovė) atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2020-08-26 priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad šį aktą pasirašė S. J. (toliau – ir atsakovas), valdęs automobilį įvykio metu bei pažeidęs atitinkamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas, buvusias pagrindu policijos pareigūnams priimti procesinį sprendimą priverstinai nuvežti automobilį. Ieškovė nurodė, kad atsakovė kartu su procesiniais dokumentais pateikė atsakovo 2021-08-31 ir 2022-04-01 pareiškimus dėl skolos pripažinimo ir įsipareigojimo grąžinti skolą.

4. Ieškovė nurodė, kad, gavusi informaciją iš Vilniaus AVPK apie grąžintiną automobilį, 2021-03-26 ir pakartotinai 2021-04-29 raštu kreipėsi į atsakovę su pranešimu dėl automobilio atsiėmimo ir atsiskaitymo už suteiktas priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas, tačiau atsakovė neatsiskaitė ir automobilio neatsiėmė. Ginčui dėl skolos priteisimo persikėlus į teismą, atsakovė į bylą pateikė 2021-07-15 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad atsakovė automobilį po jo priverstinio nuvežimo praėjus beveik metams pardavė atsakovui. Nei vienas iš solidariųjų atsakovų gera valia už palsaugas neatsiskaitė, nors pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalį, Sutarties 2.5 punktą transporto priemonės savininkas ir valdytojas (pažeidėjas) yra subjektai, turintys solidarią prievolę atlyginti išlaidas, susijusias su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu ir saugojimu.

5. Ieškovės teigimu, transporto priemonės priverstinio nuvežimo kaina, numatyta Sutarties 2.5 punkte, sudaro 70 Eur. Iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos (2020-10-02) automobilis buvo priverstinai saugojamas 38 paras. Vienos paros transporto priemonės saugojimo kaina – 12 Eur. Po leidimo išdavimo dienos (2020-10-03) iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui dienos (2021-07-21) saugojimo terminas sudarė 292 paras, vienos paros kaina – 24,20 Eur. Todėl solidariųjų atsakovų įsiskolinimas ieškovei sudaro 7592,40 Eur (70 Eur + 456 Eur + 7066,40 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023-12-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovės UAB „Tomadas“ naudai solidariai iš atsakovų A. C. ir S. J. 2572 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-08-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatė, kad 1292,71 Eur iš 2572 Eur skolos jau yra išieškota. Priteisė iš atsakovų A. C. ir S. J. ieškovės UAB „Tomadas“ naudai po 60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Tomadas“ atsakovo S. J. naudai 97 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad 2020-08-26 dėl atsakovo S. J. padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje, jo vairuotas automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remiantis Sutartimi buvo priverstinai nuvežtas iš (duomenys neskelbtini) į UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad Sutartį sudarė ne ieškovė ir atsakovai, o ieškovė ir policijos komisariatas, vykdydamas jam įstatymo pavestas funkcijas, todėl padarė išvadą, kad byloje nėra pagrindo taikyti vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių normų, kadangi nagrinėjamu atveju Sutartį sudarė ne vartotojas.

8. Teismas, įvertinęs tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, byloje padarė išvadą, kad priverstinai nuvežta ginčo transporto priemonė buvo saugoma pasaugos sutarties pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.830 straipsnis). Nesant ginčo, kad atsakovas S. J. buvo automobilio valdytoju administracinių nusižengimų padarymo metu, o tuometine transporto priemonės savininkė buvo atsakovė A. C., teismas pripažino, jog abu atsakovai yra tinkami solidarūs skolininkai.

9. Teismas, pažymėjęs, kad atsakovai pripažino ieškinio dalį dėl apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą (70 Eur) ir jos saugojimą nuo 2020-08-26 iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos (2021-10-02), t. y. po 12 Eur už 38 dienas (456 Eur), šias sumas solidariai priteisė iš atsakovų ieškovei.

10. Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimo dalį dėl 7066,40 Eur skolos priteisimo už automobilio saugojimą po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos, nuo 2020-10-03 iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui dienos (2021-07-21) (už 292 paras), pažymėjo, kad vienos paros automobilio saugojimo kainą ieškovė skaičiavo pagal ieškovės direktorės 2020-06-05 įsakymu „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymas) nustatytą 24,20 Eur kainą už vieną parą, kuri yra baudinė, akivaizdžiai per didelė, dvigubai skiriasi nuo Sutartyje numatytos kainos (12 Eur už vieną parą), todėl ją sumažino iki 12 Eur už vieną parą.

11. Spręsdamas klausimą dėl laikotarpio, už kurį turėtų būti priteisiamos saugojimo išlaidos, teismas konstatavo, kad ieškovė netinkamai vykdė įsipareigojimus, numatytus Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir (ar) saugojimo, apskaitos, administravimo bei jų grąžinimo savininkams ir/ar valdytojams procedūrų tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12 punkte. Įvertinęs ieškovės veiksmus Aprašo reikalavimų kontekste teismas konstatavo, kad ieškovė ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant sustabdyti atlyginimo už automobilio saugojimą didėjimą, nes daugiau kaip keturis mėnesius nevykdė pareigos pateikti Vilniaus AVPK saugomų transporto priemonių sąrašą tikslu gauti duomenis apie transporto priemonės statusą, o teise kreiptis į teismą su ieškiniu pasinaudojo tik beveik po keturių mėnesių nuo informacijos atsakovei išsiuntimo, nors visus įrodymus (kuriuos teikė teismui) turėjo.

12. Teismas pabrėžė ir tai, kad Vilniaus AVPK veiksmai taip pat prisidėjo prie atsakovų skolos didėjimo, kadangi buvo pažeistas Sutarties 6.4 punktas, pagal kurį komisariatas įsipareigojo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną po priimto sprendimo apie transporto priemonių saugojimo pasikeitusį teisinį pagrindą, pateikti šią informaciją teikėjui (šiuo atveju – ieškovei). Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo Vilniaus AVPK ieškovę į ieškovės UAB ,,Tomadas“ paklausimą apie ginčo automobilio teisinį statusą informaciją pateikė praėjus daugiau nei dviem savaitėms nuo kreipimosi dienos.

13. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad ir abu atsakovai, žinodami apie transporto priemonės sulaikymą ir būdami informuoti, nors ir pavėluotai, apie susidariusį įsiskolinimą už paslaugas bei paraginti atsiimti transporto priemonę ir atsiskaityti už jos saugojimą, nebendradarbiavo nei tarpusavyje, nei su ieškove, viso proceso metu šioje byloje ilgą laiką nevykdė (iki šiol neįvykdė) pareigos atsiimti automobilį bei apmokėti jo saugojimo išlaidas.

14. Padaręs išvadą, kad tiek atsakovai, tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo nebuvo pakankamai aktyvūs, netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko skola kiekvieną dieną augo, teismas sprendė, jog byloje nėra pagrindo atsakovus visiškai atleisti nuo pareigos apmokėti už automobilio saugojimą, tačiau yra pagrindas laikotarpį, už kurį turėtų būti priteisiamos saugojimo išlaidos, sutrumpinti iki pagal bylos aplinkybes teisingo ir protingo 180 dienų termino. Taigi teismas nustatė, kad atsakovai ieškovės naudai už automobilio saugojimą po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo solidariai turi sumokėti 2160 Eur (12 Eur x 180), o galutinė atsakovų skola ieškovei sudaro 2572 Eur, kurią teismas solidariai priteisė iš atsakovų ieškovės naudai.

15. Teismas sprendime nurodė ir tai, kad iš priteistos 2572 Eur skolos, 1292,71 Eur jau yra išieškota pagal 2023-10-05 antstolio S. O. G. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis.

16. Tenkinęs ieškovės reikalavimo dalį dėl 2572 Eur skolos priteisimo solidariai iš atsakovų, teismas solidariai iš atsakovų ieškovės naudai priteisė ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2572 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-08-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atitinkamai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu atsakovė A. C. (toliau – ir apeliantė) prašo: 1) atnaujinti (prątesti) terminą pateikti byloje apeliacinį skundą (pirmosios instancijos teismas šią prašymo dalį tenkino); 2) laikyti, kad terminas už automobilio saugojimą, už kurį turi apmokėti atsakovai, yra nuo 2020-10-02 iki 2021-01-04 (94 paros); 3) laikyti, kad 1406,71 Eur atsakovė ieškovei už automobilio saugojimą jau yra sumokėjusi; 4) pakeisti skundžiamą sprendimą ir iš atsakovų ieškovės naudai priteisti 247,29 Eur skolą; 5) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Apeliantė nurodo, kad ieškovės UAB ,,Tomadas“ su trečiuoju asmeniu Vilniaus AVPK sudarytoje Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) bei ieškovės direktorės įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ numatytos automobilio nuvežimo bei saugojimo kainos (automobilio nuvežimo kaina – 70 Eur, automobilio saugojimo kaina už vieną parą iki leidimo atsiimti jį išdavimo – 12 Eur, automobilio saugojimo kaina už vieną parą po leidimo atsiimti jį išdavimo – 24,20 Eur) yra neteisėtos ir nesąžiningos. Todėl mano, kad ankstesnis Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023-02-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-124-1147/2023 buvo teisėtas ir pagrįstas, nes teismas, remdamasis silpnos šalies vartojimo teisės norma, sumažino automobilio saugojimo kainą iki 3 Eur per dieną.

19. Apeliantė taip pat nesutinka, kad turi apmokėti už 180 dienų automobilio saugojimo terminą po leidimo atsiimti automobilį išdavimo, nes dėjo visas pastangas atsiimti automobilį, siūlė ieškovei už automobilio saugojimo paslaugas atsiskaityti dalimis, išduoti ieškovei vekselį ar skolos mokėjimą užtikrinti kitais įstatymuose numatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais, tačiau ieškovė tą padaryti atsisakė. Be to, šis terminas yra nepagrįstas ir todėl, kad toks terminas atsirado būtent dėl ieškovės aplaidžių veiksmų, neveikimo ir piknaudžiavimo.

20. Aplinkybę, jog ieškovė UAB ,,Tomadas“ veikė aplaidžiai ir netinkamai, apeliantės teigimu, įrodo tai, kad ieškovė netinkamai laikėsi Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir (ar) saugojimo, apskaitos, administravimo bei jų grąžinimo savininkams ir/ar valdytojams procedūrų tvarkos aprašo 12 punkte įtvirtintų taisyklių, nes Vilniaus AVPK užklausimą dėl automobilio atsiėmimo pateikė tik 2021-02-26, kai leidimas apeliantei atsiimti automobilį buvo išduotas 2020-10-02, nors jį pranešimą apie galimybę atsiimti automobilį gavo tik 2021-03-30.

21. Apeliantės teigimu, automobilio saugojimo terminas po leidimo atsiimti automobilį išdavimo turi būti tik 94 dienos už laikotarpį nuo 2020-10-02 iki 2021-01-04, nes: 2020-08-26 priverstinai nugabentas automobilis; 2020-10-02 Vilniaus AVPK išdavė leidimą atsakovei atsiimti automobilį; 2020-10-15 ieškovė išsiuntė Vilniaus APVK užklausimą; iki 2020-11-01 Vilniaus AVPK turėjo duomenis apie leidimą atsiimti automobilį; 2020-11-01 ieškovė registruotu laišku privalėjo pranešti atsakovei apie automobilio saugojimo vietą, atsiėmimo vietą ir atsiskaitymą už automobilio nuvežimą ir saugojimą; 2021-01-04 ieškovė galėjo kreiptis į teismą dėl skolos už suteiktas paslaugas, jei atsakovė per vieną mėnesį nesikreipė į ieškovę dėl automobilio atsiėmimo (2021 m. sausio 1-3 buvo nedarbo dienos).

22. Taigi, apeliantės teigimu, iš atsakovų galimai priteistina skola nagrinėjamoje byloje turi būti 247,29 Eur, kuri apskaičiuota taip: 70 Eur (automobilio nuvežimas) + 456 Eur (automobilio saugojimas iki leidimo išdavimo) +1128 Eur (automobilio saugojimas po leidimo išdavimo) – 114 Eur (priteista suma Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023-02-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-124-1147/2023) – 1292,71 Eur (iš atsakovės vykdymo proceso metu išieškota suma).

23. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas solidariai iš atsakovų ieškovės naudai priteisė 5 procentų dydžio procesines palūkanas, nes ieškovė veikė nesąžiningai, arba procesinės palūkanos turėjo būti priteistos nuo 247,29 Eur.

24. Apeliantė pabrėžė ir tai, kad nagrinėjamos bylos kontekste teismų praktika dėl automobilio saugojimo įkainių yra nevienoda.

25. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

27. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo solidariai iš atsakovų ieškovės naudai priteista 2572 Eur skola už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą (laikant, kad 1292,71 Eur iš 2572 Eur skolos jau yra išieškotojos), 5 procentų procesinės palūkanos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

28. Bylos duomenys rodo, kad 2020-06-05 ieškovė UAB „Tomadas“ ir Vilniaus AVPK sudarė Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.5, 3.4 punktuose nurodytas transporto priemonės, sveriančios iki 3,5 tonų, saugojimo įkainis už vieną parą, kai jas apmoka transporto priemonės savininkas (valdytojas) – 12 Eur, o kai apmoka policijos įstaiga – 3 Eur; transporto priemonės iki 3,5 tonų nuvežimo kaina, kai ją apmoka transporto priemonės savininkas (valdytojas) – 70 Eur, o kai apmoka policijos įstaiga – 0 Eur.

29. Sutarties 6.4 punktu užsakovas (Vilniaus AVPK) įsipareigojo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną po priimto sprendimo apie transporto priemonių saugojimo pasikeitusį teisinį pagrindą, pateikti šią informaciją teikėjui (šiuo atveju – ieškovei) nurodytu el. paštu. Sutarties 8.14 punktu ieškovė įsipareigojo imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo greičiau atsiimtos.

30. Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir (ar) saugojimo, apskaitos, administravimo bei jų grąžinimo savininkams ir/ar valdytojams procedūrų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), kuris yra neatskiriama Sutarties dalis (Sutarties 40 punktas), 12 punkte numatyta, kad kartą per mėnesį įmonė (UAB „Tomadas“, toliau – ir tiekėjas) pateikia Vilniaus AVPK saugomų transporto priemonių sąrašą, o Vilniaus AVPK tiekėjo prašymu pateikia savininko (valdytojo) duomenis, taip pat duomenis ar transporto priemonė grąžinta, ar išduotas leidimas grąžinti ir panašiai. Gavęs informaciją apie galimybę grąžinti transporto priemonę, tiekėjas siunčia transporto priemonės savininkui (valdytojui) registruotu pranešimu informaciją apie transporto priemonės saugojimo vietą, atsiėmimo laiką ir atsiskaitymą už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Per vieną mėnesį nuo laiško transporto priemonės savininkui išsiuntimo, jei savininkas nesikreipė dėl atsiėmimo ar pranešimas nepasiekė adresato, tiekėjas (ieškovė) kreipiasi į teismą dėl skolos už suteiktas paslaugas išieškojimo.

31. 2020-06-05 UAB „Tomadas“ direktorės įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ nurodyta, kad transporto priemonės, kurios saugomos ieškovės teritorijoje (duomenys neskelbtini) remiantis Sutartimi, jų savininkams ar teisėtiems valdytojams grąžinamos pateikus leidimą atsiimti priverstinai sulaikytą transporto priemonę ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Įsakymo 2 punkte numatyta, kad už transporto priemonės, sulaikytos dėl administracinio nusižengimo, transportavimą ir saugojimą iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos transportavimo paslaugos įkainis – 70 Eur, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, vienos paros saugojimo įkainis – 12 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu. Po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos vienos paros transporto priemonės saugojimo įkainis 24,20 Eur, įskaitant pridėtinės vertės mokestį. Tuo atveju, jeigu transporto priemonės savininkas ar teisėtas valdytojas neturi galimybės atsiskaityti už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą transporto priemonės atsiėmimo momentu, numatyta galimybė užtikrinti prievolės įvykdymą, pasiūlant išduoti įmonei praprastąjį neprotestuotiną vekselį ar kitais įstatymuose numatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais (Įsakymo 4 punktas).

32. 2020-08-26 dėl atsakovo S. J. padaryto administracinio nusižengimo iš (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas jo vairuotas automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovės aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Teismui išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą Nr. A15-2711-1058/2020 tuometinei transporto priemonės savininkei atsakovei A. C. 2020-10-02 buvo išduotas leidimas atsiimti privertinai nuvežtą transporto priemonę.

33. 2021-03-15 Vilniaus AVPK, atsakydamas į ieškovės 2021-02-26 užklausimą, informavo, jog 2020-10-02 buvo išduotas leidimas atsakovei A. C. atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį. Tuo pagrindu 2021-03-26 pranešimu UAB „Tomadas“ paragino atsakovę A. C. sumokėti 4766 Eur susidariusią skolą ir atsiimti automobilį bei informavo, kad už kiekvieną delsimo dieną bus papildomai skaičiuojama po 24,20 Eur. Registruotas laiškas atsakovei įteiktas 2021-03-30. 2021-04-29 pakartotiniu pranešimu ieškovė paragino atsakovę sumokėti 5593,80 Eur įsiskolinimą ir atsiimti automobilį, taip pat dar kartą informavo, jog už kiekvieną delsimo dieną bus priskaičiuojama po 24,20 Eur. Duomenų apie šio registruoto laiško įteikimą atsakovei nėra.

34. Byloje nustatyta, kad 2021-07-15 tarp atsakovų buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovė A. C. už 50 Eur pardavė automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. J.

35. Bylos duomenimis ieškovės apskaičiuotą ir prašomą priteisti 7592,40 Eur įsiskolinimą sudaro: 70 Eur už automobilio priverstinį nuvežimą; 456 Eur saugojimo kaina už 38 dienas nuo nuvežimo (2020-08-26) iki leidimo paimti automobilį išdavimo (2021-10-02) – po 12 Eur per parą, kuri nustatyta Sutartyje; 7066,40 Eur saugojimo kaina už 292 dienas nuo leidimo paimti automobilį išdavimo (2021-10-03) iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui dienos (2021-07-21) – po 24,20 Eur per parą, kuri nustatyta ieškovės direktorės įsakyme.

36. Nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2021-07-21 UAB ,,Tomadas“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrindu 2021-08-20 išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje eL2-3643-724/2021 ir iš skolininkės A. C. išieškojo 7592,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 7592,40 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2021-08-20) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 43 Eur bylinėjimosi išlaidų – kreditorės UAB ,,Tomadas“ naudai.

37. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2021-09-20 nutartimi 2021-08-20 teismo įsakymą panaikino gavus skolininkės prieštaravimus ir kreditorei 2021-09-10 pateikus ieškinį (ieškinys teisme priimtas 2021-09-20). Pateiktu ieškiniu ieškovė UAB ,,Tomadas“ 7592,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, 171 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) prašė priteisti tik iš atsakovės A. C.

38. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2021-10-15 priimtu sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4025-724/2021 ieškovės ieškinį tenkino ir iš atsakovės A. C. ieškovės UAB ,,Tomadas“ naudai priteisė 7592,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-08-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 171 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2021-11-05, jo pagrindu ieškovei 2021-12-07 buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-4025-724/2021.

39. 2022-05-24 atsakovė teismui pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2022-05-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4025-724/2021, atsakovės pateikto prašymo netenkino. Dėl priimtos 2022-05-31 nutarties atsakovė Panevėžio apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą. Panevėžio apygardos teismas 2022-09-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-472-828/2022 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-05-31 nutartį panaikino, atnaujino atsakovei terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir klausimą dėl pareiškimo sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

40. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2022-10-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6391-1147/2022 panaikino Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021-10-15 sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. 2022-12-07 priimtas ieškovės UAB ,,Tomadas“ patikslintas ieškinus, kuriuo 7592,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, 171 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. C. ir S. J.

41. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2023-02-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-124-1147/2023 ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovės UAB „Tomadas“ naudai solidariai iš atsakovų A. C. ir S. J. 114 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą ieškinio dalį atmetė, taip pat paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas. Išnagrinėjęs ieškovės UAB „Tomadas“ apeliacinį skundą dėl 2023-02-24 teismo sprendimo Panevėžio apygardos teismas 2023-09-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-382-940/2023 ieškovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino skundžiamo sprendimo dalį dėl atmestų ieškinio reikalavimų dalies (7478,40 Eur) ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023-02-24 sprendimo dalis dėl ieškovės UAB „Tomadas“ naudai iš atsakovų A. C. ir S. J. solidariai priteistų 114 Eur už automobilio saugojimą liko galioti, nes ši sprendimo dalis nebuvo apeliacijos objektu.

42. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2023-10-03 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose buvo gautas antstolio S. O. G. pareiškimas dėl vykdomojo rašto Nr. e2-4025-724/2021 vykdymo tvarkos išaiškinimo. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2023-10-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-7927-1147/2023 išaiškino antstoliui, kad vykdomojo rašto panaikinimui netaikoma jokia speciali jo panaikinimo procedūra, kadangi jis, panaikinus 2021-10-15 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4025-724/2021, savaime netenka galios. Nurodė, kad antstolis privalo nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti CPK 629 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes – panaikinti visas vykdymo priemones, jeigu jos buvo taikytos. Antstolio 2023-10-05 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo vykdomas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021-10-15 sprendimas už akių, buvo nutraukta, nurodant, kad iš atsakovės A. C. buvo išieškota 1292,71 Eur.

Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo bei paslaugų teikimo įkainių už automobilio saugojimą

43. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ankstesnis Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023-02-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-124-1147/2023 buvo teisėtas ir pagrįstas, nes teismas, remdamasis silpnos šalies vartojimo teisės norma (CK 6.228⁴ straipsniu), pripažino neteisėtomis ir nesąžiningomis Sutarties sąlygas, kuriomis nustatyti skirtingi transporto priemonių saugojimo įkainiai už vieną parą, priklausomai nuo transporto priemonės svorio ir nuo to, kas apmoka išlaidas (savininkas (valdytojas) ar policijos įstaiga).

44. Vertinant nutarties 43 punkte nurodytą apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2023-09-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-382-940/2023 teismas konstatavo, jog Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2023-02-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-124-1147/2023 nepagrįstai, vadovaudamasis vartojimo teisės norma (CK 6.228⁴ straipsniu), tarp ieškovės UAB „Tomadas“ ir trečiojo asmens Vilniaus AVPK sudarytos Sutarties, kuri buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, 2.5 punkto sąlygas dėl 70 Eur įkainio už transporto priemonės nuvežimą ir 12 Eur saugojimo įkainį už parą pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Panevėžio apygardos teismas šioje nutartyje konstatavo, kad tarp šalių susiklostė ne vartojimo teisiniai santykiai, bet pasaugos teisiniai santykiai (CK 6.830 straipsnis), ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiamame sprendime. Apeliantė teisinių santykių kvalifikavimo pagal pasaugos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas neginčija.

45. CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Todėl apeliantė negali ginčyti prezumpcija esančių aplinkybių.

46. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia atsakovės dėmesį ir kitą Panevėžio apygardos teismo 2023-09-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-382-940/2023 pateiktą išaiškinimą, kad aplinkybė, jog Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2023-02-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-124-1147/2023 nepagrįstai pripažino Sutarties 2.5 punkto sąlygas dėl įkainių nesąžiningomis ir negaliojančiomis, nepaneigia atsakovams įstatymo suteiktos teisės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) išaiškinimų, nurodytų kasacinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019, kontekste, jiems nesutinkant, ginčyti iš jų reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydį, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovė (saugotoja) savo reikalavimą grindžia su policijos komisariatu sudarytoje viešojo pirkimo Sutartyje nurodytais įkainiais.

47. Kaip matyti iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad transporto priemonės priverstinio nuvežimo įkainis yra 70 Eur, o vienos dienos įkainis už automobililio saugojimą tiek iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos, tiek po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo turi būti 12 Eur už vieną parą.

48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje yra kilęs ginčas dėl paslaugų teikimo kainos už automobilio saugojimą, kadangi atsakovė turėjo mokėti išskirtinai didelę sumą už kiekvieną saugojimo dieną, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateikto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręėsti, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstais pripažintais automobilio nuvežimo (70 Eur) bei jo saugojimo (12 Eur per parą) paslaugų įkainiais.

49. Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgusi į tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde nurodo nenuoseklius ir vienas kitam prieštaraujančius argumentus dėl paslaugų teikimo įkainių už automobilio nuvežimą ir saugojimą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo aprašomosios dalies (2 psl.), atsakovė nurodo, jog teismai privalėjo palikti vidutinę kainą už automobilio saugojimą toje vietovėje, t. y. 3 Eur už parą, tačiau apeliacinio skundo aprašomojoje dalyje (5, 7 psl.) jau nurodo, kad ji sutinka su automobilio nuvežimo (70 Eur) bei jo saugojimo (12 Eur per parą) (tiek iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos, tiek po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo iki leidimo) paslaugų įkainiais.

50. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad aplinkybę, jog atsakovė iš esmės neginčija nustatytų automobilio nuvežimo (70 Eur) bei jo saugojimo (12 Eur per parą) paslaugų įkainių, patvirtina ir apeliacinio skundo rezoliucinės dalies 4 punktas (8 psl.), kuriame atsakovė nurodė, kad iš atsakovų priteistina skola ieškovei galėtų būti 247,29 Eur, kadangi ji apskaičiuota taip: 70 Eur (automobilio nuvežimas) + 456 Eur (automobilio saugojimas iki leidimo išdavimo) (38 dienos (ginčo dėl šio automobilio saugojimo termino byloje nėra) x 12 Eur)) +1128 Eur (automobilio saugojimas po leidimo išdavimo (94 dienos (atsakovės manymu, byloje toks turi būti nustatytas automobilio saugojimo terminas) x 12 Eur)) – 114 Eur (priteista suma Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų sprendimu 2023-02-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-124-1147/2023, kuri yra galiojanti (ginčo dėl šios aplinkybės nėra) – 1292,71 Eur (iš atsakovės vykdymo proceso metu išieškota suma (ginčo dėl šios aplinkybės nėra) = 247,29 Eur.

51. Apibendrindama šios nutarties 47-50 punktuose nustatytas aplinkybes ir nenustačiusi apeliacinio skundo argumentų, kurie sudarytų pagrįstą pagrindą nustatyti kitokius palaugų įkainius, kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta pagrindo neteisėtas ir / ar nepagrįstais pripažinti pirmosios instancijos teismo taikytus automobilio nuvežimo (70 Eur) bei jo saugojimo (12 Eur per parą) paslaugų įkainius.

Dėl priteistų automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidų pagrįstumo iki leidimo atsiimti automobilį

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniu skundu neginčijamas automobilio nuvežimo bei automobilio saugojimo išlaidų pagrįstumas iki leidimo atsiimti automobilį išdavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo tenkintos ieškovės reikalavimo dalies priteisti solidariai iš atsakovų 70 Eur už automobilio priverstinį nuvežimą ir 456 Eur už automobilio saugojimą, teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

Dėl priteistų automobilio saugojimo išlaidų pagrįstumo po leidimo atsiimti automobilį

53. Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė, kad atsakovai solidariai ieškovės naudai už automobilio saugojimą po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo turi sumokėti 2160 Eur (12 Eur x 180 dienų).

54. Kaip matyti iš atsakovės apeliacinio skundo, atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad astakovai turi apmokėti už 180 dienų, per kurias buvo saugomas nuvežtas automobilis, nes šis nepaprastai ilgas automobilio saugojimo terminas atsirado būtent dėl ieškovės aplaidžių veiksmų, neveikimo ir nesilaikant Aprašo 12 punkto taisyklių (nustatytų terminų), kurios buvo sudėtine Sutarties dalimi. Atsakovės teigimu, automobilio saugojimo terminas nagrinėjamoje byloje turi būti tik 94 dienos, o priteistina skola turi sudaryti 1128 Eur (12 Eur x 94 dienos) (21, 22 nutarties punktai).

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog ieškovė UAB ,,Tomadas“ netinkamai vykdė Aprašo 12 punkto reikalavimus, nes tą skundžiamame sprendime, vertindamas ieškovės reikalavimo dalį priteisti solidariai iš atsakovų 7066,40 Eur skolą už automobilio saugojimą po leidimo atsiimti transporto (už 292 paras), pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti iš ginčijamojo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas padarė išvadą, kad ieškovė, vykdydama pareigas, kylančias iš Sutarties, ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant sustabdyti atlyginimo už automobilio saugojimą didėjimą, nes daugiau kaip keturis mėnesius nevykdė pareigos pateikti Vilniaus AVPK saugomų transporto priemonių sąrašą su tikslu gauti duomenis apie transporto priemonės statusą, o teise kreiptis į teismą su ieškiniu pasinaudojo tik beveik po keturių mėnesių nuo informacijos atsakovei išsiuntimo, nors visus įrodymus (kuriuos teikė teismui) turėjo. Todėl kolegija vertina, kad pirmosios instancijos jau yra tinkamai įvertinęs aplinkybes, susijusias su tuo, kad ieškovė nesiėmė veiksmų veikti operatyviai, aktyviai, nustatytais terminais ir tvarka, kaip tą numatė Aprašo reikalavimai, dėl ko ieškovė sudarė sąlygas atsakovų skolai didėti.

56. Pabrėžiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybe, dėl kurios padidėjo atsakovų skola, pripažino ir trečiojo asmens Vilniaus AVPK netinkamus veiksmus (neveikimą), nes, kaip nustatyta šioje byloje, trečiasis asmuo tik 2021-03-15 atsakė į ieškovės 2021-02-26 užklausimą ir informavo ieškovę, kad 2020-10-02 atsakovei buvo išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį, taip pažeisdamas Sutarties 6.4 punktą, pagal kurį užsakovas (Vilniaus AVPK) įsipareigojo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną po priimto sprendimo apie transporto priemonių saugojimo pasikeitusį teisinį pagrindą, pateikti šią informaciją teikėjui (šiuo atveju – ieškovei).

57. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, prašydama atsakovų skolą skaičiuoti tik už 94 dienas, iš esmės siekia pripažinti, jog didesnė, nei galėjo būti atsakovų skola ieškovei susidarė tik dėl ieškovės ir trečiojo asmens aplaidžių veiksmų (neveikimo), o atsakovų atlikti veiksmai (nevbeikimas) skolos dydžiui nagrinėjamoje byloje neturėjo jokios įtakos.

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nesutinka su atsakovės reikalavimo dalimi automobilio saugojimo išlaidas po leidimo atsiimti automobilį išdavimo skaičiuoti tik už 94 dienas, nes byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ir abu atsakovai, žinodami apie transporto priemonės sulaikymą, būdami informuoti apie įsiskolinimą už paslaugas bei paraginti atsiimti transporto priemonę ir atsiskaityti už jos saugojimą, pažeidė bendradarbiavimo pareigą, net bylos nagrinėjimo metu nevykdė pareigos atsiimti automobilį bei apmokėti jo saugojimo išlaidas. Vien tai, kad apeliantgė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvados apie atsakovų veiksmų (neveikimo) vertinimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė netinkamai vertinęs byloje esančius įrodymus.

59. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovai prašė ieškovės leisti jiems skolą sumokėti dalimis, sudaryti vekselį ar skolos sumokėjimą užtikrinti kitais būdais, tačiau tokiems savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

60. Vertinant atsakovės argumentą, jog atsakovė aktyviai prašė ieškovės grąžinti automobilį, tačiau automobilio ieškovė jai negrąžino, pažymėtina, kad ieškovė, vadovaudamasi Sutarties ir Įsakymo nuostatomis, automobilį atsakovei galėjo grąžinti tik jai pateiktus leidimą atsiimti priverstinai sulaikytą transporto priemonę, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei sumokėjus automobilio saugojimo išlaidas. Kadangi byloje nustatyta, kad už automobilio saugojimo paslaugas neatsiskaityta, ieškovė turėjo teisę negrąžinti atsakovei (ar atsakovui) automobilio (CK 4.229 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad atsakovai galėjo atsiimti automobilį ir nesumokėję ieškovei už automobilio saugojimo paslaugas, pasinaudodami galimybe užtikrinti prievolės įvykdymą, pasiūlant išduoti įmonei praprastąjį neprotestuotiną vekselį ar kitais įstatymuose numatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais, tačiau atsakovai šia savo teisė nepasinaudojo.

61. Teisėjų kolegija, atsakovės argumentą, kad ieškovė nagrinėjamojoje byloje piktnaudžiauja savo teisėmis vertina kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad ieškovė, negaudama iš atsakovų atlyginimo už suteiktas paslaugas, pagrįstai dėl to kreipėsi į teismą, nes, kaip numatyta CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

62. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tiek atsakovai, tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo nebuvo pakankamai aktyvūs, netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko skola už automobilio saugojimą kiekvieną dieną augo, todėl byloje nėra pagrindo atsakovus visiškai atleisti nuo pareigos apmokėti skolą už automobilio saugojimą. Apeliacinės instancijos teismas tai pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai laikotarpį už automobilio saugojimą (294 dienos) sutrumpinti iki 180 dienų, nes toks laikotarpis pagal byloje nustatytas aplinkybes yra pagrįstas, protingas ir teisingas. Taigi atsakovai ieškovės naudai solidariai už automobilio saugojimą po leidimo atsiimti automobilį išdavimo pagrįstai turi atlyginti 2160 Eur skolą (12 Eur x 180 dienų).

Dėl realiai priteistinos skolos dydžio

63. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas solidariai iš atsakovų ieškovei priteisė 70 Eur už automobilio priverstinį nuvežimą, 456 Eur už automobilio saugojimą iki leidimo atsiimti automobilį išdavimo, atsakovei neginčijant 12 Eur automobilio saugojimo įkainio už vieną parą, saugant automobilį po leidimo išdavimo atsiimti automobilį išdavimo, o šioje byloje apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 180 dienų terminas, skaičiuojant skolą už suteiktas automobilio saugojimo paslaugas po leidimo išdavimo atsiimti automobilį išdavimą, yra pagrįstas, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai apskaičiavo solidarią atsakovų skolą ieškovei, kuri sudaro 2686 Eur (70 Eur + 456 Eur + 2160 Eur).

64. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš 2160 Eur skolos atėmė 114 Eur, nes, minėta, ši suma priteista Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023-02-24 sprendimu nebuvo ginčijama. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovų ieškovės naudai solidariai priteisė 2572 Eur skolą (2686 Eur – 114 Eur).

65. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad iš priteistos 2572 Eur skolos, 1292,71 Eur jau yra išieškota, nes iš byloje pateikto 2023-10-05 antstolio S. O. G. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolio 2023-10-05 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo vykdomas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021-10-15 sprendimas už akių, buvo nutraukta, nurodant, kad iš atsakovės A. C. buvo išieškota 1292,71 Eur skola.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

66. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai solidariai iš atsakovų priteisė 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (2572 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-08-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes ieškovė nagrinėjamoje byloje veikė nesąžiningai, arba procesinės palūkanos gali būti priteisiamos tik nuo 247,29 Eur sumos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais.

67. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti buvo praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

68. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (LAT 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2015-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (LAT 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Tokios palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

69. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos iškėlimo dieną (2021-08-20), nes nustatyta, kad UAB ,,Tomadas“ su 2021-07-21 pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus kreipėsi 2021-08-20 (civilinės bylos Nr. eL2-3643-724/2021 duomenys). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai 5 procentų dydžio procesinės palūkanas priteisė nuo 2572 Eur sumos, nes būtent tokią sumą teismas solidariai iš atsakovų priteisė ieškovės naudai.

70. Taigi nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovų ieškovės naudai solidariai priteisė 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (2572 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-08-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl procesinės bylos baigties

71. Įvertinusi kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

72. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismo priteisimo

73. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

74. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-12-19 sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.