- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- e2S-472-828/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00593-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- A. C.
- Ieškovas
- UAB „Tomadas“
- Trečiasis asmuo
- S. J.
- Kategorijos
- 3.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. C. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-05-31 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovei A. C., trečiajam asmeniui S. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Tomadas“ prašė priteisti iš atsakovės A. C. 7 592,40 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 171 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2021-10-15 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės A. C. 7 592,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021-08-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 171 Eur bylinėjimosi išlaidas. Minėtas sprendimas už akių atsakovei įteiktas 2021-10-22. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2021-11-05.
3. 2022-05-24 teisme gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma atnaujinti pareiškimo padavimo terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, panaikinti sprendimą už akių ir nagrinėti bylą iš esmės, įtraukti į bylą solidariu atsakovu S. J., teismo nustatytą sumą priteisti iš S. J., priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2022-05-31 nutartimi pareiškimą atsisakė priimti.
5. Teismas nurodė, kad sprendimas už akių priimtas 2021-10-15. Nuo sprendimo už akių priėmimo praėjo daugiau kaip 3 mėnesiai, t.y. naikinamasis terminas. Be to atnaujinti praleistą terminą pareiškimui pateikti pareiškėja neprašė.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė A. C. prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-05-31 nutartį panaikinti, atnaujinti terminą sprendimo už akių peržiūrėjimui, bylą išnagrinėti žodinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
7. Nurodo, kad apeliantė yra garbingo amžiaus, ji visiškai nemoka lietuvių kalbos, teisiškai neraštinga, ko pasekoje visiškai nesupranta procesinių dokumentų reikšmės.
8. Nurodo, kad apeliantė paskolino automobilį trečiajam asmeniui, kuris padarė teisės pažeidimą ir automobilis buvo nugabentas pas ieškovę. Apeliantei 2021-03-26 buvo atsiųstas laiškas pasiimti automobilį, tačiau ji nesupranta lietuvių kalbos. Apeliantei buvo paskambinta telefonu ir paaiškinta, kad atsiimtų automobilį ir susimokėtų 1 000 Eur už automobilio saugojimą. Su apeliante buvo kalbėta rusų kalba. Ji nurodė, kad automobilis yra bevertis, ne ji padarė teisės pažeidimą ir ji neturi tiek pinigų. Be to tuo metu buvo taikomi Covid 19 apribojimai, draudžiantys kirsti savivaldybių ribas. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir teismas priėmė sprendimą už akių. Atsakovė teismo procesinių dokumentų nesuprato, nes nemoka lietuvių kalbos.
9. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu už akių, nes solidarusis skolininkas yra S. J., kuris sutinka sumokėti skolą už automobilio saugojimą, jei teismas priteis iš jo.
10. Apeliantė 2021-07-15 automobilį S. J. pardavė už 50 Eur. Taigi nuo 2020-08-26 iki 2021-07-15 apeliantė buvo automobilio savininkė, o trečiasis asmuo valdęs automobilį, asmuo atsakingas už pažeidimą. Tokiu būdu jie solidarūs atsakovai. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo įkainiai yra nustatyti vienašališkai ir todėl negalėtų turėti įtakos apeliantei, pareigai mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jie nebuvo susitarę. Paslaugų įkainiai yra neproporcingi, neprotingai, atsižvelgus į saugomos transporto priemonės metus, jos vertę, būklę, ieškovės prašomą 7 592,40 Eur saugojimo išlaidų sumą pripažintina neatitinkančia protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principų. Ieškovė laisva valia dalyvavo viešame konkurse ir sutiko su sutarties kainomis. Tačiau sudarius sutartį, piktnaudžiauja savo padėtimi ir diskriminuoja ir naudojasi pažeidėjais, nes UAB „Tornadas“ direktorės 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 080/2 patvirtintu įkainiu, t. y. 24,20 Eur už vieną saugojimo parą taikomas tik beverčių automobilių savininkams (valdytojams). Pabrėžtina, kad saugojimo aikštelėje esantis automobilis, po to, kai aktu yra leista jį pasiimti, nėra bausmė, tai tik saugojimo paslauga, kurios kainą vienašališkai nustatė ieškovės direktorė, kas prieštarauja sudalytai viešajai sutarčiai.
11. Mano, kad kaina už saugojimą atsakovės beverčio automobilio gali būti 0 iki 6,26 Eurų už parą, nepriklausomai nuo to ar iki sprendimo atsiimti automobilį ar po sprendimo. Automobilis buvo saugomas 324 dienas, todėl už jo saugojimą galėtų būti priteista pagal vidutines rinkos kainas - 6,26 Eurai už parą, viso 2 028.24 Eurai.
12. Ieškovei VPK automobilį perdavė saugoti 2020-08-26 aktu, kainos pagal sudarytą viešą sutartį. Po daugiau nei mėnesio, 2020-10-02 buvo išduotas leidimas dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įteiktas atsakovei pasirašytinai, tačiau atsakovė visiškai nemoka Lietuvių kalbos ir nesuprato įteikto dokumento prasmės ir esmės, neturi teisinių žinių. Saugotojas tik po keturių mėnesių 2021-03-26 kreipėsi į atsakovę dėl apmokėjimo už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Negavęs atsakymo pakartotinai kreipėsi 2021-04-29, tačiau atsakymo nesulaukė, nes apeliantė lietuviškų laiškų neperskaito. Atsakovė automobilį pardavė 2021-07-15 ir tik tada ieškovė paskambino apeliantei ir telefonu vyriškis prisistatęs sargu, nurodė apmokėti už aikštelę tūkstančius.
13. Mano, jog transporto priemonę saugojimui priėmusi įmonė 11 mėnesių saugodama faktiškai bevertį turtą, nebendradarbiaudama su automobilio valdytoju, ir žinodama, kad savininkė yra garbingo amžiaus ir nemokanti lietuvių kalbos, neturinti lėšų, teisinio supratimo, nepagrįstai didino saugojimo išlaidas ir savo kaltės čia ieškovė neįžvelgė.
14. Mano, kad apeliantė nebuvo tinkamai informuota apie teismo priimtą sprendimą už akių, todėl praleistas terminas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turėtų būti atnaujinamas.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir priimti į bylą papildomus dokumentus.
16. Nurodo, jog tuo metu kai automobilis buvo nuvežtas saugojimui, automobilio savininkė buvo tik apeliantė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolą priteisė tik iš jos pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 8 d.
17. Mano, kad automobilio pirkimo – pardavimo sutartis yra fiktyvi, nes automobilis niekada nebuvo perduotas faktiškai kitam asmeniui, kadangi jis iki šiol yra saugomas pas ieškovę. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teikiamų paslaugų įkainio nepagrįstumą, po leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę išdavimo dienos. Todėl jos argumentai, kad įkainiai yra per dideli visiškai nepagrįsti.
18. Mano, kad ieškovė puikiai suprato visą procesą, apie automobilį, jo saugojimą, priteistą skolą, tačiau nieko nedarė. Tik gavusi iš antstolio pranešimą apie skolos išieškojimo, ji pardavė savo butą anūkui. Mano, kad atsakovė viską suprato. Atsakovė, žinodamas apie prievolę atsiimti automobilį ir padengti susidariusias automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidas nesiėmė jokių veiksmų, todėl susidariusi ieškinio suma yra išimtinai atsakovės neveikimo pasekmė.
Šalies argumentai
19. Atsakovė nepateikė visiškai jokių naujų įrodymų, kurie jos nuomone gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, naujai paaiškėjusių aplinkybių nenurodė. Visi teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti. Civilinėje byloje Nr. eL2-3643-724/2021 Atsakovė buvo pateikusi prieštaravimus, kuriuose aiškiai nurodė savo poziciją, tad šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad atsakovė nesuprato, apie ką yra byla ir iš viso nežinojo, kad tokia byla buvo užvesta. Atsakovei visi teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai ir laiku ir šiuo atveju atsakovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių dėl ko terminas buvo praleistas. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, aiškiai matyti, kad atsakovės atskirasis skundas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
21. Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
22. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
23. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – internetinių tinklalapių įkainius.
24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
25. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nepateikė argumentų, kodėl šie įrodymai yra teikiami tik kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, kodėl jie nebuvo teikiami pirmosios instancijos teismui, kokią įtaką šie įrodymai turi sprendžiant klausimą termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo atnaujinimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės teikiamus įrodymus.
Dėl skundo argumentų
26. Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 straipsnis). Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).
27. CPK 287 straipsnio 1 dalis numato, jog šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių priėmė 2021-10-15, o 2022-05-24 buvo gautas atsakovės pareiškimas, kuriuo prašoma atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, sprendimą už akių panaikinti ir bylą nagrinėti iš esmės. Pašymą atnaujinti terminą atsakovė iš esmės argumentavo tuo, jog jai dokumentai tinkamai įteikti nebuvo, nes ji nesupranta lietuvių kalbos. Taip pat nurodo, kad priimtas sprendimas iš esmės yra neteisingas. Pirmosios instancijos teismas atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių atsisakė priimti, motyvuojant tuo, kad yra praleistas naikinamasis trijų mėnesių terminas pareiškimui pateikti ir atsakovė jo neprašė atnaujinti.
29. Nors įstatymai ir numato, kad sprendimas už akių negali būti peržiūrėtas, jeigu nuo jo priėmimo dienos praėjo daugiau negu trys mėnesiai, tačiau nei CPK 287 straipsnyje, nei kitose CPK normose nėra tiesiogiai reglamentuota procesinė situacija, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda šalis, kuri nebuvo tinkamai informuota apie procesą ir neturėjo galimybės ginčyti jai pateiktų ieškinio reikalavimų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo, aktualiu tampa klausimas, ar asmeniui, prašančiam peržiūrėti sprendimą už akių, buvo tinkamai pranešta apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).
30. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
31. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovė yra ne lietuvių tautybės, ji visiškai nesupranta lietuvių kalbos, yra garbaus amžiaus, jai teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Todėl, nors atsakovei siunčiami teismo procesiniai dokumentai ir buvo įteikti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės gali būti pagrindu pripažinti, kad atsakovė nebuvo realiai informuota apie bylą, jos atžvilgiu priimtą sprendimą už akių. Įvertinus tai, bei aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju, siekiant sąžiningo ir teisingo proceso, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei turėtų būti suteikta teisė ginčyti ieškovo jai pritaikytus įkainius už automobilio saugojimą, vis tik turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovės prašomo termino atnaujinimo, nors ir yra suėjęs naikinamasis terminas. Be to pažymėtina, jog atsakovė pareiškimu dėl sprendimo už akių prašė atnaujinti terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė tokio prašymo nepareiškė.
32. Įvertinus šių aplinkybių visetą bei aplinkybę, jog pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktas praleidus sąlyginai ne ilgą laiko tarpą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, susiklosčius nurodytoms išimtinėms aplinkybėms (nutarties 31 p.), yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo ir šį terminą atnaujinti (CPK 78 str.).
33. Atnaujinus terminą, pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Todėl skundžiama Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-05-31 nutartis naikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-05-31 nutartį panaikinti, atnaujinti atsakovei terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir klausimą dėl pareiškimo sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.