Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. A. (toliau – ir ieškovas) 2023 m. spalio 24 d. pateikė teismui ieškinį (CBP-7931), juo prašo atnaujinti praleistą terminą pateikti ieškiniui dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija, atsakovė) Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento vedėjo 2021 m. spalio 8 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1608 panaikinimo; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento vedėjo 2021 m. spalio 8 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1608, kaip neteisėtą ir nepagrįstą; priteisti iš atsakovės valstybei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas atnaujinti praleistą terminą pateikti ieškiniui dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento vedėjo 2021 m. spalio 8 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1608 panaikinimo ir atsisakyta priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Konkretūs terminai, su kurių galiojimu įstatymuose yra siejama asmens galimybė apginti savo pažeistas teises pareiškiant ieškinį, yra nustatyti siekiant užtikrinti susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą, aiškumą ir apibrėžtumą. Įstatymuose yra išskiriami skirtingo pobūdžio terminai, pavyzdžiui, ieškinio senaties terminai, kurių pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro pagrindą ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnis, 1.131 straipsnio 1 dalis), taip pat procesiniai terminai, kurių praleidimas lemia teisės atlikti procesinius veiksmus praradimą – pasibaigus procesiniam terminui, procesinė teisė atlikti tam tikrus veiksmus išnyksta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 75 straipsnio 1 dalis). Prie procesinių terminų, be kita ko, yra priskiriami ir teisės aktuose nustatyti terminai valstybės institucijų priimtiems administraciniams aktams ir veiksmams ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2023).

13. Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tuo atveju, kai byloje yra taikomi administracinių bylų teisenos terminai, sprendžiant, ar šis terminas nėra praleistas, yra aktuali ir jų taikymą aiškinanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

14. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

15. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, t. y. nėra kitų ABTĮ nustatytų priežasčių atsisakyti priimti skundą. Todėl asmuo, manantis, kad jis praleido šį terminą dėl reikšmingų aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių jam įgyvendinti teisę ginčyti administracinius aktus per visą įstatyme nustatytą terminą, gali pateikti teismui duomenis apie šias aplinkybes ir prašyti teismo šį terminą atnaujinti. Vis dėlto asmens galimybė prašyti atnaujinti jo praleistą terminą yra apribota konkrečiu laikotarpiu. Aptariamame straipsnyje nustatyta, kad skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Taigi, ABTĮ yra nustatytas naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus praleistas administracinio akto apskundimo terminas nebegali būti atnaujintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2023).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ įtvirtintas administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas; šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tai reiškia, kad ieškinio senaties instituto taisyklės nėra taikomos ir šio termino praleidimo teisinėms pasekmėms.

17. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujintas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 30 straipsnis, CPK 78 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti nustatytas momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą. Klausimą, ar ABTĮ nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (2018 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (2013 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016; 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

18. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis A. A. nuosavybės teise priklauso pastatai (gyvenamasis namas, šiltnamis, du ūkiniai pastatai, viralinė, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai) ir 0,1099 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (CBP-7931 priedas).

19. NŽT Lazdijų skyrius 2021 m. rugsėjo 27 d. atliko pareiškėjo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 4ŽN-111-(14.4.78.), kuriame konstatuota, kad šiaurinėje žemės sklypo riboje su valstybine žeme ir tvenkiniu savavališkai užimamas valstybinės žemės plotas ir vandens tvenkinys, t. y. pastatyta pavėsinė (CBP-7931 priedas).

20. A. A. 2021 m. spalio 8 d. surašytas privalomasis nurodymas iki 2022 m. balandžio 8 d. nugriauti pavėsinę, kurios išmatavimai – 2,75 m x 5 m x 2,80 (h), esančią valstybinėje žemėje (kūdroje) greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją. Privalomame nurodyme pažymėta, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, o tokios teisės į žemės sklypą, kuriame stovi pavėsinė, A. A. neturi (CBP-7931 priedas).

21. Pagal statytojo 2022 m. balandžio 5 d. prašymą (registracijos Nr.PRE-115) VTPSI 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu pratęstas A. A. privalomojo nurodymo įvykdymo terminas iki 2022 m. liepos 8 d. (CBP-7931 priedas).

22. VTPSI 2022 m. liepos 22 d. sprendimu netenkino A. A. prašymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ir šio termino nepratęsė (CBP-7931 priedas).

23. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-9091-423/2022 atmetė A. A. skundą dėl įpareigojimo VTPSI pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Teismas nurodė, kad VTPSI tinkamai vykdė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus, nes įstatyme įtvirtinta galimybė terminą pratęsti vieną kartą. Nurodė ir tai, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą (CBP-7931 priedas).

24. NŽT, išnagrinėjusi A. A. skundą dėl teritorinio padalinio atsisakymo išduoti jam rašytinį sutikimą dėl valstybiniame žemės sklype pastatytos pavėsinės išlikimo, 2022 m. liepos 12 d. raštu jam pranešė, kad nėra teisinio pagrindo pagal jo prašymą išduoti sutikimą dėl nesuformuotame valstybinės žemės sklype esančios pavėsinės (CBP-7931 priedas).

25. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai administracinėje byloje Nr. eI3-223-422/2023 priėmė 2023 m. birželio 22 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo A. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai panaikinti NŽT Lazdijų skyriaus Sprendimą Nr.1 ir NŽT Sprendimą Nr. 2 nepagrįsti, nes skundžiamų aktų esminių panaikinimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Sprendime Nr. 1 teisėtai ir pagrįstai atsisakyta išduoti sutikimą pareiškėjui, nes jis neturi teisės kreiptis dėl Sutikimų išdavimo taisyklių 4.2.1 papunktyje numatyto sutikimo, nėra tinkamas subjektas. Nagrinėjamo ginčo atveju dėl sutikimo turi teisę kreiptis SB (duomenys neskelbtini). Skundžiamu Sprendimu Nr. 2, kuriuo, pareiškėjui naudojantis išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, buvo tikrinamas Sprendimo Nr. 1 teisėtumas ir pagrįstumas, nurodoma, kad pareiga gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą numatyta ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 50 punkte, kuris numato, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis) privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Sprendime Nr. 2, įvertinus ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuota, kad nėra aplinkybių, leidžiančių išduoti sutikimą pareiškėjui statyti pavėsinę nesuformuotoje valstybinėje žemėje nevaldant žemės sklypo (teritorijos) nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu (CBP-7931 priedas).

26. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. eA-688-556/2024 pagal pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui SB (duomenys neskelbtini) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pagal apelianto A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 22 d. sprendimo panaikinimo. Atskirojo skundo nagrinėjimo dieną, administracinė byla neišnagrinėta.

27. LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Alytaus apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-1908-743/2023, kurioje A. A. 2023 m. vasario 1 d. pareiškimu (CBP-837) prašė atnaujinti terminą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1608 (toliau – ir privalomasis nurodymas), kurio įvykdymo terminas Inspekcijos 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. RE-167 pratęstas iki 2022 m. spalio 8 d., nustatant 6 mėnesių terminą šio privalomojo nurodymo įvykdymui, terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

28. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškimą tenkino, atnaujino A. A. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pateikti ir terminą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1608 pratęsė šešiems mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

29. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr.e2S-884-886/2023 išnagrinėjęs suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą, 2023 m. liepos 11 d. nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą įvykdyti Inspekcijos 2021 m. spalio 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1608, kurio įvykdymo terminas Inspekcijos 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. RE-167 pratęstas iki 2022 m. spalio 8 d., nustatant 6 mėnesių terminą šio privalomojo nurodymo įvykdymui, terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

30. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismui 2023 m. spalio 24 d. pateikė ieškinį, prašydamas atnaujinti praleistą terminą pateikti ieškiniui dėl Inspekcijos 2021 m. spalio 8 d. privalomojo nurodymo panaikinimo ir prašė šį privalomąjį nurodymą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas žinojo ir suprato Inspekcijos jam keliamus reikalavimus ir turėjo pareigą juos vykdyti. Aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, ką teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kad ieškovas pasirinko ne ginčyti privalomąjį nurodymą ABTĮ nustatytu terminu ir tvarka, bet, priešingai, aiškinosi dėl galimybės ištaisyti padarytus statybos pažeidimus, juos pašalinti/įteisinti. Apeliantas, kreipdamasis į Inspekciją ir imdamasis teisinių veiksmų privalomojo nurodymo įvykdymo terminui pratęsti, skųsdamas institucijų sprendimus aktyviais veiksmais ėmėsi spręsti privalomajame nurodyme nurodytus įpareigojimus.

32. Byloje nėra ginčo, kad apeliantui buvo žinoma apie privalomąjį nurodymą ir jame nustatytus įpareigojimus. Aplinkybės, kad privalomasis nurodymas surašytas tik apeliantui, o ne kartu ir pavėsinę stačiusiems asmenims, kad pavėsinė pastatyta valstybinėje žemėje, kurią naudoja SB (duomenys neskelbtini) (valstybinės žemės sklypas teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuotas) ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje apeliantui taip pat buvo žinomos. Šių aplinkybių apeliantas atskirajame skunde neginčija. Todėl apeliantas turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl 2021 m. spalio 8 d. Privalomojo nurodymo panaikinimo, kai šio administracinio akto apskundimo terminas dar nebuvo pasibaigęs. Su ieškiniu į teismą ieškovas kreipėsi 2023 m. spalio 24 d., t. y. praleidęs vieno mėnesio apskundimo terminą.

33. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme nenurodo objektyvių priežasčių, kurios būtų laikomos svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, ieškinyje nurodyti argumentai yra nesusiję su aplinkybėmis dėl termino atnaujinimo, tačiau tik išdėstoma ieškovo pozicija dėl Inspekcijos privalomojo nurodymo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo A. A. prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo.

34. Procesinis teisės kreiptis į teismą terminas priskirtinas procesinių terminų rūšiai. Procesinis terminas – tai įstatymo arba teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukelia procesines teisines pasekmes, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Procesinio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) lemia teisės atlikti procesinį veiksmą (šiuo atveju teisės kreiptis į teismą) išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia.

35. Teisės kreiptis į teismą prielaidos tiesiogiai susijusios su procesine teise kreiptis į teismą. Jos reiškia, kad ieškinį padavęs asmuo apskritai neturi teisės pareikšti ieškinį teisme. Procesinio termino administraciniam aktui apskųsti pasibaigimo (neatnaujinimo) atveju asmuo praranda teisę pareikšti ieškinį teisme, nes išnyksta procesinė teisė pateikti ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 43 punktas).

36. Jei bylos iškėlimo stadijoje yra galimybė nustatyti, kad administracinio akto apskundimo terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, teismas atsisako priimti ieškinį. Atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad terminas praleistas, o ieškovas nenurodė priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas, pagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

38. Apibendrinant tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias praleisto procesinio termino atnaujinimo bei ieškinio priėmimo klausimus, dėl ko priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.